Common sense

Šildymo kainų istorija eina į užmarštį. Kurgi neis: maklės su sąskaitomis vyko 2011 m. lapkritį, o jau turime 2012 m. vasarį.

Per tą laiką sostinėje buvo užtrumpinti taksistai,  susprogo vamzdis, miesto valdžia bandė rubikonams padėti atsikąsti gabaliuką atliekų rinkos, Zuokas&Dalkia paskelbė norą už ačiū investuoti apie 0,5 mlrd. Lt į biokuro katilinę, kažkoks veikėjas repavo ant Mero Zuoko sienos ir kt.

Beje, dėl taksistų. Jie iš tiesų galėjo nuslėpti “dešimtis milijonų” mokesčių, ir todėl Meras Zuokas neatsitiktinai bendrauja su taksistais stebint TV kameroms (must see):

Nepažeidinėkite įstatymų. Vilniuje Garliavos nebus!

Smagu, kad turime ryžtingą merą. Šio demonstracinio ryžto apimti viliamės, kad meras nepames fokuso, ir užtikrins, kad įstatymų nepažeidinėtų ir kiti miesto verslininkai. Ar meras paprašys ir šių veikėjų išsitraukti rankas iš kišenių?

• Viešųjų pirkimų tarnyba dėl „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ pirkimų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
• „Litesko“ sutartis su „Axis Industries“ — neteisėta
• VPT: “Vilniaus energijos“ sutartis su „Axis Industries“ prieštarauja įstatymui

Šalia daugybės pro šalį tekančių milijonų, yra ir tokių smulkmenų, kaip kad:

• Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad “Vilniaus energijos” reklamos kampanijos, kurią koordinuoja „Experiential Communications“, paslaugos turėtų būti perkamos viešųjų pirkimų būdu. Tačiau tokio skelbta nebuvo, nes “Vilniaus energija” geriau už įstatymą žino, kada jis turėtų būti taikomas.
• Minėtoji Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į policiją, kad toji padėtų surasti prasikaltusius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojus, katrie buvo patraukti dėl VPĮ pažeidimų. Nes be policijos tie tarnautojai nesidavė surandami. Įdomiausia, kad šių prasižengėlių nepavyko rasti net policijai. Nesuradus žmonių negalima surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų, o nesurašius pastarųjų -- tereikia palaukti, kol įsigalios senatis (kuri ant dienų), tuomet šauti šampaną ir jį išgerti kišenėj laikant špygą Viešųjų pirkimų tarnybai. Į šampano vakarėlį būtina pasikviesti ir Merą Zuoką, šį kartą, žinoma, be TV kamerų.

Taigi daug čia visko įvyko nuo 2011 m. lapkričio, daug ir pasimiršo. Juolab pasimiršo visokie seni pokalbiai, nors kalbėtojai iki šiol turi nuomonę.

Bet vienas dalykas man giliai įstrigo atmintin: toji istorija su nuotoliniu “Rubisafe” reguliavimu. Rubikonai sako, kad 2011 m. lapkritį nebereguliavo, tačiau paprasti žmonės liudija priešingai. Pažiūrėkite ištrauką iš 15min.lt surengtos konferencijos. Eteryje -- Architektų g. 104 namo bendrijos pirmininkas Albertas Pagalys ir Meras Zuokas:

VE atstovo Nerijaus Mikalajūno atsiųsta išvada, kurią parengė “Vilniaus energijos” nusamdyta firma “Synergy Consulting”, yra kol kas vienintelis “įrodymas”, kad skaitiklių nereguliavo. Kadangi audito ataskaitos niekas nėra matęs (parodykite / nurodykite žmogų, kuris yra matęs), belieka užsikabinti už išvados. Užsikabinkime, su sąlyga, kad turime šiokios tokios info.

Pacituosiu įdomiausią vietą:

Analizės metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. UAB “Vilniaus energijos” darbuotojai Vilniaus m. daugiabučių namų šilumos punktų įrenginių nuotoliniu būdu nevaldė (nekeitė namų šildymo sistemų ir karšto vandens temperatūrinių grafikų ir kitų šilumos suvartojimą įtakojančių parametrų).

Taigi ponui Albertui Pagaliui, Architektų g. 104 namo bendrijos pirmininkui, prisisapnavo. O gal tai nebuvo sapnas, sužinojus, kad:

• UAB “Vilniaus energija”, kaipo tokia, tiesiogiai niekada rubiseifų nereguliavo, nors kai kurie šios įmonės darbuotojai turėjo galimybę prisijungti

IR

• anksčiau pagrindinis valdymas buvo atliekamas firmos “City Service” specialistų, iš šios firmos kompiuterių

IR

• serveriai, kurie valdo rubiseifus, stovi ne “Vilniaus energijos” serverinėse, bet kitos firmos (per rubikoninius rebrand’ingus neina tiksliai sugaudyt, bet kažkuri iš “Axis”) serverinėse.

Todėl visai įmanomas variantas, kad teisūs abu: tiek auditorius Tyrūnas Jokubauskas (“Vilniaus energija” nereguliavo!”), tiek namų bendrijos pirmininkas Albertas Pagalys (“Mačiau, kaip kažkas reguliavo”).

Beliko išsiaiškinti, KAS REGULIAVO RUBISEIFUS, kai įstatymas draudė tai daryti?

Smagu, kad įstatymų laikymosi propaguotojas Meras Zuokas siekia, kad Vilnius nevirstų Garliava. Bet Sicilijos perspektyva -- ne ką daugiau viliojanti.

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (vilnietiškieji wikileaks) #11
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr. 12: Auditas esą parodė…
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (nepatogus klausimas) #13
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? #14. Demagogijos srautas šilumos vartotojams pilasi toliau

Share/Bookmark

Aurimas Perednis, nepaperkamas žurnalistas su senu kaip žemė “Nokia” telefonu, vakar pakvietė į tiesioginę radijo laidą. Žinoma, kad apie šildymo kainas, apie ką gi daugiau blogerius kvies.

Taigi štai sėdim mes su Liutauru (manęs nuotraukoj nesimato) ir šnekam į mikrofonus. Tuo metu visa Lietuva, prigludusi prie radijo imtuvų, sustingusi klauso laisvo žodžio. Tai buvo toks reikšmingas įvykis, kad jį nušvietė net DELFI.lt.

Žemiau – laidos įrašas tąkart neprigludusiems:

Aktualusis interviu 2012-01-17 by commonsenseLT

Visas įdomumas prasideda tuomet, kai laidos rengėjai paskambina Nerijui Mikalajūnui, “Vilniaus energijos” atstovui spaudai. Pokalbis dėliojasi daugmaž taip:

Žurnalistas Aurimas: Tai kas apmokėjo VE sąskaitas už reklaminę kampaniją?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus (~05:35): Blah, blah, blah, akcininkai apmokėjo, blah blah blah, tai neįeina į šilumos kainą, blah blah.

Commonsense.lt (~07:30): Nerijau, kokiai firmai išstatytos sąskaitos už reklamą?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: (pauzė………………) Atsiprašau, neišgirdau klausimo. (LoL)

Žurnalistas Aurimas: kokiai įmonei išrašomos sąskaitos už reklamą?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: “Vilniaus energijai”…

blah blah blah

Commonsense.lt (~09:40): Sakote, kad sąskaitas už reklamą apmoka “Vilniaus energija”. O “Vilniaus energija”, kaip žinia, yra perkančioji organizacija, kuri pirkti prekes ir paslaugas gali tik per viešuosius pirkimus. Ar buvo skelbtas viešasis pirkimas šitai reklamos kampanijai?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: (pauzė……………) atsakymo klausyti nuo 09:56. Kaip sako mano vienas prietelius: “Patys pajuskite atradimo džiaugsmą”.

