Gru 13 2011

Vidurinės klasės sąrašiukas

"Tarp pirmųjų Didkiemio tremtinių pateko ir Antanas Skurdelis. Jis buvo liaudies menininkas, juvelyrinių dirbinių gamintojas, turėjo gražią sodybą, 29 ha. žemės. Jį rusai iš karto paskelbė buože ir 1951 m. su dukra Juzefa Skurdelyte buvo ištremtas į Sibirą. Iš ten jis nebegrįžo, 1954 m. atgulė ten ilsėtis. Be Antano Skurdelio rusai ištrėmė ir daugiau didkiemiškių: Juozą Skurdelį, Onutę Pauliutę Skurdelienę, Masidunskų šeimą, verslininką Vincą Merkelį (nuotraukoje) ir kitus."

***

Ilgai ieškojusi kokio nors prabangos parametro, valdžia pagaliau jį rado.

Pasirodo, yra vienas SI sistemos matavimas, kuris objektyviai išskiria išlaikytinius nuo dar krutančių žmonių. Todėl taikant tą matavimą, išlaikytiniai (neįgalieji, pensininkai, bedarbiai, o taip pat tinginiai) rinkėjai išvengs apmokestinimo, kai tuo tarpu save išlaikančiųjų nebus pasigailėta.

Sekant vykusiu pavyzdžiu, siūlau praplėsti prabangos mokesčio bazę ir neapsiriboti tik šiuo:

Mėnesio mokestis už automobilius būtų po 0,5 lito už 1 kilovatą.

Kadangi ne visi esate diplomuoti fizikai, priešingai nei kai kurių partijų pirmininkai, prisiminkime teoriją: galia (P) rodo, kokį darbą (A) kažkas atlieka per tam tikrą laiką (t):

P = A / t

Taigi jei per tą patį laiką padarote daugiau darbo nei kitas, vadinasi, sugeneravote daugiau galios. Su sąlyga, kad judėti, krutėti, plušėti Lietuvoj yra prabanga, štai ir turim esminę biudžeto subalansavimui tinkamą mokestinę formulę, prieš šimtmečius sugalvotą beigi moksliniais tyrimais įrodytą.

Skaičiuojant SI vienetais, vato arba kilovato mokesčio formulė atrodo taip:

Kilovato mokestis tinka absoliučiai visiems mokestiniams objektams (ne tik šeimos automobiliams):

- žmonių pajamoms. Jei žmogus per tą patį laiką įdeda daugiau triūso nei runkelis, vadinasi, sugeneravo daugiau vatų viršaus, taigi laikas apmokestinti. Tas pats taikoma pensininkui, kuris dar turi sveikatos dirbti, bei jaunai mamai, katra (užuot brausinusi supermamų saitus) drįsta prekiauti šmutkėm;

- nekilnojamajam turtui. Matome išvestinę formulę – kuo daugiau kvadratų, tuo daugiau vatų. Bet galima apskaičiuoti ir kitu būdu: pasižiūrėti, kiek NT objektas sunaudoja energijos (kilovatvalandžių), ir apmokestinti tai, kas viršaus. Prabangūs namai paprastai turi daug šviestuvų, halogenų, visokios aparatūros, plius visa tai apskaitoma elektros skydinėje;

- vartojimui. Jeigu žmogus dažnai vaikšto į parduotuvę, tįsia namo pilnus (sunkius) krepšius, vadinasi, sugeneruoja vatų viršaus. Tereikia pirkinius pasverti, ir teisingai apmokestinti. Tuomet nereiks didinti PVM. Jei pirkinys lengvas (beveik tremtinio Juozo Statkevičiaus suknelė ar koks iPhone 4GS), tuomet reikia įvertinti tą triūsą, kurį lengvų daiktų kūrėjai įdėjo. Tam reikalui bus išleistas poįstatyminis aktas. Jei koks žmogelis įgudęs būriuoti, keituoti, laipioti po kalnus ar slidinėti – ši podarbinė veikla, priešingai nei spoksojimas į durnadėžę (ši apmokestinama atskirai), generuoja daug energijos, taigi turim vatų perteklių;

- vertelgų* pelnui. Čia viskas labai paprasta: jei firma dirba efektyviai, t.y. per tą patį laiką sugeneruoja daugiau tikslo vienetų, vadinasi, arba darbuotojai buvo stipriau išnaudojami (daugiau plušėjo), arba vadovų smegenys sukosi greičiau (o galios prasme tai vienas ir tas pats), tai štai jums ir prašom – vatų perteklius garantuotas.

