Tęsdami diskusiją, kaip apskaičiuoti socialinės žiniasklaidos kampanijų naudą, turime “Media House” atsakymą į vieną iš “Best Internet 2011″ dalyvių klausimą:
Būtų smagu, jei Media Housų (Pranešimas apie Lietuvos socialinės žiniasklaidos tendencijas. Socialinės žiniasklaidos tyrimo, pagrįsto Lietuvos įmonių patirtimi pristatymas) paklaustumėt tai, ką video kalba Jeremy Spiller, t.y koks buvo paskirų tyrime dalyvavusių firmų ROI iš socialinės žiniasklaidos?
Mes, kaip media agentūros atstovai, esame skaičių mėgėjai. Tiesa, problematiška juos visada sudėti ant stalo, nes: a) klientai nedrįsta dalintis, b) skaičiuodami socialinės žiniasklaidos rezultatus negali eliminuoti kitų kanalų, kurie lėmė apsisprendimą.
Jeremy Spiller ragina internetą matuoti pardavimais (bet matavimo tikslumo dėlei komunikacijoje nenaudoti kitų kanalų tik FB?), lojalumo pokyčiais (papildomos kokybinės fokus grupės užsakant tyrimus?) ar bent kaip TV (dedame į vieną lentyną TV ir Facebook?). Mes manome, kad ir to neužtenka, nes socialinė žiniasklaida nėra tik transliavimo kanalas. Tai dėkinga terpė „online-offline-online“ projektams, kurių metu kuriamos rekomendacijos ar net reklaminės žinutės. Šiuos ir kitus išvestinius rodiklius jau galima sieti su pardavimais.
Kalbant konkrečiais pavyzdžiais ir pinigais: mūsų klientas du kartus padidino produkto pardavimus fanų apklausos rezultatus ir rekomendacijas užklijavęs ant produkto. Tiesa, negalime visų laurų priskirti šiam veiksmui, nes buvo ir geras kainos pasiūlymas. Kitas klientas ribotai grupei žmonių išdalino kuponus ir aiškai paskaičiavo papildomų pirkimų apyvartas. Tačiau lazdos perlenkti nereikia, nes tuoj „Norfa“ pardavėja pradės klausinėti, kodėl jūsų krepšelyje „Palangos“ duona ir ar tai tik nėra „Facebook“ žinutės rezultatas.
Ar viską galime paskaičiuoti? Tomas ką tik nusipirko „Lexus“. Įteikdamas raktelius pardavėjas paklaus, kas paskatino jo apsipirkimą. Tomas atsakys, kad visada vertino japonišką kokybę, o draugas turintis „Lexus“ nesigaili. Pardavėjas padėkojo, o Tomas nuslėpė, kad „test drive“ užsiregistravo peržiurėjęs draugo nuorodą ant „Sienos“. Pardavėjas laimingas, Tomas nepasirodė „nerimtas“, o mes turime neatsakytą ROI klausimą?!
***
Ačiū už atsakymą.
Iš to ką pasakė Artūras ir ką esame diskutavę tinklaraštyje anksčiau man šviečiasi keletas išvadų. Tik prieš tai susitarkime, kas yra ROI.
Kad būtų aiškiau suprasti nefinansininkams (tokiems kaip aš), nupiešiau ROI formulę:
Tarkime, į socialinę žiniasklaidą investavome 50.000 Lt. Kadangi išleidome (gavom sąskaitą iš “Media House”, plius dedikavom žmogų ir mokėjom jam algą, pan.), tai sumas žinome tiksliai.
Pasibaigus “Best Internet” konferencijai ir žmonėms išsiskirsčius, liko slogokas įspūdis. Tai buvo dar viena konferencija, kur dalis žmonių sužinojo šį tą naujo, dalis galbūt šį bei tą net pritaikys savo darbuose. Kita dalis, žinoma, nieko nepritaikys ir burnos organizatorius beigi pranešėjus, kad per juos išmetė 570 Lt be PVM į balą.
Vienas konferencijos dalyvis, mano pakviestas Rokiškis Rabinovičius, savo įspūdžius jau surašė (kaip renginio moderatorius turėjau galimybę organizatorių sąskaita pakviesti tris žmones. Tokiu būdu pinigų sutaupė Rokiškis, Nerius bei viena mūsų skaitytoja (beje, labai žavinga moteris) Julija iš marketingo firmos IMBLANC). Žadėjau surašyti ir savuosius įspūdžius, papildytus pranešėjų atsakymais į klausimus. Konferencijos metu tapo akivaizdu, kad kone vertingiausia dalis yra diskusija su pranešėjais, o dėl laiko stokos tas diskusijas turėdavau nutraukti. Galimybės pateikti commonsense.lt skaitytojų klausimus taipogi beveik neturėjau. Todėl šovė mintis susitarti su pranešėjais, lai jie atsakys į papildomus klausimus pasibaigus konferencijai, aš juos paskelbsiu štai čia, o “Verso žinios” išsiųs dalyviams nuorodą į šį įrašą.
Prieš gvildenant gvildentas temas keletas bendrų pastebėjimų.
