Common sense

Metų pabaigoje suvedam galus. Vienas skaičius parodė, kad padidėjusios išlaidos transportui, o tiksliau – remontui. Suma didoka, todėl buvo lengva apsispręsti pirkti įmonei naują automobilį. Greitai sudarėme potencialių tiekėjų sąrašą. Pagal abėcėlę gavosi toks: Audi, BMW, Lexus, Mercedes-Benz. Dar ir atsarginį sąrašą sudarėme: Jaguar, Saab, Volvo. Toliau diskusija buvo dėl biudžeto: kai jį pasitvirtinome, tapo aišku, kad ieškosime second hand automobilio, pageidautina su mažesne rida.

Truputį panagrinėjus auto pardavimo portalus (www.autoplius.lt, www.autogidas.lt ) tapo aišku, kad iki 100K kilometrų pravažiavę automobiliai yra patyrę auto įvykių. Ir dažnai turi įdomią istoriją – įvežtas detalėms. O lizingams tai labai nepatinka, kai kurie iš vis nelizinguoja amerikietiškų automobilių. Teko eiti pas oficialius dilerius.

Ir čia galiu pasidalinti patirtimi, kai menas yra gerai, o procesas dar geriau. Esu intravertas, todėl emocinis pardavimas mane veikia tik tol, kol šalia yra pardavėjas. Kai pardavėjo nėra, viskas susidėlioja į lentynas. Taigi dabar iš šių lentynų trauksiu savo pastabas.

Audi

Labai maloniai priėmė. Kai suprato, kad ieškau naudoto automobilio, ir biudžetas yra solidus, patikino, kad jeigu ir nerasime tarp dabar turimų automobilių, bus galima atvaryti iš Vokietijos. Taigi iš principo nėra apribojimų, užtenka tik mane įtikinti, kad šitas automobilis labiausiai tinka prie mano figūros. Kadangi nesu važinėjęs A6, paprašiau bandomojo važiavimo. Kaip tyčia, tą dieną nebuvo nei demo, nei siūlomo automobilio, taigi sutarėm užkelių dienų susitikti.

Atvykus išaiškėjo, kad vėl nėra nei demo, nei siūlomo automobilio. Ir apie tai pardavėjas žinojo iš vakaro. Sunku buvo paskambinti? Pasirodo, sunku, nes turėjo dar kartą man paskambinti ir pasiūlyti variantų. Taigi sumuojam: geras priėmimas, lūkesčių sukėlimas. Galim padėti didelį pliusą tiems, kurie mokė pardavėją, kaip kalbėtis su klientu. Ir didelis minusas – tai pažadų nesilaikymas bei nesugebėjimas problemoms užbėgti už akių. O čia jau proceso laikymosi klausimai. Ar dar kartą eisiu? Pirkti turbūt, kad neisiu, o, va, pakalbėti apie automobilius galima.

BMW

Priėmė ir iš karto pasiūlė kavos arba arbatos. Smulkmena, bet maloni. Greitai suorganizavo pasiūlymą, jį atspausdino ir suderinom automobilio testinį važiavimą. Taip jau atsitiko, kad tą valandą, kurią buvom sutarę, aš negalėjau atvažiuoti, todėl perskambinus perkėlėm susitikimo laiką. Ir tada ėmiau ir atvažiavau visu pusvalandžiu anksčiau. Mano kontaktinio pardavėjo nebuvo, bet buvo kitas, kuris iš karto man pasiūlė kavos ir arbatos bei surengė pusvalandžio ekskursiją po ekspoziciją. Patiko frazė atsisveikinant: „Tai ar bus šitas automobilis sekantis jūsų pirkinys?“.

Sutarėm susiskambinti, skambučio nesulaukiau. Taigi sumuojant, tai buvo vienintelis auto dileris, kuris aiškiai išsiskyrė tuo, kad dirba su labiau pasiturinčiais klientais, ir tikrai kreipia dėmesį į smulkmenas. Pardavėjai malonūs, stengėsi atlikti visus gero pardavėjo principus, vienoda apranga. Atidirbtas standartinis pardavimo procesas. Bet jis yra skirtas naujų automobilių pirkėjams, kurie patys yra BMW fanai, ir yra aktyvūs. O aš buvau neapsisprendęs, ir mane reikėjo stumti. Turbūt todėl ir nepardavė, tiksliau nepaskambino, gal tik tiek ir trūko iki pardavimo.

LEXUS

Pritraukė nuolaida. Ne veltui sakoma, kad pagal brendo kainą dabar patys brangiausi yra brendai – „Akcija“ ir „Nuolaida“. Taigi jeigu įkursite įmonę, geriausias būtų pavadinimas – „Akcija su nuolaida“.

Atvažiavus teko truputį pereiti „iš rankų į rankas“, kol papuoliau pas dėvėtų automobilių pardavėją. Suradom man tinkamą variantą, pravažiavom. Nieko gero ir nieko blogo apie automobilį negalėjau pasakyti. Todėl sutarėm, kol kitų variantų neapžiūrėjau, susiskambinti vėliau.

Paskambino ir tada sužinojau, kad kaina yra neteisinga. Dar reikia pridėti PVM. Tiesa, pardavėjas įtikino mane atvažiuoti ir bandė siūlyti kitus variantus. Galų gale atlikom bandomąjį važiavimą automobiliu, kuris buvo mano sąrašo gale. Sumuojame: nors Lexus ir bando lygiuotis į aukščiausią lygą, bet visur lenda plataus vartojimo Toyotos standartai. Pardavėjas nors ir suklydo, bet įdėjo daug pastangų, kad paliktų gerą įspūdį. Ir kas svarbu, nepamiršo savo duotų pažadų.

