Common sense

Verslas - tai vakarėliai, šėlionės ir burbulinė skepetaitė kišenėj. (ELTA foto via balsas.lt)

***

Praėjusią savaitę viena firma viešai pasigyrė, kaip pasiekė neoficialų web-seminaro žiūrimumo rekordą. Tąkart viename laido gale buvau aš, o kitame rekordiškau daug jūsų:

Tiesioginiame vaizdo seminare apsilankė 1512 interneto vartotojų, o visą seminarą stebėjo 721 žiūrovas.

Mano manymu, to webinaro (tema: Penki kertiniai verslo sistematizavimo žingsniai) populiarumą nulėmė pati tema. Daugelis vadovų norėtų sistematizuoti verslą, tačiau nežino, kaip tai padaryti. Todėl daro tai, ką moka: dirba įmonėje, atlieka darbuotojų darbus, užuot dirbę su įmone. Ir dėl to negalėjo atsispirti kvietimui

Visus, kas norėtų pažiūrėti rekordinio webinaro įrašą, kviečiu tai padaryti nemokamai užsiregistravus www.versloakademija.lt . Kas nepatiko, ko nesupratote ar nesutinkate -- išsakykite komentaruose.

Kad verslo sistematizavimas yra TOP tema smulkiems ir pradedantiems verslininkams -- jokia čia ne paslaptis. Pasižiūrėkite į smulkų verslininką ar startuolį:

• jaučia nuolatinę įtampą dėl prisiimtų įsipareigojimų (algas sumokėt iki 10 dienos, “Sodrai” iki 15, PVM iki 25…),
• niekada neturi laiko susitikti su draugais, nes “yra daug darbo”,
• planuoja išsimiegoti šį savaitgalį, bet, ko gero, išsimiegos tik dar kitą.

Tokie žmonės jau pamiršo, ką reiškia dirbti 8 valandas per dieną, nes tiek mažai niekada nedirbo. Dėl savo darbštumo, beje, ir įkūrė savo verslą, kad nereiktų nugaros lenkti ponui. Užtat nugarą lenkia sau.

Ant šių žmonių laikosi Lietuvos ekonomika (ne ant “Vilniaus energijos” ir panašių firmų), nuo jų priklauso darbo biržų eilių ilgis (trumpumas) ir pensijų dydis. Tas, kuris nevertina smulkaus verslo ir negerbia smulkiųjų darbdavių pastangų, tegu tai išbando savo kailiu.

Pernai rengiau mokymus smulkiems verslininkams “Nuo amato prie verslo”, kuriuose dalyvavo virš 50 žmonių (iš įvairiausių sferų -- automobilių servisas, IT kompanijos, statybos prekių prekyba, kaimo turizmas, ūkininkas, tekstilės gamyba, maisto prekių gamyba, baldų gamyba ir prekyba, ir tt). Šiemet taip pat rengiu šiuos mokymus, skirtus būtent tokiems neišsimiegojusiems, pavargusiems, bet ambicingiems verslininkams.

Jei kyla minčių mesti savo verslą, tai nedarykite to nepasitarę su manim Esame ne vieną kartą įrodę, kad išeitį galima surasti bet kurioje situacijoje.

Štai pora video, kuriuose pernykščių kursų dalyviai pasakoja, ko jiems trūko, ir ką jie padarė, kad jų firmos pradėtų uždirbinėti daugiau. Apie verslą gali šnekėti ne tik A. Zabulis (kuris, beje, joks ne verslininkas), A. Šikšta (irgi, beje, ne verslininkas) ir kt. gerbiami kalbėtojai, bet ir štai šie nuostabūs paprasti žmonės:

Taigi programą šiems metams sudariau štai tokią:

Seminarų ciklas “Nuo amato prie verslo” unikalus tuo, jog jis trunka ne dieną ar dvi dienas, o daugiau nei pusę metų. Iš viso cikle yra 6 visos dienos seminarai, kurie vyksta kas mėnesį. Viso ciklo metu aktyviai formuojami reikalingi verslo vystymo įgūdžiai.

Visi ciklo seminarai skirti ne tik suteikti žinių apie verslo sistemų bei procesų efektyvumo didinimą, bet ir suteikti įgūdžius žinių pritaikymui. Viską darome taip, kad dalyviai gautų ne tik teoriją, bet ir atliktų būtinus veiksmus savo firmose, ir gautų išmatuojamus finansinius rezultatus.