1. Vizinės kortelės. Prieš prieš pirmąjį pranešimą pasiūliau dalyviams, sėdėjusiems prie apskritų staliukų po 5-6, apsikeisti vizitinėmis kortelėmis (šią tradiciją inicijavo Saulius Peleckas iš If Draudimo per vieną VŽ renginį). Kilo šurmuliukas, kas turėjo kortelių, tie apsikeitė. Kai procedūrą pasiūliau pakartoti po pietų (su sąlyga, kad būtina sėsti prie kito staliuko), likau durniaus vietoje, nes persėdo vos vienas kitas. Absoliuti dauguma skėsčiojo rankomis ir teisinosi, kad neturi kortelių, todėl liko sėdėti kur sėdėję. Vat taip vat, ponai, mūsuose mezgami kontaktai ir pažintys: atsineši į renginį 2-3 vizitkes su mintim duoti, jei kas paprašys.
Manau, kad verslo renginiai -- ne vieta vaidinti nepasiekiamus išdiduolius. Priešingai, tai galimybė lengviausiu būdu megzti pažintis, kurios dar nė vienam nepakenkė. Pasimokykim iš diplomatų: turiu bent tuziną ambasadorių kortelių. Jie patys tiesia rankas, prisistato ir klausia, kuo užsiimi. Užsimezga trumpas pokalbis, o po to, žiūrėk, po pusmečio gauni rafinuotą pakvietimą į pietus ar priėmimą. Suprantu, kad koks nors firmos vadybininkas, sutiktas “Best Internet”, jūsų į priėmimą nepakvies. Bet galbūt jis pakeis darbą, taps kitos firmos brando vadovu, skirstys biudžetus, o tuomet graušitės nagus, kad norint patekti pas ex-vadybininką tenka stovėti bendroje eilėje su subinlaižiais pataikūnais.
2. Statistiniai duomenys. Rokiškis ta tema jau pasisakė -- jeigu jau darėte tyrimą, sugaišote savaites važinėdami omnibusais, tai nepagailėkite dar pusvalandžio, kad iš statistikos liūno ištrauktumėte esminius pjūvius. Dabar gi pusantro šimto žmonių pusvalandį klauso visokių skaičių ir procentų, o kai vėliau paprašau pasakyti esminį skaičių ir esminę įžvalgą, burbteli, kad, na, viskas augs… Ar verta dėl tokios įžvalgos buvo sugaišti 75 val. (150 dalyvių x 0,5 val.) mūsų visų bendro laiko?
Įtariu, per kitas VŽ konferencijas organizatoriai statistikas išdalins popieriuose, nes šis žanras yra kur kas patogesnis analizei, nei stulpelių įgarsinimas.
3. Pranešimų struktūra. Kažkodėl pranešėjai pranešimą renčia taip, kad pats įdomumas, pati pačiausioji kulminacija būtų paskutinėj skaidrėj. Su salyga, kad per duotą laiką paprastai nespėja išsakyti visų pasiruoštų tezių (o čia dar moderatorius prašo palikti laiko klausimams), pranešėjai ima skubėti ir taip užskubina, kad toji suplanuotoji kulminacija gaunasi šnipštas. O kodėl esminio dalyko nepasakius prezentacijos pradžioj ar vidury? Pranešimas verslo konferencijoj -- tai ne seksas: dalyviai nesupyks, jei iš kart eisite prie reikalo be didelių įžangų.
4. Pranešėjų požiūris. Užsieniečiams tas yra duota, matyt, su motinos pienu. O štai mes, tautiečiai, galvojame, kad vien mūsų pasirodymas ant scenos pats savaime yra vertingas dalykas. Dalyviams Klientams, susimokėjusiems du kartus (1. dalyvavimo kaštai, 2. sugaišto laiko kaštai), taip neatrodo. Tokį klausimą sau užduoti negėda jokiam kalbėtojui: “Kokią naudą iš to, kad aš kažką pasakysiu, gaus dalyvis klientas?”. Jei negaus, tai gal neverta to sakyti išvis?
Paruošti naudingą (pinigų ir laiko vertą) pranešimą nėra paprasta, tai užima daug laiko, tai atsakingas darbas, todėl kritiškai įvertinkite savo galimybes visi, kas kada nors būsite pakviesti lipti ant scenos.
5. Temos. Konferencijoje buvo 4 sesijos:
kūrybiškumas skaitmeninėje rinkodaroje,
paieškos rinkodara,
socialinės žiniasklaidos rinkodara,
elektroninė prekyba.
Paskutinę sesiją apžvelgsiu atskirame įraše kiek vėliau, nes “Pigu.lt” dar neatsakė į pateiktus klausimus. O ir prekybos tema turėtų būti nagrinėjame ne internetų kontekste, bet operacijų-logistikos. Nes, kaip pasakė Joost Steins Bisschop, šnekėjęs po lietuvaičių e-prekybininkų:
E-commerce business is not about internet. It is about logistics.
Visi jie turi bendrą vardiklį: vaikinams visur teko pajudinti smegenis ir sugalvoti veiksmų iki internetų ir po jų, kad kampanijos būtų sėkmingos. Kai kurie projektai buvo skirti padidinti pardavimus, ir tai buvo įgyvendinta (neužsirašiau skaičių, tai nebursiu).
Follow up Q&A:
1. I really enjoyed your presentation last week. You have a huge experience working with many companies in many different environments. Your presentation was full of examples taken from Business to Customer environment. And of course brand communication is critical here.
But B2B environment is completely different if compared to B2C. And you have mentioned it when answering to one question. Have you experienced or developed any success stories in B2B were the agency’s client is worried only about the volume of sales? Could you please share some links if possible.
All clients are worried about sales. Not only B2B-clients. It is our job to contribute to that sales targets are met. Both in the short term and long term. The difference is in the strategy used to achieve this goal. We believe that creativity is the most powerful force in business to quote Bill Bernbach, the legendary founder of DDB. It is by far the most cost efficient way for a client to make an impact in a market and sell. Especially with a limited marketing budget. But don’t forget that people who buy for a business are people too with the same needs, wants and motivations as the rest of us. Hence B2B advertising does not necessarily have to be ’facts only’ or boring. The “creative” approach is open to them as well.
