Common sense

Prieš skaitydami šią šildymo skandalo blogeriško tyrimo seriją, būtinai paskaitykite ankstesnes.

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia #1

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai #4

Taigi nesikartosim, kas jau buvo rašyta, o paanalizuosim tai, kokius duomenis mums vakar pateikė Vilniaus m. savivaldybė.

Iš pradžių savivaldybė pateikė .xlsx failą, ir apie tai mus staigiai informavo tinklaraščio skaitytojas:

Tačiau po kelių minučių (tinklaraščio laikrodis skuba 1 val.) šitas failas dingo iš savivaldybės tinklapio, ir atsirado .pdf’as.

Laimei, mes spėjom failą išsisaugoti (ačiū Diadiai Flap), ir dabar turime daugiau, nei skelbia savivaldybė ir laisva spauda.

Štai tas darbinis failas (spausti čia), kviečiu visus atsisiųsti, paanalizuoti.

Šioje tyrimo serijoje keliame du klausimus:

- ar Vilniaus m. savivaldybės duomenys yra teisingi, t.y. ar netyčia nepatiuninguoti,

- kiek padidėjo Vilniaus daugiabučių šilumos suvartojimas, jei palyginsime 2010 m. lapkritį ir 2011 m. lapkritį.

Ar Vilniaus m. savivaldybės duomenys yra teisingi?

Taigi patikrinkime.

Imame vieno namo gyventojo sąskaitą, ir žiūrime antrą lapą, kur yra info apie namą. Taigi, Musninkų g. 20:

O čia info apie tą namą iš savivaldybės failo:

Taigi “Vilniaus energija” šiam namui, kai skaičiavo sąskaitą, suskaičiavo 450 dienolaipsnių, o dabar jų priskaičiavo jau 504.

Bet gal tai atsitiktinė klaida?

Žiūrime kitą namą. Parko g. 6. Čia informacija klientui prie sąskaitos:

O čia savivaldybės paskelbti duomenys:

Vėl neatitikimas: “Vilniaus energija” sąskaitą išstatė su 450 dienolaipsnių, o dabar jų padaugėjo iki 490.

Kyla klausimas: o kam tie dienolaipsniai reikalingi?

Manau, ateis komentuotojai, ir paaiškins (skaitykite komentarus). Aš tik tepasakysiu, kad:

• dienolaipsniai neatspindi tikrojo suvartojimo, tačiau atspindi tendenciją (buvo šilčiau ar šalčiau),
• sąskaitose savivaldybė naudoja rodiklį “Dienolaipsniai per ataskaitinį laikotarpį” (darbiniame faile tai vadina “DNL (Grandis)”), o čia (pijariniame ir darbiniame failuose) mums pateikia rodiklį “Faktiniai dienolaipsniai, vnt.”,
• kuo daugiau dienolaipsnių (DNL), tuo mažesnis KwH/DNL rodiklis, o kuo mažesnis šis rodiklis 2011 metais, tuo jis mažiau išauga lyginant su 2010 m. lapkričiu.

Taigi savivaldybė pijarina pagal vieną skaičiavimo metodiką, o gyventojai apmokestinami pagal kitą (kuri pijarinimui nelabai tinka).

Čia matau prieštaravimą:

• arba visi gyventojai moka sąskaitas už suvartotą šilumos kiekį nepaisant dienolaipsnių,
• arba, jei savivaldybės pijaras yra teisingas, gyventojai turi teisę tikėtis, jog sąskaitos bus perskaičiuotos pagal faktinius dienolaipsnius.

Kiek padidėjo Vilniaus daugiabučių šilumos suvartojimas?

Tai paskaičiuoti labai paprasta. Žinoma, jei turi darbinį savivaldybės failą.

Žiūrim failo antrąjį sheet’ą, suminius skaičius, kurie pateikti 3 eilutėje.

Susirandam “Šildymas MWh” 2010 metais (AS 3 langelyje) ir 2011 metais (BN 3 langelis). Paslėpus kelis stulpelius, kad vaizdas tilptų į ekraną, turime štai ką:

“Vilniaus energija” 2010 m. lapkritį mums įpūtė 119.310 MWh, o šiemet – 139.272 MWh.

Šilumos kiekio padidėjimas lygus 16,73 procento (galima suskaičiuoti ir 14,17 proc. padidėjimą, jei įvertinsime šituos kintamuosius: Šilumos energija, Vėdinimo sistemos, Bendro naudojimo patalpų šildymas, Atsijungusių patalpų šildymas, Šildymas (pagal daliklius).

