Common sense

Kadaise linkėjom sveikatos p. Milakniui, o dabar atėjo laikas sveikatos ir energijos palinkėti teisingumo ministrui p. Šimašiui.

Kad dabartinė įstaigų vadovų vertinimo ir įstaigos biudžetavimo sistemos neskatina taupymo – visi tą žinojome. Įvykdyti planą, reiškia, išleisti visus suplanuotus pinigus. Jie neišleisi, kitąmet tiek nebeduos. Todėl metų pabaigoje, jei esi daugiau mažiau užsirekomendavęs tiekėjas, tik spėk dalyvauti pirkimų konkursuose ar apklausose.

Štai p. Šimašius išdėstė 6 punktus, kaip reikėtų keisti valdišką biudžetavimą, o aš norėčiau pridėti dar keletą (apačioje). Nepatingėkite parašyti ir savo siūlymus, kaip įstaigos galėtų sutaupyti. Turiu viltį, kad p. Šimašiui gali pavykti.

Teisingumo ministro siūlymai:

1. Išlaidas mažinti galima netgi daugiau nei numatyta. (Beje, tam neretai reikia kai kurių sisteminių pakeitimų. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso, Teismų įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso.. Dalies šių pakeitimų projektus jau turiu).

2. Asignavimų valdytojus informuoti ne tik apie trumpalaikius biudžeto (mažinimo) kontrolinius dydžius, bet informuoti ir apie tolimesnę perspektyvą. Tai leistų geriau pasiruošti sunkiam ekonominiam laikotarpiui.

3. Nustatyti motyvaciją kiekvienam asignavimų valdytojui mažinti savo biudžetą ir valstybės tarnautojų.

Pavyzdžiui skaičiuojant 2010 metų biudžeto išlaidas darbo užmokesčiui neimti kaip pagrindo 2009 metais dirbančių darbuotojų skaičius, nes tokiu atveju bus parodoma, kad nei vienam asignavimų valdytojui neapsimoka mažinti darbuotojų skaičių. Jei finansų ministerija neturi galimybės nagrinėti kiekvieną atvejį atskirai, siūlau nustatyti visiems vienodą darbo užmokesčio fondo mažinimą palyginus su 2008 metais ir konsultacijose su asignavimų valdytojais išsisaiškinti problemas, kurios jiems iškiltų siekiant šių tikslų. Po konsultacijų priimti sprendimą palikti nustatytą darbo užmokesčio fondo mažinimą, mažinti jį labiau ar mažiau, taip pat, reikalui esant, apsispręsti dėl darbo užmokesčio fondo mažinimo 2011 metų biudžete.

Kitas pavyzdys kaip didinti motyvaciją - nustatyti, kad 50 procentų darbo užmokesčio fondo, sutaupyto dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo (palyginus su nustatyta baze, tarkime, 2009 metais) būtų galima panaudoti liekančių darbuotojų premijavimui, o 30 procentų šios sumos – darbuotojų premijavimui kitais (2011) biudžetiniais metais.

4. Nustatyti galimybę panaudoti darbo užmokesčio fondą kitoms reikmėms finansuoti. Tai leistų geriau pasiekti strateginius tikslus pasitelkiant išorės pajėgas bei leistų išvengti sutrikimų mokėjimuose.

5. Nustatyti sistemą, pagal kurią biudžetiniais metais nepanaudotos lėšos (jei tai vyko dėl objektyvių priežasčių) galėtų būti perkeliamos kitiems biudžetiniams metams tų pačių strateginių tikslų vykdymui. Tokiam perkėlimui būtina nustatyti principus, kriterijus ir sprendimų priėmimo mechanizmą.

6. Aiškiai deklaruoti ir realizuoti nuostatą, kad ministerijoms pateikti kontroliniai asignavimų dydžiai biudžete galės būti didesni tik dviem atvejais: pirma, kai papildomas finansavimas reikalingas įgyvendinti reformoms, kurios užtikrintų mažesnį finansavimą 2011 ir vėlesniais metais, antra, jei visiškai neįmanoma pasiekti 2010 metais numatyto taupymo.

Sąrašiuką pratęskime:

7. Planuojamus viešuosius pirkimus išskaidyti į dvi grupes – tipines prekes/paslaugas (kompiuteriai, ryšys, kanceliarinės, baldai, tualetinis popierius, gaivikliai, ketc.) ir netipines (IT sistemos, nestandartinė techninė įranga, kūrybinės paslaugos (visokie tyrimai, viešinimas), mokymai, pan.). Tipines leisti įsigyti tik centralizuotai, o netipines traktuoti kaip investicijas – t.y. privalomai viešai nurodyti planuojamą naudą tikslo vienetais.

8. Įstaigos vadovui ir jo pavaduotojams priedus (kvalifikacinė klasė, stažas, krūvis, etc.) išmokėti tik tuomet, kai toji įstaiga arba neturi įsiskolinimų, arba turi sudariusi skolos grąžinimo grafikus su visais kreditoriais visoms skoloms. Atsiradus skoloms, sustabdyti priedų mokėjimą įstaigų vadovams tol, kol nėra sudarytas grąžinimo grafikas.