Žmones, viršijančius komiteto nurodytus kilovatų limitus, būtina ne tik apmokestinti, bet ir surašyti į eilę – čia tam atvejui, jei dabar vežtų į Sibirą, būtų gatava turistų duombazė. Beje, į ją patektų ir nemažai tikrų tremtinių, kurie, krutėję daugiau nei dejavę, Atkurtoj Nepriklausomoj Lietuvoj sugebėjo užgyventi namus ir džipus. Ir ligšiol švyti energija, varydami į neviltį “Sodrą”.

Jūs dabar, žinoma, pulsite ginti šitą kilovato mokestį ir konservatorius, kad jiems vieninteliams rūpi Lietuva, kad nėra kitų variantų biudžeto pajamoms padidinti, kad biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos, kad šita valdžia turi didelius kiaušinius ir t.t. Tokios diskusijos – beprasmės, nes turime sisteminio neveiklumo pasekmes.

Ar gali iš esmės gerėti gyvenimas valstybėje visiems – pensininkams, jaunimui, darbgaviams, darbdaviams – kai valdžia galvoja, kad žemiau išvardinti dalykai yra iš esmės teigiami?

kompromisas

- prioritetai (daugiskaita)

- mažesnė blogybė

Ar galima iš esmės pagerinti sistemą (gamyklą, sandėlį ar valstybę), nesutvarkius matavimų? (Populiariausias matavimas, taikomas ~ 6.000 įstaigų, vis dar yra biudžeto lėšų išleidimas/įsisavinimas. Jei neįsisavinsi – neįvykdysi plano.)

Žinantiems atsakymą iš esmės nėra didelio skirtumo, už ką reikės mokėti didesnius mokesčius – vatus, metrus, džaulius, varstus ar pintas. Svarbiausia, žinome, kad vidurinė klasė, mūsuose taip ir neišbujojusi, visa tilptume į Sibiro vagonus. Beliko surašyti.

*Monopolijos, bankai, rubikonai, kreditai, publikumai ir panašūs susivienijimai, priešingai nei smulkūs verslininkai, vertelgomis nelaikomi, todėl vatais neapmokestinami.

25 komentarų

Gru 28 2010

Aukso standartą prisiminus

Parašė audrius temai Pastebėjimai

Vėl po truputį kyla diskusijos apie devalvaciją ir infliaciją. Kadangi jau viskas, kas plačiai žinoma, yra pasakyta, tai reikia surasti ką nors naujo. O naujo šio istorijoje yra klausimas: kiek? Ir, pasirodo, čia nieko naujo: mūsų litas nuvertėtų daugiau negu tris kartus. Jeigu norite argumentų, kurie skamba moksliškai, siūlau pasiskaityti čia ir čia.

Na, kai sužinojome, kiek mūsų litai verti, gal galime po devalvacijos būti ramūs? Bet pasirodo, kad kitas baubas žada litų nuvertėjimą dešimtadaliu. Tiesa, oficiali statistika šito niekada nepripažins. Todėl nusprendžiau pats padaryti kalėdinę prognozę. Kadangi nieko akademiško nesugebu sugalvoti, tai prisiminiau seną standartą – aukso standartą. Vėlgi skaičiuoti sudėtingai tingiu, todėl nevertinsiu visos eilės kriterijų, tokių kaip valiutų kurso pasikeitimo.

Dabar lieka tik susirasti, kiek auksas pabrango. Radau, bet supratau, kad į pagrindinį klausimą, tai kiek gi nuvertėjo litas, neatsakė. Aišku tik viena, kad kas metus nors po 15-20%.

Taigi susiradau kitą grafiką, jau eurais. Litas su euru susietas 2002 metais. Taigi pagal grafiką tada viena aukso uncija kainavo apie 330 eurų, o dabar apie 1050 eurų, t.y. tris kartus daugiau. Gaunasi, kad jeigu reiktų devalvuoti litą, tai už vieną eurą turėtume mokėti po 11 litų. Tik, kad, va, euras irgi nuvertėjo, todėl gal ir nereikės tiek mokėti.

