Common sense

Jei virš savęs turėčiau bosą, jis mane jau būtų atleidęs. Už tai, kad darbo metu lyg koks visuomenės veikėjas maluosi po renginius, į kuriuos kvietimų gaunam tuntais, ir ne visada pavyksta atsisakyt.

Pastaruoju metu nepavyko atsisakyt:

- CPO (Centrinės perkančiosios organizacijos) prisistatymas blogeriams;

- alaus pagėrimas su blogeriais po CPO prisistatymo;

- Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimai daugiausiai darbo vietų sukūrusiems darbdaviams;

- 3,5 val. trukmės paskaita Žurnalistikos profesinių studijų studentams apie pridėtinės vertės kūrimą;

- užsukimas į VŽ konferenciją apie Viešuosius pirkimus;

- Lietuvos ekonomikos konferencija, kurią surengė žurnalas “Valstybė”.

Jei čia paskelbčiau visas matytas ir lauktuvių parsineštas prezentacijas, ir dar jas pakomentuočiau, tai gautųsi daktaro disertacija. Jūs tokios paklodės neskaitytumėt.

Todėl įspūdžius paleisiu ne vienu srautu, bet partijomis. Sekite naujienas, kaip sakant.

***

Anądien iš Rokiškio gavom stilingiausio blogo apdovanojimą. Dėkui!

Šis apdovanojimas neturi nieko bendro su stilingumu, elegancija ar mada (jei turėtų, mes tokio apdovanojimo niekada nebūtume gavę). Apsidovanojimų vajus skirtas blogeriams pasikelti reitingus google, pasidalinti skaitytojų srautais ir šiaip susireikšminti.

Pradėjęs paskaitą Žurnalistikos centro studentams (kurso vadovė Dalia Kutraitė mane pakvietė kaip blogerį) paprašiau pakelti rankas, kas yra skaitę tinklaraštį, kurį jūs dabar skaitote. Nepakilo nė viena ranka (žmonių buvo ~20). Žiaurokas atradimas paskaičiavus, kad nuo 2008 m. esame parašę >500 tekstų. Buvo smagu nusileisti ant žemės. Ir suprasti, kad jei patys sau nestatysim paminklų, tai kiti jų mums tikrai nestatys

Sklinda gandai, esą tokie apsidovanojimai padeda skaitytojams atrasti naujų autorių, o autoriams – truputį praplėsti skaitytojų uždarą ratą.

Pagal tradiciją “Stylish blogger Award” laureatas neturi teisės užspausti gauto prizo, o privalo juo pasidalinti su kitais stilingiausiais.

Mes stilingiausiais išrinkome tuos, kuriuos gyvai matėm per pristatymą CPO ir pasisėdėjime po jo. Dalis stilingiausių užfiksuota nuotraukose, o viena jų netgi buvo panaudota per paskaitą reklamuojant blogerius žurnalistikos studentams. Prie ko ten “Čili kaimas”, ir kodėl jam reikia padėti, parašysiu kada nors ateityje. Dabar gi metas įteikti apdovanojimus!

Skirmantas Tumelis – nupaveiksluotas geriantis arbatą šalia Andriaus Užkalnio. Šių dviejų blogerių nuotaikas atspindi jų požiūris į ACTA: Skirmantas džiaugiasi būsima pergale, o Užkalnis… O ką Užkalnis? Užkalnis nieko. (+Skirmantas Tumelis)

Andrius Užkalnis – nors ir pabėgo neapmokėjęs sąskaitos, tai dar nereiškia, kad jis blogas žmogus. Man jis labai patinka, ir artimiausiuose rinkimuose vėl už jį balsuosiu. (+Andrius Užkalnis)

Vidmantas Nuolaida – žmogus, pasistatęs stilingą namą savo rankomis. Jis galėtų paskaitas skaityti ne tik žurnalistikos studentams, bet ir VGTU. (+Vidmantas Čičelis)

Tadas Šilas – stilingo blogo apie tai, kas užknisa, autorius. Pastaruoju metu jo niekas neužnisa, todėl rašė senokai. (+Tadas Silas)

Nemunas – visiems padoriems žmonėms pabėgus iš Livejournal, Nemunas ten liko. Ir rašo apie energetinius reikalus taip, kad net aš suprantu. O štai A. Sekmokas Nemuno, įtariu, už jo rašliavas nemėgsta. Paskaitykit, ir suprasit, kodėl. (+Nemunas B)

Mantas Malcius – tas, kur pavardė be ‘č’. Rašo apie kompiuterius, bet taip, kad net aš suprantu. Jei norite suprasti, kuo gyvena kompiuterastinis jaunimėlis, turite tokią galimybę. (+Mantas Malcius)

Buržujus – milijoną kartų minėtas mūsų tinklaraštyje. Vaikšto visad pasitempęs, susišukavęs, pričioskė madinga. Stilingas visas, kaip ir jo blogas. (+Mykolas Kleck)

Leo Lenox ir Leo Astor – du liūtuku. Leo Lenox’as yra didžiulė blogosferos žvaigždė, vieną dieną bus toks pat selebritis, kaip dabar Bumblauskas. Tuomet girsimės, kad kažkada 2012-aisiais mes su juo gėrėm alaus. Štai kokia jis bus žvaigždė. (+Leo Lenox)

Sveikiname visus sulaukus tokio svarbaus apdovanojimo, net jei tokį gavo ne pirmą kartą.

Bet tai dar ne viskas. Kolektyviai pasitarę nusprendėme apdovanoti vieną blogerį, nedalyvavusį CPO renginy ir afteryje. Ta-daaam, sveikiname Remigijų Šimašių!

Mūsų teisingumo ministras, laikinai išgelbėjęs Lietuvą nuo ACTA, gavęs nuodėmių atleidimą iš Rokiškio, yra ne tik labiausiai komentuojamas vyras G+, bet turi labai stilingą tinklaraštį. Su labai stilingomis reklamomis!

Suprantu, kad Skirmantas Tumelis pasinaudojo viršutine reklama, ir nusiskuto barzdą. Bet labai tikiuosi, kad niekas nesusigundė šoniniu baneriu. Nes nepaisant ministro rekomendacijų, pats geriausias greitasis kreditas yra Pipedijos kreditas!

Taigi ministre, “Stylish blogger Award” gavimo proga, linkime apsivalyti nuo gaidiškų reklamų, išsikelti į padoresnę vietą (kad ir pas popo.lt), ir tęsti pradėtus darbus beigi šaunų bendravimą su internautais (+Remigijus Šimašius).

Share/Bookmark

Su sąlyga, kad Lietuvos tinklaraštininkai vienareikšmiškai prieštarauja ACTAi, vienam iš jų – tokiam Skirmantui Tumeliui – kilo idėja, kaip sustabdyti ACTA įsiteisėjimą.

Iki šiol visuomenė savo protestą reiškė visuomeninėmis priemonėmis (šeštadienio protesto akcijos, laiškai politikams, straipsniai internete, buzz’as socialiniuse tinkluose), tačiau atėjo laikas imtis vienos teisinės lobistinės priemonės.

Su sąlyga, kad jau antrą mėnesį esu registruotas lobistas* (mano numeris – 28), turiu įstatymu man suteiktą teisę “daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai”. Taigi Skirmantas Tumelis yra mano neatlygintinas užsakovas, o aš pasigooglinęs parengiau pirmą gyvenime teisės aktą ir viešai teikiu jį Vyriausybei svarstyti ir priimti.

