Common sense

Aurimas Perednis, nepaperkamas žurnalistas su senu kaip žemė “Nokia” telefonu, vakar pakvietė į tiesioginę radijo laidą. Žinoma, kad apie šildymo kainas, apie ką gi daugiau blogerius kvies.

Taigi štai sėdim mes su Liutauru (manęs nuotraukoj nesimato) ir šnekam į mikrofonus. Tuo metu visa Lietuva, prigludusi prie radijo imtuvų, sustingusi klauso laisvo žodžio. Tai buvo toks reikšmingas įvykis, kad jį nušvietė net DELFI.lt.

Žemiau – laidos įrašas tąkart neprigludusiems:

Aktualusis interviu 2012-01-17 by commonsenseLT

Visas įdomumas prasideda tuomet, kai laidos rengėjai paskambina Nerijui Mikalajūnui, “Vilniaus energijos” atstovui spaudai. Pokalbis dėliojasi daugmaž taip:

Žurnalistas Aurimas: Tai kas apmokėjo VE sąskaitas už reklaminę kampaniją?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus (~05:35): Blah, blah, blah, akcininkai apmokėjo, blah blah blah, tai neįeina į šilumos kainą, blah blah.

Commonsense.lt (~07:30): Nerijau, kokiai firmai išstatytos sąskaitos už reklamą?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: (pauzė………………) Atsiprašau, neišgirdau klausimo. (LoL)

Žurnalistas Aurimas: kokiai įmonei išrašomos sąskaitos už reklamą?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: “Vilniaus energijai”…

blah blah blah

Commonsense.lt (~09:40): Sakote, kad sąskaitas už reklamą apmoka “Vilniaus energija”. O “Vilniaus energija”, kaip žinia, yra perkančioji organizacija, kuri pirkti prekes ir paslaugas gali tik per viešuosius pirkimus. Ar buvo skelbtas viešasis pirkimas šitai reklamos kampanijai?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: (pauzė……………) atsakymo klausyti nuo 09:56. Kaip sako mano vienas prietelius: “Patys pajuskite atradimo džiaugsmą”.

Kas dar gero įvyko eteriuj? Bent porą kartų pasakiau, kad tautai būt smagu pamatyti “Sinergy Consulting” atlikto audito ataskaitą. Na, tokį dokumentą, kur auditoriai nurodo, ką ir kaip tyrė, kokius duomenis nuiminėjo nuo kur, kokie faktai buvo nustatyti (sąrašas) arba nenustatyti. Kaip rašė audito asų ekspertas Rokiškis #12 serijoje:

O koksai to suradimo ar nesuradimo patikimumas, galima nustatyti pagal audito kriterijus ir įvykdytus patikrinimus, kurie pateikiami toje pat ataskaitoje.

Taigi pamatyti ataskaitą būtų nuostabu: nes dabar teturime “Vilniaus energijos” garbės žodį, kad jie rubiseifų nuotoliniu būdu nereguliavo.

Praėjus pusvalandžiui po radijo laidos, gaunu el. laišką:

From: Nerijus Mikalajunas

Date: January 17, 2012 6:00:58 PM GMT+02:00

To: Mindaugas

Subject: audito isvada

Laba diena p. Mindaugai,

siandien Ziniu radijo laidoje isgirdau apie Jusu pageidavima pamatyti audito isvada, nes tikite tik savo akimis, o ne garbes zodziais. Kadangi ji viesa – siunciu.

Pagarbiai,

Nerijus Mikalajunas

Taigi turime garbės žodį su parašu.

Padėjokau už žinutę ir paprašiau ATASKAITOS. Kol kas negavom.

• Jei audito ataskaita neegzistuoja, tuomet tai yra skandalas. Su pasekmėm audito užsakovui, audito vykdytojui ir audito politiniams reklamuotojams.
• Jei audito ataskaita egzistuoja, tuomet ATSIŲSKITE JĄ, MALONIAI PRAŠOM.

Kaip vertinu pasantykiavimą su VE atstovu tiesioginiame eteryje? Panašiai kaip šis radijo klausytojas, po laidos atsiuntęs žurnalistui Aurimui SMS’ą:

Kas toliau?

Šiandien Meras Zuokas žada atsakinėti į gyventojų klausimus:

Ta proga į vrt@vilnius.lt ką tik pasiuntėm tokius klausimus:

• Mere, ar skaitėte “Synergy Consulting” atlikto audito ataskaitą?
• Mere, ar galėtumėte pasirūpinti, kad audito ataskaita (nepainioti su išvada) būtų paviešinta visuomenei?
• Mere, kaip reaguosite pasitvirtinus faktui, kad “Vilniaus energija” reklaminę kampaniją užsakė apeidama Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris jai, kaip perkančiajai organizacijai, privalomas?
• Mere, kaip “Vilniaus energija” padengs “nustatytą sąnaudų sumą”, jei pasitvirtins, kad “realizuotos šilumos kiekis buvo mažesnis, nei buvo prognozuota”?
• Mere, tai vistik, kiek procentų 2011 m. lapkritis buvo šaltenis už 2010 m. lapkritį?

Lauksime atsakymų, ačiū!

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (vilnietiškieji wikileaks) #11
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr. 12: Auditas esą parodė…

Share/Bookmark

Šiandien paskambino iš TV3 laidos “Paskutinė instancija” ir paprašė žodžiais į kamerą papasakoti šildymo skandalo blogeriško tyrimo eigą. Niekada neatsisakome duoti interviu, ta proga sušnekėjau tai, ką čia rašinėjom (ne tik aš, bet ir Skirtumas ir Rokiškis).

Interviu užbaigiau pasakymu, kad mes (na, visuomenė) sėdim ant fronto linijos pasislėpę apkasuose, juose lindėdami keliam įvairias prielaidas, uždavinėjam Zuokui ir jo svitai klausimus, o atsakymų negaunam. Nes aplink didelis triukšmas: pro ausis į abi puses zvimbia kulkos, abiejose apkasų pusėse sproginėje granatos. Mes tame Kubiliaus&Co ir Zuoko&Co kare dalyvauti nenorim, mes tik norim, kad atsakytų į mūsų (na, visuomenės) keliamus klausimus, kad žinotume, kad mūsų niekas neapipipinėja, ir tiek žinių. Pasakiau gal kitais žodžiais, bet mintis buvo daugmaž tokia.

Be kita ko, papasakojau apie prielaidą, kodėl “Vilniaus energijai” naudinga padidinti suvartojimą (jiems nenaudinga nusipirkti pernelyg daug dujų ruošiantis šaltai žiemai, ir likti su neišnaudotu dujų kiekiu, kai žiema, pasirodo, buvo šiltesnė). Pasakiau, kad šią prielaidą patvirtinti arba atmesti galima tik žinant, kada ir kiek dujų šiam sezonui VE pirko. O su salyga, kad šito niekas viešai nesako, tai ir sėdim apkasuose su nuomonėmis, o ne su faktais.