Kažkada skaičiuodamas kitu metodu, gavau, kad pinigai per dešimt metų nuvertėja apie tris kartus. Naudodami aukso standartą gavome tokį patį rezultatą. Kas įdomu, per tuos pačius metus vieno kvadratinio metro kaina pakilo nuo 1k iki 3K. Dabar liko tik paskutinis klausimas, tai kokio lygio infliacija turi būti, kad gautume tokį pinigų nuvertėjimą? Man gavosi, kad infliacija turėtų siekti apie 30% 11% kasmet. Na, bet tikrai ne 7-8%, kaip bando pateikti oficiali statistika.

Va, dabar sėdžiu ir mąstau. Sakote, kad buvo NT burbulas? O gal tai buvo tiesiog turtas, kuris nepasidavė pinigų nuvertėjimo tendencijoms? Tiesa, neilgai, tik kokius 6-8 metus. Sakote, kad auksas jau brangsta dešimt metų. Gal tai dar vienas burbulas, ar žmonių bandymas išsaugoti greitai nuvertėjančius pinigus? Dabar man aiškėja, kodėl investuotojai ieško 30% investicijų grąžos per metus. Aišku, tokios paieškos sukelia madas ir tendencijas, o kartais ir burbulus.

Kiti metai – zuikio metai. O zuikis man asocijuojasi tik su greitu dauginimusi. Todėl visiems linkiu, kad jūsų pinigučiai prisidaugintų. Ir nemažiau negu 30% per metus.

33 komentarų

Geg 28 2010

Kuo arčiau namai, tuo mažiau kompleksų

Anksčiau mūsų reklamuotas išskirtinis butas pirkėjo neranda jau pusmetį. Pasirodo, ažiotažas dar negarantuoja efektyvaus pardavimo…

Ir štai vakar Dansu.lt savo “Facebook” puslapyje paskelbė vaizdelius, kaip originaliai žmonės Vilniuje pardavinėja savo butą. Ar šį kartą ažiotažas padės parduoti? Nepažįstu tų žmonių, bet paprašiau atsiųsti mums nuotraukų, idant pagelbėtume surasti pirkėją. (Tiesą sakant, nežinom, nei kiek kambarių, nei kiek kvadratų… galbūt tai išaiškės komentaruose.)

Štai kaip tasai butas reklamuojamas:

Kažkur "Coffee Inn'e"

Ant "Daiktų viešbučio"

"La Boheme"

"Mens Factory"

"Omnitel" kiemelis, kur žmonės rūko

Prie reklamos agentūros LOVE

Prie reklamos agentūros MILK

Prie baro "Rene"

Vokiečių gatvėje

O štai kaip atrodo patsai butas:

Linkiu, kad šie kūrybiški žmonės greičiau rastų tą žmogų/šeimą, kuriems tai bus jų vieta.

12 komentarų

Kov 10 2010

„Bendrai“ su „konkrečiai“ nedraugauja

Parašė audrius temai Pastebėjimai

Senai rašėme apie NT, ir man visai neseniai papuolė dar viena NT rinkos analizė ir prognozė. Analizė patiko, o prognozė – na, kai nežinai, kas bus, tai remkis skaičiais. Truputį pasistengęs tikrai rasi skaičius, kurie patvirtins išreikštą nuomonę. Taigi toliau truputį apie nuomonių “patvirtinimą”.

Taigi pirmas klausimas, ar jau dugnas? Čiumpam Edomus.lt indeksą ir matome, kad kainų mažėjimo tempas sulėtėjęs ir taip apie kokį rudenį turėtų nustoti. Tiesa pasakius nežinau, ar šių metų rudenį, bet kiekvienas supras pagal save. Jeigu nepasitikite kažkokiu indeksu, galite perskaityti apie labai protingai skambantį MATASM. Tik jis rodo jau parduotų objektų situaciją. Dabar galite graužti nagus, kad kaimynas pigiau nusipirko.

Gerai, norime dar trupučio informacijos, kad visiškai susipainiotume. Tada paimkime Ober-Haus butų indeksą. Ir… Velniop tuos skaičius. Gal yra sąlygos, prie kurių galima bus spėti, kada mes pasieksime dugną? Na, kai bankuose pradės vėl pūstis paskolų portfelis. Juk niekas Lietuvoje jau neturi kojinėse tiek pasislėpęs, kad galėtų kokį namuką prie jūros susiręsti. O kada pradės dalinti bankai pinigus – na, kai atsibos ant pinigų maišo sėdėti ir pradės bedarbystė mažėti.