Jeigu šį teisės aktą Vyriausybė, posėdžiausianti šį trečiadienį, įtrauks į darbotvarkę ir priims, ACTA istorijoje bus padėtas taškas (jei LRV priims vėliau, taškas padėtas bus vėliau).

Galima atsipūsti ir wordinį failą.

Pagal Lietuvoje galiojančias tarpautinių sutarčių ratifikavimo procedūras, kad Lietuvoje įsigaliotų ACTA, turi būti įvykdyti tokie veiksmai:

• Vyriausybė priima nutarimą, kuriuo kreipiasi į Prezidentę, kad toji pateiktų Seimui ratifikuoti Lietuvos pasirašytą ACTA susitarimą,
• Prezidentė paskelbia dekretą, kuriuo teikia Seimui ratifikuoti ACTA susitarimą,
• Seimas priima įstatymą dėl ACTA ratifikavimo.

Taigi trumpiausias kelias, kaip užkirsti kelią ACTA įsigaliojimui, yra artimiausiame žingsnyje priimti teisingą teisės aktą, t.y. Vyriausybei nutarti denonsuoti (pripažinti negaliojančiu) ACTA susitarimą, kurį Lietuvos vardu pasirašė Albertas Algirdas Dambrauskas, laikinasis reikalų patikėtinis Japonijoje.

Ši klaida bus ištaisyta, kai Vyriausybė priims tinklaraštininko Skirmanto Tumelio sugalvotą teisės aktą.

Galbūt jau šį trečiadienį.

Padėkime Vyriausybei apsispręsti.

*Anksčiau lobisto pažymėjimas žmogui kainavo 2000 Lt, dabar kaina sumažėjo iki 500 Lt (visam gyvenimui). Kartą nusipirkęs gali legaliai vaikščioti po įstaigas (arba nevaikščioti) ir siūlyti visokius pakeitimus vardan savo verslo klientų ar bendruomeninių interesų.

Share/Bookmark

Buvau sau prižadėjęs, kad apie “Snorą” nerašysiu, bet negaliu susilaikyti nepapurkštavęs, regėdamas sėkmingą lobistų darbą.

O pradėkime nuo paprasto susipažinimo. Paimkime banknotą ir perskaitykime visus užrašus. Neapima keistas jausmas, kad kažko trūksta, kad jūs patikėtumėte, kad rankose laikote pinigą? Kur grasinamas užrašas, kad pinigų padirbinėjimas yra nusikalstama veikla? Tokį užrašą radau ant Baltarusiškų rublių, bet nei litas, nei euras, nei doleris tokių užrašų neturi.

Tiesą pasakius, naujuose pasuose įrašytas kažkoks kažkam prašymas. Ech, kur tas senas aiškus valstybės įsipareigojimas: „Šis pasas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Asmenį, turintį šį pasą, gina ir globoja Lietuvos Respublika“. Beje, smetoniškuose lituose buvo užrašas, kad padirbimas įstatymais draudžiamas. Kodėl ir kur dingo toks svarbus įsipareigojimas, skaitytojai savo teorijomis galės pasidalinti komentaruose.

Gerai, jau supratom, kad banknotai valstybei nebeįdomūs, tiksliau sakant, grynieji pinigai ateities neturi. O kas turi? Gal elektroniniai pinigai bus paklausiausi? Ir čia išryškėja labai įdomus dalykas: jeigu turi grynuosius, tai visada gali atskirti, ar jie tikri, ar padirbti. Bet jeigu turi elektroninius pinigus, kaip galima patikrinti, ar jie tikri? Elektroninis pinigais yra sudarytas iš tokių pačių bitukų, baitukų, kaip ir sexy paveiksliukas. Aš čia sutirštinau spalvas, nors, tiesą pasakius, tai yra seniai išrastas būdas (1,2). Beje, jis taip gerai naudojamas, kad valstybės nustojo skelbti, kiek yra pinigų. Gal jos pačios nežino, kiek ir kas pinigų prikūrė?

Ir čia mes prieiname prie įdomiausių klausimų:

• Pinigų teorijos, susijusios su grynaisiais ir aukso standartu, jau nelabai paaiškina, kas vyksta. JAV FED pinigus elektroniškai daugina kaip super kompiuteris, o va infliacija neprasideda?
• Kodėl valstybė, kurios nuosavybė yra pinigai, turi juos skolintis iš privačių bankų?
• Kodėl bankai nustojo skolinti verslui?

Aš pradėjau skaityti keletą teorijų apie pinigus, ir jas numečiau. Nes pinigai nėra vertinami kaip prekė. Infliacija ir defliacija – tai mums gerai žinomas paklausos ir pasiūlos modelis. Tiesa, ši prekė pati likvidžiausia. Visomis prasmėmis. Ir dar: visos teorijos vienaip ar kitaip susijusios su grynaisiais arba aukso standartu. Tai reiškia, kad pinigų masės augimas kada nors įsisotins.

Na, elektroniniai pinigai neplanuoja įsisotinti, ribų elektroniniams skaičiams juk nėra. Va, tada supranti, kad FED išleisti milijardai – tai tik fikcija, nes ekspertai skaičiuoja, kad rinkoje pinigų trūkumas siekia maždaug 1,5 trilioną (1.500.000.000.000) dolerių. Apie kokią infliaciją galime kalbėti, jeigu pinigų trūkumas yra toks didelis?

Kažkur skaičiau, kad visos krizės prasideda nuo pinigų trūkumo. Jeigu sulygintumėte Graikijos ir JAV makroekonomikos rodiklius, rastumėte kelių procentų skirtumus. Tai kodėl viena bankrutuoja, o kita yra didžiausia pasaulio ekonomika? Skirtumas tik vienas ir labai mažas: Graikija negali spausdinti pinigų. Tiesa, Vokietija su Prancūzija gali, todėl ir gelbsti Graikiją. O dar tiksliau – Vokietijos ir Prancūzijos bankai melžia Graikiją.

Pamėginkime Graikijos pavadinimą pakeisti į Lietuvą. Mes irgi kažkada sumąstėme, kad litų nespausdinsime. Aš taip nesumąsčiau, todėl įdomu, kam tokia mintis šovė? Žinome, kad įstatymus leidžia Seimas. Gal yra nors vienas seimūnas, kuris gerai išmano bankų veiklą? Tiek gerai, kad galėtų suprasti, kokius įstatymus reikia išleisti? Hmm, reiškia, jiems įstatymus rašo KAŽKAS. Vadinasi, tie KAŽKAS ir sumąstė. Nes klausimas taip ir lieka neatsakytas, kodėl Lenkijai devalvacija yra gerai, o Lietuvai yra blogai. Žinau, kad per devalvaciją visi nukenčia. Bet tai trumpalaikė kančia, o kas ilgam nukenčia? Tiksliau, kieno skolų portfelis labiausiai nukenčia? Na, va, ir išsiaiškinome, kodėl Lietuvos Valstybė negali atvirai leisti pinigų.