Jau norėtųsi pasidžiaugti, kad sutikau aktyvų pardavėją. Tiesa, kiekvieną kartą aptarnavimas ir priėmimas buvo skirtingas, dėl ko spėju, kad nėra standartinio pardavimo proceso. O tai truputį erzina, kai kiekvieną kartą nežinai, ko tikėtis.

Mercedes-Benz

O čia nepavyko. Aš buvau atpažintas, supakuotas ir perduotas pardavėjams. Todėl viskas vyko kaip iš pypkės. Neturiu jokių pasiūlymų ar komentarų. Bet vėliau pavyko susėsti prie arbatos ir pakalbėti apie viską. Ir kaip visada užkabinom krizę.

Kalbėdamas apie krizę aš visada pateikiu pavyzdį: kai įmonėje mažėja pardavimai, jį pradeda taupyti atleisdama pardavėjus. Tai kas tada įmonėje krizės metu didina pardavimus? Išgirdęs mano klausimą Mercedes-Benz darbuotojas nusišypsojo. Mes irgi pradėjom nuo pardavėjų atleidimo. Dabar galiu pasakyti, kad mes atleidom ne pardavėjus, o užsakymų vadybininkus. Liko tik aktyvus pardavėjai, kurie kliento nepaleidžia.

Išvada tokia, kad dabar ypač reikia aktyvių pardavėjų, o prisiminus 6 klausimą, dar ir dirbančių pagal procesą. Nes per didelį aktyvumą pametami klientai.

Share/Bookmark

Buvo laikas, kai daug rašėme apie Kubilių ir jo svitos veiksmus. Vėliau nusispjovėm, supratę, kad mūsų balsas į dangų neina. Įtakos pauzei turėjo ir tai, jog pats Premjeras liovėsio skaityti tinklaraščius, jau nekalbant apie tai, kad atsiribojo nuo savojo skaitytojų.

Ir šit penktadienį sulaukiu skambučio iš “Lietuvos ryto TV” ir prašymo kažką pakomentuoti apie konservatorių suvažiavimą. Mat vasarą jau kažką jiems komentavau (visi rimtesni egzpertai, matyt, tądien atostogavo), ir su sąlyga, kad nenusikomentavau ir vėliau nereiškiau pretenzijų dėl montažo, dabar gaunu eterio antrą kartą.

Žavi jauna žurnalistė su raudonu mikrofonu klausia, daugmaž, kaip pakomentuočiau situaciją, kai konservatorių lyderiai saviškiams partiniuose susibūrimuose šneka, kad problemų kaipo nebėr, krizė suvaldyta ir viskas čiki. Konservatorių suvažiavimas, tiesa, vyks tik kitą dieną (šeštadienį), tačiau klausti ir komentuoti nebijome suvažiavimo išvakarėse, nes ir tūpam aišku, kad iš sakyklos p. Kubilius su botagėliu savęs neplaks.

Ir egzpertas pakomentuoja, kad, maždaug, politikai tam ir yra politikai, kad šnekėtų. Klausimas tik, ar konservatoriai ir jų lyderis iš tiesų nemato problemų, ar tik apie jas nedrįsta šnekėti. Nes, kaip žinome, tiksliai neįvardinus problemos, neįmanoma jos efektyviai išspręsti. Dar egzpertas priduria, kad Lietuvoje šiuo metu pagalbą maisto daviniais gauna apie pusė milijono gyventojų, ir pabrėžia, kad šis reiškinys plėtojasi ne kažkur Somalyje ar Afganistane, bet pačiam Europos vidury. Ir, panašu, kad šią informaciją valdo kožnas partietis seniūnijos seniūnas, segįs ženkliuką su kregždute, o bet tačiau būt gerai, kad šią informaciją ant savo Nokios darbastalio užsirašytų ir lyderis.

Dar kažką pasakiau apie 8.000 įmonių, kurios užsilenkė per pastarąjį dvejų metų konservatotarpį, apie viešuosius pirkimus, kurie vis dar taškomi į kairę-dešinę arba nusiurbiami į otkatines kišenes. Apie mokesčių nakties šalutinį efektą – totalinį tarpusavio nepasitikėjimo įsigalėjimą verslo santykiuose. Dar išreiškiau apgailestavimą, kad p. Kubiliui paskelbus krizės pradžią, nebuvo nustatyta, kokie kriterijai parodys jos “suvaldymą”. Todėl dabar visi teisūs: ir tie, kurie džiaugiasi nedevalvuotu litu ir suvaldyta krize, ir tie, kurie džiaugiasi maisto daviniais.

Prišnekėjom visą juostą, ir gaila, kad į eterį nepateko daug puikių egzperto minčių, katros buvo išcenzūruotos, bo reportaže reikėjo palikt vietos ir ponams Kubiliui, Degutienei, Valinskui ir dar keliems.

Kad jau buvau įpainiotas į politines batalijas, pasibaigus konservatorių sjezdui, atidžiai dukart perskaičiau p. Kubiliaus kreipimąsi į partiečius. Šauni kalba, galėtų būti puikus tinklaraščio įrašas.