O štai šiame video aš pasakoju, kodėl mes darome tokius mokymus, ir kokios naudos gali tikėtis dalyviai:

Praėjusį savaitgalį pirmieji užsiėmimai jau įvyko Kaune ir Klaipėdoje. Pirmasis iš šešių seminarų Vilniuje vyks šį šeštadienį (sausio 21 dieną). Jei norėtumėte prisijungti prie grupių Kaune ir Klaipėdoj, galite atvykti pirmojo seminaro į Vilnių, o vėliau prisijungti prie grupių tuose miestuose. Taip jau padarė, beje, šiauliečiai, panevėžiečiai, mažeikiečiai ir kazlų rūdiečiai!

Tiesa, speciali kaina commonsense.lt skaitytojams yra 2.500 2.100 Lt vienam asmeniui. Jei norite šios spec. kainos, registruodamiesi pas Ievą (ieva@toc.lt) laiške nukopijuokite nuorodą į šį įrašą, ir Ieva neturės kur dėtis, turės atsižvelgti į ryšius. Nuolaida galioja iki sausio 19 dienos 23:59.

Daugiau detalios informacijos apie seminarų ciklą rasite toc.lt saite.

Jeigu savo aplinkoje pažįstate panašių verslininkų, kaip tuose dviejuose video (primenu: Ž. Grigaitis -- ne verslininkas), ir norite jiems padėti, pasiūlykite šį mano kursą. Gal pažįstamasis, pasidvigubinęs savo pelną, pastatys jums alaus. O gal užteks to, kad žmogus tiesiog turės laiko išlenkti bokalą su draugais.

Share/Bookmark

Naujųjų metų pradžioje įprasta duoti sau pažadus:

• mesti rūkyti,
• numesti svorio,
• pradėti rimtai sportuoti.

Yra dar vienas pažadas, kurį kiekvienais metais sau taiko smulkūs ir ne visai smulkūs verslininkai:

• sistematizuoti verslą. T.y. padaryti taip, kad ne aš dirbčiau verslui, bet verslas dirbtų man.

Kas sieja visus šiuos ir daugybę kitų pažadų? Jų paprastai netesime. Pavyzdžiui, rūkome tik išgėrę arba laukiame, kol nutirps sniegas (kad galėtume rytais bėgioti) ir t.t.

Todėl siūlau nelaukiant pavasario griebti jautį už ragų, ir žengti pirmą žingsnį tesint sau duotus pažadus. Kalbu, žinoma, apie žalingus įpročius versle.

Poryt, ketvirtadienį, kviečiu visus į savo webinarą (nemokamą), kurio tema:

Penki kertiniai verslo sistematizavimo žingsniai

Per pusantros valandos, kol jūs atsidarę butelį alaus ar vyno patogiai įsitaisę spoksosite į monitorius savo namuose, aš kalbėsiu pagal tokį seminaro planą:

• Kodėl daugelis smulkaus ir vidutinio verslo vadovų užsiima ne tuo kuo reikia?
• Į ką turi būti nukreiptas didžiausias vadovo dėmesys?
• Kaip sukurti ryškų konkurencinį pranašumą?
• Kokia yra pagrindinė bėdų priežastis?
• Kokie jos sprendimo elementai?
• Jūsų klausimai ir mano atsakymai bet kokia verslo valdymo tema

Taigi:

• Data - 2012.01.05 (ketvirtadienis)
• Pradžia - 20:00 (Lietuvos laiku)
• Trukmė - 1,5 val (+ klausimai ir atsakymai).

Registracijos nuoroda – čia.

O ką šiemet sau pasižadėjote jūs?

Share/Bookmark

Stabilumas ir augimas. Suprantu, kad naktimis gaisrus gesinanti valdžia neturi kada įsigilinti, kiek šie du dalykai svarbūs verslui. Atiminėjimas iš vienų ir davimas kitiems veda ten, kur, tiesą sakant, dalis tautos ir nueis.

Šiandien sužinojom, koks finansų ministrės požiūris į verslo skatinimą. Jei Lrytas.lt neiškraipo ministrės žodžių, tuomet:

Kaip teigė I.Šimonytė, eksporto rinkų perspektyvos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tačiau, paklausta, ar galvota apie šios sekcijos skatinimą, patikino, jog eksportas savaime reguliuojasi ir šalies verslininkams tai pastaruoju metu pavyko padaryti be jokių valstybės skatinimo planų.