Bet pinigų trūksta ir jų reikia sukurti. Ir čia maloniai pasiūlo paslaugas pinigų kūrime komerciniai bankai. Kurie gali lengvai sukurti elektroninius pinigus ir nustatyti palūkanas. Negi kas nors mano, kad Viliboras yra konkurencijos rodiklis, o ne dar vienas gražus įrankis legalizuoti bankų godumą? Ypač, kai bankai tarpusavyje net neatlieka operacijų pagal klientams primestą Viliborą. Kitaip tariant, Lietuvos Vyriausybei reikia draugiškai nusiteikusio banko, kuris galėtu papigiai paskolinti.

Taip pabandė padaryti Lietuvos Bankas, bet triukšmo užteko, nors 99,999% Lietuvos gyventojų nesuprato, dėl ko valdžia tarpusavyje pradėjo rietis.

Ir tada nukrito “Snoras”. Na, nacionalizavom. O kas, jei vietoj bankroto, būtume visus indėlininkus nuraminę, juk vis vien ne visi būtų puolę išsiimti pinigus, žiūrėk, ir būtų reikėję pridėti kelis kartus mažiau, negu dabar išmokėjom indėlininkams.

Bet svarbiausia, kad būtume gavę priėjimą prie pinigų spausdinimo sistemos. Nes dabar, kad spausdintum pinigus, nereikia suprasti poligrafijos, tereikia praeiti LB reikalavimus, pasivadinti banku, nusipirkti kompą, įsidėti excelį ir paskelbti, kad jis apskaito pinigus, ir visi auditoriai turi tikėti tuo exceliu. Jeigu kas nors excelio skaičiuose nepatinka, galima juos pakoreguoti. Kas atskirs, kur tikri, o kur netikri bitukai, baitukai?

Idealus variantas Vyriausybei: pati padeda indėlį į savo banką, ir pati sau pasiskolina, ir dar už kokį nori procentą. O jeigu pati nesugebės gražinti paskolos, subankrotins banką. Ir niekas niekam neliks skolingas, ir pinigų visi turės, kiek reikia. Bet tai gali kai kam nepatikti. Štai kodėl taip greitai LB po nacionalizavimo subankrotino “Snorą”, net neleido Vyriausybei pasiimti solidžios paskolos. Neduok Dieve, kitų bankų pelnai nukentės: geriau ne pelnus skelbtų, o kiek mokesčių sumokės nuo pelno. Tiesą pasakius, nepraėjo nė pusmetis, ir kai kas Vyriausybėje prabudo, bet sprendžiant iš kitų straipsnių bus greitai vėl užmigdytas.

Liko paskutinis klausimas: tai kodėl bankai nustojo skolinti verslui. Atsakymas paprastas. Tarkime, paskolino gamyklai X, ji prigamino gaminių Y, ir jų niekas neperka, nes 20% yra bedarbiai, o dar likusi 20% dirbančiųjų gauna minimumą, kuris yra mažesnis už pašalpas. Ką reikėjo daryti kitaip? Manau, kad jau vėlu mojuoti kumščiais, nors vartojimą vis vien reikia skatinti, o tam reikia pinigų. Ir gal užuot juos davę bankamas išdalinti, būtume geriau daugiau davę eiliniams dirbantiesiems?

Share/Bookmark

Šildymo kainų istorija eina į užmarštį. Kurgi neis: maklės su sąskaitomis vyko 2011 m. lapkritį, o jau turime 2012 m. vasarį.

Per tą laiką sostinėje buvo užtrumpinti taksistai,  susprogo vamzdis, miesto valdžia bandė rubikonams padėti atsikąsti gabaliuką atliekų rinkos, Zuokas&Dalkia paskelbė norą už ačiū investuoti apie 0,5 mlrd. Lt į biokuro katilinę, kažkoks veikėjas repavo ant Mero Zuoko sienos ir kt.

Beje, dėl taksistų. Jie iš tiesų galėjo nuslėpti “dešimtis milijonų” mokesčių, ir todėl Meras Zuokas neatsitiktinai bendrauja su taksistais stebint TV kameroms (must see):

Nepažeidinėkite įstatymų. Vilniuje Garliavos nebus!

Smagu, kad turime ryžtingą merą. Šio demonstracinio ryžto apimti viliamės, kad meras nepames fokuso, ir užtikrins, kad įstatymų nepažeidinėtų ir kiti miesto verslininkai. Ar meras paprašys ir šių veikėjų išsitraukti rankas iš kišenių?

• Viešųjų pirkimų tarnyba dėl „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ pirkimų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
• „Litesko“ sutartis su „Axis Industries“ — neteisėta
• VPT: “Vilniaus energijos“ sutartis su „Axis Industries“ prieštarauja įstatymui

Šalia daugybės pro šalį tekančių milijonų, yra ir tokių smulkmenų, kaip kad:

• Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad “Vilniaus energijos” reklamos kampanijos, kurią koordinuoja „Experiential Communications“, paslaugos turėtų būti perkamos viešųjų pirkimų būdu. Tačiau tokio skelbta nebuvo, nes “Vilniaus energija” geriau už įstatymą žino, kada jis turėtų būti taikomas.
• Minėtoji Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į policiją, kad toji padėtų surasti prasikaltusius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojus, katrie buvo patraukti dėl VPĮ pažeidimų. Nes be policijos tie tarnautojai nesidavė surandami. Įdomiausia, kad šių prasižengėlių nepavyko rasti net policijai. Nesuradus žmonių negalima surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų, o nesurašius pastarųjų -- tereikia palaukti, kol įsigalios senatis (kuri ant dienų), tuomet šauti šampaną ir jį išgerti kišenėj laikant špygą Viešųjų pirkimų tarnybai. Į šampano vakarėlį būtina pasikviesti ir Merą Zuoką, šį kartą, žinoma, be TV kamerų.

Taigi daug čia visko įvyko nuo 2011 m. lapkričio, daug ir pasimiršo. Juolab pasimiršo visokie seni pokalbiai, nors kalbėtojai iki šiol turi nuomonę.

Bet vienas dalykas man giliai įstrigo atmintin: toji istorija su nuotoliniu “Rubisafe” reguliavimu. Rubikonai sako, kad 2011 m. lapkritį nebereguliavo, tačiau paprasti žmonės liudija priešingai. Pažiūrėkite ištrauką iš 15min.lt surengtos konferencijos. Eteryje -- Architektų g. 104 namo bendrijos pirmininkas Albertas Pagalys ir Meras Zuokas:

VE atstovo Nerijaus Mikalajūno atsiųsta išvada, kurią parengė “Vilniaus energijos” nusamdyta firma “Synergy Consulting”, yra kol kas vienintelis “įrodymas”, kad skaitiklių nereguliavo. Kadangi audito ataskaitos niekas nėra matęs (parodykite / nurodykite žmogų, kuris yra matęs), belieka užsikabinti už išvados. Užsikabinkime, su sąlyga, kad turime šiokios tokios info.

Pacituosiu įdomiausią vietą:

Analizės metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. UAB “Vilniaus energijos” darbuotojai Vilniaus m. daugiabučių namų šilumos punktų įrenginių nuotoliniu būdu nevaldė (nekeitė namų šildymo sistemų ir karšto vandens temperatūrinių grafikų ir kitų šilumos suvartojimą įtakojančių parametrų).