Taigi tiek daugiau šilumos sunaudojo visi Vilniaus daugiabučiai.

Bet gi būtina atsižvelgti į dienų skaičių (nes p. Germanas iš VE bent kelis kartus kartojo, kad prie šių metų lapkričio prisidėjo kelios spalio dienos). Smagu, kai turime ne vidurkius, bet tikslų lyginamų dienų skaičių pagal namą.

Kadangi čia lankosi visi labai gudrūs ir protingi, turime visam Vilniui matematinį uždavinuką:

Kiek padidėjo suvartojimas įvertinus skirtingą apskaitytų dienų skaičių?

Sprendimui reikalingi duomenys – savivaldybės darbiniame faile.

Priminsime, jog:

„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas DELFI teigė, esą sostinėje pagamintos šilumos kiekis, palyginti su pernykščiu lapkričiu, išaugo tik 2,4 proc.

Nekantraujame paskaityti jūsų sprendimus.

Share/Bookmark

Jei penktadienį buvot įsijungę internetus, turėjote pastebėti kone dienos naujieną apie tai, kad elektroninė parduotuvė IMK.lt gavo iš Konkurencijos tarybos baudą už tai, kad savo kainas lygino su konkurentų – antžeminių prekybos centrų. Kaip įrodymus IMK.lt pateikdavo konkurentų salonuose darytas nuotraukas, kuriose matyti tų pačių prekių didesnės kainos.

Rokiškis, susipažinęs su Konkurencijos tarybos sprendimu*, jį suprato daumaž taip:

negalima skelbti kokios buvo tą ir tą dieną konkurento kainos, nes kitą dieną konkurento kainos gal būt pasikeitė, o tai reiškia, kad tokių kainų, kokios buvo, tai jau ir nebuvo, o jei nebuvo, tai jau ir netiesa, o jei nuotraukose (beje, su pažymėta data) kokios nors kainos ir matosi, tai visai nesvarbu, nes Elektromarkt atnešė kažkokią pažymą, kad po kažkiek laiko kainos pasikeitė.

Prieš tyčiojantis iš šio idiotiško Konkurencijos tarybos sprendimo, visų pirma jį atidžiai paanalizuokime. Kadangi manimi šiek tiek pasitikite, iš 19 psl. KT nutarimo iškrapštysiu esmę. Be to, Jurgis Gylys, IMK LT direktorius ir mano prietelius, atsiuntė man daiktinius įrodymus (nuotraukas). Kai paanalizuosime, mums nereikės diskutuoti, kas teisus, o kas ne, ir iškart galėsime pereiti prie patyčių iš nuprotėjusios valdiškos įstaigos.

O buvo taip.

Eina kalba apie štai šią nuotrauką:

Atsidarau failą su programa “Pixelmator”, ir man rodo, jog fotografuota (su iPhone 3G) 2011:01:26 18:49:56

Tuomet susirandam Facebook’e post’ą, kur naudojama ši nuotrauka. Post’o data 04 February at 12:35

Matome, kad tą dieną (2011-02-04) IMK.lt reklamavo štai šį naujienlaiškį. Jame visame gražume štai šis minimas epizodas (pirmas iš kairės):

Taigi, su sąlyga, kad:

• IMK.lt konkurentų kainas fotografavo sausio 26 d., o jas publikavo po savaitės,
• nenurodė, kada tos nuotraukos buvo darytos,
• kai nuotraukas publikavo, pas konkurentus jau buvo kitos kainos,

tad ir Konkurencijos tarybos išvadą sunkiai galima būtų paneigti:

Taigi, IMK.lt išsidūrė. Ypač taip sutapus aplinkybėms, kad pas “Elektromarkt” minėto televizoriaus kaina pasikeitė kaip tyčia kitą dieną po to, kai buvo padaryta kainos nuotrauka. Na, bet ko tik nepasitaiko.

Bet žmonės iš klaidų mokosi.

Todėl sugalvoja, kad kitą kartą, kai nufotografuos konkurentų kainas, užrašys datą, kada buvo fotografuota.

Nueina į “Topo centrą” ir padaro čiaukšt:

“Pixelmator” man rodo fotografavimo laiką: 2011:04:08 14:58:36

Tuomet ši ir kitos nuotraukos duodamos anstoliui, kuris 2011-04-15 apsuka reidą po parduotuves ir be kita ko patvirtina, kad balandžio 15-ąją “Topo centre” šio samsungo kaina vis dar 4499 Lt.