Stabtelkime ties šiais Premjero ir partijos pirmininko žodžiais:

Valdžios teisingumas, skaidrumas ir efektyvumas – mūsų vertybės – taip pat yra būtina sąlyga sėkmingai modernizacijai.

Kadangi google padėjo įveikti skaidrumo iššūkius, vienoje vietoje turime sąrašiuką dokumentų, katrie rėžia dabartinės valdžios vagą:

2008-05-17 – TS-LKD programa

2008-09-06 – TS-LKD rinkimų programa

2008-11-17 – Krizės įveikimo planas

2008-12-09 – Vyriausybės programa

2009-02-26 – Ekonomikos skatinimo planas

2009-10-28 – Nacionalinis susitarimas

2010-02-17 – Vyriausybės veiklos prioritetai 2010 m. (įgyvendinimo tarpinė ataskaita – čia)

Žinoma, būta ir daugiau užmojų, kaip kad “Rusijos sulaikymo strategija” (2007) ar “Nacionalinė energetikos strategija” (2010), gal ir dar kas buvo, bet gal nesismulkinkim. Kad nepamestume fokuso.

O aš jau pamečiau. Nes jei norėčiau tapti kokiu tai rimtu ekspertu, o ne atsitiktiniu egzpertu, galinčiu pakomentuoti kažką apie bet ką, turėčiau paanalizuoti visus minėtus dokumentus. Nes visuose juose yra neblogų minčių, ir nė vienas iš jų dar nėra atšauktas.

Ar tiek aktualių planų/programų/strategijų yra blogai? Ko gero, nebūtų nieko blogo, jei būtų matuojamas jų įgyvendinimas. Arba efektyvumas, kurį taip dažnai savo apie šalies modernizaciją kalbėjęs minėjo p. Kubilius. Nes jei nematuoji, tai ir nevykdai. O kai nevykdai, tai atėjus laikui atsiskaityti (šeštadieninis TS-LKD sjezdas buvo ataskaitinis-nerinkiminis), pasiplonini liežuvį ir keli naujus ar kitaip suformuluotus tikslus, pieši naujas vizijas ir kosmosus. Tuo tarpu ankstesnės programos plaukioja paralelinėse galaktikose kaip kosminės šiukšlės.

Objektyvumo dėlei reikėtų pripažinti, kad veiklos skaidrumo ši Vyriausybė demonstruoja daugiau nei bet kuri ankstesnioji. Štai mes mirtingieji galime pažiūrėti, kaip veikia Ekonomikos skatinimo planas. Dešimtys priemonių vėluoja, vis perkelinėjamos ir perkelinėjamos į kitą mėnesį. O užmetę akį į Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo ataskaitą, matome, kad rodikliai apie darbo vietų kūrimą, nedarbo mažinimą ir ekonomikos skatinimą yra iš esmės nepasiekti.

O ką mes rašėme ne kartą ir ne du?

kuo daugiau darbo vietų ir kuo didesnė darbo vietose sukuriama pridėtinė vertė! Viskas. Visa kita – tėra šūdeliavimas, jūsų saviveikla ir savęs pateisinimas.

Šis rodiklis geras ne tik tuo, kad ant jo laikosi visa mūsų ekonomika ir žmonių likimai, bet ir tuo, kad jis turi visiems suprantamą išraišką skaičiais. Suprantamą partijos nariams, koalicijos partneriams, opozicijai, profsąjungoms, žiniasklaidai, blogeriams, krikščionims, ateistams ir net ekspertams.

Būtų tiesiog nuostabu, jei ir Premjeras, ir visi ministrai visus savo pasisakymus, kalbas ir blevyzgas pradėtų ir užbaigtų konstatuodami šį rodiklį. Būtų aišku, ar mes jau vidury kelio, ar jau suvaldėm krizę, ar mes jau sėkmės Lietuva, ar dar ne. Ir p. Kubiliui (ir jo patarėjams) nereikėtų kvaršinti galvos, kokias gi čia žodžiais dar įpūsti, įkvėpti auditorijas, kokią čia frazę pecituoti iš Šventojo rašto. Tiesiog paimi paskutinę kalbą, pažiūri datą ir skaičių, ir sakai: “Tada darbo vietų buvo tiek ir tiek, jose sukuriame vertė siekė tiek ir tiek. O šiandien – štai vat tiek”. O auditorija beigi visokio plauko atsitiktiniai egzpertai paklausę iškart žinotų, ploti gerb. pranešėjui, ar švilpti.

Ir pabaigai prisiminkime žodžius iš Švento Rašto: „Be tikėjimo nėra darbų, o be darbų nėra tikėjimo“.

Share/Bookmark

Kad “Omnitel” per internetus platina virusus, jau turbūt girdėjote. Galbūt netgi girdėjote “Omnitel” viešus paaiškinimus, kad jokių virusų jie neplatina, ir kad čia kalti hakeriai, kurie bandė laužtis į “Omnitel”, tačiau jiems esą nepavyko. Ir niekas, esą, nenukentėjo. Tačiau tikrai negirdėjote apie įrodymus, kurie atskleidžia, kad “Omnitel” įžūliai apsimelavo.