Taigi ponui Albertui Pagaliui, Architektų g. 104 namo bendrijos pirmininkui, prisisapnavo. O gal tai nebuvo sapnas, sužinojus, kad:

• UAB “Vilniaus energija”, kaipo tokia, tiesiogiai niekada rubiseifų nereguliavo, nors kai kurie šios įmonės darbuotojai turėjo galimybę prisijungti

IR

• anksčiau pagrindinis valdymas buvo atliekamas firmos “City Service” specialistų, iš šios firmos kompiuterių

IR

• serveriai, kurie valdo rubiseifus, stovi ne “Vilniaus energijos” serverinėse, bet kitos firmos (per rubikoninius rebrand’ingus neina tiksliai sugaudyt, bet kažkuri iš “Axis”) serverinėse.

Todėl visai įmanomas variantas, kad teisūs abu: tiek auditorius Tyrūnas Jokubauskas (“Vilniaus energija” nereguliavo!”), tiek namų bendrijos pirmininkas Albertas Pagalys (“Mačiau, kaip kažkas reguliavo”).

Beliko išsiaiškinti, KAS REGULIAVO RUBISEIFUS, kai įstatymas draudė tai daryti?

Smagu, kad įstatymų laikymosi propaguotojas Meras Zuokas siekia, kad Vilnius nevirstų Garliava. Bet Sicilijos perspektyva -- ne ką daugiau viliojanti.

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (vilnietiškieji wikileaks) #11
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr. 12: Auditas esą parodė…
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (nepatogus klausimas) #13
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? #14. Demagogijos srautas šilumos vartotojams pilasi toliau

Share/Bookmark

Aurimas Perednis, nepaperkamas žurnalistas su senu kaip žemė “Nokia” telefonu, vakar pakvietė į tiesioginę radijo laidą. Žinoma, kad apie šildymo kainas, apie ką gi daugiau blogerius kvies.

Taigi štai sėdim mes su Liutauru (manęs nuotraukoj nesimato) ir šnekam į mikrofonus. Tuo metu visa Lietuva, prigludusi prie radijo imtuvų, sustingusi klauso laisvo žodžio. Tai buvo toks reikšmingas įvykis, kad jį nušvietė net DELFI.lt.

Žemiau – laidos įrašas tąkart neprigludusiems:

Aktualusis interviu 2012-01-17 by commonsenseLT

Visas įdomumas prasideda tuomet, kai laidos rengėjai paskambina Nerijui Mikalajūnui, “Vilniaus energijos” atstovui spaudai. Pokalbis dėliojasi daugmaž taip:

Žurnalistas Aurimas: Tai kas apmokėjo VE sąskaitas už reklaminę kampaniją?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus (~05:35): Blah, blah, blah, akcininkai apmokėjo, blah blah blah, tai neįeina į šilumos kainą, blah blah.

Commonsense.lt (~07:30): Nerijau, kokiai firmai išstatytos sąskaitos už reklamą?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: (pauzė………………) Atsiprašau, neišgirdau klausimo. (LoL)

Žurnalistas Aurimas: kokiai įmonei išrašomos sąskaitos už reklamą?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: “Vilniaus energijai”…

blah blah blah

Commonsense.lt (~09:40): Sakote, kad sąskaitas už reklamą apmoka “Vilniaus energija”. O “Vilniaus energija”, kaip žinia, yra perkančioji organizacija, kuri pirkti prekes ir paslaugas gali tik per viešuosius pirkimus. Ar buvo skelbtas viešasis pirkimas šitai reklamos kampanijai?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: (pauzė……………) atsakymo klausyti nuo 09:56. Kaip sako mano vienas prietelius: “Patys pajuskite atradimo džiaugsmą”.

Kas dar gero įvyko eteriuj? Bent porą kartų pasakiau, kad tautai būt smagu pamatyti “Sinergy Consulting” atlikto audito ataskaitą. Na, tokį dokumentą, kur auditoriai nurodo, ką ir kaip tyrė, kokius duomenis nuiminėjo nuo kur, kokie faktai buvo nustatyti (sąrašas) arba nenustatyti. Kaip rašė audito asų ekspertas Rokiškis #12 serijoje:

O koksai to suradimo ar nesuradimo patikimumas, galima nustatyti pagal audito kriterijus ir įvykdytus patikrinimus, kurie pateikiami toje pat ataskaitoje.

Taigi pamatyti ataskaitą būtų nuostabu: nes dabar teturime “Vilniaus energijos” garbės žodį, kad jie rubiseifų nuotoliniu būdu nereguliavo.

Praėjus pusvalandžiui po radijo laidos, gaunu el. laišką:

From: Nerijus Mikalajunas

Date: January 17, 2012 6:00:58 PM GMT+02:00

To: Mindaugas

Subject: audito isvada

Laba diena p. Mindaugai,

siandien Ziniu radijo laidoje isgirdau apie Jusu pageidavima pamatyti audito isvada, nes tikite tik savo akimis, o ne garbes zodziais. Kadangi ji viesa – siunciu.

Pagarbiai,

Nerijus Mikalajunas

Taigi turime garbės žodį su parašu.

Padėjokau už žinutę ir paprašiau ATASKAITOS. Kol kas negavom.

• Jei audito ataskaita neegzistuoja, tuomet tai yra skandalas. Su pasekmėm audito užsakovui, audito vykdytojui ir audito politiniams reklamuotojams.
• Jei audito ataskaita egzistuoja, tuomet ATSIŲSKITE JĄ, MALONIAI PRAŠOM.

Kaip vertinu pasantykiavimą su VE atstovu tiesioginiame eteryje? Panašiai kaip šis radijo klausytojas, po laidos atsiuntęs žurnalistui Aurimui SMS’ą:

Kas toliau?

Šiandien Meras Zuokas žada atsakinėti į gyventojų klausimus:

Ta proga į vrt@vilnius.lt ką tik pasiuntėm tokius klausimus:

• Mere, ar skaitėte “Synergy Consulting” atlikto audito ataskaitą?
• Mere, ar galėtumėte pasirūpinti, kad audito ataskaita (nepainioti su išvada) būtų paviešinta visuomenei?
• Mere, kaip reaguosite pasitvirtinus faktui, kad “Vilniaus energija” reklaminę kampaniją užsakė apeidama Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris jai, kaip perkančiajai organizacijai, privalomas?
• Mere, kaip “Vilniaus energija” padengs “nustatytą sąnaudų sumą”, jei pasitvirtins, kad “realizuotos šilumos kiekis buvo mažesnis, nei buvo prognozuota”?
• Mere, tai vistik, kiek procentų 2011 m. lapkritis buvo šaltenis už 2010 m. lapkritį?

Lauksime atsakymų, ačiū!

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (vilnietiškieji wikileaks) #11
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr. 12: Auditas esą parodė…

Share/Bookmark

Šiandien paskambino iš TV3 laidos “Paskutinė instancija” ir paprašė žodžiais į kamerą papasakoti šildymo skandalo blogeriško tyrimo eigą. Niekada neatsisakome duoti interviu, ta proga sušnekėjau tai, ką čia rašinėjom (ne tik aš, bet ir Skirtumas ir Rokiškis).

