Common sense

Kaip minėjau, vaikštau į įvairius seminarus. Taigi užklydau į kursus, kurie skirti investuotojams. Juose nagrinėjamos investavimo metodikos. Kadangi kiekvienas investuotojas turi melejoną įdėjų, kaip investuoti, tai nenagrinėsiu, kurios iš paminėtų yra geresnės, o kurios blogesnės. Tiesiog pasidalinsiu principais, kuriais metodikos yra grįstos.

Investavimo strategijas pristatinėjo „Synergy Finance“ (SF) konsultantai. Pagrindinis akcentas, kad investicijos yra peržiūrimos vieną kartą per mėnesį. Taigi jeigu jūs spekuliuojate kasdien arba laikotės principo „pirkti ir laikyti“, tai tokios strategijos ne jums. Apskritai, jeigu manote, kad siūlomoje strategijoje kas nors neveiks, vadinasi, ji ne jums. Taip bandau užbėgti už akių tokiems klausimams, kaip “ar galima panaudoti Fibonačių skaičių seką”? Galima, jeigu norite, bet tai jau bus jūsų strategija, o ne pasiūlyta svetimų.

Nagrinėdamas investavimo strategijas aš visada kreipiu dėmesį į šiuos klausimus:

• kaip atrenkamas investavimo objektas,
• kaip išnaudojamas žmogaus godumas,
• kokios apsaugos nuo panikos.

Žinoma, galima imti rinkos tyrimą ir patiems viską suprasti savarankiškai. Bet galima paskaityti truputį toliau šį įrašą, ir tuomet  viskas paaiškės greituoju būdu (arba kaip tik labiau susipainios).

Taigi ieškom atsakymo į pirmą klausimą, t.y. kaip parinkti, į ką investuoti. Kadangi investavimo strategijos reikalauja peržiūrėti vieną kartą per mėnesį, matome, kad akcijos per daug svyruoja. Be to, visur rekomenduoja diversifikuotis, tai SF siūlo investuoti į ETF. Bet netgi ETF, esanti iš to paties segmento, koreliuos, todėl siūlo paimti skirtingus segmentus. Tarkim: obligacijos, žaliavos, auksas, JAV akcijos, pasaulio akcijos, besivystančios rinkos ir nekilnojamasis turtas. Jeigu pažiūrėti istoriją, tai šios turto klasės neturėjo didelės koreliacijos iki šios paskutinės krizės. Dabar net obligacijos šoka polką kartu su akcijomis, o auksas turi savo nepakartojamą nuomonę. Taigi SF pasiūlymas – iš šių turto klasių susirasti ETF, kurie yra didžiausi ir pigiausi. Nes 12 kartų per metus perkant-parduodant mokesčiai gali suvalgyti žymią pelno dalį. Jeigu tingite patys atsirinkinėti, tai SF atrinko už jus.

Visos strategijos yra matuojamos, todėl godumas yra CAGR, o panika atitinka MaxDD. Kadangi neaišku, kas svarbiau, tai imame santykį šių rodiklių, toliau PR.

Taigi liko tik strategijų aptarimas (rodikliai pateikti įvertinus strategijas už 1980.01-2011.11 metus):

