Po Argentinos nužudymo, atrodytų, sustojo laikas. Jis vėl pradės eiti tik tuomet, kai Lietuvos-JAV rungtynių arbitras išmes ginčo kamuolį. Iki tol - visi pokalbiai čia, Stambule, slampinėjimai ir stoviniavimai baigiasi ta pačia malda krepšinio dievams.
Tiesa, yra vienintelis dalykas, kuris šiek tiek atitraukia mus nuo pamaldų. Tai santykių su mūsų baru realybės šou. Istorija, verta
verslo tinklaraščio puslapio.
Pradžioje - įvadas į verslo tradicijas Stambule. Tokiam reiškiniui rusakalbiai turi gerą apibūdinimą: на
яеби клиента своего.
Grįžtam vietiniu taksi į viešbutį, sirgalių grupei nupirkę bilietų į U2 koncertą anądien. Vienas mūsų, sėdėjusių priekinėje sėdynėje, lieka atsiskaityti su taksistu, kai mes išlipame. Sako, 18 lirų. Ok, duoda lietuvių keleivis...
skaityti visą įrašą
Mes, tinklaraštininkai, rašinėjantys į savo internetus, rizikuojame būti iškviesti pasiaiškinti kokiam nors TV ar radijui. Mums taip yra nutikę jau bent keletą kartų. Paskutinį kartą - penktadienį - išsikvietė BTV, tiksliau toks rimtas žurnalistas Aurimas Perednis. Jo ir simpatiškos prodiuserės, vardu Aušra, rengiama laida "Karštas vakaras" savo debiutui naujame sezone pasirinko krepšinio sirgališką temą. Ir čia, kaip sakant, sutapo interesai.
Be dviejų paprastų žalių sirgalių į televizorių buvo pakviestas ir Antanas Guoga, krepšinio rėmėjas. Taigi turėjom galimybę už gerus darbelius jam padėkoti gyvai. Tačiau, svarbiausia, sutarėme artimiausiu metu įduoti Antanui pasiūlymų sąrašą, kaip galima pagerinti rengiamą krepšinio čempionatą...
Prie visų padėkų, kurios skambėjo šiandien per bronzinės komandos sutiktuves Vilniuje, reikėtų pridėti dar vieną. Tiesą sakant, turiu netgi neoficialų įgaliojimą tai paskelbti šiame tinklaraštyje.
Tokio rėmėjo, kaip Antanas Guoga, Lietuvos krepšinis dar neturėjo. Visada buvo ir bus tokių, kurie rems savo ar savo atstovaujamų kompanijų pinigais, per varžybas sėdės arenų VIP ložėse, o pergalės atveju nepraleis progos pasišildyti šlovės spinduliuose. Tai yra standartinis paketas, kurį kartu su logotipais ant marškinėlių ar TV ekranuose gautumėte ir jūs, jei rastumėte kelis šimtus tūkstančių tokiam reikalui.
O štai Antanas Turkijoj elgėsi labai nestandartiškai. Užuot patogiai įsitaisęs prabangioj ložėj, kurią jam garantuoja spec. FIBA pakabukas (badge -...
Šeštadienį pirmą kartą apsilankę "Sinan Erdem" arenoje Stambule, kur vyksta pasaulio krepšinio čempionato finalinis etapas, prisiminėm, kad panašų renginį kitąmet surengs ir Lietuva. Buvom pamiršę, nes Izmire apie būsimą renginį nebuvo absoliučiai jokios informacijos. Užtat Stambulo arenoje stovėjo visas televizorius (žr. nuotrauką), per kurį karts nuo karto sukdavosi klipas apie būsimą čempionatą Lietuvoje. Praeidamas tepastebėjau žaidžiantį A. Sabonį (su TSRS marškinėliais) ir šnekantį A. Kubilių. Ir užsklandą. Iš to sprendžiu, kad buvo rodomas štai šitas filmukas arba jo versija:
httpv://www.youtube.com/watch?v=KyJvPXKVqls
Kažkokių kitokių priemonių, kaip Lietuva būtų pardavinėjama Turkijoje, kol kas nepastebėjome. Bet finalinis etapas dar tik prasidėjo, tad yra tikimybė, kad maloniai nustebsim.
O...
Lithuanian fans formally request the organizers of the World Basketball Championship in Turkey to revoke the ban on bringing drums into basketball stadiums.
Drums are an international musical instrument used by many cultures in both secular and religious activities, including Turkey. Through the use of drums fans around the world have made many sporting contests more colorful and enjoyable festivals. The World Basketball Championship will lose much of its festivity and beauty because of this senseless ban on drums.
The fans draw attention to the fact that the ban was announced after the second round of matches. We must also not forget that drums have already enhanced...
Visus su pirmąja pergale!
Tai buvo apšilimas tiek mūsų krepšininkams, tiek sirgaliams - po varžybų susmukom į autobusą kone leisgyviai. Bet įsivažiuosim, kaip ir krepšininkai.
Gyvenam belekaip, kažkur tipo stoties rajone. Viešbutyje, ~100 sirgalių. Sako, aplink naktim geriau neslampinėti, bet vakar paslampinėjom ir nieko. Visi išgyveno. Vietinis turko kioskas, prekiaujantis daržovėmis ir alumi, vakar per naktį padarė mėnesio apyvartą. Pirmuosius pirkėjus apgaudinėjo duodamas grąžą (mokėjome USD/EUR, o grąžą gaudavom liromis), bet vėliau liovėsi, nes, matyt, suprato, kad geriau savaitę turėti lojalių klientų, nei vieną vakarą keletą apipypinti.
Buvo smagu matyti, kaip turkai žiūri į dailias lietuvaites, trumpais sijonais marširuojančias 1 nakties mūsų rajone su alumi...