Interviu užbaigiau pasakymu, kad mes (na, visuomenė) sėdim ant fronto linijos pasislėpę apkasuose, juose lindėdami keliam įvairias prielaidas, uždavinėjam Zuokui ir jo svitai klausimus, o atsakymų negaunam. Nes aplink didelis triukšmas: pro ausis į abi puses zvimbia kulkos, abiejose apkasų pusėse sproginėje granatos. Mes tame Kubiliaus&Co ir Zuoko&Co kare dalyvauti nenorim, mes tik norim, kad atsakytų į mūsų (na, visuomenės) keliamus klausimus, kad žinotume, kad mūsų niekas neapipipinėja, ir tiek žinių. Pasakiau gal kitais žodžiais, bet mintis buvo daugmaž tokia.

Be kita ko, papasakojau apie prielaidą, kodėl “Vilniaus energijai” naudinga padidinti suvartojimą (jiems nenaudinga nusipirkti pernelyg daug dujų ruošiantis šaltai žiemai, ir likti su neišnaudotu dujų kiekiu, kai žiema, pasirodo, buvo šiltesnė). Pasakiau, kad šią prielaidą patvirtinti arba atmesti galima tik žinant, kada ir kiek dujų šiam sezonui VE pirko. O su salyga, kad šito niekas viešai nesako, tai ir sėdim apkasuose su nuomonėmis, o ne su faktais.

Beveik valandą šnekėjau į kamerą, tad pasižiūrėsite montažą, jei parodys (sakė, gal rodys ketvirtadienį, sausio 19 d.).

Taigi grįžtu namo ir galvoju, kad būt gerai dar kartelį paieškoti info apie tas dujas ir prognozes. Ir ta proga pagooglinu:

Ketvirtasis google rezultatas mane perkelia į puslapį, kuris, kaip suprantu, skirtas vidiniam Zuoko&Co naudojimui, ir nėra prieinamas per jokias vilnius.lt saito nuorodas jau prieinamas viešai:

Kaip tyčia, jau išjungus TV kameras, užsiminiau žurnalistui, kad gaila, jog Vilniaus savivaldybė nebendradarbiauja su visuomene: galėtų pateikti ne tik dozuotas išvadas, bet ir įvairius duomenis (open source principu), taip pat ir “Rubisafe” skaitliukų audito išvadas, o gal net audito metodiką. Juk tarp tūkstančių Vilniuje gyvenančių programuotojų tikrai rastųsi keli, kurie nepatingėtų paanalizuoti net ir programinio kodo. Juk kuo daugiau akių, tuo mažiau klaidų, ypač, kai toks kelbus klausimas, kaip pastarasis.

Taigi šiuo įrašu, užuot apgailestavę, imsim ir visuomenės domėn pateiksim tą info, kokia disponuoja Zuoko PR komanda. Tikiuosi, mūsų neapkaltis autorinių teisių pažeidimais, nes dokumentai nepasirašyti (tik vienoj vietoj, kiek pastebėjom).

Tarp šių duomenų nėra “Rubisafe” audito išvadų, bet gal Zuokas jas dar pateiks. Pažadame išpublikuoti.

Tačiau tarp šių duomenų rasite tai, ką meras ir jo komanda nutylėjo per spaudos konferenciją. Patys pajuskite atradimo džiaugsmą.

Taigi, vilnietiškieji wikileaks jūsų dėmesiui!

Continue Reading »

Share/Bookmark

Vilniaus savivaldybei antradienį surengus spaudos konferenciją ir eilinį kartą pažongliravus skaičiais, daugumai stojosi natūralus klausimas: o ką gi apie tas žonglirystes pasakys commonsense.lt?

Geranoriškų paskatų vedini atidžiai perskaitėme savivaldybės pranešimą spaudai ir peržiūrėjome liaudžiai pagamintą prezentaciją.

Mus, TOC žmones, kiti paprastai laiko arba pasipūtusiais (“Iš kur jūs čia tokie viską žinot??”), arba vriednais (“Užknisote kabinėtis!”), ir ko gero ne be pagrindo. TOC metodika yra pagrįsta nuobodžiu prielaidų tikrinimu. O kai viską patikrinam, stojasi aiškuma, ir štai toji aiškuma yra nuostabus dalykas diegiant firmose efektyvumus.

Žiūrime į A. Zuoko prezentacijos paskutinę skaidrę:

Štai patikrinkime prielaidą, kad:

Per 2011 metų lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-os iki lapkričio 30-os imtinai) iš bendrovės „Vilniaus energija“ į šilumos tinklus buvo patiekta 306176 MWh šilumos, tai yra 2,4% daugiau, nei per atitinkamą 2010 metų laikotarpį.

Kadangi savivaldybės faile netyčiuke tokių duomenų apie “šilumos kiekį tinklams” nėra, negalime patikrinti jų tikslumo. Todėl pasitikime tuo, kas parašyta. Juolab, šie skaičiai sutampa su tuo, ką “Vilniaus energija” papasakojo Valstybinei energetikos inspekcijai. Toji net ir grafiką, tiesa, du grafikus nupaišė anądien:

Kadangi procentaliai gražiau skamba kairysis grafikas (padidėjimas vos 2,4%), tai apie antrąjį, dešinįjį – realizuotos šilumos kiekio (kur padidėjimas 11,5%) – Artūras Zuokas nieko nepasisakė. O sąskaitos gyventojams juk išstatytos pagal realizuotą (parduotą) šilumą…

Jei pažiūrėsime į failą netyčiuką, pamatysime, kad skaičiai, grafike pavaizduoti ‘realizuota MWh’, visiškai sutampa su faile esančiais ‘parduota MWh’ skaičiais. Bėda tik, kad jie apima ~33 dienų laikotarpį.

Viską įvertinus galima daryti prielaidą (dar vieną), kad kairysis žaliasis stulpelis apima 30 parų (taip sako Zuokas), o dešinysis žaliasis – ~33 paras (taip rodo failas netyčiukas). Jei tai būtų tradicinis assessment’as, kokius darome prieš diegimus, paprašytume suvienodinti duomenų kriterijus, kad nelygintume apelsinų su kopūstais. Bet kadangi yra labiau kompetentingų darbo grupių, komisijų ir inspekcijų, tai štai jums ir prašom.

Panagrinėkime dar vieną prielaidą:

Nustatyta, kad šilumos tiekėjas “Vilniaus energija” nedarė įtakos šilumos suvartojimui pastatuose nuotoliniu būdu.

Kaip žinia, taip nustatė pačios “Vilniaus energijos” pasamdyti ekspertai. Norint patikrinti, ar jie teisingai nustatė, reikėtų panagrinėti, kokią metodiką jie naudojo. O gal netyčia klaidą padarė? Juk niekas neapsaugotas, tiesa? Ta proga būtų nuostabu gauti tyrimo ataskaitą (ne tik išvadą). Net neabejoju, kad A. Zuokas, būdamas doras ir skaidrus politikas, išsireikalaus, kad “Vilniaus energija” paskelbtų tą auditorių ataskaitą.

Kol ataskaitos nematėm, prisiminkime, ką apie “Rubiseifus” pareiškė minėtoji Valstybinė energetikos inspekcija:

(10) Neperdavus nuotolinio valdymo įrenginių prižiūrėtojui, išlieka galimybė nuotoliniu būdu valdyti šilumos punkto darbą ir reguliuoti temperatūrinius režimus.

