Gru 09 2011

Ką daryti, kad situacija gerėtų savaime?

Parašė nerius temai Mokymai

Stabilumas ir augimas. Suprantu, kad naktimis gaisrus gesinanti valdžia neturi kada įsigilinti, kiek šie du dalykai svarbūs verslui. Atiminėjimas iš vienų ir davimas kitiems veda ten, kur, tiesą sakant, dalis tautos ir nueis.

Šiandien sužinojom, koks finansų ministrės požiūris į verslo skatinimą. Jei Lrytas.lt neiškraipo ministrės žodžių, tuomet:

Kaip teigė I.Šimonytė, eksporto rinkų perspektyvos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tačiau, paklausta, ar galvota apie šios sekcijos skatinimą, patikino, jog eksportas savaime reguliuojasi ir šalies verslininkams tai pastaruoju metu pavyko padaryti be jokių valstybės skatinimo planų.

Taigi, kadangi mums, verslams, pavyko “susireguliuoti” be valstybės skatinimo planų, t.y, SAVAIME, tai ir dabar visas rizikos suvaldymas yra mūsų pačių rankose. Atiminėjimu (vieni politikai tai vadina “socialiniu teisingumu”, kiti -- “perskirstymu”, treti -- “biudžeto subalansavimu”) užsiiminėjantys valdžiagaisrininkiai nusiplovė rankas nuo tokios neįdomios ir sudėtingos veiklos kaip ekonominio pyrago didinimas, ir nėra požymių, kad tuo kas nors iki kadencijos galo užsiimtų. Juk, jų manymu, pyragas didėja/mažėja SAVAIME!

Deja, realybė kiek kitokia.

Pyragas didėja tuomet, jei rinkoje sukuriama daugiau pridėtinės vertės. Tam reikia padidinti įmonių konkurencingumą, o tam reikia maksimaliai išnaudoti darbuotojų potencialą, dirbti žymiai efektyviau. Jei jūsų firma sugebės tai padaryti, galbūt net eksportuoti šį bei tą vertingo į užsienius, štai tuomet ir padidės ekonominis pyragas.

Kai nežinai, kaip kažkas veikia, tuomet atrodo, kad tai vyksta savaime.

Kadangi jokių valdiškų verslo skatinimo planų makro-lygiu nenusimato, siūlau pasinaudoti mūsų firmine iniciatyva mikro-lygyje. Kitą savaite vyks mano seminarai smulkioms ir vidutinėms įmonėms Vilniuje (13 d.), Klaipėdoj (14 d.) ir Kaune (15 d.). Juose dėstysiu, kaip užsitikrinti pardavimų bei pelno augimą, kad antroji krizės banga, dėl kurios Finansų ministerija sumažino augimo prognozes, nesmogtų jūsų įmonei. Dėstysiu, ką turi daryti ir ko nedaryti įmonės savininkas-vadovas, kad įmonė užsitikrintų stabilią ateitį nepaisant valdžios akibrokštų, gaisrų, pensininkų, graikų, italų ir kitų Merfių.

Štai ką dėstysiu:

Šimto litų mokestis tradiciškai nustatytas atsijoti plepėtojus ir replikuotojus, idant kiti dalyviai per tris valandas gautų maksimaliai naudos, kiek jos įmanoma gauti per tris valandas.

Iki šio penktadienio (2011-12-09) 23:59 organizatoriai daro mano paskaitos spec. akciją:

  • Perkate 1 bilietą, gaunate 1 dovanų (1+1)
  • Perkate 2 bilietus, gaunate 2 dovanų (2+2)
  • ir t.t.

Dalyvių registracija vyksta čia.

8 komentarų

Lap 05 2009

Kai valstybės finansai valdomi kaip šeimos piniginė

pinigine

Šįryt paskaitęs dar vieną finansų ministrės leptelėjimą, pamaniau vakarop jį aprašyti. Bet Dainiaus, besidžiaugiančio tėvystės atostogomis, reakcija buvo greitesnė. “Seniai nebestebina politinės valdžios keistenybės – jie prognozuoja vienaip, gyvenimas viską koreguoja, o tie patys politikai vėliau kritikuoja ne savo prognozes, o realų gyvenimą. Šį kartą buvo lygiai taip pat”, – parašė Dainius. Taip jis įvertino I. Šimonytės frazę apie šiai valdžiai netikėtas sunkmečio pasekmes:

“Tikėjome, kad verslas stengsis išlaikyti darbo vietas mažindamas to paties darbo užmokestį (nes buvo būtina mažinti sąnaudas). Raginome taip elgtis, bet rezultatas, deja, liūdnesnis”.

Beskaitydamas Dainiaus išaiškinimą, kodėl taip nutiko, mąstau: negi I. Šimonytei neužteko proto išsilavinimo, patirties, kad numatytų pasekmes, kurios yra visiškas common sense? Jei neina numatyti, tai imkite ir paklauskite pačių verslininkų, kaip jie reaguos į valdžios veiksmus ir rinkų smukimą.

Bet pati I. Šimonytė interviu paaiškina, kokiu principu yra valdomi valstybės pinigai:

Ir čia norėtųsi paminėti, kad mes labai dažnai pamirštame, jog valstybės finansai niekuo nesiskiria nuo šeimos finansų: jeigu šeimoje dėl įvairių priežasčių sumažėja pajamos, lieka dvi išeitys – prisidurti iš santaupų arba skolintis. Bet kai skolintojai pradeda įtarinėti, kad galbūt negalėsi skolų grąžinti, ir skolinti nustoja, belieka arba ieškoti antro darbo, arba labai radikaliai karpyti išlaidas. Viskas gana paprasta ir todėl stebina, kai žmonės valstybės kišenę įsivaizduoja kitaip, nei savą.