9. Įstaiga, negalinti pertvarkyti savo veiklos, kad tilptų į mažinamą kitų metų biudžetą, apie tai turi įspėti Vyriausybę iki, tarkime, 2009-11-01. Visoms tokios įstaigoms iki 2010-04-01 Valstybės kontrolė padarys giluminį auditą (finansai + procesai). Svarstant biudžetą ir žinant realų poreikį Valstybės kontrolei padidinti finansavimą, kad auditorių skaičius netaptų butelio kakliuku. Paraleliai reikėtų sugriežtinti įstaigų vadovų atsakomybę už biudžeto lėšų neefektyvų naudojimą (dabar blogiausiu atveju gali tik atleisti), pvz., uždrausti dirbti valdišką darbą 10 m.

10. Kitas variantas. Jei įstaigos vadovas pareiškia, kad nežino, kaip tilpti į -55%, ir nežinos – atleisti tokį vadovą. Skelbiant naują konkursą į įstaigos vadovo vietą, konkurso metu turi spręsti ne testus, bet pateikti pokyčių planą. Konkurso dalyviams pateikti visą įmanomą info (tame tarpe ir visas kainas, už kurias įstaiga perka paslaugas), kad jie galėtų tokius planus parengti.

Nagi, galvočiai, padėkime ministrui

Share/Bookmark

Ką tik per “Lietuvos ryto TV” pasižiūrėjau E. Jakilaičio “TV forumą“, kuriame diskutavo (R. Palaitis, R. Vainienė, V. Milaknis) apie valdžios išlaidų mažinimą (sekant šia nuoroda greitai turėtų atsirasti laidos įrašas.)

Džiaugiuosi tuo, ką šnekėjo p. Milaknis. Ypač štai šituo:

• Mažinti visų institucijų išlaidas proporcingai nėra efektyvu. Ypač tarnautojų atlyginimai neturėtų būti šienavimo objektas. Kažkada Premjeras A. Kubilius tokį proporcingą mažinimą laikė solidariu, bet akivaizdu, kad p. Milaknis dabar vairuoja priešingai. Tai labai svarbus ir geras posūkis.

• Išlaidas reikia mažinti ne šienaujant, bet naikinant besidubliuojančias funkcijas, karpant neefektyvias programas.

• Dubliavimo eliminavimai turi būti atlikti iki galo (jei naikinam, tai naikinam).

Šios tezės yra esminis posūkis visame šitame valdančiosios koalicijos “taupymo” marazme. Man ypač patiko p. Milaknio užuomina, kad Valstybės kontrolė yra pasirengusi atskubėti į pagalbą kiekvienai institucijai, kuri negali aptikti savo neefektyvių procesų…

Dabar koalicijai ir Saulėlydžio komisijai belieka palinkėti:

• kad protekcinės išimtys būtų kuo mažesnio masto,
• kad su tarnautojas būtų elgiamasi žmoniškai, t.y. priimant optimizavimo sprendimus būtų žiūrima į funkcijas, bet ne į vardus ir pavardes,
• kad geri profesionalūs tarnautojai liktų valstybės tarnyboje (priklausymas koalicinei partijai nebūtinai yra profesionalumo požymis),
• kad p. Milaknio nepapjautų ginti savo teritoriją pasirengę ministrai,
• kad ministrų nepapjautų ginti savo teritoriją pasirengę visokie departamentų direktoriai,
• kad visas saulėlydžio procesas būtų kuo viešesnis. Kad būtų viešinami ir geri pavyzdžiai, kad kitos institucijos iš jų galėtų pasimokyti,
• kad visi šie palinkėjimai išsipildytų in corpore.

Žodžiu, užsirašau į p. Milaknio gerbėjų klubą (viena iš klubo veiklos krypčių – prižiūrėti, kad darbai nesiskirtų nuo žodžių )

Share/Bookmark

Vakar sulaukėme el. laiško iš “Omnitel” rinkodaros direktoriaus Giedriaus Makausko, o šiandien jis tesėjo pažadą ir atsiuntė atsakymus į mūsų pateiktus klausimus. Savo nuomonę, kaip ir Jūs, išsakysiu kiek vėliau komentaruose, nes dabar blaškausi po “Omnitel” salonus su paslaugų atsisakymo raštais…

Commonsense.lt: Teigiate, kad ekonominio pakilimo metu savanoriškai atsisakėte planuoto pajamų augimo ir prioritetiniu išsikėlėte kitą tikslą (vartojimo lygio išlaikymas). Ar šis naujas tikslas siekti vartojimo lygio buvo iškeltas akcininkų, ar menedžmento? Kokiais rodikliais matavote savo 2008 m. tikslą (vartojimo lygio išlaikymą)?

“Omnitel”: Jau daug metų svarbiausias mūsų tikslas išlieka tas pats – savo klientams užtikrinti aukščiausią ryšio ir paslaugų kokybę ir būti technologijų lyderiais.