Kas dar gero įvyko eteriuj? Bent porą kartų pasakiau, kad tautai būt smagu pamatyti “Sinergy Consulting” atlikto audito ataskaitą. Na, tokį dokumentą, kur auditoriai nurodo, ką ir kaip tyrė, kokius duomenis nuiminėjo nuo kur, kokie faktai buvo nustatyti (sąrašas) arba nenustatyti. Kaip rašė audito asų ekspertas Rokiškis #12 serijoje:

O koksai to suradimo ar nesuradimo patikimumas, galima nustatyti pagal audito kriterijus ir įvykdytus patikrinimus, kurie pateikiami toje pat ataskaitoje.

Taigi pamatyti ataskaitą būtų nuostabu: nes dabar teturime “Vilniaus energijos” garbės žodį, kad jie rubiseifų nuotoliniu būdu nereguliavo.

Praėjus pusvalandžiui po radijo laidos, gaunu el. laišką:

From: Nerijus Mikalajunas

Date: January 17, 2012 6:00:58 PM GMT+02:00

To: Mindaugas

Subject: audito isvada

Laba diena p. Mindaugai,

siandien Ziniu radijo laidoje isgirdau apie Jusu pageidavima pamatyti audito isvada, nes tikite tik savo akimis, o ne garbes zodziais. Kadangi ji viesa – siunciu.

Pagarbiai,

Nerijus Mikalajunas

Taigi turime garbės žodį su parašu.

Padėjokau už žinutę ir paprašiau ATASKAITOS. Kol kas negavom.

• Jei audito ataskaita neegzistuoja, tuomet tai yra skandalas. Su pasekmėm audito užsakovui, audito vykdytojui ir audito politiniams reklamuotojams.
• Jei audito ataskaita egzistuoja, tuomet ATSIŲSKITE JĄ, MALONIAI PRAŠOM.

Kaip vertinu pasantykiavimą su VE atstovu tiesioginiame eteryje? Panašiai kaip šis radijo klausytojas, po laidos atsiuntęs žurnalistui Aurimui SMS’ą:

Kas toliau?

Šiandien Meras Zuokas žada atsakinėti į gyventojų klausimus:

Ta proga į vrt@vilnius.lt ką tik pasiuntėm tokius klausimus:

• Mere, ar skaitėte “Synergy Consulting” atlikto audito ataskaitą?
• Mere, ar galėtumėte pasirūpinti, kad audito ataskaita (nepainioti su išvada) būtų paviešinta visuomenei?
• Mere, kaip reaguosite pasitvirtinus faktui, kad “Vilniaus energija” reklaminę kampaniją užsakė apeidama Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris jai, kaip perkančiajai organizacijai, privalomas?
• Mere, kaip “Vilniaus energija” padengs “nustatytą sąnaudų sumą”, jei pasitvirtins, kad “realizuotos šilumos kiekis buvo mažesnis, nei buvo prognozuota”?
• Mere, tai vistik, kiek procentų 2011 m. lapkritis buvo šaltenis už 2010 m. lapkritį?

Lauksime atsakymų, ačiū!

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (vilnietiškieji wikileaks) #11
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr. 12: Auditas esą parodė…

Share/Bookmark

Vilniaus savivaldybei antradienį surengus spaudos konferenciją ir eilinį kartą pažongliravus skaičiais, daugumai stojosi natūralus klausimas: o ką gi apie tas žonglirystes pasakys commonsense.lt?

Geranoriškų paskatų vedini atidžiai perskaitėme savivaldybės pranešimą spaudai ir peržiūrėjome liaudžiai pagamintą prezentaciją.

Mus, TOC žmones, kiti paprastai laiko arba pasipūtusiais (“Iš kur jūs čia tokie viską žinot??”), arba vriednais (“Užknisote kabinėtis!”), ir ko gero ne be pagrindo. TOC metodika yra pagrįsta nuobodžiu prielaidų tikrinimu. O kai viską patikrinam, stojasi aiškuma, ir štai toji aiškuma yra nuostabus dalykas diegiant firmose efektyvumus.

Žiūrime į A. Zuoko prezentacijos paskutinę skaidrę:

Štai patikrinkime prielaidą, kad:

Per 2011 metų lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-os iki lapkričio 30-os imtinai) iš bendrovės „Vilniaus energija“ į šilumos tinklus buvo patiekta 306176 MWh šilumos, tai yra 2,4% daugiau, nei per atitinkamą 2010 metų laikotarpį.

Kadangi savivaldybės faile netyčiuke tokių duomenų apie “šilumos kiekį tinklams” nėra, negalime patikrinti jų tikslumo. Todėl pasitikime tuo, kas parašyta. Juolab, šie skaičiai sutampa su tuo, ką “Vilniaus energija” papasakojo Valstybinei energetikos inspekcijai. Toji net ir grafiką, tiesa, du grafikus nupaišė anądien:

Kadangi procentaliai gražiau skamba kairysis grafikas (padidėjimas vos 2,4%), tai apie antrąjį, dešinįjį – realizuotos šilumos kiekio (kur padidėjimas 11,5%) – Artūras Zuokas nieko nepasisakė. O sąskaitos gyventojams juk išstatytos pagal realizuotą (parduotą) šilumą…

Jei pažiūrėsime į failą netyčiuką, pamatysime, kad skaičiai, grafike pavaizduoti ‘realizuota MWh’, visiškai sutampa su faile esančiais ‘parduota MWh’ skaičiais. Bėda tik, kad jie apima ~33 dienų laikotarpį.

Viską įvertinus galima daryti prielaidą (dar vieną), kad kairysis žaliasis stulpelis apima 30 parų (taip sako Zuokas), o dešinysis žaliasis – ~33 paras (taip rodo failas netyčiukas). Jei tai būtų tradicinis assessment’as, kokius darome prieš diegimus, paprašytume suvienodinti duomenų kriterijus, kad nelygintume apelsinų su kopūstais. Bet kadangi yra labiau kompetentingų darbo grupių, komisijų ir inspekcijų, tai štai jums ir prašom.

Panagrinėkime dar vieną prielaidą:

Nustatyta, kad šilumos tiekėjas “Vilniaus energija” nedarė įtakos šilumos suvartojimui pastatuose nuotoliniu būdu.

Kaip žinia, taip nustatė pačios “Vilniaus energijos” pasamdyti ekspertai. Norint patikrinti, ar jie teisingai nustatė, reikėtų panagrinėti, kokią metodiką jie naudojo. O gal netyčia klaidą padarė? Juk niekas neapsaugotas, tiesa? Ta proga būtų nuostabu gauti tyrimo ataskaitą (ne tik išvadą). Net neabejoju, kad A. Zuokas, būdamas doras ir skaidrus politikas, išsireikalaus, kad “Vilniaus energija” paskelbtų tą auditorių ataskaitą.

Kol ataskaitos nematėm, prisiminkime, ką apie “Rubiseifus” pareiškė minėtoji Valstybinė energetikos inspekcija:

(10) Neperdavus nuotolinio valdymo įrenginių prižiūrėtojui, išlieka galimybė nuotoliniu būdu valdyti šilumos punkto darbą ir reguliuoti temperatūrinius režimus.