Suprantu, kad norint žmonėms išaiškinti valstybės politiką tenka griebtis paprastų pavyzdžių. Ačiū, dabar supratom. Pastarasis I. Šimonytės pavyzdys išryškino, kad Finansų ministerijoje vyrauja samdinių ir išlaikytinių mąstymas.

Keletas valstybės skirtumų nuo šeimos:

1. Šeima einamosioms išlaidoms nesiskolina. Taip, daugelis turi būsto kreditus, bet nėra taip, kad kiekvieną mėnesį skolintųsi ir skolintųsi… Tačiau, yra šeimų, kurios yra nuolatiniai visokių SMS123 ir panašių “kredito įstaigų” klientai.

2. Šeima neturi tiek neefektyvių išlaidų…. Tačiau  yra šeimų, kurios perka buitinę techniką tik dėl to, “nes yra nuolaida“. Yra ir tokių, kurios pinigus prageria, o priduotus butelius – irgi prabaliavoja. Kitos išgyvena tragediją dėl sėdinčiųjų ant adatos.

3. Šeima iš savęs nevagia… Tačiau yra ir tokių, kur vaikai pakrausto tėvelių kišenes, gal net seifukus.

4. Šeimoje negrėbia kieme lapų, jei juos kitas šeimos narys ką tik sugrėbė. Dukart nesiurbliuoja to paties kambario tą pačią dieną. Ir antrąkart nedažo ką tik perdažytos sienos… Tačiau yra ir tokių šeimų, kuriose remontas (dulkės, balaganas) yra amžina būsena.

5. Šeimoje suprantama, kad jei viename darbe mažai moka, galima jį pakeisti geresniu. Nebūtina dirbti antrą darbą (kaip siūlo I. Šimonytė), galima dirbti kitą samdomą darbą. Arba įkurti savo verslą… Tačiau yra daug šeimų, kuriose žmonės visą gyvenimą pradirbo toje pačioje valdiškoje įstaigoje ir net nebandė patys keisti savo padėtį.

6. Šeima gali investuoti į save. Skirti pinigų laiko ir pastangų savo tobulėjimui… Tačiau yra ir tokių, kurie nėra perskaitę knygos, buvę užsieny ar kitame mieste, domėjęsi galimybėmis.

7. Šeima, sukaupusi pinigų, apmąsto, kur juos investuoti, kad būtų maksimali grąža… Tačiau kai kurios šeimos griūva, nes jų nariai nejaučia saiko ir savo bei artimųjų turtą pralošia prie ruletės ar lošimo automato. Dauguma šeimų, žinoma, apskritai nieko nesukaupia ir nežino, kas yra investavimas.

8. Šeima gali sėkmingai gyventi Lietuvoje ir neduoti jokio fakoAlgis Greitai) apie valdžią ir jos nesąmones… Tačiau tūkstančiai tautiečių emigruoja ir, būsimam dideliam finansų ministrės nustebimui, emigruos dar labiau, kai Lietuvos ekonomika dar kris kitoms šalims jau kylant.

Kaži kokią šeimą I. Šimonytė turėjo minty, prilygindama jos kišenę valstybės kišenei?

5 komentarų

Lap 04 2009

Kuriuos mokesčius didinsime?

zeneva

DELFI.lt ir Finansų ministerija kviečia tautą įsijungti į diskusiją dėl valstybės biudžeto ir netgi sukūrė webinę formą pagal Šemetos excelinę lentelę, kad kiekvienas tautietis galėtų numygti savo siūlomus pakeitimus.

Jei Finansų ministerija turi laiko žaidimams, tai OK, galima maigyti. Bet paskaičius tai, ką žaidimo aprašyme nurodo Finansų ministerija, norisi pasukioti pirštą jiems prie smilkinio.

Girdėta arba-arba dainelė:

Užduoties tikslas – ne tik pamėginti sudaryti savo valstybės kitų metų biudžeto išlaidų planą, bet ir siekti, kad biudžeto deficitas (tai yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų) – o tuo pačiu ir valstybės skolinimosi poreikis – būtų kuo mažesnis. Tam galima mažinti biudžeto išlaidas arba didinti pajamas iš mokesčių.

O štai čia Finansų ministerijos pravalas atsiskleidžia visu savo gražumu:

Siekdami sumažinti biudžeto deficitą ir surinkti daugiau pajamų į biudžetą, kuriuos mokesčius didintumėte? (galima rinktis kelis atsakymus)

Siūlau Finansų ministerijai pažaisti kitą žaidimą.

Įmonės “Kanopos ir ragai” tikslas – gauti kuo mažesnį nuostolį. Bo tuomet akcininkams reikės mažiau mestis, kad padengtų. Kaip žinia, įmonė gamina du produktus: kanopas ir ragus, kurių, kaip žinia, niekas neperka. Ir nepirks, nes niekada nepirko. Tačiau daryti kažką reikia.

Variantai:

  • tęsti gamybą išlaikant dabartinį lygį, nes yra tikimybė, kad kanopos ir ragai taps paklausūs,
  • atleisti pusę darbuotojų ir tęsti gamybą mažesne apimtimi, nes yra tikimybė, kad kanopos ir ragai taps paklausūs.

Atsakymus rašykite DELFI komentaruose, atsirinksim.

