Įkalbėjo kalbėjimo būdu – kalbėjo, kalbėjo ir įkalbėjo.
Tokį paaiškinimą portalui VZ.lt pateikė naujoji finansų ministrė, atsakydama į klausimą, kaip gi Premjerui A. Kubiliui pavyko įkalbėti ją užimti šį postą.
Sveikiname Premjerą. Liežuvis jam šį kartą padėjo. Vienas bičiulis šiandien ta proga išsakė apgailestavimą, kad šis politikų gebėjimas “kalbėti, kalbėti ir įkalbėti”, deja, nebuvo panaudotas derantis su EK dėl IAE darbo pratęsimo. Tačiau nenusiminkime, Lietuvoje malkų priskaldyta iki soties.
Prieš šią visa griaunančią politikų liežuvio galią yra toks mažytis mažytis ginkliukas. Juo labai lengva manipuoliuoti, nes iš viešumoje priskaldytų malkų gali sudėlioti kokios tik nori formos vežimą.
Bet juk norėtųsi, kad politikai nevaidmainiautų, ar ne taip?
Pradėkime nuo šito:
Esame pasiryžę kalbėti ir dirbti atvirai, sąžiningai ir atsakingai. Netiesos, demagogijos ir cinizmo laikas valdžioje baigiasi. (…) Tai gali pasiekti tik sąžininga, nesavanaudiška ir nekorumpuota valdžia. Nebijanti sakyti tiesos ir nebijanti išgirsti tiesą.
Tai buvo citata iš A. Kubiliaus kalbos Seime pristatant Vyriausybės programą.
O štai kaip tiesos sakymą mato google:
2009.04.20 – Vyriausybė nesvarsto pensijų ir motinystės išmokų mažinimo
2009.06.22 – A. Kubilius nebeatmeta pensijų mažinimo
2009.07.07 – A. Kubilius: pensijų mažinimas neišvengiamas
Googlinam toliau. Štai kaip A. Kubiliaus Vyriausybė kalė ankstesnę valdžią teikdama savo ataskaitą už kelias dirbtas dienas 2008 metais:
Keturioliktoji Vyriausybė, nepaisydama perspėjimų apie artėjančią krizę ir būtinybę formuoti valstybės sektoriaus perteklių 2008 metais, sąmoningai, net ir pažeisdama galiojančius įstatymus, prieš 2008 metų rinkimus didino viešojo sektoriaus išlaidas. Tai ypač ryškiai pastebima vertinant socialinių išmokų politiką 2008 metais. (…) Vyriausybei [turimas minty G. Kirkilo kabinetas] nutarus padidinti socialines pensijas (…) „Sodros“ sistemoje buvo sukurta ilgalaikio finansinio deficito problema…
Neapkarpytas originalas – čia.
Tačiau dar prieš pusmetį iki valdžios vairo perėmimo (2008-06-16) A. Kubilius apie tuometines pensijas šnekėjo kiek kitaip:
Norint atsakyti į klausimą, ar žmogaus gerovė augo tiek, kiek gerėjo (stiprėjo) ekonomika ir ar tos gerovės “nesuvalgė” augančios kainos, turi nagrinėti ne absoliučius atlyginimų ar pensijų dydžius, bet tai, ką tenka pavadinti “realia gerove”. (…) 2007 m., lyginant su 2000-aisiais, dirbantysis ar pensininkas realiame gyvenime galėjo naudotis tik 30% mažesne “realia gerove”, nei ta gerovė, kurią jam turėjo sukurti auganti šalies ekonomika, kurios augimu niekada neužmiršta pasigirti socialdemokratų vyriausybės. Taigi bendra išvada yra tokia – valdant socialdemokratams šalies ekonomika augo, tačiau šis augimas aplenkė tiek dirbantįjį, tiek pensininką”.
O dabar pateiksiu mįslę. Kodėl šiuos žodžius apie būtinybę pjauti motinystės pašalpas (arba per lubas, arba trumpinti laikotarpį) viešai pasakė ne Premjeras Kubilius, o jo patarėjas M. Majauskas?
Motinystės išmokos drastiškai didėjo. 2004 metais buvo 179 mln. litų, dabar yra daugiau kaip milijardas litų. Tai labai dideli skaičiai, kurie negali būti tvarūs. Išmokos didėja, tarifas lieka toks pat. Biudžetas tampa minusinis. (…) Jo teigimu, motinystės išmokų laikotarpis Lietuvoje yra vienas ilgiausių ES. Tai dar viena priežastis imtis pokyčių šioje srityje.
Ogi todėl, kad A. Kubiliaus ankstesnioji pozicija (siūlymas didinti atostogų trukmę net iki 3 metų) įstrigo ne tik google paieškos serveriuose, bet ir, matyt, pačioje A. Kubiliaus atmintyje.
