Mintis keisti Saab’ą manęs neįkvėpė, nes mašina, nors ir sena, bet dar rieda. Ir riedės dar keletą metų be problemų. Neketinu apsikrauti bereikalingais rūpesčiais dėl to, kad draugėms gyvenime labiau pasisekė su vyrais

Šeimyniniam pokalbiui neišsivysčius, skaitau šiandieninius internetus:

Valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ketvirtadienį pritarė, kad būtų įvesti vadinamieji prabangos mokesčiai. Pasak seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Vito Matuzo, be nekilnojamojo turto, planuojama apmokestinti ir automobilius, kurių variklių pasiekiama galia viršija 150 kW arba matuojant kitu matu, 204 AG.

Su sąlyga, kad minėtasis Saab’as neblogai traukia, prašau žmoną pateikti automobilio tech. pasą.

Žiūriu:

Cic, moterie! Turi prabangų automobilį, tai ir važinėk neburbėdama!

Share/Bookmark

Prabanga: vieno kilovato perteklius originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Gruodis 8, 2011.

Kaip jūs žinote, Lietuvoje buvo bandymų apmokestinti interneto tekstus. Tai bandė daryti Artūras Račas, VZ.lt, galbūt dar kas:

Ribodami reklamos invaziją turėjome ieškoti būdų, kaip kompensuoti turinio gamybos ir palaikymo išlaidas. Po pasaulinio interneto burbulo sprogimo 2000-aisiais visi suvokėme, kad “nemokamų pietų nebūna” – kas nors turi dengti išlaidas. Todėl, orientuodamiesi į klientams draugišką, neprikištą reklamos interneto aplinką, buvome priversti apmokestinti turinio vartotojus, o nemokamą prieigą palikti tik dienraščio “Verslo žinios” prenumeratoriams.

Apie turinio apmokestinimą buvo surengta diskusija prieš metus vykusiame “Login2010″, tuomet buvo aiškiai pasakyta, kad turinio apmokestinimas yra tik laiko klausimas. Šiemet, per “Login2011″ buvo belikę formalizuoti poreikį.

Žodžiu, šis klausimas išspręstas. Nuo šiol commonsense.lt yra mokamas tinklaraštis. Tapome vienais pirmųjų BATGA-A (Blogosferos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros) narių, kuriai patikėjome turtinio atstovavimo bei rinkliavos klausimus.

Pagal BATGA-A nuostatus, kiekvienas tinklaraštis gali nusistatyti savo kainodarą.

Mūsų yra tokia.

Kainos* **

• Mėnesinis skaitytojo mokestis – 25 Lt / mėn.
• Pirmasis komentaras prie įrašo – 0 Lt
• Antrasis komentaras prie įrašo – 0 Lt
• Trečiasis ir vėlesni komentarai prie įrašo – 0,15 Lt / komentaras
• Komentarai iki 140 ženklų (twitter ilgumo) – 0 Lt
• Komentarai nuo 140 ženklų – 0,15 Lt / komentaras
• Įrašo perspausdinimas kitame interneto tinklapyje (portale) ar senobiniam spausdintam leidinyje – 400 Lt / įrašas

*Visi įkainiai sumuojami

**Visos kainos kol kas be PVM

Nuolaidos

• BATGA-A nariams taikoma 50% nuolaida visoms paslaugoms

Suprantame, kad naujoji tvarka gali atbaidyti kai kuriuos skaitytojus, tačiau neabejojame, kad dauguma liks kartu su mumis.

Mūsų paskaičiavimais, aktyvaus skaitytojo išlaidos investicija mūsų tinklaraščiui neturėtų viršyti 30 Lt per mėnesį. Savo ruožtu, siekdami pagerinti ROI rodiklius, savo tekstuose daugiau dėmesio skirsime pardavimų procesų ir atsargų valdymo patarimams, kas suteiktų greitą finansinę naudą skaitytojams iš atitinkamai B2B ir mažmeninės prekybos sektorių. Taip pat motyvuotai atsakysime į kiekvieną mokamą komentarą.

Be to, mažiausiai kartą per mėnesį parengsime “Verslo klasės” lygio įrašą apie asmeninių finansų valdymą, kad jūs kuo greičiau išsivaduotumėte iš finansinės narkomanijos ir neturėtumėte mokumo problemų ne tik mums, bet ir kitiems mokamiems tinklaraščiams.

Suprantame, kad esame vienas brangiausių BATGA-A tinklaraščių, bet turime planą, kaip pateisinti skaitytojų investicijas ir suteikti jums greitą finansinį efektą.

Mokėjimus galėsite atlikti per BATGA-A, kaip numatyta.

Neapmokėti komentarai gali būti ištrinti be atskiro perspėjimo.

Dėkojame, kad esate su commonsense.lt.

BATGA-A nariai, prisijungę prie iniciatyvos:

http://www.kleckas.lt/

http://rokiskis.popo.lt/

http://www.kaspinuotis.lt/

http://www.commonsense.lt/

http://cyvas.wordpress.com/

http://www.kleiva.lt/

http://skirtumas.popo.lt/

http://blog.vsa.lt/

http://uzkalnis.popo.lt/

http://popo.popo.lt/

Papildyta: BATGA-A informaciniu rėmėju, laimėjęs viešinimo konkursą, tapo portalas VZ.lt. Sveikiname!

Share/Bookmark

Mums reikia jūsų palaikymo originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Balandis 1, 2011.

Straipsniuose ir komentaruose daugiausia pylos teko naktinei mokesčių reformai, kai proto bokštai per naktį sujaukė ne tik mokesčius, bet ir protus. Tačiau diskusijose vis atsirasdavo A. Kubiliaus politikos rėmėjų, kurie tvirtindavo, kad mokesčių reformos reikėjo, nes be jos būtų buvę dar blogiau.

O diskusijos, kas būtų, jeigu būtų, yra tik laiko gaišinimas.

O bet tačiau šiandien susidūriau su Vyteniu Andriukaičiu, nešinu puntu popierių. Persimetam, kaip sekasi verslui, kas geresnio ir t.t. Na, ir rodo jis man kelis popierius – prezentaciją, pagal kurią šiandien opozicija bandė skalbti valdančiuosius. Žiū, viena skaidrė kaip kartas iš serijos “kas būtų, jeigų būtų”, tiksliau, jeigu būtų nebuvę tos mokesčių reformos, t.y. nebūtų didinti mokesčiai.

