Taigi štai sėdim mes su Liutauru (manęs nuotraukoj nesimato) ir šnekam į mikrofonus. Tuo metu visa Lietuva, prigludusi prie radijo imtuvų, sustingusi klauso laisvo žodžio. Tai buvo toks reikšmingas įvykis, kad jį nušvietė net DELFI.lt.

Žemiau – laidos įrašas tąkart neprigludusiems:

Aktualusis interviu 2012-01-17 by commonsenseLT

Visas įdomumas prasideda tuomet, kai laidos rengėjai paskambina Nerijui Mikalajūnui, “Vilniaus energijos” atstovui spaudai. Pokalbis dėliojasi daugmaž taip:

Žurnalistas Aurimas: Tai kas apmokėjo VE sąskaitas už reklaminę kampaniją?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus (~05:35): Blah, blah, blah, akcininkai apmokėjo, blah blah blah, tai neįeina į šilumos kainą, blah blah.

Commonsense.lt (~07:30): Nerijau, kokiai firmai išstatytos sąskaitos už reklamą?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: (pauzė………………) Atsiprašau, neišgirdau klausimo. (LoL)

Žurnalistas Aurimas: kokiai įmonei išrašomos sąskaitos už reklamą?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: “Vilniaus energijai”…

blah blah blah

Commonsense.lt (~09:40): Sakote, kad sąskaitas už reklamą apmoka “Vilniaus energija”. O “Vilniaus energija”, kaip žinia, yra perkančioji organizacija, kuri pirkti prekes ir paslaugas gali tik per viešuosius pirkimus. Ar buvo skelbtas viešasis pirkimas šitai reklamos kampanijai?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: (pauzė……………) atsakymo klausyti nuo 09:56. Kaip sako mano vienas prietelius: “Patys pajuskite atradimo džiaugsmą”.

Kas dar gero įvyko eteriuj? Bent porą kartų pasakiau, kad tautai būt smagu pamatyti “Sinergy Consulting” atlikto audito ataskaitą. Na, tokį dokumentą, kur auditoriai nurodo, ką ir kaip tyrė, kokius duomenis nuiminėjo nuo kur, kokie faktai buvo nustatyti (sąrašas) arba nenustatyti. Kaip rašė audito asų ekspertas Rokiškis #12 serijoje:

O koksai to suradimo ar nesuradimo patikimumas, galima nustatyti pagal audito kriterijus ir įvykdytus patikrinimus, kurie pateikiami toje pat ataskaitoje.

Taigi pamatyti ataskaitą būtų nuostabu: nes dabar teturime “Vilniaus energijos” garbės žodį, kad jie rubiseifų nuotoliniu būdu nereguliavo.

Praėjus pusvalandžiui po radijo laidos, gaunu el. laišką:

From: Nerijus Mikalajunas

Date: January 17, 2012 6:00:58 PM GMT+02:00

To: Mindaugas

Subject: audito isvada

Laba diena p. Mindaugai,

siandien Ziniu radijo laidoje isgirdau apie Jusu pageidavima pamatyti audito isvada, nes tikite tik savo akimis, o ne garbes zodziais. Kadangi ji viesa – siunciu.

Pagarbiai,

Nerijus Mikalajunas

Taigi turime garbės žodį su parašu.

Padėjokau už žinutę ir paprašiau ATASKAITOS. Kol kas negavom.

• Jei audito ataskaita neegzistuoja, tuomet tai yra skandalas. Su pasekmėm audito užsakovui, audito vykdytojui ir audito politiniams reklamuotojams.
• Jei audito ataskaita egzistuoja, tuomet ATSIŲSKITE JĄ, MALONIAI PRAŠOM.

Kaip vertinu pasantykiavimą su VE atstovu tiesioginiame eteryje? Panašiai kaip šis radijo klausytojas, po laidos atsiuntęs žurnalistui Aurimui SMS’ą:

Kas toliau?