Tikslas yra patvirtintas akcininkų, jis niekur nedingo ir jis nesikeičia nepaisant drastiškai pasikeitusių ekonominių sąlygų. Keičiasi tik priemonės, kuriomis šio tikslo siekiame.

Praėjusiais metais mobiliojo ryšio kainų karas pasiekė tokią ribą, kurią peržengus būtų tekę stabdyti investicijas ir kokybės gerinimo procesus. Vien šis faktorius anksčiau ar vėliau būtų privertęs mus, ir, esu tikras, kitus rinkos dalyvius, peržiūrėti savo kainodaros principus, tačiau  pasikeitus vartotojų lūkesčiams galime tikėtis dar ir staigaus pardavimų kritimo. Mes puikiai suvokėme į kokią pavojingą zoną galime įžengti, todėl teko sustoti ir pamėginti užbėgti įvykiams už akių. „Omnitel“ vadovai priėmė sprendimą, kad šiandienos ekonominėmis sąlygomis vartojimo lygio išlaikymas yra efektyviausias būdas užtikrinti tolesnę technologinę ir kokybinę plėtrą. Jūs pasakysite, kad darome tai vartotojų sąskaita? Aš atsakysiu, kad tai darome vartotojų labui. Ir mes abu būsime teisūs.

Commonsense.lt: Ar “Omnitel” savo 2009 m. biudžete taip pat išlaikė ankstesnių metų išlaidų lygį? Ar nepasiduodami “krizės vaiduokliams’ šiemet, pavyzdžiui, “Verslo žiniose” užsakinėsite tiek pat reklamos, kiek 2008 m.?

“Omnitel”: Efektyvus kasdienių sąnaudų valdymas, kaip ir pats rašote, yra kiekvieno verslo esmė – tai netampa daugiau ar mažiau svarbu priklausomai nuo papūtusio vėjo. Susitarimas „Verslo žiniomis“ yra vykęs. “Omnitel” perka reklamos už sumą analogišką kaip 2008 m. , o reklamos plotai išauga 50 proc.. Toks oficialus susitarimas.

Commonsense.lt: Mano supratimu, Lietuvoje mažiausias darbo našumas yra dėl šių priežasčių – blogai organizuoti įmonės (gamybos, distribucijos, atsargų valdymo, projektų valdymo, etc.) procesai, nesinchronizuota gamyba, darbų dubliavimas, orientavimasis ne į pralaidumą (galutinę išeigą), bet į vietinius optimumus. Gal galite pasakyti, kiek įmonės našumą riboja mokamas mobilusis ryšys? Arba, kiek skirtųsi našumas įmonės, kuri moka už ryšį, ir įmonės, kuri juo gali naudotis visai nemokamai? Dar kitaip paklausiu – gal galite pateikti pavyzdį, kaip pigus/nemokamas mobilusis ryšys gali iš esmės pagerinti darbo našumą gamyboje ir distribucijoje (sandėliai, atsargos)?

“Omnitel”: Savaime suprantama, kad darbo našumas priklauso nuo įvairių veiksnių. O technologinės inovacijos yra, ko gero, vienas esminių. Kalbėdami apie darbo našumo kėlimą, turime galvoje ne tik pokalbius mobiliuoju telefonu (tiesioginis efektas – taupomas laikas, transporto išlaidos), bet ir kitas mobiliojo ryšio paslaugas – mobilųjį internetą, e. paštą telefone, e.parašą telefone, telekonferencijas, transporto kontrolės sistemą ir t.t – kurias šiandien įmanoma toliau plėtoti tik užtikrinus pakankamą bazinių paslaugų vartojimo lygį.

Kaip logistikos, prekybos, taksi paslaugų ir įvairioms kitoms įmonėms šios mobiliojo ryšio paslaugos jau šiandien pakėlė darbo našumą ir sutaupė lėšų, galėtų papasakoti ne vienas mūsų verslo klientas. Pavyzdžiui, viena įmonė, prekiaujanti spausdinimo aparatais, suskaičiavo, kad vien įdiegus transporto kontrolės sistemą 15 proc. sumažėjo degalų sąnaudos ir trečdaliu išaugo serviso inžinierių darbo našumas. Daugiau tokių pavyzdžių galite rasti mūsų naujajame „Verslo klubo“ leidinyje.

Kitaip tariant, mes siūlome įrankius, padedančius didinti darbo našumą ir veiklos efektyvumą. Pridedame ir vartojimo instrukcijas. Tačiau svarbiausias faktorius – pačios įmonės veiklos ir procesų optimizavimas ir tokių įrankių valdymas – lieka įmonės vadovų ir darbuotojų rankose.

Commonsense.lt: Jūs ginate, kad “Omnitel” pasiūlymas yra geras. Kaip manote, kodėl dalis vartotojų jam priešinasi ir jo nepriima? Juk žmonės visada priima tuos pokyčius, kurie jiems asmeniškai yra naudingi?