Beveik valandą šnekėjau į kamerą, tad pasižiūrėsite montažą, jei parodys (sakė, gal rodys ketvirtadienį, sausio 19 d.).

Taigi grįžtu namo ir galvoju, kad būt gerai dar kartelį paieškoti info apie tas dujas ir prognozes. Ir ta proga pagooglinu:

Ketvirtasis google rezultatas mane perkelia į puslapį, kuris, kaip suprantu, skirtas vidiniam Zuoko&Co naudojimui, ir nėra prieinamas per jokias vilnius.lt saito nuorodas jau prieinamas viešai:

Kaip tyčia, jau išjungus TV kameras, užsiminiau žurnalistui, kad gaila, jog Vilniaus savivaldybė nebendradarbiauja su visuomene: galėtų pateikti ne tik dozuotas išvadas, bet ir įvairius duomenis (open source principu), taip pat ir “Rubisafe” skaitliukų audito išvadas, o gal net audito metodiką. Juk tarp tūkstančių Vilniuje gyvenančių programuotojų tikrai rastųsi keli, kurie nepatingėtų paanalizuoti net ir programinio kodo. Juk kuo daugiau akių, tuo mažiau klaidų, ypač, kai toks kelbus klausimas, kaip pastarasis.

Taigi šiuo įrašu, užuot apgailestavę, imsim ir visuomenės domėn pateiksim tą info, kokia disponuoja Zuoko PR komanda. Tikiuosi, mūsų neapkaltis autorinių teisių pažeidimais, nes dokumentai nepasirašyti (tik vienoj vietoj, kiek pastebėjom).

Tarp šių duomenų nėra “Rubisafe” audito išvadų, bet gal Zuokas jas dar pateiks. Pažadame išpublikuoti.

Tačiau tarp šių duomenų rasite tai, ką meras ir jo komanda nutylėjo per spaudos konferenciją. Patys pajuskite atradimo džiaugsmą.

Taigi, vilnietiškieji wikileaks jūsų dėmesiui!

Continue Reading »

Share/Bookmark

Vilniaus savivaldybei antradienį surengus spaudos konferenciją ir eilinį kartą pažongliravus skaičiais, daugumai stojosi natūralus klausimas: o ką gi apie tas žonglirystes pasakys commonsense.lt?

Geranoriškų paskatų vedini atidžiai perskaitėme savivaldybės pranešimą spaudai ir peržiūrėjome liaudžiai pagamintą prezentaciją.

Mus, TOC žmones, kiti paprastai laiko arba pasipūtusiais (“Iš kur jūs čia tokie viską žinot??”), arba vriednais (“Užknisote kabinėtis!”), ir ko gero ne be pagrindo. TOC metodika yra pagrįsta nuobodžiu prielaidų tikrinimu. O kai viską patikrinam, stojasi aiškuma, ir štai toji aiškuma yra nuostabus dalykas diegiant firmose efektyvumus.

Žiūrime į A. Zuoko prezentacijos paskutinę skaidrę:

Štai patikrinkime prielaidą, kad:

Per 2011 metų lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-os iki lapkričio 30-os imtinai) iš bendrovės „Vilniaus energija“ į šilumos tinklus buvo patiekta 306176 MWh šilumos, tai yra 2,4% daugiau, nei per atitinkamą 2010 metų laikotarpį.

Kadangi savivaldybės faile netyčiuke tokių duomenų apie “šilumos kiekį tinklams” nėra, negalime patikrinti jų tikslumo. Todėl pasitikime tuo, kas parašyta. Juolab, šie skaičiai sutampa su tuo, ką “Vilniaus energija” papasakojo Valstybinei energetikos inspekcijai. Toji net ir grafiką, tiesa, du grafikus nupaišė anądien:

Kadangi procentaliai gražiau skamba kairysis grafikas (padidėjimas vos 2,4%), tai apie antrąjį, dešinįjį – realizuotos šilumos kiekio (kur padidėjimas 11,5%) – Artūras Zuokas nieko nepasisakė. O sąskaitos gyventojams juk išstatytos pagal realizuotą (parduotą) šilumą…

Jei pažiūrėsime į failą netyčiuką, pamatysime, kad skaičiai, grafike pavaizduoti ‘realizuota MWh’, visiškai sutampa su faile esančiais ‘parduota MWh’ skaičiais. Bėda tik, kad jie apima ~33 dienų laikotarpį.

Viską įvertinus galima daryti prielaidą (dar vieną), kad kairysis žaliasis stulpelis apima 30 parų (taip sako Zuokas), o dešinysis žaliasis – ~33 paras (taip rodo failas netyčiukas). Jei tai būtų tradicinis assessment’as, kokius darome prieš diegimus, paprašytume suvienodinti duomenų kriterijus, kad nelygintume apelsinų su kopūstais. Bet kadangi yra labiau kompetentingų darbo grupių, komisijų ir inspekcijų, tai štai jums ir prašom.

Panagrinėkime dar vieną prielaidą:

Nustatyta, kad šilumos tiekėjas “Vilniaus energija” nedarė įtakos šilumos suvartojimui pastatuose nuotoliniu būdu.

Kaip žinia, taip nustatė pačios “Vilniaus energijos” pasamdyti ekspertai. Norint patikrinti, ar jie teisingai nustatė, reikėtų panagrinėti, kokią metodiką jie naudojo. O gal netyčia klaidą padarė? Juk niekas neapsaugotas, tiesa? Ta proga būtų nuostabu gauti tyrimo ataskaitą (ne tik išvadą). Net neabejoju, kad A. Zuokas, būdamas doras ir skaidrus politikas, išsireikalaus, kad “Vilniaus energija” paskelbtų tą auditorių ataskaitą.

Kol ataskaitos nematėm, prisiminkime, ką apie “Rubiseifus” pareiškė minėtoji Valstybinė energetikos inspekcija:

(10) Neperdavus nuotolinio valdymo įrenginių prižiūrėtojui, išlieka galimybė nuotoliniu būdu valdyti šilumos punkto darbą ir reguliuoti temperatūrinius režimus.

Klausimas A. Zuokui ir visam savivaldybės viešųjų ryšių skyriui: daleiskime, VE nereguliavo rubiseifų nuotoliniu būdu 2011 m. lapkričio mėnesį. Kaip užtikrinate, kad jie to nedaro šiuo metu? Ryt užsakysite dar vieną auditą?

Juk šitas raštas vis dar aktualus, tiesa?

Taigi mere, klausimas, kurį rytoj Jums pakartosiu per Twitterį, kad nepasimestų:

Kaip užtikrinate, kad “Vilniaus energija”  šiuo metu nedaro įtakos šilumos suvartojimui pastatuose nuotoliniu būdu?

Galiausiai patikrinkime dar vieną prielaidą. Paskutinę, nes jau laikas miegot (laisva spauda seniai miega, btw):

Šį į tinklus patiekto šilumos kiekio padidėjimą galima paaiškinti 7,7 proc. šaltesniu 2011 metų lapkričiu, nei 2010 metų lapkritis.

