Category Archives: Konkurencingumas

Prie ko čia LEAN ? (3)

Nedirba_Atost
Foto iš asmeninio archyvo iliustratyvinė.
Pratęskime diskusiją apie išvežiojimo proceso efektyvumą, kuri prasidėjo nuo VZ.lt straipsnio. Diskusijos pradžią rasite čia. Antrasis įrašas sulaukė daugiau komentarų. Matyt yra tiesos  Kiro pastebėjime, kad “tuščios lentynos” reti rašymai atpratino klientus skaitytojus nuo lankymosi. Tai reikia juos pamažu vėl pratinti lankytis ir diskutuoti. Taigi, kuo pirmoji situacija skiriasi nuo antros ?  Nors prarastų pardavimų kiekis pirmu atveju didesnis nei antru, visgi pirmuoju atveju galima ir nekreipti į jį dėmesio. Tačiau antruoju atveju paklausa viršija pajėgumus nors ir nežymiai (prarasti pardavimai maži), tačiau labai jau dažnai. Raktinis žodis čia yra dažnai. Jeigu kažkoks fail‘as...
skaityti visą įrašą

Paprastas išaiškinimas #2: Bankų įkainiai nepriklauso nuo savikainos

BankSlavery Priešistorė Prieš porą mėnesių Swedbank‘o vyr.ekonomistas Nerijus Mačiulis sukėlė nemažą bangą internetuose pasiųsdamas klientus... atsidaryti savo banką. Jeigu visgi praleidote ar jau pamiršote visą istoriją, tuomet tai priminsiu. Viskas prasidėjo nuo Nerijaus įrašo, po kurio Lidžita įsitraukė į diskusiją Facebook‘e, kuo nusiplenė Nerijaus rūstybės ir bano. Lidžitai nieko kito neliko, tik parodyti liežuvį. Gal ir nelabai grown-up, bet gi negali sakyti, kad ligioje vietoje. Temą pasigavo Blogosferos VisValdas. Vėliau Mindaugas tęsė temą, pasiūlydamas bankams apmokestinti tualetus. Po tokių apšildančių atlikėjų auditorijos energijos palaikymas man jokių sunkumų nesudarė, ir mano įrašas apie bankus susilaukė daug dėmesio. Emocijos...
skaityti visą įrašą

Ar klientui tikrai reikia mažiausios kainos ?

Praėjusią savaitę padiskutavome su bankų atstovais apie bankinių paslaugų kainodarą. Gal ne visi atkreipė dėmesį, nors diskusija prasidėjo nuo Swedbank'o vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio įrašo, tačiau ne tik jis aktyviai dalyvavo diskusijoje (trindamas komentarus, blokuodamas komentuotojus, vėliau pereidamas į visiško ignoravimo fazę), bet ir kiti įvairių bankų darbuotojai gindami bankų teisę nustatyti kokius nori paslaugų mokesčius. Tiesą pasakius, aš irgi nekvescionavau tokios bankų teisės, nes kiekviena įmonė gali nustatyti kainas, kokias tik nori. Taigi, didelės kompanijos, veikiančios olipolinėmis sąlygomis, gali nustatinėti kainas. Bet ar tokią prabangą turi smulkus verslas ? Ir ar visada kaina yra svarbiausias kriterijus klientams ? Ar gali ūkininkas nenusileisti milijardinę apyvartą turinčio prekybos tinklo...
skaityti visą įrašą

Paprastas išaiškinimas, kodėl mes turime bankams mokėti už savo pinigus

why-because-fuck-you-thats-why Iškart noriu atsiprašyti už tokią negražią iliustraciją, bet ji nieko blogo nereiškia. Bent jau taip mums, kaimiečiams ir neišmanėliams aiškino grynakraujis britas, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Mark Adam Harold. Nors jam ir nepritars vienas iš Andrių. Tačiau šis Andrius negyveno Anglijoje ir nedirbo britų televizijoje, todėl ką jis žino apie anglų kalbą (it was irony, dude). Tiesą pasakius, norėjau uždėti tokią antraštę, bet Mindaugas perspėjo išmesiąs iš CommonSense'ininkų frakcijos. Viena iš gyvenimo gudribiu yra laiku užšokti ant bangos, o  grafomanui  blogeriui ta banga – tai tema, kurią mėgsta mūsų visuomenė. Šią savaitę vėl užbangavo bankų tema. Nors jos bangavimas kilo visiškai dėl...
skaityti visą įrašą

Mano TOP 10 verslo knygų

Liaudies išmintis byloja, kad viščiukus rudenį skaičiuoja. O aš commonsense.lt autorių vasarinių rašinių derliaus neskaičiuosiu (nes šiek tiek gėda). Ir tokio (ne)aktyvumo priežastis ne vasara ir ne atostogos, o smarkiai išaugęs darbų kiekis. Kas nėra blogai, tačiau tinklaraštį šiek tiek apleidome. Didelis darbų kiekis leido sukaupti daug įdomių istorijų ir pavyzdžių iš įmonių gyvenimo beigi efektyvinimosi. Taigi,rudeninis sezonas tinklaraštyje bus aktyvesnis. Bet darbinio (mokslo metų) sezono pradžiai ne istorija, o sąrašas. Dabar po internetus vaikšto visokie virusai (pvz. nusiprausk su rūbais). Vienas iš jų – apie knygas. Todėl ir aš nusprendžiau pasidalinti savo sąrašu – TOP 10 knygų, kurios formavo mano požiūrį į verslą (ir ne tik). Suprantu, kad daugumai skaitytojų bus netikėta,...
skaityti visą įrašą