“Omnitel”: Jei netikėtume, kad pasiūlymas yra geras, savo klientams jo net nesiūlytume Tačiau kaip ir minėjau anksčiau – „Asmeninių“ planų kainodara yra unikali ir visiškai nauja Lietuvoje. Suprantama, žmonėms kyla daug klausimų. Mes stengiamės į juos atsakyti – tam dirba mūsų Klientų aptarnavimo centras, pardavimų vadybininkai, tam, kaip matote, dirbu ir aš J Beje, kai kuriuos esminius atsakymus galima rasti ir interneto svetainėje www.omnitel.lt Pripažįstu, kartais klientams ne iš karto pavyksta gauti visus atsakymus – veikia žmogiškasis faktorius. Tikiu, kad dalis nepasitenkinimo kyla ir dėl to.

Antra, priimdami šią kainodarą, nesitikėjome, kad ji tiks absoliučiai visiems. Klientas visada laisvas rinktis, kas jam geriausia.

Tačiau visiškai natūralu ir tai, kad viešojoje erdvėje garsiau skamba tų, kurie nepatenkinti, balsai. Tuo tarpu mes sulaukiame ir daug palankių klientų atsiliepimų.

Pasakysiu dar daugiau: prognozuoju, kad kitąmet sumažės mobiliojo ryšio skverbtis Lietuvoje, nes vietoje 2 SIM kortelių (Lietuvoje yra per 5 mln. aktyvių abonentų!), kuriomis vartotojai taupumo vardan naudojosi iki šiol, jie pasiliks tik vieną, su kuria galės nevaržydami savęs skambinti į visus tinklus ir nesibaiminti dėl didelių sąskaitų.

Commonsense.lt: Ar galėtumėte paskelbti algoritmą, pagal kurį apskaičiuojate “Asmeninio” plano mokestį – tai būtų skaidrus žingsnis, eliminuojantis spekuliacijas?

“Omnitel”: Kokį „Asmeninį“ planą gavo kiekvienas klientas, priklauso nuo to, kaip ilgai ir kiek daug iki šiol jis naudojosi „Omnitel“ paslaugomis. Kuo ištikimesnis ir vertingesnis klientas, tuo daugiau nemokamų papildomų pokalbių minučių ar SMS jam pasiūlyta. Užtikrinu, kad visi ištikimi klientai gavo ne mažiau nei 50 proc. papildomų vietinių pokalbių minučių ir SMS.
Jei kyla klausimų, ar konkrečiu atveju teisingai paskaičiuotas praėjusių metų vidurkis, atsakymus gali padėti rasti „Omnitel“ salonų darbuotojai.

Commonsense.lt: Kodėl “Omnitel” rašte dėl “Asmeninio” plano nėra užsimenama apie abonento “teisę be jokių netesybų dėl priešlaikinio Sutarties nutraukimo nutraukti Sutartį, jei naujosios Sutarties sąlygos ar Paslaugų kainos jam nepriimtinos”, kaip tai privaloma pagal ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ 12 punktą? Kodėl tie raštai neturi datos ir numerio, nėra pasirašyti įgalioto darbuotojo?

“Omnitel”: Klientų gautas laiškas yra galiojantis dokumentas, kuris parengtas vadovaujantis Lietuvoje galiojančios teisės aktais, taip pat ir Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis.

Beje, šiandien visai nebūtina pasirašyti dokumento Jo autentiškumą liudija ant kiekvieno lapo esantis brūkšninis kodas, kuriame yra visa dokumento informacija.

Commonsense.lt: Kodėl nesudarote galimybės likti prie senųjų planų tiems ištikimiems klientams, kuriems “Asmeninis” planas nėra priimtinas?

“Omnitel”: Mes pasirinkome tokią kainodarą ir taikome ją visiems klientams. Manau, dvejopa apskaita įvestų daugiau neaiškumo ir abejonių. Antra, tai neleistų pasiekti mūsų tikslo – vartojimo lygio išlaikymo.

Commonsense.lt: Teigiate, kad daugiau vietinių pokalbių minučių ir SMS yra “vertė”. Aš asmeniškai savo numeriui gavau pasiūlymą 2055 minutėms (34,25) val. Kodėl Jūs vienašališkai nusprendėte, kad mano poreikiai bus būtent tokie? Man daugiau vertės suteiktų daugiau Gb “Omniconnectams”, seno modemo pakeitimas į naują USB ir t.t. Kodėl Jūs manote, kad geriau žinote verslo įmonių ir privačių vartotojų poreikius, nei jie patys?

“Omnitel”: Pirmiausiai, „Asmeninis“ planas sudarytas pagal konkretaus kliento vartojimo įpročius. Manome, kad metai yra pakankamas laikas tiems įpročiams nustatyti.

Antra, „Asmeninis“ plano esmė yra vietiniai pokalbiai ir SMS. Ir manau, kad būtent šioms paslaugoms pasiūlymas yra geras. Tačiau „Asmeninis“ planas neriboja Jūsų galimybių naudotis kitomis mūsų paslaugomis. Tuo labiau, nauja kainodara nereiškia, kad nustosime teikti patrauklius pasiūlymus kitoms paslaugoms.