Temperatūros pokyčius matuoti procentais – wow. Bet numalšinkime nuostabą ir pamėginkime įsigilinti, ką ir kaip A. Zuokas čia suskaičiavo.

Štai uždavinukas visam Vilniui. Mieli matematikos mokytojai, būtinai paspręskite mokykloje (tinka nuo 7 klasės).

“Vilniaus energijos” teigimu, 2010 metų lapkričio mėnesio vidutinė temperatūra Vilniuje buvo +4 laipsniai C, o 2011 m. lapkritį ji buvo žemesnė ir siekė + 3 laipsnius C, todėl šilumos suvartojimas vilniečiams šiemet išaugo. (…) Meteorologų duomenimis, Vilniuje šiais metais vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra buvo 0,8 laipsnio žemesnė nei pernai.

Kiek procentų sumažėjo temperatūra?

Jeigu norite uždavinį pasunkinti, įveskite vieną temperatūrą pliusinę, kitą – minusinę

Kadangi pats nesu matematikas, o tik vriednas pasikėlęs procesistas, bandyčiau pasilengvinti sau sprendimą, todėl Celcijaus laipsnius pasiversčiau į Kelvino. Ir gaučiau propagandiškai labai niekingai atrodantį rezultatą. Jis į pranešimą spaudai tikrai nepatektų.

Taigi jei norime žongliruoti skaičiais, tai pirmyn, bet tai bus panašu į cirką, o ne į tyrimą. O jei norime tyrimo, tai skaičiavimo, auditavimo metodikos neturėtų būti paslaptis.

Priešingu atveju, mere, mes jums negalėsime niekuo padėti.

PAPILDYTA 2011-01-11 12:50

Po mūsų įrašo Vilniaus savivaldybė išėmė prezentaciją iš interneto (ir iš slideshare, ir iš savo saito):

Visa laimė, kad mes turėjome kopiją. Ir ją dabar visame ankstesniame gražume publikuojame savo sąskaita:

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9

Share/Bookmark

Bejunginėdamas TV kanalus užtaikiau tokį, kuriame draskėsi dvi moteriškės. Ir viena įrodinėjo, kad dėl blogo gyvenimo kalta valdžia, nes jos dukra, išvažiavusi į Norvegiją ir ten dirbdama medicinos sesele, uždirba 12 tūkstančių litų. Ir, savaime suprantama, tikrai į Lietuva negrįš. Dvylika tūkstančių litų Lietuvoje būtų ne tai, kad prabanga, o nepadoriai daug. Sakykime tiesiai šviesiai: tiek gaunantis žmogelis  butų buržujus (ne šitas), kuri reiktų išbuožinti.

Galima sukelti diskusiją: o kas yra turtingas žmogus? Mūsų lietuvišku mentalitetu?

Kadangi variantų bus gerokai daugiau negu melejonas, tai aš pasiūlysiu tam tikrus kriterijus.

• Tai tas žmogus, kurio pastovios mėnesinės pajamos yra žymiai didesnės negu vidutinis atlyginimas. Čia žodis žymiai reiškia, nors 10 kartų didesnės (visokios PI ar e konstantos geriausiu atveju pretenduoja į vidutinę klasę. Bet apie tai vėliau).
• Tai žmogus, kuris dar turi sukaupęs turto. Vienos gyvenamosios vietos su automobiliu aš nelaikau turtu. Gyventi kažkur reikia, todėl turi turėti stogą, o jeigu turi turėti, tai koks čia turtas, vienos išlaidos. Tas pats liečia ir autotransportą: mūsų gyvenimą sunku įsivaizduoti be pastovaus transportavimosi, todėl tai irgi daugiau būtinybė, darbo įrankis, negu prabanga ar turtas. Bet jeigu jau turi papildomą vilą, kuri skirta tik poilsiui, ar džipą, skirtą purvams pataškyti, tai jau galima būtų priskirti turtui.
• Beje, tasai žmogelis gyvena be jokių skolų bankui. Ir pinigų turi, kurių užteks pragyvenimui, 10 metų ir daugiau.

Kriterijų dėka turtuolio apibrėžimas gavosi gan tikslus. Beliko tik jį įgyvendinti. Ir čia prisiminiau savo seną klausimą: niekaip nesuprantu, kodėl mūsų protėviai sugebėdavo sukaupti turtus, o mes jau to nesugebam? Gal kažkas yra įdomaus piliečių valdymo sistemoje?

Galiu atskleisti bent kelias priežastis, kodėl mes nebūsime turtingi, nors, manau, skaitytojai galės pateikti daugiau. Taigi pradėsiu nuo bankų (na, va, ir vėl, jau tenai viskas išnagrinėta).

Iš tikro visi, kas žino skolos su palūkanomis istoriją, jau gali suprasti. Kad palūkanų gi grąžinti tai nėra iš ko. Todėl mes palūkanas grąžiname sukauptu turtu. Gal tai nebūtų didelė bėda, jeigu mes grąžintume tik kokius 2 ar 3 procentus. Bet tiesa tokia, kad yra sukurta sistema, kad jūs negalėtumėte įsigyti turto be paskolos, o paskolą mokėsite 30 metų.

O dabar atvirai pasakykite (komentaruose), ar tikrai visi mes jaučiame, kad jeigu sutelktume savo pastangas, negi nepasistatytume namo savo rankomis per 30 metų?

Aš manau, kaip ir jūs, bet vis vien sėdžiu su paskola.

Dabar grįžkime prie turto, kurį atiduosime bankui. Kadangi valdžia jau nusprendė, kad esame turtingi nuo vieno milijono kainuojančio namo, tai paskola tebūnie bus milijonas. Gausime, kad turime mokėti po maždaug 6 tūkstančius, kas mėnesį. Reiškia, sumokėsime 6.000x12x30=2.160.000. Kitaip tariant, apmokėsime sau namą ir dar tokį patį atiduosime bankui. Mokėdami paskolą, mes ne tik valdžios akyse esame turtuoliai, bet dar lygiai tokį pati namą padarome ir bankui. Todėl žmones, mokančius paskolas, reikėtų vadinti turtuoliais, nes antras namas galėtų būti vila kur nors Viduržemio jūros pakrantėje. Na, bet pusę savo turto jau atidavėm.

Pereikime prie kitos įdomios priežasties, kurią galima pavadinti vartojimo ekonomika. T.y. IKEA‘os verslo kredo: baldai turi būti keičiami kas 2-3 metus. Ei, palaukite, mano senelis stalą padarė tokį, kad prie jo sėdėjo dvi kartos, o dabar stalą aš turiu išmesti po dvejų metų? Tiesą pasakius, taip, nes  jis padarytas iš šiukšlių. Dar kart tiesą pasakius, tos šiukšlės kažkada vadinosi mediena. Bet su tokiu požiūriu einama visur, tame tarpe ir į statybas. Mūrinių namų nenagrinėsime, bet karkasinius namus stato 25 metams, o po to -- utilizacija. Va čia ir pats įdomumas gaunasi: aš dar nespėjau sumokėti paskolos už namą, o jį jau reikia griauti. Negana to, kad aš vieną namą padovanojau bankui, tai dar manasis sugriuvo. Trisdešimt metų kaupiau turtą, o turiu tik šiukšlių krūvą.

