Common sense

Jimmy Wales atvykimo į Vilnių (Login 2012) proga Domas papasakojo memuarinę istoriją iš 2005-ųjų. Tuomet buvo pati Vikipedijos pradžia, turėjom apie 4.000 lietuviškų straipsnių (šią sekundę – 149.712) ir siekiant padidinti straipsnių skaičių reikėjo Vikipediją kažkaip populiarinti.

Domas papasakojo apie Jimmy Wales vizitą į Seimą pas Juršėną: šis susitikimas įdomus ne tik tuo, kad tuomet Jimmy Wales dar niekas dorai nežinojo ir vienintelis Česlovas Juršėnas (tuo metu l.e.p. Seimo pirmininkas, nes buvo laikotarpis po Pakso apkaltos edit – oops, pripainiojau, tuomet jau buvo nebe lep, o Seimo pirmininko pavaduotojas) ištaikė jį priimti. Tai buvo naujojo tikrojo vakarietiško many-to-many interneto susidūrimas su lietuviškuoju posovietiniu pasauliu, kur vienas ar keli buvo intelektualūs, o kiti jais sekė, pavydėjo arba nekentė. Tai buvo paradigmų, apie kurias rašo Rokiškis (ir savo bloge, ir “Verslo klasėje, gal ir dar kur), susidūrimas.

Tačiau prieš papildydamas Domo memuarus, prisiminsiu ir užrašysiu kitą istoriją, nes vėliau gali nebebūti tokios geros progos.

Jimmy Wales apsilankymas pas Č. Juršėną 2005 m. spalio pabaigoj nebuvo pirmasis Vikipedijos apsilankymas Seime. Prieš tai įvyko dar vienas tų pačių metų vasarą.

Skambinu šauniai Seimo narei Irenai Šiaulienei, katra tuo metu vadovavo Seimo Informacinės visuomenės ir plėtros komitetui, ir prašausi susitikti. Priima. Sėdim, geriam kavą, pasakoju, kas toji Vikipedija, kad čia ateitis, kad čia internetas ir pan. Būt gerai, sakau, tą klausimą (suprask, Vikipediją) pristatyti komiteto nariams, vistik jūs čia Lietuvoj atsakingi už internetų plėtrą, o mums (suprask, Vikipedijai) kaip tik reikia plėstis. Pradedam derinti laiką, ir suderinam (žr. komiteto darbotvarkę). “Bet, – sako pirmininkė, – pasiruoškit atsakyt į belenkokius klausimus, nes, na, jiems čia bus naujas dalykas ir t.t.”. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo diplomatiškas perspėjimas nusiteikti ir pasiruošti blogiausiam.

Ką čia ruoštis. Stovi Domas prieš deputatus su nauju baltu Mac’u ir varto skaidres. Tuomet “Keynote” navarotai buvo stebuklas, aš tokią gražią prezentaciją mačiau pirmą kartą. Pristatom, kad štai Vikipedijos toks ir toks veikimo principas, tiek ir tiek straipsnių, bet kas gali rašyti, net ir jūs, gerbiami Seimo nariai! Ir tuomet prasideda diskusija.

“Taip čia kaip, bet kas gali rašyti? Ir jūs tai vadinate enciklopedija?”

“Nėra redaktoriaus? Nesąmonė! Kaip galima pasitikėt tokia informacija? Gal ten vaikai prirašė”

“Kokius mokslus yra baigę straipsnių rašytojai? Jūs net nežinote, kas jie tokie?”

“Ar jūs skaitėte delfi komentarus? Štai kokia jūsų interneto bendruomenė!”

“Bet kas gali rašyti, vadinasi, bet kas gali viską ištrinti! Ne tik ištrinti, bet ir prirašyti nesąmonių?!”

“Šito puslapio negalima vadinti enciklopedija, nes ten daugybė faktinių klaidų!”

Skeptiškiausias tame posėdyje pasirodė Vytautas Grubliauskas pravarde Kongas (dabar Klaipėdos meras), katras tiek užkniso savo skepticizmu (“didžiausia nesąmonė, kad bet koks vandalas gali ištrinti”), kad toks Gintautas Babravičius pravarde Bebras (tuomet buvęs Prezidento V. Adamkaus visuomeniniu patarėju informacinės visuomenės reikalams) nesusiturėjo ir dėjo Kongui iš peties:

Bijoti, kad vandalai sugadins Vikipediją, yra tas pats, kas bijoti, kad vandalai, atsiprašant, prisiusios ir taip sugadins Baltijos jūrą!

Nepamenu, ar G. Babravičius tikrai paminėjo veiksmą žymintį žodį, bet pamenu, kad už tą frazę po posėdžio mes su Domu pasivedėm jį į laiptinę už II rūmų lifto parūkyt ir ilgai spaudėm jam rankas.

Bet įdomiausia buvo posėdžio pabaiga. Pasibaigus diskusijai, Seimo nariai klausia: “Tai koks jūsų šio pristatymo tikslas?”. Sakom, kad tiesiog norėjom pristatyti laisvąją Vikipediją, dabarties ir ateities internetą. Su sąlyga, kad esate informacinės visuomenės reikalų politikai, manėme, kad turėtumėte žinoti pirmi, kaip realybėje buriasi ir veikia toji informacinė visuomenė. “Tai ko jūs prašot iš mūsų, Seimo?”. Nieko neprašom, pristatom tik, kad žinotumėt, kad tamsoj netūnotumėt. “O tai pinigų neprašot iš Seimo?????”. Ne, neprašom. Priešingai, Vikipedija nepriima paramos iš valstybių, politikų, firmų – tik iš privačių asmenų.

???

Tuomet mes to nesupratom, bet dabar manau, kad mums pavyko užtrolinti (užgluminti) deputatus.

***

Praeina keli mėnesiai, ant dienų į Vilnių atvyksta Jimmy Wales, o J.E. Valdas Adamkus lyg tyčia išvyksta kasmetinių atostogų į Meksiką. Kaip žinome, Lietuvoj gali vykti politinės krizės, didžiausi skandalai, nesvarbu – atostogos Meksikoje buvo šventas dalykas. Todėl negaunam audiencijos.

Kas antras (padorus) žmogus valstybėj? Česlovas Juršėnas. L.e.p., bet vis tiek antras. Skambinu, sutinka priimt, tik nėra vietos darbotvarkėj. Ką daryt? Na, jei nėra vietos darbotarkėj, tai reikia susitikti po darbotvarkės! Sutariame kažkokią valandą po darbo temstant lyg darytume juodžiausią maklę.

Atkulniuojame, laba diena, ir t.t. Tradiciškai Juršėnas aprodo ant sienos sukabintas karikatūras. Turiu pasakyti, kad Džimiui padarė nerealų įspūdį. Dammit’as irgi buvo lengvai apšalęs. Tuomet nesupratau, bet manau, kad Juršėnui šiuo epizodu tuomet pavyko mus užtrolinti (užgluminti).

Tuomet Juršėnas rodo enciklopedijų lentyną. Jis esąs visų šių enciklopedijų bendraautorius.

Tuomet sėdam ant minkštų pufikų. Ant stalelio padėti lietuviški sausainiai. Mes su Domu valgom, Džimis nevalgo.

Juršėnas atsineša atsiprintinęs krūvą lapų. Joks dialogas nevyksta, kalba tik Juršėnas. Taigi jis labai ruošėsi šiam susitikimui. Skaitė Vikipediją. Turi mums labai daug pastabų dėl turinio. Domas verčia į EN, Džimis bando kažką atsakyt, bet Juršėnas (vis tik antras padorus žmogus ant Lietuvos!) valdingu mostu parodo, kad dar nebaigė.

Taigi dėl turinio yra daug pastabų. Ir ne tik dėl lietuviško turinio. Kiekvienos enciklopedijos kokybę Juršėnas tikrina žiūrėdamas tris straipsnius. Žalgirio mūšis, Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimas nuo TSKP ir dar kažkoks (nepamenu, bet man rodos, Vilniaus kraštas Domas priminė, kad tai straipsnis apie Everestą, jo aukštį. Paprašysiu Jo Ekscelencijos, kad komentaruose patikslintų). Taigi Juršėnas atsispausdinęs iš Vikipedijos šių trijų straipsnių (kiek jų buvo) versijas lietuvių, rusų, lenkų, anglų ir vokiečių kalbomis. Ir pasibraukęs faktines klaidas.

Ir rodo: čia klaida. Čia klaida. Čia Brazauskas taip pasakė ne tais metais. O Jogaila jojo ne iš rytų, o iš vakarų. Džimis nori įsiterpt, bet Juršėnas, antras žmogus ant Lietuvos, neduoda. Jis dar nebaigė. Lenkų kalboj Žalgirio mūšio aspektas nušviestas vienaip, o vokiečių – priešingai. Vyrai, jūsų enciklopedijai reikia redaktoriaus!

Džimis nerimsta. Bet Juršėnas dar nebaigė. Baigė tik tuomet, kai parodė mums visas rastas klaidas ir jas pakomentavo. Dabar galite atsakyt.