Pavyzdžiui, dabar skatiname žmones išbandyti mobilųjį internetą ir visą mėnesį naudotis juo nemokamai, el. pašto paslaugą telefone siūlome už 3 Lt/mėn. Panašių siūlymų tikrai bus ir daugiau.

Share/Bookmark

Jau maniau, kad “Omnitel” temos nebeplėtosime, tačiau šiandien (pagaliau?) sulaukėme žinutės iš “Omnitel”. Reaguodamas pateikiau keletą klausimų ir rytoj popiet, gavęs žadėtus atsakymus iš Giedriaus, parašysiu vėl.

Dėkoju už dėmesį, kurį rodote „Omnitel“ savo tinklaraštyje.

Suprantu, kad mūsų pasirinkta kainodara yra unikali ir visiškai nauja vartotojams Lietuvoje, todėl natūraliai kyla daug klausimų. Pasistengsiu į keletą jų atsakyti.

Kodėl nusprendėme imtis tokių žingsnių?

Taip, mes mėginame žengti kitu keliu nei Lietuvos valdžia. Valstybės finansų požiūriu, taupymas gal ir yra vienintelė alternatyva, tačiau verslo deguonis yra vartojimas.  Žinoma, stabilaus ir prognozuojamo vartojimo lygmens palaikymas yra labai svarbus kiekvienos bendrovės gyvybingumui, „Omnitel“ – taip pat. Fiksuodami praėjusių metų rekordiškai mažas kainas, mes atsisakėme planuoto pajamų augimo ir vienu svarbiausių tikslų įsivardijome vartojimo lygio išlaikymą.

Tačiau vartojimas mums rūpi ne vien vartojimo ar pelno vardan.  „Omnitel“ visuomet rinkoje buvo technologijų ir kokybės vėliavnešys. Nauja sistema šiandien yra galimybė toliau išlaikyti technologinę pažangą.

Trečia, galimybė planuoti savo išlaidas ir būti garantuotam, kad jos per metus nekis – tam tikras stabilumo garantas visiems verslininkams, kurie neketina pasiduoti krizės vaiduokliams.

Galop, tai ką mes nuolat kartojame reklamose – vartotojai gavo ne tik fiksuotą mėnesio mokestį. Jie gavo mažiausiai 50 proc. daugiau pokalbių laiko ir SMS. Moderniai mąstantis vartotojas  šį pasiūlymą gali išnaudoti taupymui – kam važiuoti į susitikimą, jei viską galima aptarti telefonu, nesijaudinant dėl sąskaitos. Galbūt tai mintis, kaip pakelti darbo našumą – pagal šį rodiklį vis dar esame vieni paskutiniųjų Europoje.

Pripažįstu, kad naujoji kainodara yra daugiapusiška ir tai, kaip ją vertina kiekvienas vartotojas, priklauso nuo konkretaus vartotojo ryšio poreikio ir ankstesnių vartojimo įpročių.

Jei vartotojui ryšys yra būtina veiklos sąlyga, o galimybė daugiau naudotis ryšiu už tas pačias sąnaudas dar gali duoti papildomą vertę, tada šis pasiūlymas yra ypač naudingas.

Tikiuosi, kad mėnuo yra pakankamas laikotarpis, kad galėtumėte PATS pasverti ir nuspręsti, kas yra naudingiau Jūsų verslui:  laukti, kol praeis krizės audra, ar ieškoti galimybių, kaip tą audrą pakreipti sau naudinga linkme.

Pagarbiai,
Giedrius Makauskas
„Omnitel“ rinkodaros direktorius

Share/Bookmark

Kad šiuo metu Lietuvoje karaliauja ‘KRIZĖ’, retas kuris ginčysis. Dauguma įmonių bei valstybinių įstaigų imasi aktyvaus kaštų mažinimo. Galvazmogupuosia puikiai tą iliustravo pateikdamas “Verslo Žinių” be reklamos pavyzdį, taip pat pasokodamas apie mažėjančias porcijas. Tačiau neretai kaštų mažinimas tampa puikiu Minedizmo pavyzdžiu.

Ta tema visai neseniai gavau iš savo draugo (didelės įmonės IT vadovo) tokį rašinėlį, kuris labai tinkamai tęsia galvazmogupuosia pradėtą straipsnių ciklą apie kaštų mažinimą. (Laiško kalba netaisyta)

Kaštų taupymo vajus krizės metu

Žmonės sako, kad atėjo krizė. Daugelio įmonių vadovai pradėjo įgyvendinti “kaštų taupymo programas”. Kiekvienoje įmonėje tos programos skirtingos: vienoje atleidžia darbuotojus, kitoje mažina algas darbuotojams, trečioje mažina išlaidas (pvz.: kabinete išsuka pusę lempučių). Variantų ir kombinacijų yra labai daug.   Tačiau man kilo klausimas: ko vertas vadovas, pradėjęs tokius veiksmus? Mano įsivaizdavimu tarp daugelio kasdieninių vadovo pareigų turėtų ir būti tokia: kontroliuoti kaštus. Būtent – kasdieninių, o ne tada, kai ateina krizė. Pradėjęs taupyti kaštus, vadovas aiškiai parodo, kad įmonė buvo išpūsta ir gerais laikais galėjo uždirbti daugiau pelno. T.y. parodo savo kompetencijos nebuvimą kaštų valdymo klausimuose. O jei vadovas jau yra nekompetetingas, tai kaip jis gali padėti sunkiu įmonei metu?

