Kov 08 2012

Kiek kainuoja tiekėjų nepatikimumas?

Parašė nerius temai Distribucija

Praėjusią savaitę “Verslo žiniose” driokstelėjo žinia, kad ragais susikalė du monstrai: prekybininkė “Norfa” ir skanumynų-gardumynų tiekėjas “Kraft Foods Lietuva”:

UAB „Norfos mažmena“ parduotuvių lentynose nebeliko AB „Kraft Foods Lietuva“ tiekiamos produkcijos – koncerno gaminiai perkami iš tarpininkų Vokietijoje ir jiems nebeatiduodamos geriausios prekybos centrų lentynos.

Tai ne pirmas ir ne paskutinis panašus konfliktas, tačiau pastarasis įdomus tuo, kad susikalta buvo ne dėl kainų:

NM pageidauja, kad būtų užtikrinimas nepertraukiamas 99% asortimentas, KFL, neoficialiomis žiniomis, siūlo 90–95%. Tai reiškia, kad dalį produktų, kurių gali pritrūkti, prekybininkai turi saugoti savo sandėliuose.

Esame rašę “Verslo klasėj”: mažmeninės prekybos tinklui labai svarbu turėti patikimą tiekimą, nes prekių neturėjimas parduotuvei reiškia du dalykus:

  • prastą reputaciją (“kodėl turėčiau eiti į parduotuvę, kuri neturi net tos prekės?”)
  • prarastus pardavimus.

Net tyrimais yra įrodyta, kad 40% atvejų pirkėjai, neradę ieškotos prekės (įvykus tokiam nemaloniam dalykui kaip Out Of Stock – OOS), suplanuotų pinigų toje parduotuvėje neišleidžia.

“Kraftų” produkcija yra labai paklausi, žmonės mėgsta “Milka”, “Stimorol”, “Jacobs”. Žiūrint prekybininko akimis, kuo paklausesnė prekė, tuo svarbiau ją turėti. Nes jei parduotuvėje nerasite mėgstamos “Jacobs”, įspūdį apie tą parduotuvę susidarysite, švelniai tariant, nekokį.

Taigi kodėl “Norfa” nori 99 proc. patikimumo, motyvas aiškus.

Bet panagrinėkime, kodėl “Kraftai” negali užtikrinti tokio patikimumo? Juolab tiekimas į parduotuves vykdomas iš jų centrinio sandėlio Kaune.

Dirbdami su įvariais prekybos tinklais, esame pastebėję faktą, kurį imsiu dabar ir konstatuosiu: daugelis tiekėjų, įskaitant ir plačiai žinomus tarptautinius koncernus, turi prastą patikimumą. Tačiau tos nepatikimos (prekybininkų akimis) kompanijos mėgsta pasigirti savo pasiekimais diegiant LEAN. Naudoja LEAN ir kartu yra mažiau patikimas tiekėjas už tą, kuris nenaudoja LEAN? Kaip taip gali būti?!

Priežastis paprasta. Labai dažnai vadovai galvoja, kad LEAN yra nuostolių (kaštų) mažinimo metodika. Dėl to jie taip susimažina kaštus ir “susioptimizuoja” procesus, kad pamiršta, ko iš tikrųjų reikia klientams. Kaina? Taip, ji svarbi. Tačiau, kaip rodo istorija su “Norfa” ir “Kraftais”, klientams (parduotuvėms) reikia ne tik kainos. Jiems visų pirma reikia prekės.

Žmonės, diegiantys savo firmose LEAN, nesuvokia LEAN esmės: tai visų pirma yra srauto užtikrinimas ir geresnis kliento poreikių patenkinimas. Kai sakome “nuostolių mažinimas”, nepamirškime, kad nuostolingos yra tik tos veiklos, kurios nekuria pridėtinės vertės. Dėmesio – pridėtinės vertės KLIENTO POŽIŪRIU. Tad jei veži klientui labai “optimaliai”, išnaudoji transportą, prikrauni pilną fūrą, bet veži ne tai, ko klientui reikia ar ką jis užsakė, tai klientas bus nepatenkintas. Vadinasi, tokie tiekėjai turi ne LEAN, o pseudoLEAN, kitaip vadinamą TCC (Total Cost Cutting).

Kiekvieno tiekimo grandinės nario konkurencinis pranašumas: kuo greitesnis ir patikimesnis užsakymų įvykdymas savo klientams. O ką daryti prekybininkui, kai jo tiekėjai nepatikimi? Vienintelis kelias – laikyti daugiau atsargų. Kodėl prekybininkams šis variantas nepatinka? Turime atsakymą:

„Mums tokios atsargos kainuoja. Norėdami, kad pirkėjas visada rastų įprastą KFL asortimentą, pagal dabartines
sąlygas turėtume įšaldyti 3–4 mln. Lt“, – skaičiuoja p. Dundulis. Tai, anot jo, tiek būtų verta dar vienos naujos NM parduotuvės statyba.

Kaip išspręsti tokias tiekimo grandinės problemas, pasakosime spec. tam reikalui rengiamoje tarptautinėje konferencijoje balandžio pabaigoj – sekite pranešimus :)

Profesinis anekdotas į mūsų temą:

- Kodėl už botus pleši po 50 litų, kai kitam turgaus gale už juos prašo po 30 Lt?

- O kodėl pats neperki kitam turgaus gale?

- Tai kad pas juos botai pasibaigė, dabar neturi.

- Aaa, tai kai man pasibaigia, tai aš po 5 litus pardavinėju.

Uždirbi ne tada, kai parduodi pigiai, o tada, kai parduodi.