Klausimas A. Zuokui ir visam savivaldybės viešųjų ryšių skyriui: daleiskime, VE nereguliavo rubiseifų nuotoliniu būdu 2011 m. lapkričio mėnesį. Kaip užtikrinate, kad jie to nedaro šiuo metu? Ryt užsakysite dar vieną auditą?

Juk šitas raštas vis dar aktualus, tiesa?

Taigi mere, klausimas, kurį rytoj Jums pakartosiu per Twitterį, kad nepasimestų:

Kaip užtikrinate, kad “Vilniaus energija”  šiuo metu nedaro įtakos šilumos suvartojimui pastatuose nuotoliniu būdu?

Galiausiai patikrinkime dar vieną prielaidą. Paskutinę, nes jau laikas miegot (laisva spauda seniai miega, btw):

Šį į tinklus patiekto šilumos kiekio padidėjimą galima paaiškinti 7,7 proc. šaltesniu 2011 metų lapkričiu, nei 2010 metų lapkritis.

Temperatūros pokyčius matuoti procentais – wow. Bet numalšinkime nuostabą ir pamėginkime įsigilinti, ką ir kaip A. Zuokas čia suskaičiavo.

Štai uždavinukas visam Vilniui. Mieli matematikos mokytojai, būtinai paspręskite mokykloje (tinka nuo 7 klasės).

“Vilniaus energijos” teigimu, 2010 metų lapkričio mėnesio vidutinė temperatūra Vilniuje buvo +4 laipsniai C, o 2011 m. lapkritį ji buvo žemesnė ir siekė + 3 laipsnius C, todėl šilumos suvartojimas vilniečiams šiemet išaugo. (…) Meteorologų duomenimis, Vilniuje šiais metais vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra buvo 0,8 laipsnio žemesnė nei pernai.

Kiek procentų sumažėjo temperatūra?

Jeigu norite uždavinį pasunkinti, įveskite vieną temperatūrą pliusinę, kitą – minusinę

Kadangi pats nesu matematikas, o tik vriednas pasikėlęs procesistas, bandyčiau pasilengvinti sau sprendimą, todėl Celcijaus laipsnius pasiversčiau į Kelvino. Ir gaučiau propagandiškai labai niekingai atrodantį rezultatą. Jis į pranešimą spaudai tikrai nepatektų.

Taigi jei norime žongliruoti skaičiais, tai pirmyn, bet tai bus panašu į cirką, o ne į tyrimą. O jei norime tyrimo, tai skaičiavimo, auditavimo metodikos neturėtų būti paslaptis.

Priešingu atveju, mere, mes jums negalėsime niekuo padėti.

PAPILDYTA 2011-01-11 12:50

Po mūsų įrašo Vilniaus savivaldybė išėmė prezentaciją iš interneto (ir iš slideshare, ir iš savo saito):

Visa laimė, kad mes turėjome kopiją. Ir ją dabar visame ankstesniame gražume publikuojame savo sąskaita:

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9

Share/Bookmark

Reikjavike beužkandžiaudami keptais banginiais su draugais ex-lietuviais (Lietuva atėmė iš jų žalius pasus, kai šie gavo mėlynus) dalinomės naujienomis, kas vyksta šalyje, iš kurios mes dar neemigravome. Kai keliais sakiniais nupasakojau šildymo skandalo eigą, draugai uždavė logišką klausimą: “O tai koks “Vilniaus energijai” tikslas padidinti šilumos vartojimą?”. Geras klausimas, į kurį iki šiol negalėjau rasti atsakymo. O ir komentatoriai čia bent keliolika kartų rašė, kad mūsų “sąmokslo teorijos” neturi pagrindo, nes gi “Vilniaus energijos” pelnas nepriklauso nuo pardavimų. Tačiau besidarbuojant su lopeta (šiąnakt Reikjavike iškrito daugiausia sniego per visą matavimų istoriją, bent jau taip kažkas per vietinį radiją sakė), šovė mintis. Ko gero, turime atsakymą.

Dėmesio! Neturiu galimybės patikrinti šių prielaidų, pašnekėti su atsakingais Lietuvoj žmonėmis, nes minutė pokalbių kainuoja 1,44 Lt, o ir dubliuoti atsakingų komisijų darbo nederėtų. Todėl visa tai, ką toliau parašysiu, yra kol kas nepagrįsta, ir Vidas su Jonu (VE gerbėjai komentatoriai) tai pavadins sąmokslo teorija, bet kas mums, banginių priėdusiems.

Taigi:

Kodėl “Vilniaus energijai” naudinga padidinti šilumos suvartojimą?

Liberalai (Eligijus Masiulis ir Arūnas Štaras) portalui Delfi.lt (kuris nededa nuorodų į blogerius, todėl ir aš į jį nedėsiu) išreiškė liaudyje sklandančią versiją, kad taip esą rubikonai keršija prezidentei:

„Mano asmeniniu įsitikinimu, tai yra iš tikrų kerštas. Dabartinės „Vilniaus energijos“, valdomos „Dalkios“, kerštas už tai, kad prezidentės iniciatyva Seimas priėmė šį rudenį Šilumos ūkio įstatymo pataisas, pagal kurias uždraudė tai pačiai bendrovei kartu ir tiekti šilumą, ir kartu administruoti šilumos punktus“, – Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ ketvirtadienį kalbėjo E. Masiulis.

Ši versija neatrodo įtikinama, nes verslas, net ir monopolinis, vis tiek grindžiamas pinigais, o ne myliu-nemyliu isterijomis. Todėl reikėtų paieškoti piniginio intereso.

Ir čia randasi įtarimų, kad padidinti šilumos suvartojimą gali būti naudinga pačiai “Vilniaus energijai”. Bet “Vilniaus energija” tai neigia.

Pasak R. Germano, “Vilniaus energijos” komercijos direktoriaus, jo firmai didinti vartojimą nėra jokio tikslo:

“Kainų komisija pernai išaiškino oficialiai, kad “Vilniaus energija” neturi jokio motyvo pumpuoti kuo daugiau šilumos į pastatus. Kuo daugiau parduodame šilumos, tuo mums blogiau”, – tvirtino R.Germanas.

O čia dar viena R. Germano frazė ta pačia tema:

“Turi būti motyvas kažkoks kilnoti tą temperatūrą. Tai, kad motyvo nėra – galite Kainų komisijos tinklalapyje pasiskaityti, seniai tas visiems yra išaiškinta valstybinių institucijų. Jei nėra motyvo, tai kam mums kilnoti tą temperatūrą? Nuo lapkričio 1 dienos yra atjungtas nuotolinis valdymas (…)”, – BNS kalbėjo R.Germanas.

Visa laimė, kad saloj turime internetą, todėl googlinam ir randame tą išaiškinimą, apie kurį spaudai kalbėjo R. Germanas. Skaitome labai atidžiai:

Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų suma yra fiksuota (metų laikotarpiui) ir žinoma prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui, o faktinė realizuoto šilumos energijos kiekio apimtis yra žinoma jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Šilumos kainų nustatymo metodikos 115.1 punkte yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas. Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota. Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.

Kadangi jūs paskaitėte nelabai atidžiai, atskirai nukopijuoju vieną sakinį. Skaitome dar kartą, ypač tą vietą, kur pastorintas šriftas:

Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota.

Taigi, jei žiema pasirodo esanti šiltesnė, nei buvo prognozuota, o šilumos tiekėjas prisipirko (ar sudarė kontraktų dėl įsigijimo) per daug kuro (dujų ir mazuto), nei sąnaudos per tą šiltesnę žiemą, tuomet atsiradęs skirtumas tarp didelės prognozės ir mažo fakto turi būti padengtas šilumos tiekėjo sąskaita.