Taigi, kadangi mums, verslams, pavyko “susireguliuoti” be valstybės skatinimo planų, t.y, SAVAIME, tai ir dabar visas rizikos suvaldymas yra mūsų pačių rankose. Atiminėjimu (vieni politikai tai vadina “socialiniu teisingumu”, kiti -- “perskirstymu”, treti -- “biudžeto subalansavimu”) užsiiminėjantys valdžiagaisrininkiai nusiplovė rankas nuo tokios neįdomios ir sudėtingos veiklos kaip ekonominio pyrago didinimas, ir nėra požymių, kad tuo kas nors iki kadencijos galo užsiimtų. Juk, jų manymu, pyragas didėja/mažėja SAVAIME!

Deja, realybė kiek kitokia.

Pyragas didėja tuomet, jei rinkoje sukuriama daugiau pridėtinės vertės. Tam reikia padidinti įmonių konkurencingumą, o tam reikia maksimaliai išnaudoti darbuotojų potencialą, dirbti žymiai efektyviau. Jei jūsų firma sugebės tai padaryti, galbūt net eksportuoti šį bei tą vertingo į užsienius, štai tuomet ir padidės ekonominis pyragas.

Kai nežinai, kaip kažkas veikia, tuomet atrodo, kad tai vyksta savaime.

Kadangi jokių valdiškų verslo skatinimo planų makro-lygiu nenusimato, siūlau pasinaudoti mūsų firmine iniciatyva mikro-lygyje. Kitą savaite vyks mano seminarai smulkioms ir vidutinėms įmonėms Vilniuje (13 d.), Klaipėdoj (14 d.) ir Kaune (15 d.). Juose dėstysiu, kaip užsitikrinti pardavimų bei pelno augimą, kad antroji krizės banga, dėl kurios Finansų ministerija sumažino augimo prognozes, nesmogtų jūsų įmonei. Dėstysiu, ką turi daryti ir ko nedaryti įmonės savininkas-vadovas, kad įmonė užsitikrintų stabilią ateitį nepaisant valdžios akibrokštų, gaisrų, pensininkų, graikų, italų ir kitų Merfių.

Štai ką dėstysiu:

Šimto litų mokestis tradiciškai nustatytas atsijoti plepėtojus ir replikuotojus, idant kiti dalyviai per tris valandas gautų maksimaliai naudos, kiek jos įmanoma gauti per tris valandas.

Iki šio penktadienio (2011-12-09) 23:59 organizatoriai daro mano paskaitos spec. akciją:

• Perkate 1 bilietą, gaunate 1 dovanų (1+1)
• Perkate 2 bilietus, gaunate 2 dovanų (2+2)
• ir t.t.

Dalyvių registracija vyksta čia.

Share/Bookmark

Tą vakarą, kai buvo sustabdytas “Snoras”, ėmėm ir Google Pluse parašėm tokią štai pranašystę:

Tauta ir valdžia, deja, ne visus punktus išpildė kokybiškai, kai ką peršoko, bet užtat rezultatą turim žadėtąjį:

O dar šnekama, kad mūsų politikai – neprognozuojami.

*Loginė pasekmių šaka – tai toks mąstymo procesų įrankis, pagrįstas priežasties-pasekmės logika. Jis leidžia išpranašauti numatyti veiksmų grandinę, kuri prasideda pradiniu poelgiu ir pasibaigia reikšmingu padariniu. Pasekmių šaka gali būti neigiama arba teigiama. Tam, kad ji būtų teigiama, reikia daryti taip vadinamas injekcijas (koreguojančius veiksmus). Jei jų nedarai, tai pasekmė dažniausiai gaunasi neigiama ir ją labai nesunku nuspėti. Šių mąstymo įrankių jau moko vaikus mokyklose, politikų dar niekas nemokė.

Share/Bookmark

Mes jau rašėme, kad darome mokymus. O mokymų metu užduodami įdomūs klausimai. Ir vieną tokį dėstytojas parsinešė į biurą: “Ką daryti, jeigu win-win nesigauna, o gaunasi win-lose situacija, o pats esi win pozicijoje? Juk kvaila tuo nepasinaudoti?”.

Atsakymas buvo trumpas ir aiškus. Trumpalaikėje perspektyvoje jūs laimėsite ir turėsite naudos, bet toks sprendimas turi labai daug neigiamų pasekmių, kurias jūs pajusite tik ilgalaikėje perspektyvoje. Atvirai pasakius, mes šio atsakymo net ir nediskutavom, nes ir taip viskas aišku, bet noras parašyti įrašą pasiliko.