Mėlyna linija rodo realų Lietuvos BVP pokytį, o raudonoji – tą perspektyvą, katrą, pasak Vytenio, būtume išgyvenę, jei konservatoriai nebūtų mokesčių keitę.

Lietuvos BVP dinamika. 2007 metų 2 ketvirčio BVP prilygintas 100 procentų.

Sakau, Vyteni, įdomu, įdėsim, duosim skaitytojams pasitaškyt. Pasitikslinau dėl skaičiavimo metodikos: sako, ėmė domėn daugybę rodiklių, viską kelis kart patikrino, ir še jums ir prašom. Pažadėjo esant galimybei apsilankyti mūsų tinklaraštyje ir asmeniškai paaiškinti.

Vėliau atsiuntė prezentaciją (2008-2010 vyriausybes vertinimas.ppt) ir išsamų dokumentą (2008-2010 Vyriausybes veiklos vertinimas.doc), kur opozicija dirba savo darbą ir skaičiuoja valdžios klaidas, beigi matuojasi su 2007 m. savaisiais ikikriziniais pasiekimais. Simptomai identifikuoti puikiai, įvardinti neatitikimai tarp konservatorių rinkiminių pažadų ir realių veiksmų. Tiesa, nėra priežasčių-pasekmių analizės, todėl prielaidai dėl “BVP pokyčio be reformos” trūksta pagrindimo. O būtų labai stipru.

Tingintiems skaityti dedame V. Andriukaičio&Co parengtus grafikus. Kadangi šią savaitę buvo paskelbta, kad krizė Lietuvoj baigėsi, štai ką, opozicijos duomenimis, turim jos pabaigoj.

BVP dinamika

Eurostat duomenys apie BVP dinamiką ketvirčiais Lietuvoje (raudona juosta) ir ES (mėlyna juosta)

Emigracija

Neto migracija tūkstančiais gyventojų

Skola

Valstybės skola

Tarptautiniai rezervai

Grynieji Lietuvos viešojo sektoriaus tarptautiniai rezervai (mln. Lt)

Nedarbas

Nedarbo dinamika 2005-2010 metais

Darbo našumas

Darbo našumo dinamika Lietuvos ūkyje 2005-2009 metais

Tiesioginės užsienio investicijos

Tiesioginės užsienio investicijos

Belieka pridurti, kad commonsense.lt autoriai duomenų netikrino, o mūsų nuomonė nebūtinai sutampa su V. Andriukaičio analize ir pasvarstymais (apie socdemų pasiūlytus progresinius mokesčius bus atskiras įrašas). Kaip daugybę kartų rašėme, ekonomikai gerinti matome tik dvi priemones – naujos darbo vietos ir jų efektyvumo didinimas. Visa kita – kova su pasekmėmis. Kaip pyragą beskirstytum, jis nuo to didesnis netaps.

Ir vis tik, jei Vytenio pirmasis grafikas (BVP realus pokytis vs. BVP pokytis be reformos) yra arti tiesos, vadinasi, net atmetę visus opozicijos propagandinius sutirštinimus, išties būtume turėję kur kas tiesesnius grafikėlius nei pateiktieji išgyventieji.

Pabaigai, dar pora vaizdelių iš V. Andriukaičio apskaitos. Nieko naujo, tiesiog viskas vienoj vietoj.

Biudžeto surinkimas

2008-2009 m. progresas

2009-2010 m. progresas

Galimas daiktas, kad kitos (sekančios) lentelės ir grafikai su 2011 m. statistika bus kur kas optimistiškesni. Gal tuomet juos atsiųs kažkas iš valdžios atstovų. Adresą žinote: info@commonsense.lt

Na, o tiems, kurių nedomina makroekonominiai reikalai, galų galui šekite dar vieną grafikėlį apie vidutinio lietuvio asmeninę piniginę ir jos perspektyvą.

2011 metų kovą atnaujinta Finansų ministerijos prognozė

Papildyta 2011-04-01 18:30:

Štai alternatyvios, ką tik paskelbtos, Vyriausybės ataskaitos už 2010 m. grafikai ir lentelės.

Share/Bookmark

Kas būtų, jeigu būtų originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Kovas 31, 2011.

Kiek anksčiau Audrius pasidalino savo įspūdžiais apie santykius su automobilių pardavėjais ir lizingo kompanijomis. Pastarojo straipsnio komentaruose skaitytojas Gytis pakomentavo:

sutarčių logika irgi pateisinama. Labiau ginama turi būti ta pusė, kuri į sandorį daugiau įdeda, pavyzdžiui, lizingo įmonė, kuri sumoka pinigėlius, turėdama tik vilties, bet ne garantiją, kad jums seksis taip pat gerai, kaip ir anksčiau.

Ar iš tikrųjų lizingo bendrovė į sandorį įdeda daugiau ir labiau rizikuoja už pirkėją? Ta proga prisiminiau vieno mano pažįstamo pasakojimą apie vieną įdomią schemą, kurią naudoja kai kurios lizingo kompanijos vienoje bananų respublikoje. Dėl skaičiavimo paprastumo viską vertininkime pinigų vienetais tugrikais.

Tarkime, lizingo kompanijos klientas perka ne visai naują automobilį. Klientas išsirinko automobilį už 100.000 tugrikų. Automobilis įsigijamas per lizingo bendrovę. Sąlygos pakankamai standartinės Pradinis įnašas – 20%, lizingavimo laikas – 3 metai, 7% metinės palūkanos. Lizingo investicija – 80.000 tugrikų.

Praėjus kažkuriam laikui (pvz. metams) klientas jau išmokėjęs dar 20% pradinės kainos (plius palūkanos). Taigi, klientas jau sumokėjęs už automobilį 40.000 tugrikų. Likusi skola lizingo kompanijai sudaro 60.000 tugrikų. Tačiau automobilio vertė tikrai nenukrito 40%. Ir staiga dėl kokių nors netikėtų aplinkybių klientas pavėluoja sumokėti mėnesinį įnašą.

Kas atsitinka toliau ?

Lizingo kompanija nutraukia sutartį, nes klietas ją pažeidė. Atima automobilį, ir jį parduoda savo dukterinei kompanijai už 40.000 tugrikų. O klientas lieka skolingas lizingui 20.000 tugrikų. Automobilis išvežamas į kitą šalį, kur parduodamas už… 60.000 tugrikų. Kodėl kitoje šalyje? Nes jei parduotų toje pačioje bananų šalyje, būtų pakankamai lengva atsekti, už kiek dukterinė kompanija pardavė tą automobilį.