Nežinome, kiek ir kada “Vilniaus energija” pirko (ar sudarė sandorių) kuro, tačiau žinome, kad metų vidury apie šiltesnę žiemą nebuvo kalbos:

Kadangi visa tai, ką čia surašiau, yra tik prielaidos, visos komisijos (tiek valstybinės, tiek zuokinės) turėtų patikrinti šiuos du dalykus (ko man nepavyko sužinoti):

1. Kiek ir kada “Vilniaus energija” pirko kuro?

2. Kiek nupirkto (užsakyto) kuro kiekis šiam sezonui skyrėsi nuo praėjusių metų fakto?

Dirbdami su distribucinėmis kompanijomis kasdien susiduriame su viena šventa karve, apie kurią jau esame rašę “Verslo klasėj”:

Kuo didesnę nuolaidą gausiu, tuo daugiau uždirbsiu pardavęs.

Todėl nenustebsiu, kad norėdami gauti geresnę kainą, “Vilniaus energija” užsisakė didesnį dujų kiekį…

Ką tokiu atveju daryti? Štai “Vilniaus prekyba”, kai nepataiko su paklausos prognozėm, miestiečius džiugina išpardavimais. Negi laikysi pinigus atsargose. Logiška išsiparduoti, kai nesusitvarkai su atsargomis, ar ne? O ką daryti, jei overstock’as atsiranda pas tokią firmą, kaip “Vilniaus energija”?

Nežinant atsakymų į minėtus du klausimukus, negalime kategoriškai teigti, kad “Vilniaus energija” nepataikė su orų prognozėmis, ir dėl to, kad šio nepataikymo netektų dengti savo sąskaita, truputėlį padidino suvartojimą. Šitai tegu teigia/neigia komisijos.

Mes čia tik šiaip sau rašinėjam, maža koks komisijos narys paskaitys.

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8

Share/Bookmark

Kadangi Vilniaus meras truputėlį neprimato, mes vis negalime palikti šildymo temos*. Vis tenka jam, kaip tam katinėliui (kuris pridarė kambary, bet tipo nesupranta, ką padarė) kasdien baksnoti snukutį į kakučius, kol atpras šikalioti ant savo rinkėjų.

Apžvelkime, ką meras doro prikalbėjo per antradienį (vakar):

„Galim pasakyti labai aiškiai, kad mes nematome tokių dalykų (rubikonų piktnaudžiavimo – red). Jeigu šiandien „Vilniaus energija“ mums dar nesugeba pateikti statistinių duomenų įvairiausiais pjūviais, vadinasi, niekas jų neturi. O kalbėti be skaičių, be faktų, emocine kalba – tai nėra specialistų kalba , – DELFI prezidentės patarėjos žodžius komentavo A. Zuokas.

Prezidentė, kaip žinia, antradienį pasakė tai, ką mes rašėm dar sekmadienį:

“Tiesioginę atsakomybę už tai (gyventojams padidėjusias šildymo sąskaitas – red.) turi prisiimti sostinės savivaldybė, patvirtinusi perteklinę šilumos tiekimo temperatūrą, kuri leidžia manipuliuoti šilumos suvartojimu“.

Bet grįžkim prie mero nematomų dalykų. Niekas, jo teigimu, neturi jokių duomenų apie tai, kad buvo užkačegarintas Vilnius, tik “Vilniaus energija”. Jis klysta. Duomenys yra. Apie juos truputėlį vėliau.

Kol kas prisiminkime, ką antradienį šnekėjo “Vilniaus energija”:

“Vanduo nebuvo nei aukštesnės, nei žemesnės temperatūros, o toks, koks nustatytas pagal grafiką. (…) Na, negalime mes į tuos namus pripumpuoti šilumos. Mūsų net nėra namuose. Reikia išsiaiškinti, kas darosi name, kodėl jis tiek suvartoja, o būtinai eina pas šilumos tiekėjus, kurie yra niekuo dėti“, – kalbėjo jis („Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas).

Spaudos apžvalgos pabaigai dar viena antradieninė ištrauka iš internetų:

K. Karosas (Vilniaus m. savivaldybės tarnautojas energetikos reikalams) tvirtino, kad termofikacinio vandens temperatūra tiek šiemet, tiek pernai nesiskiria.

Taigi prieš eilinį kartą besdami snukučius į kakučius, sureziumuokime:

• Meras sako, kad nėra jokių duomenų,
• “Vilniaus energija” sako, kad jie negali užkačegarinti Vilniaus,
• Tūlas valdininkas sako, kad termofikacinio vandens temperatūra pernai ir šiemet nesiskyrė.

Ar tikrai? (tai antras pagal dažnumą klausimas, kurį užduodame firmose darydami assessment’us. Pirmas yra “kodėl?”)

Pasikeliame vieno Ukmergės g. Vilniuje šilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų žurnalą, ir plačiai atsimerkę žiūrime.

2010 m. lapkričio įeinančio termofikacinio vandens temperatūros (laipsniais Celcijaus) parodymai apibraukti raudonu flamasteriu, kurį rubikonai jau turbūt regi košmaruose:

O žemiau – atitinkami 2011 m. lapkričio termofikacino vandens laipsnių parodymai:

Ką reiškia įeinančio termometro parodymai, skaitykite #2 serijoje, o kokiu būdu buvo užkačegarinta – skaitykite #1 serijoje.

Vėl primenu iki šiol nepaneigtą aksiomą, kad nepamestume fokuso:

Kuo karštesnį termofikatą jums tiekia šilumos tiekėjas, tuo labiau išauga jūsų šilumos sąnaudos.

Žinote, kas liūdniausia minėtiems trims veikėjams? Ogi “Vilniaus energijos” šilumininko parašai žurnale, patvirtinantys, kad duomenys teisingi ir nesuklastoti.

Tokie žurnalai yra pildomi ir jūsų daugiabučio šiluminiame punkte. Kadangi visi jau palyginote savo sąskaitas, dabar pats laikas palyginti parodymus mazguose.

Ir tuomet su duomenimis ateiti pas Artūrą Zuoką į diskusiją. Kuri vyks gal iki Kalėdų, o gal ir po jų. Jeigu žmonės nusprendė vaidinti demokratiją, tai kodėl nesudalyvavus?

*Dar reiktų aprašyti apie MSV-I ventilį, apie kurį užsiminė skaitytojas Stasys, bet tam tektų pasiimti išeiginę. Gal kas nors kitas norėtų tuo užsiimti?

PAPILDYTA NAUJAIS BŪTINAISIAIS SKAITINIAIS:

• Šildymo skandalo tyrimo #4 seriją parengė Rokiškis. Apžvelgti būdai, kaip “Vilniaus energija” gali privaryti gyventojams perteklinės šilumos.
• Gyventojai parengė skundų šablonus “Vilniaus energijai” bei instrukcijas, kaip skųstis dėl rubikonų maklės.

Share/Bookmark

Po mūsų įrašo, o gal čia tik šiaip sutapimas, Valstybinė energetikos inspekcija pradėjo tyrimą dėl didesnio nei įprastai šildymo suvartojimo Vilniuje lapkričio mėnesį:

Išvadas žadama pateikti šios savaitės pabaigoje.

Kadangi mūsų skaitytojai – žmonės užsiėmę, neturi laiko laukti iki savaitgalio, teko mums padaryti tai, ką esame įpratę daryti diegdami visokius efektyvumus gamyklose. Buvo nueita į į gembą (japonai taip vadina vietą, kur vyksta darbas, ar kur kuriama (dažniausiai ne visai sėkmingai) pridėtinė vertė), nes tik būdamas vietoje gali išsiaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų. Sėdint dangoraižy tai padaryti gan sudėtinga. Apie tai rašėm dar prieš trejetą metų.