Ta proga IMK.lt ant nuotraukos uždeda štampuką:

Ir šitą gėrį paleidžia savo “Facebook” puslapyje (ir el. parduotuvėje, bet į ją nebėra veikiančių nuorodų) 26 April at 12:17.

Žmonės FB’e spaudžia nuorodą ir patenka į naujienlaiškį, kuriame po šiai dienai puikuojasi štai šis epizodas*:

Tačiau, kadangi veiksmas vyksta internete, kur informacija išlieka ilgą laiką po to, kai ji yra paskelbiama, IMK.lt konkurentai atsidaro jų saitą beigi šitą naujienlaiškį gegužės 14 d. ir ten pamato prieš mėnesį darytą kainos nuotrauką! Tyrėjai tai greitai išsiaiškina:

Taigi kaina pas antžeminius prekiautojus jau pasikeitusi, o el. internetas vis dar rodo informaciją apie seną didelę kainą.

Konkurencijos taryba išaiškina, kad siekiant objektyvumo galima lyginti tik “to paties laikotarpio kainas”:

Bet jei galvojate, kad užtenka nurodyti datas – jūs klystate.

Tai ar su datomis, ar be jų – lyginti kainų nevalia. Nes jeigu palyginote kainą, o ji vėliau pasikeitė, vadinasi, jūs blogai palyginote. Ir turite palyginti iš naujo. Arba išimti reklamą. O kadangi praeties (off-line) ir dabarties (on-line) laikas niekada nepateks į “tą patį laikotarpį”, tai visa ši KT žodžių makalynė ir išvedžiojimai reiškia vienintelį dalyką:

Konkurencijos taryba uždraudė lyginti off-line ir on-line kainas

Nes, pasikartosiu, kai internete kažką parašėte, o realybėje tai pasikeitė, vadinasi, internete likusi kopija nebeatspindi realybės. O kadangi realybės neatspindi, tai ir lyginti nerealybės su realybe negalima. Štai ką išaiškino Konkurencijos taryba.

Kokias tai turi pasekmes el. prekybos rinkai? Įžvelgiu du dalykus:

• elektroninėms parduotuvės uždrausta konkuruoti su antžeminiais prekybos tinklais. Nepaisant to, kad gyvenam XXI amžiuj, konkuruoti galima tik pagal XIV amžiaus kronikas, kai kunigaikštis Gediminas kvietė į Vilnių pirklius iš užusienio,
• Konkurencijos taryba turėtų puoselėti konkurenciją. Ką ji pagerino dabar, aš nesugalvoju. Ir kuo ilgiau galvoju, tuo geriau suprantu, kam XIV a. miestelių aikštėse buvo statomos kartuvės.

Pabaigai keletas tips&triks’ų, šovusių galvon beskaitant KT nutarimą ir beplepant G+:

• jeigu konkurentas pagamino teisėtą lygininamąją reklamą, nenuleiskite rankų. Pažiūrėkite, galbūt nuo to laiko pasikeitė jūsų produkto savybės (tame tarpe kaina), ir drąsiai kreipkitės į Konkurencijos tarybą,
• jeigu norite išvengti bet kokių palyginamųjų reklamų, ant kainos uždėkite žvaigždutę. Jei kas nors išdrįstų palyginti jūsų produktą, drąsiai kreipkitės į Konkurencijos tarybą ir nurodykite, ką toji žvaigždutė iš trikrųjų reiškė. Tam reikės parašyti pažymą ir pasirašyti,
• jeigu žvaigždutės neuždėjote, o konkurentas palygino jūsų brangų produktą, nenusiminkite. Susiraskite klientą, kuris pasinaudojo nuolaidų kortele, ir jis paliudys, beigi čekis įrodys, kad prekė iš tikrųjų kainavo žymiai mažiau, nei nurodė konkurentas-būsimasis pažeidėjas,
• jeigu dvejojate, ar pavyks slapčia nufotografuoti konkurento prekes jo parduotuvėje nesusikovus su apsaugos darbuotoju, galite pasirinkti orų variantą. Jums tereikia įsigyti prekę (kad ir šaldytuvą), išėjus iš parduotuvės ant jos užklijuoti čekį (šaldytuvo galite ir neišpakuoti), nufotografuoti čakšt. Tuomet grįžti į parduotuvę, grąžinti prekę ir atsiimti pinigus,
• jeigu norite nepažeisti Lietuvos įstatymų, tiksliau, jų išaiškinimo, jūs turite vienintelę galimybę palyginti savo el. parduotuvės ir konkurento prekybcentrio kainas. Pasinaudokite vaizdo konferencijų srendimais, kad ir Google Hangout. Vienam gale tegu prisijungia jūsų potencialūs pirkėjai, kitam gale transliuokite tiesiogiai iš konkurento parduotuvės. Suprogramuokite interfeisą taip, ka ištransliavus pobrangią konkurento kainą, šalia pirkėjams pasiūlytų kažką iš jūsų el. parduotuvės asortimento. Toks lyginamosios reklamos būdas bus teisėtas tol, kol Konkurencijos taryba nesugalvos, kaip dar labiau apginti vartotojų interesus.