16 komentarų

Gru 22 2011

Ant milžinų pečių #3. Kaip patobulinti Taiichi Ohno sistemą ? Hitachi pavyzdys

Parašė nerius temai Gamyba

Beveik prieš mėnesį TOC sprendimai tinklapyje publikavome Dr. E. Goldratt  2008 metais parašyto straipsnio  “Standing on the Shoulders of Giants“ vertimo pirmąją ir antrąją dalis. Kaip jau minėjau anksčiau, straipsnis labai specifinis ir skirtas gamybininkams. Bet jo populiarumas stebina. Google Analytics teigia, kad iki šiandienos pirmąją dalį perskaitė peržiūrėjo net 896 kartus, o antrąja dalį – 402 kartus.

Metų pabaigos sindromas bei energetiniai klausimai šiek tiek nukreipė mūsų mintis bei pastangas, tačiau galiausiai pateikiame trečią (paskutinę) vertimo dalį.

Ant milžinų pečių. Gamybos koncepcijos ir jų praktinis pritaikymas. Dalis 3/3

Dar nėra komentarų

Lap 23 2011

Ant milžinų pečių #2. Toyotos Gamybos Sistemos ribotumas

Parašė nerius temai Gamyba, Mokymai

Praėjusią savaitę TOC sprendimai tinklapyje publikavome Dr. E. Goldratt  2008 metais parašyto straipsnio  “Standing on the Shoulders of Giants“ vertimo pirmąją dalį. Nors straipnis labai specifinis ir skirtas gamybininkams, tačiau, mano nuostabai, per nepilną savaitę buvo peržiūrėtas daugiau nei 500 kartų.

Taigi, šią savaitę pateikiame antrąją šios straipsnio vertimo dalį.

Gero skaitymo:

Ant milžinų pečių. Gamybos koncepcijos ir jų praktinis pritaikymas. Dalis 2/3 (bus daugiau)

Dar nėra komentarų

Lap 18 2011

Ant milžinų pečių #1. Ko Toyota pasimokė iš Ford

Parašė nerius temai Gamyba, Mokymai

"Stovėti ant milžino pečių (lotyn. nanos gigantium humeris insidentes)" - metafora, reiškianti gebėjimą kurti, plėtoti ateitį atsiremiant į iškilių praeities mąstytojų pasiekimus.

Pastaruoju metu “veiklos efektyvumas” tapo labai madingu žodžiu. Na, o LEAN – tapo kiekvieno gamybininko garbės reikalu. Tik nepagalvokite, kad tai (veiklos efektyvumas ar LEAN) yra blogai. Labai smagu, kad šie terminai jau nebegąsdina įmonių vadovų. Tačiau pasikalbėjus su kai kuriais diegusiais LEAN savo įmonėse, išgirsti nelinksmų istorijų apie įdėtas dideles pastangas mokant darbuotojus ir diegiant LEAN ir labai kuklius rezultatus. Ir Lietuvos verslininkai ne vieniši šiuo klausimu.

Kažkada Audrius pamėgino pasigilinti į šią problemą. Ir tikrai, kartais supranti, kad aklas dalies veiksmų atkartojimas, nesuprantant jų esmės, labiau panašus į Krovinių kultą (Cargo cult), nei į rimtą vadybos metodiką.

Taigi, kodėl tokia puiki metodika, leidusi Toyotai tapti automobilių pramonės lyderiu, taip sunkiai atkartojama net pačioje Japonijoje?

Dr. E. Goldratt dar 2008 metais parašė straipsnį “Standing on the Shoulders of Giants“, kuriame nuosekliai apžvelgė ir Fordo ir Taiichi Ohno metodikas, bei įvertino jų esminius privalumus. Taip pat jis identifikavo priežatis, kodėl kai kuriose aplinkose tos metodikos nesuveikė, ir papildė jas savo pastebėjimais, praplėsdamas tų principų veikimo sferą.

Nors vertimo darbai šiek tiek užtruko, pagaliau galime jums pristatyti šio straipsnio vertimą į lietuvių kalbą. Straipsnis pernelyg ilgas, pernelyg nuoseklus ir pernelyg rimtas, kad jį publikuotume šalia savo blogeriškų rašliavų – kviečiu skaityti mūsų firmos tinklapyje.

Tiems, kurie straipsnyje minimus dalykus puikiai išmano, ir dėl to sunkiai randa kalbą su bendradarbiais, primenu apie pigius įvadinius TOC mokymus (prasidės kitą savaitę). Po Rokiškio reklamos jau surinkome vieną grupę, dabar formuojasi antra, kurioje rasis vietos ir jūsų nesukalbamiems bendradarbiams. Jaunieji TOC lektoriai dar nėra pasikėlę arogantiški pasipūtėliai, todėl kantriai išaiškins TOC principus tiems žmonėms, kuriems jūs galbūt pritrūkote laiko ar kantrybės.

Mokymuose daug dėmesio bus skiriama pralaidumo, srauto, fokusavimosi temoms ir įrankiams, tad apsidairykite savo darbovietėj – galbūt įmanomas win-win: mūsų firmos jaunimas pasitreniruos dėstyti ant jūsų firmos jaunimo, o jūsų firmos jaunimas išsitreniruos ir pagaliau galėsite susikalbėti efektyvumo tema.

Gero skaitymo:

Ant milžinų pečių. Gamybos koncepcijos ir jų praktinis pritaikymas. Dalis 1/3 (bus daugiau)

Dar nėra komentarų

Rgs 27 2011

Kaip užtikrinti verslo konkurencingumą ir stabilumą su TOC ir LEAN?

Kaip jau skaitėte, Tarptautinis valiutos fondas skelbia, kad pasaulio ekonomika įžengė į pavojingą etapą. Graikijos skola siekia 340 mlrd. eurų. Portugalijos valstybines ir privačias įmones pusvelčiui perima buvusios kolonijos. Trys iš 17 šalių, įsivedusių bendrąją ES valiutą, gavo finansinę pagalbą, kad galėtų išsikapstyti iš krizės. Naujausia domino efekto rinkose auka – Italija, kurios skolinimosi reitingas sumažintas.