1. Diversifikuotas portfelis. CAGR: 10.35% | MaxDD: -41.51% | PR: 0.25 Kaip ir labai paprasta, kiekvienai turto klasei duodamas tam tikras procentas savo portfelyje. Ir viena kartą metuose perbalansuojame. Beje, perbalansavimas kartą metuose duoda geresnį rezultatą, negu kas mėnesį. Reikia nepamiršti mokesčių, o balansavimo strategijų galima prisigalvoti melejonus. Svarbiausia neužmiršti savo godumo ir panikos jausmo.
2. SF Timing, paremta technine analize. CAGR: 10.10% | MaxDD: -12.57% | PR: 0.80
   1. Perkame ir laikome visas pagrindines turto klases.
   2. Paskutinę mėnesio dieną patikriname, ar visų turto klasių (išskyrus obligacijas) kainos yra virš 12 mėnesių paprasto slankaus vidurkio.
   3. Jeigu tokių turto klasių yra (kaina < 12 mėn. SMA), jų pozicijas kitą prekybos dieną uždarome ir laikome grynus pinigus.
   4. Algoritmą kartojame kiekvieną mėnesį.
3. SF Yield Curve, paremta palūkanų norma. CAGR: 12.54% | MaxDD: -21.01% | PR: 0.57
   1. Kiekvieną mėnesį laikome tas 3 turto klases, kurios statistiškai pagal tuo metu esančią palūkanų normų skirtumo reikšmę augo daugiausiai.
   2. Perkamos tik tos turto klasės, kurių ETF kaina yra didesnė nei 12 mėn. slankaus vidurkio reikšmė. Netaikoma obligacijoms.
   3. Pinigai portfelyje paskirstomi kiekviena pozicijai po lygiai.
4. SF OECD CLI, paremta OECD aplenkiančiais indikatoriais. CAGR: 13.18% | MaxDD: -20.58% | PR: 0.63
   1. Kiekvieną mėnesį laikome tas 3 turto klases, kurios, remiantis statistika, esamoje ekonomikos ciklo stadijoje auga daugiausiai.
   2. Perkamos tik tos turto klasės, kurių ETF kaina yra didesnė nei pastarųjų 12 mėn. slankaus vidurkio reikšmė (išimtis obligacijos).
   3. Pinigai portfelyje paskirstoma kiekviena pozicijai po lygiai
5. SF Seasonal, paremta sezoniškumo faktoriumi. CAGR: 12.95% | MaxDD: -20.00% | PR: 0.65
   1. Atrenkame TOP 3 turto klases, kurios šį mėnesį statistiškai auga daugiausiai.
   2. Atrenkame tas turto klases, kurios yra teigiamoje tendencijoje (kaina > 12 mėn. SMA, išimtis obligacijos).
   3. Jeigu 3 turto klasės yra teigiamoje tendencijoje, tai perkame laikome lygiomis proporcijomis. Neigiamoje tendencijoje esančias turto klases pakeičiam obligacijomis.
6. SF Momentum, paremta inercijos arba teigiamu pokyčiu. CAGR: 14.66% | MaxDD: -18.78% | PR: 0.78
   1. Kiekviena mėnesį perkame ir laikome 3 didžiausią inerciją (augimą) turinčias turto klases

Turbūt pagrindinis šių strategijų pliusas - aiškiai surištas pelningumo ir rizikos santykis (PR). Taip pat PR yra pakankamai aukštas, o ir strategijas gali suprasti kiekvienas, nes nėra pripainiota aukštų materijų. Įdomiai gaunasi: investicinis portfelis yra fondų fondas.

Net jeigu ir strategijomis nepasinaudosiu, patiko pelningumo ir rizikos vertinimas. Dabar visokiems skambintojams iš bankų turėsiu dar viena klausimą, be šarpo rodiklio.

Share/Bookmark

Užimtas spalis, ir toks pats lapkritis. Tema retam įrašui – investavimas. Kaip įprasta – profaniškai.

Spalį sudalyvavau LHV “Ryklys 2011” investavimo žaidime. Sakydamas “sudalyvavau” truputį meluoju: dalyvauti nebuvo laiko, todėl tiesiog pasiėmiau iš sąrašo eilinę strategiją ir ją panaudojau negalvodamas. Todėl ir rezultatai lyg plaktuku įsukus medvaržtį. Nors uždirbau iš akcijų daugiau negu 3 procentus, sumoje likau minuse su dviem procentais – valiutos rizika. T.y. jeigu nebūčiau investavęs, būčiau gerokai turtingesnis.

Bet prieš tęsdamas pasakojimą, nuklysiu šalin link mano mokslų. Kadangi negaliu ko nors nesimokyti, neseniai išsilaikiau „Scrum Master“ sertifikatą, o dabar griaužiu investavimo tiesas. Dar iki galo neišsimokinau, bet jau galiu pasidalinti savo mintimis.

Nors šiaip svarbu yra viskas, kas susiję su pinigais, pasirodo, investavime yra svarbūs 3 esminiai dalykai.

Pirmas – tai pasirinkti investavimo objektą. Specialiai parašiau objektą, nes tai gali būti ne tik akcijos ar obligacijos, o kas nors labiau apčiuopiama. Pasirinkimo strategijų šunys nelesa: nuo elementarios patinka-nepatinka iki knygose išreklamuotų „Magic Formula“ ar „CAN SLIM“. Kai analitinį darbą padarėte, lieka psichologinis, iš kurio plaukia likę 2 investavimo pagrindai: t.y. kaip kovoti su savo godumu ir baimėmis.

Kovai su godumu padeda išėjimo iš investavimo taisyklės. Tarkime, uždirbus 15% parduodi ir iš naujo ieškai investavimo objekto. O su baimėmis kovojama įsivedant „stop loss“ taisykles. Geriausia, kai jos automatinės. Kompiuteris dar nepasigavo psichologinių marazmų.