Rezultatai

Lizingo bendrovei:

Iš pirminio kliento gauta 20.000 (įnašai) plius palūkanos (4.900 tugrikų), plius sutarties mokesčiai ir pan.

Pardavus (per dukterinę įmonę) atimtą automobilį gauta 60.000 tugrikų, bei iš kliento-skolininko dar bus išieškota 20.000 tugrikų.

Viso – įdėta 80.000 tugrikų. Gauta 20.000 (kliento įmokos) + 4.900 (palūkanos)+ 60.000 (pardavimas) + 20.000 (skola išieškojimui). Grynas pelnas 24.900 tugrikų. Sutarties sudarymo mokesčiai atrodo toks mizeris ir netgi neįtraukti.

Klientui:

Sumokėjo 20.000 (pradinis įnašas) + 4.900 (palūkanos) + 20.000 (skola) ir mašinos neturi.

Pasiskaitęs Audriui pateiktą lizingo sutartį bei prisiminęs kai kuriuos straipsnius apie atimtų automobilių pardavimą ne Lietuvoje sunerimau, kad Lietuvoje tokie dalykai irgi įmanomi. Todėl teiginys, kad lizingo bendrovė yra ta, kuri labiausiai rizikuoja, stipriai perdėtas.

Kadangi nesu detaliai išnagrinėjęs teisinių dokumentų bei teismų praktikos šiuo klausimu, tikrai negaliu teigti, kad panašus scenarijus juridiškai įmanomas Lietuvoje. Ir net jei įmanomas, neteigiu, kad bankai (kaip socialiai atsakingos bendrovės) taip eilgiasi. Tačiau tikrai būtų įdomu komentaruose perskaityti skaitytojų (lizingo bendrovių klientų) patirtį ir lizingo bendrovių poziciją.

Share/Bookmark

Tęsiam apie 200 kg gorilą: ką ji gali? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 11, 2011.

Pirmiausiai sužinojome, kad visgi krizė nepasibaigė ir pensijų kelti negalima. Kažkaip keistai nuskambėjo, nes visai neseniai konservatorių vadas viešai iš tribūnos gyrėsi, kaip suvaldė krizę. Tik nepagalvokite, kad aš už pensijų didinimą šiuo metu. Tiesiog keista, kad krizė vėl “atsinaujino”. Nors galbūt, anot Šimonytės, bėda yra ne finansinėje krizėje. Matant, kiek nedaug trūko iki katastrofos (t.y. pensijų patvirtinimo), tenka konstatuoti, kad smegenų krizė Seime labai rimtai tęsiasi.

Po pensijų didinimo nepatvirtinimo, Seimas patvirtino valstybės biudžetą. Ir su juo patvirtino “Sodros” biudžetą su 2.633.000.000 litų skyle. Specialiai tą skaičių parašiau ne žodžiais. Gal geriau bus skaitytojams suvokti, kokio dydžio ta skylė. Tai ne 2,6 milijonai, o MILIJARDAI. Kiek ilgai tokia “skylė” galės gyvuoti?

Savo tinklaraštyje mes jau rašėme apie politikų (ne)atsakingumą (ne)vadinant daiktų savais vardais. Nemokama medicina – yra mitas, ir visi tą seniai pajuto, tačiau politikai ir toliau vaidina, kad problemos nėra, tarsi realybės ignoravimas pašalins problemą.

“Sodra” ir valdiškų pensijų ateitis yra kita sfera, kur politikai tvirtai užėmę stručio pozą (galva smėlyje).

Bet kas, kas sugeba bent truputėlį mąstyti, ir gali spręsti 5 klаsės matematikos uždavinius (t.y. kur reikia padaryti daugiau nei vieną veiksmą ir pasinaudoti daugiau nei viena formule, bet užtenka mokėti paprastus aritmetinius veiksmus), sugretinęs šią savaitę paskelbtus faktus – “Sodros” skylė virš 2633000000 litų ir Lietuvos gyventojų per metus sumažėjo 82 tūkstančiais (tai virš 6% dirbančiųjų per metus), bei suprasdamas “Sodros” veiklos principus tikrai supras, kokia ateitis laukia “Sodros”. O tiksliau – kad “Sodra” tikrai ateities neturi.

Apie mūsų pinigų valdymo efektyvumą “Sodroje” rašiau ir aš,  ir Artūras Račas.

Kodėl mūsų politikai apie tai garsiai nešneka? O gal jie to nesuvokia, nes nėra gudresni už eilinį penktoką? O gal jie paprasčiausiai yra “bekiaušiai” ir bijo tautai pasakyti tiesą, o mieliau skatina visokių pasakų kūrimą?

Todėl praėjusią savaitę pirmą kartą gyvenime užsimaniau tapti latviu, nes jų premjeras ne tik protingesnis už penktoką, bet ir turi du (tris?) dalykus: atsakomybės jausmą prieš tautą bei kiaušius. Todėl tiesiai šviesiai pasakė, kad dabartinei kartai teks pensijomis pasirūpinti patiems.

Įdomu, kas turėtų nutikti Lietuvoje, kad ir mūsuose atsirastų tokio aukšto rango politikų su kiaušiais?

P.S. Beje, pastebėjimas, nors šaukštai jau po pietų: į commonsense.lt skaitytojams dovanotą seminarą apie mokesčių ir infliacijos įveikimą lapkričio pabaigoje Vilniuje susirinko 350 (pirmą seansą) ir 250 žmonių (antrą, pakartotinį seansą). Atitinkamai į tolimesnius finansinio intelekto kursus (kurie truks 6 mėn.) užsirašė 202 (Vilniuje 62) asmenys. Taigi džiugu, kad žmonių, tikinčių pasakomis apie pensijas, mažėja.

Pabaigai – vienas vaizdelis iš minėto seminaro pamąstymui su palinkėjimais prabusti tiems, kas dar turite iliuzijų.

Share/Bookmark

Latviai turi politiką su atsakomybe ir kiaušiais. O mes? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Gruodis 13, 2010.