Antras klausimas, ar aš rasiu savo svajonių NT? Atsakymas – aišku, taip. Bet geriau neieškok, nes tokio dar nepastatė. O jeigu rimtai, tai kalbant apie namus, Lietuvoje nėra rinkos. Dabar mane visi NT analitikai ir ekspertai turėtų pasiėmę skaičius sutrinti į miltus. Bet gal be kontrargumentų galime pažiūrėti?

Visų pirma, Vilniuje net geriausiais laikais namų sandėrių būdavo apie 30  per mėnesį. Dabar gal ir 10 nesiekia. Taigi bet koks krepšininkas, nusprendęs gimines apgyvendinti toliau nuo savęs ir nupirkęs 5 namus, padarys 1.5 karto šuolį rinkoje. Kai vienas pirkėjas taip lemia rinką, tai aišku, kad rinkos nėra. Šiaip turgelis. O prognozuoti, ką turgelis parduos, reikia spėti, koks bus oras ir kaip parapijiečiai bus nusiteikę po sekmadieninio pamokslo.

Be to, pabandykite pasirašyti 5 kriterijus ir pagal juos viename mieste rasti nors 10 parduodamų namų. Aha, nepasisekė? Jeigu pasisekė, tai jūs dar nežinote, kokioje pilyje gyventi norite. Taigi namus atmetame ir dabar nagrinėjamės tik butus. Ir čia jau prasideda niuansai. Yra naujos statybos ir senos. Yra naujos, kuriuos parduoda statytojai, ir kur parduoda spekuliantai. Na, dar yra ir antrinė rinka. O kiek visko daug. Realiai atsitiko taip, kad jau visus metus nieko naujo nestatoma, todėl naujų būtų pasiūla mažėja. Tai reiškia, kad vieno kriterijaus jūsų svajonių būstas jau neatitiks. Va, ir gavosi, kad bendrai tai NT yra, bet jeigu konkrečiai, tai nieko nėra.

Ir paskutinis klausimas, kada geriausia pirkti arba parduoti? Pradėsiu nuo trumpesnio. Parduoti – kai rasite pirkėją, kuris pirks. O pirkti? Tai geriausias kainos ir svajonių santykis jau buvo 2009 sausio-vasario mėnesiais. Daugiau jau nebus. Todėl gimiau nei per anksti, nei per vėlai – pačiu laiku.

Jeigu nusivylėte įrašu, galite nubėgti pasiskaitinėti į forumus. Tik siūlau atmesti komentarus tų, kuriems bet kokia kaina per brangu. Čia kaip su “Omniteliu”: net už 0 centų yra pats brangiausias operatorius. Kita kategorija rašytojų, kuriems viskas yra š…, ai, dar yra tokių, kurie neparduos pigiau, nei jo banko paskola. Na, kaip ir viskas. Hmm, įdomu, į kokią aš kategoriją papuoliau?

7 komentarų

Bal 18 2009

Kada būsi toks pat kaip mes?

Parašė audrius temai Pastebėjimai

zvirbliu_gentis

Gentys, gentys, visur, kur tik pažvelgsi, gentys. Aš ne apie aborigenus, kurie į gyvenimą žiūri labai paprastai – jeigu ne su mumis, tai tinkamas maistui. Nors dauguma iš mūsų būtent taip ir elgiasi.

Vienas iš labiausiai visiems žinomų genčių pavyzdžių yra viengungių-šeimyninių žmonių genčių santykiai. Kai tik viengungių bendraamžių pažįstamų būrys tampa mažuma, prasideda moralinis spaudimas, kada gi atiduosi duoklę prie altoriaus. Ir tol šeimyninių gentys daro spaudimą, kol tampi šeimos genties žmogumi.

Bet jeigu manote, kad įstojimas į naują gentį jus išgelbėjo nuo kitų genčių spaudimo, tai labai klystate. Dabar yra kita gentis – tai šeimynos su vaikais. Ką gi, dabar bevaikėms šeimoms su reikalu ir be bus priminta, kad jie dar nepriklauso genčiai su vaikais. Kai bus laikas, bus ir vaikas! Bet ne čia esmė. Tiesiog tie, kurie turi savo vaikus, nori kitus priversti pajusti malonumą miegoti po penkias valandas per naktį, keliantis kas pusantros valandos. Be to, dieną reikia atrodyti laimingu ir garsiai reikšti džiaugsmą dygstančiais naujagimio dantimis. Galu gale ir į šitą gentį mes įstojame. Bet tai ne pabaiga keliaujant per gentis.