Džimis:

Pirmininke, užuot braukius klaidas, jums reikėjo jas iškart pataisyt.

Ir paaiškina Vikipedijos esmę, kurią jūs puikiai žinot.

Ir čia užsitrolino (užsiglumino) Juršėnas. Ką rimtai? Jis pats gali pataisyt?! Tai nuostabu! Vyrai, ten tiek daug klaidų, ten tiek daug visko reikia pataisyt!!!

Ir tuomet kalbėjo Džimis. Kad tai ir yra tikrasis internetas, kad tai ateitis, kurios nesustabdysi. Kad žmonės Žemėje iš principo yra geri ir ši aplinkybė užtikrina Vikipedijos turinio kokybę ir masiškumą.

Juršėno šypsena plėtėsi, plėtėsi, veidas šviesėjo ir akys žybsėjo. Euforijos pagautas jis dėkojo Džimiui ir prisipažino, kad pagaliau rado gyvenimo prasmę ir ką tik sugalvojo, ką veiks išėjęs į pensiją. Taisys Vikipedijos straipsnius! Vyrai, ten tiek daug klaidų!!!

Nuo to laiko aš laukiu, kada Juršėnas išeis į pensiją. Iš tokių senųjų intelektualų reikia išspausti kuo daugiau, kol mes juos turime. Ir internetų pagalba tai galime padaryti.

Domo memuarus skaityti čia:

Pirmasis Jimmy Wales vizitas Vilniuje… 2005′ais

Share/Bookmark

Maloniai kviečiame atvykti į knygos „Tėvai, vaikai ir pinigai: kaip mokyti vaikus apie pinigus“ pristatymą.

Ačiū, nuvykome.

Susidomėjau, nes mano vaikai kaip tik dabar eksperimentuoja, ką galima padaryti su kišenpinigiais. Tik tądien dar nežinojau, ką mūsų visų mylimas Seimas padovanos Kalėdoms. Ankstesnė dovana visiems apkarto.

Taigi diskusijoje, kaip ir žadėta, dalyvauja:

• Julita Varanauskienė (SEB šeimos finansų ekspertė)

• Rasa Bagdonienė („Lietuvos Junior Achievement“ valdybos narė)

• Paulius Gebrauskas („Šeimų universiteto“ valdybos pirmininkas)

• Kiti ekspertai.

Tema pradedama nagrinėti nuo pamatų, kad pinigai nėra vertybė, kad pražudo ne pinigai, o meilė pinigams. Mintis nuklydo: čia mes taip apie Seimą kalbam, kaip apie vaikus, kurie turi nepasotinamą meilę pinigams? Gerai, bandau nesiblaškyti, kol plėtojamos teorinės temos. Beje, pradėjo kirbėti kitas klausimas, o kokios vertybės bus pas vaiką, kuris pusdienį praleidžia prie durnadėžės. Ji pastoviai bamba: “Leisk pinigus ir skolinkis, arba skolinkis ir leisk pinigus”. O gal tokiai reklamai neatsparūs ne vien vaikai, o ir seimūnai. Apie ką aš čia? Iš kur man lenda tokios mintys? Aaa, visi diskusijos atstovai sėdi pasitempę kaip Seime ir kalba rimtai apie viską ir nieko konkrečiai, gal todėl ir asocijuojasi su Seimu.

Laukiam, ir tuomet iš kitų ekspertų žodį perima Austėja Landsbergienė. Ir tada pradeda kristi perliukai. Aš jų neperpasakosiu, reikia pačiam išklausyti. Bet klausai žmogus ir supranti, kad tai žmogus, kuriam darželinukas – tai žvaigždė, apie kurią sukasi visata.

Daug linksmų pavyzdžių, kaip vaikai žaidžia su kasos aparatais, arba bando suprasti, kas yra pinigai, ir kaip juos reikia pasidalinti. Klink… na jo, o kaip pasidalinti, jeigu trūksta? O jeigu biznis toks, kur “neapgausi, neuždirbsi”? Klink… Seimas su PVM idėja bandė atimti iš visų ir po lygiai. Bet visi pasipriešino demokratiškai išrinktos valdžios kėslams. Todėl politikai ėmėsi, to, ką geriausiai moka, politikos, t.y. “skaldyk ir valdyk” metodikos. Dabar apmokestins visus, bet kiekvieną individualiai. Ir tik kitais metais, kaip žirafoms rinkėjams daeis, kad babkių neliko ne tik jų piniginėse, bet ir valstybės biudžete. Įdomu, kurie bankai skelbs rekordinius pelnus? Klink…

“Mokinant vaikus elgtis su pinigais, reikia elgseną susieti su atsakomybe” – porina ekspertas. Klink… Idomu, apie kokią atsakomybę kalbama? Privataus asmens prieš banką, privataus asmens prieš valstybę, banką prižiūrinčių institucijų, prezidentės, ir t.t. Turbūt čia apie tą, kuri sutinkama tik pasakose. Klink… Žmogaus amžių galima padalinti į šiuos etapus: 0-4 metai – tai aukso amžius, kada vaikas viskuo tiki; 4-6 – tai sidabro amžius, kada vaikas mokinasi, kas jam patinka; ir vėlesnis etapas, vadinamas akmens amžiumi, kai reikia viską įkalti. Klink… Ar yra kas nors dar kietesnio ir brangesnio? Deimantinis periodas, tai kai sėdi Seime.

Klink… Tikiuosi, renginys jums patiko – užbaigia renginio vedėjas. Taip ir nepastebėjau, kaip prabėgo valanda, reiškia, užskaitom teigiamai. O knygą pasidėjau savaitgaliui paskaityti. Klink… gal reikėjo Prezidentei duoti, kad ji savo vaikams (seimūnams) knygą padalintų ir paaiškintų apie atsakingą pinigų valdymą su vaikiškais pavyzdžiais, jeigu jau kitaip nesupranta?

Klink… Didelei šeimai reikalingas didelis namas – apmokestinam, didelei šeimai didelis automobilis – apmokestinam, didelę šeimą turėti išdrįs turėti tik daug uždirbanti šeima – progresiniai mokesčiai. Tai kur ta garsioji vertybė – šeima, kurią valstybė remia? Ar pradžiai atimsim, o paskui sušelpsim, ir dar dėkingas turėsi būti?

Žodžiais jau niekas netiki, kai pamato realius veiksmus. Blyn Seimas, negi sunku sutaupyti 5% biudžeto ir taip gauti tą trūkstamą milijardą. Bet savi marškiniai arčiau kūno, todėl vaikiškų knygučių neskaitysim ir kitus paturėsim.

Share/Bookmark

Šiandien Seimas neleido patraukti įtariamo kyšininko Evaldo Lementausko, nes pritrūko 3 balsų.

Kaip pranešė visi internetai, už nutarimą patraukti balsavo 68 (dar 4 susilaikė), o patraukimui reikėjo 71 už-balsuotojo. Todėl deputatas dabar džiaugsis laisve ir tuo džiugins artimuosius savo.

Apžvalgininkai raito ūsus ir kaso pakaušius: “Kur likę 69 deputatai, nesudalyvavę traukimo rungtyje?” (papildyta: vienas mano mėgiamas autorius ta proga subrendo dideliam nx).

Bet nėra čia ką kasyti: žmonės elgiasi taip, kaip juos matuoja. Kadangi deputatai taip pat žmonės, jų elgesį taip pat veikia matavimai. Skaitom Seimo Statutą:

11 straipsnis. Seimo narių dalyvavimas posėdžiuose ir užsienio komandiruotės

1. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose.

Taigi, jei deputatas nori, kad jo alga nesumažėtų, beigi nebūti svarstomas etikmat komisijoj, jis turėtų išpildyti šias abi sąlygas:

1. užsiregistruoti daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo.

Tokių balsavimų šiandien buvo numatyta 2:

į pirmą, kuris buvo “iš anksto numatytas” 12:00-12:30, o įvyko  visa valanda anksčiau (11:09-11:12), užsiregistravo 87 dūšios;

į antrą, kuris buvo “numatytas” 13:30-14:00, o ir įvyko panašiu laiku – 13:21-13:45, užsiregistravo 77 deputatai.

Su sąlyga, kad numatytu laiku įvyko tik vienas iš dviejų balsavimų dėl teisės akto priėmimo (balsavimai dėl pateikimo ir pan. į lankomumo apskaitą nepatenka), gaunasi, kad deputatai neturėjo galimybės išpildyti lankomumo sąlygą “užsiregistruoti daugiau nei pusėje balsavimų”, nes gi pusė įvyko nelaiku (gal teisininkai kitaip išaiškinsit, pasisakykit).

Kitaip tariant, jeigu nors pusė iš numatytų balsavimų įvyksta kitu laiku, nei planuota, Seimo narys negaus per kepurę, net jei nesudalyvaus nė viename.

2. užsiregistruoti visuose tos dienos Seimo posėdžiuose.