Nuo vienos didžiausių ekonominių krizių dar neatsigavusią Europos (o ir Lietuvos) ekonomiką puolą nauji negalavimai. Valstybių skolų krizė grasina kirsti ne prasčiau nei nekilnojamojo turto burbulo sprogimas.

Nors Lietuvos Vyriausybė ir toliau regi optimistines prognozes, tačiau ne vienas vadovas užduoda sau klausimą: kaip apsisaugoti nuo nuo ekonominių audrų ir užtikrinti verslo stabilumą ir augimą?

Kaip sako šios dienos BBC herojus:

The biggest risk is not act

Su sąlyga, kad į Lietuvą VšĮ „Versli Lietuva“ kvietimu atvyksta vienas kiečiausių TOC ekspertų pasaulyje John L. Thompson, pasinaudodami proga surengėme dviejų dienų mokymus. Jų metu be jokių bla bla bla bus išdėstyta, kaip sėkmingai įsidiegti efektyvumo bei konkurencingumo didinimo metodikas (TOC ir LEAN) savo firmose ir pasidaryti įmonės konkurencingumo didinimo veiksmų planą. Tokį, kad ekonominės audros netrukdytų stabiliai auginti verslą.

Apie efektyvumus kažkiek parašinėjame šiame tinklaraštyje, tačiau ne tiek giliai ir detaliai, kad paskaitę atlaikytumėte krizes. Šie Johno L. Thompsono mokymai (kuriuos rekomenduojame gamybos bei paslaugų įmonių vadovams, gamybų vadovams ir aukščiausio lygio vadybininkams) užpildys spragas tiems mūsų skaitytojams, kurie nori staigiai ir konkrečiai sužinoti, kaip uždirbti krūvą pinigų išmokstant dirbti kelis kartus efektyviau nei konkurentai.

Šį kartą jokių kvietimų, nuolaidų ir blatų nebus: jeigu nemanote, kad jūsų firma turi efektyvumo problemų, arba neturite įgaliojimų toms problemoms spręsti, tai nešvaistykite pinigų ir laiko. Su Johnu L. Thompsonu norime surinkti tokią auditoriją, kuri pasiryžusi veikti (kai tuo metu kiti verks, kad rinkos krenta ir klientai neperka).

Aš Johną pažįstu labai seniai (žr. jo biografiją), esame bendravę įvairiuose pasaulio kampeliuose, praleidę daugybę valandų bediskutuodami apie tai, kaip galėtume pagerinti TOC diegimus, kad pasiektume dar geresnių rezultatų savo klientams. Kad susipažintumėte ir jūs, įrašiau mūsų pokalbį, kuriame Johnas pasakoja apie būsimą seminarą Vilniuje:

John Thompson exclusive interview for commonsense.lt by commonsenseLT

Taigi tikiuosi, kad bent kelis iš jūsų pamatysiu šiame seminare 2011 m. spalio 6-7 d. (ketvirtadienis-penktadienis).

Žemiau -- seminaro programa, informacija apie registraciją ir kt.:

Kol kas yra tik 1 komentaras

Rgs 22 2011

Konferencija: Konkurencingas verslas – šalies gerovės garantas

VšĮ „Versli Lietuva“ organizuoja konferenciją „Konkurencingas verslas – šalies gerovės garantas“, kuri vyks š.m. spalio 5 d. „Holiday Inn“ Vilnius viešbutyje, Šeimyniškių g. 1, Vilniuje.

Kviečiame išgirsti naujausias mūsų šalies ekonomikos tendencijas, susipažinti su objektyviais konkurencingumo projekto rezultatais bei pasisemti idėjų, siekiant didinti savo įmonės konkurencingumą, pritaikant pasauliniu mastu pripažintas bei pirmaujančių kompanijų taikomas TOC ir LEAN metodikas.

Pranešimą tema Konkurencingas verslas pasitelkiant TOC ir LEAN skaitys John L. Thompson, tarptautinės TOC sertifikavimo organizacijos (TOCICO)  valdybos narys, Dr. Eliyahu M. Goldratt bendražygis bei sertifikuotas TOC praktikas.

John’o Thompson’o biografija pdf formatu.

Konferencijos pilna programa pdf formatu.

Dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas, pranešimai bus skaitomi anglų ir lietuvių kalbomis, dalyviai galės naudotis sinchroninio vertimo įranga.

Apie savo dalyvavimą konferencijoje prašome pranešti iki š. m. spalio 3 d. VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovei Rasai Narušaitytei, el. p. r.narusaityte@enterpriselithuania.com , atsiunčiant įmonės pavadinimą bei dalyvio kontaktinius duomenis.

2 komentarų

Bal 22 2011

Nepatogi tiesa apie statybų efektyvumą

Parašė nerius temai statybos

Turbūt girdėjote šios savaitės naujieną, kad Kaune statomos Žalgirio arenos atidarymas bus eilinį kartą nukeltas. Pagal paskutinį planą, pabaigtuvės buvo numatytos 2011-05-01, tačiau “aiškėja, kad arenai baigti reikia dar kelių mėnesių”:

Arenos, kurioje vyks Europos krepšinio čempionato finalai, statytoja „Vėtrūna“ teigia, kad architektas vis koreguoja projektą, tad atsiranda papildomų darbų.

Architektas Eugenijus Miliūnas sako, kad visos statybos koreguojamos. Statant Žalgirio areną keistas fasadas, ventiliacijos, gaisrinės saugos sistemos. Šiuo metu nebaigtas arenos fasadas, nenutiesti inžineriniai tinklai, nebaigta montuoti ventiliacijos sistema.