Visa laiką sukosi mintis, kad demokratija yra win-lose sistema. Ir kaip tik šiandien blogeriai sprogo aptarinėdami PVM mokesčio keitimą. Ir sudėliojo visus paaiškinimus, todėl liko tik pasidalinti su jumis.

Pirmiausia, kuo užsiima valdžia? Ogi win-lose sprendimų prastūmimu į mases. O prieš tai leidžia visiems pasireikšti ir išsakyti savo argumentus.

Nors manęs niekas neklausė, bet ir aš įkišiu savo trigrašį. Versle viskas kinta labai sparčiai, ir tokie pakitimai lemia, kad tik 20% įmonių išgyvena pirmus penkerius metus. Todėl galime teigti, kad kuo mažiau bus pakeitimų, tuo geriau verslui.

Viena tokių sričių yra valstybinis reguliavimas. Po šiuo terminu slypi visi kontaktai su valstybės atstovais. Ir norisi, kad kuo mažiau būtų pakeitimų iš valstybės pusės, nepaisant to, kad Lietuvoje kurti verslą yra mazochistinis procesas. Su tuo irgi galima susitaikyti, bet tik prašau, nekeiskite nieko, nes baisiausia yra kiekvieną kartą laukti nežia ko. Gal ir pakėlus PVM trumpalaikėje perspektyvoje kam nors bus geriau, bet ilgalaikėje – mes dar giliau įkrisime į nevaldomą socializmą. O socializmas negali egzistuoti be visuotinio valstybinio kišimosi į visų reikalus. Kuo labiau yra kišamasi į žmonių reikalus, tuo labiau žmonės nusimeta atsakomybę ir reikalauja pagalbos. Ir ratas užsisuka, jis sustoja tik tada, kai nebelieka į kur kištis, ir tai vadinama diktatūra. Bet čia šiaip vienas lyrinis nukrypimas, prieš kitą.

Emigrantai jau senai padėjo, ką turėjo, o likusiems Lietuvoje reikia nuspręsti, ar apsimoka toliau investuoti į Lietuvos vadovus. Bet koks investuotojas pažiūri įmonės balansą. Kas nors, komentuodamas mokesčių pakeitimus, ar žiūrėjo į valstybės balansą? Toks įspūdis, kad nelabai.

Pažvelkim į pajamas, t.y. surenkamus mokesčius.

2010 m. iš mokesčių buvo surinkta 14,5 mlrd. Lt. Dar buvo labdaros iš ES, bet tai gerai užmaskuota paskola, kurią vėliau vis vien atsiims. Analizuojant pajamas įdomu, kas neša aukso kiaušinius. Taigi PVM 7,2 mlrd., akcizai 3,0 mlrd., ir pelno mokestis 0,9 mlrd. Beje GPM irgi pasiekė 0,9 mlrd., todėl kad buvo padidintas minimumas. Tie 14,5 mlrd., tai ne visi Lietuvoje sumokėti mokesčiai, dar yra “Sodra“, kuri surinko 11 mlrd., tiesa, 2009 metais (nes 2010 m. duomenų neradau). Taigi valstybė skirsto 25, o su ES pinigais – cielus 30 mlrd. litų. Bet “Sodrą” atmeskime, vis vien nieks nesupras, kuo ji užsiima.

O dabar žvilgsnelis į išlaidas. Didžiausia išlaida slepiasi po žodžiu „Ekonomika“ – net planuoti 6,9 mlrd. Lt. Tiesa, išleido mažiau, bet „Bendros valstybės paslaugos“ viršijo planą ir yra 6,9 mlrd. Daugiau nieko gero ar blogo negaliu pasakyti, tiesiog manipuliacija skaičiais. Todėl suprantu tik viena, kad išlaidos turi būti surištos su pajamomis. O pajamos yra 15 mlrd. lygyje. Ir tokio lygio išlaidos atitinka 2005 metų biudžetą.

Taigi, kas gi tie negerieji, kurie pridėjo 10 mlrd. 2010 biudžete?

Na, premijos valstybės tarnautojams “Bendras valstybės paslaugas“ padidino 1 mlrd. Atkatų sistema suveikė efektyviai ir savo nuotolius kompensavo papildomais 2,5 mlrd. Užtad pradėjom gyventi ekologiškai ir „Aplinkos apsauga“ pagerėjo 5 kartais. Sirgti irgi pradėjom masiškai, kokiais 10 kartų daugiau. Ir šviestis papildomai išnaudojom 0,7 mlrd. litų daugiau. Na, ir socialiai apsaugoti tapome net 1.5 mlrd. Lt. labiau.