Kol sprendžiate šį rebusą, grįšiu prie ano DELFI biudžetinio žaidimėlio. Aš jį pavadinčiau “Susikiršinkite, tautiečiai”. Rėžkite vieni nuo kitų pagal tai, kokioje srityje dirba jūsų artimieji, draugai, jūs pats ir jūsų nedraugai. Vis tiek nežinote, kas slepiasi už tų ‘programų’. Tai nėra būtina. Juk jūs turite unikalią galimybę pasinaudoti tais dviem matematiniais veiksmais, kuriais grindžiama Šemetos finansų politika – sudėtimi ir atimtimi.

Taigi Finansų ministerija daro prielaidą yra garantuota, kad didesnes pajamas į biudžetą lemia tik didesni mokesčiai. Nesivelsiu į internetuose neslopstančią ekonomistų, politikų diskusiją dėl mokesčių tarifų dydžio ir pajamų surinkimo, nes priežasties-pasekmės argumentai neveikia, kol viskas gali būti nurašyta krizei (prajusią ir šią savaitę lankiausi Šveicarijoje. Apie krizę jie girdėjo, bet nelabai ką gali apie ją pasakyti. Šveicarai, žinoma, kitokie, nes turi bankus, gamina laikrodžius ir peiliukus).

Tačiau ir tūpam turėtų būti aišku, kad kalbant apie galutinę eilutę (pelnas-nuostolis / biudžeto perviršis-deficitas) tavo turima marža (tarifas) nieko nereiškia, kol nežinai, koks bus vienetų skaičius per laikotarpį. Ką labiau apsimoka pardavinėti – automobilį su 15 proc. marža ar degtukus su 5 proc. marža?

Taigi jei padidinsime mokesčius, tačiau turėsime mažiau mokesčių mokėtojų, tai biudžeto pajamos, deja deja, nepadidės.

Subalansavimas negali būti biudžeto tikslas. Biudžeto tikslas – jau rašėm - darbo vietų skaičius ir darbo vietose sukuriama pridėtinė vertė. Visos ekonominės programos, mokesčiai turi būti subordinuoti į šiuos abu rodiklius. Kai bus maža bedarbystė, o dirbantieji užsiims ne muda, bet realiai uždirbinės pinigą, tuomet ir valstybė surinks oi kiek daug mokesčių.

Bet juk ūkio (verslo) reikalai nėra Finansų ministerijos reikalas, čia, matyt, asmeninis D. Kreivio komandos daržas. Na ir dar keliolikos ekonomistų, opozicionierių, blogerių, kurie kišasi, kur nereikia. Davai, duokim jiems visiems delfyje prabalsuot.

Kai pagalvoji, tai metai nuėjo velniop.

42 komentarų

Spa 15 2009

Tinklaraštininkai primena, kur mėtosi pinigai

“Verslo žinios” šiandien paskutiniame puslapyje rašo apie netyčinę tinklaraštininkų iniciatyvą solidariai priminti Premjerui jo žodžius, iš kur galima paimti “3-4 milijardus litų”.

Straipsnyje paminėti dansu.lt, mes, ir darbasonline.lt. Gaila, kad netilpo į laikraštį nulis.lt, anarchistas.lt, dali.us, kuriuos iš straipsnio išstūmė “kita pusė” -- Premjero atstovas spaudai ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas.

Nežinau, kaip kiti tinklaraščiai, bet mes šią viešumo dozę norėtume išnaudoti. Yra didelė tikimybė, kad dalis VŽ skaitytojų, paskaitę minėtą straipsnį, šiandien į mūsų tinklaraštį užklydo pirmą kartą. Todėl mes norėtume, kad jūs pasiliktumėte.

Kodėl turėtumėte?

  • Čia, commonsense.lt,  buriasi labai įdomūs žmonės. Komentaruose. Mes jų nepažįstame, bet jie turi ką pasakyti apie tai, kaip uždirbti pinigus.
  • Apie pinigų uždirbimą rašome ir mes. Gamyba, distribucija, pardavimai -- jokių teorinių paistalų ar copy-paste iš guru vadovėlių. Gyvų temų netrūks tol, kol tiesiogiai dirbsime su įvairiausio profilio įmonėmis Lietuvoje ir patys būsime vartotojai. Yra didelė tikimybė, kad susiduriate su panašiomis problemomis, laužote galvą, ieškote sprendimo. O mes tuo tarpu netyčia apie tai parašome čia. Pasitaiko.
  • Išsakome tai, ką jaučiame patys dirbdami Lietuvos rinkoje. Būna pasiūlymų ir valdžiai, tik ji nelabai klauso. Verslas turi geresnes ausis.
  • Nieko nereklamuojame (na, tik “Verslo klasę”), neproteguojame, nors pastaruoju metu ir gauname visokių pranešimų spaudai ir prašymų. Bet objektyvumo irgi nesivaikome, sakome, kaip mums atrodo. Objektyvumo ieškokite “Verslo žiniose”. Ten išklausomos visos pusės. Galbūt dėl to, kad popieriniame laikraštyje negalima komentuoti :)

Kodėl mes tai darome?

  • Norime, kad sveikas protas paplistų kuo plačiau po verslą (būtų gerai, jei ir po valdžią). Kuo jis bus populiaresnis, tuo lengviau verslo žmonės supras LEAN, 6Sigma, Apribojimų teorijos naudą ir mūsų, kaip konsultantų, galimybes padėti įmonėms uždirbti.
  • Mums tai patinka.

Kaip jūs galite pasilikti su commonsense.lt?