Tam, kam jau prasidėjo depresija, galiu pranešti, kad neužbaigiau. Lietuva, neatsilikdama nuo turtingų valstybių, įvedė NT turto mokestį. Tiesa, dabar dar su apribojimais, bet yra toks terminas „mokestinės bazės praplėtimas“, todėl tik laiko klausimas, kada mokėsime visi. Paimkime tą patį 1%, ir gausime, kad per tą laikotarpį, kol mokėjome 1 mln. paskolą bankui, sumokėjome trečdalį jo vertės mokesčiais valstybei. Aš dabar supratau, kodėl valstybė pareikalavo, kad bankai skolintų ne daugiau 40% pajamų. Gi likusią dalį reiks sumokėti monopolijoms ir mokesčiams.

Beje, laikas prisiminti įrašo pradžioj paminėtas konstantas PI ir e. Mes jau gerai įsisavinome, kad atlyginimai ne tik kyla, bet ir mažėja, arba visai dingsta. Ir čia atsiranda vienas labai svarbus mokestinis aspektas. Jeigu visus mokesčius mokame nuo pinigų judėjimo, tai turto mokestis yra nuo laiko. O tai reiškia, tik laiko klausimas, kada turto savininkas atsiras tokioje situacijoje, kai neturės pinigų sumokėti mokesčių, ir tą turtą praras. Todėl pajamos turi būti eilę kartų didesnės. Ir šiaip tik truputį susimąstykite – turtą jūs kaupiate po truputį, o TURTO mokestis jūsų turtą naikina irgi po truputį. Klausimas, kas ką aplenks? Jei manėte, kad jūs, apsidairykite ir dar kartą pagalvokite.

Aš visada maniau, kad turtinga šalis -- tai ta, kurioje daug turtingų piliečių. Bet kuo daugiau susiduriu su turtingomis šalimis, tuo labiau suprantu, kad tai šalys, turtingos skolomis ir prasiskolinusiais piliečiais. Ir visai nesvarbu kam -- bankams ar valstybei.  Dabar jau ir nebestebina faktas, kad iki 60% piliečių glaudžiasi nuomojamuose būstuose, o valstybė turi vis didesnę dalį pinigų perskirstyti. Ir vis labiau ieško turto, kurį dar būtų galima nacionalizuoti su mokesčių pagalba. Juk registrai pilni tokio turto.

Taigi prie ko tie 12 tūkstančių litų? Ogi prie to, kad gaudamas net tokį atlyginimą Lietuvoje turtingu netaptum, o noras turtuolius išbuožinti niekur nedingo.

Share/Bookmark

Naujieji metai smagūs tuo, kad kaskart turi prabėgti šiek tiek laiko, kol prisitaikoma prie pasikeitusių taisyklių. Dauguma įstatymų įsigalioja nuo metų pradžios, ir dėl to tampa naujametine dovanėle – vieniems laukta, kitiems – nelabai.

Prezidentė ir Seimo nariai po politine eglute turi dar vieną neišpakuotą dovanėlę. Tikėjausi, kad spauda išpakuos, bet kadangi ji to nepadarė, išpakavimo reikalų imamės mes.

Kaip jau buvo pranešta, nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujas LR Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, kuris:

uždraudė juridiniams asmenims aukoti partijoms. Seimas dar griežčiau, nei siūlė prezidentė, nustatė ribojimus aukotojams – parlamente į projektą įrašyta nuostata, kuri aukoti partijoms draudžiama ir fiziniams asmenims.

Tačiau palikta galimybė fiziniams asmenims aukoti partijoms ir kandidatams per rinkimus, t.y. politinės kampanijos dalyviai galės priimti fizinių asmenų aukas. Tuo pačiu maksimali leistina auka sumažinta nuo 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio (VMDU) dydžių iki 10 VMDU (nuo maždaug 40 tūkst. iki 20 tūkst. litų).

Įstatyme šitie finansavimo šaltiniai išvardinti papunkčiui:

3. Nuolatiniai politinės partijos finansavimo šaltiniai yra:

• 1) politinės partijos nario mokesčiai;
• 2) valstybės biudžeto asignavimai;
• 3) (neteko galios) nuo 2012-01-01;
• 4) lėšos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;
• 5) (neteko galios) nuo 2012-01-01;
• 6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų paskolos politinei partijai;
• 7) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
• nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis.

(…)

8. Politinės partijos politinės kampanijos finansavimo šaltiniai yra:

• 1) politinės partijos lėšos, gautos iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir naudojamos partijos, partijos iškeltų kandidatų sąrašų ir partijos iškeltų kandidatų politinėms kampanijoms finansuoti;
• 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos politinei kampanijai;
• 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų gaunamos paskolos;
• 4) palūkanos už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.

Su sąlyga, kad iš privačių asmenų kažinko nesurinksi, visos partijų viltys dedamos į biudžetinį finansavimą. Ta proga:

Uždraudus juridinių asmenų aukas partijoms siūloma didinti biudžetinį finansavimą, Kitų metų biudžeto projekte tam numatyta apie 20 mln. litų vietoje anksčiau planuotų 5,5 mln. litų.

Žodžiu, negailėkim partijoms biudžetinių pinigų.

Nes, kaip minėjau, yra viena dar neišpakuota kalėdinė dovanėlė.

Išpakuokim.

Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnis be kita ko nustato:

2. Viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų.

Taigi jei politinė partija daugiau kaip 50 % savo lėšų gauna iš biudžeto, vadinasi, ji yra perkančioji organizacija. O kai ji yra perkančioji organizacija, tuomet ji viską privalo pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Nori lankstinukų ir kalendoriukų? Nori vėliavėlių? Nori naujo tinklapio? Nori pasamdyti reklamos planavimo agentūrą? Visais atvejais organizuoji viešąjį pirkimą. Arba perki per CPO, jei tai mob. ryšys, kanceliarinės ar kokios kitos tipinės paslaugos.

Su sąlyga, kad 2012-ieji – rinkimų metai, galima tikėtis daugybės viešųjų pirkimų. Ir žinoma, bylų teismuose, nes ne visi lankstinukų gamintojai sutiks su pralošto konkurso rezultatais. Žinant, kiek ilgai trunka tokios bylos, galima tikėtis, kad partijos pirmuosius rinkiminius viešuosius pirkimus paskelbs jau netrukus. Juk niekam nesinori rinkimus sutikti be vėliavėlių.

Ar galima partijai išvengti tapimo perkančiąja organizacija? Žinoma. Tereikia iš fizinių asmenų surinkti vienu litu daugiau, nei gausi iš valstybės biudžeto.

Nelengva užduotis, kai valdiški milijonai ranka pasiekiami.