Pagal vieną iš pirminių planų statybų darbai (be aplinkos tvarkymo) turėjo būti baigti iki 2011-02-01. Ta proga pernai spauda persispausdino pačių statytojų išleistus PR žvirblius:

„Manome, tikrai spėsime įvykdyti visus įsipareigojimus, juo labiau, kad sutartyje numatytos pakankamai didėlės baudos – už kiekvieną dieną po 0,1% nuo neatliktų darbų”, – pranešime cituojamas p. Valužis (gen. rangovinės firmos “Vėtrūna” gen. direktorius).

Bet, kaip žinome, žodis žvirbliu išlėkęs grįžta jaučiu. Kad taip nenutiktų, užsakovas – Kauno m. savivaldybė – šiemet iškart po Naujųjų metų paleido kontr-žvirblį, kad deadline yra 2011-05-01:

Pirmadienį Kauno miesto savivaldybė pratęsė sutartį su Kauno Žalgirio areną statančia bendrove „Vėtrūna”. Sutartis pratęsta iki gegužės 1 dienos – tai paskutinis galimas terminas.

„Arena turės būti baigta gegužės mėnesį, tai yra galutinis terminas, kuris teisiškai jau nebegalės būti keičiamas. Gegužės mėnesį arenoje statybininkų jau neturėtų būti”, – sakė mero patarėjas Vygantas Gudėnas.

Bendrovė kaip sutarties įvykdymo garantą banke įmokėjo 8,5 mln. litų įmoką. Jeigu rangovas, statantis areną, nevykdys sutarties įsipareigojimų iki gegužės 1 dienos baigti visus darbus, savivaldybė turės teisę pasiimti šiuos pinigus.

Taigi nesunku nuspėti, kad šis statinys tapo ne tik statybininkų bei PR specialistų objektu, bet ir teisininkų.

O ar galėjo būti kitaip? Lietuvoje, kur statybos – didelės ir mažos – laiku (numatytu pirmame plane) baigiamos rečiau nei ateina Velykos? Statybininkų vėlavimai nieko nebestebina, nes tai yra norma. Prisiminkite savo paskutinį remontą ar namo statybą.

Neefektyvumą statybose matote ne tik jūs, bet ir mes – efektyvumo konsultantai. Todėl tai buvo tik laiko klausimas, kada ateisime ir į šį sektorių, siūlydami statybų įmonėms naudoti efektyvumo metodus, kuriuos jau naudoja gamybos, paslaugų, prekybos įmonės.

Taip, statybose yra niuansų. Todėl šioje rinkoje dirbsime kartu su žmonėmis, kurie yra pastatę ne vieną ir ne du namus. Kurie mieliau nešioja šalmą nei kaklaraištį.

Žemiau straipsnis, kurį kartu su Augustinu parengėme žurnalui “Statybų žinios” pažymėdami iškart dvi progas: praūžusią “Resto” parodą ir Lieknos statybos instituto įkurtuves. Kas neturite laiko skaityti, į pirmuosius seminarus (2011-05-16 ir 2011-06-07) galite registruotis neskaitę :)

Ko gero, statybų tema dažniau pasisakysime beigi padiskutuosime ir šiame tinklaraštyje.

Nepatogi tiesa apie statybų efektyvumą


“Remonto neįmanoma užbaigti, ji galima tik sustabdyti”, – originali frazė, puikiai iliustruojanti situacijos beviltiškumą, susidūrus su meistrais ar statybininkais. Vėlavimas, brokas ir permokėjimas už darbą tapo neišvengiama bet kurio statybų projekto sąlyga. Ar tikrai mes nemokame statyti kokybiškai, nevėluodami ir neviršydami numatytos sąmatos?

Kolkas, deja, nemokame. Ar tai būtų individualus namas, ar daugiabutis, ar krepšinio arena – vis kažko pritrūksta. Visur savi niuansai ir pasiteisinimai. Tik rezultatas dažniausiai tas pats: keliskart atidėtos įkurtuvės, teismai keliais frontais ir paniekinančios šypsenos iš sutiktų žmonių, kai jiems prisistatai esąs statybininkas. Žmonės yra sutikę ir patikimesnių nei mes.

Visi girdėjo apie efektyvumą

Šių eilučių autoriai daug metų praleido gamyboje ir statybose, todėl puikiai žinome, kas slypi už blizgančių pastatų fasadų: keiksmai, nepasitikėjimas, nepasitenkinimas, atleidimai, baudos, bankrotai. Statybų parodose bendraujame pasirišę kaklaraiščius, demonstruojame savo produktų kokybę ir technines galimybes. Tuo tarpu statybų aikštelėje sėkmę nulemia tai, kaip šalmais pasipuošusios galvos sugeba efektyviai valdyti milžiniško kompleksiškumo sistemą. Tai, ką matome parodos stende, tegu pačiame didžiausiame, tėra maža statybinės veiklos dalelė. Ką parodoje reikėtų įsigyti, kad statybinė veikla taptų efektyvesnė: t.y. objektus mes statytume greičiau, pigiau ir kokybiškiau?

Šiuo metu steigiamas Lieknos statybos institutas kelia sau tikslą pagerinti viso statybų sektoriaus konkurencingumą. Liekna statyba – arba “Lean Construction” (angl.) – tai požiūrio, principų ir metodų visuma, skirta užtikrinti ilgalaikę statybų įmonės sėkmę, jos gebėjimą efektyviai bei pelningai dirbti dabar ir ateityje. Lietuvių praktikai, pastatę namų nuo pamatų iki rakto, imamės diegti japoniškąją Lean metodiką mūsų sektoriuje. Lean principai ir metodai Lietuvoje sėkmingai taikomi baldų, elektronikos pramonės, metalo, mašinų gamybos įmonėse. Didesnis veiklos efektyvumas suteikia kompanijoms konkurencinį pranašumą, tačiau statybų bendrovės šią galimybę kol kas ignoruoja.