*Visas KT nutarimas (taip pat valdiškame saite)

**KT nutarime yra ir daugiau epizodų, kurių čia nesiėmiau nagrinėti. Jei jūs to imsitės, čion mielai įdėsiu nuorodą, tik duokit žinot.

Daugiau blogerių įrašų šia tema:

http://rokiskis.popo.lt/2011/10/21/konkurencijos-taryba-tiesa-yra-netiesa-jei-kazkas-surado-pazyma/

Share/Bookmark

Po truputį džiazuoju nuo tokio darbo krūvio. Tiksliau, stogas nuvažiavo ir šiandien negrįš. Aplinkiniai mano, kad aš po atostogų, nes esu įdegęs. Bet tai neteisybė, nes tiesiog pavyko ištrūkti paminti pedalus.

Ta proga pabandžiau naują programinę įrangą savo pasiekimams sekti. Senesnė iš SportyPal po windowsais lūžinėjo. Taip keli šimtai kilometrų liko užfiksuoti tik dviračio kompiuteriuke. Kitas softas yra iš Endomondo, tenai iš karto radau senų pažįstamų. Geriau bučiau nežiūrėjęs, kaip žmonės važinėjasi. Būčiau galvojęs, kad aš nors vidutiniškai minu pedalus, o dabar supratau, kad mano visi pasivažinėjimai yra tiesiog lengvas joyride. Na ir puiku, dabar pradėsiu sukti per MariukasM pramintas trasas. Šiaip aš nežinojau, kad yra olos, kurias verta aplankyti.

Bet važinėjant dviračiu, be pedalų minimo, dar dairaisi aplinkui ir fiksuoji, kas pasikeitė. Ir dviejų kilometrų atstumu suradau tris naujus namų pamatus. Ogi žmonės statosi namus, ir dar kokiu tempu, dirba ir sekmadieniais. Tiesą pasakius, aiškiai matosi, kad šabašnikai, ir kas čia pasiruošęs kovoti, galite skambinti į darbo inspekciją.

Jeigu kuklinates – nebijokite, VMI tikrai nesikuklina jums paskambinti. Biudžetą reikia surinkti, todėl skambina įmonėms ir primena, kad reikia susimokėti už avansinį pelną, net jeigu nežinai, ar jo bus.

Bet grįžkim prie namų. Tai kaip dabar suprasti: ar krizė baigėsi, ar bankai paskolas pradėjo dalinti, o gal tiesiog gyvenimas eina ir žmonėms reikia kažkur glaustis? Jau vėl prasidėjo bankų analitikų prognozės, kad butai brangz:

Per artimiausią ketvirtį būstų kainos nuosaikiai palypės į viršų – nuo 1 iki 5%, o per visus 2011 m. jos gali išaugti nuo 2 iki 10%. Tokias prognozes pateikia „Verslo žinių“ apklausti NT specialistai bei bankų atstovai.

Apie tokius analitikus labai taikliai pasakė radijo stotis: pasiklausėm kompozitorių, o dabar klausysimės muzikos.

Aš šiandien džiazuoju, todėl nesiklausau kompozitorių, o dainuoju, ką matau. O matau, kad nuo naujųjų metų statybų sąmatos pabrango 10%. Ir vėl neaišku, ar tai dėl to, kad statybos atsigauna, ar vasaros sezonas, ar infliacija jau kalė. Tik viena aišku: žiūrint į NT rinką galime pakomentuoti: žiūrint į dangų vieni mato žvaigždes, o kiti – tuštumą tarp žvaigždžių.

Šiandien lyja, dangaus nesimato. Džiazuoju…

Share/Bookmark

Prieš kokius 4 metus išklausiau vieno investuotojo pasakojimą. Olandai pasiskaičiavo, kad viename lietuviškame kaime apsimoka pastatyti lentpjūvę. Maždaug per 8 metus turėtų atsipirkti. Vidutinis atlyginimas turėjo būti apie 1300 Lt, įdarbintų apie 20% darbingų kaimo gyventojų.