Pacituosiu “Omnitel” atstovę spaudai, kad būtų tiksliau (15min.lt, 2010-10-12 15:07):

„Pirmadienį buvo bandymų atlikti neleistinus veiksmus svetainėje Omnitel.lt, kuriems operatyviai užkirtome kelią. Mūsų svetainės ir puslapių lankytojai dėl to nenukentėjo, nepatyrė jokių nepatogumų. Tačiau tai buvo užfiksuota „Google“, todėl mūsų puslapiai, o dėl reklaminių nuorodų ir kai kurie kiti puslapiai „Google“ buvo įtraukti į įtartinų puslapių sąrašą. Šiuo metu bendraujame su „Google“, kad šie klausimai būtų išspręsti“.

O čia dar Alfa.lt, virusų platinimo tarpininko, raminamieji portalo skaitytojams (alfa.lt, 2010-10-13 10:39):

D. Selickaitės teigimu, nei „Omnitel“ tinklalapio, nei kitų svetainių lankytojai neturėjo nukentėti ar patirti nepatogumų. Tačiau antradienį pabandžius patekti į „Omnitel“ puslapį lankytojų laukė perspėjimas apie galimybę pakenkti savo kompiuteriui. Tuo tarpu su „Omnitel“ tinklalapiu reklaminiais skydeliais susijusio naujienų portalo www.alfa.lt redakciją antradienį užplūdo skaitytojų laiškai, kuriems nerimą sukėlė perspėjimas apie galimai kenksmingą tinklalapį, nors šis toks ir nebuvo.

O štai ir įrodymai, kuriais pasidalino vienas siauriuose sluoksniuose plačiai žinomas sysadminas Dammit, kuris gali sau leisti kalbėti drąsiai net apie vieną geidžiamiausių Lietuvos darbdavių “Omnitel”. Nes net ir ši kontora, kaip ir nė viena kita Lietuvoje registruota, nepajėgi jo įpirkti. Apie virusus mūsų šaltinis taip pat truputį išmano, vieną kadaise netgi pagavo pirmasis.

Taigi štai įrodymai:

• Request URL:http://online.omnitel.lt/files/banners_partners/banner_2.html?opener_hostname=www.delfi.lt&rr=0.9251206358894706
• Request Method:GET
• Status Code:302 Found
• Request Headers
  • Accept:application/xml,application/xhtml+xml,text/html;q=0.9,text/plain;q=0.8,image/png,*/*;q=0.5
  • Referer:http://www.delfi.lt/
  • User-Agent:Mozilla/5.0 (Macintosh; U; Intel Mac OS X 10_6_4; en-US) AppleWebKit/534.3 (KHTML, like Gecko) Chrome/6.0.472.63 Safari/534.3
• Query String Parameters
  • opener_hostname:www.delfi.lt
  • rr:0.9251206358894706
• Response Headers
  • Connection:close
  • Content-Length:262
  • Content-Type:text/html; charset=iso-8859-1
  • Date:Mon, 11 Oct 2010 22:31:04 GMT
  • Location:http://webarh.com/r.php?opener_hostname=www.delfi.lt&rr=0.9251206358894706
  • Server:Apache/2.2.3 (Debian) mod_ssl/2.2.3 OpenSSL/0.9.8g PHP/5.2.6

O čia dar “Skype” pokalbio su Dammit’u nuotrupos:

2:43 PM
visa kita jau niuansai

2:43 PM

esme kad lryto/delfio etc lankytojai

2:43 PM

gavo zinutes ‘jusu kompiuteryje virusas, paspauskite cia..’

2:43 PM

tad ta zinute buvo tiksli pagal ideja, paspaudes ‘cia’ tu tikrai nueidavai viruso gaudyt

2:44 PM

neziurejau ar dar kokius nors exploitus megino kist

2:44 PM

“vartotojai nenukentejo” yra slykstus melas

Besidomintiems detaliau apie virusą, skirta ši nuoroda.

Kadangi savo bičiuliu pasitikiu labiau nei “Omnitel” (ypač reikaluose su nuliukais ir vienetukais), norėčiau negaišti laiko svarstydamas, AR “Omnitel” melavo, ir pereiti iš karto prie KODĖL.

1. “Omnitel” neturi krizių valdymo procedūros.
2. “Omnitel” turi krizių valdymo procedūrą, bet jos šiuo atveju nesilaikė.
3. “Omnitel” krizių valdymo procedūroje numatyta galimybė meluoti siekiant nusimesti nuo savęs atsakomybę arba sumažinti padarinių mastą.

Mano manymu, tai, kad “Omnitel” darbuotojai suklydo ir dėl jų kaltės po internetus pasklido virusas, yra dovanotina. Neklysta tik nedirbantis. Parodykite sistemą, kuri nėra nugriuvusi. Arba adminą, kuris nėra suklydęs. Negaliu guldyti galvos, kad vieną dieną mūsų tinklaraštis nepradės krėsti ir neduokdie užkrės skaitytojus kokiomis nors blogybėmis. Juk niekas nėra garantuotas.

Tačiau melas yra nedavonotinas. Net ir Bilą Klintoną nukryžiavo ne už tai, ką jis darė su Monika Levinskaite, bet už melą tai neigiant. Jei meluoja čia, ko gero, meluoja ir kitose vietose, logiška?

Taigi kai kyla gaisras, reikia ne jį neigti, bet gesinti. Nes kol neigi, viskas gali sudegti. Pavyzdžiui, Delfi.lt ar Alfa.lt skaitytojai gali nesuskubti praskanuoti kompiuterių nuo virusų, nes juk “lankytojai dėl to nenukentėjo”. Tikrai? Tikrai, tikrai?

