Buvo laikas, kai daug rašėme apie Kubilių ir jo svitos veiksmus. Vėliau nusispjovėm, supratę, kad mūsų balsas į dangų neina. Įtakos pauzei turėjo ir tai, jog pats Premjeras liovėsio skaityti tinklaraščius, jau nekalbant apie tai, kad atsiribojo nuo savojo skaitytojų.
Ir šit penktadienį sulaukiu skambučio iš “Lietuvos ryto TV” ir prašymo kažką pakomentuoti apie konservatorių suvažiavimą. Mat vasarą jau kažką jiems komentavau (visi rimtesni egzpertai, matyt, tądien atostogavo), ir su sąlyga, kad nenusikomentavau ir vėliau nereiškiau pretenzijų dėl montažo, dabar gaunu eterio antrą kartą.
Žavi jauna žurnalistė su raudonu mikrofonu klausia, daugmaž, kaip pakomentuočiau situaciją, kai konservatorių lyderiai saviškiams partiniuose susibūrimuose šneka, kad problemų kaipo nebėr, krizė suvaldyta ir viskas čiki. Konservatorių suvažiavimas, tiesa, vyks tik kitą dieną (šeštadienį), tačiau klausti ir komentuoti nebijome suvažiavimo išvakarėse, nes ir tūpam aišku, kad iš sakyklos p. Kubilius su botagėliu savęs neplaks.
Ir egzpertas pakomentuoja, kad, maždaug, politikai tam ir yra politikai, kad šnekėtų. Klausimas tik, ar konservatoriai ir jų lyderis iš tiesų nemato problemų, ar tik apie jas nedrįsta šnekėti. Nes, kaip žinome, tiksliai neįvardinus problemos, neįmanoma jos efektyviai išspręsti. Dar egzpertas priduria, kad Lietuvoje šiuo metu pagalbą maisto daviniais gauna apie pusė milijono gyventojų, ir pabrėžia, kad šis reiškinys plėtojasi ne kažkur Somalyje ar Afganistane, bet pačiam Europos vidury. Ir, panašu, kad šią informaciją valdo kožnas partietis seniūnijos seniūnas, segįs ženkliuką su kregždute, o bet tačiau būt gerai, kad šią informaciją ant savo Nokios darbastalio užsirašytų ir lyderis.
Dar kažką pasakiau apie 8.000 įmonių, kurios užsilenkė per pastarąjį dvejų metų konservatotarpį, apie viešuosius pirkimus, kurie vis dar taškomi į kairę-dešinę arba nusiurbiami į otkatines kišenes. Apie mokesčių nakties šalutinį efektą – totalinį tarpusavio nepasitikėjimo įsigalėjimą verslo santykiuose. Dar išreiškiau apgailestavimą, kad p. Kubiliui paskelbus krizės pradžią, nebuvo nustatyta, kokie kriterijai parodys jos “suvaldymą”. Todėl dabar visi teisūs: ir tie, kurie džiaugiasi nedevalvuotu litu ir suvaldyta krize, ir tie, kurie džiaugiasi maisto daviniais.
Prišnekėjom visą juostą, ir gaila, kad į eterį nepateko daug puikių egzperto minčių, katros buvo išcenzūruotos, bo reportaže reikėjo palikt vietos ir ponams Kubiliui, Degutienei, Valinskui ir dar keliems.
Kad jau buvau įpainiotas į politines batalijas, pasibaigus konservatorių sjezdui, atidžiai dukart perskaičiau p. Kubiliaus kreipimąsi į partiečius. Šauni kalba, galėtų būti puikus tinklaraščio įrašas.
Stabtelkime ties šiais Premjero ir partijos pirmininko žodžiais:
Valdžios teisingumas, skaidrumas ir efektyvumas – mūsų vertybės – taip pat yra būtina sąlyga sėkmingai modernizacijai.