Šių metų Seimo rinkimai bus ne tik patys skaidriausi, bet ir patys atviriausi lietuviškam verslui. Jei gaminate lankstinukus, vėliavėles, piešiate banerius ar vežiojate (rinkėjus) autobusu – sekite skelbimus.

Share/Bookmark

Reikjavike beužkandžiaudami keptais banginiais su draugais ex-lietuviais (Lietuva atėmė iš jų žalius pasus, kai šie gavo mėlynus) dalinomės naujienomis, kas vyksta šalyje, iš kurios mes dar neemigravome. Kai keliais sakiniais nupasakojau šildymo skandalo eigą, draugai uždavė logišką klausimą: “O tai koks “Vilniaus energijai” tikslas padidinti šilumos vartojimą?”. Geras klausimas, į kurį iki šiol negalėjau rasti atsakymo. O ir komentatoriai čia bent keliolika kartų rašė, kad mūsų “sąmokslo teorijos” neturi pagrindo, nes gi “Vilniaus energijos” pelnas nepriklauso nuo pardavimų. Tačiau besidarbuojant su lopeta (šiąnakt Reikjavike iškrito daugiausia sniego per visą matavimų istoriją, bent jau taip kažkas per vietinį radiją sakė), šovė mintis. Ko gero, turime atsakymą.

Dėmesio! Neturiu galimybės patikrinti šių prielaidų, pašnekėti su atsakingais Lietuvoj žmonėmis, nes minutė pokalbių kainuoja 1,44 Lt, o ir dubliuoti atsakingų komisijų darbo nederėtų. Todėl visa tai, ką toliau parašysiu, yra kol kas nepagrįsta, ir Vidas su Jonu (VE gerbėjai komentatoriai) tai pavadins sąmokslo teorija, bet kas mums, banginių priėdusiems.

Taigi:

Kodėl “Vilniaus energijai” naudinga padidinti šilumos suvartojimą?

Liberalai (Eligijus Masiulis ir Arūnas Štaras) portalui Delfi.lt (kuris nededa nuorodų į blogerius, todėl ir aš į jį nedėsiu) išreiškė liaudyje sklandančią versiją, kad taip esą rubikonai keršija prezidentei:

„Mano asmeniniu įsitikinimu, tai yra iš tikrų kerštas. Dabartinės „Vilniaus energijos“, valdomos „Dalkios“, kerštas už tai, kad prezidentės iniciatyva Seimas priėmė šį rudenį Šilumos ūkio įstatymo pataisas, pagal kurias uždraudė tai pačiai bendrovei kartu ir tiekti šilumą, ir kartu administruoti šilumos punktus“, – Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ ketvirtadienį kalbėjo E. Masiulis.

Ši versija neatrodo įtikinama, nes verslas, net ir monopolinis, vis tiek grindžiamas pinigais, o ne myliu-nemyliu isterijomis. Todėl reikėtų paieškoti piniginio intereso.

Ir čia randasi įtarimų, kad padidinti šilumos suvartojimą gali būti naudinga pačiai “Vilniaus energijai”. Bet “Vilniaus energija” tai neigia.

Pasak R. Germano, “Vilniaus energijos” komercijos direktoriaus, jo firmai didinti vartojimą nėra jokio tikslo:

“Kainų komisija pernai išaiškino oficialiai, kad “Vilniaus energija” neturi jokio motyvo pumpuoti kuo daugiau šilumos į pastatus. Kuo daugiau parduodame šilumos, tuo mums blogiau”, – tvirtino R.Germanas.

O čia dar viena R. Germano frazė ta pačia tema:

“Turi būti motyvas kažkoks kilnoti tą temperatūrą. Tai, kad motyvo nėra – galite Kainų komisijos tinklalapyje pasiskaityti, seniai tas visiems yra išaiškinta valstybinių institucijų. Jei nėra motyvo, tai kam mums kilnoti tą temperatūrą? Nuo lapkričio 1 dienos yra atjungtas nuotolinis valdymas (…)”, – BNS kalbėjo R.Germanas.

Visa laimė, kad saloj turime internetą, todėl googlinam ir randame tą išaiškinimą, apie kurį spaudai kalbėjo R. Germanas. Skaitome labai atidžiai:

Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų suma yra fiksuota (metų laikotarpiui) ir žinoma prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui, o faktinė realizuoto šilumos energijos kiekio apimtis yra žinoma jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Šilumos kainų nustatymo metodikos 115.1 punkte yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas. Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota. Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.

Kadangi jūs paskaitėte nelabai atidžiai, atskirai nukopijuoju vieną sakinį. Skaitome dar kartą, ypač tą vietą, kur pastorintas šriftas:

Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota.

Taigi, jei žiema pasirodo esanti šiltesnė, nei buvo prognozuota, o šilumos tiekėjas prisipirko (ar sudarė kontraktų dėl įsigijimo) per daug kuro (dujų ir mazuto), nei sąnaudos per tą šiltesnę žiemą, tuomet atsiradęs skirtumas tarp didelės prognozės ir mažo fakto turi būti padengtas šilumos tiekėjo sąskaita.

Nežinome, kiek ir kada “Vilniaus energija” pirko (ar sudarė sandorių) kuro, tačiau žinome, kad metų vidury apie šiltesnę žiemą nebuvo kalbos:

Kadangi visa tai, ką čia surašiau, yra tik prielaidos, visos komisijos (tiek valstybinės, tiek zuokinės) turėtų patikrinti šiuos du dalykus (ko man nepavyko sužinoti):

1. Kiek ir kada “Vilniaus energija” pirko kuro?

2. Kiek nupirkto (užsakyto) kuro kiekis šiam sezonui skyrėsi nuo praėjusių metų fakto?

Dirbdami su distribucinėmis kompanijomis kasdien susiduriame su viena šventa karve, apie kurią jau esame rašę “Verslo klasėj”:

Kuo didesnę nuolaidą gausiu, tuo daugiau uždirbsiu pardavęs.

Todėl nenustebsiu, kad norėdami gauti geresnę kainą, “Vilniaus energija” užsisakė didesnį dujų kiekį…

Ką tokiu atveju daryti? Štai “Vilniaus prekyba”, kai nepataiko su paklausos prognozėm, miestiečius džiugina išpardavimais. Negi laikysi pinigus atsargose. Logiška išsiparduoti, kai nesusitvarkai su atsargomis, ar ne? O ką daryti, jei overstock’as atsiranda pas tokią firmą, kaip “Vilniaus energija”?

Nežinant atsakymų į minėtus du klausimukus, negalime kategoriškai teigti, kad “Vilniaus energija” nepataikė su orų prognozėmis, ir dėl to, kad šio nepataikymo netektų dengti savo sąskaita, truputėlį padidino suvartojimą. Šitai tegu teigia/neigia komisijos.

Mes čia tik šiaip sau rašinėjam, maža koks komisijos narys paskaitys.