Kai vien vilties ir entuziazmo nepakanka

Prieš mėnesį Mindaugas, pasinaudojęs Andriaus Užkalnio sukelta fakaperių startuperių isterija, palietė labai svarbią temą - kaip padidinti technologinių (nebūtinai tik IT) startuolių šansus tapti pinigus nešančiais, o ne pinigus eikvojančiais. Tema pasirodė aktuali net Verslo Klasės redaktoriui. Verslo Klasė - solidus leidinys, todėl straipsnį teko perrašyti. Kaip Mindaugo straipsnis atrodė po mano perrašymo, rasite žemiau. Bet klausimų srautas apie tecnologinių idėjų (ne)sėkmę emeilu, telefonu bei per kursą Nuo Amato prie Verslo nesibaigė. Tai mane paskatino padaryti atskirą video seminarą programos Nuo Amato prie Verslo dalyviams. Bet manau, kad ši tema gali būti idomi ir kitiems, todėl nusprendžiau surengti atvirą seminarą, kurio video įrašas vėliau...
skaityti visą įrašą

Katrą viešojo sektoriaus efektyvumą didinsime?

Nuo pat vasaros pradžios kartu su amerikiečiais dirbdamas prie vieno tarptautinio projekto, gaudau viską, kas susiję su viešojo sektoriaus efektyvumu. Savaime suprantama, pro ausis nepraslydo viena šios savaitės žinia, šiaip jau praslydusi 90% proc. mūsų žiniasklaidos.
Prezidentė ragina imtis struktūrinių pokyčių viešajame sektoriuje, nes sumažėjus gyventojų skaičiui Lietuvoje jis nėra efektyvus (vz.lt)
Ir pasakyta šitai buvo ne šiaip sau, o paprašius Prezidentės patarėją išdėstyti prezidentės poziciją dėl svarbiausių iššūkių Lietuvai 2014 metais. Leiskite jus visus pasveikinti, nes pagaliau sužinojome, kas yra svarbiausia (iki šiol organai vyniodavo prioritetų sąrašus, ir atsiplėšdavo vis kitą prioritetą iš rulonėlio prispyrus reikalui). Kad visiems būtų aišku, patarėjas žemiau detalizuoja, ką reiškia prezidentės "svarbiausias iššūkis":
būtina viešojo sektoriaus...
skaityti visą įrašą

Prastai aptarnavo, todėl ten nebepirksiu. Ar tikrai?

Prasidėjusi vasara praplyšo dideliu kiekiu darbų – beveik vienu metu startavo daug projektų. Labai turiu nuliūdinti mūsų heiterius, bet visų projektų užsakovai – privačios Lietuvos ir užsienio (Baltarusijos, Rusijos bei Moldavijos) verslo įmonės. Dėl  darbo krūvio nebeliko laiko pasirašymams į tinklaraštį, jau nekalbant apie prarastą galimybę džiaugtis atostogomis (kaip kai kuries skaitytojams galėjo klaidingai pasirodyti). Tačiau šį kartą ne apie projektus, apie juos parašysime vėliau, šį kartą užkabinsiu labai aktualią verslo temą – pardavimus. Neseniai ruošdamasis susitikimui su potencialiu klientu (mažmeniniu tinklu) dėliojau jų strategiją, kaip jie gali per ketverius metus pasiekti metinį pelną, lygų dabartinei apyvartai. Vertindamas galimą konkurencinį pranašumą bei...
skaityti visą įrašą

Ar žinote, ko reikia jūsų klientams? (video)

Likus vos keletui dienų iki metinio tiekimo grandinės renginio, ryškėja, kad šiemetinė konferencija bus gerokai įpūdingesnė, nei pernai. Įspūdį paliks iš esmės du dalykai:
  • turinys. Jau pradėjo plaukti pranešėjų prezentacijos, ir jos yra puikios. Paprastai įmonės linkusios neatvirauti, kaip pavyko susikurti konkurencinį pranašumą, o čia gi žmonės atvirai pasakos, ką ir kaip darė, kad pasiektų tokius ir tokius rezultatus. Rezultatai, kaip taisyklė, labai panašūs: padidėję apyvartumai, pelnai, sumažėjusios atsargos, pagreitėję užsakymo ar projektų įvykdymo terminai, pagerėjęs due date performance;
  • patys dalyviai. Bus direktorių ir iš didelių firmų (MAXIMA GROUP, IKI, "Vilniaus baldai", "Vilniaus degtinė", kt.), ir šį mėnesį...
skaityti visą įrašą

Konkurencingo verslo dekalogas

Anądien žurnalistas Aurimas Perednis paskelbė verslo dekalogą, surašytą Prof. Boguslavo Gruževskio: Puikus "to-do" sąrašiukas sudorinti godų verslininką, suraitytas samdinio ranka. Su sąlyga, kad darbgaviai sudaro 98% Lietuvos, masėms sąrašiukas turėtų patikti. Bet net jei įvykdysime visus 10 prof. Gruževskio punktų, gyvenimas Lietuvoje iš esmės nepagerės. Nes 80% lietuviško verslo, ypač smulkiojo, apskritai šie punktai aplenkia: nei jie savinasi, nei kitus apgaudinėja, nei baisiai turtėja. Siekis padaryti verslą atsakingesnį, doresnį yra geras. Bet norint padaryti verslą doresnį, visų pirma reikia, kad kažkas padarytų verslą. Antraip nėra ką dorinti. Taigi tam, kad prof. Gruževskio dekalogas būtų veiksmingas, pirmiausia reikia pasiekti, kad Lietuvoje būtų daugiau verslo, t.y. sukuriama...
skaityti visą įrašą