Grįžkime į statybų aikštelę. Čia visi yra girdėję apie efektyvumą, ir to pakanka. “Dabar, konsultante, mums ne iki tavo teorijų. Šią sekundę svarbiausia staigiai atsivežti trūkstamas medžiagas. Jos būtų atvažiavusios vakar, bet darbų vadovas negalėjo užsakyti, nes įmonė turi skolų tiekėjui. Šiandien ši problema, rytoj bus kita. Visko nesuplanuosi, tad ar verta gaišti laiką šnekoms apie efektyvumą?”.

Atsakome: verta!

Pažiūrėkime į veidrodį. Užsakovas moka už kvadratus. Darbininkams taip pat mokama už kvadratus. Kai darbai neįvykdomi laiku, mokam baudas už uždelstą dieną. Tada, logiška, vadovas rėžia algas darbininkams – juk jie vėluoja! Tuomet darbininkai protestuodami meta įrankius ir palieka įmonę. Įmonė ieško kitų, kas pabaigtų pradėtus darbus, bet kitų kainos (už kvadratą) didelės, nes liko “galiukai”, taigi maži kvadratai…

Ir niekam nesvarbu, kad darbininkas vėluoja dėl to, kad jis neturėjo medžiagų, kurių neatvežė, nes rangovas turi skolų tiekėjui (arba, tarkime, medžiagų dar neišsirinko užsakovas, kurio architektas-dizaineris dabar atostogauja). Nesvarbu, kad rangovas užsakovą informavo apie vėlavimus – perspėjo žodžiu, tada parašė raštu priminimą apie nesumokėtą skolą, o tas atrašė, kad darbai viršija numatytą sąmatą, o sutartis buvo sudaryta fiksuotai kainai ir laikui. Ir dar žodžiu primena, kad jis turi įsikelti iki Kalėdų. Tuo pat metu, ruošdamosi blogiausiam, abi pusės skaičiuoja, kokius nuostolius kiekviena patyrė, ir niekaip nesuskaičiuoja, kiek kainuoja viena pavėluota diena. Tuo tarpu statybų vadovui visos šios peripetijos nesvarbios, nes dabar svarbiausia kuo greičiau surasti naujų darbininkų, kurie pabaigtų likusius kvadratus.

Lean padeda suprasti statybų anatomiją ir fiziką, grandžių skirtumų ir tarpusavio priklausomybės poveikį galutiniam rezultatui. Šie fiziniai aspektai įprastoje statybų aplinkoje dažnai ignoruojami, nes dėmesys sutelkiamas į nereikšmingus momentus. Tai nereiškia, kad statyboms vadovauja kvailiai – tiesiog lokalus vienos grandies optimizavimas, neįvertinus jo poveikio visai sistemai, neduos naudos ir gali būti netgi žalingas. Na, nurėšim algas darbininkams už vėlavimą, optimizuosime kaštus atsisakydami krano (nes jis daug laiko “prastovi”), o kaip tai padės greičiau ir kokybiškiau pastatyti namą?

Beje, dėl krano. Štai įpusėjus darbams rangovinės firmos direktorius pastebi, kad viršijama sąmata. Ataskaitoje matyti, kad pereikvota mechanizmų: sąmatoje numatyta, kad kranas dirbs 8 motovalandas, o atėjusi sąskaita-faktūra rodo penkis kartus didesnį “faktą”. Pasirodo, kranų įmonė ima už pamainą. Jai nesvarbu, kad per savaitę rangovui krano reikia tris valandas iš ryto ir 15 minučių po pietų – pasirašyti tenka už 8 darbo valandas: juk kranininkas dirbo, kranas dėvėjosi, degalai buvo eikvojami, t.t. Susimokam ir už krano atvykimą 15 km atstumu.

Pastebėjęs tokį lėšų švaistymą, rangovinės firmos direktorius liepia taupyti. Statybų vadovas, gavęs velnių už tai, kad neefektyviai panaudoja brangų kraną, nuo šiol organizuos darbus taip, kad krano reikėtų kuo rečiau. Ta proga paprašo personalo skyriaus, kad priimtų iš biržos pagalbinių darbininkų, kurie nešios medžiagas į viršų, o kranas bus paleidžiamas po pietų ir pasirašoma už keturias valandas.

Taigi, darbininkai visą dieną nešioja maišus su medžiagomis – užlipa tris kartus, sušyla, tada parūko, vėl užlipa, nusirengia – karšta, tada dar kartą parūko. Tuo metu kažkas prašo išstumti užstrigusį “prorabo” kabluką, kuriuo jis važiuoja atvežti diskų “bolgarkei”, nes betonuotojai negali nupjauti neteisingai sudėtų armatūros strypų. Taigi veiksmas vyksta…  Tik kam įdomu, kad darbininkai pradirba daugiau litų, nei tas kranas, kuris medžiagas užkeltų vienu pakėlimu. Svarbiausia, kad mechanizmų pereikvojimas suvaldytas…

Žinome, kaip sunku pastatyti namą: “nepagalvojimai” projektuojant, sąmatininko klaidos, medžiagų tiekimo trukdžiai, spaudimas statybų vadovams, darbininkų nekompetencija, finansiniai ginčai su užsakovais. Nepaisant to, namai kyla. Tai gal ir keisti nieko nereikia? Naujakūrys juk nesužinos, kad bestatant jo namą pasikeitė pusė brigados, kad „prorabas“ savo vaikų nematė kelias savaites, kad vienas darbuotojas susižeidė krisdamas, nes nebuvo aptvėrimo (nes saugos priemonės daug kainuoja, o sąmatoje to nėra), kad rangovas sumokėjo baudą už darbų saugos reikalavimų nevykdymą, kad užsakovas ir rangovas iki šiol derasi dėl baudos už vėlavimą dydžio.