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8

Share/Bookmark

Maloniai kviečiame atvykti į knygos „Tėvai, vaikai ir pinigai: kaip mokyti vaikus apie pinigus“ pristatymą.

Ačiū, nuvykome.

Susidomėjau, nes mano vaikai kaip tik dabar eksperimentuoja, ką galima padaryti su kišenpinigiais. Tik tądien dar nežinojau, ką mūsų visų mylimas Seimas padovanos Kalėdoms. Ankstesnė dovana visiems apkarto.

Taigi diskusijoje, kaip ir žadėta, dalyvauja:

• Julita Varanauskienė (SEB šeimos finansų ekspertė)

• Rasa Bagdonienė („Lietuvos Junior Achievement“ valdybos narė)

• Paulius Gebrauskas („Šeimų universiteto“ valdybos pirmininkas)

• Kiti ekspertai.

Tema pradedama nagrinėti nuo pamatų, kad pinigai nėra vertybė, kad pražudo ne pinigai, o meilė pinigams. Mintis nuklydo: čia mes taip apie Seimą kalbam, kaip apie vaikus, kurie turi nepasotinamą meilę pinigams? Gerai, bandau nesiblaškyti, kol plėtojamos teorinės temos. Beje, pradėjo kirbėti kitas klausimas, o kokios vertybės bus pas vaiką, kuris pusdienį praleidžia prie durnadėžės. Ji pastoviai bamba: “Leisk pinigus ir skolinkis, arba skolinkis ir leisk pinigus”. O gal tokiai reklamai neatsparūs ne vien vaikai, o ir seimūnai. Apie ką aš čia? Iš kur man lenda tokios mintys? Aaa, visi diskusijos atstovai sėdi pasitempę kaip Seime ir kalba rimtai apie viską ir nieko konkrečiai, gal todėl ir asocijuojasi su Seimu.

Laukiam, ir tuomet iš kitų ekspertų žodį perima Austėja Landsbergienė. Ir tada pradeda kristi perliukai. Aš jų neperpasakosiu, reikia pačiam išklausyti. Bet klausai žmogus ir supranti, kad tai žmogus, kuriam darželinukas – tai žvaigždė, apie kurią sukasi visata.

Daug linksmų pavyzdžių, kaip vaikai žaidžia su kasos aparatais, arba bando suprasti, kas yra pinigai, ir kaip juos reikia pasidalinti. Klink… na jo, o kaip pasidalinti, jeigu trūksta? O jeigu biznis toks, kur “neapgausi, neuždirbsi”? Klink… Seimas su PVM idėja bandė atimti iš visų ir po lygiai. Bet visi pasipriešino demokratiškai išrinktos valdžios kėslams. Todėl politikai ėmėsi, to, ką geriausiai moka, politikos, t.y. “skaldyk ir valdyk” metodikos. Dabar apmokestins visus, bet kiekvieną individualiai. Ir tik kitais metais, kaip žirafoms rinkėjams daeis, kad babkių neliko ne tik jų piniginėse, bet ir valstybės biudžete. Įdomu, kurie bankai skelbs rekordinius pelnus? Klink…

“Mokinant vaikus elgtis su pinigais, reikia elgseną susieti su atsakomybe” – porina ekspertas. Klink… Idomu, apie kokią atsakomybę kalbama? Privataus asmens prieš banką, privataus asmens prieš valstybę, banką prižiūrinčių institucijų, prezidentės, ir t.t. Turbūt čia apie tą, kuri sutinkama tik pasakose. Klink… Žmogaus amžių galima padalinti į šiuos etapus: 0-4 metai – tai aukso amžius, kada vaikas viskuo tiki; 4-6 – tai sidabro amžius, kada vaikas mokinasi, kas jam patinka; ir vėlesnis etapas, vadinamas akmens amžiumi, kai reikia viską įkalti. Klink… Ar yra kas nors dar kietesnio ir brangesnio? Deimantinis periodas, tai kai sėdi Seime.

Klink… Tikiuosi, renginys jums patiko – užbaigia renginio vedėjas. Taip ir nepastebėjau, kaip prabėgo valanda, reiškia, užskaitom teigiamai. O knygą pasidėjau savaitgaliui paskaityti. Klink… gal reikėjo Prezidentei duoti, kad ji savo vaikams (seimūnams) knygą padalintų ir paaiškintų apie atsakingą pinigų valdymą su vaikiškais pavyzdžiais, jeigu jau kitaip nesupranta?

Klink… Didelei šeimai reikalingas didelis namas – apmokestinam, didelei šeimai didelis automobilis – apmokestinam, didelę šeimą turėti išdrįs turėti tik daug uždirbanti šeima – progresiniai mokesčiai. Tai kur ta garsioji vertybė – šeima, kurią valstybė remia? Ar pradžiai atimsim, o paskui sušelpsim, ir dar dėkingas turėsi būti?

Žodžiais jau niekas netiki, kai pamato realius veiksmus. Blyn Seimas, negi sunku sutaupyti 5% biudžeto ir taip gauti tą trūkstamą milijardą. Bet savi marškiniai arčiau kūno, todėl vaikiškų knygučių neskaitysim ir kitus paturėsim.

Share/Bookmark

Prieš skaitydami šią šildymo skandalo blogeriško tyrimo seriją, būtinai paskaitykite ankstesnes.

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia #1

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai #4

Taigi nesikartosim, kas jau buvo rašyta, o paanalizuosim tai, kokius duomenis mums vakar pateikė Vilniaus m. savivaldybė.

Iš pradžių savivaldybė pateikė .xlsx failą, ir apie tai mus staigiai informavo tinklaraščio skaitytojas:

Tačiau po kelių minučių (tinklaraščio laikrodis skuba 1 val.) šitas failas dingo iš savivaldybės tinklapio, ir atsirado .pdf’as.

Laimei, mes spėjom failą išsisaugoti (ačiū Diadiai Flap), ir dabar turime daugiau, nei skelbia savivaldybė ir laisva spauda.

Štai tas darbinis failas (spausti čia), kviečiu visus atsisiųsti, paanalizuoti.

Šioje tyrimo serijoje keliame du klausimus:

- ar Vilniaus m. savivaldybės duomenys yra teisingi, t.y. ar netyčia nepatiuninguoti,

- kiek padidėjo Vilniaus daugiabučių šilumos suvartojimas, jei palyginsime 2010 m. lapkritį ir 2011 m. lapkritį.

Ar Vilniaus m. savivaldybės duomenys yra teisingi?

Taigi patikrinkime.

Imame vieno namo gyventojo sąskaitą, ir žiūrime antrą lapą, kur yra info apie namą. Taigi, Musninkų g. 20:

O čia info apie tą namą iš savivaldybės failo:

Taigi “Vilniaus energija” šiam namui, kai skaičiavo sąskaitą, suskaičiavo 450 dienolaipsnių, o dabar jų priskaičiavo jau 504.

Bet gal tai atsitiktinė klaida?