Aišku, pradžioje visko buvo, kol perprato lietuviško verslo ypatybes. Tarkim, atlyginimus mokėti reikia griežtai penktadienį po darbo. Tiesa, pirmadienį ne visi darbininkai susirinkdavo. O krepšinio varžybos buvo oficialios nedarbo dienos, kad girti ko nors sau nenusipjautų. O po kelių mėnesių visas kaimas suprato, kad galima pasidaryti ir po bizniuką – čia kai kojos išdyksta viskam, kas neprikalta. Taigi jau po pusmečio olandai suprato, kad lentpjūvė turbūt ir po 20 metų neatsipirks. Taigi pasiūlė darbuotojams rinktis: arba atlyginimas 1000 Lt, arba investuotojai imsis veiksmų. Na, darbininkai nesutiko, investuotojai viską pardavė ir grįžo į Olandiją. Vėl sėdi pusė kaimo be pajamų ir prisimena gerus laikus, kai galėjo bizniuką prasukti.

Kai prasideda kalbos apie MMA (minimalios mėnesinės algos) padidinimą, visada reikia įžvelgti tris suinteresuotas puses.

Pradėsime nuo pačios aiškiausios – tai darbininkai. Manau, kad deugaliu atvejų jie šauks “valio”, nes jų pajamos padidės. Aišku, tie, kurie gauna daugiau negu minimumas, jiems atrodytų nei šilta, nei šalta. Bet taip tik iš pirmo žvilgsnio. JAV labai neigiamai žiūri į minimalų atlyginimą, nes jį priskiria prie diskriminacinių. Tarkim, žmogus dirba Lietuvoje ir gauna 1000 Lt ir jis tikrai juos užsidirba. Ir yra bendradarbis, kuris gauna 800 Lt, ir tai turbūt nėra jų vertas. Ir tada pareina valstybės sprendimas pakelti minimalų iki 1000 Lt. Ir dabar abu darbuotojai uždirba vienodai. 800 Lt gavusio darbuotojo požiūriu, tai pati geriausia vyriausybė, o, va, 1000 Lt gavėjų požiūriu, tai dykaduonių auginimas, kurie nieko kito nedaro, kaip tik reikalauja iš kitų, kad jiems duotų. Aišku, tokia demotyvacija paliekama spręsti darbdaviui.

Na, nauda valstybei kaip ir aiški. Padidėja atlyginimas, surenkama daugiau mokesčių, gal net ir vidutinis atlyginimas padidės. Bus galima prieš Briuselį pliusą užsidėti. Bent jau dirbantieji neis Seimo langų keisti, o tai irgi neblogai. Kaip nežiūrėsi, o valstybei, iš pirmo žvilgsnio, nieko blogo neatsitiks.

Ir lieka verslininkai, kurie ir turės tą MMA mokėti. Man toli eiti nereikia, giminės turi IĮ ir samdosi du darbuotojus. Laikai ne geriausi, todėl jiems moka MMA, o patys po pusę etato susiforminę, nors dirba be savaitgalių. Į mano klausimą, kas būtų, jei MMA padidėtų 200 Lt, atsakė, kad atleistų vieną darbuotoją. Nes tiesiog nėra pinigų, kad sumokėtų padidėjusius atlyginimus, o po to bankrutuotų, nes su likusiu darbuotoju visų darbų neapsidirbtų. Realiai per pusmetį atsirastų 4 nauji bedarbiai. Valstybė dėl papildomų 4 bedarbių nenumirs. Taigi tai visai ne argumentas, nes mūsų darbdaviai jau įprato prie tokių kaitaliojimų.

O, va, investuotojai, šito negali suprasti. Ir tas nesupratimas ateina iš dviejų šaltinių: tai MMA nepastovumas ir nenuspėjama biurokratija. Teko dalyvauti projekte, kuris turėjo skatinti investicijas į Lietuvą. Todėl buvo padaryta potencialių investuotojų apklausa siekiant suprasti, kaip priimamas sprendimas dėl investavimo ar investicijų nutraukimo.