Kuo gali padėti Lean?

Štai statomi du monolitiniai namai – vienas Vilniuje, kitas Dubajuje. Lietuvoje įprastas statybos greitis yra 3 aukštai per mėnesį, Emyratuose – vienas aukštas per 3 dienas. Taip, jie arabai, pas juos karščiau, be to, jie dirba ne 20 m aukštyje kaip mes, o 200 m…

Didžiausias greitis, per kurį yra tekę pastatyti aukštą šių eilučių autoriams, buvo 5 dienos. Žinau, kad tokį greitį yra pavykę išspausti ir daugiau kolegų, ypač betonuojant daugiaaukščio viršutinius aukštus, kai kartojamos jau kelis kartus vykdytos pasikartojančios operacijos. Gal čia mūsų projektuotojai kalti, kad projektuoja per žemus namus, neleidžiančius mums pademonstruoti arabiško efektyvumo?

Iš tiesų efektyvumą lemia ne akių siaurumas ar odos tamsumas. Pagrindinis Lean principas – sukurti daugiau vertės, atsisakant nereikalingų veiklų, t. y. naudojant mažiau resursų. Nereikalingų veiklų šalinimas visoje statybų grandinėje, o ne atskirose vietose, sukuria procesus, reikalaujančius mažiau darbo jėgos, mažiau laiko. Be to, pastebimai sumažinamos sąnaudos ir atliekama mažiau broko.

Kaip tai padaryti jūsų statybos aikštelėje? Svarbu matyti ir žinoti, kas yra inžinierių kompiuteriuose, konstruktorių galvose ir statybų aikštelėse, kad būtų galima maksimaliai sinchronizuoti šias veiklas, siekiant išvengti prastovų kritiniame kelyje (darbininkai laukia, kol atveš betono), perprodukcijos (atvežė per daug betono, galim pasiruošti prisipildyti kišenes), permokėjimų (už “galiukų” kvadratus), statybų broko (vėlavom priduoti objektą, todėl dažėm nelaukdami, kol sienos išdžius).

Tam reikia į vieną intergruotą komandą suburti statybų grandinės žmones, atstovaujančius užsakovui, architektui, rangovui, subrangovams ir tiekėjams. Jie visi yra sistemos dalyviai, todėl kritiškai svarbu, kad jie suprastų savo lokalių veiksmų galimas pasekmes visai sistemai. Kuriant projekto sąmatą atsižvelgti ne tik į objekto projektą, bet ir statybų procesą, jo žingsnių eiliškumą ir tarpusavio priklausomybę. Statybų aikštelėje daryti tik tai, ką reikia, ir tik tiek, kiek reikia: geriau stovėti “be darbo”, nei jį imituoti. Operatyviai dalintis informacija apie situaciją ir iškilusias problemas ir staigiai reaguoti įvertinus, kokį poveikį problema turi galutiniam rezultatui.

Savo ruožtu, plėtodami Lieknos statybos instituto veiklą, sieksime, kad šie principai būtų kuo plačiau taikomi Lietuvos statybų bendrovėse. Kad užsakovai, užuot įprastai bandę nudrožti nepatikimus statybininkus, būtų linkę papildomai susimokėti už patikimumą. Kad įteikę užsakovui raktą derėtumėmės ne dėl baudos už vėlavimą, bet dėl premijos už anksčiau baigtus darbus.

14 komentarų

Bal 04 2011

Japonai atstatys greičiau, nei mes renovuosime

Pažymėjimai ir sertifikatai, oriai puošiantys jūsų biuro sieną, perspėja, jog lankomės ypatingoje kompanijoje. Kuo daugiau kabo rėmelių, liudijančių įvairiausias išklausytas metodikas, tuo ypatingesnė firma. Vargas tai, kuri neturi ką pasikabinti ant sienos.

Na, taip, žinoma: ne visos įmonės vadybos sistemas diegiasi tik norėdamos papuošti interjerą. Pasitaiko išimčių, kai akcininkai nusprendžia reikšmingai pagerinti įmonės pelningumą. Tuomet, jei akcininkai pasitaiko nekantrūs ir nori kuo greičiau papildyti savo kišenes, įmonė griebiasi šiuolaikinių efektyvumo didinimo metodikų. Jos yra viso labo trys. Tai, žinoma, mažiau nei tuzinas, tačiau prieš pasirenkant tenka gerokai pasukti galvą. Ką diegtis: TOC, „Lean“ ar „Six Sigma“?

Apie kiekvieną iš jų, neabejoju, teko girdėti ir jums. Bent viena ausimi. Antraip žurnalo redaktorius neprašytų papasakoti ir neeikvotų vietos brangiuose puslapiuose.

Daryti tik tai, kas duoda vertę, ir šalinti viską, kas neduoda vertės, – tai vienas esminių „Lean“ principų. Ir jei jau mes jo laikomės, nepilstome iš tuščio į kiaurą, tai gal „Lean“ yra tinkamiausia metodika spaudai? Bet ji neapima prekių paskirstymo (distribucijos) bei prekybos, o būtent pastarosios kanalais gautą žurnalo numerį šiuo metu laikote prieš akis. Tai gal tinkamiausia TOC (angl. Theory of Constraints – apribojimų teorija), sufokusuota į apribojimus ir apimanti daugybę procesų? Bet faktas, kad skaitote šias eilutes, reiškia, kad visos kliūtys gaminant ir tiekiant numerį buvo daugmaž sėkmingai įveiktos. Lieka „Six Sigma“, kurios esmė – stabiliai pakartoti idealų procesą ar gaminį. Taip pat netinka, nes visi žurnalo numeriai taip veikiant išeitų vienodi. Ar visa tai reiškia, kad šis žurnalas yra ne tik nuostabus, bet ir efektyviausias, koks tik gali būti? O gal spauda yra koks specifinis verslas, nepasiduodantis nė vienai efektyvumo metodikai?

