Category Archives: Distribucija

Atsargų trūkumas/perteklius, prekių nuvertėjimas ir prarasti pardavimai dėl prekių trūkumo sandėliuose?

Nauja distributoriaus svajonė

Versle įprasta ieškoti Gralio taurės. Net jei ji egzistuotų, abejoju, ar ji galėtų suteikti nemirtingumą. Pasaulis per daug greitai keičiasi, kad kas nors nebūtų sugadinta. Todėl pats laikas įsivelti į diskusiją apie distribucijos verslo vystymąsi ir perspektyvas. Žinant TOC pagrindines idėjas galima lengvai paaiškinti pokyčius distribucijoje. Deja, TOC žinojimas neleidžia atspėti ateities, bet mes galime pabandyti paspekuliuoti. Taigi, kai pradedame distribucijos verslą, susiduriame su tokia situacija, kad mūsų tiekiamas prekes visi graibsto. Nes klientų yra daugiau negu mūsų pateiktų prekių. Tokią situaciją galima pavadinti distributoriaus aukso amžiumi. Tebūnie tai pirmasis distribucijos verslo raidos etapas. Jis greitai greitai baigiasi (kai tik rinka įsisotina) ir...
skaityti visą įrašą

Ežiuko strategija

"Žinių radijas" penktadienį pakalbino Gitaną Nausėdą, o šis eilinį kartą pasiūlė mūsų šalies gamintojams prisitaikyti ežiuko strategiją. Yra toks anekdotas. Ateina pelė pas pelėdą, miško ekspertę, ir klausia: - Ką man daryti, kad manęs, tokios mažos ir silpnos, nesuėstų? Pelėda-ekspertė pamąstė ir sako: - Tapk ežiuku! - Valio!!! - apsidžiaugė pelė ir išskubėjo šiuo patarimu pasidalinti su kitomis pelėmis. Tik bebėgdama susimąstė: "WTF, o kaip tai padaryti?". Grįžta pas pelėdą ir klausia: - Kaip gi man užsiauginti spyglius? Pelėda: - Čia jau taktikos klausimas. Aš užsiiminėju tik strategija! Šį kartą pas ponas Nausėda ekspertinius patarimus dalijo Lietuvos gamintojams. Iš DELFI straipsnio paimtos citatos bus ilgokos, bet tokie jau tie p. Nausėdos per radiją papasakoti anekdotai. Pirmasis: gamintojų problema -...
skaityti visą įrašą

IKEA neduoda užsidirbti sviestui? Užsidirbsime patys

[caption id="attachment_4630" align="alignnone" width="465" caption="IKEA garsi ne tik savo skaniaisiais kotletukais, bet ir tuo, kad tai vienas efektyviausių koncernų pasaulyje. Bet lietuviai irgi su nagučiais."][/caption] ### Lietuvos gamintojai žino: dirbdamas koncernui IKEA, visada užsidirbsi duonai. Tačiau taip pat žino, kad jei pradėsi užsidirbinėti sviestui, būsi arba pakeistas kitu tiekėju, arba vėl dirbsi duonai. Taigi IKEA yra gėris, niekas nesiginčija, bet būna ir geriau. Apie tai Tiekimo grandinės konferencijoje pasakos Rimas Montvilas, "Alsenos" vadovas, kuriam IKEA kažkada pasakė "Viso gero", bet šis atsisveikinimas buvo naujo sėkmingo kelio pradžia. "Alsenos" sėkmės istorijos teaser'į aprašė "Verslo žinios":
„Teko spręsti rebusą, kaip suvaldyti pinigų srautą ir atstatyti staigiai kritusius pardavimus....
skaityti visą įrašą