Galima toliau ironizuoti, bet vis vien nieko nesurasi, nebent pabandytume įsivaizduoti, o kas man iš to? Na, 10 mlrd. padalinam kiekvienam, tai gautųsi po 3.300 Lt. O dabar įsivaizduokime, kad kiekvienas kur nors juos išleidžiam. Visai neblogas ekonomikos stimuliavimas gautųsi? Valstybė dar mokesčių parinktų, o eiliniai piliečiai malonumą pajustų. Ir visiems būtų gerai. Nejaugi win-win gaunasi?

Share/Bookmark

Praėjusią savaitę TOC sprendimai tinklapyje publikavome Dr. E. Goldratt  2008 metais parašyto straipsnio  “Standing on the Shoulders of Giants“ vertimo pirmąją dalį. Nors straipnis labai specifinis ir skirtas gamybininkams, tačiau, mano nuostabai, per nepilną savaitę buvo peržiūrėtas daugiau nei 500 kartų.

Taigi, šią savaitę pateikiame antrąją šios straipsnio vertimo dalį.

Gero skaitymo:

Ant milžinų pečių. Gamybos koncepcijos ir jų praktinis pritaikymas. Dalis 2/3 (bus daugiau)

Share/Bookmark

Visai neseniai Audrius rašė apie konferenciją Verslo Procesų Valdymo Praktika 2011, kurioje jis skaitė pranešimą apie verslo procesų dokumentavimą. Kadangi toje konferencijoje Audriaus pranešimo nieks nenufilmavo (skirtingai nuo mano su Mindaugu pranešimo apie debesis), todėl negalėjome pasidalinti juo su savo skaitytojais.

Tačiau man pavyko įkalbėti Audrių padaryti webinarą ta pačia tema. Tie, kurie žino Audriaus nemeilę pasikartojimams bei meilę tobulėjimui, gali įtarti, kad webinaras bus netgi geriau, nei pranešimas konferencijos metu. Todėl kviečiu visus prisijungti ir paklausyti Audriaus webinarą lapkričio 25 dieną  10:00 val.:

Procesų diegimas: lengva pradėti, sunku pasiekti rezultatus

Registruotis

Daugeliui teko susidurti su situacija, kai atrodo, jog procesų dokumentavimas yra būtent tai, ko trūko, kad dirbtume efektyviai. Projektas startuoja su dideliu entuziazmu, bet laikas eina, o fantastiškų rezultatų nėra. Tik daug prirašyto popieriaus, o niekas iš esmės nepasikeitė. Kaip galėjo atsitikti, kad nepasiekėm numatytų rezultatų? O gal paskubėjom pradėti procesų dokumentavimą? Ar tikrai turite sau atsakymus į šiuos klausimus:

• Kada proceso dokumentavimas duos naudos, o ne papildomo darbo?
• Kiek detaliai dokumentuoti procesą?
• Ar dokumentuotas procesas yra “šventa karvė”?
• Kaip darbo vietose našumo svyravimai nulemia galutinį rezultatą?
• Kaip subalansuoti procesą?

Registruotis

Share/Bookmark

"Stovėti ant milžino pečių (lotyn. nanos gigantium humeris insidentes)" - metafora, reiškianti gebėjimą kurti, plėtoti ateitį atsiremiant į iškilių praeities mąstytojų pasiekimus.

Pastaruoju metu “veiklos efektyvumas” tapo labai madingu žodžiu. Na, o LEAN – tapo kiekvieno gamybininko garbės reikalu. Tik nepagalvokite, kad tai (veiklos efektyvumas ar LEAN) yra blogai. Labai smagu, kad šie terminai jau nebegąsdina įmonių vadovų. Tačiau pasikalbėjus su kai kuriais diegusiais LEAN savo įmonėse, išgirsti nelinksmų istorijų apie įdėtas dideles pastangas mokant darbuotojus ir diegiant LEAN ir labai kuklius rezultatus. Ir Lietuvos verslininkai ne vieniši šiuo klausimu.

Kažkada Audrius pamėgino pasigilinti į šią problemą. Ir tikrai, kartais supranti, kad aklas dalies veiksmų atkartojimas, nesuprantant jų esmės, labiau panašus į Krovinių kultą (Cargo cult), nei į rimtą vadybos metodiką.