Seminarų metu dažnai tenka paklausti: koks įmonės tikslas? Tenka išgirsti įvairių atsakymų, pavyzdžiui, “patenkinti klientą”. Tenka replikuoti, kad nustokite imti iš jo pinigus, ir jis taps patenkintas. Arba, “verslas turi būti socialiai atsakingas”. Vėlgi, ar gali nuostolingas verslas būti socialiai atsakingas, jeigu pirmu žingsniu jis mažina išlaidas, t.y. mažina darbuotojus. Po tam tikrų diskusijų visada sutariam, kad verslo tikslas – uždirbti pinigus. Nors dauguma mano, kad pelną. Aš esu susidūręs su keliomis pelningomis įmonėmis, kurios bankrutavo dėl lėšų stokos. Aišku, diskusijos nenurimsta, ir galų gale sutariam, kad jau uždirbti pinigai gali būti skiriami skirtingiems tikslams. Jie gali būti skiriami patenkinti klientą, ar kokioms nors socialinės programoms remti.

O koks tada valstybės tikslas? Va čia tai diskusijos tema, nes niekur oficialiai nepavyko rasti deklaruoto Lietuvos valstybės tikslo. Gal kur nors jis yra paskelbtas, tik SEO nesėkmingai dirba, ir todėl pirmose vietose gali rasti Pakso pasisakymą ar wikipedia pasiūlo savo variantą, yra ir desperaciniai pasisakymai. Aš taip ir nesugebėjau rasti trumpo atsakymo, bet kam man to iš viso prireikė? Gyvenau sau be tikslo, o dabar, mat, ėmė ir prireikė tikslo.

Turbūt niekam ne paslaptis, kad Lietuvos biudžete skyles daro “Sodra”. Graikai irgi problemų turėjo dėl socialinių pažadų. Va, dabar ir Airija prašo pagalbos, nes negali savo socialinių programų finansiškai patemti. Toks įspūdis, kad visos socialiai pažangios šalys elgėsi labai neatsakingai su savo finansais ir dabar nesugeba vykdyti pridalintų pažadų. Aišku, toks įspūdis yra dėl spaudos vienpusiškumo, nes jeigu skaitytum tik kriminalines naujienas, tai greitai susidarytų įpūdis, kad 99% moterų yra išprievartautos, o visi automobiliai – vogti.

Grįžkime prie valstybės tikslo. Galėtume teigti, kad jos tikslas yra išgyvenimas (oi, vėl prisiminiau prognozes apie lietuvių tautos išmirimą). Pagal Darviną, gamtoje išgyvena geriausiai prisitaikantys. Tai valstybės tikslas turėtų būti skatinti piliečių sugebėjimą prisitaikyti. O dabar aš bandau suprasti: kaip socialinės programos padeda žmogui prisitaikyti?

Na, žinant, kaip jos realizuotos Lietuvoje, aš drįsčiau teigti, kad jos, atvirkščiai, skatina iš viso nieko neveikti. Kažkaip atsitiko, kad socialinės programos yra didžiausiais valstybės siaubas, nes tai finansiškai nepakeliama ir neskatina prisitaikyti prie kintančios pasaulinės aplinkos. O čia reiktų atidžiau pažvelgti į demokratijos principus, tiksliau, rinkimų mechaniką. Tas politikas, kuris daugiausiai prižada asmeninių gerovių rinkėjams, gali užsitikrinti laimėjimą. Dažniausiai išrenkamas politikas tik ketveriems metams. O tokiam laikotarpiui valstybės pinigų turėtų užtekti pažadų vykdymui. Bet, va, kitam politikui jau reikia dar daugiau prižadėti. Ir taip su kiekvienais rinkimais prižadama ir prikuriama personalinių gerovių, kurios gula akmeniu į valstybės biudžetą. Anksčiau ar vėliau tie akmenys valstybę nutempia į dugną. Tai ar tikrai mums tokios socialinės programos reikalingos? Irgi Hamletiškas klausimas.

Nesusidarykite nuomonės, kad aš prieš socialines programas, bet laikraščius paskaičius susidaro įspūdis, kad žurnalistai užmiršo, kaip rašyti įdomius straipsnius ir nesikartoti. O gal pasaulio naujienų apžvalgas daro tie patys žurnalistai, kurie rengia ir kriminalines naujienas?

Share/Bookmark

Koks tikslas? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Lapkritis 23, 2010.

Buvo laikas, kai daug rašėme apie Kubilių ir jo svitos veiksmus. Vėliau nusispjovėm, supratę, kad mūsų balsas į dangų neina. Įtakos pauzei turėjo ir tai, jog pats Premjeras liovėsio skaityti tinklaraščius, jau nekalbant apie tai, kad atsiribojo nuo savojo skaitytojų.

Ir šit penktadienį sulaukiu skambučio iš “Lietuvos ryto TV” ir prašymo kažką pakomentuoti apie konservatorių suvažiavimą. Mat vasarą jau kažką jiems komentavau (visi rimtesni egzpertai, matyt, tądien atostogavo), ir su sąlyga, kad nenusikomentavau ir vėliau nereiškiau pretenzijų dėl montažo, dabar gaunu eterio antrą kartą.

Žavi jauna žurnalistė su raudonu mikrofonu klausia, daugmaž, kaip pakomentuočiau situaciją, kai konservatorių lyderiai saviškiams partiniuose susibūrimuose šneka, kad problemų kaipo nebėr, krizė suvaldyta ir viskas čiki. Konservatorių suvažiavimas, tiesa, vyks tik kitą dieną (šeštadienį), tačiau klausti ir komentuoti nebijome suvažiavimo išvakarėse, nes ir tūpam aišku, kad iš sakyklos p. Kubilius su botagėliu savęs neplaks.

Ir egzpertas pakomentuoja, kad, maždaug, politikai tam ir yra politikai, kad šnekėtų. Klausimas tik, ar konservatoriai ir jų lyderis iš tiesų nemato problemų, ar tik apie jas nedrįsta šnekėti. Nes, kaip žinome, tiksliai neįvardinus problemos, neįmanoma jos efektyviai išspręsti. Dar egzpertas priduria, kad Lietuvoje šiuo metu pagalbą maisto daviniais gauna apie pusė milijono gyventojų, ir pabrėžia, kad šis reiškinys plėtojasi ne kažkur Somalyje ar Afganistane, bet pačiam Europos vidury. Ir, panašu, kad šią informaciją valdo kožnas partietis seniūnijos seniūnas, segįs ženkliuką su kregždute, o bet tačiau būt gerai, kad šią informaciją ant savo Nokios darbastalio užsirašytų ir lyderis.