The most obvious (or not) B2B-case is Apple. Most people don’t even reflect over the fact that a big share of Apples products are sold to corporations. That’s why it’s so good!
Hewlett Packard (HP) is another company that has been successful in creating campaigns that are both engaging and effective.
2. What are the methods or strategies to create text that sells? Is it possible for common person to create such a ‘selling’ text?
Writing copy is a craft and like any craft it requires a lot of practise and commitment to excel in it. You won’t become a master carpenter overnight just because you can use a hammer and saw. But if you are determined enough, you can learn how to do it and do it well.
When I (Patrick) started as a copywriter (a long time ago) I found this book useful on the subject.
3. Can online marketing create additional value to the product? Please share some links if such cases are publicly available
Yes, this is one of the things that online do best. Consider what being online has done for customer support and banking services for instance. Advertising in general adds value to a product by changing our perception rather than the product itself to quote adman Rory Sutherland from Ogilvy UK. Instead of sharing case studies with you, we would like to share this link of his TED-talk. Very informative and funny.
Gedas Kučinskas. Lietuvos paieškos sistemų rinkodaros tendencijos
PR agentūros turėtų rašyti tekstus atsižvelgdamos į SEO
1. Kas yra “content targeting” raktažodžiai? Kas įtakoją jų statistiką? Ar yra kokie įrankiai padedantys ją analizuoti?
Idėja paprasta -- skanuojamas turinys ir ieškoma esminių raktažodžių, jei turinyje (tekste) yra jūsų norimas raktažodis -- šalia rodoma reklama. Geras pavyzdys -- gmail, skaitote laišką apie draugų organizuojamą kelionę, o šalia matote reklamą su baidarių pasiūlymu. Jų statistiką įtakoja turinio atitikimo algoritmai ir strategija -- pvz. tekstas naujienų portale apie sužeistą šunį, o šalia rodoma reklama “maistas šunims”, tikėtina kad bus prasti rezultatai, bet jei turinio atitikimas teisingas ir kokybės ir informacijos prasme, tai skaitant tekstą apie kompiuterį asus -- šalia rodomas specialus pasiūlymas asus kompiuteriams -- rezultatai bus žymiai geresni. Lietuvoje populiariausia sistema -- textads.lt, taip pat yra galimybė pirkti tokius raktažodžius ir per adwords sistemą. Deja, įvertinimui efektyvių įrankių neteko matyti, nes techniškai sunku sukaupti statistiką apie visus įmanomus atvertimus su tam tikru žodžių atitikmeniu.
2. Įsivaizduokite pasaulį be google paieškos sistemos – kokias alternatyvas SEO ir SEM įžvelgiate artimoje ateityje?
Matau keletą scenarijų -- google Lietuvoje nenaudojama -- tada reiktų peprasti kitų paieškos sistemų, pvz search.lt algoritmus ir taip kurti SEO strategijas. Jeigu nebūtų paieškos kaip įrankio -- tada populiarūs taptų populiariausių rinkiniai, katalogai, pvz: http://www.on.lt/pramogos.htm arba draugų rekomendacijos (taip reiktų optimizuoti draugus:). Tiesa sunku tikėti, kad paieška išnyktų, labiau tikėtina, kad pasikeis paieškos tipai - paieška balsu, nuspėjamieji paieška (neuroniniai tinklai) ir t.t.
Dėl SEM, tai jei nebūtų paieškos sistemų, tai turėtumėme standartines reklamos pozicijas, paid inclusion (mokėtumėme, kad atsirastumeme kataloguose) ir t.t.
Kelvin Newman (UK). Europos paieškos sistemų rinkodaros kryptys, pokyčiai ir geroji patirtis
Šį pranešimą aprašė Rokiškis, tad nesikartosiu. Nebent papildysiu, kai Kelvinas atsakys į jūsų klausimus.
Justas Juozapaitis, Artūras Olšauskas, Jolita Petrauskaitė (“Media House”). Lietuvos socialinė žiniasklaida
“Media House” žmonės pristatinėjo tyrimą (apklausė ~100 rinkodarininkų), duomenis praskaidrindami video intarpais iš interviu su socialiniais žiniasklaidininkais.
Štai kas veikia: nuoširdumas, vartotojų paisymas, nuolatinis bendravimas.
O vat su šios veiklos matavimais kiek sudėtingiau:
Ta tema Nido iš “Coffee Inn” pasisakymas jūsų dėmesiui:
Nepaisant sunkumų pamatuoti socialinės medijos kampanijų efektyvumą pardavimais, “Media House” pabandė tai padaryti:
Ar jūs sutinkate?
Pradėkime nuo McDonald’s pavyzdžio. FB fanai išleidžia daugiau nei nei fanai. OK. Tik klausimas, kur priežastis, o kur pasekmė? “Media House” suka prie to, kad žmogus suvalgo daugiau mėsainių, nes jis Facebook fanas. O aš manau, kad dėl to jis ir yra McDonalds’o fanas Facebook’e, nes valgo daug mėsainių.
Kitas pavyzdys apie “Vytauto” mineralinį. Artūras paskaičiavo: kadangi 68 proc. fanų kažkokiame tyrime pasakė, kad rekomenduotų prekės ženklą, tai, Artūro nuomone, 10.000 “Vytauto” fanų reiškia pardavimų už 20.400 Lt. Nes, mat, viena rekomendacija reiškia du parduotus butelius “Vytauto”.