Žiūrime kitą namą. Parko g. 6. Čia informacija klientui prie sąskaitos:

O čia savivaldybės paskelbti duomenys:

Vėl neatitikimas: “Vilniaus energija” sąskaitą išstatė su 450 dienolaipsnių, o dabar jų padaugėjo iki 490.

Kyla klausimas: o kam tie dienolaipsniai reikalingi?

Manau, ateis komentuotojai, ir paaiškins (skaitykite komentarus). Aš tik tepasakysiu, kad:

• dienolaipsniai neatspindi tikrojo suvartojimo, tačiau atspindi tendenciją (buvo šilčiau ar šalčiau),
• sąskaitose savivaldybė naudoja rodiklį “Dienolaipsniai per ataskaitinį laikotarpį” (darbiniame faile tai vadina “DNL (Grandis)”), o čia (pijariniame ir darbiniame failuose) mums pateikia rodiklį “Faktiniai dienolaipsniai, vnt.”,
• kuo daugiau dienolaipsnių (DNL), tuo mažesnis KwH/DNL rodiklis, o kuo mažesnis šis rodiklis 2011 metais, tuo jis mažiau išauga lyginant su 2010 m. lapkričiu.

Taigi savivaldybė pijarina pagal vieną skaičiavimo metodiką, o gyventojai apmokestinami pagal kitą (kuri pijarinimui nelabai tinka).

Čia matau prieštaravimą:

• arba visi gyventojai moka sąskaitas už suvartotą šilumos kiekį nepaisant dienolaipsnių,
• arba, jei savivaldybės pijaras yra teisingas, gyventojai turi teisę tikėtis, jog sąskaitos bus perskaičiuotos pagal faktinius dienolaipsnius.

Kiek padidėjo Vilniaus daugiabučių šilumos suvartojimas?

Tai paskaičiuoti labai paprasta. Žinoma, jei turi darbinį savivaldybės failą.

Žiūrim failo antrąjį sheet’ą, suminius skaičius, kurie pateikti 3 eilutėje.

Susirandam “Šildymas MWh” 2010 metais (AS 3 langelyje) ir 2011 metais (BN 3 langelis). Paslėpus kelis stulpelius, kad vaizdas tilptų į ekraną, turime štai ką:

“Vilniaus energija” 2010 m. lapkritį mums įpūtė 119.310 MWh, o šiemet – 139.272 MWh.

Šilumos kiekio padidėjimas lygus 16,73 procento (galima suskaičiuoti ir 14,17 proc. padidėjimą, jei įvertinsime šituos kintamuosius: Šilumos energija, Vėdinimo sistemos, Bendro naudojimo patalpų šildymas, Atsijungusių patalpų šildymas, Šildymas (pagal daliklius).

Taigi tiek daugiau šilumos sunaudojo visi Vilniaus daugiabučiai.

Bet gi būtina atsižvelgti į dienų skaičių (nes p. Germanas iš VE bent kelis kartus kartojo, kad prie šių metų lapkričio prisidėjo kelios spalio dienos). Smagu, kai turime ne vidurkius, bet tikslų lyginamų dienų skaičių pagal namą.

Kadangi čia lankosi visi labai gudrūs ir protingi, turime visam Vilniui matematinį uždavinuką:

Kiek padidėjo suvartojimas įvertinus skirtingą apskaitytų dienų skaičių?

Sprendimui reikalingi duomenys – savivaldybės darbiniame faile.

Priminsime, jog:

„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas DELFI teigė, esą sostinėje pagamintos šilumos kiekis, palyginti su pernykščiu lapkričiu, išaugo tik 2,4 proc.

Nekantraujame paskaityti jūsų sprendimus.

Share/Bookmark

Kadangi Vilniaus meras truputėlį neprimato, mes vis negalime palikti šildymo temos*. Vis tenka jam, kaip tam katinėliui (kuris pridarė kambary, bet tipo nesupranta, ką padarė) kasdien baksnoti snukutį į kakučius, kol atpras šikalioti ant savo rinkėjų.

Apžvelkime, ką meras doro prikalbėjo per antradienį (vakar):

„Galim pasakyti labai aiškiai, kad mes nematome tokių dalykų (rubikonų piktnaudžiavimo – red). Jeigu šiandien „Vilniaus energija“ mums dar nesugeba pateikti statistinių duomenų įvairiausiais pjūviais, vadinasi, niekas jų neturi. O kalbėti be skaičių, be faktų, emocine kalba – tai nėra specialistų kalba , – DELFI prezidentės patarėjos žodžius komentavo A. Zuokas.

Prezidentė, kaip žinia, antradienį pasakė tai, ką mes rašėm dar sekmadienį:

“Tiesioginę atsakomybę už tai (gyventojams padidėjusias šildymo sąskaitas – red.) turi prisiimti sostinės savivaldybė, patvirtinusi perteklinę šilumos tiekimo temperatūrą, kuri leidžia manipuliuoti šilumos suvartojimu“.

Bet grįžkim prie mero nematomų dalykų. Niekas, jo teigimu, neturi jokių duomenų apie tai, kad buvo užkačegarintas Vilnius, tik “Vilniaus energija”. Jis klysta. Duomenys yra. Apie juos truputėlį vėliau.

Kol kas prisiminkime, ką antradienį šnekėjo “Vilniaus energija”:

“Vanduo nebuvo nei aukštesnės, nei žemesnės temperatūros, o toks, koks nustatytas pagal grafiką. (…) Na, negalime mes į tuos namus pripumpuoti šilumos. Mūsų net nėra namuose. Reikia išsiaiškinti, kas darosi name, kodėl jis tiek suvartoja, o būtinai eina pas šilumos tiekėjus, kurie yra niekuo dėti“, – kalbėjo jis („Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas).

Spaudos apžvalgos pabaigai dar viena antradieninė ištrauka iš internetų:

K. Karosas (Vilniaus m. savivaldybės tarnautojas energetikos reikalams) tvirtino, kad termofikacinio vandens temperatūra tiek šiemet, tiek pernai nesiskiria.

Taigi prieš eilinį kartą besdami snukučius į kakučius, sureziumuokime:

• Meras sako, kad nėra jokių duomenų,
• “Vilniaus energija” sako, kad jie negali užkačegarinti Vilniaus,
• Tūlas valdininkas sako, kad termofikacinio vandens temperatūra pernai ir šiemet nesiskyrė.

Ar tikrai? (tai antras pagal dažnumą klausimas, kurį užduodame firmose darydami assessment’us. Pirmas yra “kodėl?”)

Pasikeliame vieno Ukmergės g. Vilniuje šilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų žurnalą, ir plačiai atsimerkę žiūrime.

2010 m. lapkričio įeinančio termofikacinio vandens temperatūros (laipsniais Celcijaus) parodymai apibraukti raudonu flamasteriu, kurį rubikonai jau turbūt regi košmaruose:

O žemiau – atitinkami 2011 m. lapkričio termofikacino vandens laipsnių parodymai:

Ką reiškia įeinančio termometro parodymai, skaitykite #2 serijoje, o kokiu būdu buvo užkačegarinta – skaitykite #1 serijoje.