Ši krizė nėra pirma… ir turbūt ne paskutinė. Tačiau kiekvieną kartą tas pats vaizdelis: kaštų mažinimas. Juk jei kaštai buvo gerai valdomi iki krizės, tai nėra ką mažinti.

Taigi krizė turi ir gerų savybių – parodo tikrus vadovų sugebėjimus. Gal veikia žmogiška prigimtis? – žmogus sveikata nesirūpina, kol nesuserga… po to gydosi… ir tik tam, kad vėl galėtų nesirūpinti?

Share/Bookmark

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė žinią apie “taupymo vajų” ministerijoje. Reziumuoju:

-33 proc. išlaidų komandiruotėms,

-80 proc. išlaidų spaudos leidinių prenumeratai,

-20 proc. išlaidų degalams.

Atsiverčiame naujausią rastą ministerijos ataskaitą ir pamatome, kad ministerijos metinis biudžetas 2007 m. buvo ~1,8 mlrd. Lt. Darykime prielaidą, kad panašaus dydžio jis buvo ir pernai.

Skaitome toliau: “Be kita ko, ministro nurodymu buvo apkarpytos ir reprezentacinėms reikmėms skiriamos lėšos. Ministerija anksčiau galėjo skirti net iki 3 proc. lėšų iš savo biudžeto. Nuo šiol reprezentacijai bus galima išleisti beveik 3,5 karto mažiau – iki 0,7 proc. biudžeto pinigų.”

Taigi anksčiau reprezentacijai jie skirdavo ~54 mln. Lt, o dabar skirs ~12,6 mln. Lt. Tikrai reikšmingas nupjovimas, ir šioje vietoje ministeriją galima pasveikinti. (Nors beveik neabejoju, kad pirmadienį po savaitgalio į darbą grįžusi spauda gali padusinti ir už tuos likusius “iššvaistyti” ~12,6 mln. Lt.)

Rašau norėdamas atkreipti dėmesį, kad tikrovėje taupome ne procentus, bet pinigus. Gal galėtų ministerija pateikti paskaičiavimus, kiek litų sutaupė atsisakiusi prenumeratos ir palyginti juos su litais išreikšta suma, kiek būtų sutaupyta papildomai, jei reprezentacinės lėšos būtų buvusios nupjautos ne iki 0,7 proc., o iki 0,69 proc.?

Apie taupymą esu rašęs čia ir čia, buvome užkabinę ir “Pačiolio” ideologiją, ir mudakiškus įpročius.

Taigi akivaizdu, kad norint šienauti dalgiu daug proto nereikia. Pasiimi balansą ir pasakai, kad to ir to nebepirksime. Degalai, laikraščiai, komandiruotės, reprezentacija – keista, kad ministerija nieko neužsiminė apie išlaidas mobiliajam telefonui – būtų pilnas standartinis “taupymo vajaus” paketas, kurį, atleiskite, gali įvykdyti ir vaikų darželio direktorius. Tam nereikia kas ketverius metus organizuoti rinkimų ir vaidinti pokyčius.

Ką daryti?

Pripažinti, kad gali egzistuoti tokia galimybė, kad ministerijos finansuojamos programos (žr. ataskaitos priešpaskutinį psl.) vykdomos neefektyviai. Peržiūrėti visus procesus ir procedūras, pagal kurias administruojamos tos programos, peržiūrėti rodiklius, eliminuoti darbo imitavimą ir dubliavimą, automatizuoti rutininius darbus ir atleisti žmones arba paskirti juos dirbti kitus reikalingus darbus, išnaikinti visas vertės nekuriančias veiklas. Nereikės finansuoti to, kas yra bereikalingai daroma. Apie tai rašė Nerius ir mintį savo tinklaraštyje tęsė Kęstutis Gabšys, kaip suprantu, priklausantis tai pačiai partijai, kaip ir minimos ministerijos ministras

Beje, įgyvendinti tokius esminius pokyčius yra labai sudėtinga. Žmonės iš principo priešinasi permainoms. Nebent greitai pamato jiems asmeniškai naudingą rezultatą. Štai čia ir pasireiškia vadovo gebėjimai – tiek vadybos suvokimas, tiek lyderio savybės. Kiekvienas naujasis ministras turi puikią progą pasireikšti ir padaryti esmines permainas. O mosikuoti dalgiu gali ir Minedas.