Čia, žinoma, aš nusistebėjau, ir dabar stebiuosi: kaip galima žmogaus intenciją rekomenduoti prilyginti įvykusiam pardavimui? Man rodos, kad pardavimai geriausiai matuojasi pardavimais. O jei neišeina to padaryti, tai geriau remtis jausmais, kaip tai daro Nidas, nei šurum burum paskaičiavimais. Reikia tikėtis, kad tokių miglų reklamos agentūros į savo klientų akis nepučia, o ši skaidrė tebuvo bandymas įpūsti ugnį diskusijoms apie socialinės žiniasklaidos įtaką pardavimams.
Temos pabaigai -- ko gero, geriausio visų laikų socialinio žiniasklaidininko -- “Krepšinio širdies” autoriaus -- patarimas (tips&trick’sas), kaip firmoms bendrauti Facebooke:
Jeremy Spiller (UK), Europos socialinės žiniasklaidos kryptys, tendencijos, geriausia praktika
Media now must be earned
Štai kaip reikalai pasikeitė, kai atsirado internetai:
Ir gausybė jūsų klausimų:
1. What are world trends in B2B high technology social media except for the LinkedIn and Google+? What could you name as best practice examples?
There are many other social media sites being launched in multiple areas such as dating sites, geo-location sites, sports sites, sites for business, sites for pets and sites for many other interests. While the big four dominate, (Facebook, Twitter, YouTube, LinkedIn) the landscape is changing with other sites popular in different countries eg Orkut in South America. New sites to watch are Hashable and Quora which may or may not succeed. The trend for multiple sites in different areas is growing rapidly. While we all love Facebook, it is not considered new or even trendy any more as so many people are now on it. As so many people are on it, pioneers and early adopters are looking for “the next big thing”. Facebook is reacting by adding new features almost daily now to try and maintain its newness and of course has a huge subscription base. Many early adopters and innovators have moved on though.
Other trends are Gamification and shopping inside social media platforms. Also virtual shopping, such as music, films, games this also includes fashion, travel, financial services and others.
Apps are now huge and the growth in the use of smart-phones and tablets is driving this. These are devices which support social media well as many are on the move often. In other words people on the move want to stay connected with their friends through common interests, chat, sharing what music they’re listening too (Spotify) what movies they’re watching (LoveFilm, Netflix) what bands they’re seeing (Layar), where they are (Foursquare, Gowalla) so that gadgets are the must have items and this will continue to grow.
As well as the growth in the number of sites, the way that social media is being used is also changing rapidly. This is often misunderstood by brands who use it as another broadcast platform for special offers, promotions, the launch of new products and so on. This misunderstands the very nature of social media which is a place where people meet, discuss, play and share. Some brands do understand this though and are leading the way.
2. How can social media help increase sales for companies who sell specific products, say, huge building constructions, offered by several suppliers? Is it worth for such companies to invest money into online advertising?
Social media for business is about networking and building credentials, demonstrating expertise and providing genuine help to customers and potential customers. In Western Europe and the US this is done mainly through LinkedIn or specialist sites, and especially LinkedIn Groups. When a business needs a specific product typically the buyer accesses social media and discusses a requirement, possibly asks for recommendations. Sales teams are now beginning to use social media to source and build contacts to which they can sell products.
3. Could you please share the Social media marketing ROI calculation framework, which could be adopted in companies of different sizes and industries?
The best way I can answer this would be to direct people to some excellent articles by Brian Solis who has written extensively on this. These sum up what a business should consider and the links are here:
4. What are the key critical success factors of the social media marketing strategy that generates income (money) or gives tangible value?
The key factors are:
Know your audience/customers
Know how to engage with your audience/customers
Know what you audience/customers want
Provide your customers with content that is as good, useful and relevant as possible
Remember your customers are people not statistics and all have wants, needs, desires, fears
Respect your customers rather than treat them like statistics
Know the places/social media where they live, share and play on the web
Be honest, ethical, transparent, accountable and above all engage with them, talk with them contnuously
Measure the cost and return of this carefully
Get the right people and resource to do the job properly
5. If we count direct sales in, say, euros, and if social media is more than direct sales, can we still count it in euros?
Direct sales can easily be identified and measured if the right tools and processes are used, whatever currency is used.
6. Where is it better to invest: social media or sales department?
The best way forward is to educate the sales department on how best to work with social media. Social media now spans across all areas of a business. While many hype it, there is little new about it. People have been “socialising” since the stone age. It’s just that now with the web they can do this online and more easily. Understanding social media means a company can present itself in a very good way such as innovative, interested in its customers and responsive. This will result in more sales and happier customers. When brands and businesses learn to listen and work with their customers social media works very well and there are dozens of case studies that prove this.
Yra toks Seimo narys. Jurkevičius jo pavardė. Evaldas. Konservatorius. Kadaise rašėm apie jį, kai ans iš neturėjimo ką veikti įšoko į trasą su siūlymu paskelbti žodį “seimūnas” nenaudotinu.
Po kelių dienų šis seimūnas išsiuntinėjo rinkėjams štai tokį savo naujametinį atviruką, kurio, na, niekaip neina neįdėti.
Ponui Seimo nariui primenam, kad kiti metai bus Zuikio, ir laukiam atitinkamos atvirutės.