Padėka už grįžtamąjį ryšį

Idėja surengti Tiekimo grandinės konferenciją kilo po to, kai Nerius "Verslo klasėj" parašė šį straipsnį: Pagrindinė straipsnio mintis - užuot stūmus prekes tiekimo grandine, pradėti jas traukti. Dabar gi gamintojas bruka tiekėjui, tas bruka mažmenininkui ("imk daugiau - duosiu didesnę nuolaidą"), o pastarasis sėdi su vienų prekių perviršiu ir kitų trūkumu, nes prognozės tiesiog neveikia. Prekių traukimo atveju tiekimo grandinė apsieina be prognozių, nes prekybininkas užsako tik tai, kas ką tik buvo nupirkta (vadinasi, turi paklausą), o žemiau esančios grandys turi užtikrinti greitą papildymą. Taip pirkėjai randa tai, ko jiems reikia, o visos grandys ženkliai pasididina pelningumo rodiklius. Savaime suprantama, šis Neriaus pasiūlymas reiškia...
skaityti visą įrašą

Kiek kainuoja tiekėjų nepatikimumas? #2

Kovo pradžioj rašiau apie tiekėjų nepatikimumo problemą. Pamenate, tuomet driokstelėjo "Norfa", iš savo tiekėjų sąrašo išmetusi firmą „Kraft Foods Lietuva“, kuri, kaip neoficialias žinias aprašė "Verslo žinios", nesutiko įsipareigoti užtikrinti 99 proc. patikimumo. Rinkoje buvo apkalbėta, kad esą "prekybininkai eilinį kartą spaudžia tiekėjus", kas iš esmės reiškia, kad prekybininkai yra blogiečiai, o tiekėjai - vargšai geriečiai. Kad susidarytume objektyvesnį vaizdą ta proga pasižiūrėkime į tiekimo grandinėje besiklostančius santykius, kuriuose dalyvauj ne didieji prekybos tinklai, bet mažos parduotuvėlės. Joms taip pat svarbu tiekėjų patikimumas. Priminsiu, kad tiekėjo patikimumu rinkoje yra vadinamas OTIF (On Time, In Full) rodiklis, apie kurį yra rašęs Audrius: - ar tiekėjas prekes atvėžė tada, kaip žadėjo (On Time), -...
skaityti visą įrašą

Kiek kainuoja tiekėjų nepatikimumas?

Praėjusią savaitę "Verslo žiniose" driokstelėjo žinia, kad ragais susikalė du monstrai: prekybininkė "Norfa" ir skanumynų-gardumynų tiekėjas "Kraft Foods Lietuva":
UAB „Norfos mažmena“ parduotuvių lentynose nebeliko AB „Kraft Foods Lietuva“ tiekiamos produkcijos – koncerno gaminiai perkami iš tarpininkų Vokietijoje ir jiems nebeatiduodamos geriausios prekybos centrų lentynos.
Tai ne pirmas ir ne paskutinis panašus konfliktas, tačiau pastarasis įdomus tuo, kad susikalta buvo ne dėl kainų:
NM pageidauja, kad būtų užtikrinimas nepertraukiamas 99% asortimentas, KFL, neoficialiomis žiniomis, siūlo 90–95%. Tai reiškia, kad dalį produktų, kurių gali pritrūkti, prekybininkai turi saugoti savo sandėliuose.
Esame rašę "Verslo klasėj": mažmeninės prekybos tinklui labai svarbu turėti patikimą tiekimą, nes prekių...
skaityti visą įrašą

Kaip išmatuoti ekonomikos skatinimą? (prekybinis modelis) #1

Sunku ginčytis su ekonominį išsilavinimą turinčiais žmonėmis. Tikrai sunku, ne todėl, kad mažai žino, bet atvirkščiai, per daug žino. Toks didelis kiekis nesistemizuotų žinių. Ir tą jie gerai žino, todėl bet kokią idėją greitai suveda į absurdą. O ekonomikoje tai daroma labai lengvai, nes bet kokį faktą galima nušviesti ir teigiamai, ir neigiamai. Bet kaip visada pati įdomiausia tema yra tai, kokiu rodikliu turi būti matuojamas ekonomikos skatinimas. Taigi kokiu? Žinoma, rezultatui apskaičiuoti galima pritaikyti net ir tokį rodiklį, kokį Lietuvos ekonomikos konferencijoje pasiūlė Andrius Kubilius (žr. jo pranešimo skaidrę-paveiksliuką viršuje). Bet pamėginkime paieškoti geresnių variantų. Atrodytų, pats geriausias būtų darbo...
skaityti visą įrašą

Kaip surasti vartojimo kranelį?