Share/Bookmark

Turtas ir lėšos, likusios po visų mokesčių sumokėjimo, laikomos nuslėptomis ir privalo būti konfiskuotos.

Taip Nerius parašė ankstesniame įraše, ir šią jau mintinai išmoktą frazę prisimenu kiekvieną kartą, kai išgirstu ar pamatau jų vardus. Šis tinklaraštis buvo įkurtas diskusijai apie sveiką protą ir pelno siekimą, o nūdien tarp eilučių arba tiesiai kalbame, netgi juokaujame apie išgyvenimą. Ankstesnės valdžios irgi darė nesąmonių, bet niekada nebuvo taip, kad trukdytų dirbti. Jie darė nesąmones, bet tai daugiau buvo jų pačių reikalas, nes kiekvienas verslas, net ir smulkusis ar startup’as, galėjo verstis savo galva. Dabar gi gali verstis nors ir per galvą – ant kaklo užveržta kilpa neduoda padaryti jokio kūlversčio.

Tai – ne tik apie verslą. Sutinku, kad reikia didinti perskirstymą per biudžetą, nes jis mažiausias tarp ES šalių (o visuomenės lūkesčiai dėl viešųjų paslaugų tikrai ne mažiausi). Suprantu ir tai, kad reikia mažinti valdymo išlaidas. Bet nesuprantu, kodėl mes atimame priedą iš ugniagesio, kuris ir taip nedaug uždirba rizikuodamas savo gyvybe. Kodėl negrąžiname įmonėms PVM. Milijonas kodėl. O atsakymas vienas – taip valdžia supranta (ir deklaruoja) solidarumą: “Susiveržti diržus turime visi”.

Aš solidarumą suprantu kitaip. Aš noriu, kad ugniagesys uždirbtų daug. Žiemą buvo gaisras kaimynų name. Užteko kelių minučių, ir išpleškėjo visas vidus. Tik ugnegiasių operatyvumo dėka namas nesudegė visai. Dabar šiems žmonėms, kurie dėl mažų algų niurzgėdavo ir ekonomikos kilimo laikais, atlyginimai sumažinti “kaip ir visiems kitiems”. (Net nenoriu rašyti apie Seimo narių algų kėlimo absurdą.) Taigi turime tokį iškastruotą solidarumą. Kai politikai, patys būdami neįgalūs,  nupjauna kiaušius visiems. Neįgalumo priežastys (pasiteisinimai, tokie kaip “ankstesnė bloga valdžia”, “mažai laiko”, etc.) nepaneigia neįgalumo fakto.

Grįžkime prie Apribojimų teorijos. Situacijos pagerinimas vietiniame optimume (vienoje grandyje) nebūtinai pagerina situaciją visoje grandinėje. Ponas Milaknis tai puikiai žino ir duokdie jam turėti daugiau laiko Premjero darbotvarkėje, kad šį dalyką išaiškintų savo šefui, kuris prisiėmė atsakomybę už visos Lietuvos grandinę. Kai man, kaip verslininkui, tenka rinktis, ar pelnas, ar kiaušiai – aš renkuosi pastaruosius ir jie man rūpi labiausiai. Ir mąstymą bei energiją kreipiu vėlgi į kiaušius. Taip ir žiūrime rinkose vieni kitiems į klynus, stebėdamiesi, jei atsiranda koks (dar) įgalus fenomenas. Vadinasi, jį pakirs kiek vėliau (kiek savaičių duodate, pvz., “Snaigei”?). O kažkada žiūrėjome į galutinį pirkėją ir tikėjome, kad kol jis nenusipirko, tol niekas grandinėje nepardavė. Kada ugniagesys paskutinį kartą Lietuvos istorijoje pirko šaldytuvą?

Klausimų ir siūlymų valdžiai turime daug. Bet ar yra prasmė juos konkretizuoti, o jei taip – kokia forma perduoti aukščiausiesiems taip, kad jie išgirstų?

P.S. Į komentarus žemiau įdedu vieno bičiulio, vadovaujančio vienai didelei kompanijai, naktinį e-mailą, kurį gavau praeitą savaitę. Temai papildyti.

Share/Bookmark

Ko gero, naujausias lietuviškas verslo anekdotas krizės / taupymo tema:

2009 metų ankstyvas pavasaris. Kažkur Lietuvoje kalbasi du išlikę verslininkai:
- Tu savo darbininkams algą moki?
- Ne, jau seniai.
- Ir aš ne. Bet jie vistiek į darbą eina?!
- Eina.
- Ir mano eina. O gal, davai, padarom apmokamą įėjimą?

Dar po mėnesio:
- Na kaip, taviškiai į darbą dar vaikšto?
- AHA. Tik taupo žąsinai!!!!!
- ??????
- Ateina į biurą pirmadienį, o išeina penktadienį!!

Share/Bookmark

Greitų taupymo būdų reikės ieškoti labai atidžiai, bet daug tokių galimybių nebus. (…) Esant reikalui, galima pritaikyti ir patį efektyviausią būdą – pjauti visas išlaidas po 5-10%

Spėkite, kas taip pasakė?