Kadangi google padėjo įveikti skaidrumo iššūkius, vienoje vietoje turime sąrašiuką dokumentų, katrie rėžia dabartinės valdžios vagą:
2008-05-17 – TS-LKD programa
2008-09-06 – TS-LKD rinkimų programa
2008-11-17 – Krizės įveikimo planas
2008-12-09 – Vyriausybės programa
2009-02-26 – Ekonomikos skatinimo planas
2009-10-28 – Nacionalinis susitarimas
2010-02-17 – Vyriausybės veiklos prioritetai 2010 m. (įgyvendinimo tarpinė ataskaita – čia)
Žinoma, būta ir daugiau užmojų, kaip kad “Rusijos sulaikymo strategija” (2007) ar “Nacionalinė energetikos strategija” (2010), gal ir dar kas buvo, bet gal nesismulkinkim. Kad nepamestume fokuso.
O aš jau pamečiau. Nes jei norėčiau tapti kokiu tai rimtu ekspertu, o ne atsitiktiniu egzpertu, galinčiu pakomentuoti kažką apie bet ką, turėčiau paanalizuoti visus minėtus dokumentus. Nes visuose juose yra neblogų minčių, ir nė vienas iš jų dar nėra atšauktas.
Ar tiek aktualių planų/programų/strategijų yra blogai? Ko gero, nebūtų nieko blogo, jei būtų matuojamas jų įgyvendinimas. Arba efektyvumas, kurį taip dažnai savo apie šalies modernizaciją kalbėjęs minėjo p. Kubilius. Nes jei nematuoji, tai ir nevykdai. O kai nevykdai, tai atėjus laikui atsiskaityti (šeštadieninis TS-LKD sjezdas buvo ataskaitinis-nerinkiminis), pasiplonini liežuvį ir keli naujus ar kitaip suformuluotus tikslus, pieši naujas vizijas ir kosmosus. Tuo tarpu ankstesnės programos plaukioja paralelinėse galaktikose kaip kosminės šiukšlės.
Objektyvumo dėlei reikėtų pripažinti, kad veiklos skaidrumo ši Vyriausybė demonstruoja daugiau nei bet kuri ankstesnioji. Štai mes mirtingieji galime pažiūrėti, kaip veikia Ekonomikos skatinimo planas. Dešimtys priemonių vėluoja, vis perkelinėjamos ir perkelinėjamos į kitą mėnesį. O užmetę akį į Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo ataskaitą, matome, kad rodikliai apie darbo vietų kūrimą, nedarbo mažinimą ir ekonomikos skatinimą yra iš esmės nepasiekti.
O ką mes rašėme ne kartą ir ne du?
kuo daugiau darbo vietų ir kuo didesnė darbo vietose sukuriama pridėtinė vertė! Viskas. Visa kita – tėra šūdeliavimas, jūsų saviveikla ir savęs pateisinimas.
Šis rodiklis geras ne tik tuo, kad ant jo laikosi visa mūsų ekonomika ir žmonių likimai, bet ir tuo, kad jis turi visiems suprantamą išraišką skaičiais. Suprantamą partijos nariams, koalicijos partneriams, opozicijai, profsąjungoms, žiniasklaidai, blogeriams, krikščionims, ateistams ir net ekspertams.
Būtų tiesiog nuostabu, jei ir Premjeras, ir visi ministrai visus savo pasisakymus, kalbas ir blevyzgas pradėtų ir užbaigtų konstatuodami šį rodiklį. Būtų aišku, ar mes jau vidury kelio, ar jau suvaldėm krizę, ar mes jau sėkmės Lietuva, ar dar ne. Ir p. Kubiliui (ir jo patarėjams) nereikėtų kvaršinti galvos, kokias gi čia žodžiais dar įpūsti, įkvėpti auditorijas, kokią čia frazę pecituoti iš Šventojo rašto. Tiesiog paimi paskutinę kalbą, pažiūri datą ir skaičių, ir sakai: “Tada darbo vietų buvo tiek ir tiek, jose sukuriame vertė siekė tiek ir tiek. O šiandien – štai vat tiek”. O auditorija beigi visokio plauko atsitiktiniai egzpertai paklausę iškart žinotų, ploti gerb. pranešėjui, ar švilpti.
Ir pabaigai prisiminkime žodžius iš Švento Rašto: „Be tikėjimo nėra darbų, o be darbų nėra tikėjimo“.
Taip
savo kalbą šeštadienį užbaigė p. Kubilius. Tikiuosi, kad kitą kalbą jis pradės nuo tos pačios frazės. Tik ją papildys skaičiais. Bent jau toje vietoje, kur galima išmatuoti.