Pasigooglinus matyti, kad ponas Jurkevičius, išrinktas į Seimą, laiko veltui neleido. Siūlė kažkokas pataisas dėl kirpyklų, bo ir pats su žmona turi vieną kirpyklėlę. Be to, vasarą Smiltynės viešajame lauko tualete gaudė kažkokį iškrypėlį su prožektorium ant galvos. Grįžęs po gaudynių ponas Jurkevičius užsimanė dažnesnių ir ilgesnių frakcijos posėdžių, į ką jo kolegos atsakė pasukiodami pirštą ties smilkiniu. Dar jis sugalvojo, kad, davai, taksi vairuotojai tegu nebesega saugos diržų darbo metu (nepavyko). Ir dar sumąstė, kad skęstančiųjų gelbėjimas turėtų būti pripažintas pavojingu darbu (atodo, ši, mano manymu, nebloga, iniciatyva pavyko).
Iš googlinio darbų sąrašo matyti, kad žmogus baisiai užsiėmęs ir turi ką veikti. Ne veltui partiečiai kadaise jį pavadino“protingiausiu pasirinkimu”. Žodžiu, išrinkom, tai ir turim dabar.
Ir štai ponas Jurkevičius šoka į trasą su dar viena iniciatyva:
2010-10-20 10.00 val. įvyks Seimo nario Evaldo JURKEVIČIAUS spaudos konferencija “Mikrobangas skleidžiantys prietaisai – pavojingi žmonių sveikatai”. Dalyvaus Nepartinio demokratinio judėjimo Sveikatos komiteto pirmininkė Genovaitė Šunokienė.
Kadangi apie bangas rašėm ir mes čia ir čia (o ir jūs prikomentavote tąkart, dar ir televizorius mus patpolnai pasikalbino ir parodė per prime time), tai būtų nuodėmė šios taip aktualios temos nepratęsti. Juolab pats Seimo narys per spaudos konferenciją pabrėžė, kad jo tikslas -- vėl sukelti diskusiją šiuo klausimu.
Spaudos konferenciją klausiau per trūkčiojantį internetą, ta proga galėjau šį bei tą praklausyti. Bet neišgirdau nieko naujo: yra moteris, tokia Genovaitė Šunokienė iš Žibininkų kaimo Kretingoje, kurią toje apygardoje rinktas seimūnas pasikvietė į spaudos konferenciją, ir toji moteris šventai tiki, kad mobiliakai sukelia galvos auglius. Kad visi apie šitą nelaimę tyli, bo visiems (mokslininkams, medikams, politikams) sumokėti kyšiai. Kad bazinės antenos, įrengtos ant namų, žudo žmones. Kad įvairūs tyrimai, kurie buvo atlikti Lietuvoje ir užsieniuose, ir paneigė bangų žalą, buvo korupciniai. Ir t.t., ir pan.
O kaip viso šito sąmokslo įrodymas, buvo parodytas eksperimentas su lochotronu, kuris fiksavo iš Seimo restorano atvilktos mikrobangės krosnelės spinduliuotę, vėliau mob. telefono ir netgi bevielio telefono. Garsinis lochotronas klykia rėkia, kitas, skaitmeninis, rodo kažkokius tūkstančius kažko. Galiausiai seimūno viešnia pareiškia, maždaug, kad laikyti prie ausies mob. telefoną, tai tas pats, kas laikyti galvą mikrobanginėj.
Gabaliuką Seime vykusio eksperimento man pavyko nusicapturinti, o ta proga susukom netgi reklaminį klipuką:
O dabar klausimas gerb. Seimo nariui (gal jam kas nors parodys šitą tekstą?): ar žmonių gąsdinimas yra tamstos politinės programos įgyvendinimo priemonė? O gal politika čia neprieko, ir Jūs esate tiesiog vienos tokios firmos EMFields reklamos vadybininkas?
Ta firma, kaip žinia, prekiauja įvairiom šmutkėm, kurios esą apsaugo nuo bangų.
Keletas egzempliorių:
Mūsų Seimo narys-reklamos vadybininkas per spaudos konferenciją tiesiai šviesiai pasakė, kad girdėjo apie Sveikatos apsaugos ministerijos ir PSO oficialią poziciją, jog mob. ryšys nesukelia vėžio, bet, pasak jo, “yra ir kitų nuomonių”.
Ir štai besiklausant spaudos konferenciją toji kita nuomonė paaiškėjo. Pateikiu taip, kaip spėjau susikonspektuot.
Per Seimo rūmų mikrofoną šneka ponia Genovaitė Šunokienė:
O aš Seimo nariui noriu įteikti dovaną. Kai pradėjau domėtis, aš sužinojau, kad užsienyje gaminamas audinys, kuris sulaiko būtent mikrobangų spinduliuotę, sulaiko elektromagnetinį lauką (kadangi aš nepasitikiu, noriu viską pačiupinėti, esu labai smalsus žmogus), aš parsisiunčiau šito audinio (kvadratinis metras kainuoja apie 35 svarus) ir matau. Jeigu šitas telefonas skambina ir prilygsta mikrobangų krosnelei, ir uždėjus šitą audinį matuojant šitie skaičiukai 10 kartų mažesni.
Audinį reikia dėti tarp galvos ir telefono.
Štai taip:
Aš dabar ieškau žmonių, kurie vežtų į Lietuvą ir siūtų (mačiau užsienyje pardavinėjami tokie dėkliukai, pasiūti) telefonams. Dovanoju audinį Seimo nariui, kad nesukeltų galvos auglio.