  • RSS. Lengviausia yra užsiprenumeruoti įrašų RSS. Jei naudojate naujausią “Microsoft Outlook”, ten galima numygti porą mygtukų ir įrašus gausite į programą. Jei naudojatės Apple, tai turbtūt ir RSS jau naudojatės :) Apie RSS naudą ir būdus juo naudotis trumpai-drūtai yra aprašęs vienastoks. Commonsense.lt srautas pasiekiamas adresu http://feeds.feedburner.com/commonsense/cSWC

    Kai užsiprenumeruosite, tą patį padarykite ir su dansu.lt, nulis.lt, urbokida.private.lt, racas.lt ir kt. Jei patiks, užsiprenumeruokite ir vertus dėmesio simasius.blogas.lt (teisingumo ministro tinklaraštis), kitukampu.blogspot.com (ūkio ministro tinklaraštis). www.kubilius.lt galite neprenumeruoti, nes Premjeras jau trys ketvirčiai nieko neparašo. Jau vėl žiema atėjo :)

    Manau, pagausite kablį ir atrasite dar daugybę įdomių tinklaraščių, kurie aukoja savo laisvą laiką (dažniausiai atimdami iš šeimos) vardan jūsų. Beje, per RSS galima skaityti netgi portalus, pavyzdžiui, balsas.lt, kuris karts nuo karto perpublikuoja ir mūsų įrašus.

  • El. paštu. Sekite šia nuoroda, įveskite savo el. pašto adresą ir kas rytą gausite mūsų įrašus į savo paštą. Žinoma, jei mes būsime ką nors parašę. Šiaip esame pakankamai užsiėmę, tai jei neturim ką, tai ir nerašom.
  • Tiesiog. Jūsų naršyklė turi “bookmark” arba “favorites” funkciją. Kartais padeda prisiminti patikusį tinklapį ;)

Pabaigoj grįžtu prie to, nuo ko pradėjau -- VŽ ir A. Kubiliaus. Korespondentei paprašius mano komentaro, papasakojau tokią “istoriją”. Apie tikrus bachūrus, kurie savo mobiliakuose turi tik du mygtukus:

1. ответить

2. ответить за базар

Taigi dar kartelį spaudžiam antrąjį mygtuką:

Beje, netyčinė tinklaraštininkų akcija nesibaigė. Jei įsidėsite šį video į savo tinklaraščius, paremsite Vyriausybės veiksmus, kuriais ji skaidrina ir efektyvina viešuosius pirkimus. Suprantame, kaip tai sudėtinga, todėl ir remiame.

10 komentarų

Spa 02 2009

Jokių piketų

“Niekas negali pasiūlyti kitokių sprendimo būdų be tų, kuriuos siūlo Vyriausybė.”

Pasakė Premjeras. Kadangi nūdien daug reikalų mūsų šalyje sukasi apie Premjerą, tai iš dalies atsispindi ir mūsų tinklaraštyje. Taigi ketvirtadienį ryte tupėdamas kamštyje ir klausydamas “Žinių radijo” eilinį kartą išgirdau Premjero pakartojimą, kad tie iš-kur-gauti-pinigų būdai yra trys:

1. Mažinti išmokas

2. Didinti mokesčius

3. Skolintis

O finansų ministrė laikraštyje pridūrė:

“Sakoma, kad “reikia taupyti, bet ne čia”. Tai pasakykit, kur, mieli ponai. Reikia nustoti meluoti. Jeigu kas nors išrašytų receptą, kaip gauti 10 mlrd., manau, iškart gautų Nobelio premiją.”

Užuomina dėl Nobelio premijos privertė mane suklusti. Juolab ketvirtadienio “Verslo žinių” vedamajame buvo labai aiškiai parašyta, iš kur tų pinigų paimti:

VŽ norėtų dar kartą priminti p. Kubiliui – premjere, esate minėjęs, kad sutvarkius viešuosius pirkimus valstybė galėtų sutaupyti apie 4 mlrd. Lt. Kas pasikeitė, kad tų milijardų nebereikia?

Beje, VŽ nebuvo labai originalios (juolab šį siūlymą prisipažino išsakiusios ne pirmą kartą), nes šią sumą savo mokesčių mokėtojo laiške minėjo ir Jurgis. Žinoma, su tais 4 mlrd. iki Šimonytės-Nobelio premijos netraukiam, bet užtat netraukiam ir pensininkų, mamų ir t.t.

Kad būtų konkrečiau įsivaizduoti apie ką kalba: pagal kurpiamą Nacionalinį susitarimą, žemiau išvardintos priemonės bendroje sumoje 2010 m. padės valstybei sutaupyti (planuojama) ~3,5 mlrd. Lt:

  • PVM didinimas 2%,
  • Valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas 10%,
  • biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų mažinimas 8%,
  • Valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus mažinamas 20%,
  • Išmokų vaikams pertvarka,
  • Tabako akcizo restruktūrizavimas,
  • Nekilnojamojo turto mokestis,
  • Dirbančių pensininkų pensijų mažinimas 50%,
  • Valstybinių pensijų ir rentų mažinimas 20%,
  • Draudžiamųjų pajamų mažinimas,  apsaugant mažiausias pensijas ir socialines išmokas  (mažinimo efektas – 5 %),
  • Pensinio amžiaus ilginimas,
  • Motinystės socialinio draudimo išmokų pertvarka,
  • Socialinio draudimo įmokų didinimas 3% (2%).