Visaip vengiau politikos temos šiame tinklaraštyje, bet neišlaikiau. Politika tuo ir įdomi, kad yra daugybė skirtingų požiūrių, skirtingų interesų. Visi galime turėti skirtingą nuomonę dėl mokesčių, prioritetų ir t.t. (rinkimų kampaniją atlaikėme nepolitizavę nepaisant to, kad daugybę nesąmonių prišnekėjo praktiškai visos partijos ir tai nestebina). O štai p. Kubilius, kuriam priklauso ši cituojama frazė, mane gerokai nustebino.

Žmogus, pozicionuojantis save kaip makroekonominių krizių ekspertą, pasakė tai, ko mažiausiai tikėjausi.

Apie efektyvų taupymą rašiau kiek anksčiau: jei nežinome arba neturime kompetencijos nustatyti, kurios išlaidos yra bereikalingos, tuomet taupome visur. Tai paprastai nutinka hierarchinėse organizacijose, kai iš viršaus pareina nurodymas siekti išlaikyti ankstesnį pelningumą nuo šiol visur sutaupant po, tarkime, 10 proc.  Visi puola vykdyti ir ilgainiui pradedame gerti 10 proc. mažiau kavos, važinėti dešimtadaliu trumpesnius atstumus automobiliu, kalbėti telefonu dešimtadaliu mažiau ir t.t.

Gyvenimiškas pavyzdys. Visi vaikštome į maisto prekių parduotuvę. Ir, tarkime, kaskart ten išleidžiame po 200 Lt. Ir dabar “pjauname visas išlaidas po 5-10%”: perkame mažiau sviesto, mažiau sūrio, pereiname prie pigesnio alaus ir t.t., kad tik kasos ekranėlyje nepasirodytų skaičius, didesnis už 190 Lt. Ir p. Kubilius tai laiko efektyviu taupymu. Nepaisant to, kad šaldytuve tuo metu genda kilogramas varškės, mes ją vis tiek perkame, nors ir kiek mažesniais kiekiais.

Labai tikiuosi, kad p. Kubiliaus patarėjai (vienas jų, žinau, kartais paskaito šį tinklaraštį) patars galbūt būsimajam Premjerui efektyvaus taupymo klausimu, nes priešingu atveju šienaujant bus nupjautos ir piktžolės, ir gėlytės.

Share/Bookmark

Kai Tau sunku finansiškai, reikia taupyti. Apskritai, kuo daugiau sutaupai, tuo daugiau uždirbi. Argi ne taip?

Panašiai galvojo ir mūsų šalies sporto funkcionieriai. Jie sutaupė 14.000 Lt nepirkdami penkiakovininkams-medalininkams bilietų skirsti iš Pekino namo kartu su kitais olimpiečiais. Tačiau olimpiečių (be penkiakovininkų) sutikimo šventės organizatoriams ir dalyviams suplos 220.000 Lt.

Sakote, skandalas?

Pastaruoju metu taupymo tema yra vyraujanti beveik visose Lietuvoje veikiančiose įmonėse. Nemokumas grandinėje, vieni kitiems skolingi, klientai perka mažiau – reikia taupyti. Kadangi reikia bendroje sumoje sutaupyti, tarkime, 20 proc., todėl nuo šiol gersime 20 proc. mažiau kavos, išsuksime kas penktą el. lemputę, penktadaliu sumažinsime “bonusus”, gaminsime  20 proc. mažiau bukletų, pirksime penktadaliu mažesnius reklamos skelbimus ir t.t.

Kodėl taip yra? Tiesiog padalinių vadovai labai gerai vykdo generalinio nuleistą “-20% įsakymą”. Jie apipjausto tas sritis, kurias apipjaustyti turi galimybę. Kai vaikystėje mes prikrėsdavome šunybių, tai tėvai į kampą surikiuodavo visus, nes tiesiog neturėjo galimybės išsiaiškinti, kuris kaltas. Vadovai taip pat dažnai neturi įrankio (arba tiesiog nemoka) išsaiškinti, ką taupant verta nupjauti, o ko neverta. Kokią sumą litais sudaro įmonės išlaidos kavai? Ir kokią įtaką “-20%” įgyvendinimas kavos srityje turės bendrovės pelnui? O komandinei dvasiai?..

Todėl, priešingai nei DELFI.lt, neįžveliu jokio skandalo dėl išlaidavimo renginiui ir persistengimo taupant penkiakovininkų bilietams. Nes persistenginėjama daugelyje organizacijų, kurios “siekia efektyvumo visose srityse”. Ir vienose srityse tą “efektyvumą” pasiekia (nors jis neturi reikšmingos įtakos galutinei eilutei), o kitose srityse – ne. Bet faktas, kad visur negali pavykti, nereiškia, kad nereikia stengtis… Todėl ir stengiasi žmonės ten, kur siekia jų rankos.

Share/Bookmark