Bet pradėdamas žaisti ryklius, aš to dar taip aiškiai neįsisamoninau, todėl pasirinkau strategiją, kuri užims man minimaliai laiko, o tai vadinasi „buy and hold“. Kadangi žaidime kasdien duoda babkių, tai pasirinkau periodinį investavimą.

Analizei daug laiko neskyriau, tiesiog peržiūrėjau IT naujienas ir pasirinkau du kandidatus: Apple ir Google. Abu turėjo išleisti mobiliakus, o tai geros naujienos, taigi akcijos turėjo pakilti. Pelnas garantuotas! Pasirinkau iš A raidės, pradžia buvo nebloga. Net tarp 300 geriausiai investuojančiųjų papuoliau.

O vėliau mirė dievas. Vat čia ir turėjo suveikti anti-godumo taisyklė. Turėjo, bet nesuveikė, kaip ir visi mūsų geri norai. O augimą dar labiau sumušė analitikų pareiškimas, kad obuolys neuždirbo tiek, kiek jie prognozavo. Nuostolio nebuvo, todėl baimės taisyklė irgi nesuveikė, bet tik dabar supratau, kad „pirk ir laikyk“ strategija neturi išėjimo iš strategijos taisyklių. Todėl šansas, kad su ja uždirbsi, yra 50 prieš 50. T.y. arba uždirbsi arba neuždirbsi. Dedu ant jos riebų minusą, nes ji primena lošimą. Strategija turi duoti nors 70% šansą, kad uždirbsi.

Per seminarus susipažinau su dar keliomis strategijomis, taigi dar kelerius metus turėsiu ką veikti rykliuose.

Share/Bookmark

Kažkada rašiau, kad dalyvavau „Ryklio“ žaidime. Ir paskutinę dieną užpirkau įmonės, prekiaujančios tauriaisias metalais, akcijų. Retkarčiais iš sportinio intereso užmetu akį, koks rezultatas ilguoju laikotarpiu. Buvo pakilę plius 30%, buvo ir minusas, o dabar apie 12% pliuso. Kažkaip niekas nekalbėjo, kad auksas paskutinį pusmetį pigo. Beje, kažkodėl visi, kai kalbi apie tauriuosius metalus, prisimena tik auksą. Ir tyliai nurijo sidabro kritimą prieš kelis mėnesius. Keista, kad sidabras nenutempė aukso žemyn. O čia dar straipsniai apie aukso burbulą. Todėl pradėjau goooglinti.

Greitai atkreipiau dėmesį, kad prie kiekvieno normalaus aukso grafiko yra nurodyta „London Fix“. Gerai, kad yra tokia Wikipedia ir viską greitai paaiškina, kas yra Gold Fixing ir … čia jau įdomu. Pasirodo, kiekvieną dieną penki dėdulės nusprendžia, kokia bus aukso kaina. Ne rinka, ne mistinis paklausos-pasiūlos mechanizmas, o penki dėdulės telefonu paplepėję sako:

Šiandien, mūsų nuomone, burbulo nebus.

Jeigu norite jų paklausti, kada burbulas bus, galite pasižiūrėti kontaktus.

Beje, šie dėdulės atstovauja visiškai nesuinteresuotoms organizacijoms, tokioms kaip Barclays Capital ar Deutsche Bank.  Ir po to netikėk sąmokslo teorijomis, kurios tvirtina, kad pasaulį valdo masonai.

Turėdami tribūną tiesiog pakartojame tai, kas ir taip visiems žinoma: ateityje bus lengviau diskutuoti, kai aukso kaina kils arba kris.

Tiesa pasakius, nesvarbu, kils ar kris. Svarbu, kad žinom, ką dabar kaltinti. Ne krizę be adreso ir veido, o penkis dėdules.

Share/Bookmark

Mano įrašai, kuriais pasidalinau savo patirtimi dalyvaujant investiciniame žaidime „Ryklys 2010“, sukėlė tam tikrą diskusiją: ar aš žaidžiau, ar spekuliavau, ar investavau. Kas įdomu, nesvarbu kaip pavadinsi, bet visais atvejais manoma, kad uždirbau pinigus. Bet kuo gi skiriasi šie būdai? Realiai eilinį kartą įsiplieskė diskusija, bet mums pasisekė – pro šalį ėjo profesorius, ir mes pasinaudoję proga jam paaiškinome mūsų diskusijos esmę.