Tokių posėdžių šiandien vyko cieli du: rytinis – jame per 4 valandas bent kartą atsižymėjo 130 iš 140 deputatų, ir vakarinis – jame per 4 valandas registravimosi mygtuką numygo 124 iš 140 išrinktųjų. Kaip žinia, kad patektum tarp posėdžio dalyvių, užtenka savo mygtuką numygti nors vieną kartą per tą posėdį.

Taigi, laikantis Statuto nustatytų lankomumo apskaitos taisyklių, gaunasi, kad šiandien Seimo posėdžiai buvo gausiai lankomi (atitinkamai 130 ir 124 dalyviai). Nors, pavyzdžiui, 12:38:47 salėje buvo vos 43 gyvos dūšios.

Kas trukdo pagerinti deputatų tankumą Seimo salėje?

- Statuto pirmosios sąlygos neišpildomumas. Tikimybė, kad balsavimas įvyks “iš anksto numatytu” laiku yra labai nedidelė. Net kai balsavimus sugrūda į rytinio posėdžio pradžią, vis tiek retai kada jie įvyksta tuo metu, kaip buvo numatyta. Juolab Seimo nariai turi visas sąlygas pasistengti, kad planas sugriūtų: galima užkalbėti dantį, galima pasiūlyti sukeisti darbotvarkę.

Įdomiausia, kad paspartinus tempą (ir klausimą išnagrinėjus ne per numatytas 30 min., bet per 5 min.), vėlgi – planai griūna. Nes kitas klausimas pradedamas svarstyti ne numatytu laiku, o iškart po to, kai baigiamas svarstyti prieš tai buvęs. Rezerviniai klausimai eina į darbotvarkės galą, “jeigu lieka laiko”, jais nekamšomos skylės dienos vidury.

- Pirmosios sąlygos neapskaitomumas. Paieškokite Seimo saite info apie tai, kaip deputatai lankosi “iš anksto numatytuose balsavimuose” – jos nėra. Nors Statutas lyg ir įpareigotų apskaityti. Algoritmas būtų visiškai nesudėtingas, žinant, kad visi duomenys (planuotas balsavimo laikas, realus laikas, deputato atsižymėjimas prieš balsavimą) yra šiaip jau apskaitomi.

- Lankomumo pjūvio pagal Seimo narį nebuvimas. Taip, dabar mes, rinkėjai, galime skaidriai pamatyti, kaip Seimo nariai registravosi svarstydami konkretų klausimą. Tačiau pažiūrėti, kaip konkretus Seimo narys dalyvavo (registravosi) svarstant klausimus – nėra galimybės. Užtat galime paskaityti kiekvieno Seimo nario biografiją. Reikia arba labai mylėti, arba nekęsti Seimo nario, kad surinktum info apie jo posėdžio in-out dinamiką. O mėnesio? O kadencijos?

Taigi, ko galime pasimokyti iš tautos išrinktųjų?

Jeigu norite, kad jūsų žmonės netupėtų darbe, savo kontorose įdiekite šiuos pakeitimus:

• sugalvokite tūpą taisyklę, kurios nebūtų įmanoma išpildyti. Pavyzdžiui, leiskite neiti į darbą, jeigu komanda vėluoja (atsilieka) arba pranoksta terminus pusėje užduočių, projektų,
• neapskaitykite šitos tūpos taisyklės vykdymo,
• apskritai nebereikalaukite, kad darbuotojai dalyvautų projektuose ar užduotyse. Pakaks to, kad jie porą kartų per dieną apsilankys biure (ar gamyboje) kelioms minutėms.

Share/Bookmark

Vėl seimūnų galvose užvirė mintys, kaip čia surinkti dar daugiau pinigų iš rinkėjų. Kadangi įjungiama galinga propagandinė mašina, greitai susiburia dvi stovyklos, taip reikalingos debatams. Atvirai pasakius, aš nepriklausau nei vienai, nei kitai. Tačiau vis vien iki manęs atrieda diskusijų atplaišos. Ir tada niežti liežuvis pakomentuoti.

Taigi siūlomas socialinį teisingumą didinantis mokestis, kitaip tariant – Robino Hudo principo mokestis, kai iš turtingų atimama, o biedniems atiduodama. Kadangi atiminės valstybė, ir toliau „labai skaidriai“ paskirstys pinigus tarp savų biednų, tai Robino Hudo autoritetu mes neturim teisės abejoti . Žinoma, turime suprasti, kad Robinas Hudas turi ir sau pasilikti mažą procentą.

Turbūt girdėjote, kad labiausiai nuskurdusius žiniasklaida įvardija pensininkus. O pensininkams moka “Sodra”. Taigi kodėl siūloma didinti pajamų mokestį, o ne “Sodros”, jei biednuosius šelpia būtent ji? O jeigu atimti pinigai vis tik pateks “Sodrai”, ar jais nebus degiamos turtingų bankų palūkanoms? Na, skaitytojai savo komentarus pridės.

Apie socialinį teisingumą norėčiau parašyti vieno mediko komentarą. Štai jis mokėsi 10 metų: iš pradžių universitete, o vėliau asperantūroje. Taip jau gavosi, kad nepapuolė į valstybės finansuojamas vietas, todėl turėjo ir už mokslą susimokėti, ir sau pragyvenimui prasimanyti. Dar ir paskolą pasiėmė su drakoniškomis palūkanomis, kad tik tikslą pasiektų. Jam dar prireikė 5 metus paarti, kol prasimušė į taip vadinamą vidurinę klasę. Ir štai tuomet jis sužino, kad turi būti sąmoningas ir padėti kitiems, tarsi nevykdytų Hipokrato priesaikos.

O klausimas, kurį kelia tasai medikas, yra labai paprastas: “Kur jūs buvote, kai man jūsų reikėjo?”. Visokiais popieriais dangstėtės, o kai pas mane atsirado pinigų, kad skolas gražinčiau, kaip maitvanagiai visi prie gatavo suskridote. Ar tam aš 15 metų galą su galu dursčiau, kad vėliau ant mano kupros dvigubai užliptų?

Dažniausiai turiu ką pakomentuoti, bet šį kartą tylėjau. Nors, neabejoju, socialinės teisybės ieškotojai ir čia įžvelgs demagogiją.

Yra toks geras lietuviškas pavydas. Pas kaimyną troba dega – smulkmena, bet maloni. Kaimynas truputį daugiau uždirba, bet ir moka mokesčių daugiau – smulkmena, bet maloni.

Beje, mums sako, kad reikia įvesti progresinius mokesčius, kai mes juos jau turime. Kodėl valdžios vyrai ir moterys užmiršta NPD (metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį), siekiantį 5640 Lt per metus arba 470 Lt per mėnesį? Na, padidinkite iki 1500 Lt per mėnesį, ir visi, kurie gauna mažiausias pajamas, pasidins pajamas 15%. Va čia tai mažiausias pajamas gaunančių ir dirbančių žmonių įvertinimas. Ir kas svarbiausia, be jokių tarpininkų su savo procentais.

Sako, kitos civilizuotos valstybės turi progresinius mokesčius. Na, Latvija su Estija turbūt nėra civilizuotos, todėl jų pavyzdžiu neseksime, o nuseksime paskui pirmąją pasaulio ekonomiką - JAV. Internete rasite, kad ten tikrai mokama nuo 15% iki 35% mokesčių. Padarykime taip ir mes, ir būsime visi turtingi kaip amerikonai. Ir čia šaukštas deguto – laisvės nuo mokesčių diena Lietuvoje bus kažkada birželį, o su padidintais mokesčiais, ko gero, dar vėliau. O kaip manote, kada tokios laisvės dieną švęs amerikonai? Poryt, balandžio 12-ąją.

Taigi, jei, įsivedę progresinius mokesčius, ir mes šią dieną pradėtume švęsti kartu su amerikonais, tuomet aš sutinku. Bet kažin kiek tokių lengvatikių?

Mano manymu, diskusija dėl progresinių mokesčių kilo ne dėl to, reikia jų, ar nereikia. O dėl to, kad institucija, kuri lieps surinkti ir vėliau paskirstys pinigus, yra susikompromitavusi. Ir kuo daugiau ji pateikia pavyzdžių, kad kitur irgi taip yra, mes matome, kad “kitur” pinigai panaudojami gerokai efektyviau, šalys su mažesniais mokesčiais piliečių labui nuveikia gerokai daugiau.

Turbūt ir reikėtų pradėti nuo šios problemos sprendimo, bet tai yra sunku ir neįdomu. Tuomet tektų pripažinti, kad ir aš, sėdintis toje institucijoje, esu kaltas. O to niekada nebus, todėl tikimybė, kad vieną dieną džiaugsimės Robino Hudo mokesčiais – gan didelė (jei ne šią Seimo kadenciją, tai kitą…).

Ir tuomet evakuosis ne tik tie, kurie neturi darbo, bet ir tie, kurie uždirba pakankamai, kad galėtų pasirinkti šalį, kurioje mokės mokesčius.