Klausimas A. Zuokui ir visam savivaldybės viešųjų ryšių skyriui: daleiskime, VE nereguliavo rubiseifų nuotoliniu būdu 2011 m. lapkričio mėnesį. Kaip užtikrinate, kad jie to nedaro šiuo metu? Ryt užsakysite dar vieną auditą?

Juk šitas raštas vis dar aktualus, tiesa?

Taigi mere, klausimas, kurį rytoj Jums pakartosiu per Twitterį, kad nepasimestų:

Kaip užtikrinate, kad “Vilniaus energija”  šiuo metu nedaro įtakos šilumos suvartojimui pastatuose nuotoliniu būdu?

Galiausiai patikrinkime dar vieną prielaidą. Paskutinę, nes jau laikas miegot (laisva spauda seniai miega, btw):

Šį į tinklus patiekto šilumos kiekio padidėjimą galima paaiškinti 7,7 proc. šaltesniu 2011 metų lapkričiu, nei 2010 metų lapkritis.

Temperatūros pokyčius matuoti procentais – wow. Bet numalšinkime nuostabą ir pamėginkime įsigilinti, ką ir kaip A. Zuokas čia suskaičiavo.

Štai uždavinukas visam Vilniui. Mieli matematikos mokytojai, būtinai paspręskite mokykloje (tinka nuo 7 klasės).

“Vilniaus energijos” teigimu, 2010 metų lapkričio mėnesio vidutinė temperatūra Vilniuje buvo +4 laipsniai C, o 2011 m. lapkritį ji buvo žemesnė ir siekė + 3 laipsnius C, todėl šilumos suvartojimas vilniečiams šiemet išaugo. (…) Meteorologų duomenimis, Vilniuje šiais metais vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra buvo 0,8 laipsnio žemesnė nei pernai.

Kiek procentų sumažėjo temperatūra?

Jeigu norite uždavinį pasunkinti, įveskite vieną temperatūrą pliusinę, kitą – minusinę

Kadangi pats nesu matematikas, o tik vriednas pasikėlęs procesistas, bandyčiau pasilengvinti sau sprendimą, todėl Celcijaus laipsnius pasiversčiau į Kelvino. Ir gaučiau propagandiškai labai niekingai atrodantį rezultatą. Jis į pranešimą spaudai tikrai nepatektų.

Taigi jei norime žongliruoti skaičiais, tai pirmyn, bet tai bus panašu į cirką, o ne į tyrimą. O jei norime tyrimo, tai skaičiavimo, auditavimo metodikos neturėtų būti paslaptis.

Priešingu atveju, mere, mes jums negalėsime niekuo padėti.

PAPILDYTA 2011-01-11 12:50

Po mūsų įrašo Vilniaus savivaldybė išėmė prezentaciją iš interneto (ir iš slideshare, ir iš savo saito):

Visa laimė, kad mes turėjome kopiją. Ir ją dabar visame ankstesniame gražume publikuojame savo sąskaita:

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9

Share/Bookmark

Bejunginėdamas TV kanalus užtaikiau tokį, kuriame draskėsi dvi moteriškės. Ir viena įrodinėjo, kad dėl blogo gyvenimo kalta valdžia, nes jos dukra, išvažiavusi į Norvegiją ir ten dirbdama medicinos sesele, uždirba 12 tūkstančių litų. Ir, savaime suprantama, tikrai į Lietuva negrįš. Dvylika tūkstančių litų Lietuvoje būtų ne tai, kad prabanga, o nepadoriai daug. Sakykime tiesiai šviesiai: tiek gaunantis žmogelis  butų buržujus (ne šitas), kuri reiktų išbuožinti.

Galima sukelti diskusiją: o kas yra turtingas žmogus? Mūsų lietuvišku mentalitetu?

Kadangi variantų bus gerokai daugiau negu melejonas, tai aš pasiūlysiu tam tikrus kriterijus.

• Tai tas žmogus, kurio pastovios mėnesinės pajamos yra žymiai didesnės negu vidutinis atlyginimas. Čia žodis žymiai reiškia, nors 10 kartų didesnės (visokios PI ar e konstantos geriausiu atveju pretenduoja į vidutinę klasę. Bet apie tai vėliau).
• Tai žmogus, kuris dar turi sukaupęs turto. Vienos gyvenamosios vietos su automobiliu aš nelaikau turtu. Gyventi kažkur reikia, todėl turi turėti stogą, o jeigu turi turėti, tai koks čia turtas, vienos išlaidos. Tas pats liečia ir autotransportą: mūsų gyvenimą sunku įsivaizduoti be pastovaus transportavimosi, todėl tai irgi daugiau būtinybė, darbo įrankis, negu prabanga ar turtas. Bet jeigu jau turi papildomą vilą, kuri skirta tik poilsiui, ar džipą, skirtą purvams pataškyti, tai jau galima būtų priskirti turtui.
• Beje, tasai žmogelis gyvena be jokių skolų bankui. Ir pinigų turi, kurių užteks pragyvenimui, 10 metų ir daugiau.

Kriterijų dėka turtuolio apibrėžimas gavosi gan tikslus. Beliko tik jį įgyvendinti. Ir čia prisiminiau savo seną klausimą: niekaip nesuprantu, kodėl mūsų protėviai sugebėdavo sukaupti turtus, o mes jau to nesugebam? Gal kažkas yra įdomaus piliečių valdymo sistemoje?

Galiu atskleisti bent kelias priežastis, kodėl mes nebūsime turtingi, nors, manau, skaitytojai galės pateikti daugiau. Taigi pradėsiu nuo bankų (na, va, ir vėl, jau tenai viskas išnagrinėta).

Iš tikro visi, kas žino skolos su palūkanomis istoriją, jau gali suprasti. Kad palūkanų gi grąžinti tai nėra iš ko. Todėl mes palūkanas grąžiname sukauptu turtu. Gal tai nebūtų didelė bėda, jeigu mes grąžintume tik kokius 2 ar 3 procentus. Bet tiesa tokia, kad yra sukurta sistema, kad jūs negalėtumėte įsigyti turto be paskolos, o paskolą mokėsite 30 metų.

O dabar atvirai pasakykite (komentaruose), ar tikrai visi mes jaučiame, kad jeigu sutelktume savo pastangas, negi nepasistatytume namo savo rankomis per 30 metų?

Aš manau, kaip ir jūs, bet vis vien sėdžiu su paskola.

Dabar grįžkime prie turto, kurį atiduosime bankui. Kadangi valdžia jau nusprendė, kad esame turtingi nuo vieno milijono kainuojančio namo, tai paskola tebūnie bus milijonas. Gausime, kad turime mokėti po maždaug 6 tūkstančius, kas mėnesį. Reiškia, sumokėsime 6.000x12x30=2.160.000. Kitaip tariant, apmokėsime sau namą ir dar tokį patį atiduosime bankui. Mokėdami paskolą, mes ne tik valdžios akyse esame turtuoliai, bet dar lygiai tokį pati namą padarome ir bankui. Todėl žmones, mokančius paskolas, reikėtų vadinti turtuoliais, nes antras namas galėtų būti vila kur nors Viduržemio jūros pakrantėje. Na, bet pusę savo turto jau atidavėm.