Atsakymą gavome, bet kadangi pažodžiui neprisimenu, tai pabandysiu perteikti savo supratimą. Čia reikia papildyti viena sąlyga. Mes kalbame tik apie prekybą akcijomis biržoje.

Taigi investavimas, tai kai perki vertę. T.y. ne akcijų kaina svarbi, o vertė, kurią pirkėjas gali padidinti. Čia reikia suprasti, kad kai nusipirkai akcijas, nuėjai ir kažką padarei su įmone. Dėl to padidėjo jos vertė. Ir kai sėkmingai akcijas pardavei, gali sakyti, kad investavai. O spekuliavimas yra tada, kai nusipirkai akcijas ir pagavęs bangą uždirbai. Tai kas tada žaidimas? O, va, žaidimas, kai bandai tose bangose pagauti dugnus ir pikus.

Na va, pagaliau supratau, kuo užsiminėjau visą mėnesį vakarais. Žaidžiau investicinį žaidimą, o gal, tiksliau, žaidžiau žaidybinį žaidimą. Kažkoks žžž gaunasi.

Share/Bookmark

Greičiausiai pavargau nuo spekuliavimo (ankstesni įspūdžiai čia, čia ir čia), todėl nebuvo labai daug įspūdžių. Gal tik tiek, kad eilinį kartą teko įsitikinti, kad visas pasaulis – tai ne JAV. Tik antradienį supratau, kad JAV laiko tai nepasuko, ir todėl mano pirmi pirkimai atnešė tik minusą. Kažkaip spekuliavimą akcijomis aš pradėjau vadinti nuostoliavimu. O ir prieš paskutinę dieną pasikeitęs dolerio kursas dar nubraukė 300 EUR. Todėl nelabai tikėjausi pabaigti žaidimą su pliusu. Bet pliusas buvo, cieli 142 eurai. Jeigu skaičiuotume, kad buvo žaidžiama su 30 tūkstančių eurų, tai grąža bus 0.47%. Visai neseniai tiek duodavo bankai už terminuotą indėlį. Tik rizika visai kita.

Kadangi neturiu ką daugiau pasakoti, imsiuosi skaičių.

Iš viso žaidime dalyvavo 1932 dalyvis. Pakankamai daug, kad būtų galima pabandyti padaryti kokius nors statistinius tyrimus. Taigi žaidėjams buvo išdalinta 57.960 mln. EUR. Kai žaidimas buvo užbaigtas, dalyviai disponavo tik 58.276 mln. EUR. Grąža sudarė 0.55%. Reiškia, mano vidurkis mažesnis negu bendras visų žaidėjų. Įdomu ar šį faktą galima būtų panaudoti prieš susidariusi mitą, kad biržoje galima uždirbti masines babkes?

Dar vienas įdomus faktas, kad 990 dalyvių jau uždirbo daugiau, negu gavo. Tipo gavosi, kad 51.2% kažką uždirbo. Tas vienas procentas turbūt nieko nereiškia, nors jeigu ir realioje rinkoje būtų toks pats santykis, tada tai paaiškintų, kodėl vidutiniškai yra visai mažas prieaugis. Bet ar tikrai mažas? Rinka per tą laikotarpį paaugo 7% pagal NASDAQ  (^IXIC). Jooo, reikėjo investuoti, o ne spekuliuoti. Tiesiog pirkti indekso akcijas ir bučiau uždirbęs gerokai daugiau. Bet tokių gudrių buvo tik vienetai.

Užtat yra kiti skaičiai, kurie jau veržia susimąstyti. Nors aš ir nebuvau labai aktyvus spekuliantas bet sugebėjau padaryti pirkimo-pardavimo operacijomis milijono USD apyvartą. Ir komisiniams išleidau 1.000 USD. Gaila, nesigauna greitai paskaičiuoti, kiek dar dėl kurso svyravimų praradau arba išlošiau. Bet išvada peršasi pati. Geriausia spekuliuojant biržoje būti tarpininku. Rizika minimali ir vien tik pliusai.

Taigi ką man davė šis žaidimas? Galima išlikti prie savų žaidžiant biržoje. Bet tai sunku ir reikia skirti nors 4 valandas per dieną. Labai lengva per pusvalandį viską prarasti, o, va, atgauti labai sunku. Komisiniai drastiškai mažiną pelną. Ir atsirado supratimas, kad biržoje pats nespekuliuosiu. Bet tai nereiškia, kad neužsiimsiu ilgalaikiu investavimu.