Vėl primenu iki šiol nepaneigtą aksiomą, kad nepamestume fokuso:

Kuo karštesnį termofikatą jums tiekia šilumos tiekėjas, tuo labiau išauga jūsų šilumos sąnaudos.

Žinote, kas liūdniausia minėtiems trims veikėjams? Ogi “Vilniaus energijos” šilumininko parašai žurnale, patvirtinantys, kad duomenys teisingi ir nesuklastoti.

Tokie žurnalai yra pildomi ir jūsų daugiabučio šiluminiame punkte. Kadangi visi jau palyginote savo sąskaitas, dabar pats laikas palyginti parodymus mazguose.

Ir tuomet su duomenimis ateiti pas Artūrą Zuoką į diskusiją. Kuri vyks gal iki Kalėdų, o gal ir po jų. Jeigu žmonės nusprendė vaidinti demokratiją, tai kodėl nesudalyvavus?

*Dar reiktų aprašyti apie MSV-I ventilį, apie kurį užsiminė skaitytojas Stasys, bet tam tektų pasiimti išeiginę. Gal kas nors kitas norėtų tuo užsiimti?

PAPILDYTA NAUJAIS BŪTINAISIAIS SKAITINIAIS:

• Šildymo skandalo tyrimo #4 seriją parengė Rokiškis. Apžvelgti būdai, kaip “Vilniaus energija” gali privaryti gyventojams perteklinės šilumos.
• Gyventojai parengė skundų šablonus “Vilniaus energijai” bei instrukcijas, kaip skųstis dėl rubikonų maklės.

Share/Bookmark

Po mūsų įrašo, o gal čia tik šiaip sutapimas, Valstybinė energetikos inspekcija pradėjo tyrimą dėl didesnio nei įprastai šildymo suvartojimo Vilniuje lapkričio mėnesį:

Išvadas žadama pateikti šios savaitės pabaigoje.

Kadangi mūsų skaitytojai – žmonės užsiėmę, neturi laiko laukti iki savaitgalio, teko mums padaryti tai, ką esame įpratę daryti diegdami visokius efektyvumus gamyklose. Buvo nueita į į gembą (japonai taip vadina vietą, kur vyksta darbas, ar kur kuriama (dažniausiai ne visai sėkmingai) pridėtinė vertė), nes tik būdamas vietoje gali išsiaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų. Sėdint dangoraižy tai padaryti gan sudėtinga. Apie tai rašėm dar prieš trejetą metų.

Pradėkime nuo to, kad vakar, 2011-12-19 20:00 Vilniuje oro temperatūra siekė +2 C. Ta proga padariau meteo.lt print screen’ą:

Pernai prie tokios lauko temperatūros pagal tuomet egzistavusį temperatūrinį grafiką, kurio buvo verčiami laikytis visą šilumos tiekimo grandinę apraizgę rubikonai, termofikacinio vandens temperatūra šilumos punkte (namo rūsy) turėjo būti +66 C. Apvedžiau žaliu flamasteriu:

O dabar nusileiskime į vieno šešiolikos aukštų daugiabučio Ukmergės g., Vilniuje, šilumos punktą.

Pamatome tokį štai vaizdelį:

Viršutiniu  vamzdžiu termofikatas ateina į namą. Termofikatas, pasicirkuliavęs po namą, apatiniu vamzdžiu grįžta į magistralinį žiedą.

1 – tai ateinančio iš “Vilniaus energijos” termofikato temperatūrinis daviklis. Matote, laideliu nuo daviklio perduodami duomenys į elektromagnetinį vandens kiekio skaitiklį, pažymėtą Nr. 5. Tą skaitiklį šitam punktui pardavė tokia firma “Axis Industries”. Ant skaitiklio neparašyta, kad tai rubikoninė firma, bet tai maža, ką žmonės šneka.

2 – tai toks tūpas termometras. Jis rodo atėjusio termofikato laipsnius žmonėms (ne skaitliukui). Pavadinkime jį įėjimo termometru.

3 – tai grįžtančio į “Vilniaus energiją” termofikato temperatūrinis daviklis. Jis irgi sujungtas laideliu su skaitikliu, mano superautocad schemoje pažymėtu Nr. 5.

4 – tai vėlgi termometras, rodantis žmonėms (ne rubikonams), kokios temperatūros termofikatas grįžta į magistralę. Susitarkime, kad vadinsime jį išėjimo termometru.

5 – tai minėtasis skaitiklis.

Nuotraukos darytos 2011-12-19 (pirmadienį) 19:49. Visada galite pasitikrinti pažiūrėję failo EXIF duomenis. Sužinosite, net su kokiu fotoaparatu buvo fotkinta.

Jums, ko gero, įdomu, ką rodo termometrai?

Man irgi.

Štai išėjimo termometras:

Jis rodo mums +31 C. Vadinasi, namo šilumininkas ėmėsi kažkokių reguliavimo priemonių (šiuo atveju lėtino cirkuliaciją).

Bet mums (tame tarpe Artūrui Zuokui beigi Prezidentei) kur kas įdomesnis įėjimo termometras:

Na štai, ant įvado vakar turėjome +73 C!

O kiek būtų buvę, jei galiotų pernai metų temperatūrinis grafikas? Bingo, +66 C.

Šis +7 C skirtumas atsirado dėl “Vilniaus energijos” savanoriško sprendimo padėti vilniečiams išgyventi šį visu 0,8 laipsniu šaltesnį lapkritį. Padėti jų neperspėjus, kad mes jums čia tuoj užkaitinsim, ir jūs ten mazguose būkite pasiruošę susireguliuoti tą mūsų pasiųstą peklą.

Kažkiek susireguliuoti yra įmanoma net ir peklos* sąlygomis. Pavyzdžiui, šilumininkai, katriems priklauso nufotografuotasis išėjimo terometras Nr. 4, tą jau bando daryti (keisdami grąžinimo temperatūrą ir sunaudoto termofikato kiekius plius dar kažkokius parametrus, kurių nesupratau).

Bet aksioma, išsakyta sekmadienį, nesikeičia:

Kuo karštesnį termofikatą jums tiekia šilumos tiekėjas, tuo labiau išauga jūsų šilumos sąnaudos.

Jeigu nepasitikite žmonių termometrais, visada galite pasitikėti rubikoniniais skaitliukais. Į juos duomenys nuo jūsų vamzdžių atkeliauja laideliais. O “Vilniaus energija” nuotoliniu būdu gali tuos duomenis nuskaityti.

O štai ar į tuos duomenis “Vilniaus energija” atsižvelgs, tai čia jau moralės, įstatymų, derybų, otkatų, rinkimų finansavimo ir pan. klausimas.

Tik kol kas neaišku, kokiai institucijai šitą klausimą pateikti.

*Jei kam nelabai aišku, kaip ta pekla buvo užkurta, paskaitykite ankstesnį įrašą šia tema. Ir A. Zuokui parodykit kas nors.

Share/Bookmark