Dar noriu pasakyt, kad užsieny labai plačiai moterys naudoja iš šitokio audinio pasiūtas sukneles apsaugai nuo kompiuterių spinduliuotės. Pirmas tyrimas atsiradus laptopams su bevieliu ryšiu atliktas prieš porą mėnesių, kuris rodo, kad vyrai, naudojantys ant savęs pasidėję kompiuterį su bevieliu ryšiu, kenkia savo vaisingumui, sumažina spermos gyvybingumą ir judrumą 40 proc. plius dar genetiniai pakitimai. Gali būti, kad ateity ir mūsų vyriška giminė nešios iš šito audinio pasiūtas kelnaites, jei norės susilaukti vaikų. O nėščiosioms pilnas internetas yra sunkelių, ten žiūrėjau, keli šimtai modelių, įvairių, gražių suknelių apsisaugoti nuo spinduliuotės.
Vienžo Seimo tribūna yra gera vieta ieškoti verslo partnerių (kas galėtų siūti), reklamuoti prekes (gražias sukneles ir triusikėlius), net ir kainas paskelbti. Artėja Kalėdos, turbūt ir nuolaidas per Seimą paskelbs. O Kalėdinėje Seimo nario konferencijoje dalyvaus ne tik mikrobangė krosnelė ir pora lochotronų, bet ir nauja suknelių bei apatinio trikotažo kolekcija. O Zuikis vaikščios tarp akredituotų žurnalistų ir trauks iš maišo dovanų tai saugų dėkliuką mobiliakui, tai anti-elektromagnetinių dažų bonkutę, tai anti-elektromagnetinį dezodorantą.
Na, ir pabaigai -- Šunokienės-Jurkevičiaus verslo plano esmė (išplepėjo p. Šunokienė):
Tačiau kadangi šitas pavojus yra nežinomas, apie jį nekalbama, niekas nesiima priemonių saugotis. Aš net nerandu firmos, kuri sutiktų tas sukneles įvežti į Lietuvą. Jie sako, jų niekas nepirks. Kaip nepirks? Jeigu mes kalbėsim apie tai, kad tai pavojinga, kad elektromagentinės bangos susijusios su persileidimais (…), ir nuo to gali apsaugoti ta suknelė už keliasdešimt dolerių. Ir jeigu tai mūsų jaunimas žinotų, tai saugotųsi. Tačiau jie to nežino.
Nors laikau save atspariu reklamai (kaip ir daugelis iš mūsų), tačiau šią savaitę pasidaviau RIMI reklamai, ir tapau jų lojaliu klientu – t.y. pasiėmiau jų lojalumo kortelę. Lojalumą jau iš dalies esame pademonstravę užsiminę apie RIMI savo ankstesniuose rašiniuose čia ir čia.
Ir pačią pirmąją mano oficialaus lojalumo prekybos centrui RIMI dieną sulaukiau akibrokšto.
Trečiadienio vakarą užsuku į Žirmūnuose esančią RIMI parduotuvę apsipirkti. 19 valanda, parduotuvė pilna žmonių, dirba bene visos kasos, ir prie kiekvienos yra eilutė. Taigi, prekyba verda.
Stumdau vežimėlį po parduotuvę ir kraunu prekes pagal sąrašą. Pastebiu keletui prekių iš pirkinių sąrašo akciją – speciali nuolaida turintiems lojalumo korteles. Ta proga kavą, nors ir ne iš sąrašo, bet su nuolaida, įsidedu į vežimėlį (va ir atsparumas reklamai ).
Besivažinėjant po parduotuvę kelis kartus per garsiakalbius buvo pranešta, kad laikinai banko kortelėmis atsiskaityti negalima. Na, negalima, tai negalima. Bet privažiavus prie kasos prasidėjo tikrieji įdomumai. Pasirodo, sistema ne tik nepatarnauja banko kortelių, bet ir lojalumo kortelių. Klientai, eilėje stovėję prieš mane, mėgino aiškintis, tačiau iš kasininkės tik sulaukė: „Čia ne mano reikalas, sistema neveikia, nuolaidų nebus“. Tuomet pirkėjai pasakė nebenorintys pirkti nuolaidinių prekių, už ką susilaukė ir kasininkės dar tirados, nes jai “reikia daryti minusus”.
Visiems kitiems pirkėjams kasininkė pareiškė, kad jie iškart “išsiimtų akcijines prekes, jei nesiruošia pirkti”, todėl kad kitaip kasininkei “bus daug darbo su minusais”. Vienam pirkėjui paklausus, negi jie privalo mintinai žinoti, kam RIMI žadėjo nuolaidą, kasininkė atšovė, kad čia jau pirkėjų problemos.
Natūralu, kad prie kasos stovintys klientai buvo LABAI NEPATENKINTI, ir teko išgirsti pakankamai piktų pasisakymų apie išdūrinėjimą, klientų apgaudinėjimą ir netgi stipresnių…
Kadangi aš pirkau tik sąrašines prekes, tai nieko nepalikau (išskyrus kavą), tačiau mano paskaičiavimu, RIMI mane išdūrė ant 10 litų. Galima sakyti, kad tai nedidelė suma (apytiksliai 9% nuo čekio sumos).
Koks rezultatas:
RIMI darė melagingą reklamą, t.y. žadėjo nuolaidas prekėms, tačiau tų nuolaidų nesuteikė;
daugelis ką tik iškeptų lojalių (?) klientų buvo išdurti ar apskaičiuoti;
ryškiai sumažėjo klientų pasitikėjimas RIMI kortelėmis ir pačia RIMI, kaip už pažadus neatsakančia įmone;
ir dar daug kitokios smulkios žalos: užtrukęs aptarnavimo prie kasos laikas, nes reikėjo “daryti minusus”, prie kasos paliktų prekių nešiojimas atgal į lentynas ir pan.