Logiškai galvojant, jei lietuvišką viešųjų pirkimų sistema būtų skaidri ir efektyvi, visų aukščiau paminėtų karpymų nereikėtų. Nes tų 4.000.000.000 litų (kurie 2008 m., pasak A. Kubiliaus, buvo iššvaistyti), pakaktų jiems kompensuoti. Nereikėtų jokių nacionalinių susitarimų, nes tiesiog nebūtų jokių piketų. Manau, biudžetinėse įstaigose tupintys kyšininkai, otkatčikai ir protekcionistai streikuoti neišdrįstų.

Žinoma, valdžia sakys, kad 2009 m. viešiesiems pirkimams bus išleista gerokai mažiau nei pernai, taigi savaime šešėlinė dalis pinigine išraiška bus mažesnė nei minėti 4.000.000.000. Tebūnie. Mes neprieštarausime, jei sutaupyta bus 2.000.000.000-3.000.000.000, vis tiek tai įspūdingos sumos, kurios turėtų iškaidrinimo klausimą pinigų paieškose statyti prioritetiniu.

Taigi akivaizdu, kad yra ketvirtas iš-kur-gauti-pinigų būdas. Deja, Nobelio premijos niekas iš mūsų negausime, nes tą sprendimą dar pavasarį pasakė pats Andrius Kubilius (video atkirpom iš čia):

Ir labai gaila, kad pasakęs pamiršo. Gal ta proga tinklažmogiai galėtume realizuoti valdžios kvietimą solidarizuotis, ir suprasdami, kaip valdžiai sunku ieškoti pinigų, padėkime jai -- įsidėdami šitą video į savo saitus saitukus. Tam, kad A. Kubilius, I. Šimonytė ir kiti valdžiažmogiai žinotų, jog palaikome belekokius jų veiksmus, kai pinigų ieškoma ne paprastų žmonių, mokesčių mokėtojų kišenėse, bet visų pirma valdžios piniginėje.

23 komentarų

Rgs 29 2009

Švietimo reforma: eksportuosim diplomatus

Turbūt visi sutiksime su tuo, ką pastaruoju metu ne kartą įvairiose auditorijose kalbėjo ir A. Kubilius, ir I. Šimonytė: Lietuvą išgelbės eksportas. Jei mes, visuomenė, norime gyventi turtingai, turime gaminti tai, ką galėtume parduoti užsienio rinkose. Pageidautina jau dabar ir ateityje.

Šį trumpalaikį ir ilgalaikį Lietuvos TIKSLĄ (dėl kurio, kaip minėjau, niekas nesiginčija) prisiminiau netyčia nugirdęs TV diskusiją (LRT “Paskutinis klausimas”). Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasakė, kad populiariausios šiemet specialybės tarp pirmakursių buvo (ne eilės tvarka):

  • vadyba,
  • medicina,
  • teisė,
  • politikos mokslai.

Man tai buvo naujiena, nes šių metų poreforminių pirmakursių stojimo rezultatų neteko matyti (gal ką praleidom?).

Ar nėra prieštaravimo tarp to, kad “reikia ką nors eksportuoti”, ir tarp to, kad “lai studijų reikalingumą apsprendžia rinka”?

Tarkime, kad dalis būsimų medikų dirbs vaistų/sveikatos įrangos gamybos srityje, valio. Tarkime, dalis vadybininkų užkurs biznius, kurie gamins kažką užsieniui, valio valio. Tarkime, kad įvyks stebuklas ir aukštosios mokyklos, iki šiol gaminusios vadybininkus biurams ir darbo biržoms, staiga ims juos gaminti gamykloms. Duokdie. Tačiau kaip eksportą (Lietuvos konkurencingumą) didins teisininkai ir diplomatai/valdininkai? Raštais ir kalbomis?

Ką mes eksportuosime? URM’o diplomatus su jų šeimos nariais?

“Jeigu verslas nesuranda sau sėkmingų verslo sričių, rinkų, jei verslas nesugeba pasinaudoti priemonėmis, mes už verslą to nepadarysime” (A. Kubilius, 2009-09-09)

Tikrai už verslą rinkų nesurasite, Premjere, ir nebeieškokite. Jei patys naujų rasim, tuomet galėsite įteikti kokį prestižinį apdovanojimą, pagerbti. Į iškilmingą konferenciją galės sugužėti iškilūs teisininkai, diplomatai, visokio plauko valdiškų departamentų direktoriai ir kiti svarbūs Lietuvai asmenys. Svarbiausia, prestižiškai išsilavinę.

Kaip žinia, Premjeras yra išsakęs siekį – valstybę valdyti kaip pasaulinio lygmens privataus verslo kompaniją. O privačioje kompanijoje, net ir ne pasaulinio lygio, vadovas nekiš pinigų į tas sritis, kurios įmonei neneša naudos. Leis žmones tik į tuos seminarus, mokymus, kurie padės užkamšyti kompetencijos spragas, kurios trukdo uždirbinėti dabar arba gali trukdyti ateityje. Nebent dalis mokymų bus finansuojama ES lėšomis… Bet valdininkai, diplomatai, teisininkai univerkėse yra kepami troškinami, deja, už litus, ne eurus.

Ir dar. Privačioje kompanijoje visi veiksmai idealiu atveju yra subordinuojami į įmonės pagrindinį tikslą. Kai atsiranda dilema ir tenka rinktis, žiūrima į pagrindinį tikslą. Kitas žingsnis – matavimai… TV laidoje buvo gražu žiūrėti, kaip skirtingose barikadų pusėse stovintys pašnekovai bandė aiškintis, ar pavyko švietimo reforma, ar nepavyko. Visi teisūs, nes kaip matuoti reformos pasiekimus, susitarta nebuvo.