Taigi investavimui labai svarbu, kaip greitai bus galima pradėti gauti pelną. Tarkim, čekai sugeba taip viską organizuoti, kad per metus pakeičiama žemės paskirtis, detalieji planai, pastatoma gamykla, apmokinami darbuotojai, pastatomas logistikos centras bei pritaikoma infrastruktūra – tarkim, atsiranda gaisrinė ir greitosios pagalbos punktas! Atsiliepimai apie Lietuvą dažnai, atrodo, susivesdavo į tai, kad reikia paremti tam tikrą įmonę ir biurokratai viską išspręs. Nei aišku, kiek paremti, nei kada bus viskas išspręsta, o dar dažniau atvykusiems atstovams net nepavykdavo susitikti su vietinės administracijos atstovais. Dėl šios priežasties Lietuva nepapuola į ilgąjį patraukliųjų sąrašą, o apie trumpąjį net nekalbu. Gal todėl tik IBM su “Barclays” ir gali Lietuvoje ką nors veikti, nes biurui išsinuomoti biurokratų leidimo nereikia.

Kada investuotojas priima sprendimą, ar perkelti savo investicijas? Labai paprastai: tiesiog žiūri bendrą mokesčių naštą verslui. Ir kai tik atsiranda kitur mažesnė, perkeliamas verslas be jokių sentimentų. Lietuva jau seniai nėra pigiausias kraštas, nors dauguma darbuotojų šauktų, kad atlyginimai yra maži, ir Airijoje daugiau moka. Tik tenai darbuotojas du kartus daugiau Big Mac gali nusipirkti, bet čia jau kiekvienam spręsti asmeniškai. O, va, toks MMA padidinimas tik padidina mokesčių naštą verslui.

Todėl ir neateina į Lietuvą investuotojai, o vėliau jau suveikia kitas principas. Apie 4% lietuvių valdo daugiau negu 80% Lietuvos turto. Kaip suprantate, esant tokiam santykiui konkurencija net nekvepia. Todėl niekas nemažina produktų kainos ir nedidina darbuotojų atlyginimo. Juk konkurentai neateis. O tuo atveju, jeigu valstybė sugalvotų įsikišti, irgi yra sprendimas. Pasiūlom dar daugiau mokesčių mokėti. Juk neatsisakys, kai biudžete tokia skylė. Šiuo žingsniu oligapolijos nušauna kelis zuikius: pribaigia mažus konkurentus, atbaido investuotojus ir tuo prisidengdami neproporcingai sumažina atlyginimus bei pakelia kainas. O po kainų padidinimo pasirodys, kad už 1000 Lt nusipirksi daiktų mažiau negu tuomet,  kai gaudavai 800 Lt.

Bet kam tas rūpi, juk MMA sumažinimas duotų rezultatus tik po kokių 10 metų, ir tai tik tuo atveju, jeigu investuotojai susidomėtų. Niekas nenori ilgai laukti 10 metų, nes valgyti norisi dabar.

Papildymas

Dar vieną gerą pastebėjimą pateikė Žilvinas. Dings pigios paslaugos. Ar pastebėjote, kad nebeliko vasaros metu ledų pardavėjų. Kiek reikia parduoti ledų porcijų, kad uždirbti MMA 1000 Lt.? Pagal www.tax.lt tai butu 1625 Lt. Jeigu nuo kiekvienos porcijos po 1 litą pelno. Tai reiktų parduoti 1625 porcijas. Kažkaip sunkiai tikisi, kad tiek parduosi. Taigi reikia kelti antkainį nors iki dviejų litų. Bet tada kas mokės už ledų porcija po 4 litus. Turbūt niekas nemokės, bet už tai pradės kalbėti apie prekybininkų antkainius.

Share/Bookmark

Į mūsų tinklaraščio svečio Giedriaus įrašą apie degalų kainas šiandien “Verslo žinios” atsiliepė pašvęsdamos jam savo redakcinį. Puiku, kad vieni kitus skaitome, ir dar smagiau, kad galime tęsti diskusiją.

VŽ redaktoriai:

Kad ir kiek gudragalviai degalų verslo atstovai ir jų lobistai mėgintų aiškinti stebuklingą formulę, pagal kurią Lietuvoje benzinas kainuoja daugiau nei pas regiono kaimynus, tiesaus atsakymo šiuose išvedžiojimuose rasti nepavyksta. Lietuva lieka išskirtinė didelių kainų sala, neturinti šioje rinkoje jokios konkurencijos.

VŽ atsakymo “išvedžiojimuose” nerado, nors vėliau savo tekste gan aiškiai įvardija dvi blogybes, esmines brangaus benzino dedamąsias: 1) privalomųjų degalų atsargų kaupimo nekonkurencingą tvarką (norint importuoti degalus į Lietuvą, reikia ~17% importuoto kiekio 90 dienų laikyti atsargose. Ši nuostata netaikoma kontrabandinykams); 2) didžiausius benzino akcizus ES.