Kol gesini (blogiausiu atveju, kai užgesini), reikia pažadėti, kad bus aiškinamasi gaisro priežastis, o nukentėjusiems bus atlyginta bet kuriuo atveju. Kreiptis čia ir čia. Be to, bus imtasi tokių ir tokių priemonių, kad ateityje panašūs gaisrai nepasikartotų arba sumažėtų jų rizika. Standartinis krizių valdymo pradžiamokslis, kurį per tiek metų išmoko jau daug Lietuvos įmonių. Dalis jų netgi atitinkamas procedūras turi.

Tačiau “Omnitel” yra kitokie. Pas juos gaisrai tiesiog nekyla, nes “Omnitel” yra iš principo nedegus. Ugnį slopina reklaminiai biudžetai (Delfi.lt, Alfa.lt ir Lrytas.lt dabar turi galimybę jį pasididinti), langai į ateitį ir ant sienų socialiai atsakingai kabantys pagyrimo raštai.

PAPILDYMAS (atnaujinta 2010-10-14 15:40)

Daiva Selickaitė, “Omnitel” atstovė, mums parašė el. laišką:

kaip minėjau, gavome papildomos informacijos iš skirtingų šaltinių, tarp jų ir iš paties įrašo, apie savaitgalio situaciją www.omnitel.lt, už kurią norim padėkoti – ji leido patikslinti bei papildyti antradienį padarytas išvadas. Remdamiesi surinkta medžiaga atlikome tyrimą ir nustatėme, kad šeštadienį vakare buvo įsibrauta į vieną iš “Omnitel” administruojamų www puslapių ir pakeistas reklaminių paveiksliukų turinys – įdėta nuoroda, kuri nukreipinėjo  į serverį, esantį Bosnijoje ir Hercegovinoje, imitavusį antivirusinės programos veiklą ir bandžiusį įsiūlyti virusą. Paveiksliukai buvo susiję su reklaminiais baneriais, todėl nuorodos į serverį atsirado ir kai kuriuose interneto naujienų portaluose. Administratoriai pakeitimus pastebėjo ir visas grėsmes iškart pašalino sekmadienį. Pirmadienį buvo užfiksuotas dar vienas bandymas įsibrauti jau į pagrindinį “Omnitel” puslapį. Šis bandymas buvo nesėkmingas. Antradienį, nors kai kurios naršyklės rodė įspėjimus dėl www.omnitel.lt ir kitų puslapių saugumo, jie iš tiesų jau buvo visiškai saugūs vartotojams.

(šitą patikslinančią informaciją perduodu visiems apie tai rašiusiems kolegoms).

geros dienos

Daiva

P.S. o štai mūsų šaltinių teigimu, virusai vis dar sklido naktį iš pirmadienio į antradienį.

Share/Bookmark

Visai neseniai buvau susitikime su klientu. Siūlėme savo paslaugas. Tai tipinė distribucinė kompanija, kuri susiduria su tipinėmis problemomis – per daug nepaklausių prekių, dideli paklausių prekių trūkumai. Žodžiu – standartinis atsargų valdymo sprendimas. Mūsų pasiūlymo esmė: pirmi apčiuopiami rezultatai (atperkantis keleriopai pirminę investiciją) per 3 mėnesius. Tolesnis mokėjimas konsultantams nuo pasiektų pelno pagerėjimo rezultatų.

Rezultate – prisipažino turį problemų, pritarė paskaičiuotam pagerėjimo (pelno augimo) potencialui, pritarė, kad tai tiesiog tai, ko jiems reikia. Bet ar nupirko? Ne, nes krizė ir reikia taupyti.

Beje, tai pasitaiko ne taip jau retai. Maniau, kad gal tai lietuviško verslo bruožas, tačiau… Kai šiandien vienas draugas atsiuntė štai tokią istoriją, nusprendžiau, kad reiktų ją publikuoti. Juk laikas suprasti, kad dažnai krizė prasideda nuo mūsų galvų.

Руководил филиалом компании продающей грузовики, по долгу службы общался с директором одной компании, которой была нужна наша продукция. За время беседы стало понятно, что деньги у них есть, машины нужны, так как в кризис производство не упало. Но клиент почему-то мялся и машины не брал.

Я: Для начала вы можете приобрести один автомобиль!

Клиент: Вы знаете, кризис в стране, мы сейчас не готовы брать машины…

Я: Но ведь вашему производству они необходимы?

Клиент: Да. Очень нужны, как воздух.

Я: Вас не устаревает наши машины?

Клиент: Они идеально нам подходят, но кризис…

Я: Вы считаете их дорогими?

Клиент: Нет, цена лучшая в сегменте.

Я: Наша компания готова в случае необходимости сама, без банков, кредитовать вас!

Клиент: Нет, спасибо, деньги у нас есть. Просто кризис.

Я: Но ведь ваше производство может встать!

Клиент: Может. Но мы боимся, кризис…

Так и не смог убедить этого клиента. Дело происходил в ноябре 2008 г. Этим летом, уже не работая в компании, я встретился с директором той конторы случайно. Решил узнать, как у них дела.

Бывший клиент: Да туго, машины так и не купили, не справляемся.

Я: А почему не купили?