Jau ne pirmą kartą įsitikinu, kad "Verslo klasę" skaito labai daug žmonių. Nes kai šis žurnalas publikuoja mano straipsnį, kelias dienas netyla telefonas. Skambinantieji - klientai, mokymų dalyviai, įvairūs pažįstami - nori pasiginčyti, kad rašydamas neatsižvelgiau į tam tikrus niuansus, kiti gi sutinka su viskuo, kas parašyta, ir kviečia pietų "detaliau aptarti". Treti klausia, kiek susimokėjau "Verslo klasei" už nuolatinę rubriką. Po paskutinio straipsnio apie tiekimo grandinę, kuris išėjo VK spalio numeryje, telefonas vėl netilo. Žinojau, kad užminsim tiekėjams ir prekybininkams ant pūlinio - taip ir atsitiko. Įdomiausia, kad Lietuvos rinkoje ieškoma išeities, nepatikliai žiūrima į atsargų valdymą pagal TOC modelį, kai tuo...
skaityti visą įrašą

Kaip užtikrinti verslo konkurencingumą ir stabilumą su TOC ir LEAN?

Kaip jau skaitėte, Tarptautinis valiutos fondas skelbia, kad pasaulio ekonomika įžengė į pavojingą etapą. Graikijos skola siekia 340 mlrd. eurų. Portugalijos valstybines ir privačias įmones pusvelčiui perima buvusios kolonijos. Trys iš 17 šalių, įsivedusių bendrąją ES valiutą, gavo finansinę pagalbą, kad galėtų išsikapstyti iš krizės. Naujausia domino efekto rinkose auka – Italija, kurios skolinimosi reitingas sumažintas. Nuo vienos didžiausių ekonominių krizių dar neatsigavusią Europos (o ir Lietuvos) ekonomiką puolą nauji negalavimai. Valstybių skolų krizė grasina kirsti ne prasčiau nei nekilnojamojo turto burbulo sprogimas. Nors Lietuvos Vyriausybė ir toliau regi optimistines prognozes, tačiau ne vienas vadovas užduoda sau klausimą: kaip apsisaugoti nuo nuo ekonominių audrų ir užtikrinti...
skaityti visą įrašą

Paskutinė dr.E.Goldratto knyga “Isn’t it obvious?” – jau lietuviškai

Praėjusią savaitę pastebėjau, kad žurnalas TIME paskelbė "25 įtakingiausių verslo vadybos knygų" sąrašą - The 25 Most Influential Business Management Books. Į tą sąrašą įtraukta pirmoji dr.E.Goldratto knyga "TIKSLAS" (THE GOAL) išleista 1984 metais. Tas verslo romanas tapo gamintojų biblija - beveik dauguma skaitė ir pritarė, tačiau pritaikė tik mažuma. Vėliau dr.E.Goldrattas parašė nemažai knygų, kurių daugelis buvo išleistos ir lietuvių kalba. Pats dr.Goldrattas manė, kad pati svarbiausia jo parašyta knyga - "Pasirinkimas", kurioje ne tik pristato esminius apribojimų teorijos principus, bet ir pateikia "turiningo gyvenimo instrukciją". Jis priverčia pažvelgti į veidrodį, kuriame pamatysite, kad bet kokia situacija, kurioje atsiduria kiekvienas žmogus, verslininkas ar jo įmonė, yra tiesiog...
skaityti visą įrašą