Pradėkime nuo to, kad vakar, 2011-12-19 20:00 Vilniuje oro temperatūra siekė +2 C. Ta proga padariau meteo.lt print screen’ą:

Pernai prie tokios lauko temperatūros pagal tuomet egzistavusį temperatūrinį grafiką, kurio buvo verčiami laikytis visą šilumos tiekimo grandinę apraizgę rubikonai, termofikacinio vandens temperatūra šilumos punkte (namo rūsy) turėjo būti +66 C. Apvedžiau žaliu flamasteriu:

O dabar nusileiskime į vieno šešiolikos aukštų daugiabučio Ukmergės g., Vilniuje, šilumos punktą.

Pamatome tokį štai vaizdelį:

Viršutiniu  vamzdžiu termofikatas ateina į namą. Termofikatas, pasicirkuliavęs po namą, apatiniu vamzdžiu grįžta į magistralinį žiedą.

1 – tai ateinančio iš “Vilniaus energijos” termofikato temperatūrinis daviklis. Matote, laideliu nuo daviklio perduodami duomenys į elektromagnetinį vandens kiekio skaitiklį, pažymėtą Nr. 5. Tą skaitiklį šitam punktui pardavė tokia firma “Axis Industries”. Ant skaitiklio neparašyta, kad tai rubikoninė firma, bet tai maža, ką žmonės šneka.

2 – tai toks tūpas termometras. Jis rodo atėjusio termofikato laipsnius žmonėms (ne skaitliukui). Pavadinkime jį įėjimo termometru.

3 – tai grįžtančio į “Vilniaus energiją” termofikato temperatūrinis daviklis. Jis irgi sujungtas laideliu su skaitikliu, mano superautocad schemoje pažymėtu Nr. 5.

4 – tai vėlgi termometras, rodantis žmonėms (ne rubikonams), kokios temperatūros termofikatas grįžta į magistralę. Susitarkime, kad vadinsime jį išėjimo termometru.

5 – tai minėtasis skaitiklis.

Nuotraukos darytos 2011-12-19 (pirmadienį) 19:49. Visada galite pasitikrinti pažiūrėję failo EXIF duomenis. Sužinosite, net su kokiu fotoaparatu buvo fotkinta.

Jums, ko gero, įdomu, ką rodo termometrai?

Man irgi.

Štai išėjimo termometras:

Jis rodo mums +31 C. Vadinasi, namo šilumininkas ėmėsi kažkokių reguliavimo priemonių (šiuo atveju lėtino cirkuliaciją).

Bet mums (tame tarpe Artūrui Zuokui beigi Prezidentei) kur kas įdomesnis įėjimo termometras:

Na štai, ant įvado vakar turėjome +73 C!

O kiek būtų buvę, jei galiotų pernai metų temperatūrinis grafikas? Bingo, +66 C.

Šis +7 C skirtumas atsirado dėl “Vilniaus energijos” savanoriško sprendimo padėti vilniečiams išgyventi šį visu 0,8 laipsniu šaltesnį lapkritį. Padėti jų neperspėjus, kad mes jums čia tuoj užkaitinsim, ir jūs ten mazguose būkite pasiruošę susireguliuoti tą mūsų pasiųstą peklą.

Kažkiek susireguliuoti yra įmanoma net ir peklos* sąlygomis. Pavyzdžiui, šilumininkai, katriems priklauso nufotografuotasis išėjimo terometras Nr. 4, tą jau bando daryti (keisdami grąžinimo temperatūrą ir sunaudoto termofikato kiekius plius dar kažkokius parametrus, kurių nesupratau).

Bet aksioma, išsakyta sekmadienį, nesikeičia:

Kuo karštesnį termofikatą jums tiekia šilumos tiekėjas, tuo labiau išauga jūsų šilumos sąnaudos.

Jeigu nepasitikite žmonių termometrais, visada galite pasitikėti rubikoniniais skaitliukais. Į juos duomenys nuo jūsų vamzdžių atkeliauja laideliais. O “Vilniaus energija” nuotoliniu būdu gali tuos duomenis nuskaityti.

O štai ar į tuos duomenis “Vilniaus energija” atsižvelgs, tai čia jau moralės, įstatymų, derybų, otkatų, rinkimų finansavimo ir pan. klausimas.

Tik kol kas neaišku, kokiai institucijai šitą klausimą pateikti.

*Jei kam nelabai aišku, kaip ta pekla buvo užkurta, paskaitykite ankstesnį įrašą šia tema. Ir A. Zuokui parodykit kas nors.

Share/Bookmark

Į mūsų tinklaraštį karts nuo karto kaip į kokius tadus blindas kreipiasi skriaudžiamieji. Sutinka viešoj vietoj (kokiam verslo renginy ar išplėstiniame susibūrime) ir prašo iškelti viešumon kokią neteisybę ar absurdą. Paprastai tadablindiniams reikalams neturime laiko, bet šįkart teko atimti iš šeimos pusdienį su sąlyga, kad tuo pačiu klausimu kreipėsi net 183 skaitytojai.

Keli pokalbiai su daugiabučių gyventojais, administratoriais (ne rubikoniniais), truputis google, ir turime sukramtytą istoriją.

Taip, šildymo sąskaitos Vilniuje už 2011 m. lapkritį.

Kas atsitiko?

Pats nesu “Vilniaus energijos” klientas (šildymo reikalais bendradarbiauju su “Lietuvos dujomis” ir kartais su “Moki veži”, kurie tiekia man saulėgražų briketus židiniui), tad apie dideles sąskaitas už šildymą lapkričio mėn. perskaičiau internetuose:

Tokių kaip ponia Česlava sostinėje – tūkstančiai. Gavę sąskaitas už lapkritį didžiuma vilniečių pakraupo. Kai kam mokesčiai už šildymą, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, išaugo daugiau nei 200 litų. Pavyzdžiui, pernai 67 kv. m bute gyvenanti vilnietė Elena šildymui atseikėjo 234 litus. Šiemet už paslaugą teks atriekti kur kas daugiau – 447 litus.

Taigi sąskaitos padidėjo žiauriai, nepaisant to, kad vidutinė lauko temperatūra Vilniuje (2011 lapkritis vs. 2010 lapkritis) buvo vos vienu laipsniu mažesnė.

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą?

Čia jau darosi įdomu. Štai ką aiškina Rimantas Germanas, sąskaitas gyventojams išstačiusios “Vilniaus energijos” direktorius:

„Pirma, mėnuo buvo beveik laipsniu šaltesnis. Antra, pernai skaitikliai buvo nurašyti ne paskutinę mėnesio dieną, todėl į sąskaitą pakliuvo tik 27 dienos. Trečia, pagal Prezidentės pataisą nuo šių metų lapkričio 1 d. mes neprižiūrime šilumos panaudojimo efektyvumo, neiname į namo vidų ir netikriname šilumos punktų. Mūsų pastate nėra: šiluma atėjo iki namo, tuo mūsų darbas ir baigėsi“, – aiškino R.Germanas.

Pirmos dvi atmazkės tėra atmazkės. O štai trečioji – kad šilumos panaudojimo efektyvumas neberūpi “Vilniaus energijai” – verta atidesnio pananagrinėjimo.

Bet pradžioje pažiūrėkime į lapkričio sąskaitas.