Taigi, kliento nepasitenkinimą ir dėl to patirtą žalą žalą aprašiau. Dabar pasižiūrėkime, ką parduotuvės vadovybė galėjo padaryti kitaip.
Pirma, bankinių kortelių ir lojalumo kortelių aptarnavimo sistema pakankamai svarbi šiais laikais, todėl turėtų būti pradubliuota, kad nelūžtų.
Antra, jei vis tik dubliuota sistema nulūžo, kodėl niekas nepranešė apie tai per garsiakalbius? Juk būtų buvę mažiau netikėtų surprizų pirkėjams prie kasų, ir būtų išvengta lengvų konfliktų su kasininkėmis. Jos tikrai nekaltos dėl situacijos, tačiau būtent jos sulaukė daugiausiai priekaištų iš pirkėjų, jiems atsikirtinėjo, tuo tik pablogindamos pirkėjų nuotaikas. Beje, kodėl negalėjimas atsiskaityti banko kortelėmis beveik nieko nesuerzino? Bent jau stovėdamas eilėje negirdėjau, kad kažkas dėl to piktintųsi. Mano manymu, todėl, kad apie tai buvo nuolat informuojama per garsiakalbius ir buvo back-up‘as, t.y. bankomatai toje pačioje parduotuvėje. Todėl žmonės galėjo greitai problemą išsispręsti.
Trečia, kodėl nebuvo galima suteikti akcijinėms prekėms nuolaidų visiems pirkėjams tol, kol nėra galimybės aptarnauti lojalumo kortelių (nebebūtų melagingos reklamos)? Galbūt būtų išdalinta daugiau nuolaidų, bet žala tikrai būtų mažesnė nei dabar.
Ketvirta, kodėl nebuvo galima pasakyti klientams, kad jie su čekiu (be nuolaidos) ir lojalumo kortele bet kada per, pavyzdžiui, 2 savaites gali atgauti tą nuolaidą? Nemanau, kad daugelis būtų tuo pasinaudoję, tačiau taip RIMI būtų parodžiusi, kad pirkėjai jiems svarbūs, ir kad RIMI pasiruošusi ištaisyti savo ar savo tiekėjų klaidas. Juk dėmesys klientui ir pažadų laikymasis svarbiausia. Ar ne taip?
Aš suprantu, kad sistema, kokia gera bebūtų, gali padaryti klaidų. Ir niekas nesitiki, kad klaidų nebus. Tačiau mes, kaip klientai, norime matyti, kad tiekėjas/pardavėjas pasiruošęs savo klaidas taisyti, ir jis už savo pažadus (“kortelių turėtojams – nuolaida akcijinei prekei”) atsako. Juk taip norisi, kad verslai – ir smulkūs, ir stambūs – Lietuvoje teiktų puikų aptarnavimą ir klestėtų. Ir kad nekiltų abejonių, ko verti RIMI ar kitų prekybos centrų pažadai!
***
PAPILDYMAS (atnaujinta 2010-10-05 18:00)
Jovita Bagdonaitė, „RIMI Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene mums parašė:
Sveiki, Commonsense.lt autoriai,
pirmiausia tenka apgailestauti, kad tik dabar pastebėjome šį įrašą, kai nuoroda į jį jau pradėjo keliauti tarp RIMI darbuotojų, o kažkas, kaip suprantu, galbūt iš RIMI, spėjo tai ir pakomentuoti – bet kuriuo atveju prašau šio komentaro nelaikyti RIMI pozicija, jei tai rašė mūsų darbuotojas – tai tėra tik jo asmeninė nuomonė (tokias juk gali turėti kiekvienas .
Reaguodami į įrašą ir į kritiką, visų pirma norime atsiprašyti už patirtus nepatogumus. Vos paskaičiusi įrašą, išsiaiškinau detales, daug neišsiplėsdama trumpai pakomentuosiu jas. Turime pripažinti, kad problema dėl lojalumo kortelių neveikimo Jus užpuolė taip pat netikėtai, kaip mus – kilo IT problemos, apie kurias pirmiausiai spėjo sužinoti pirkėjai. Apie 19 val. kilusią problemą ištaisėme per valandą. Deja, Jūs buvote vieni iš pirmųjų, susidūrusiu su problema, todėl natūralu, kad ir apie lojalumo kortelių neveikimą dar nebuvome spėję pranešti per vietinį radiją. Kasos taip pat dar nebuvo gavusios tokios informacijos – tai lėmė žmogiškasis faktorius. Pirkėjai negalėjo būti operatyviai informuojami, nes lojalumo kortelių sistema yra nepriklausoma nuo banko kortelių sistemos ir darbuotojai dirbadami su nauja programa dar neturėjo pakankamai įgūdžių akimirksniu identifikuoti problemą. Incidento metu iš tiesų visos nuolaidos buvo taikomos (nebent problema galėjo būti su kavos akcija), tik informacija nebuvo atspausdinta čekyje.
Beje, norime pabrėžti, kad kilusios IT problemos nebuvo susijusios su pačia lojalumo programa, tiesiog įvyko techniniai nesklandumai. Kitaip tariant, kai dingsta elektra, juk nekaltinate savo televizoriaus, kad šis nerodo vaizdo
Turinčius pretenzijų pirkėjus, pirkusius prekes Vilniaus Žirmūnų RIMI Hypermarket, rugsėjo 29 d. kviečiame kreiptis mūsų nemokamu kokybės telefonu 8 800 29000 ir registruoti savo pirkinių čekių numerius. Dėl IT sistemos klaidų patirtus nuostolius mes kompensuosime.