Dar kažką pasakiau apie 8.000 įmonių, kurios užsilenkė per pastarąjį dvejų metų konservatotarpį, apie viešuosius pirkimus, kurie vis dar taškomi į kairę-dešinę arba nusiurbiami į otkatines kišenes. Apie mokesčių nakties šalutinį efektą – totalinį tarpusavio nepasitikėjimo įsigalėjimą verslo santykiuose. Dar išreiškiau apgailestavimą, kad p. Kubiliui paskelbus krizės pradžią, nebuvo nustatyta, kokie kriterijai parodys jos “suvaldymą”. Todėl dabar visi teisūs: ir tie, kurie džiaugiasi nedevalvuotu litu ir suvaldyta krize, ir tie, kurie džiaugiasi maisto daviniais.

Prišnekėjom visą juostą, ir gaila, kad į eterį nepateko daug puikių egzperto minčių, katros buvo išcenzūruotos, bo reportaže reikėjo palikt vietos ir ponams Kubiliui, Degutienei, Valinskui ir dar keliems.

Kad jau buvau įpainiotas į politines batalijas, pasibaigus konservatorių sjezdui, atidžiai dukart perskaičiau p. Kubiliaus kreipimąsi į partiečius. Šauni kalba, galėtų būti puikus tinklaraščio įrašas.

Stabtelkime ties šiais Premjero ir partijos pirmininko žodžiais:

Valdžios teisingumas, skaidrumas ir efektyvumas – mūsų vertybės – taip pat yra būtina sąlyga sėkmingai modernizacijai.

Kadangi google padėjo įveikti skaidrumo iššūkius, vienoje vietoje turime sąrašiuką dokumentų, katrie rėžia dabartinės valdžios vagą:

2008-05-17 – TS-LKD programa

2008-09-06 – TS-LKD rinkimų programa

2008-11-17 – Krizės įveikimo planas

2008-12-09 – Vyriausybės programa

2009-02-26 – Ekonomikos skatinimo planas

2009-10-28 – Nacionalinis susitarimas

2010-02-17 – Vyriausybės veiklos prioritetai 2010 m. (įgyvendinimo tarpinė ataskaita – čia)

Žinoma, būta ir daugiau užmojų, kaip kad “Rusijos sulaikymo strategija” (2007) ar “Nacionalinė energetikos strategija” (2010), gal ir dar kas buvo, bet gal nesismulkinkim. Kad nepamestume fokuso.

O aš jau pamečiau. Nes jei norėčiau tapti kokiu tai rimtu ekspertu, o ne atsitiktiniu egzpertu, galinčiu pakomentuoti kažką apie bet ką, turėčiau paanalizuoti visus minėtus dokumentus. Nes visuose juose yra neblogų minčių, ir nė vienas iš jų dar nėra atšauktas.

Ar tiek aktualių planų/programų/strategijų yra blogai? Ko gero, nebūtų nieko blogo, jei būtų matuojamas jų įgyvendinimas. Arba efektyvumas, kurį taip dažnai savo apie šalies modernizaciją kalbėjęs minėjo p. Kubilius. Nes jei nematuoji, tai ir nevykdai. O kai nevykdai, tai atėjus laikui atsiskaityti (šeštadieninis TS-LKD sjezdas buvo ataskaitinis-nerinkiminis), pasiplonini liežuvį ir keli naujus ar kitaip suformuluotus tikslus, pieši naujas vizijas ir kosmosus. Tuo tarpu ankstesnės programos plaukioja paralelinėse galaktikose kaip kosminės šiukšlės.

Objektyvumo dėlei reikėtų pripažinti, kad veiklos skaidrumo ši Vyriausybė demonstruoja daugiau nei bet kuri ankstesnioji. Štai mes mirtingieji galime pažiūrėti, kaip veikia Ekonomikos skatinimo planas. Dešimtys priemonių vėluoja, vis perkelinėjamos ir perkelinėjamos į kitą mėnesį. O užmetę akį į Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo ataskaitą, matome, kad rodikliai apie darbo vietų kūrimą, nedarbo mažinimą ir ekonomikos skatinimą yra iš esmės nepasiekti.

O ką mes rašėme ne kartą ir ne du?

kuo daugiau darbo vietų ir kuo didesnė darbo vietose sukuriama pridėtinė vertė! Viskas. Visa kita – tėra šūdeliavimas, jūsų saviveikla ir savęs pateisinimas.

Šis rodiklis geras ne tik tuo, kad ant jo laikosi visa mūsų ekonomika ir žmonių likimai, bet ir tuo, kad jis turi visiems suprantamą išraišką skaičiais. Suprantamą partijos nariams, koalicijos partneriams, opozicijai, profsąjungoms, žiniasklaidai, blogeriams, krikščionims, ateistams ir net ekspertams.

Būtų tiesiog nuostabu, jei ir Premjeras, ir visi ministrai visus savo pasisakymus, kalbas ir blevyzgas pradėtų ir užbaigtų konstatuodami šį rodiklį. Būtų aišku, ar mes jau vidury kelio, ar jau suvaldėm krizę, ar mes jau sėkmės Lietuva, ar dar ne. Ir p. Kubiliui (ir jo patarėjams) nereikėtų kvaršinti galvos, kokias gi čia žodžiais dar įpūsti, įkvėpti auditorijas, kokią čia frazę pecituoti iš Šventojo rašto. Tiesiog paimi paskutinę kalbą, pažiūri datą ir skaičių, ir sakai: “Tada darbo vietų buvo tiek ir tiek, jose sukuriame vertė siekė tiek ir tiek. O šiandien – štai vat tiek”. O auditorija beigi visokio plauko atsitiktiniai egzpertai paklausę iškart žinotų, ploti gerb. pranešėjui, ar švilpti.

Ir pabaigai prisiminkime žodžius iš Švento Rašto: „Be tikėjimo nėra darbų, o be darbų nėra tikėjimo“.

Share/Bookmark

Efektyvumas – konservatorių vertybė. Ar tikrai? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Lapkritis 22, 2010.

Kad “Omnitel” per internetus platina virusus, jau turbūt girdėjote. Galbūt netgi girdėjote “Omnitel” viešus paaiškinimus, kad jokių virusų jie neplatina, ir kad čia kalti hakeriai, kurie bandė laužtis į “Omnitel”, tačiau jiems esą nepavyko. Ir niekas, esą, nenukentėjo. Tačiau tikrai negirdėjote apie įrodymus, kurie atskleidžia, kad “Omnitel” įžūliai apsimelavo.