Su švietimo reforma, panašu, gavosi taip: priėmė A. Kubiliaus bendrovė praktikantą G. Steponavičių personalo vadybininku, tai šis paklausė, ko darbuotojai norėtų mokytis, ir išleido visus už “valdiškus” pinigus plėsti jerundicijos. Dabar  smulkieji akcininkai (Seimo opozicija) bando tą praktikantą atleisti, bet ir tūpam aišku, kad neklystančio menedžmento nepajudinsi. Juk nei nužudė ką, nei papjovė, nei išprievartavo.

21 komentarų

Rgs 14 2009

Nuo ko mus gydo Šimonytė?

Ėmė finansų ministrė ir parašė straipsnį įvairiems portalams. Tikslas pasiektas – dauguma internautų norom nenorom perskaitė tą straipsnį: ministrė užsidėjo pliusą ties užduotimi, ką jai buvo prigrąsiusi Prezidentė (daugiau laiko skirti žmonių švietimui ir sprendimų aiškinimui).

Ministrės laiko straipsnio rašymas atėmė nemažai, o štai aiškumo ir šviesos – bent jau aš – gavau nedaug. Nes taip ir nesupratau, ką konkrečiai ministrė norėjo pasakyti – kad viską Vyriausybė darė gerai? Ko gero, čia yra kertinės straipsnio tezės:

Todėl apsimesti, kad buvo kitas veikimo būdas, nei bandyti kuo labiau sumažinti grėsmingai besiveriantį pajamų ir išlaidų atotrūkį, yra negarbinga – tokiai mažai šaliai pasiskolinti 20 mlrd. litų bet kokia kaina vien tam, kad laikinai pamaitintų bebliūkštantį burbulą, būtų savižudiška, nes tai būtų vien kompreso pridėjimas prie operuotinos vietos – trumpam padeda, bet negydo, o dažniausiai dar ir kenkia. (…)

Todėl teisingausia būtų matyti konkrečiai savo problemas ir bandyti spręsti būtent jas, t.y. gydytis mūsų ligoms gydyti tinkamais vaistais, užuot gėraliojus viską, tikintis, gal padės. Manau, kad mūsų pagrindinę ligą (augančius deficitus, kurie nevaldomi sukeltų skolos vėžį) ir gydome, o santūraus pagrindo tikėtis, kad pirmieji stabilizavimosi ar atsigavimo ženklai pasaulyje netruks pasiekti ir mus, yra.

Taigi “augantys deficitai” yra pagrindinė, pasak I. Šimonytės, Lietuvos liga. Jei jos negydysime, bus “skolos vėžys”.

Galima tik apgailestauti, kad biudžeto subalansavimą mūsų valdžia laiko pagrindiniu savo tikslu. Kol valdžia balansuoja biudžetą, mūsuose sėkmingai mažėja darbo vietų. Ministrė parašė tokį ilgą straipsnį, tačiau jame nerasite nieko apie “bedarbystę”, “darbo vietas”, “užimtumą”. Apie tai šneka visa Europa, bet tik ne mūsų valdžia. Ministre, jei Jūs subalansuosite biudžetą, o bedarbystė bus 30 proc., ar tikslą būsite pasiekusi, ligą pagydžiusi?

Taigi pažiūrėkime, kaip atrodo toji mūsų “pagrindinė liga”:

eu_data

Atsidarę lentelę, visų pirma, tikiuosi, įvertinsite tą laiką, kurį sugaišau suvesdamas duomenis iš įvairių EUROSTATo šaltinių :) (pagrindinis čia, dar parankiojau EA16 ir EU27 vidurkius). Duomenys pravers diskutuojant.

Taigi matome, kad ta liga, kuri varo vėžį I. Šimonytei (biudžeto deficitas), vos viršija 3% Mastrichto kriterijų, o jį taip pat viršija vengrai, lenkai, rumunai, britai. Iš Euro zonos šalių šį kriterijų viršija dar 7 valstybės.

Turiu pasiūlymą p. Šimonytei: kai kitą kartą ponas eurokomisaras Almunia atvyks į Lietuvą, paklauskite jo, kodėl jo gimtosios Ispanijos biudžeto deficitas 2008 m. buvo -3.8? Lietuvos, kaip žinia, -3.2.

Kita vėžį varanti mūsų valdžios baimė – valstybės skola. Pagal Mastrichto kriterijus, valstybės skola neturi viršyti 60% bendrojo vidaus produkto (BVP) praėjusiųjų fiskalinių metų pabaigoje. Mes turim 15,6%, čekai ir danai po ~30%, lenkai 47,1%, Švedai 38% ir t.t. Euro zonos, į kurią mes taip norime patekti, šalių vidurkis siekia 69,6% !!!

Ką p. Šimonytė nori pralenkti? Ir dėl ko ji lenktyniauja? Žiūrint į visus skaičius man kyla pagrįstas klausimas, ar tikrai “augantys deficitai” sukelia “nevaldomų skolų vėžį”? Jei taip, kaip galėtume pavadinti ligą, kuria serga italai (skola siekia 105.8% BVP) ar graikai (97.6%)?

Kadangi žmogus elgiasi taip, kaip jį matuoji, akivaizdu, kad biudžeto subalansavimas yra pagrindinis kriterijus, lemiantis I. Šimonytės, o prieš tai ir A. Šemetos, elgesį. Pastarasis tarnybą Briuselyje jau gavo, ar tik ne panašus likimas sėkmės atveju yra pažadėtas ir jo įpėdinei?