Štai kaip ji atrodė pernai (2010):

Ir štai kaip ji atrodo šiemet (2011):

Pažiūrėkime į faktinį suvartojimą. Buvo 1,089384 MWh, o dabar 1,392608 MWh. Turime 27,83 proc. padidėjimą. Kyla natūralus klausimas – WTF?

Kaip čia gavosi, kad tas pats butas (ir tas pats daugiabutis namas) suvartojo beveik trečdaliu daugiau šilumos?

Atsakymą mums perša jau minėtasis Rimantas Germanas iš “Vilniaus energijos”:

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas atsakė, kad nuo lapkričio 1 dienos įmonė neprižiūri daugiabučių šilumos sistemų, nuo kurių priklauso namų šilumos suvartojimo rodikliai. Anot jo, Seimas įstatymu atskyrė šilumos tiekėjus nuo bendrijų ir namų administratorių. „Į visus klausimas apie šilumos suvartojimą daugiabučiuose turi atsakyti bendrijos arba administratoriai, reguliuojantys šilumos punktus“, – pridūrė R.Germanas.

Taigi, pasak R. Germano, namas pats kaltas, kad daug suvartojo. Nes šilumos kranelį namo mazge sukinėja nebe rubikonai.

Kaip nutiko, kad rubikonus formaliai patraukus nuo mazgų namuose, tų namų atstovai (gyventojai arba samdyti administratoriai) visi susitarė, lapkričio 1 d. visi drauge nusileido į savo namų rūsius, ir  sulig komanda “viens, du, trys” trečdaliu atsuko šilumos kranelius? Ir taip visas Vilnius!

Panašu, kad atsakymo reikia ieškoti šilumos tiekimo grandine keliaujant aukštyn. Ir palyginti, kas pasikeitė ten, aukščiau šilumos mazgo.

Du temperatūriniai grafikai

Kad daugiabučiuose būtų šilta, iki šiol būdavo sudarinėjami du temperatūriniai grafikai.

Vienas nustato “Vilniaus energijos” (šilumos tiekėjo) pagamintos šilumos reikiamą temperatūrą šilumos šaltinyje (elektrinėje). Šis parametras užtikrina, kad pastato įvade būtų pakankamas slėgis ir temperatūra paruošti karštą vandenį ir reikalingą šilumą šilumos punkte namo butų šildymui prie atitinkamos lauko temperatūros. Bet esmė ta, kad temperatūra matuojama taip vadinamame išėjimo taške prie elektrinės, t.y. ant pirmo kranelio už elektrinės ribos.

Štai pernai metų grafikas, kviečiu užmesti akį.

Kadangi karštas vanduo tekėdamas vėsta (nes gi reikia apšildyti ir žolytę), suprantama, atkeliavęs iki namo mazgo, jis būna vėsesnis. Todėl egzistuoja dar vienas temperatūrinis grafikas, skirtas užtikrinti reikalingą karšto vandens temperatūrą namo mazge esant atitinkamai lauko temperatūrai.

Štai kaip tasai grafikas atrodė pernai:

Šitas antrasis temperatūrinis grafikas yra skirtas šilumos vartotojui (pastato prižiūrėtojui). Kadangi iki 2011 m. šilumos įrenginius prižiūrėjo ir reguliavo rubikonai, šis grafikas buvo skirtas jiems pakontroliuoti, t.y. užtikrinti, kad lauke esant +4 C, jie į šilumos punktu nepaduotų +70 C termofikato, kai namui pašildyti prie tokios lauko temperatūros pilnai pakanka +65 C.

Tačiau 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas Šilumos ūkio įstatymas, kuris uždraudė rubikonams  reguliuoti šilumos įrenginius. Kadangi jie nebereguliuoja, tai ir atsakomybės nebeneša už temperatūrą namo mazge.

Taigi prasideda 2011 m. šildymo sezonas, ir ką mes turime?

Patvirtinamas* naujas temperatūrinis grafikas, reguliuojantis šaltinio temperatūrą:

O štai grafiko, skirto užtikrinti reikiamą temperatūrą šilumos mazge, namo rusy, nėra. IR NEBUS. Nes įstatymas, kaip minėjau, atkirto rubikonus nuo kranelių rūsiuose, taigi kaip ir nebėra ką reguliuoti.

Kas vyksta realybėje?

Pamatuokime temperatūrą mazge namo rūsy. Mano šaltiniai matavo, ir išmatavo vidutinę +70 C temperatūrą, kai lapkritį prie +4 C lauke, mazge jos būtų pakakę (kaip būdavo iki šiol) +65 C. Taigi vanduo iki mazgo šių metų lapkritį atkeliavo penkiais laipsniais karštesnis, nei pernai.

Dėl to namai gavo daugiau šilumos, kuri buvo išdalinta butams, ir iš čia didesnės sąskaitos.

Ką padarė rubikonai, kad pernai išėjimo taške termofikato temperatūra siekė +72 C, o mazge +65, o šiemet atitinkamai +72 C ir +70? Fizikas (kad ir Andrius Kubilius) jums paaiškins: norint, kad karštas vanduo lėčiau vėstų, reikia padidinti jo cirkuliaciją. Kuo vanduo greičiau juda, tuo lėčiau vėsta.

Taigi 2010 metais lapkričio mėnesį “Vilniaus energija” į miestą pumpuodavo +72 C išėjimo taške (t.y. vamzdžio pradžioje elektrinėje), o su sąlyga, kad visos magistralės yra uždaras žiedas, tai iškeliavęs termofikatas po kiek laiko sugrįždavo atvėsęs. Jeigu termofikatas keliauja lėtai, labai lėtai, tuomet jis kelionės metu spėja atvėsti, todėl namo įvadą pasiekdavo +65 C temperatūros.

Šiemet, 2011 metais, “Vilniaus energija” į miestą pumpavo taip pat tuos pačius  72 laipsnius, tačiau termofikato greitis (cirkuliacija) yra stipriai padidintas, vadinasi, magistralėje termofikatas bėga labai labai greitai. Atkeliavęs iki namo įvado jis nespėja tiek ataušti ir todėl ant įvado esantys termometrai mums rodo +70 C.

Atsiminkite šitą aksiomą, kai gausite kito mėnesio sąskaitą už šildymą:

Kuo karštesnį termofikatą jums tiekia šilumos tiekėjas, tuo labiau išauga jūsų šilumos sąnaudos.

Temperatūriniai grafikai įvadams (tas antrasis grafikas), buvo skirti apsaugoti gyventojus nuo šilumos tiekėjo savivalės patiekti karštesnį termofikatą, nei pakaktų.

Kokios naujosios žaidimo taisyklės?

• Pirma, rubikonams valdžia nustato reikalavimus tik temperatūrai išėjimo taške. Slėgis, apsprendžiantis cirkuliacijos greitį, nematuojamas ir nekontroliuojamas. Todėl,
• antra, rubikonai visiškai teisėtai ir nekontroliuojamai gyventojams gali tiekti kokios nori temperatūros termofikatą. Nebėra apribojimų tiekiamai temperatūrai. Todėl,
• susitaikykite su tuo, kad sąskaitos už šildymą nuo šiol visada bus didesnės.

Kaip prisitaikyti prie naujos realybės?

Turite rasti ir motyvuoti žmogų, kuris apsigyventų namo šiluminiam mazge. Bomžai tam netinka, nes reikia išmanyti kranelius, slėgius ir jų reguliavimą. Jeigu nuolat (24/7) reguliuosi, yra teorinių būdų šiek tiek sumažinti šilumos sąnaudas, atsiradusias dėl pernelyg karšto termofikato. Bet pernykščių sąskaitų vis tiek nesitikėkite.