Taip prasideda naujausiame (balandžio mėn) VERSLO KLASĖS numeryje publikuotas mano straipsnis apie įvairias vadybos metodikas. Ir nors šis įrašas kai kam gali pasirodyti panašus į reklamą, jie bus teisūs, nes tikrai noriu pareklamuto tą straipsni. Apie metodikų karą ir taiką jau rašė Audrius, tačiau VK norėjo platesnio komentaro, tai platesnis metodikų aptarimas prasiplėtė į 5 žurnalo puslapius. Linkiu gero skaitymo.

5 komentarų

Sau 19 2011

TLS – taika tarp metodikų

Parašė audrius temai Verslo aplinka

Neseniai gavome laišką iš skaitytojo, kuris norėjo sužinoti pagrindinius skirtumus tarp LEAN ir TOC.

Jeigu bučiau gavęs laišką prieš 10 metų, tai būčiau galėjęs ta tema parašyti knygą, o dabar? Kuo labiau giliniesi į metodikas, tuo labiau supranti, kad viskas buvo sugalvota kelis tūkstančius metų iki manęs. Tiesiog kiekvienas žmogus skirtingai interpretuoja žodžius, todėl tą patį bandoma papasakot įvairias terminais ar skirtingais pavyzdžiais. O jau žmogui pasirinkti, kuris variantas labiau jam tinka. Todėl galima rinktis pagal skonį, kas jums labiau patinka - LEAN, TOC ar Six Sigma. Skirtumai yra, ir jie niuansuose, nors bendras tikslas yra gerinti procesus.

Paimkime tokia sritį kaip medicina. Jos tikslas gydyti. Dar prieš kokius 300 metus vienas daktaras darė viską, o dabar skirtingų daktarų yra nesuskaičiuojamas kiekis. Kodėl taip atsitiko? Greičiausiai dėl specializacijos, nes ten, kur fokusas (t.y. specializacija), atsiranda puikūs rezultatai. Ir turbūt negalime pasakyti, kuri specializacija geresnė. Viskas priklauso nuo to, kuo ligonis serga. Bet jeigu kreipiamės į medicinos įstaigą, tai grubiai galime sakyti, kad jūs praeisite šiuos etapus: diagnostika, gydymas, reabilitacija ir turėsite laikytis tam tikro gyvenimo būdo taisyklių. Kiekvienam etapui reikalingi daktarai – skirtingi. Kaip ir skirtingos metodikos su savo unikaliais įrankiais.

Taigi TOC (Theory Of Constraints) – tai metodika, kuri reikalauja analizuoti visą sistemą, ieškant kertinių sistemos taškų. Kertiniai taškai nulemia visos sistemos našumą. Jeigu medicinos terminais, tai labiausiai atitiktų diagnostiką. Reikia surasti, kur sistemoje kažkas veikia neteisingai.

LEAN metodika koncentruojasi į pridėtinės vertės nenešančių veiklų šalinimą. Medicinoje tai atitiktų gydymo etapui, nes šaliname priežastis, kas neleidžia konkrečiam organui normaliai funkcionuoti.

Six Sigma, tai kokybė. Bet kaip mes ją suprantame? Aš stengiuosi vadovautis kuo paprastesniu supratimu. Yra sukurtas šablonas. Ir jeigu jį kopijuojame, tai kopija neturi nukrypti nuo originalo. Jeigu bus nukrypusi daugiau negu numatyta, gauname broką. Medicinoje reabilitacijos etape jūsų organizmą stengiasi privesti prie sveiko žmogaus normų. Ir ten, kur yra nukrypimas (neva brokas), imamasi veiksmų. Beje, kai išleidžia iš gydymo įstaigos, jums įduoda visą pluošta rekomendacijų. Čia jūs turėtumėte imtis Six Sigma metodikos ir nenukrypti nuo rekomendacijų, nes kitaip gausite broką t.y. atsinaujinančią ligą.

Taigi kiekviena metodika koncentruojasi į tam tikrą klausimą. TOC labiau į klausimą „kur blogai?“, LEAN – „kaip greitai viską pakeisti, kad būtų gerai?“, o Six Sigma – „kaip garantuoti, kad pakeitimai išliktų?“.

Aišku, šie klausimai yra sąlyginiai, nes metodikos nestovi vietoje ir vystosi. Tiksliau – susilieja. Tarkim, LEAN deklaruoja, kad nėra prasmės jos naudoti visur ir viskam, reikia pirmiausia nustatyti, kur apsimoka. Ir tada gali rasti nuorodas į TOC, o kam TOC terminai gali pasirodyti nesuprantami, tai galima surasti sutrumpintą vertimo variantą LEAN metodikos VSM skyrelyje. Six Sigma irgi nestovi vietoje, todėl dalį LEAN metodikos idėjų pasiskolino ir įvardijo savo terminais.

Mano paminėtos metodikos tiesiog papildo viena kitą, ir jas naudojant reikia neužmiršti, kad kiekvienai ligai yra savo vaistas, o konsultantas, kaip geras daktaras, turi parinkti tinkamą metodiką problemai spręsti. Ir bėkite nuo tokių konsultantų, kurie sako, kad TOC  ar LEAN yra pati geriausia metodika, nes tai skamba, kaip aš turiu vaistą nuo visų ligų. Tokiais vaistais jau senai niekas netiki.