A. Kubilius, 2007-11-06, Seime svarstant mamų soc. draudimo įstatymo pataisas, šnekėjo į mikrofoną:
Gerbiamieji kolegos, norėjau atkreipti dėmesį į vieną aiškų faktą. Lygiai tokius pat dalykus ir tai, ką pasiūlė Vyriausybė dėl to, kad motinystės atostogos būtų pratęstos dvejiem metams, mes siūlėme turbūt prieš ketverius metus. Prabėgo ketveri metai, dabar pati Vyriausybė ateina štai su šiais pasiūlymais. Mes tikrai sveikiname Vyriausybę, keičiasi į gerąją pusę.
Dėl trejų metų. Mes irgi siūlėme prieš kurį laiką, kad reikėtų pratęsti iki trejų metų, ir A.Sysas dabar prieštarauja. Aš tiesiog noriu pasakyti ir paklausti A.Syso, kiek dar reikia laiko, kad jis suvoktų, jog tai, ką pasiūlo konservatoriai, reikia priimti greičiau ir mažiau skaudės. Tada bus einama į priekį, nes šį dalyką, kas dabar yra pasiūlyta G.Šileikio, vis tiek reikės priimti, tiktai jūs visi tam dar priešinatės. Aš siūlau tiesiog paklausti A.Syso, kiek laiko jam reikia, kad suvoktų ir nebesipriešintų. Jeigu savaitę, galime dar palaukti, jeigu ilgiau, tai gal tada abejojame.
O štai kaip tas paminėtas Algirdas Sysas (iš tų raudonų blogiečių, kurie tuo metu buvo valdžioje ir visaip kaip didino biudžeto deficitą) tą pačią dieną bandė priešintis:
Pirmiausia kalbėsiu dėl esminių dalykų, dėl termino pratęsti vaiko priežiūros atostogas. Vyriausybė siūlė iki pusantrų, Seimo nariai siūlė iki 2 ir 3, komitete buvo apsispręsta dėl 2 metų. Pats principas lyg ir visai neblogas, bet jeigu mes žiūrime Europos kontekste, tai ilgiausios atostogos kitose Europos Sąjungos valstybėse yra 15 mėnesių. Kitose valstybėse yra 3, 6, 9, 12 mėnesių, įvairiai. Todėl siūlymas iš karto dvigubinti, kaip nusprendė komitetas, šį laikotarpį, manau, ydingas keliais aspektais, nes visada prisiminkime, pažadėti, duoti yra kur kas lengviau negu atimti arba po to mažinti. Aš abejoju, kad šis sprendimas geriausias, nes, manau, jis daugiausiai susijęs su jaunomis merginomis ir moterimis, kurios paprasčiausiai ilgiau bus namie ir iš dalies praras savo kvalifikaciją, savo įgūdžius konkuruoti darbo rinkoje. Mes turime matyti ir šį variantą, ir šias problemas. Aš, palaikydamas kitus kolegas, visiškai pritariu, kad paprasčiausiai šioms šeimoms nėra pasirinkimo. Jie sako: taip, mes pritariame tokiom pailgintom atostogom, bet, aš manau, būtų visai kitokia situacija, jeigu mes daug daugiau jėgų skirtume ir siektume, kad pas mus atsirastų pakankamai lopšelių, darželių, kad jaunos šeimos galėtų įpirkti auklių paslaugas. Taigi mes einame visiškai kitu keliu: mes iš rinkos ištraukiame specialistus, užuot valstybė sugebėtų siūlyti paslaugas ir tie, kam to reikia, jomis pasinaudotų.
Jau atsižvelgdamas į tas pastabas, aš teikiau savo pasiūlymą, kuriam komitetas irgi nepritarė. Jeigu mes siekiame, kad vyras ir moteris vienodai prisidėtų prie būsimos šeimos, tai aš ir siūlau savo pataisa leisti atostogų iki metų vieną iš šeimos narių, po metų turi naudotis kitas. Nesvarbu, kaip jie dalinsis, po 6 mėnesius, po 3, bet, kad ir tėvas…. Statistika rodo, kad tik 3% Lietuvos tėvelių eina vaiko priežiūros atostogų, viską atlieka motinos, arba mamos. Taigi mes moteris… iš principo pasisakome už lygias teises, kovojame, kad šeima paprasčiausiai būtų darnesnė, bet savo įstatymais įtvirtiname nevisiškai vienodas sąlygas. Komitete daugiau moterys nusprendė, kad vyrai neturi rūpintis šeima, tai tikiuosi, gal Seimas, kuriame daugiau vyrų, nuspręs, kad vyrai daugiau rūpintųsi šeima.
Googlinu ir galvoju, o kodėl A. Kubilius nepasikvietė A. Syso savo patarėju (bent visuomeniniu), a? Juk M. Majauskui prireikė net pusantrų metų, kad sugromuliuotų tą patarimą, kurį A. Sysas kartojo užpernai rudenį. Juk dabartinei valdžiai nelabai yra ką kaltinti, kai susidūrė su A. Syso pranašyste: “Pažadėti, duoti yra kur kas lengviau negu atimti arba po to mažinti”.
Ir dar svarstau, o kodėl politikai, prieš kalbėdami, nepasigooglina savęs pačių? Juk mes visi suprantam, kad gan sunku išlaikyti tą pačią kryptį ilgiau kaip porą metų, bet gi tam yra google!