Bet yra ir kitokių visuomeninių genčių. Vieną iš tokių galima suformuoti pagal tai: skolingas bankui ar ne? Dabar visi neskolingi bankams pikdžiugiškai primena, kad nereikėjo imti paskolos ir galvoti kažkuo esančiu tarp ausų. Šie priminimai, tai sena grąža. Nes prieš metus kiekvienas save gerbiantis verslininkas buvo prasiskolinęs ir prisipirkęs NT. Visada nepamiršdavo pabrėžti, kiek uždirbo iš NT kainų augimo.

Bus laikas, ir kiekvienai genčiai ateis laimės valanda, kada bus galima kitiems priminti, kad mes galingesni ir laikas prisijungti prie mūsų. O jeigu ne su mumis, tai … Ne nemušime, bet tikrai pasistengsime priminti, kokie jūs nevykėliai.

6 komentarų

Bal 10 2009

Krizinis priežodis (arba tautosakos posūkis 180 laipsnių)

Parašė galvazmogupuosia temai Krizė...

“Vaikšto liūdnas, lyg žemės prisipirkęs.”

3 komentarų

Bal 06 2009

Tarpininkai sau

Parašė audrius temai Krizė...

billboard

Turbūt visi stebi, kuo čia baigsis situacija su NT rinka. Taip jau gavosi, kad paskutinius metus man tenka bendrauti su NT pardavėjais-tarpininkais. Taigi pasidalinsiu savo patirtimi pardavinėjant namus, apie butų rinką nieko negaliu pasakyti, nes ten patirties neturiu.

Per metus tarpininkų požiūris pasikeitė 180 laipsnių. Prieš metus, pardavėjui nusisamdžius tarpininką, galėjai būti tikras, kad tarpininkas atidirbs sąžiningai. Parodydavo visus parduodamo turto privalumus ir iš pirkėjo paimdavo viską kas įmanoma. Klasikinė frazė: „Aš viską papasakosiu, jūs tik tylėkite“.

O iš ko gyvendavo tarpininkas? Iš pardavimo kaip fakto ir procento nuo parduotos sumos. O dabar mes žinom, kad yra ..ize. Todėl tam, kad NT tarpininkas išgyventų, jam pirmiausiai reikia parduoti, o po to tik aiškintis, nuo kokios sumos gaus procentus. Net jeigu ir suma sumažėjo 20% tai vis vien daugiau negu nieko. Todėl dabar labai geras metas pirkėjams, nes NT tarpininkai pasiruošę suderėti geriausią kainą. Tiesa, reikia pasitikrinti, ar tikrai visa informacija pirkėjui buvo suteikta. O va pardavėjams, pasirodo, geriau jų paslaugų vengti. Tai galima padaryti labai paprastai, užtenka http://www.aruodas.lt/ padėti skelbimą su tiksliu adresu ir jūs jau NT tarpininkams nebeįdomus. O jeigu atvirai, tai pats didžiausias spaudimas dabar mažinti kainas yra iš NT tarpininkų, o ne pirkėjų.

Kas įdomiausia,  NT tarpininkai irgi turi turto. Pabandėme eksperimento tvarka numušti kainą. Iš karto palinkėjo gero kelio ieškant NT. Va ir gaunasi, kad tarpininkai ne visada atstovauja nusamdytos pusės interesams ir kalbos skiriasi nuo darbų. Toks įspūdis, kad tarpininkai tik suinteresuoti sudaryti sandorį, bet kokia kaina, kad gautų savo procentą ir kaip nors išgyventų. Tik ar to iš jų tikisi jų klientai?

9 komentarų

Vas 10 2009

Ar „nieko nekainuoja“ yra ir nieko nevertas?

Parašė audrius temai Krizė..., Pastebėjimai

question-mark.jpg

Mano verslo modelis – pardavinėti šiltą orą. Gal atrodytų keista, bet rezultatas toks, kad už kliento pinigus parduodu jam jo paties pinigus. Atrodytų keista, ir tikrai už tai niekas nemokėtų. Bet ką padarysi, deja, praktiškai niekas nemokina, kaip surasti, kur įmonėje pinigai guli. Todėl pagalba šiame procese yra vertinama. Bet ar tikrai jį yra vertinga?