Nuo 2005 nemažai konsultantų dirba, siekdami apjungti visas šias tris metodikas po pavadinimu TLS arba dar kitokiais sutrumpinimais. Mes dabar galime stebėti, kaip įvairios metodikos apjungiamos į visumą, į kažką tokio panašaus, kaip sveikatos apsauga. Šiuo atveju turiu minty sistemą, bet ne eiles mūsų poliklinikoje :)

12 komentarų

Sau 17 2011

Ar reikia prašyti čekiuko, arba Ne mano kiaulės, ne mano pupos

Praėjusią savaitę kilo didelis kipišas dėl cecho brolio p.A.Račo viešai pareikšto pasipiktinimo dėl kai kurių žiniasklaidos priemonių mėginimo pakeisti darbinių santykių juridinę (ir mokestinę) formas bei pasipiktinimo dėl slepiamų pajamų mikriukuose. Aš nenoriu veltis į diskusiją ar reikia mokėti mokesčius. Skirtingai negu mano kai kurie komentatoriai , www.commonsense.lt autoriai tikrai nemano, kad mokesčių mokėti nereikia. Juolab mes nemanome, kad viešos paslaugos yra dangiška mana. Tai, kad aš suprantu argumentus, kodėl vairuotojas neduoda talonėlio, ar kažkas nori optimizuoti mokesčius, dar nereiškia, kad tam pritariu ar skatinu.

Bet grįžkime prie viešų pasipiktinimų. Aš noriu į visą šią istoriją pasižiūrėti per procesų tobulinimo prizmę.

Japoniškoje vadybos filosofijoje, arba jos vakarietiškoje kopijoje LEAN, yra toks įrankis, kuris vadinamas vizualiniu valdymu. Jo esmė – darbo vietoje sudaryti tokias sąlygas, kad bet kas (net ir pašalietis) galėtų greit suprasti, ar viskas vyksta taip, kaip reikia. Ir jei yra nukrypimai nuo nustatytos tvarkos, turi būti imamasi korekcinių veiksmų. Ir kiekvieno darbuotojo pareiga yra signalizuoti, kad kažkas negerai. “Toyotos” gamykloje kiekvienas darbininkas turi TEISĘ ir PAREIGĄ sustabdyti surinkimo liniją, jei yra nukrypimas nuo nustatyto proceso. Suprantu, kad tai labai kvaila taisyklė, kuri skatina būti stukačiais. Matyt todėl Japonija taip atsilieka technologiškai ir ekonomiškai nuo likusio pasaulio. Jau nekalbant apie jų gamybos efektyvumą.

O dabar pritaikykime tuos pačius principus įmonėje, kuri vadinasi UAB “Lietuvos Respublika”. Kam nepatinka UAB, galite pervadinti į VšĮ. Jeigu kuris nors pilietis mato, kad kažkas yra daroma negerai, jis turėtų iš karto į tai reaguoti. Atsimenu, kai dar jaunas (prieš 12 metų) buvau Vokietijoje. Mes su draugu vaikštinėjome po naktinį Berlyną. Viskas vyko apie pirmą valandą nakties. Visiškai tusčias miestas. Kuomet priėjome sankryžą, mums degė raudona šviesa, bet automobilių nebuvo. Prie perėjos stovėjo senutė su žiurkės dydžio šuniu. Mes gi būdami ‘turisto stupido’ žengėme per gatvę, bet iškart sulaukėme senutės pasipiktinimo, iš kurio aš tik supratau kelis kart pakartotą žodį ‘rot’. Taigi, grįžome atgal ant šaligatvio ir tik sulaukę žalios šviesos perėjome gatvę. Pilietiškumas tai ne tik pastovėti už laisvę prieš tankus (kas tikrai labai svarbu), bet ir po to užtikrinti elementarių taisyklių laikymąsi. Ir už tai turime būti atsakingi visi.

Dar viena daugeliui žinoma istorija apie neblaivią Ingridą Sabonienę už vairo. Atsimenu, kaip piktinosi lietuvaičiai, kokie tie amerikonai skundikai (nes įskundė kažkas iš kaimynų). Tačiau pasižiūrėkime statistiką, kiek JAV įvyksta avarijų dėl neblaivių vairuotojų kaltės arba dėl kelių gaidžių kaltės? Nes visa visuomenė nepakanti tokiems dalykams ir imasi priemonių, o ne vadovaujasi principu “Ne mano kiaulės…”

Netgi mūsų įrašai apie įdomiai automobilius parkuojančius KAMo darbuotojus sulaukė pastabų, kad neturime kuo užsiimti. Bet kas, jei ne mes visi ir pakeisime mus netenkinančią situaciją. Tačiau Lietuvoje gi įprasta laukti, kad kas nors ką nors už tave padarytų. Net J.E. Prezidentė pakomentavo  bendromis frazėmis apie kažkokius mistinius oligarchus ir banditus, bet nė vieno konkretaus pavyzdžio neįvardino.

Taigi dėl to, kad atkreipsime dėmesį į tuos dalykus, kurie, mūsų manymu, yra neteisingi, bus tik geriau. Net jei tai tik čekiukų nedavimas.

Pagal minėtą “Toyotos” pavyzdį, jei nutiko nukrypimas nuo proceso (mikriukas neišdavė talonėlio), bet kas turi pareigą sustabdyti liniją (tarkime, A. Račas pranešė savo tinklaraštyje). O tuomet – sustabdžius liniją – būtina išspręsti nukrypimą sukėlusią problemą. Mikriuko vairuotojas ne šiaip sau neišdavė talonėlio, jis turi svarčių priežasčių tokiam elgesiui. Ir kol tos priežastys nebus išspręstos, mes vis gaišime laiką stabdydami ir stabdydami. Ir diskutuosime, ar tai žigsnis link efektyvumo, ar tai eilinis tuk, tuk, tuk.

Ir nesmerkime žmonių už tai, kad jie aktyviai gina/atstovauja savo įsitikinimus, o diskutuokime su jais, ar jų įsitikinimai pagrįsti ir teisingi.

54 komentarų

Next »