Share/Bookmark

Lietuvos centrinis bankas turi naują valdybos pirmininką, kuris oficialiai į darbus kibs balandžio vidury. Kaip jūs žinote, Lietuvos bankas yra viena svarbiausių Lietuvos valdiškų įstaigų, o jos vadovas yra, ko gero, geriausiai apmokamas valdiškas pareigūnas (29K Lt ant popieriaus). Mažiau uždirba net pati prezidentė.

Todėl, savaime suprantama, norėtųsi, kad LB vadovu dirbtų pats geriausias Lietuvos bankininkas.

Prisiminkime, turėjome atveju, kai gydytojas dirbo krašto apsaugos ministru, o lakūnas buvo prezidentas. Tai buvo politiniai postai, taigi, atleidžiama. Tuo tarpu Lietuvos bankas yra ir turėtų būti politiškai nepriklausoma finansų institucija, kurčia skambučiams iš partijų būstinių ar šiaip iš kokių gydytojų ar lakūnų.

Nes LB vykdo tokias štai funkcijas:

• vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
• formuoja ir vykdo pinigų politiką;
• nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
• valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
• atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
• išduoda ir atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
• kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
• renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;
• nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
• skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.

O dabar susipažinkime su naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku p. Vitu Vasiliausku:

Pirmadienis, kovo 7 d. (Vilnius). Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos banko valdybos pirmininku Seimui skirti teikiamas teisininkas, finansų teisės ekspertas ir socialinių mokslų daktaras, buvęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas.

Vitas Vasiliauskas šešerius metus dirbo Finansų ministerijoje, Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje buvo atsakingas už Lietuvos ir ES teisės aktų suderinimą, anksčiau dirbo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pastaruoju metu, dirbdamas advokatu, buvo pripažintas vienu geriausių finansų srities ekspertų.

Prezidentės spaudos tarnyba

Taigi, žmogus rimtas, patikimas -- nėra abejonių. Bet ar geriausias Lietuvos bankininkas?

Žiūrim CV jo paskutinės darbovietės puslapy. Pastaruosius septynerius metus dirbo pas “LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” asocijuotuoju partneriu -- tokių “LAWIN’uose” iš viso yra 5. Turinčiųjų rimtesnius antpečius toje firmoje yra dar bent dešimt.

Dirbdamas teisininku pas “LAWIN’us” aptarnavo klientus trijose srityse -- reguliavime, mokesčiuose ir bylinėjimuose. Iš šių sričių bankininkystei artimiausia pirmoji. Lietuvoje ši firma įgyvendino tokius štai kontraktus:

• Advising Barclays Bank PLC, Citigroup Global Markets INC., Royal Bank of Scotland PLC on enforceability of ISDA Master Agreements, including preparation of legal opinions (Lithuania)
• Advising UniCredit Bank AS on applicability and enforcement of ISDA Agreements in transactions with Latvian and Lithuanian counterparties

Viskas. Ar p. Vasiliauskas dalyvavo šiuose bankiniuose projektuose, nepranešama.

Tuo tarpu apie p. Vasiliausko patirtį mokesčių srityje abejonių nekyla. Nuo 2000 iki 2004 m. dabartinis LB vadovas buvo “darbo grupės Lietuvos Respublikos derybų su ES Mokesčių derybinio skyriaus vadovas ir dalyvavo rengiant projektus bei dokumentus Lietuvai siekiant narystės ES”. Be to, darė prezentacijas ir skaitė pranešimus konferencijose:

• 2009  “Is it still possible to optimize taxes?” presentation at the conference “Tax News: How Business Should Survive?”, held by the daily Verslo žinios, Vilnius, 25.02.2009
• 2004 “Tax Planning (or Optimisation) and Tax Avoidance — Where Is the Limit?” presentation at the conference “Optimisation of Taxes — Legal Approach”, held by the daily Verslo žinios, Vilnius, 7.10.2004
• 2003 ”Business Requirements While Implementing EU Law: Accounting and Taxes” presentation at the conference “Are We Ready for Common European Market Area? Insight into EU Law Enforcement”, held by the Lithuanian Free Market Institute, Vilnius, 4.12.2003
• 2003 “Anticipated Amendments to Tax Laws in 2004. Focal Points for a Businessman” presentation at the conference “Corporate Budget 2004. Forecasts of Market Experts”, held by the daily Verslo žinios, Vilnius, 5.09.2003
• 2002 “Changes in Lithuania’s Tax System: Advantages and Disadvantages” presentation at the international conference “Tax Competition and Competitiveness. Ten Years of Experience and Challenges for the Future”, held by the Lithuanian Free Market Institute, Vilnius, 5-6.12.2002

Deja, savo gyvenime neperskaitė nė vienos prezentacijos apie bankininkystę. Bent jau tokios, kurią būtų įsidėjęs į savo profailą.

Su bylinėjimusi p. Vasiliauskui taip pat neblogai sekėsi. Štai jis, būsimasis centrinio banko vadovas, lydi savo klientą, VMI viršininką, į apklausą FNTT (Nerijaus Ivanausko, “Klaipėdos dienos” foto):

O štai šiame video matyti, kaip “vienas geriausių finansų srities ekspertų“, likus mažiau nei metai iki jo paskyrimo LB pirmininku, stovi kliento dešinėje, ką tik apsaugojęs jį nuo prokurorų, o dabar akylai stebintis kliento plepėjimus laisvai spaudai:

Žinau, kad kai “dirbi ant savęs” (p. Vasiliausko turėtas lawiniškasis associate statusas pabrėžia tam tikrą konsultanto laisvę), blogų klientų nebūna. Vis kapeika, savo amatinišku prakaitu uždirbta. Klausimas tik, ar tikrai geriausi bankiniai ekspertai turi laiko ir išteklių užsiiminėti baudžiamosiomis bylomis, ir kiek tokios bylos -- laikė klientas šaudmenis po lova, ar nelaikė -- puoselėja finansinę kompetenciją? Kitaip tariant, kiečiausi tam tikros srities specialistai, kaip ir visi apribojimai, turi būti maksimaliai išnaudojami tose srityse, kur duoda daugiausia vertės.

Na, bet tarkime, kad “LAWIN’ai” yra nesusitvarkę pardavimų, ir tik dėl šios priežasties ES valstybės centrinio banko prezidento lygio specialistą išnaudodavo baudžiamosioms byloms, užuot krovęsi pinigus iš bankininkystės projektų. Kurių (tokių, kurie verti LAWIN websaito), priminsiu, Lietuvoje buvo cieli 4.

Bet argi tai problema? Skaitom IQ:

„Niekada nebijojau iššūkių. Visa mano karjera buvo susijusi su finansais tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Man tai nėra nauja sritis“, – sakė kandidatas į centrinio banko vadovus ir pridūrė, kad net pastaruosius kelerius metus dirbdamas advokatu nuo finansų srities nebuvo nutolęs.

Taigi gilintis nebūtina. Pakanka “nenutolti”.

Įdomiai vyko ir pretendento į banko vadovus svarstymas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Kęstutis Glaveckas, komiteto pirmininkas, vėliau Seimo posėdyje svarstymą nupasakojo šitaip:

Ko­mi­te­tas iš­klau­sė pre­ten­den­to po­zi­ci­ją, at­sa­kė į klau­si­mus, ku­rių bu­vo ne­ma­žai, taip pat iš­dės­tė sa­vo vi­zi­ją apie Lie­tu­vos ban­ką, apie jo vie­tą ir įta­ką, apie iš­šū­kius, ku­rie lau­kia Lie­tu­vos cen­tri­nio ban­ko. Bu­vo kal­ba­ma apie tai, kaip ban­kas to­liau keis sa­vo stra­te­gi­ją, kaip bus re­or­ga­ni­zuo­ja­mas, kai ku­rias pa­grin­di­nes min­tis iš­sa­kė pre­ten­den­tas. Ki­taip ta­riant, vi­sa dis­ku­si­ja, pri­sta­ty­mas pa­li­ko vi­siems ge­rą įspū­dį. Ko­mi­te­tas vien­bal­siai pri­ta­rė po­no V. Va­si­liaus­ko kan­di­da­tū­rai į Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko po­zi­ci­ją. Ačiū.

Gaila, kad nepridūrė, jog svarstymas truko 5 minutes.

Beje, kai į valdišką tarnybą priiminėja kokį vyr. specialistą, tai egzaminas trunka bent valandą. Jei tai ne protekcinis konkursas, visiems dalyviams tenka paprakaituoti. Bet su kandidatu į LB vadovus viskas kitaip. Procedūra kitokia. O ir politinė valia iš Daukanto aikštės buvo labai aiškiai išreikšta. Kad tai brangiausias valdiškas pareigūnas, mes žinom (palyginimui, Viešųjų pirkimų tarnybos, kuri kontroliuoja valstybės išlaidas už 10 mlrd. Lt per metus, vadovo alga yra ~3,5K Lt/mėn į rankas). Bet ar tikrai pats geriausias bankininkystės srityje? O kaip tuo įsitikinti, jei niekas klausimų nepateikė?