Vertę iš tikro labai sunku nustatyti, gerai jeigu tai lengva išmatuoti “padidėjusiais” pinigais. O krizės metu faktą, kad pinigų nesumažėjo, ar galime laikyti verte? Net jeigu kažkaip įrodėte savo vertę, visada žmogus, kuris priima sprendimą, nori įvertinti kaštus. Kaip galime įvertinti kaštus visiškai naujo daikto, paslaugos? Žmogus empyriškai bando lyginti su kuo nors, ką gerai pažįsta. Todėl dažnai man tenka stebėti pardavėjų ginčus, kad kaina yra lemiantis faktorius.

Nesigilinsiu į analizės metodiką, bet pateiksiu pagrindinius principus. Jeigu jums reiktų greitai sugalvoti skaičių tarp vieno ir trijų, tai būtų … du. Gal jūs konkrečiai ir nesugalvojote šio skaičiaus, bet statistika rodo, kad apie 70% žmonių pasirenka skaičių du. Aš tą, gerai žinau, nes viena stipriaisiais gėrimais prekiaujanti įmonė netgi pabandė patikrinti šį teiginį ir iš tos pačios statinės į tokius pačius butelius pylė degtinę. Skyrėsi pavadinimai ir, be abejo, kaina. Kaip mes ir teigėm, daugiausia parsidavė vidutinę kainą turintis gėrimas. Buvo labai įdomu klausyti barmenų pasakojimus apie klientų ginčus kuri degtinė iš šių trijų “rūšių” yra geriausia.

Kaip matote, vertė su kaina (kuri yra mokama, kad gautume vertę) nelabai jau yra aiškiai susieta. Kaina daugiau susieta su aplinkos kaina. O kas iš to seka?

  • Statistika visada meluoja. Ji operuoja vidutiniais skaičiais, ir pagal ją ligoninė yra sveikiausių žmonių sambūris, nes vidutinė temperatūra yra 36.6 laipsnio. Tiesa, kai kurių gal yra didesnė negu 39 laipsniai, o kai kurių yra jau pasiekusiu šaldytuvų temperatūrą.  Tas pats man atsitiko ir su NT rinkos analize. Vidutiniškai kainos sumažėjo, bet kadangi aš žiūrėjau tik namus, ir tik prestižiniuose Vilniaus rajonuose, ir tik tam tikrose kainos rėžiuose, tai gavosi, kad tie trys namai, kurie atitiko reikalavimus, pabrango. Bet atvirai pasakius, man trijų namų nereikia. Taigi gavosi, kad tas konkretus namas pabrango 15% . Ir kaip aš dabar galiu tikėti statistika!
  • Kitas efektas yra tai, kad nuolaidos užtuot atnešusios naudą atneša žalos. Sakykime, kad dėl nuolaidų jūsų ir konkurentų produktas nieko nekainuoja. Tai kaip tada juos sulyginti? Kurio kaštai yra mažesni? Beje, tokia situacija yra IT rinkoje. Linux vis dar reklamuojasi, kaip nieko nekainuojantis, bet kainuojančios versijos yra populiaresnės už nemokamas. Be to, visi žinom, kad už dyką gauto daikto nevertiname. Todėl visada už savo paslaugas imu pinigus. BET… Visada turi būti BET.  Stengiuosi, kad būtų vidutinė kaina, nes maža kaina asocijuojasi su nekokybiškais arba jau panaudotais daiktais, o per didelė – nesukelia vertės ir kainos optimalaus santykio pojūčio. Be to, visada norisi daug, o mokant brangiai daug negausi.

Išvada: niekada nieko neduokite už dyką, nes pateikęs tokį pasiūlymą ką tik parodėte, kad jis yra bevertis. Gal todėl Linux taip ir nepavyko užkariauti rinkos, nes klientams tai iš tos pačios statinės (programuotojų), tam pačiam butelyje (kompiuteryje) įpiltas gėralas, bet kadangi nieko nekainuojantis, tai ir asocijuojasi su antrarūšiu produktu. O kas nori naudoti antrarūšį produktą? Niekada nesukelkite beverčio asociacijų, ypač krizės metu.

21 komentarų