Taigi, kodėl tokia puiki metodika, leidusi Toyotai tapti automobilių pramonės lyderiu, taip sunkiai atkartojama net pačioje Japonijoje?

Dr. E. Goldratt dar 2008 metais parašė straipsnį “Standing on the Shoulders of Giants“, kuriame nuosekliai apžvelgė ir Fordo ir Taiichi Ohno metodikas, bei įvertino jų esminius privalumus. Taip pat jis identifikavo priežatis, kodėl kai kuriose aplinkose tos metodikos nesuveikė, ir papildė jas savo pastebėjimais, praplėsdamas tų principų veikimo sferą.

Nors vertimo darbai šiek tiek užtruko, pagaliau galime jums pristatyti šio straipsnio vertimą į lietuvių kalbą. Straipsnis pernelyg ilgas, pernelyg nuoseklus ir pernelyg rimtas, kad jį publikuotume šalia savo blogeriškų rašliavų – kviečiu skaityti mūsų firmos tinklapyje.

Tiems, kurie straipsnyje minimus dalykus puikiai išmano, ir dėl to sunkiai randa kalbą su bendradarbiais, primenu apie pigius įvadinius TOC mokymus (prasidės kitą savaitę). Po Rokiškio reklamos jau surinkome vieną grupę, dabar formuojasi antra, kurioje rasis vietos ir jūsų nesukalbamiems bendradarbiams. Jaunieji TOC lektoriai dar nėra pasikėlę arogantiški pasipūtėliai, todėl kantriai išaiškins TOC principus tiems žmonėms, kuriems jūs galbūt pritrūkote laiko ar kantrybės.

Mokymuose daug dėmesio bus skiriama pralaidumo, srauto, fokusavimosi temoms ir įrankiams, tad apsidairykite savo darbovietėj – galbūt įmanomas win-win: mūsų firmos jaunimas pasitreniruos dėstyti ant jūsų firmos jaunimo, o jūsų firmos jaunimas išsitreniruos ir pagaliau galėsite susikalbėti efektyvumo tema.

Gero skaitymo:

Ant milžinų pečių. Gamybos koncepcijos ir jų praktinis pritaikymas. Dalis 1/3 (bus daugiau)

Share/Bookmark

Pamaniau pareklamuoti TOC mokymus, kuriuos kitą savaitę ves kolegos iš “TOC sprendimų” (apie tai – truputėlį vėliau arba iškart žr. teksto apačioj), ir ta proga pagooglinau.

Ir še tau, boba, devintinės: Apribojimų teorija aprašyta net pačioje Pipedijoje!

Straipsnis šviežias, parengtas eksperto Makštučio, byloja gandus ir kliedesius, ir šiaip jau linksmina beskaitančius.

Taigi, yra apribojimas. Ir visada, kai įmonė kažką daro, tai gerink negerinęs ką tik nori, bet kur tik yra apribojimas, tai ten viskas sukasi prastai. Todėl apribojimą reikia visada pašalinti.

Čia Pipedija beveik teisi. Tik štai jei bandysite apribojimą pašalinti, tai nežinau, kas gausis. Nereikėtų šalinti to, kas sistemai yra gyvybiškai svarbu. Jei žmogus neprimato, juk akių jam neišpjaunam.

Realybėje (firmose) paprastai su apribojimais reikalai vystosi štai šitaip:

Štai ekspertas Makštutis pipedinių kliedesių gamyboje yra apribojimas. Nes kliedesių generavimo sparta priklauso tik nuo paties Makštučio. Taigi norėdami prigeneruoti kuo daugiau kliedesių, turėtume maksimaliai išnaudoti Makštutį: pasodinti jį prie pipedijos ir neleisti nulipt nuo kompiuterio, nebent rimta bėda prispirtų. Nes visas laikas, kurį Makštutis praleidžia ne prie pipedijos, yra prarasti gandai ir kliedesiai.

Kitas žingsnis – visą sistemą subordinuoti Makštučiui. Tarkime, jei Makštutis verdasi kavą pats, vadinasi, tuo metu jis negeneruoja kliedesių, tad pipedijai būtų geriau, jei kavą Makštučiui virtų kitas pipedijos pusprotis Barškutis. Pastarasis nebūtų tokio aukšto rango gandonešis, gerokai prasčiau apmokamas. Be kavos, Barškutis galėtų rengti Makštučiui gandų suvestines, kad tasai negaištų laiko gandų paieškoms, o iškart keptų durnystes tiesiai į eterį.