Tuo tarpu sveikinu rubikonus su nauja superine makle. Taip pat sveikinu Artūrą Zuoką, kuris čia neprieko.

Taip pat užjaučiu Prezidentę, už kurią sostinės mafukai, pasirodo, buvo gudresni.

Pirmadienis, spalio 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios dar šiemet leis sumažinti šilumos kainą, išspręs šilumos punktų valdymo problemas, o vartotojams garantuos teisę pasirinkti, kiek šilumos jie nori pirkti iš šilumos tiekėjo.

Šalies vadovės teigimu, su šilumos ar jos gamybai naudojamo kuro tiekėjais susiję asmenys rūpinosi ne namo gyventojų interesais, ekonomiškesniu šildymu, o atvirkščiai – buvo suinteresuoti kuo didesniu, neretai netgi realių gyventojų poreikių neatitinkančiu vartojimu. Tokia praktika, pasak Prezidentės, turi baigtis.

Deja, viskas tik prasideda.

*Grafikas patvirtinas 2011-11-03, nors pats šildymo sezonas prasidėjo spalio mėn. Kaži pagal kokį grafiką mus šildė spalį?

Share/Bookmark

Informacijos apie brangstantį centralizuotą šildymą yra apstu. Ir vieša paslaptis, kad tai skausminga daugumai gyventojų. Ir tas skausmas perkeliamas ant visų piliečių pečių. Bet ne apie perkėlimą norėjau parašyti.

Kai taip greitai brangsta šildymas, iš pradžių norisi ieškoti kaltų, o vėliau – išeities. Kaltų paiešką paliksime politikams, kad galėtų per rinkimus pasipuikuoti. O kokia galėtų būti išeitis?

Visu pirma, kas yra sunku eiliniam žmogui – tai atiduoti didelę pajamų dalį. Va, žodis DIDELĘ čia yra esminis, gal todėl Lenkijoje yra pastovus mėnesinis mokestis. Kad žiemą nešokiruotų žmonių ir vasarą sukauptų rezervus. Tik toks pasiūlytas būdas visiškai nesumažina išlaidų. Nors tam tikrą stabilumą butų gyventojams suteikia. Štai turime pavyzdį ir Lietuvoje:

Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas, komentuodamas šurmulį, esą sostinėje šilumos kainos „nepadoriai“ didelės, tikino, kad būdas išvengti „šilumos smūgio“ yra tik vienas.

„Sąskaita už šildymą vidutiniame statistiniame daugiabutyje gali neviršyti 280 Lt/mėn. su sąlyga, kad buto savininkas sudarys nuolatinio mokėjimo sutartį visiems metams ir kas mėnesį mokės vienodą sumą. Tada žiemą, net spaudžiant arktiniam šalčiui, jo sąskaitos nešokiruos. Aš pats darau būtent taip. Taip daro gana didelis vartotojų skaičius ir nė vienas jų nesiskundžia“, – tikino R. Germanas.

O dabar pasvarstykime, koks mūsų – vartotojų – tikslas. Ar sumažinti suvartojamos šilumos kiekį, ar susimažinti mėnesinio mokėjimo dydį? Kitaip paklausiu: kam man siekti mažinti suvartojamos šilumos KIEKĮ, jei aš vis tiek moku tiek pat? Neprimena “Omnitel” asmeninių planų ir visos chrestomatinės komunikacijos: mokėsite tiek pat, o gausite dvigubai daugiau?..  Jei bus per karšta, atsidarysite langą.

Žinoma, visuomet turime galimybę persikraustyti į ekologiškus namus ir pradėti šildytis biokuru.

O ar turime ką nors realistiškesnio? O taip – yra „Daugiabučių renovacijos“ programa. Renovaciją vyriausybė žada remti, nors pagal pasisakymus spaudoje, panašu, kad tik morališkai. Na, tarkim, aš su viskuo sutikau ir nusprendžiau paskaičiuoti, kiek man kainuos renovacija. Supratau, kad apie 350 Lt kiekvienam kvadratiniam metrui. Beje, jeigu mano butas apie 60 m2, tai visa renovacija kainuotų apie 21.000 Lt.

Puiku, o dabar klausimas – kiek man mažiau kainuos šildymas? Žada, kad kokius 15%, gal daugiau. Gerai, o gal kur nors yra statistika, palyginimas, kiek kainuoja renovuoto ir nerenovuoto buto šildymas? Sprendžiant iš pateiktos statistikos, po renovacijos kiekvieną šildomą mėnesį turėtume sutaupyti apie 250 Lt. Tarkime, šildymo sezonas yra 6 mėnesiai, tai gautųsi, kad per metus sutaupom po 1.200 Lt, ir per kokius 17,5 metų man viskas atsipirks. Tai beveik pusė darbingo žmogaus gyvenimo! Jeigu nepasiėmiau paskolos, nenumirsiu, nepersikelsiu į kitą butą ir dar visas milijonas jeigu.

Nelinksma. Kaip sako lietuviška patarlė, geriau žvirblis rankoje, negu briedis lankose. Gal todėl ir išgirdome: “Jeigu nenorite, tai priversime“. Atidėkime šias pesimistines mintis į šoną ir pasvajokime, kaip šiluma kaulų nelaužo. Nee, nagi tikrai tas visas kainų kilimas sugalvotas siekiant prastumti renovaciją, ar ne?

Jeigu su renovacija viskas taip gerai, tai kodėl nematau reklamos, kur pensininkai džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis, kaip TELE2 turtuoliai arba laimingi kosmodiskų pirkėjai? Nusprendžiau pasiklausinėti pažįstamų ir pasinaudoti “viena bobutė sakė” principu. Tai kur jūsų sutaupyti pinigai? Ir tada prasidėjo:

1. Padidino šildymo kainas
2. Padidino laiptinės šildymo kainą
3. Pagaliau bute turime higienos normas atitinkančią temperatūra – 18 laipsnių, už tai irgi reikia daugiau mokėti

Todėl susumavus sąskaitos nesumažėjo. Pokalbio metu priėjome prie lango. Gražus vaizdas pro langą, visur prisnigta, o pagal žalios vejos lopus galima studijuoti šildymo trasų ypatumus. Ei, o trasos ar renovuotos? O kas už šituos šilumos nuostolius sumoka? Kodėl nuosavų namų savininkai už šildymą moka mažiau, juk masto ekonomika (centralizuota) turi būti pigesnė?

Šilumos tiekimo grandinė vyksta stūmimo principu. Dabar mums beliko susitarti, kur mes perkame šilumą – elektrinėje ar namo šilumos mazge. Štai individualaus namo gyventojas šilumą (dujas) perka savo namo mazge. O kaip daugiabutis?

Jei daugiabutis perka šilumą kaip individualus namas – savo šilumos mazge – tuomet visiems gyventojams turėtų būti dzin tos žaliuojančios pievos. Jei, tarkime, “Vilniaus energija” nori susimažinti savo šilumos trasų nuostolius, tegu virš trasų stato šiltnamius, augina pomidorus ir eksportuoja juos į Rusiją. Nuostoliai sumažės.

Tačiau jei šiais nuostoliais toji pati “Vilniaus energija” nori pasidalinti su savo klientais, klausimas, kodėl pastarieji turėtų mažinti suvartojamos šilumos kiekį renovuodami savo namus? Juk renovuok namą nerenovavęs, žolė sausio vidury ir toliau žaliuos, o žaliuodama sąskaitėles pūs.