Dėkoju už įrašą – konstruktyvi kritika ir tuo labiau vertingi patarimai visada laukiami. Jeigu ateityje norėtumėte gauti “RIMI Lietuva” komentarą savo įrašams, mielai kreipkitės mano el. paštu jovita.bagdonaite (eta) rimibaltic.com. Nes kaip rodo šis įvykis, gali užtrukti kelias dienas, kol įrašas pasieks mus – greičiau bus, jei kreipsitės tiesiai
Kas daugiau mažiau sekate mūsų tinklaraštį, turbūt girdėjote, kad asmeniškai įsivėliau į antikrizinę avantiūrą -- gitaros pamokos mainais į perspektyvą. Iki šiol buvo tik pamokos (rašiau čia ir čia), o šiandien atsirado ir perspektyva mano mokytojui Dariui
Džiaugiuosi, kad pirmą kartą gyvenime teko nusifilmuoti ketvirtaplaniame vaidmenyje filmuke, kurį kūrė (nejuokauju) pripažinti Lietuvos kino asai (Dariaus bičiuliai) -- Aidas Avižinis, “Kolekcionierės” prodiuseris, ir Titas Petrikis, filmų kompozitorius, prieš porą savaičių, beje, nuskynęs neeilinį apdovanojimą pasauliniu mastu. Žinoma, ne už šį filmuką
Taigi draugai ir draugų draugai vieną šeštadienio pusdienį sušokome ir nusifilmavome juostoje, kuri, turime vilties, kai kam padės apsispręsti pradėti mokytis groti gitara.
Jei manote, kad tai galėtų būti aktualu Jūsų kai kuriems draugams -- pasidalinkite per “Facebook’ą” ar kaip kitaip (toks planas pagal mokinių ieškančio Dariaus pardavimų procesą). Jei susidomėjote pats (-i) -- tuomet tiesus kelias į http://www.gitaradelsaves.lt/
Pasklaidykite šiandien mūsų mėgstamas “Verslo žinias” – nė vienos reklamos…
Mieli kolegos verslininkai, jei nebedadate į VŽ reklamos, tai bent neatsisakinėkite prenumeratos… Jei nustojote aktyviai pardavinėti, tai bent taupykite ne “ant” kavos ir laikraščių prenumeratos… Negi keli šimtai litų (per metus) pakeis jūsų įprotį “rytinė kava + VŽ” į “tik rytinė kava”. O gal ir kavos rytais nebegeriat (-iam)?
Prieš kelias dienas rašiau apie tautiečių atrastą būdą mažinti sąnaudas. Jei nori būti pigus skalbyklų rinkoje, turi, pasirodo, drožti darbuotojus. O štai, jei nori būti konkurencingas mažmeninėje prekyboje, drožti nieko nereikia.
Daliai pirkėjų galimybė pačiupinėti daiktą ir jį čia pat įsigyti kuria pridėtinę vertę. Tačiau ar atidarinėtumėte šaldytuvo dureles ir varstytumėte šaldiklio stalčius, jei už tai tektų pakloti, tarkime, 500 Lt (kai kuriais atvejais, toks to paties modelio kainos skirtumas “normalioje” ir elektroninėje parduotuvėje)?
Kadangi asmeniškai nematau prasmės (žr. reklaminį klipą), tai paklausiu kitaip: ką sutiktumėte nuveikti (kompiuteriu), kad uždirbtumėte 500 Lt? Arba kiek norėtumėte gauti už kelis paspaudimus ir registracijos el. parduotuvėje išbandymą su sąlyga, kad vis tiek kažką perkate? Duos 500 Lt, pamėginsite?
Šią žiemą teko pirkti įvairią vaizdo/garso techniką. Turiu draugą, kuris turi draugą kažkokioje didmeninės prekybos įmonėje, dėl ko nuo bendros pirkinių sumos sutaupiau ~2500 Lt. Buvau nustebęs, kokius antkainius užsideda parduotuvės -- suprantama, kažkas gi turėjo mane pakonsultuoti… Kurį laiką visiems draugams gyriausi, kiek daug sutaupiau apšokęs kelias grandis tiekimo grandinėje, ir kaip svarbu turėti “blatą” pas didemininkus. Panašu, kad tai, ką aš laikiau “blatu”, nūdien gali pasinaudoti belekas, kas moka bent kiek maigyti klaviatūrą. Nes tiekimo grandinė trumpėja ir kartu trumpina kainas vartotojui.
Na ir, žinoma, trumpina verslą tiems, kurie kuria darbo vietas pardavėjams-konsultantams. Smagu pabendrauti su gyvu žmogumi, išmanančiu šaldytuvo temperatūros nustatymo ypatumus, bet dėl kelių šimtų litų instrukciją pasiskaitysiu pats
Tęsiant temą “Mes kitokie”, tenka pastebėti, kad kai kurioms įmonėms ne tik fizikos dėsniai negalioja, bet ir laikas eina atgal. Skaitydamas “Lietuvos ryto” tinklapį pastbėjau įdomią reklamą. Įdomumas – reklamuojama akcija, įvykusi prieš 2 savaites. Galbūt tai natūralu… Juk Rinkodaros departamento darbuotojai išleido ne savo pinigus (o įmonės) už tokią reklamą.
).