Kai prie esamų HR išteklių būtų išspaustas maksimalus kvailysčių generavimo greitis, norint jį padidinti tektų praplėsti apribojimą. Paprasčiausiai tai daroma pastatant tokį patį įrengimą ar pasamdant papildomą žmogų tai rolei. Taigi pastatome dar vieną kompiuterį, pasamdome Makštučio brolį Makštutį Jr ir su sąlyga, kad Barškutis asistuoja abiems, sukuriame dvigubai daugiau durnysčių pipedijai per tą patį laiką!

Kai šitai atlikome, pipedijos pralaidumas tapo priklausomas ne nuo brolių Makštučių, bet nuo Barškučio parengtų zagatovkių. Laiku tai pastebėję, galime pradėti gilintis, kas trukdo Barškučiui suktis greičiau… Ir taip už varčios, ir vėl nuo pradžios.

Ir visi žino, kad apribojimas yra darbuotojai, nes visi darbai, kuriuos įmonės dirba, yra darbuotojų dirbami. Todėl visos problemos yra išties ne dėl blogos įrangos ir ne dėl ko nors, o dėl to, kad darbuotojai blogai dirba darbus.

Deja, pipedija klysta: didžiausias apribojimas firmose yra ne darbuotojai, bet vadovų dėmesys. Ir kai generaliniai direktoriai užsiima šūdeliavimu (tiesą sakant, šiuo požiūriu esmi retkarčiais nuodėmingas taipogi), tai tuomet darbuotojai dirba blogai, nes niekas dorai nežino, ką reiškia dirbti gerai. O jei gen. direktorius jaučia (ką reiškia geras darbas), tai dar nereiškia, kad jausmais valdoma įmonė turi perspektyvą. Taigi jei darbuotojai blogai dirba, tai dėl to visų pirma kalti vadovai, kad ir kaip nesmagu jiems tai girdėti.

Taip kad visa jums apribojimų teorija čia dabar jau išdėstyta, visais trimis punktais ją dabar užsirašykit sau kažkur ant kaktos:

Jei kažkas blogai, tai reikia darbuotoją atleisti, o jei reiks – į jo vietą priimti kitą, geresnį.

O kas bus, jei priimsi blogesnį? Diegiant įmonėse TOC, išskirtiniais atvejais atleidžiami tik veltėdžiai ar imitatoriai, kurie ištiesinus ir išskaidrinus procesus nebeturi kaip pasislėpti už kolegų nugarų, per susirinkimus paistyti tą patį per tą patį ir nerodyti jokių savo labai aiškios veiklos rezultatų.

Jei negalima darbuotojo atleisti, reiškia, kad jis per mažai dirba ir reikia priversti jį daugiau dirbti.

Ne visai taip. Daugiau, nereiškia, kad geriau. Paprastai įjungiame stabdžius ir pradedame riboti žmonių (ypač tų, kurie kai kuriuose procesuose tampa apribojimais) darbus, pavyzdžiui, nustatome, kiek atvirų užduočių gali būti pas programuotoją/adminą/projektų vadovą/t.t. Ir nė viena daugiau! Siekiame sumažinti šokinėjimą nuo užduoties prie užduoties ir atgal, sumažinti darbuotojų “prioritetų” bei rodiklių sąrašus ir t.t. Manote, kad žmonės lengvai atsisako savo darbų?.. Kur tau: dauguma galvoja, kad jei sumažinsi jam krūvį (prisigalvotų ir niekam nereikalingų darbų), tai kitas žingsnis bus atleidimas. Todėl dažnai tenka versti žmones ne dirbti daugiau, kaip kliedi pipedija, bet, priešingai, versti dirbti mažiau. Jau geriau sėdėti ir nieko nedirbti, nei daryti bereikalingus darbus, kurie vėliau sukelia problemų, atitraukia dėmesį kitose grandyse.

Jei darbuotojas jau dirba, kiek tik išgali, tai reikia sumažinti jam atlyginimą.

Šiuo pipedija patvirtino nusišnekėjimų šventovės vardą. Jeigu nesate direktoriaus meilužė (-is) ar koks pataikūnas, tai atlyginimas jums ženkliai gali didėti tik tuo atveju, jei jūsų darbas duoda daugiau naudos įmonei. Kai įmonė auga, plečiasi, priiminėjami nauji darbuotojai – senieji paprastai kyla aukštyn, atitinkamai su atsakomybe didėja ir jų atlyginimai. Jie didėja dar ir tais atvejais, kai tie patys žmonės dėl teisingai valdomų procesų pradeda dirbti dukart našiau. Taigi mažinti algas (o geriau – tiesiog atsisveikinti) reikėtų tiems darbuotojams, kurie vaidina daug dirbančius, o iš tiesų refrešina feisbukuose, nekenčia pirmadienių, laukia penktadienių, o likusias dienas keikia darbdavius.