Tai ir yra tiesus atsakymas, kurį bandė išdėstyti mūsų svečias, “gudragalvis degalų verslo atstovas” Giedrius. Tačiau dar kartą perskaitęs Giedriaus ir VŽ straipsnius, rodos, aptikau, kur išsiskyrė juos rašiusiųjų nuomonės.

Giedrius:

Galbūt mažinti akcizus benzinui – tačiau kiek? Sumažinus akcizus kokius 10 centų litrui benzino vartojimas nepadidėtų, kontrabandinio benzino nesumažėtų, o biudžetas prarastų apie 50 mln. litų.

VŽ:

Sumažinus dyzelino akcizus šį kovą – jau antrą mėnesį iš eilės – valstybės biudžetas gavo kiek daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai akcizo tarifas buvo didesnis nei dabar (VŽ, 2010 04 15). Tai rodo, kad legalaus dyzelino vartojimas atsigauna. O ką rodo benzino suvartojimas? Lietuviai jo nepila mažiau, skirtumas tik toks, kad perka jį iš kaimynų, dažniausiai – Baltarusijoje ar Kaliningrado srityje.

Kas išspręs šią dilemą? Atsakau – tik kontrabandininkai ir Lietuvos pakraščių gyventojai. Kontrabandininkai gali pasakyti, ar ieškotų kito užsiėmimo, jei benzino kaina dėl mažesnio akcizo sumažėtų 10 centų. O pakraščių gyventojai galėtų išlaisvinti mus nuo svarstymų, ar dėl tos pačios priežasties liautųsi piltis benziną iš už sienos. Štai vienoje iš Giedriaus lentelių matome, kad balandžio 12 d. skirtumas tarp A95 benzino kainos latviškoje ir lietuviškoje degalinėje buvo 30 ct mūsų nenaudai. Dėl šios priežasties iš Vilniaus tikrai nelėksiu į Bauskę, o štai Joniškio “Statoil’e” turėtų vyrauti ramios nuotaikos.

Todėl labai lauksim VŽ grįžimo prie temos ir duomenų jei ne iš kontrabandininkų, tai bent iš pakraštinių degalinių. Turint skaičius lengviau bus įtikinti ir Finansų ministeriją ir savo beigi mūsų skaitytojus.

Na, o pabaigsiu tuo, kuo šįryt pradėjo “Verslo žinios”:

Naftos kainos pasaulyje, regis, nė neketina (bent jau artimiausiu laiku) šturmuoti ikikrizinių laikų rekordo, kai barelis kainavo 140 USD. Dabar „juodojo aukso“ barelis atsieina apie 80 USD. Lietuvai ši kainų dinamika neatsiliepia: brangiai už degalus mokėjome, kai naftos kaina buvo aukštumose, bet dar brangiau mokame, kai ji kone dvigubai atpigo.

Pasakysiu nelabai gražiai: skaičiuojant degalų kainą, naftos kaina turi tiek pat įtakos, kiek grūdų ar grietinės kaina. Tai visiškai skirtingi produktai. Jei manote priešingai, pirkite naftą ir pilkite į savo bakus. Važiuosite tiek pat toli, lyg būtumėte prisipylę grūdų ar grietinės.

Todėl valdžią galime kalti tik dėl mokesčių ir privalomųjų degalų atsargų politikos, bet ne dėl naftos ir degalų pasaulinių kainų keisto koreliavimosi.

Share/Bookmark

Šiandien “Verslo žinios” savo redakciniame straipsnyje plaka A. Kubilių už jo nusišnekėjimus. Tokių vakar būta net 3 vnt. Vienas iš paplakimų – dėl degalų kainų “objektyvių priežasčių”. Šįryt paskaitęs bandžiau planuotis laiką, kad paplėtočiau šią temą tinklaraštyje (apie tai rašiau prieš porą metų), juolab rytoj vairuotojai, kaip ir tuomet, vėl organizuojasi į atrakcijas degalinėse.

Ir štai į pašto dėžutę įkrenta laiškas nuo Giedriaus Karsoko, mūsų tinklaraščio skaitytojo ir retsykiais aktyvaus komentuotojo. Primindami, kad autoriaus nuomonė nebūtinai 100% sutampa su tinklaraščio commonsense.lt rašytojų nuomone, publikuojam jo tekstą, kad būtų ką aptarinėti ryt užkimšinėjant degalines.