Taigi tiesa eilinį kartą slypi matavimuose. Arba, kitaip tariant, skaitliuke. Štai vandens skaitliukas rodo suvartotus kubus. O ką rodo šilumos skaitliukas mazge? Kažką, kas po to konvertuojama, perskaičiuojama ir dalinama. Gal net šaknis traukiama – patikslinkite, kas domėjotės.

Taigi daugiau klausimų negu atsakymų. Tai, kad butų renovacija jau patyrė fiasko, beveik visiems aišku, bet yra dar vienas aspektas. Ar tikrai tiems laimingiesiems, renovuotiesiems gyventojams, sumažėjo SĄSKAITOS 50%? Ir jeigu taip, tai kodėl nėra reklamos?

Ar net gerais darbais vyriausybė nemoka pasigirti? O gal žolytė akis bado?

Papildyta:

Šia temą užkabino televizorius. Verta pažiūrėti:

Share/Bookmark

Lazda du galus turi, bet Sodra tik vieną mato.

Šiuo savo komentaru Urbokida pamėtėjo mintį, kuri verta atskiro paplėtojimo. Bet ne apie “Sodrą”.

Apie Vilniaus miesto valdžią šįkart. (Kadangi mūsų tinklaraštį pradėjo monitorinti žiniasklaidos stebėtojai “Cision”, tikiuosi, sostinės administracija yra jų klientas ir ryte Vilniaus vadovybė gaus šį įrašą į savo emeilus.)

Retas ratuotas vilnietis nežino, kad šiuo metu mieste neveikia nė vienas stacionarus greičio matuoklis. Yra problema, ir ją reikia spręsti. Ryžtingai. Štai antradienį Vilniaus savivaldybė išplatina oficialų pranešimą:

Vilniaus miesto savivaldybė praneša nutraukianti sutartį su UAB „Urbico“ dėl greičio matavimo matuoklių paslaugos. Artimiausiu metu Savivaldybė ketina skelbti naują konkursą šiai paslaugai pirkti. Dėl finansinių sunkumų bendrovė „Urbico“ nuo šių metų vasario greičio matavimo paslaugą teikė paviršutiniškai, nuo gegužės mėnesio Vilniuje nebebuvo veikiančių greičio matavimo prietaisų, o liepą bendrovė Savivaldybei ketino pateikti sąskaitas už nesuteiktas paslaugas.

Žodžiu, įmonė nesuteikė paslaugos arba ją suteikė blogai (matuoklių viduriai išmontuoti jau kurį laiką) ir štai geroji miesto valdžią kerta iš peties ir puola ieškoti geresnio tiekėjo.

Hm, klausimas Jums: jei turėtumėte sutartį su savivaldybe, būtumėte investavęs į įrangą, ar leistumėte sau šiais neramiais laikais “paslaugą teikti paviršutiniškai”? Atsakymą mums pateikia VZ.lt, nepatingėję prie savivaldybės pranešimo pridėti vieną sakinį savarankiškai:

VZ.LT rašė, jog greičio matuoklius prižiūrinčiai įmonei „Urbico“ kas mėnesį už greičio matuoklių priežiūrą iš biudžeto turėtų būti mokama po 70.000-80.000 Lt. Tačiau įmonės vadovai tikina, kad savivaldybė įmonei skolinga už įvairias paslaugas.

Pasigooglinęs randu ir dar platesnį paaiškinimą:

Greičio matuoklius prižiūrinčios įmonės “Urbico” vadovai tikino, kad sostinės savivaldybė neatsiskaito už matuoklių priežiūrą bei yra skolinga ir už kitas suteiktas paslaugas. Vien už 300 vaikų žaidimų aikštelių įrengimą ir priežiūrą metų pradžioje valdžia įmonei buvo skolinga 7,8 milijono litų. (…) Milijoninių skolų iš savivaldybės neatgaunanti „Urbico” dar vasario mėnesį perspėjo, kad mieste gali būti išjungti ne tik greičio matuokliai, bet ir šviesoforai.

Taigi situacija paprasta: kai man kurį laiką nemoka, aš dar kenčiu, teikiu paslaugas, t.y. vykdau savo įsipareigojimus. Tačiau kitame įsipareigojimų lazdos gale turi būti už tas paslaugas atsiskaityta. Taigi klausimas toks: kiek ilgai aš galiu teikti paslaugas negaudamas už tai pinigų? Tačiau tuomet, kai tiekėjas neapsikentęs susivynioja meškeres, jį apkaltina įsipareigojimų nevykdymu. Ir skolininkas viešai atskleidžia sunkią tiekėjo finansinę situaciją – šis momentas vienas juokingiausių. Reikalai, įtariu, sprendžiasi teisme (jei “Urbico” skaito, gal galėtų pakomentuoti?). Tačiau lygiagrečiai savivaldybė ryžtingai leidžia pranešimus spaudai.

Panaši situacija yra ir kituose miesto tvarkymo reikaluose. Pavyzdžiui, šiukšlių vežėjai atvirai sako nemokėsiantys savivaldybei tol, kol patys negaus iš savivaldybės pinigų. Kai vaikystėje atsikalbinėdavau, mano močiutė sakydavo: “Kai “imk” – girdžiu, kai “duok” – negirdžiu”. Ar galima reikalauti iš tiekėjo, kad jis vykdytų visus įsipareigojimus, jei pats nemoki už paslaugas?

Jei esi Vilniaus savivaldybė – tau tai galima. Nes skola ne tavo, o ankstesnės miesto valdžios. Tos, kuri jau nuversta. Bet įdomiausia yra tai, kad nepaisant skolų, tiekėjai vis tiek teikia paslaugas. Ne visi juk gali susivynioti meškeres.

Štai utyra.lt rašo:

„Naujamiesčio būstui” savivaldybė skolinga 3,5 mln. litų, „Rasų valdai“ ir „Naujininkų ūkiui“ – 1,2 mln. litų, „Stebulei“, „Vilniaus zundai“, „Šilėjai“ – 6 mln. litų…

Turime paradoksą: savivaldybė neatsiskaito (ar atsiskaito po piketo numesdama kaip šunems kaulą), tačiau žolė vis tiek šienaujama, gatvės plaunamos, šiukšlės išvežinėjamos, elektra tiekiama. Yra tokių įmonių, kurioms savivaldybė nemoka jau 7 mėnesius, tačiau jos (nors ir su plakatais “Skola – ne žaizda – neužgis!”) vis tiek teikia Vilniaus savivaldybei paslaugas. Nes kito užsakovo šiame mieste nebus.

Kur išsikraustyti “Šilėjai” – gal į Kauną?

Taigi, kurio lazdos galo, apie kurią užsiminė Urbokida, nemato Vilniaus savivaldybė – bent jau man akivaizdu. Ir aš savivaldybę visiškai suprantu: kai visi tiekėjai teikia paslaugas be pinigų, vienas iš jų – išsimontavęs greičio matuoklius – gali ne juokais sunervinti. Reikia kuo greičiau pakeisti tokį tiekėją, taip pat visus kitus, kurie išdrįsta priminti savivaldybės skolas.

Matyt, kai savivaldybė prasiskolinusi verslui šimtus milijonų, vienintelė sąlyga nebijoti būti pakeistam – būti didesniu monopolininku už savivaldybę:

“Vilniaus energijos” Komercijos direktorius Rimantas Germanas pabrėžė, kad pati bendrovė buvo suinteresuota pasirašyti taikos sutartį ir nežlugdyti skolose skendinčio miesto.

Share/Bookmark