O gal Prezidentės išreikšta politinė valia atima dievo dovaną uždavinėti klausimus? Pavyzdžiui, ką kandidatas galvoja apie ribojimus naudotis grynaisiais pinigais? Ar tai neprieštarauja laisvos prekybos idėjai? Jau nekalbant apie suktesnius klausimus apie visokius multiplikatorius, valstybinį komercinį banką, bankų sukčiavimą klientų atžvilgiu, VILIBOR mistinius sandorius ir t.t. ir pan. Arba, pavyzdžiui, ar čia gerai, kai bankai per dukterines įmones valdo žiniasklaidą?

O gal čia toks planas -- su sąlyga, kad porą Lietuvos žiniasklaidos koncernų valdo pora komercinių bankų, davai, paskiriam asmeniškai patikimą ir valdomą žmogų centrinio banko pirmininku, kad pastarasis imtųsi iniciatyvos atsižvelgdamas į publikacijų ir reportažų turinį. Žinodami, kaip rinkos ir indėlių turėtojai reaguoja į LB vadovo žodžius ir netgi nebylius antakių krustelėjimus, manau, tiedu žiniasklaidiniai bankai juokauti nedrįs, o viens iš jų ir patį R. Valatką paprotins.

Atsakinėdamas į tokius ir panašius klausimus, kandidatas pademonstruotų, kiek kilometrų jis nutolęs ar priartėjęs prie bankininkystės reikalų. Juk šis žmogus, kai Lietuva įsives eurą, Europos centrinio banko taryboj turės lygiai tokio paties svorio balsą, kaip Vokietija, Italija, Prancūzija. Balsuos posėdžiuose, kuriems pirmininkaus Jean-Claude Trichet, ir kuriuose bus sprendžiama visos eurozonos pinigų politika. Kaži, ar sėdint šiame ratelyje, p. Vasiliauskui padės prisiminimai apie bylas su šoviniais.

Džiaugiuosi, kad eurą turėsim geriausiu atveju tik po kelerių metų. Galbūt ponas Vasiliauskas, būdamas sumanus žmogus, spės įsikirsti į bankininkystės reikalus, ir nepridarys gėdos mums beigi žalos ES. Palinkėkime.

Kol kas iš šio paskyrimo daugiausia naudos turi LAWIN. Jie gali pagrįstai girtis, kad pas juos dirba tokie samdomi tax lawyer’iai, kuriuos jama centrinių bankų pirmininkais.

Share/Bookmark

Prieš kokius 4 metus išklausiau vieno investuotojo pasakojimą. Olandai pasiskaičiavo, kad viename lietuviškame kaime apsimoka pastatyti lentpjūvę. Maždaug per 8 metus turėtų atsipirkti. Vidutinis atlyginimas turėjo būti apie 1300 Lt, įdarbintų apie 20% darbingų kaimo gyventojų.

Aišku, pradžioje visko buvo, kol perprato lietuviško verslo ypatybes. Tarkim, atlyginimus mokėti reikia griežtai penktadienį po darbo. Tiesa, pirmadienį ne visi darbininkai susirinkdavo. O krepšinio varžybos buvo oficialios nedarbo dienos, kad girti ko nors sau nenusipjautų. O po kelių mėnesių visas kaimas suprato, kad galima pasidaryti ir po bizniuką – čia kai kojos išdyksta viskam, kas neprikalta. Taigi jau po pusmečio olandai suprato, kad lentpjūvė turbūt ir po 20 metų neatsipirks. Taigi pasiūlė darbuotojams rinktis: arba atlyginimas 1000 Lt, arba investuotojai imsis veiksmų. Na, darbininkai nesutiko, investuotojai viską pardavė ir grįžo į Olandiją. Vėl sėdi pusė kaimo be pajamų ir prisimena gerus laikus, kai galėjo bizniuką prasukti.

Kai prasideda kalbos apie MMA (minimalios mėnesinės algos) padidinimą, visada reikia įžvelgti tris suinteresuotas puses.

Pradėsime nuo pačios aiškiausios – tai darbininkai. Manau, kad deugaliu atvejų jie šauks “valio”, nes jų pajamos padidės. Aišku, tie, kurie gauna daugiau negu minimumas, jiems atrodytų nei šilta, nei šalta. Bet taip tik iš pirmo žvilgsnio. JAV labai neigiamai žiūri į minimalų atlyginimą, nes jį priskiria prie diskriminacinių. Tarkim, žmogus dirba Lietuvoje ir gauna 1000 Lt ir jis tikrai juos užsidirba. Ir yra bendradarbis, kuris gauna 800 Lt, ir tai turbūt nėra jų vertas. Ir tada pareina valstybės sprendimas pakelti minimalų iki 1000 Lt. Ir dabar abu darbuotojai uždirba vienodai. 800 Lt gavusio darbuotojo požiūriu, tai pati geriausia vyriausybė, o, va, 1000 Lt gavėjų požiūriu, tai dykaduonių auginimas, kurie nieko kito nedaro, kaip tik reikalauja iš kitų, kad jiems duotų. Aišku, tokia demotyvacija paliekama spręsti darbdaviui.

Na, nauda valstybei kaip ir aiški. Padidėja atlyginimas, surenkama daugiau mokesčių, gal net ir vidutinis atlyginimas padidės. Bus galima prieš Briuselį pliusą užsidėti. Bent jau dirbantieji neis Seimo langų keisti, o tai irgi neblogai. Kaip nežiūrėsi, o valstybei, iš pirmo žvilgsnio, nieko blogo neatsitiks.

Ir lieka verslininkai, kurie ir turės tą MMA mokėti. Man toli eiti nereikia, giminės turi IĮ ir samdosi du darbuotojus. Laikai ne geriausi, todėl jiems moka MMA, o patys po pusę etato susiforminę, nors dirba be savaitgalių. Į mano klausimą, kas būtų, jei MMA padidėtų 200 Lt, atsakė, kad atleistų vieną darbuotoją. Nes tiesiog nėra pinigų, kad sumokėtų padidėjusius atlyginimus, o po to bankrutuotų, nes su likusiu darbuotoju visų darbų neapsidirbtų. Realiai per pusmetį atsirastų 4 nauji bedarbiai. Valstybė dėl papildomų 4 bedarbių nenumirs. Taigi tai visai ne argumentas, nes mūsų darbdaviai jau įprato prie tokių kaitaliojimų.

O, va, investuotojai, šito negali suprasti. Ir tas nesupratimas ateina iš dviejų šaltinių: tai MMA nepastovumas ir nenuspėjama biurokratija. Teko dalyvauti projekte, kuris turėjo skatinti investicijas į Lietuvą. Todėl buvo padaryta potencialių investuotojų apklausa siekiant suprasti, kaip priimamas sprendimas dėl investavimo ar investicijų nutraukimo.

Taigi investavimui labai svarbu, kaip greitai bus galima pradėti gauti pelną. Tarkim, čekai sugeba taip viską organizuoti, kad per metus pakeičiama žemės paskirtis, detalieji planai, pastatoma gamykla, apmokinami darbuotojai, pastatomas logistikos centras bei pritaikoma infrastruktūra – tarkim, atsiranda gaisrinė ir greitosios pagalbos punktas! Atsiliepimai apie Lietuvą dažnai, atrodo, susivesdavo į tai, kad reikia paremti tam tikrą įmonę ir biurokratai viską išspręs. Nei aišku, kiek paremti, nei kada bus viskas išspręsta, o dar dažniau atvykusiems atstovams net nepavykdavo susitikti su vietinės administracijos atstovais. Dėl šios priežasties Lietuva nepapuola į ilgąjį patraukliųjų sąrašą, o apie trumpąjį net nekalbu. Gal todėl tik IBM su “Barclays” ir gali Lietuvoje ką nors veikti, nes biurui išsinuomoti biurokratų leidimo nereikia.

Kada investuotojas priima sprendimą, ar perkelti savo investicijas? Labai paprastai: tiesiog žiūri bendrą mokesčių naštą verslui. Ir kai tik atsiranda kitur mažesnė, perkeliamas verslas be jokių sentimentų. Lietuva jau seniai nėra pigiausias kraštas, nors dauguma darbuotojų šauktų, kad atlyginimai yra maži, ir Airijoje daugiau moka. Tik tenai darbuotojas du kartus daugiau Big Mac gali nusipirkti, bet čia jau kiekvienam spręsti asmeniškai. O, va, toks MMA padidinimas tik padidina mokesčių naštą verslui.