Ar dalyvausiu žaidime kitais metais? Tikriausiai taip. Vien tam, kad įsitikinčiau, kad nėra stebuklingo sprendimo greitai pralobti biržoje. O jeigu jie yra, tai – neetiški. Nors viltis lieka.

Share/Bookmark

Kam neįdomu skaityti iki pabaigos, iš karto pasakysiu, kad pirmą savaitę prarastų 1000 EUR taip ir neatsilošiau. O savaitė buvo turininga.

Pirmiausia pabandžiau pasikaustyti teoriškai. Tiesą pasakius, kantrybės pritrūko viską perskaityti, o nuo didelio informacijos kiekio galvoje tik košė liko. Todėl pirmą dieną nusipirkau taip, kaip supratau. O tas supratimas man kainavo 900 EUR minuso.

Antrą dieną nusprendžiau, kad reikia mėginti dar moksliškiau ir, pasinaudodamas patarimais, bandžiau atsirinkti akcijas investicijoms. Deja, žaidimas riboją akcijų kiekį, kuriuo galima prekiauti, bet galų gale pasirinkau tai, ką leido. Ir neprašoviau

Pačią pirmą dieną uždirbau 3000 EUR. Ir tada pasielgiau kaip mėgėjas. Vietoj pelno užregistravimo nusprendžiau dar palaukti. Godumas nugalėjo. Ir vos spėjau išgelbėti likusius 900 EUR. Jeigu būčiau dar palaukęs, būčiau jau fiksavęs nuostolius. Jaučiausi, kaip pasivažinėjęs amerikietiškais kalniukais. Nors optimizmo ir netrūko. Pradedu gyvenimą iš naujo, t.y., nuo tos pačios pozicijos, lyg būčiau iš viso neinvestavęs. Deja, kitas mano sprendimas per kelias valandas padarė 600 EUR nuostolį. Jooo, ne veltui sako, kad žmogus gali nepaliaujamai žiūrėti į tris daiktus: tekantį vandenį, degančią ugnį ir akcijų kursus. Reikėjo padaryti pertrauką, nes skaičiai mirgėjo akyse. Taigi padariau savo paskutinį tos savaitės pirkinį, kuris man grąžino prarastus 600 EUR. Šį kartą pelną užfiksavau.

Taigi ko pramokau arba ką supratau. Norinti užsiimti day trading, reikia neprarasti proto ir turėti marias laiko. Ir visiškai nesvarbu, kiek knygučių perskaitei apie investavimo psichologiją. Kol pats ant savo kailio nepajusi, tol nieko nebus. Čia tas pats, kaip skaitant knygutes apie krepšinį tikėtis, kad jos pakeis treniruotes. Beje, jeigu neturi sugebėjimų, tai tikriausiai rezultatai bus labai vidutiniški. O laikas yra pagrindinis dalykas perkant ar parduodant, ir realiai turi nesitraukti nuo prekybos. Tiesa, amerikiečiai pietauja, ir tai gerai atsispindi prekybos rezultatuose. Bet mums, lietuviams, tai tik proga kokį procentą prisidėti prie bedarbio pašalpos.

Žaidime turint 35 minučių vėlavimą žvakės visiškai nepasiteisino. Realiam gyvenime jas statom prie velionio, šiuo atveju jos tinka ten pat. Todėl kažkiek įdomesni pasirodė tik EMA (50-200) ir BBands. EMA daugiausiai padėdavo suprasti apie trend pasikeitimą, o BBands galėtų pasakyti, kada būtų galimą įjungti Stop-Loss Order. Deja, taip ir nepavyko surasti žaidime šios galimybės. Gal būčiau gerokai mažiau praradęs.

Beje, mėgėjas nuo profesionalo skiriasi tik tuo, kad profesionalas visada turi geresnius negu vidurkis rezultatus. O mėgėjas gali kartais profesionalą nugalėti, bet gali ir viską prarasti. Todėl trečią savaite bandysiu pasinaudoti profesionalų patarimais. Kadangi profesionalai turi savo savitą žargoną, tai sunku bus jį suprasti. Nebent į tai pažiūrėsiu su humoru.

Beje, gal kas žinote internetinius išteklius, kur rinkos analitikai pateikia rekomendacijas prekybai akcijomis realiu laiku?

