Tag Archives: bankas

Investuojate? Vadinasi, verčiatės individualia veikla

Istorija prasidėjo štai taip. Iš pradžių internetuose buvo paskelbta, kad bankas "DnB Nord" įdiegė šaunią prekybos platformą "DnB NORD Trade":
Ja banko klientai galės patys tiesiogiai ir realiu laiku prekiauti akcijomis, valiuta ar žaliavomis ir įvairiausiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis visame pasaulyje už mažiausiai penkis kartus žemesnius komisinius mokesčius.
Po pusmečio paaiškėja, kad šitos prekybos platformos vartotojams, pasak VMI išaiškinimo, reikia susimokėti mokesčius (GPM, PSD, "Sodra"):
VMI mano, kad atsižvelgiant į prekybos platformoje siūlomų produktų ir finansinių operacijų su jais kiekį, pradinio įnašo  dydį bei kitas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šis produktas yra orientuotas į aktyvius investuotojus, todėl bendru atveju šioje...
skaityti visą įrašą

Eilės – ne poezija

imag0019

Antraštę ne aš sugalvojau, o nukopijavau nuo SEB banko eilės lapelio. Perskaitęs šią frazę aš supratau, kad darau vieną keistą dalyką, kurio šiaip neturėčiau daryti. Man dažnai tenka vykti į šalis, kur kreditinė kortelė dažniau yra plastmasės gabalas, o ne pinigai. Todėl tenka vežtis laisvai konvertuojamą valiutą. Bankai sukūrė tokią sistemą, kad jeigu grynus litus keiti į valiutą, bus pigiau, negu šią operaciją apmokėti kortele. Todėl aš žygiuoju į "Swedbank" (tenai artimiausias bankomatas). Nusiimu litus, pereinu gatvę ir SEB‘e išsikeičiu į eurus. Kodėl žygiuoju į SEB? Nes tenai prie langelio aš papuolu per 1-2 minutes, o tuo tarpu...
skaityti visą įrašą

STATOIL’ui klientų nereikia (2)

go_away Apie tai, kaip STATOIL atsikratė dalies pastovių klientų, jau rašė Audrius Aš suprantu, kad kreditų draudimo kompanijoms nutraukus/sumažinus lietuviškų įmonių draudimą, natūrali reakcija – nekredituoti nei vieno kliento. Tačiau rinkoje yra ir kitokių kreditų rizikos valdymo įrankių, kurie palengvina rizikos valdymą. Galiu tik spėti, kodėl STATOIL’as nesinaudoja tokiomis paslaugomis – gal todėl, kad vidinis “ekspertas” žino geriau… Tačiau aš norėjau parašyti ne apie tai. Nors mūsų STATOIL kortelės jau nebegalioja, penktadienį ryte užvažiavau (įpročio galia) užsipilti į Žirmūnuose (prie TELE2 biuro) esančią degalinę. Tačiau ten laukė staigmena – “Banko kortelių laikinai neaptarnaujame”. Pamaniau, kad Lietuvos bankai ne tik kreditų nebeduoda, bet ir jau savo sistemų...
skaityti visą įrašą

Pusė milijardo šen, pusė milijardo ten – koks skirtumas?

solid_bank

Jau turbūt visi išgirdo naujieną. Mūsų mylimi bankai turi didelius nuostolius. Beje, prieš metus turėjo nemažus pelnus. Aš niekaip nesuprantu, kaip per ketvirtį galimą išvaistyti pusę milijardo? Gal aš ribotos fantazijos?

O pasirodo galima, jeigu užsiimi kūrybine buhalterija. Pagrindinis elementas toje buhalterijoje yra nekilnojamasis turtas. Kad truputį aiškiau taptų, aš pabandysiu paaiškinti "ant pirštų". Pavyzdys bus buhalteriškai netikslus, bet tam, kad paaiškinčiau principą - tiks.

Tarkim, Jūsų įmonė dirbo ir uždirbo pelno. O dabar 20% pelno...

skaityti visą įrašą

Raminamieji VILIBOR spekuliantams

Viešumas yra kaip narkotikai. Kai tik duoda vieną dozę, po kiek laiko norisi kitos. Kuo daugiau žinai, tuo daugiau nežinai. Šiandien Lietuvos bankas pradėjo skelbti VILIBORą ir darys tai kiekvieną darbo dieną. VZ.lt palygino pirmąsias paskelbtas palūkanų normas ir pranešė, kad brangiausiai skolina "Nordea". Tačiau kažkaip pamiršo, kad 2009 m. sausio pradžioje būtent šis bankas buvo išmestas iš barščių:

„Pirmą kartą sumažėjo (palūkanos – aut. past.), kai sumažinom privalomas atsargas, o dabar peržiūrėjom tuos bankus. Faktiškai buvo remiamasi šešių bankų kotiruotėmis, kurias jie skelbdavo. Mes peržiūrėjom tą sąrašą ir iš jo išjungėm vieną banką, kuris skelbdavo pačias aukščiausias palūkanas, bet nedalyvaudavo toje rinkoje“, –...

skaityti visą įrašą

Šlapiai skudurinė Raimondo Kuodžio logika

televizoriai Skaitau, ir savo akimis netikiu. Tuomet perskaitau dar kartą. Raimondas Kuodis, politikuojantis ekonomistas, viename partiniame sambūryje pareiškė:
Priekaištai [Vyriausybei] yra didžiulė logikos klaida.
Nes, kaip cituojama straipsnyje, pasak R. Kuodžio, nelogiška manyti, kad "jei kažkas įvyko po sprendimo - vadinasi, dėl to sprendimo". Taip R. Kuodis bando pateisinti naktinius mokesčių pakeitimus, vadindamas juos "gana nereikšmingais" ir stebėdamasis oponentų bandymais suversti šiems "nereikšmingiems mokesčių pakeitimams" visas problemas atskiruose ūkio sektoriuose.
Jo nuomone, pvz., neteisinga tvirtinti, jog paklausa knygoms krito 40 proc. vien dėl padidinto pridėtinės vertės mokesčio, „kuris jas pabrangino keliasdešimt centų ar litu - lyg nebūtų kitų priežasčių, kurie mažintų tą paklausą“.
Na,...
skaityti visą įrašą

Purvo tvermės dėsnis

energy-conference

Dėsnis yra labai paprastas: jeigu turi purviną langą ir paimi švarią baltą medžiagą, tai po valymo turi purviną langą ir purviną medžiagą. Energijos tvarumo dėsnis irgi gerai žinomas: kiek duosi, tiek ir gausi atgal.

Šie du dėsniai reikalingi, kad paaiškintų paklausos-pasiūlos aksiomą. Oi, aksiomų nereikia įrodinėti. O gal vis dėlto pažiūrėkime atidžiau? Iki 1980 metų pasiūlos-paklausos dėsnis veikė idealiai. Jeigu tik pagaminai daugiau negu reikia, tiesiog reikia surasti pasaulyje rinką, kurioje paklausa didesnė negu pasiūla. Bet 1980 atėjo kompiuteris ir jis sugadino du dalykus.