Todėl ir neateina į Lietuvą investuotojai, o vėliau jau suveikia kitas principas. Apie 4% lietuvių valdo daugiau negu 80% Lietuvos turto. Kaip suprantate, esant tokiam santykiui konkurencija net nekvepia. Todėl niekas nemažina produktų kainos ir nedidina darbuotojų atlyginimo. Juk konkurentai neateis. O tuo atveju, jeigu valstybė sugalvotų įsikišti, irgi yra sprendimas. Pasiūlom dar daugiau mokesčių mokėti. Juk neatsisakys, kai biudžete tokia skylė. Šiuo žingsniu oligapolijos nušauna kelis zuikius: pribaigia mažus konkurentus, atbaido investuotojus ir tuo prisidengdami neproporcingai sumažina atlyginimus bei pakelia kainas. O po kainų padidinimo pasirodys, kad už 1000 Lt nusipirksi daiktų mažiau negu tuomet,  kai gaudavai 800 Lt.

Bet kam tas rūpi, juk MMA sumažinimas duotų rezultatus tik po kokių 10 metų, ir tai tik tuo atveju, jeigu investuotojai susidomėtų. Niekas nenori ilgai laukti 10 metų, nes valgyti norisi dabar.

Papildymas

Dar vieną gerą pastebėjimą pateikė Žilvinas. Dings pigios paslaugos. Ar pastebėjote, kad nebeliko vasaros metu ledų pardavėjų. Kiek reikia parduoti ledų porcijų, kad uždirbti MMA 1000 Lt.? Pagal www.tax.lt tai butu 1625 Lt. Jeigu nuo kiekvienos porcijos po 1 litą pelno. Tai reiktų parduoti 1625 porcijas. Kažkaip sunkiai tikisi, kad tiek parduosi. Taigi reikia kelti antkainį nors iki dviejų litų. Bet tada kas mokės už ledų porcija po 4 litus. Turbūt niekas nemokės, bet už tai pradės kalbėti apie prekybininkų antkainius.

Share/Bookmark

Savo gyvenime jau seniai įsitikinau, kad sudėtingi sprendimai neveikia. Sudėtingas problemas reikia spręsti paprastai, o dar geriau – sprendimus kopijuoti.

Tarkime, įmonė priima darbuotoją į darbą. Kadangi darbuotojas geras, ji pasiruošusi su juo derėtis dėl atlyginimo. Ir darbuotojas turi keletą pageidavimų: reiks kitame mieste gyventi, todėl problemos su gyvenamąja vieta, be to, keliauti, na, ir vis vien visko nespės, tai ir pagalba pravers. Koks bus įmonės sprendimas? Padidins atlyginimą. O kaip jau darbuotojas jį leis, tai jau jo problemos.

O dabar paimkime gerbiamus Seimo narius. Jiems sukurta tokia sistema, kad jie gali turėti nedidelį atlyginimą, ir toliau visi kiti pinigai pakišti tai po kanceliarinėm, tai po reprezentacinėm išlaidom. Tai kaip jomis nepasinaudoti? Va, ir gaunasi, kad naudojasi, kaip moka. O dar tas galvos skausmas, kur čia pajamos natūra? Nuo tokios sistemos visiems tik linksma darosi, nors turbūt kažkas norėjo, kad būtų pikta, ir ne sausio 13 d. prisiminta, o sausio 16 d.

Bet ar negalima vieną kartą tai išspręsti pasinaudojus kitų patirtimi. Paimkime ir leiskime seimūnams turėti individualią veiklą. Pradžiai visus reikalavimus galime nukopijuoti nuo konsultantų ir dėstytojų. Ir mokėkime jiems 30 tūkstančių litų per mėnesį. Ei, tik nepradėkite šaukti, kad tai daug. Pirmiausia, jie turės susimokėti mokesčius (iš tikro mokės metų pabaigoje, bet vis vien). Taigi liks tik kokia pusė iš pradinės sumos. Ir, beje, visiems bus gerai: ir valstybei, ir “Sodrai”. Nes dabar “Sodra” nuo kanceliarinių ir reprezentacinių špygą gauna.

Keista, kaip dar neužuodė šio kranelio. Beje, kadangi seimūnas gautų daugiau negu 100 tūkstančių litų pajamų per metus, tai dar reiktų ir PVM susimokėti. Beje, du kartus. Ir toliau tuos pinigus leisk kaip nori. Nori važinėti su autobusu, prašom. Norite 5 patarėjų, irgi jokių problemų. Gyventi 5 žvaigždučių viešbuty? Mielai kviečiame. Trys biurai? Tik nepamirškite juose lankytis. Bet kokie kaprizai už jūsų pinigus! Norite susimažinti mokesčius – pasinaudojate leidžiamais atskaitymais. Jeigu sugebėsite.

Nauda visiems. Pirmiausia seimūnams: jiems patiems teks gyventi pagal pačių priimtus įstatymus. Kaip kažkas sakęs, savo produktą reikia patiems pirmiems paragauti. Valstybei – surinks daugiau mokesčių, ties,a tai bus vienų pinigų perkėlimas iš vienos kišenės į kitą, bet vis vien plius prie pajamų. Ir “Sodra” savo biudžetą papildys.

Eilinis rinkėjas galės eiti drąsiai prašyti finansinės paramos pas savo seimūną. Jis juk daug uždirba, ir pats gali pasidalinti, o ne aiškinti, kad eis kažkur, kažko prašys ir kitų metų biudžete pinigų gal rasis. Kaip sakoma, gausime pinigus neatsitraukiant nuo kasos. O spauda galės išrašyti pilnus puslapius, apšviesdavimi labdaringą seimūnų veiklą. Tiesa, vis dėlto vieni bus nepatenkinti – tai geltonoji spauda. Bet kas ją skaito?

Oi, kaip nusirašiau. Visai utopija gavosi, nors ir graži, kaip komunizmas su kūju ir pjautuvu.

Share/Bookmark

Mokesčių mokėtojo atviras laiškas, pasirodo, tapo ir direct e-mail’u.

Greičiausią reakciją – ir kol kas vienintelę – pademonstravo Seimo narys Jurgis Razma:

Ačiū už atsiųstą nuomuonę. Užtikrinu, kad galutinai apsisprendžiant dėl vyriausybės teikiamų mokestinių ir biudžeto pataisų visi argumentai bus atidžiai vertinami. Jurgis Razma

Tokiu atveju, būtų nekuklus prašymas atidžiai vertinti ne tik Jurgio Gylio laišką, bet ir lankytojų komentarus.

Skaityti iš apačios į viršų (publikuojam gavę direct e-mail’o autoriaus leidimą).

From: Zigmantas Orvidas [mailto:Zigmantas.Orvidas@zorvidas.lt]
Sent: Friday, June 26, 2009 9:55 AM
To: Jurgis Gylys [ICG]
Subject: [Fwd: Re: Mokesčių mokėtojo atviras laiškas politikams]

——– Forwarded Message ——–
From: Jurgis Razma <Jurgis.Razma@lrs.lt>
Reply-to: “Jurgis Razma” <Jurgis.Razma@lrs.lt>
To: Zigmantas Orvidas <Zigmantas.Orvidas@zorvidas.lt>
Subject: Re: Mokesčių mokėtojo atviras laiškas politikams
Date: Fri, 26 Jun 2009 09:52:30 +0300