Share/Bookmark

Investavimas – tai kasdien linksniuojamas žodis. Svarbiausia teisingai suprasti, kad investuoti – tai pradžioje išleisti pinigus daiktui pirkti, o vėliau pardavus daiktą gauti daugiau negu išleidai. Todėl mokslas į mano investuojamų daiktų sąrašą neįtrauktas. Nes niekas nemoka už žinias, o moka tik už jų pritaikymą. O, va, pritaikymas jau yra taikytojo nuopelnas. Taip, kaip jis suprato tas žinias, taip ir taiko.

Kaip ten bebūtų, mano pirmasis bandymas investuoti įvyko prieš 10 metų. Nusipirkau pirmą rinkoje pasirodžiusį ir plačiai visuomenei prieinamą produktą – investicinį draudimą. Dabar jau suprantu, kad nei draudimo, nei investavimo negavau. Todėl, kai tik atsirado fondai, išbandžiau savo jėgas ten. Greitai įsitikinau, kad į bankų fondus investuoti – tai tas pats, kas atiduoti jiems pinigus ir melstis, kad bankai bus geri. Tarkime, SEB mėgdavo skelbti fondų rezultatus kas kelias savaites. Ir tai tik tuo atveju, jeigu rezultatai patikdavo. O “Finastos” geri rezultatai buvo susiję su galimybe turėti vidinės informacijos “Invaldos” grupės įmonėse. Toliau įsisavinant investavimo galimybes Lietuvoje buvo sudalyvauta Olympic Casino IPO, bei pasinaudota repo suteikiamomis galimybėmis. Bet niekaip rankos neprieidavo aktyviai sudalyvauti spekuliuojant akcijomis. Ir čia atsirado galimybė: kaip ja naudotis nepasakosiu, kam įdomu, taisykles pasiskaitys savarankiškai.

Tiesa, darbo krūvis neleidžia pilnai pasinaudoti galimybe pasimokyti, bet vis vien vakare nors valandą pasėdžiu ir paspekuliuoju JAV biržoje. O patirtis tokia, kad sugebėjau prarasti 1000 EUR.  Kadangi reikėjo nuo kažko pradėti, tai pirmą dieną pabandžiau pasinaudoti  „Magiškomis formulėmis“.  Per pirmą akcijomis prekiavimo valandą uždirbau 300 EUR. Ir tada nusprendžiau parduoti. Kai pardaviau, jau buvo likę tik 100 EUR. Truputį nustebau, bet nekreipiau dėmesio. Juk vis vien uždirbau. Toliau bandžiau pasinaudoti „Price % gainers“ . Va, tada ir sužinojau, kur dingo mano 200 EUR pirmą dieną. Visa laisvai prieinama informacija apie biržą vėluoja 20 minučių, o dar pavedimas vyksta 15 minučių. Ir gaunasi sumoje 35 minučių atsilikimas nuo realybės. O per tiek laiko akcijų kaina gali pasikeisti 2-3%. Panašu, kad nesigaus gaudyti “dugnų”.

Todėl kitą savaitę skirsiu išsiaiškinti, kaip veikia „žvakės“, o pakeliui jau pramokau naudotis Yahoo ir MSNMoney portfeliais akcijų pokyčiams sekti. O analizei radau kitą šaltinį. Bent jau dabar aišku, kad reikia investuoti į ten, kur supranti, todėl pabandysiu pasinagrinėti IT sektorių, nors jis ir nežada per mėnesį padvigubinti akcijų kainos. O būtent tiek reikia norint papulti į TOP dešimtuką. Nors mano tikslas yra neprarasti pinigų ir apsispręsti, ar norėsiu kada nors spekuliuoti akcijomis, pakeliui susipažinti su akcijų spekuliantų naudojamomis metodikomis realiame gyvenime.

Pažiūrėjus dalyvių sąrašus liūdna pasidaro. Pirmame šimtuke kol kas yra tik 3 lietuviai, o dauguma – estai. Tiesą pasakius, manęs tai nestebina, nes kaip nesutikau lietuvio, kuris nenusimano apie statybas, taip kol kas nesutikau esto, kuris nenusimanytų apie investavimą.

Share/Bookmark

Panašu, kad “investavimas į akcijas” turi naują reikšmę.

“Populiaresnės tampa prekės, kurioms taikomos nuolaidos arba jos yra pigiausios savo kategorijoje. Nuo metų pradžios investuodami į akcijas pirkėjams padėjome sutaupyti daugiau kaip 30 mln. litų.”, – citata iš IKI atstovo Valdo Lopetos pasisakymo.

Ir ROI čia skaičiuojamas naujoviškai – ne pagal grąžą investuotojui, bet pagal naudą visiems mums

Share/Bookmark