Бывший клиент: Кризис… Боимся…

Share/Bookmark

Kiekvienas geras virėjas turi savo receptų knygelę. O jeigu paskaitytum, tai tikrai daugumos komentarų nesuprastum. Panašu, kad kiekviena krizė irgi yra sudaryta pagal atskirą receptūrą, bet įdomu tai, kad visų krizių pagrindinis katalizatorius buvo vyriausybės. Jos priimdavo sprendimus, kurie veikia tik prie tam tikrų sąlygų. O, va, išimtimis iš karto pasinaudodavo begėdžiai piliečiai. Ir kuo ilgiau vyriausybė temdavo gumą su įstatymų skylių lopymu, tuo didesnė būdavo krizė. Reiktų pripažinti, kad vyriausybės labai ir neskubėdavo. Nes tas, kas gerai uždirba, nemažai mokesčių sumoka. Kam pjauti antį, dedančią aukso kiaušinį?

O šiaip – kas yra ta krizė? Tai kai mažiau dirbančių, o dirbantys dirba lėčiau. Todėl sprendimas, kad krizė greičiau pasibaigtų, atrodo labai akivaizdus. Reikia daugiau dirbančių, ir kad jie dirbtų greičiau, gal geriau, kad dirbtų efektyviau. O tai priveda prie visiškai paprasto sprendimo – reikia visus priimamus sprendimus lyginti tik su dviem matavimais: kiek darbo vietų yra papildomai sukurta ir kokią pridėtinę vertę kiekviena darbo vieta sukuria. Čia yra viena paslaptis: viešajame sektoriuje esančios darbo vietos neįskaičiuojamos (virėjo komentaras) ir jos pastoviai turėtų būti mažinamos. Nes jeigu mažiau mokesčių reikia administruoti, tai ir mažiau administruojančių reikia. Ir negali nesutikti su mūsų vyriausybės vadovu, kad visi turi gyventi pagal pajamas, tai liečia ir viešąjį sektorių.

Gerai, o kas labiausiai lemia darbo vietų kūrimą? Bijau, kad būsiu neoriginalus ir pakartosiu investuotojų reikalavimą – mums reikia mokesčių rojaus. Mokesčiai turi būti mažinami, kad jų būtų surinkta daugiau.

Kitas labiausiai lemiantis darbo vietų kūrimą aspektas yra ne darbo biržos sėkmingas darbas, o turimų pinigų kiekis investicijoms arba naujų darbo vietų kūrimui. Bet kai yra defliacija, pradedi suprasti, kad laisvų pinigų nėra. Gerai, kad valdžios moterys gali paaiškinti, kodėl pinigų rinkoje nėra. Bet lieka neaišku, kodėl nesprendžiama problema.

Aš, matyt, neteisus, ji yra sprendžiama – dalinami kreditai. Tik kažkaip norisi svetimus pinigus paskaičiuoti. Tarkime, valstybė nori padėti verslui ir paskolins 1.5 mlrd. Bet tokių pinigų neturi, todėl pasiskolina iš banko ir jam moka kokius 10% metinių palūkanų. Iš karto tuos 1.5 mlrd. atiduoda bankui, kad tas verslui išdalintų. Bet bankas neskuba to daryti. O kam jam skubėti, jeigu gali dar kartą už 10% paskolinti valstybei. Rizika minimali lyginant su verslu. Galim pagirti valdžią už gerus norus, o bankininkus, kad moka pinigus uždirbti. Tik verslas liko trečio brolio vietoje.

Ir lieka paskutinis elementas, kuris lemia greitį, kuriuo iš krizės išlipsime. Reikia darbo, kad žmonės pradėtų greitai dirbti, o ne užsiimtu KVV (Kunkuliuojančios Veiklos Vaizdavimas). O tam reikia, kad vyriausybė ne nutrauktų investicinius projektus, o pradėtų naujus.

Kai tokios mintys aplanko, pradedi suprasti, kodėl Vokietijos vyriausybė kompensuoja įmonės darbuotojo atlyginimą, ir kodėl dalina pinigus. Bet Lietuvoje yra specifika, va tik aš niekaip negaliu suprasti kur. Čia turbūt tas pats atvejis, kaip ir su receptų knygute.

Share/Bookmark

Šiemet laimėjo štai ši moteris.

O pernai nugalėjo štai ši:

Galime įžvelgti kelis dėsningumus. Jei nori laimėti tokį konkursėlį, grožio nepakanka. Reikia būtinai turėti:

- šviesią palaidinę ir tamsų sijoną,

- apyrankę (nesvarbu, ant kurios rankos),

- sulenktą ranką (nesvarbu kurią).

Tačiau metai įnešė ir reikšmingų pokyčių. Ikikriziniu laikotarpiu galėjai nugalėti ir kovodama vienumoje, o štai šiemet – ačiū trims vyrukams antrame plane. Kontrastai padeda išryškinti esmę. Be to, krizė kažkaip iškreipė šypseną, ji dabar, švelniai tariant, keistoka. Į akis taip pat nebežiūrima: arba pasimokyta iš valdžios, arba pagauta gili antikrizinio susimąstymo akimirka (vienas iš vyrukų irgi pagautas gilioje įtampoje).

Ką browsina vyrukai (cv.lt, commonsense.lt???), ir ką mąsto gražuolė – klausimas atviras

Share/Bookmark

Krizė baigėsi, ar ji dar tęsiasi, reikia pradėti po truputį apibendrinti pamokas, kurias jau išmokom.

Keletas mitų sugriuvo. Ir tai yra bloga naujiena finansų patarėjams ar visokioms laidoms apie pinigus. Beje, labai keista, kad jų nerodo vasaros metu. Lyg per atostogas pinigų poreikio nebūtų?