Ačiū už atsiųstą nuomuonę. Užtikrinu, kad galutinai apsisprendžiant dėl vyriausybės teikiamų mokestinių ir biudžeto pataisų visi argumentai bus atidžiai vertinami. Jurgis Razma
—– Original Message —–
From: Zigmantas Orvidas
To: Remigijus.Acas@lrs.lt ; ViAlek@lrs.lt ; Vytenis.Andriukaitis@lrs.lt ; Arvydas.Anusauskas@lrs.lt ; Petras.Austrevicius@lrs.lt ; Audronius.Azubalis@lrs.lt ;Vincas.Babilius@lrs.lt ; Vaidotas.Bacevicius@lrs.lt ; Zigmantas.Balcytis@lrs.lt ; Virginija.Baltraitiene@lrs.lt ; Dailis.Barakauskas@lrs.lt ; Mindaugas.Bastys@lrs.lt ;Rima.Baskiene@lrs.lt ; Asta.Baukute@lrs.lt ; Antanas.Baura@lrs.lt ; Danute.Bekintiene@lrs.lt ; Agne.Bilotaite@lrs.lt ; Vilija.Blinkeviciute@lrs.lt ; Vytautas.Bogusis@lrs.lt ;Bronius.Bradauskas@lrs.lt ; Saulius.Bucevicius@lrs.lt ; Dainius.Budrys@lrs.lt ; Valentinas.Bukauskas@lrs.lt ; Algirdas.Butkevicius@lrs.lt ; Algis.Caplikas@lrs.lt ;Vida.Cigriejiene@lrs.lt ; Rimantas.Dagys@lrs.lt ; Kestutis.Dauksys@lrs.lt ; Julius.Dautartas@lrs.lt ; Irena.Degutiene@lrs.lt ; Laimontas.Dinius@lrs.lt ;Algimantas.Dumbrava@lrs.lt ; Arimantas.Dumcius@lrs.lt ; Audrius.Endzinas@lrs.lt ; Vytautas.Galvonas@lrs.lt ; Vytautas.Gapsys@lrs.lt ; Vydas.Gedvilas@lrs.lt ;Stanislovas.Giedraitis@lrs.lt ; Kestutis.Glaveckas@lrs.lt ; Loreta.Grauziniene@lrs.lt ; Petras.Grazulis@lrs.lt ; Vytautas.Grubliauskas@lrs.lt ;Jonas.Jagminas@lrs.lt ; Donatas.Jankauskas@lrs.lt ; Edmundas.Jonyla@lrs.lt ; Rasa.Jukneviciene@lrs.lt ; Jonas.Juozapaitis@lrs.lt ; Evaldas.Jurkevicius@lrs.lt ;Ceslovas.Jursenas@lrs.lt ; Linas.Karalius@lrs.lt ; Justinas.Karosas@lrs.lt ; Algis.Kaseta@lrs.lt ; Algis.Kazulenas@lrs.lt ; Ligitas.Kernagis@lrs.lt ; Gediminas.Kirkilas@lrs.lt ;Egidijus.Klumbys@lrs.lt ; Kestas.Komskis@lrs.lt ; Andrius.Kubilius@lrs.lt ; Dalia.Kuodyte@lrs.lt ; Rytas.Kupcinskas@lrs.lt ; Vytautas.Kurpuvesas@lrs.lt ;Kazimieras.Kuzminskas@lrs.lt ; Arminas.Lydeka@lrs.lt ; Jonas.Liesys@lrs.lt ; Petras.Luomanas@lrs.lt ; Michal.Mackevic@lrs.lt ; Vince.Margeviciene@lrs.lt ;Eligijus.Masiulis@lrs.lt ; Kestutis.Masiulis@lrs.lt ; Antanas.Matulas@lrs.lt ; Vitas.Matuzas@lrs.lt ; Andrius.Mazuronis@lrs.lt ; Valentinas.Mazuronis@lrs.lt ;Donalda.Meizelyte@lrs.lt ; Arturas.Melianas@lrs.lt ; Dangute.Mikutiene@lrs.lt ; Jaroslav.Narkevic@lrs.lt ; Gediminas.Navaitis@lrs.lt ; Antanas.Nedzinskas@lrs.lt ;Juozas.Olekas@lrs.lt ; Juozas.Palionis@lrs.lt ; Bronius.Pauza@lrs.lt ; Saulius.Peceliunas@lrs.lt ; Almantas.Petkus@lrs.lt ; Milda.Petrauskiene@lrs.lt ; jonas.pinskus@lrs.lt ;Edmundas.Pupinis@lrs.lt ; Auksute.Skokauskiene@lrs.lt ; Konstantas.Ramelis@lrs.lt ; Jonas.Ramonas@lrs.lt ; Jurgis.Razma@lrs.lt ; Algis.Rimas@lrs.lt ; Rimas.Rucys@lrs.lt ;Ruta.Rutkelyte@lrs.lt ; Julius.Sabatauskas@lrs.lt ; Liudvikas.Sabutis@lrs.lt ; Aleksandr.Sacharuk@lrs.lt ; Algimantas.Salamakinas@lrs.lt ; Paulius.Saudargas@lrs.lt ;Valerijus.Simulik@lrs.lt ; Rimantas.Sinkevicius@lrs.lt ; Algirdas.Sysas@lrs.lt ; Rimantas.Smetona@lrs.lt ; Gintaras.Songaila@lrs.lt ; Aurelija.Stancikiene@lrs.lt ;Jonas.Staneicius@lrs.lt ; Ceslovas.Stankevicius@lrs.lt ; Kazys.Starkevicius@lrs.lt ; Gintaras.Steponavicius@lrs.lt ; Arune.Stirblyte@lrs.lt ; Saulius.Stoma@lrs.lt ;Valentinas.Stundys@lrs.lt ; Mantas.Adomenas@lrs.lt ; Stasys.Sedbaras@lrs.lt ; Andrius.Sedzius@lrs.lt ; Irena.Siau@mail.zorvidas.lt ; liene@lrs.lt ; Zilvinas.Silgalis@lrs.lt ;Jonas.Simenas@lrs.lt ; Raimondas.Sukys@lrs.lt ; Erikas.Tamasauskas@lrs.lt ; Dalia.Teiserskyte@lrs.lt ; Kazimieras.Uoka@lrs.lt ; Justinas.Urbanavicius@lrs.lt ;Zita.Uzlyte@lrs.lt ; Arunas.Valinskas@lrs.lt ; Ingrida.Valinskiene@lrs.lt ; Ona.Valiukeviciute@lrs.lt ; Valdemaras.Valkiunas@lrs.lt ; Mantas.Varaska@lrs.lt ;Egidijus.Vareikis@lrs.lt ; Birute.Vesaite@lrs.lt ; Julius.Veselka@lrs.lt ; Arvydas.Vidziunas@lrs.lt ; Mecislovas.Zasciurinskas@lrs.lt ; Emanuelis.Zingeris@lrs.lt ;Arturas.Zuokas@lrs.lt ; Edvardas.Zakaris@lrs.lt ; Pranas.Zeimys@lrs.lt ; Vidmantas.Ziemelis@lrs.lt ; Rokas.Zilinskas@lrs.lt
Sent: Thursday, June 25, 2009 9:09 PM
Subject: Mokesčių mokėtojo atviras laiškas politikams

Laba diena,

nors tai ir ne mano sukurtas laiškas, bet jis pilnai atitinka mano mintis, girdint ir matant ką Jūsų institucija daro. Pabrėžiu – Jūsų institucija, nes tikrai nežinau, kieno interesais ji rūpinasi ir kieno interesus gina.

Visiems Lietuvos Respublikos seimo nariams rekomenduoju perskaityti.

“Mokesčių mokėtojo atviras laiškas politikams”

p.s. jei kam įdomu, kaip vien tik viešojo sektoriaus IT ūkyje sutaupyti dešimtis milijonų litų per metus, galiu papasakoti.

Pagarbiai

Zigmantas Orvidas
LR pilietis, trijų vaikų tėvas, IT įmonės vadovas

Share/Bookmark

Gavau laišką iš savo pažįstamo. Ir prašymą jį papublikuoti tinklaraštyje. Nieko prieš?

Gerbiamieji (?) Seimo, Vyriausybes nariai,

Stebėdamas veiksmus, girdėdamas planus nebegaliu tylėti. Deja. Labai norėčiau turėt galimybę būti aktyviu visuomenės nariu ir atsidėti darbui, tačiau matydamas kaip neatsakingai elgiatės ir planuojat veiksmus, mindžiojate įstatymus tiesiog esu priverstas išsakyt savo pilietinę poziciją. Poziciją, kuriai pritartų didelė dalis rinkėjų. Nuomonę į kurią nenorit įsiklausyt.

Bent jau mano kantrybė išseko tiek, kad galėčiau veltis į diskusijas kone dėl kiekvieno jūsų priimto ar ruošiamo priimti sprendimo. Tačiau šįkart rašau tik dėl planuojamų įvesti „Sodros“ išmokų lubų mamoms, auginančioms vaikus.

Labiausiai norėčiau paklausti, ar kas nors suskaičiavo koks bus laukiamas biudžeto taupymo rezultatas?
Ir ar kas nors pamėgino paieškoti alternatyvių sprendimų?

Nepatikslintais duomenimis, didesnes nei 2 800 Lt išmokas gauna tik apie 2 tūkstančius mamų. Teoriškai skaičiuojant aritmetinį vidurkį, tokiais sprendimais planuojamas pasiekti rezultatas turėtų būti apie 4-5 mln. litų. Esu įsitikinęs, kad valstybės mastu, išteklių tokiai menkai sumai galima labai nesunkiai atrasti.

Manau, pradėti galima būtų „nubraukiant“ visas kanceliarines išmokas, kurios, kaip visi jau spėjome įsitikinti, dažniausiai skiriamos prabangių automobilių nuomai, kramtomai gumai ar panašioms, su darbo poreikiais visiškai nesusijusioms išlaidoms padengti.

Antras ir dabartinėje situacijoje tikrai būtinas žingsnis būtų visų tarnybinių priedų panaikinimas visiems be išimties valstybinio aparato darbuotojams. Manau, tokie veiksmai nulemtų gerokai rezultatyvesnį taupymą.

Norite išgirsti mano argumentus? Tokiu būdu visi šalies gyventojai matytų realius siekius sutaupyti biudžeto lėšų pradedant nuo savęs, o ne tik visuotinį gąsdinimą krizės baubu ir deklaratyvius kovos su ja būdus, visą naštą perkeliant ant mokesčių mokėtojų pečių. Todėl, kad visos šios sumos yra iš mūsų – mokesčių mokėtojų kišenės (ak, jums taip atsibodo tai nuolat girdėt primenant) . Mokesčių mokėtojų, kurių nemaža dalis po tokių neapsvarstytų sprendimų nepajėgs išgyventi.