O dabar, kai išsiaiškinom su pipedija, galim grįžti prie TOC mokymų, kuriuos žadėjau pareklamuoti.

Taigi “TOC sprendimų” specialistai, keletą metų praleidę su žilagalviais Nerium ir Audrium diegdami TOC Lietuvos beigi kitų post-sovietinių respublikų firmose, sugalvojo išbandyti save lektorių kailyje.

Ir ta proga parengė įvadinį TOC kursą, kurį skaitys 6 vakarus po darbo 2011 m. 11-22, 11-24, 11-29, 12-01, 12-06, 12-08 dienomis.

Dėmesio – šie žmonės (Eugenijus, Karolis ir Vilius) beveik neturi dėstytojavimo patirties (nes iki šiol dirbo TOC diegėjais), tai jiems pirmas kartas iš dulkėtų gamyklų išlindus į projektorių šviesą, todėl ir kaina atitinkama (499 Lt).

Bet ši kaina tik tiems, kurie neskaito commonsense.lt. Tinklaraščio skaitytojams kursų kaina -  – 350 Lt (registruojantis būtina nurodyti slaptažodį “Pirmas kartas”). Speciali kaina galioja užsiregistravusiems į kursus ir apmokėjusiems juos iki 2011-11-17 imtinai. Nuolaidos nesumuojamos.

Plačiau apie kurso programą galite sužinoti čia: http://www.toc.lt/lt/seminarai/ivadas-apribojimu-teorija

P.S. Makštutis iš pipedijos, jei tik atsilieps ir įrodys savo tapatybę, galės į kursus vykti mano sąskaita.

Share/Bookmark

Turbūt nesutiktume žmogaus, kuris ko nors nedaro pagal tam tikras taisykles. O sujungę taisykles į seką gauname procesą. Kaip rodo diskusijos prie paskutinio Neriaus įrašo,  visi mes esame procesų specialistai. Ir dėl šitos menkos priežasties yra labai sunku ką nors naujo ir įdomaus šia tema pasakyti. Nepaisant to, mane patraukę už liežuvio gavo pažadą, kad pasidalinsiu patirtimi konferencijoje.

Ilgai džiovinau smegenis, kol sumąsčiau, ką trumpai pristatysiu:

Lengva pradėti, bet sunku pasiekti rezultatus

Daugeliui teko susidurti su situacija, kai atrodo, jog procesų dokumentavimas yra būtent tai, ko trūko, kad dirbtume efektyviai. Projektas startuoja su dideliu entuziazmu, bet laikas eina, o fantastiškų rezultatų nėra. Tik daug prirašyto popieriaus, o niekas iš esmės nepasikeitė. Kaip galėjo atsitikti, kad nepasiekėm numatytų rezultatų? O gal paskubėjom pradėti procesų dokumentavimą? Ar tikrai turite sau atsakymus į šiuos klausimus:

Kada proceso dokumentavimas duos naudos, o ne papildomo darbo?

Kiek detaliai dokumentuoti procesą?

Ar dokumentuotas procesas yra “šventa karvė”?

Kaip darbo vietose našumo svyravimai nulemia galutinį rezultatą?

Kaip subalansuoti procesą?

Taigi apie kokią konferenciją kalbu? Daug nemąstydamas dalinuosiu organizatorių kvietimu.

***

Kviečiame Jus į kasmetinę konferenciją Verslo procesų valdymo praktika (VPVP 2011), kuri įvyks spalio 26 dieną Vilniuje, Crowne Plaza viešbučio konferencijų centre.

VPVP 2011 vizitinė kortelė – kruopščiai atrinkti, ne teoriniai, o praktiniai pranešimai apie verslo procesų valdymo taikymą Lietuvoje. Konferencijos programoje numatyta 10 pranešimų bei viena diskusijų sesija. Pranešimuose savo patirtį pristatys patyrę pranešėjai, atstovaujantis solidžias organizacijas.

Susipažinkite su detalia konferencijos programa ir pranešėjais svetainėje: http://www.vpvp.lt

***

Registracija vyksta čia: http://www.vpvp.lt/registracija

Share/Bookmark