Pirmas mitas, kuris sugriuvo, tai “pirkite nekilnojamąjį turtą”. Jis visada brangs. Kaip kažkas pasakė, tas „visada“ kažkodėl pasibaigė po 40 metų JAV, o Lietuvoje po 7-8 metų. Man tai primena juokelį, kai programuotojo paklausė, ar begalybė yra daug? Na jo, daug, kažkur aštuoni. Dauguma patikėjusių šiuo mitu dabar sėdi su skolomis artimiausiems 30 metų. Pagal pajamas gal ir galės vadintis vidutine klase, bet pagal pragyvenimo lygį…

Antras mitas irgi neatlaikė realybės išbandymo. Galima išgyventi iš investicijų. Daug kam investicijos nuvertėjo 80% ir tada prasidėjo visokie finansiniai nemalonumai. Taigi teko parduoti ir likusias investicijas. Dabar sėdime be nieko. Kas buvo labai protingas ir užrepavo, tai dar maloniau pasiekė dugną. Na ką gi, prarasti pinigai, kurie buvo kaupiami paskutinius 10 metų. Bloga naujiena yra ta, kad lengvi pinigai pasibaigė. Iš kapitalo dabar jau nebeuždirbsi greitai ir lengvai (išimtis tik tiems kurie prie „lovio“). Dabar gali uždirbti tik iš proceso. Pageidautina – geresnio negu McDonalds.

Ir paskutinis mitas – “turėk pinigų atsargas kokiems 3-6 mėnesiams”. Tai, kad viskas tik po tokio laikotarpio prasideda, ir atsigavimo dar tikrai nesijaučia. Nesvarbu, ką skelbia statistika, bet man kaip nestatistiniui vienetui aišku tik tiek. Jau praėjo 9 mėnesiai, ir nors bankai visur spausdina, kad indėlių padaugėjo, aš galiu konstatuoti, kad šiukšlių konteineriai dabar tikrinami kas valandą. Tokiu dažnumu tik prezidento apsauga aplink prezidentūrą apsuka ratą.

Kokius mitus dar galėtumėte paminėti, kurie neatlaikė patikrinimo?

Share/Bookmark

Panašu, kad “investavimas į akcijas” turi naują reikšmę.

“Populiaresnės tampa prekės, kurioms taikomos nuolaidos arba jos yra pigiausios savo kategorijoje. Nuo metų pradžios investuodami į akcijas pirkėjams padėjome sutaupyti daugiau kaip 30 mln. litų.”, – citata iš IKI atstovo Valdo Lopetos pasisakymo.

Ir ROI čia skaičiuojamas naujoviškai – ne pagal grąžą investuotojui, bet pagal naudą visiems mums

Share/Bookmark

Lietuvos politinis gyvenimas senokai nematė tokios vienybės – D.Grybauskaitė surinko net 69 proc. prie balsadėžių atėjusių žmonių balsų, iš viso ji gavo daugiau kaip 0,9 mln. balsų (laimėjo be konkurencijos). Eilinis “mesijo” laukimas.

Bet prieš “pradedant gelbėti”, labai svarbu sutarti, kurgi ta problema, iš kurios mus reikia gelbėti, ir kaip mes matuosime, ar situacija gerėja. Juk skausmų pabaiga ligoniui nebūtinai reiškia išgijimą (iš medikų juodojo humoro: “Ligoniui palengvėjo, jis nustojo kvėpuoti”).

Jeigu nenustatysime „išgelbėjimo“ kriterijų, tuomet iki pažaliavimo galėsime ginčytis, ar išgelbėjo, ar ne. Stengdamasis nebūti užgožtas p. Grybauskaitės, A. Kubilius paskubėjo paskelbti apie krizės pabaigą – mat kažkoks CDS rodiklis (Credit Default Swap – angl. k.) gerėja. Tačiau visi analitikai vienu balsu kalba, kad vyriausybės nuopelnas tame labai mažas. Bet pensininkams (kurie yra galinga rinkiminė jėga) analitikai – ne autoritetas.

Aš valdžios pasiekimus vertinu pagal jų nuopelnus trijose srityse:

• Ekonomika
• Švietimas
• Sveikatos apsauga

Ekonomikoje valdžia nelabai gali teigiamo padaryti. Didžiausias nuopelnas, kaip jie gali prisidėti prie ekonomikos – tai netrukdyti verslui dirbti bei nesmaugti mokesčiais. Dar vienas svarbus indėlis – pritraukti dideles užsienio investicijas. Bet kuris dramblys maitina daug blusų. Jei Lietuvoje būtų bent keliolika „stambių dramblių“, tai daug smulkių įmonių turėtų darbo plaudamos, remontuodamos, mokydamos, maitindamos ir t.t. Kolkas šioje srityje p. Grybauskaitei tikrai bus ką nuveikti, juk po naktinės mokesčių reformos situacijos pablogint beveik neįmanoma (na, mokesčiai už automobilius, progresiniai mokesčiai, turto mokestis ir pan.). Tikėkimės, kad nustosime kastis gylyn ir imsime lipti į paviršių.

Švietimas: pagaliau pradėta daryti (o ne imituoti) reformą, tačiau ar ten mes pamatysime progresą? Šia tema bus atskiras įrašas.