Išgyventi reiškia ne limuzino nuomos mokestį, daugelis greičiausiai nebegalės ne tik nupirkti vaikui kramtomosios gumos, bet ir mokėti įmokų bankui už būsto paskolą. Mokėti savais uždirbtais pinigais, kai tuo tarpu pripuolus prie valdžios lovio jūs stengiatės nugvelbti pinigus iš mūsų visų. Ar kas nors mėgino pagalvoti, kaip šeimoms reikės paaiškinti bankui? Problema tik, kad bankams tai bus neįdomu. Neįdomu, nes su tais pačiais bankais mūsų valdžios vyrai nemoka nei dirbti nei derėtis. Neįdomu dar ir todėl, kad visi imantys paskolą turi planuot savo gyvenimą, pajamas ir išlaidas. Būtent – planuoti! Tokias žmonių galimybes jus sumažinate iki minimumo, kartais iki nulio. Štai teorinė istorija. Moteris dirbo tarptautinėje kompanijoje, mokėjo didelius mokesčius nuo savo atlyginimo (už kuriuos jūs perkate kramtomą gumą ar atidarytuvus). Šeima turėjo nuosavą nedidelį verslą, kuriuo rūpinosi vyras. Dėl kvailų ir nepamatuotų jūsų sprendimų šeimos verslas atsidūrė ant išlikimo ribos, todėl vyras, atleidęs didesnę dalį darbuotojų, dirba, gaudamas minimalias pajamas. Šeima turėjo paėmę paskolą namui, kurią vis dar sugeba išmokėti, nes savo gyvenimą planavo. Ką jūs pasiūlysit jiems?

Beje, pats Premjeras Kubilius yra pareiškęs, kad dėl netobulų viešųjų pirkimų Valstybė kasmet praranda 4 mlrd. litų! Štai jums ištekliai ne tik „Sodros“ išmokoms. Su tokiais pinigais aibę skylių biudžete užkamšyt galima. Todėl, gerbiamieji, norėčiau pareikšti, kad pirmiausia susitvarkykite procesus savo kieme, o tada nukreipkit žvilgsnį į mūsų, mokesčių mokėtojų kišenes! Ar dar reikėtų pabrėžti, kad tie prarandami pinigai taip pat yra mūsų visų uždirbti ir sunešti valdžios atstovams, kurių ambicijos yra žymiai didesnės nei talentas valdyt! Manau, sprendimų susiklosčiusioje ekonominėje situacijoje yra daugybė. Tačiau reikėtų pradėti ne tik skaičių eilutes planuoti, bet ieškoti sprendimų pamėginant modeliuot scenarijus, kokios bus vieno ar kito sprendimo pasekmės. Ir matyti ne vieną žingsnį priekyje, bet bent tris – keturis. Ir nereikia spekuliuoti krize, aiškinti solidarumu. Padarykite bent pusę tiek kiek pasiūliau šiame laiške tam, kad turėtumėt bent menkiausią moralinę teisę. Nes sunkmetis yra visame pasaulyje, Lietuvos problema, kad krizė yra jūsų galvose.

Noriu grįžti ir prie mokesčių klausimo. Iš karto susitarkim, kad piktnaudžiavimo atvejus turi tirti atitinkamos tarnybos, o ne prisidengiant išimtimis koreguojami įstatymai. Didesnes „Sodros“ išmokas gauna tie, kurie mokėjo didesnius mokesčius. Nemažai tokių asmenų dėl to daug investavo patys į save – baigė kelis aukštuosius, kalba keliomis užsienio kalbomis, galbūt ne kartą rizikavo. Kodėl dabar norite juos it komunizmo laikais prilyginti tiems, kurie mokėjo gerokai mažiau mokesčių, todėl natūralu, kad net nesusimąstydami pritaria, kad net ir „apkarpytų“ išmokų pakaks vaikui užauginti. Turiu įtarimą, kad jūs negalite suvokti, kad mamos gali būti taip pat gerai apmokamos kaip jūs ir dažniau net labiau kvalifikuotos nei vidutinis Seimo narys. O gal tokiu būdų mėginate dangstyt savo menkavertiškumo kompleksą siekdami atimti? Vėlgi – atimti iš tų, kurių sąskaita patys esate išlaikomi ir kurių sąskaita yra apmokamos išlaidos, kurias pateikiate be jokio savigarbos jausmo?

Ar kas nors iš jūsų susimąstė, kad tokie sprendimai paskatins nepasitikėjimą ir netikėjimą Valstybe. Kad tai paskatins darbdavius ir darbuotojus grįžti prie susitarimų mokėti atlyginimų dalį vokeliuose? Nes ir darbovietė sutaupytų ir darbuotojas galėtų susitaupyti lėšų visiems gyvenimo atvejams. Ar kas nors iš jūsų, ypač tų, kurie argumentuoja trumpesnėmis vaiko priežiūros atostogomis kitose šalyse, susimąstė, kur mamos galėtų savo vaikučius palikti, jei dėl radikaliai sumažėjusių pajamų joms tektų grįžti į darbą. Ir kalbu net ne apie darželių stygių, Lietuvoje iš viso nėra darželių, kurie priimtų vaikus iki dvejų metų!

Labai norėčiau tikėti, kad sveikas protas nugalės. Tačiau vis labiau tuo abejoju. Be jokios abejonės, dalį atsakomybės turime prisiimti mes patys – rinkėjai. Todėl, kad renkame vyrą „iš stuomens ir liemens“, nes jis tiesiog gražus kaimo moterytėms; todėl, kad renkame tą, kuris nedingdavo iš televizijos ekranų, net nesusimąstydami, kad ten jis tik laidė pokštus ar blevyzgojo. Sutinku, kad, tarkim maitinimas krūtimi yra natūralus ir seniai priimtinas daugelyje šalių, bet ne konservatyviojoje Lietuvoje. Tačiau norint pareikšti tokią poziciją, ar reikia eiti i Seimą?! Galų gale kur toji žindyvė Seimo narė, kur jos motinoms atstovaujanti pozicija dabar?!

Norėčiau turėti bent mažą dalelę vilties, kad sveikas protas nugalės. Tačiau daug lokiškiau, bus prilyginti valdžios sprendimus „Force majeure“ situacijai. Atsižvelgiant į tai, kaip tokie sprendimai atsiranda, tikriausiai seniai jau tą reikėjo padaryt. Todėl atsakymo į šiame laiške išdėstytas mano mintis tikėtis, tikriausiai, yra beprasmiška. Bent jau artimiausius trejus metus, kol ir vėl prisiminsite mus – mokesčių mokėtojus – rinkėjus.

Share/Bookmark

Kuo toliau į mišką, tuo storesni partizanai. Gerai žinomas posakis, kuris gali greitai mutuoti į kitokį. Kuo visiems sunkiau su pinigais, tuo turtingesni bankininkai. Nesinori nagrinėti bankininkų verslo, nes kaip čia besuksi – jų verslas kurti pinigus iš oro. Bet kokiu atveju, be klientų tas neįmanoma, todėl geriau pažiūrėkime į klientų daržą. Dar geriau – į tokį smulkų klientą kaip vyriausybė.

Man visada buvo įdomu, iš kur gaunami pinigai. Juk ne Vytautas Didysis atėjo ir mums prispausdintų popierių davė. Turbūt visi suprantame, kad pinigus spausdina valstybė pagal savo poreikius. O dabar poreikis tikrai yra. O kai jų nereikia, ta pati valstybė juos išima iš apyvartos ir sunaikina.

Kaip išima iš apyvartos? Padidino mokesčius – daugiau pinigų išėmė iš apyvartos, sumažino mokesčius – daugiau pinigų vartotojai išleidžia suvartojimui. Reikia neužmiršti, kad niekam nemokam jokių palūkanų. Atrodytų idealus variantas, vienintelis šalutinis poveikis – infliacija. Nors dabar infliacija išgelbėtų daugumą skolininkų, ypač NT sferoje. Beje, infliacija – tai pinigų nuvertėjimas. Mokesčių pakėlimas irgi turi tokį pat efektą – sumažiną pinigų vertę.

Bet, matyt, vyriausybė žino kažką daugiau negu aš ir ji nusprendė skolintis. Beje, grąžinti reiks, ir dar su procentais. O kas apmokės tuos procentus? Jau turbūt atspėjote – tai mes visi kartu turėsime sumokėti tas palūkanas. O koks neigiamas poveikis tokio sprendimo? Ilgą laiką būsime priklausomi nuo skolintojo ir ilgą laiką skirsime pinigus palūkanoms mokėti, o ne valstybei vystyti. O kaip apokaliptinį variantą siūlau įsivaizduoti situaciją: baigiasi mūsų pinigai, o skolos vis dar didelės. Iš kur pinigų gauti? Ką tada daryti? Kelti mokesčius, bankrutuoti ar skolintis dar?

Vienintelį skirtumą matau, kad skolinimosi variantu pinigai tikrai nusės kažkieno piniginėje. Gal todėl posakis: „Dirbu bankams“, man jau nebeatrodo juokingas. Norėtųsi dirbti Lietuvai, ne, geriau Seime. Juk neveltui papuolė į geidžiamiausių darbdavių sąrašą.

Share/Bookmark