Pereikime prie kitos įdomios priežasties, kurią galima pavadinti vartojimo ekonomika. T.y. IKEA‘os verslo kredo: baldai turi būti keičiami kas 2-3 metus. Ei, palaukite, mano senelis stalą padarė tokį, kad prie jo sėdėjo dvi kartos, o dabar stalą aš turiu išmesti po dvejų metų? Tiesą pasakius, taip, nes  jis padarytas iš šiukšlių. Dar kart tiesą pasakius, tos šiukšlės kažkada vadinosi mediena. Bet su tokiu požiūriu einama visur, tame tarpe ir į statybas. Mūrinių namų nenagrinėsime, bet karkasinius namus stato 25 metams, o po to -- utilizacija. Va čia ir pats įdomumas gaunasi: aš dar nespėjau sumokėti paskolos už namą, o jį jau reikia griauti. Negana to, kad aš vieną namą padovanojau bankui, tai dar manasis sugriuvo. Trisdešimt metų kaupiau turtą, o turiu tik šiukšlių krūvą.

Tam, kam jau prasidėjo depresija, galiu pranešti, kad neužbaigiau. Lietuva, neatsilikdama nuo turtingų valstybių, įvedė NT turto mokestį. Tiesa, dabar dar su apribojimais, bet yra toks terminas „mokestinės bazės praplėtimas“, todėl tik laiko klausimas, kada mokėsime visi. Paimkime tą patį 1%, ir gausime, kad per tą laikotarpį, kol mokėjome 1 mln. paskolą bankui, sumokėjome trečdalį jo vertės mokesčiais valstybei. Aš dabar supratau, kodėl valstybė pareikalavo, kad bankai skolintų ne daugiau 40% pajamų. Gi likusią dalį reiks sumokėti monopolijoms ir mokesčiams.

Beje, laikas prisiminti įrašo pradžioj paminėtas konstantas PI ir e. Mes jau gerai įsisavinome, kad atlyginimai ne tik kyla, bet ir mažėja, arba visai dingsta. Ir čia atsiranda vienas labai svarbus mokestinis aspektas. Jeigu visus mokesčius mokame nuo pinigų judėjimo, tai turto mokestis yra nuo laiko. O tai reiškia, tik laiko klausimas, kada turto savininkas atsiras tokioje situacijoje, kai neturės pinigų sumokėti mokesčių, ir tą turtą praras. Todėl pajamos turi būti eilę kartų didesnės. Ir šiaip tik truputį susimąstykite – turtą jūs kaupiate po truputį, o TURTO mokestis jūsų turtą naikina irgi po truputį. Klausimas, kas ką aplenks? Jei manėte, kad jūs, apsidairykite ir dar kartą pagalvokite.

Aš visada maniau, kad turtinga šalis -- tai ta, kurioje daug turtingų piliečių. Bet kuo daugiau susiduriu su turtingomis šalimis, tuo labiau suprantu, kad tai šalys, turtingos skolomis ir prasiskolinusiais piliečiais. Ir visai nesvarbu kam -- bankams ar valstybei.  Dabar jau ir nebestebina faktas, kad iki 60% piliečių glaudžiasi nuomojamuose būstuose, o valstybė turi vis didesnę dalį pinigų perskirstyti. Ir vis labiau ieško turto, kurį dar būtų galima nacionalizuoti su mokesčių pagalba. Juk registrai pilni tokio turto.

Taigi prie ko tie 12 tūkstančių litų? Ogi prie to, kad gaudamas net tokį atlyginimą Lietuvoje turtingu netaptum, o noras turtuolius išbuožinti niekur nedingo.

Share/Bookmark

Naujieji metai smagūs tuo, kad kaskart turi prabėgti šiek tiek laiko, kol prisitaikoma prie pasikeitusių taisyklių. Dauguma įstatymų įsigalioja nuo metų pradžios, ir dėl to tampa naujametine dovanėle – vieniems laukta, kitiems – nelabai.

Prezidentė ir Seimo nariai po politine eglute turi dar vieną neišpakuotą dovanėlę. Tikėjausi, kad spauda išpakuos, bet kadangi ji to nepadarė, išpakavimo reikalų imamės mes.

Kaip jau buvo pranešta, nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujas LR Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, kuris:

uždraudė juridiniams asmenims aukoti partijoms. Seimas dar griežčiau, nei siūlė prezidentė, nustatė ribojimus aukotojams – parlamente į projektą įrašyta nuostata, kuri aukoti partijoms draudžiama ir fiziniams asmenims.

Tačiau palikta galimybė fiziniams asmenims aukoti partijoms ir kandidatams per rinkimus, t.y. politinės kampanijos dalyviai galės priimti fizinių asmenų aukas. Tuo pačiu maksimali leistina auka sumažinta nuo 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio (VMDU) dydžių iki 10 VMDU (nuo maždaug 40 tūkst. iki 20 tūkst. litų).

Įstatyme šitie finansavimo šaltiniai išvardinti papunkčiui:

3. Nuolatiniai politinės partijos finansavimo šaltiniai yra:

• 1) politinės partijos nario mokesčiai;
• 2) valstybės biudžeto asignavimai;
• 3) (neteko galios) nuo 2012-01-01;
• 4) lėšos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;
• 5) (neteko galios) nuo 2012-01-01;
• 6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų paskolos politinei partijai;
• 7) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
• nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis.

(…)

8. Politinės partijos politinės kampanijos finansavimo šaltiniai yra:

• 1) politinės partijos lėšos, gautos iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir naudojamos partijos, partijos iškeltų kandidatų sąrašų ir partijos iškeltų kandidatų politinėms kampanijoms finansuoti;
• 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos politinei kampanijai;
• 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų gaunamos paskolos;
• 4) palūkanos už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.

Su sąlyga, kad iš privačių asmenų kažinko nesurinksi, visos partijų viltys dedamos į biudžetinį finansavimą. Ta proga:

Uždraudus juridinių asmenų aukas partijoms siūloma didinti biudžetinį finansavimą, Kitų metų biudžeto projekte tam numatyta apie 20 mln. litų vietoje anksčiau planuotų 5,5 mln. litų.

Žodžiu, negailėkim partijoms biudžetinių pinigų.

Nes, kaip minėjau, yra viena dar neišpakuota kalėdinė dovanėlė.

Išpakuokim.

Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnis be kita ko nustato:

2. Viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų.

Taigi jei politinė partija daugiau kaip 50 % savo lėšų gauna iš biudžeto, vadinasi, ji yra perkančioji organizacija. O kai ji yra perkančioji organizacija, tuomet ji viską privalo pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Nori lankstinukų ir kalendoriukų? Nori vėliavėlių? Nori naujo tinklapio? Nori pasamdyti reklamos planavimo agentūrą? Visais atvejais organizuoji viešąjį pirkimą. Arba perki per CPO, jei tai mob. ryšys, kanceliarinės ar kokios kitos tipinės paslaugos.

Su sąlyga, kad 2012-ieji – rinkimų metai, galima tikėtis daugybės viešųjų pirkimų. Ir žinoma, bylų teismuose, nes ne visi lankstinukų gamintojai sutiks su pralošto konkurso rezultatais. Žinant, kiek ilgai trunka tokios bylos, galima tikėtis, kad partijos pirmuosius rinkiminius viešuosius pirkimus paskelbs jau netrukus. Juk niekam nesinori rinkimus sutikti be vėliavėlių.