Giedrius Karsokas:

Nafta atpigo, o benzinas brangsta?

Brangsta ne tik Lietuvoje.

Share/Bookmark

Vienas žmogus, piktas ant degalinių, kad jos laiko pernelyg dideles degalų kainas, sugalvojo atkeršyti. Jis apsisprendė visą likusį gyvenimą degalinėse nebepirkti jokių kitų prekių, išskyrus degalus. Jo paskaičiavimais, jei taip pasielgtų dar 24.999 bendraminčiai, tai per 10 metų jie visi kartu nuskurdintų Lietuvos degalines “ant” 60 milijonų.

Beliko surasti dar ~24.760 bendraminčių.

Vienintelis dalykas dėl kurio mes kantriai metų metus permokame už degalus, tai mūsų negebėjimas susiorganizuoti. Tikrai žinau, kad kiekvienas jūsų pildamas degalus giliai viduje skaudžiai nuryjate kartėlį, tačiau pasiguodžiate, kad visvien nieko negalite padaryti. Tačiau GALITE, trūksta tik solidarumo ir geros idėjos.

Bet aš turiu kitą, paprastesnį siūlymą. Tiesiog atidaryti naują degalinę, ir pardavinėti ten degalus pigiau! Būti kitokia degaline. Manau, užtektų žmones paraginti visą gyvenimą piltis degalus toje kitokioje degalinėje, ir jie tai darytų. Nereiktų peticijų ir piketų.

Dar viena citata iš įpykusio žmogaus raginimo:

Broliai, lietuviai, NEVERKIM, NESISKŲSKIM ir NEBĖKIM į užsienį, čia stručio mentalitetas – kišti galvą į smėlį ir nieko nedaryti.

Share/Bookmark

Pagaliau ir mane pasiekė “Omnitelio” pasiūlymas ir aš kaip tikras lietuvis iš karto susinervinau, kodėl už tokį patį kiekį minučių aš turiu mokėti daugiau negu tas, kuris prakalbėjo mažiau? Norėtųsi ką nors patarti, bet manau, kad vienintelis patarimas – gal nustokite aklai pasitikėti nauju kompiuterizuotu planu ir truputį pamąstykite. Prisidarysite mažiau žalos savo finansams ir įvaizdžiui.

Pats pasinaudojau savo patarimu. Pagalvojau ir sugalvojau tik viena, o gal čia gudrus planas, kaip priversti daugiau besinaudojančius mokėti daugiau, tipo panaikinam visas nuolaidas. Bet ne, yra kas dar brangiau mokės už minutę. Įdomu, koks čia per matematinis modelis naudojamas? Bet sprendžiant iš atsakymų, kuriuos gavau “Omnitelio” atstovybėje, jie patys nieko nesupranta.

Share/Bookmark

Piketai padėjo…

Share/Bookmark

Mūsų įmonėje yra toks posakis, kai iš kokio nors fakto išlaužiamos nerealios istorijos, mitai… Gal reiktų visk papasakoti nuo pradžių. Aš tikrai turiu alergiją odai, jeigu netikite, galiu pateikti visus faktus. Kiekvieną kartą, kai pabundu savo lovoje su batais, man labai skauda galvą (akivaizdus alergijos įrodymas). Kadangi vienintelis dalykas, kuris gali sukelti man galvos skausmą, yra batai, galime daryti išvadą, kad aš alergiškas odai.

Turbūt pajautėm, kad priežastis, kodėl skauda galvą, yra ne batai, bet statistika yra žiaurus dalykas. Mano pastebėjimais, statistika visada naudojama, kai reikia įrodyti, kad esi teisus – prieš skaičius nepašokinėsi. Nors ir neaišku, kodėl skauda galvą. Taigi siūlau sukurti diskusijų klubą – Politikų sukurtų mitų griovėjai. Kokios taisyklės? Kol kas jų nėra, todėl bet kokios idėjos sveikintinos.

Kad būtų peno diskusijoms, pabandykime paneigti arba patvirtinti mitą – naftos kainos kyla, nes kinai perka automobilius. Pirmas lašas į diskusijas: jeigu pakilo naftos kaina 40%, tai ir automobilių pardavimas turėjo pakilti 40%. Kažkodėl nesigirdi automobilių gigantų džiaugsmingi šauksmai dėl padidėjusių pardavimų, taigi matyt ne čia šuo pakastas…

Share/Bookmark