Sveikatos apsauga: va čia tai nearti dirvonai. Ne todėl, kad Lietuvos daktarai blogi žmonės ar blogi specialistai. Ir net gi ne todėl, kad šios sferos finansavimas ribotas (o kur jis neribotas?). Mano galva, priežastis glūdi sveikatos apsaugai vadovaujančių žmonių kompetencijoje – jie tikrai geri gydytojai. Bet gydyti ir vadovauti – du skirtingi dalykai. Gerų vadovų išugdymas ryškiai pagerintų šios srities rezultatus.

Taigi, gerb. p. Grybauskaite, prieš pradėdama gelbėti, pasakykite, kaip mums žinoti, ar (kada) Jūs mus išgelbėjote ?

Share/Bookmark

Skaitau, ir savo akimis netikiu. Tuomet perskaitau dar kartą. Raimondas Kuodis, politikuojantis ekonomistas, viename partiniame sambūryje pareiškė:

Priekaištai [Vyriausybei] yra didžiulė logikos klaida.

Nes, kaip cituojama straipsnyje, pasak R. Kuodžio, nelogiška manyti, kad “jei kažkas įvyko po sprendimo – vadinasi, dėl to sprendimo”.

Taip R. Kuodis bando pateisinti naktinius mokesčių pakeitimus, vadindamas juos “gana nereikšmingais” ir stebėdamasis oponentų bandymais suversti šiems “nereikšmingiems mokesčių pakeitimams” visas problemas atskiruose ūkio sektoriuose.

Jo nuomone, pvz., neteisinga tvirtinti, jog paklausa knygoms krito 40 proc. vien dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio, „kuris jas pabrangino keliasdešimt centų ar litu – lyg nebūtų kitų priežasčių, kurie mažintų tą paklausą“.

Na, jūs paskaitykite patys.

Ir labai norėčiau, kad pats R. Kuodis paskaitytų savo kalbos pradžią. Tą vietą, kur pats šneka apie žmonių lūkesčius ir “optimizmo ir pesimizmo pliūpsnius”, dėl kurių “nedidelės krizės virsta didelėmis depresijomis”.

Štai kaip tai nutinka. Padidėjęs PVM truputėlį pabrangina prekes, tarkime, televizorius. Tai truputėlį sumažina paklausą, truputėlį. Parduotuvė (tinklas) į nedidelį paklausos sumažėjimą reaguoja užsakinėdamas mažiau prekių, nes bijo likti su dumblu. Didmenininkas, matydamas, kad tinklas užsakė mažiau, reaguoja adekvačiai – mažiau užsako iš gamintojo. Tačiau “atsargumo dėlei” didmenininkas užsako truputėlį mažiau, nei užsakymus susimažino mažmenininkas, nes “maža kas”, jis irgi nenori likti su dumblu. Gamintojas mato, kad užsakymai mažėja, todėl “adekvačiai” mažina gamybą. “Adekvatumas” pasireiškia atsargesniu sudedamųjų dalių užsakymu, nes “reikia ruoštis mažėjantiems pardavimams”. Toks “su atsarga” sumažintas užsakymas atkeliauja iki kineskopų gamintojo. Pastarasis, realiai įvertinęs situaciją, iš savo tiekėjų užsako irgi mažiau. Bet gerokai mažiau, nes “puikiai mato, kas vyksta”. Galiausiai, praleidus dar kelias tiekimo grandis, aptinkame kokį nors varžtelių gamintoją, kurio produkcijos paklausa nukrito 60 proc. Nors reali paklausa mažmeninėje prekyboje sumažėjo tik keliais procentais. Mokestis tik procentėliu į viršų, o verslininkas pyst su šlapiu skuduru per makaulę. Hm? O gal WTF?

Pagal R. Kuodžio logiką, kiekviena grandis į paklausą galutinėje grandyje (parduotuvėje) turėjo sureaguoti sumažindama užsakymus lygiai tiek, kiek sumažėjo reali paklausa. Ar kam nors keista, kodėl taip neįvyko?

Taip, atskirose tiekimo grandinės grandyse vis dar dirba žmonės (!), kurie, pasirodo, turi nervus ir atsargumo jausmą. Pastarasis pasireiškia būtent ruošimusi blogiausiam. Klientas susimažino biudžetą, aš atleidau žmogų. Gal dar galėjau neatleisti, bet “dėl viso pikto”. Reiks, priimsiu vėl. Reiks daugiau varžtelių – ne bėda, tą pačią akimirką užsakysiu daugiau. Tačiau dabar elgsiuos atsargiai… Ir galiu galvą guldyti, kad kuo toliau esi nuo galutinio vartotojo, tuo labiau krito tavo paklausa. Bankuose pilna analitikų, galite šį dėsningumą patikrinti.

Štai jums priežasties-pasekmės ryšys, kurio R. Kuodžio geležinė logika neįžvelgia. Ir aš tuo negaliu atsistebėti.

Galiausiai, jei R. Kuodis ir jo remiama Vyriausybė supranta žmonių lūkesčių svarbą (žr. straipsnio antrą pastraipą), tai kodėl jų nepuoselėja? Gal “nežymus” mokesčių sumažinimas būtų turėjęs tokio paties masto tik atvirkštinį efektą dabartiniam?

P.S. Jei kažkas įvyko “po sprendimo” ir tas pasėkmes sukėlė “ne sprendimas”, tuomet arba suraskite kitą priežastį, arba sužinokite to sprendimo tikrąsias pasėkmes.

Share/Bookmark