Pacituosiu “Omnitel” atstovę spaudai, kad būtų tiksliau (15min.lt, 2010-10-12 15:07):

„Pirmadienį buvo bandymų atlikti neleistinus veiksmus svetainėje Omnitel.lt, kuriems operatyviai užkirtome kelią. Mūsų svetainės ir puslapių lankytojai dėl to nenukentėjo, nepatyrė jokių nepatogumų. Tačiau tai buvo užfiksuota „Google“, todėl mūsų puslapiai, o dėl reklaminių nuorodų ir kai kurie kiti puslapiai „Google“ buvo įtraukti į įtartinų puslapių sąrašą. Šiuo metu bendraujame su „Google“, kad šie klausimai būtų išspręsti“.

O čia dar Alfa.lt, virusų platinimo tarpininko, raminamieji portalo skaitytojams (alfa.lt, 2010-10-13 10:39):

D. Selickaitės teigimu, nei „Omnitel“ tinklalapio, nei kitų svetainių lankytojai neturėjo nukentėti ar patirti nepatogumų. Tačiau antradienį pabandžius patekti į „Omnitel“ puslapį lankytojų laukė perspėjimas apie galimybę pakenkti savo kompiuteriui. Tuo tarpu su „Omnitel“ tinklalapiu reklaminiais skydeliais susijusio naujienų portalo www.alfa.lt redakciją antradienį užplūdo skaitytojų laiškai, kuriems nerimą sukėlė perspėjimas apie galimai kenksmingą tinklalapį, nors šis toks ir nebuvo.

O štai ir įrodymai, kuriais pasidalino vienas siauriuose sluoksniuose plačiai žinomas sysadminas Dammit, kuris gali sau leisti kalbėti drąsiai net apie vieną geidžiamiausių Lietuvos darbdavių “Omnitel”. Nes net ir ši kontora, kaip ir nė viena kita Lietuvoje registruota, nepajėgi jo įpirkti. Apie virusus mūsų šaltinis taip pat truputį išmano, vieną kadaise netgi pagavo pirmasis.

Taigi štai įrodymai:

• Request URL:http://online.omnitel.lt/files/banners_partners/banner_2.html?opener_hostname=www.delfi.lt&rr=0.9251206358894706
• Request Method:GET
• Status Code:302 Found
• Request Headers
  • Accept:application/xml,application/xhtml+xml,text/html;q=0.9,text/plain;q=0.8,image/png,*/*;q=0.5
  • Referer:http://www.delfi.lt/
  • User-Agent:Mozilla/5.0 (Macintosh; U; Intel Mac OS X 10_6_4; en-US) AppleWebKit/534.3 (KHTML, like Gecko) Chrome/6.0.472.63 Safari/534.3
• Query String Parameters
  • opener_hostname:www.delfi.lt
  • rr:0.9251206358894706
• Response Headers
  • Connection:close
  • Content-Length:262
  • Content-Type:text/html; charset=iso-8859-1
  • Date:Mon, 11 Oct 2010 22:31:04 GMT
  • Location:http://webarh.com/r.php?opener_hostname=www.delfi.lt&rr=0.9251206358894706
  • Server:Apache/2.2.3 (Debian) mod_ssl/2.2.3 OpenSSL/0.9.8g PHP/5.2.6

O čia dar “Skype” pokalbio su Dammit’u nuotrupos:

2:43 PM
visa kita jau niuansai

2:43 PM

esme kad lryto/delfio etc lankytojai

2:43 PM

gavo zinutes ‘jusu kompiuteryje virusas, paspauskite cia..’

2:43 PM

tad ta zinute buvo tiksli pagal ideja, paspaudes ‘cia’ tu tikrai nueidavai viruso gaudyt

2:44 PM

neziurejau ar dar kokius nors exploitus megino kist

2:44 PM

“vartotojai nenukentejo” yra slykstus melas

Besidomintiems detaliau apie virusą, skirta ši nuoroda.

Kadangi savo bičiuliu pasitikiu labiau nei “Omnitel” (ypač reikaluose su nuliukais ir vienetukais), norėčiau negaišti laiko svarstydamas, AR “Omnitel” melavo, ir pereiti iš karto prie KODĖL.

1. “Omnitel” neturi krizių valdymo procedūros.
2. “Omnitel” turi krizių valdymo procedūrą, bet jos šiuo atveju nesilaikė.
3. “Omnitel” krizių valdymo procedūroje numatyta galimybė meluoti siekiant nusimesti nuo savęs atsakomybę arba sumažinti padarinių mastą.

Mano manymu, tai, kad “Omnitel” darbuotojai suklydo ir dėl jų kaltės po internetus pasklido virusas, yra dovanotina. Neklysta tik nedirbantis. Parodykite sistemą, kuri nėra nugriuvusi. Arba adminą, kuris nėra suklydęs. Negaliu guldyti galvos, kad vieną dieną mūsų tinklaraštis nepradės krėsti ir neduokdie užkrės skaitytojus kokiomis nors blogybėmis. Juk niekas nėra garantuotas.

Tačiau melas yra nedavonotinas. Net ir Bilą Klintoną nukryžiavo ne už tai, ką jis darė su Monika Levinskaite, bet už melą tai neigiant. Jei meluoja čia, ko gero, meluoja ir kitose vietose, logiška?

Taigi kai kyla gaisras, reikia ne jį neigti, bet gesinti. Nes kol neigi, viskas gali sudegti. Pavyzdžiui, Delfi.lt ar Alfa.lt skaitytojai gali nesuskubti praskanuoti kompiuterių nuo virusų, nes juk “lankytojai dėl to nenukentėjo”. Tikrai? Tikrai, tikrai?

Kol gesini (blogiausiu atveju, kai užgesini), reikia pažadėti, kad bus aiškinamasi gaisro priežastis, o nukentėjusiems bus atlyginta bet kuriuo atveju. Kreiptis čia ir čia. Be to, bus imtasi tokių ir tokių priemonių, kad ateityje panašūs gaisrai nepasikartotų arba sumažėtų jų rizika. Standartinis krizių valdymo pradžiamokslis, kurį per tiek metų išmoko jau daug Lietuvos įmonių. Dalis jų netgi atitinkamas procedūras turi.

Tačiau “Omnitel” yra kitokie. Pas juos gaisrai tiesiog nekyla, nes “Omnitel” yra iš principo nedegus. Ugnį slopina reklaminiai biudžetai (Delfi.lt, Alfa.lt ir Lrytas.lt dabar turi galimybę jį pasididinti), langai į ateitį ir ant sienų socialiai atsakingai kabantys pagyrimo raštai.