Bet juk valdžią rinko ir ministrę skyrė ne Briuselis, o lietuviai. Ir mums, dar neemigravusiems, yra įdomus praktiškai tik vienas rodiklis – žmonių užimtumas. Jei turime darbą, reiškiasi, esame laimingi. Mokam mokesčius ir t.t. O jei finansų ministrės darbas būtų matuojamas pagal užimtumą (nedarbo lygis Lietuvoje yra beveik pats didžiausias ES)? Almunija ir kiti briuseliniai dogmatikai neturėtų įrankio, kuriuo galima gerinti europinius vidurkius. Bet užtat Lietuvoje būtų geriau gyventi. Tebūnie sergant suomišku ar švedišku vėžiu.

15 komentarų

Lie 08 2009

Google atmintis geresnė nei politikų

Įkalbėjo kalbėjimo būdu – kalbėjo, kalbėjo ir įkalbėjo.

Tokį paaiškinimą portalui VZ.lt pateikė naujoji finansų ministrė, atsakydama į klausimą, kaip gi Premjerui A. Kubiliui pavyko įkalbėti ją užimti šį postą.

Sveikiname Premjerą. Liežuvis jam šį kartą padėjo. Vienas bičiulis šiandien ta proga išsakė apgailestavimą, kad šis politikų gebėjimas “kalbėti, kalbėti ir įkalbėti”, deja, nebuvo panaudotas derantis su EK dėl IAE darbo pratęsimo. Tačiau nenusiminkime, Lietuvoje malkų priskaldyta iki soties.

Prieš šią visa griaunančią politikų liežuvio galią yra toks mažytis mažytis ginkliukas. Juo labai lengva manipuoliuoti, nes iš viešumoje priskaldytų malkų gali sudėlioti kokios tik nori formos vežimą.

Bet juk norėtųsi, kad politikai nevaidmainiautų, ar ne taip?

Pradėkime nuo šito:

Esame pasiryžę kalbėti ir dirbti atvirai, sąžiningai ir atsakingai. Netiesos, demagogijos ir cinizmo laikas valdžioje baigiasi. (…) Tai gali pasiekti tik sąžininga, nesavanaudiška ir nekorumpuota valdžia. Nebijanti sakyti tiesos ir nebijanti išgirsti tiesą.

Tai buvo citata iš A. Kubiliaus kalbos Seime pristatant Vyriausybės programą.

O štai kaip tiesos sakymą mato google:

2009.04.20 – Vyriausybė nesvarsto pensijų ir motinystės išmokų mažinimo

2009.06.22 – A. Kubilius nebeatmeta pensijų mažinimo

2009.07.07 – A. Kubilius: pensijų mažinimas neišvengiamas

Googlinam toliau. Štai kaip A. Kubiliaus Vyriausybė kalė ankstesnę valdžią teikdama savo ataskaitą už kelias dirbtas dienas 2008 metais:

Keturioliktoji Vyriausybė, nepaisydama perspėjimų apie artėjančią krizę ir būtinybę formuoti valstybės sektoriaus perteklių 2008 metais, sąmoningai, net ir pažeisdama galiojančius įstatymus, prieš 2008 metų rinkimus didino viešojo sektoriaus išlaidas. Tai ypač ryškiai pastebima vertinant socialinių išmokų politiką 2008 metais. (…) Vyriausybei [turimas minty G. Kirkilo kabinetas] nutarus padidinti socialines pensijas (…) „Sodros“ sistemoje buvo sukurta ilgalaikio finansinio deficito problema…

Neapkarpytas originalas – čia.

Tačiau dar prieš pusmetį iki valdžios vairo perėmimo (2008-06-16) A. Kubilius apie tuometines pensijas šnekėjo kiek kitaip:

Norint atsakyti į klausimą, ar žmogaus gerovė augo tiek, kiek gerėjo (stiprėjo) ekonomika ir ar tos gerovės “nesuvalgė” augančios kainos, turi nagrinėti ne absoliučius atlyginimų ar pensijų dydžius, bet tai, ką tenka pavadinti “realia gerove”. (…) 2007 m., lyginant su 2000-aisiais, dirbantysis ar pensininkas realiame gyvenime galėjo naudotis tik 30% mažesne “realia gerove”, nei ta gerovė, kurią jam turėjo sukurti auganti šalies ekonomika, kurios augimu niekada neužmiršta pasigirti socialdemokratų vyriausybės. Taigi bendra išvada yra tokia – valdant socialdemokratams šalies ekonomika augo, tačiau šis augimas aplenkė tiek dirbantįjį, tiek pensininką”.

O dabar pateiksiu mįslę. Kodėl šiuos žodžius apie būtinybę pjauti motinystės pašalpas (arba per lubas, arba trumpinti laikotarpį) viešai pasakė ne Premjeras Kubilius, o jo patarėjas M. Majauskas?

Motinystės išmokos drastiškai didėjo. 2004 metais buvo 179 mln. litų, dabar yra daugiau kaip milijardas litų. Tai labai dideli skaičiai, kurie negali būti tvarūs. Išmokos didėja, tarifas lieka toks pat. Biudžetas tampa minusinis. (…) Jo teigimu, motinystės išmokų laikotarpis Lietuvoje yra vienas ilgiausių ES. Tai dar viena priežastis imtis pokyčių šioje srityje.