Ar galima partijai išvengti tapimo perkančiąja organizacija? Žinoma. Tereikia iš fizinių asmenų surinkti vienu litu daugiau, nei gausi iš valstybės biudžeto.

Nelengva užduotis, kai valdiški milijonai ranka pasiekiami.

Šių metų Seimo rinkimai bus ne tik patys skaidriausi, bet ir patys atviriausi lietuviškam verslui. Jei gaminate lankstinukus, vėliavėles, piešiate banerius ar vežiojate (rinkėjus) autobusu – sekite skelbimus.

Share/Bookmark

Reikjavike beužkandžiaudami keptais banginiais su draugais ex-lietuviais (Lietuva atėmė iš jų žalius pasus, kai šie gavo mėlynus) dalinomės naujienomis, kas vyksta šalyje, iš kurios mes dar neemigravome. Kai keliais sakiniais nupasakojau šildymo skandalo eigą, draugai uždavė logišką klausimą: “O tai koks “Vilniaus energijai” tikslas padidinti šilumos vartojimą?”. Geras klausimas, į kurį iki šiol negalėjau rasti atsakymo. O ir komentatoriai čia bent keliolika kartų rašė, kad mūsų “sąmokslo teorijos” neturi pagrindo, nes gi “Vilniaus energijos” pelnas nepriklauso nuo pardavimų. Tačiau besidarbuojant su lopeta (šiąnakt Reikjavike iškrito daugiausia sniego per visą matavimų istoriją, bent jau taip kažkas per vietinį radiją sakė), šovė mintis. Ko gero, turime atsakymą.

Dėmesio! Neturiu galimybės patikrinti šių prielaidų, pašnekėti su atsakingais Lietuvoj žmonėmis, nes minutė pokalbių kainuoja 1,44 Lt, o ir dubliuoti atsakingų komisijų darbo nederėtų. Todėl visa tai, ką toliau parašysiu, yra kol kas nepagrįsta, ir Vidas su Jonu (VE gerbėjai komentatoriai) tai pavadins sąmokslo teorija, bet kas mums, banginių priėdusiems.

Taigi:

Kodėl “Vilniaus energijai” naudinga padidinti šilumos suvartojimą?

Liberalai (Eligijus Masiulis ir Arūnas Štaras) portalui Delfi.lt (kuris nededa nuorodų į blogerius, todėl ir aš į jį nedėsiu) išreiškė liaudyje sklandančią versiją, kad taip esą rubikonai keršija prezidentei:

„Mano asmeniniu įsitikinimu, tai yra iš tikrų kerštas. Dabartinės „Vilniaus energijos“, valdomos „Dalkios“, kerštas už tai, kad prezidentės iniciatyva Seimas priėmė šį rudenį Šilumos ūkio įstatymo pataisas, pagal kurias uždraudė tai pačiai bendrovei kartu ir tiekti šilumą, ir kartu administruoti šilumos punktus“, – Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ ketvirtadienį kalbėjo E. Masiulis.

Ši versija neatrodo įtikinama, nes verslas, net ir monopolinis, vis tiek grindžiamas pinigais, o ne myliu-nemyliu isterijomis. Todėl reikėtų paieškoti piniginio intereso.

Ir čia randasi įtarimų, kad padidinti šilumos suvartojimą gali būti naudinga pačiai “Vilniaus energijai”. Bet “Vilniaus energija” tai neigia.

Pasak R. Germano, “Vilniaus energijos” komercijos direktoriaus, jo firmai didinti vartojimą nėra jokio tikslo:

“Kainų komisija pernai išaiškino oficialiai, kad “Vilniaus energija” neturi jokio motyvo pumpuoti kuo daugiau šilumos į pastatus. Kuo daugiau parduodame šilumos, tuo mums blogiau”, – tvirtino R.Germanas.

O čia dar viena R. Germano frazė ta pačia tema:

“Turi būti motyvas kažkoks kilnoti tą temperatūrą. Tai, kad motyvo nėra – galite Kainų komisijos tinklalapyje pasiskaityti, seniai tas visiems yra išaiškinta valstybinių institucijų. Jei nėra motyvo, tai kam mums kilnoti tą temperatūrą? Nuo lapkričio 1 dienos yra atjungtas nuotolinis valdymas (…)”, – BNS kalbėjo R.Germanas.

Visa laimė, kad saloj turime internetą, todėl googlinam ir randame tą išaiškinimą, apie kurį spaudai kalbėjo R. Germanas. Skaitome labai atidžiai:

Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų suma yra fiksuota (metų laikotarpiui) ir žinoma prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui, o faktinė realizuoto šilumos energijos kiekio apimtis yra žinoma jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Šilumos kainų nustatymo metodikos 115.1 punkte yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas. Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota. Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.

Kadangi jūs paskaitėte nelabai atidžiai, atskirai nukopijuoju vieną sakinį. Skaitome dar kartą, ypač tą vietą, kur pastorintas šriftas:

Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota.

Taigi, jei žiema pasirodo esanti šiltesnė, nei buvo prognozuota, o šilumos tiekėjas prisipirko (ar sudarė kontraktų dėl įsigijimo) per daug kuro (dujų ir mazuto), nei sąnaudos per tą šiltesnę žiemą, tuomet atsiradęs skirtumas tarp didelės prognozės ir mažo fakto turi būti padengtas šilumos tiekėjo sąskaita.

Nežinome, kiek ir kada “Vilniaus energija” pirko (ar sudarė sandorių) kuro, tačiau žinome, kad metų vidury apie šiltesnę žiemą nebuvo kalbos:

Kadangi visa tai, ką čia surašiau, yra tik prielaidos, visos komisijos (tiek valstybinės, tiek zuokinės) turėtų patikrinti šiuos du dalykus (ko man nepavyko sužinoti):

1. Kiek ir kada “Vilniaus energija” pirko kuro?

2. Kiek nupirkto (užsakyto) kuro kiekis šiam sezonui skyrėsi nuo praėjusių metų fakto?

Dirbdami su distribucinėmis kompanijomis kasdien susiduriame su viena šventa karve, apie kurią jau esame rašę “Verslo klasėj”:

Kuo didesnę nuolaidą gausiu, tuo daugiau uždirbsiu pardavęs.

Todėl nenustebsiu, kad norėdami gauti geresnę kainą, “Vilniaus energija” užsisakė didesnį dujų kiekį…

Ką tokiu atveju daryti? Štai “Vilniaus prekyba”, kai nepataiko su paklausos prognozėm, miestiečius džiugina išpardavimais. Negi laikysi pinigus atsargose. Logiška išsiparduoti, kai nesusitvarkai su atsargomis, ar ne? O ką daryti, jei overstock’as atsiranda pas tokią firmą, kaip “Vilniaus energija”?

Nežinant atsakymų į minėtus du klausimukus, negalime kategoriškai teigti, kad “Vilniaus energija” nepataikė su orų prognozėmis, ir dėl to, kad šio nepataikymo netektų dengti savo sąskaita, truputėlį padidino suvartojimą. Šitai tegu teigia/neigia komisijos.

Mes čia tik šiaip sau rašinėjam, maža koks komisijos narys paskaitys.

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8

Share/Bookmark