PAPILDYMAS (atnaujinta 2010-10-14 15:40)

Daiva Selickaitė, “Omnitel” atstovė, mums parašė el. laišką:

kaip minėjau, gavome papildomos informacijos iš skirtingų šaltinių, tarp jų ir iš paties įrašo, apie savaitgalio situaciją www.omnitel.lt, už kurią norim padėkoti – ji leido patikslinti bei papildyti antradienį padarytas išvadas. Remdamiesi surinkta medžiaga atlikome tyrimą ir nustatėme, kad šeštadienį vakare buvo įsibrauta į vieną iš “Omnitel” administruojamų www puslapių ir pakeistas reklaminių paveiksliukų turinys – įdėta nuoroda, kuri nukreipinėjo  į serverį, esantį Bosnijoje ir Hercegovinoje, imitavusį antivirusinės programos veiklą ir bandžiusį įsiūlyti virusą. Paveiksliukai buvo susiję su reklaminiais baneriais, todėl nuorodos į serverį atsirado ir kai kuriuose interneto naujienų portaluose. Administratoriai pakeitimus pastebėjo ir visas grėsmes iškart pašalino sekmadienį. Pirmadienį buvo užfiksuotas dar vienas bandymas įsibrauti jau į pagrindinį “Omnitel” puslapį. Šis bandymas buvo nesėkmingas. Antradienį, nors kai kurios naršyklės rodė įspėjimus dėl www.omnitel.lt ir kitų puslapių saugumo, jie iš tiesų jau buvo visiškai saugūs vartotojams.

(šitą patikslinančią informaciją perduodu visiems apie tai rašiusiems kolegoms).

geros dienos

Daiva

P.S. o štai mūsų šaltinių teigimu, virusai vis dar sklido naktį iš pirmadienio į antradienį.

Share/Bookmark

“Omnitel” meluoja ir neraudonuoja (atnaujinta “Omnitel” komentaru) originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Spalis 13, 2010.

Minėtas tautos žiedas – tai verslo ir ne verslo žurnalistai, komunikatoriai, bankininkai, įvairiausio plauko vadybininkai beigi verslininkai, ir šiaip uolūs ragautojai. Visi, kurių šiaip nekviečia (na, gal tik vieną-kitą) į priėmimus Prezidentūroje. O kadangi jie apskritai dabar nebevyksta, žiedui tenka ieškoti kitų būdų prisikimšti pilvus.

Ir štai jau 5 kartą buvo surengtas toks “Maisto balius” (kurio pradininkai – Vija ir Audrius iš VŽ), kurio esmė – žiedo atstovai, suskirstyti į komandas, gamina valgius keliasdešimčiai žmonių, o pastarieji ragauja ir giria. Maisto terapija “all you can eat” tęsiasi 5-6 valandas, komandos viena po kitos gamina teminius patiekalus, taigi ragautojai turi marias laiko būriuotis, ramstyti sienas ir bendrauti. Taip mezgami ryšiai, kurie vėliau išnaudojami savanaudiškais sumetimais arba vardan tos.

Penktojo, jubiliejinio, “Maisto baliaus” tema – krizinių šalių virtuvė. O kas kaltas dėl krizės? Taigi bankai ir Vyriausybė. Ta proga parodyti kulinarinių gebėjimų buvo pakviesti bankininkai bankininkės (Asta Sungailienė iš SEB ir Jorūnė Juodžbalytė iš “Swedbank”) ir rimti vyrai iš Vyriausybės rūmų (Premjero patarėjai Gintaras Kalinauskas ir Jonas Survila). Ir žinoma, jaunimas, atstovaujamas organizacijos “Kitas variantas” (Božena Ruselevič ir Jonas Jurjonas) – Lietuvos ateitis. Kuri dar ilgai mokės palūkanas už milijardines paskolėles, kuriomis nūdien mintam ir misim.

Mes, kaip finansinis beigi informacinis šio baliaus rėmėjas, buvom prisižadėję paskelbti, kuris gi patiekalas, ragautojų nuomone, buvo įvertintas geriausiai. Susumavus balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad:

1. Tuno salotos, “Kitas variantas”, 118 balų

2. “Apsidairyk darže”, bankininkės, 115 balų

3. “Šarliotka” (obuolių pyragas), “Kitas variantas”, 111 balų

4. Aštriai saldi vištiena, Vyriausybė, 91 balas

5. Gaivioji rūgštelė, bankininkės, 86 balai

6. “Lazdele per grietinę”, bankininkės, 85 balai

7. Lietuviški kiaušiniai su latviškais šprotais, Vyriausybė, 78 balai

Žodžiu, laimėjo jaunatviškos tuno salotos Tai buvo pats pirmas vakaro patiekalas, matomai, įsimintiniausiai pripildęs išalkusios minios skrandžius.

Kulinarai žadėjo komentaruose pasidalinti receptais. Laukiame.

Ir mes ten buvom, alų midų gėrėm. Ir kad jau taip smagu ir gardu buvo, keletas mūsų ir organizatorių (Vijos ir Jūratės) padėkų:

- Gintarui ir Jonui iš Gedimino pr. 11 – ačiū, buvo skanu. Ypač tie kiaušiniai, kur tauta jums mėtė į langus Smagu, kad einat į tautą ir darote tai su šypsena. Primenu, kad žadėjote daryti viską, kad mes, kritikuodami Vyriausybę, jaustume diskomfortą

- bankininkėms už dosnumą. Gal bankai šiais laikais ir neskolina, bet bent jau maistą dalina negailėdami.

- “Kito varianto” jaunimui – už šarliotką, iškeptą pas draugą orkaitėj kaimynystėj. Paskelbkit to draugo adresą, aplinkiniai stoties rajono restoranai mielai kreipsis.

- Aušrai Barysienei – už nuotraukas specialiai tinklaraščiui commonsense.lt. Užkalnis pasiustų, pamatęs, kad viską fotkinom su jo nekenčiamais iPhonais

- Andriui Asiai – irgi dėkui už nuotraukas, nors ir darytas ne su iPhonu.

- Agnei Gintautaitei – už puikų DJ debiutą. Na, ir už tą Birutės dainą “Patikėki”.

- Dariui, gitaros guru – už tas kelias gyvas meliodijas.

- Prekybos tinklui IKI – už tai, kad kol vieni galvoja apie viską, kiti pagalvoja apie maisto baliauninkus.