Ogi todėl, kad A. Kubiliaus ankstesnioji pozicija (siūlymas didinti atostogų trukmę net iki 3 metų) įstrigo ne tik google paieškos serveriuose, bet ir, matyt, pačioje A. Kubiliaus atmintyje.

A. Kubilius, 2007-11-06, Seime svarstant mamų soc. draudimo įstatymo pataisas, šnekėjo į mikrofoną:

Gerbiamieji kolegos, norėjau atkreipti dėmesį į vieną aiškų faktą. Lygiai tokius pat dalykus ir tai, ką pasiūlė Vyriausybė dėl to, kad motinystės atostogos būtų pratęstos dvejiem metams, mes siūlėme turbūt prieš ketverius metus. Prabėgo ketveri metai, dabar pati Vyriausybė ateina štai su šiais pasiūlymais. Mes tikrai sveikiname Vyriausybę, keičiasi į gerąją pusę.

Dėl trejų metų. Mes irgi siūlėme prieš kurį laiką, kad reikėtų pratęsti iki trejų metų, ir A.Sysas dabar prieštarauja. Aš tiesiog noriu pasakyti ir paklausti A.Syso, kiek dar reikia laiko, kad jis suvoktų, jog tai, ką pasiūlo konservatoriai, reikia priimti greičiau ir mažiau skaudės. Tada bus einama į priekį, nes šį dalyką, kas dabar yra pasiūlyta G.Šileikio, vis tiek reikės priimti, tiktai jūs visi tam dar priešinatės. Aš siūlau tiesiog paklausti A.Syso, kiek laiko jam reikia, kad suvoktų ir nebesipriešintų. Jeigu savaitę, galime dar palaukti, jeigu ilgiau, tai gal tada abejojame.

O štai kaip tas paminėtas Algirdas Sysas (iš tų raudonų blogiečių, kurie tuo metu buvo valdžioje ir visaip kaip didino biudžeto deficitą) tą pačią dieną bandė priešintis:

Pirmiausia kalbėsiu dėl esminių dalykų, dėl termino pratęsti vaiko priežiūros atostogas. Vyriausybė siūlė iki pusantrų, Seimo nariai siūlė iki 2 ir 3, komitete buvo apsispręsta dėl 2 metų. Pats principas lyg ir visai neblogas, bet jeigu mes žiūrime Europos kontekste, tai ilgiausios atostogos kitose Europos Sąjungos valstybėse yra 15 mėnesių. Kitose valstybėse yra 3, 6, 9, 12 mėnesių, įvairiai. Todėl siūlymas iš karto dvigubinti, kaip nusprendė komitetas, šį laikotarpį, manau, ydingas keliais aspektais, nes visada prisiminkime, pažadėti, duoti yra kur kas lengviau negu atimti arba po to mažinti. Aš abejoju, kad šis sprendimas geriausias, nes, manau, jis daugiausiai susijęs su jaunomis merginomis ir moterimis, kurios paprasčiausiai ilgiau bus namie ir iš dalies praras savo kvalifikaciją, savo įgūdžius konkuruoti darbo rinkoje. Mes turime matyti ir šį variantą, ir šias problemas. Aš, palaikydamas kitus kolegas, visiškai pritariu, kad paprasčiausiai šioms šeimoms nėra pasirinkimo. Jie sako: taip, mes pritariame tokiom pailgintom atostogom, bet, aš manau, būtų visai kitokia situacija, jeigu mes daug daugiau jėgų skirtume ir siektume, kad pas mus atsirastų pakankamai lopšelių, darželių, kad jaunos šeimos galėtų įpirkti auklių paslaugas. Taigi mes einame visiškai kitu keliu: mes iš rinkos ištraukiame specialistus, užuot valstybė sugebėtų siūlyti paslaugas ir tie, kam to reikia, jomis pasinaudotų.

Jau atsižvelgdamas į tas pastabas, aš teikiau savo pasiūlymą, kuriam komitetas irgi nepritarė. Jeigu mes siekiame, kad vyras ir moteris vienodai prisidėtų prie būsimos šeimos, tai aš ir siūlau savo pataisa leisti atostogų iki metų vieną iš šeimos narių, po metų turi naudotis kitas. Nesvarbu, kaip jie dalinsis, po 6 mėnesius, po 3, bet, kad ir tėvas…. Statistika rodo, kad tik 3% Lietuvos tėvelių eina vaiko priežiūros atostogų, viską atlieka motinos, arba mamos. Taigi mes moteris… iš principo pasisakome už lygias teises, kovojame, kad šeima paprasčiausiai būtų darnesnė, bet savo įstatymais įtvirtiname nevisiškai vienodas sąlygas. Komitete daugiau moterys nusprendė, kad vyrai neturi rūpintis šeima, tai tikiuosi, gal Seimas, kuriame daugiau vyrų, nuspręs, kad vyrai daugiau rūpintųsi šeima.

Googlinu ir galvoju, o kodėl A. Kubilius nepasikvietė A. Syso savo patarėju (bent visuomeniniu), a? Juk M. Majauskui prireikė net pusantrų metų, kad sugromuliuotų tą patarimą, kurį A. Sysas kartojo užpernai rudenį. Juk dabartinei valdžiai nelabai yra ką kaltinti, kai susidūrė su A. Syso pranašyste: “Pažadėti, duoti yra kur kas lengviau negu atimti arba po to mažinti”.

Ir dar svarstau, o kodėl politikai, prieš kalbėdami, nepasigooglina savęs pačių? Juk mes visi suprantam, kad gan sunku išlaikyti tą pačią kryptį ilgiau kaip porą metų, bet gi tam yra google!

10 komentarų