- “VSA Vilnius” – už popierinius ekologiškus indus ir medines šakutes. Pirmas balius iš 5, kai nebuvo masiškai apsišiukšlinta.

- restoranui “Belgai” – už gerą brangoką alų ir super puikų aptarnavimą.

Nuotraukos žemiau atvaizduotos iš commonsense.lt Facebook puslapio.

From commonsense.lt (Showing 248 of 250 items)

Generated by Facebook Photo Fetcher

Share/Bookmark

Sotus alkaną užjaučia originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Rugpjūtis 16, 2010.

Kai balandžio mėnesį paskaičiau, kad kriziniais metais Lietuvoje darbo našumas sumažėjo 7,3 proc., pradėjom galvoti, ką čia padarius, kad valdžia atkreiptų dėmesį į šį skaičių. Kiek stebėjom spaudoje, žymūs analitikai ir ekspertai lyg susitarę pratylėjo.

Maža to, visi – ir valdžia, ir opozicija, ir ekspertai – ir toliau lyg susitarę knaipiojasi po pustuštį biudžetą, nepavargdami ieškoti, kaip čia kuo labiau sutaupyti ar kuo teisingiau perdalyti bedžiūvantį ir bepelyjantį pyragą.

Ta proga parašiau straipsnį-laišką “Verslo žinių” redakcijai, vėliau paskambino už temos užsikabinęs “Veidas”.

Mieli valdžiažmogiai, galgi užteks šūdeliauti? Norite didesnio ir gardesnio pyrago (daugiau pinigų socialinėms programoms, sveikatos priežiūrai, švietimui, kultūrai, policijai, keliams, armijai ir t.t.?)  tai ir susifokusuokite į vienintelį dalyką:

- kuo daugiau darbo vietų ir kuo didesnė darbo vietose sukuriama pridėtinė vertė!

Viskas. Visa kita – tėra šūdeliavimas, jūsų saviveikla ir savęs pateisinimas.

***

Paskelbus, kad pernai Lietuvoje darbo našumas sumažėjo 7,3 procento, reakcijos į šią žinią nebūta jokios. Tylėjo politikai, neprabilo nei profsąjungos, nei darbdaviai. Žinia paskendo liūdnos statistikos triukšme.

Taigi, pasak Statistikos departamento, pernai mes visi, turėję darbus, per vieną dirbtą valandą sukūrėme 7,3 proc. mažiau pridėtinės vertės. O kiekvienas iš mūsų, dirbusių, sukūrėme 8,5 proc. mažiau pridėtinės vertės per metus. Ką sako šie skaičiai, kai žinome, kad pernai smarkiai išaugo bedarbystė ir padidėjo emigracija?

Pirma, krizė pati savaime neišmokė verslo dirbti efektyviau. Atleisti žmones, sumažinti išlaidas, sustabdyti investicijas – tai nereiškia didesnio efektyvumo. Jei to būtų pakakę, likę neatleisti žmonės būtų kūrę vidutiniškai daugiau pridėtinės vertės, tačiau nutiko priešingai.

Matyt, nesuveikė ir daugelio verslininkų puoselėta prielaida, kad likę neatleisti darbuotojai susiims ir stengdamiesi išsaugoti darbo vietą plušės už tris. Galbūt taip ir nutiko, galbūt dalis žmonių iš baimės prarasti darbą dirbo daugiau nei iki tol. Tačiau Statistikos departamentas fiksuoja ne pastangas, bet rezultatą. O jo nebuvo.

Antra, klaidinga būtų manyti, kad žmonės pasidarė tinginiai. Jei būtų tinginiai, neieškotų darbo užsienyje. O likusiems čia netrūksta motyvacijos dirbti net ir už sumažintą atlyginimą. Eilė neemigravusių bedarbių, laukiančių už durų, savotiškai įkvepia.

Tad jei reikėtų surasti kaltuosius, kurie sumažino darbo našumą, strėlės lėktų tik į darbdavius ar aukščiausio lygio vadovus. Juk jie atsako už procesus ir gaminamų produktų, paslaugų galutinį rezultatą. Kaip gali samdinys, dirbantis procese kartu su dešimtimis ar šimtais likimo draugų, pagerinti savo darbo našumą? Na, jis pakraus į sunkvežimį krovinius dvigubai greičiau, bet ar turės ką krauti po valandos?

Trečia, įmonių vadovai buvo pernelyg įsivėlę į valdžios mokestines intrigas. Jos visus metus jaukė vadovų darbotvarkę ir neleido susitelkti į pagrindinę vadovo funkciją: užtikrinti efektyvų organizacijos darbą. Čia valdžia pasiintrigavo dar kartą: užstabdė ES priemonės “ProcesasLT” finansavimą. Taip mažos ir vidutinės mūsų įmonės prarado galimybę gauti paramą diegiant šiuolaikiškus vadybos metodus ir valdymo sistemas. Tokias kaip LEAN, Apribojimų teorija ir kt.

Šios priemonės finansavimas yra sustabdytas nepaisant to, kad šiuolaikinius procesų valdymo metodus įsidiegusios įmonės Lietuvoje sugeba padidinti pajamas nuo 20 iki 40 proc., darbo našumą – nuo 15 iki 30 proc., o pelningumą nuo 50 iki 200 proc! Įdiegiami skaidrūs valdomi, išmatuojami procesai ir užtikrinamas ilgalaikis įmonės konkurencingumas.

Žinoma, visa tai įmonės gali diegtis ir be ES kofinansavimo, tą dalis ir daro. Tačiau norint, kad atsigautų ir suklestėtų ekonomika (o ne tik viena kita įmonė), reikia kuo daugiau darbo vietų, kurios kurtų kuo didesnę pridėtinę vertę. Valdžia, palikusi kapstytis verslą su savo procesais savarankiškai, ir nekreipdama dėmesio į mažėjantį darbo našumą, vėliau galės stebėtis, kodėl taip lėtai auga surenkamų mokesčių pyragas.

Jei darbdaviai žinotų, kaip pagerinti savo įmonių efektyvumą, jie jau būtų tai padarę, ir tai atsispindėtų statistinėse lentelėse. Ir ne tik tose, kurios skaičiuoja darbo našumą, bet ir tose, kurios rodo surenkamus mokesčius.

Share/Bookmark

Kiek galima šūdeliauti arba kam turėtų rūpėti mažėjantis našumas? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Liepa 7, 2010.