Šiandien Meras Zuokas žada atsakinėti į gyventojų klausimus:

Ta proga į vrt@vilnius.lt ką tik pasiuntėm tokius klausimus:

• Mere, ar skaitėte “Synergy Consulting” atlikto audito ataskaitą?
• Mere, ar galėtumėte pasirūpinti, kad audito ataskaita (nepainioti su išvada) būtų paviešinta visuomenei?
• Mere, kaip reaguosite pasitvirtinus faktui, kad “Vilniaus energija” reklaminę kampaniją užsakė apeidama Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris jai, kaip perkančiajai organizacijai, privalomas?
• Mere, kaip “Vilniaus energija” padengs “nustatytą sąnaudų sumą”, jei pasitvirtins, kad “realizuotos šilumos kiekis buvo mažesnis, nei buvo prognozuota”?
• Mere, tai vistik, kiek procentų 2011 m. lapkritis buvo šaltenis už 2010 m. lapkritį?

Lauksime atsakymų, ačiū!

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (vilnietiškieji wikileaks) #11
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr. 12: Auditas esą parodė…

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (nepatogus klausimas) #13 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 18, 2012.

Interviu užbaigiau pasakymu, kad mes (na, visuomenė) sėdim ant fronto linijos pasislėpę apkasuose, juose lindėdami keliam įvairias prielaidas, uždavinėjam Zuokui ir jo svitai klausimus, o atsakymų negaunam. Nes aplink didelis triukšmas: pro ausis į abi puses zvimbia kulkos, abiejose apkasų pusėse sproginėje granatos. Mes tame Kubiliaus&Co ir Zuoko&Co kare dalyvauti nenorim, mes tik norim, kad atsakytų į mūsų (na, visuomenės) keliamus klausimus, kad žinotume, kad mūsų niekas neapipipinėja, ir tiek žinių. Pasakiau gal kitais žodžiais, bet mintis buvo daugmaž tokia.

Be kita ko, papasakojau apie prielaidą, kodėl “Vilniaus energijai” naudinga padidinti suvartojimą (jiems nenaudinga nusipirkti pernelyg daug dujų ruošiantis šaltai žiemai, ir likti su neišnaudotu dujų kiekiu, kai žiema, pasirodo, buvo šiltesnė). Pasakiau, kad šią prielaidą patvirtinti arba atmesti galima tik žinant, kada ir kiek dujų šiam sezonui VE pirko. O su salyga, kad šito niekas viešai nesako, tai ir sėdim apkasuose su nuomonėmis, o ne su faktais.

Beveik valandą šnekėjau į kamerą, tad pasižiūrėsite montažą, jei parodys (sakė, gal rodys ketvirtadienį, sausio 19 d.).

Taigi grįžtu namo ir galvoju, kad būt gerai dar kartelį paieškoti info apie tas dujas ir prognozes. Ir ta proga pagooglinu:

Ketvirtasis google rezultatas mane perkelia į puslapį, kuris, kaip suprantu, skirtas vidiniam Zuoko&Co naudojimui, ir nėra prieinamas per jokias vilnius.lt saito nuorodas jau prieinamas viešai:

Kaip tyčia, jau išjungus TV kameras, užsiminiau žurnalistui, kad gaila, jog Vilniaus savivaldybė nebendradarbiauja su visuomene: galėtų pateikti ne tik dozuotas išvadas, bet ir įvairius duomenis (open source principu), taip pat ir “Rubisafe” skaitliukų audito išvadas, o gal net audito metodiką. Juk tarp tūkstančių Vilniuje gyvenančių programuotojų tikrai rastųsi keli, kurie nepatingėtų paanalizuoti net ir programinio kodo. Juk kuo daugiau akių, tuo mažiau klaidų, ypač, kai toks kelbus klausimas, kaip pastarasis.

Taigi šiuo įrašu, užuot apgailestavę, imsim ir visuomenės domėn pateiksim tą info, kokia disponuoja Zuoko PR komanda. Tikiuosi, mūsų neapkaltis autorinių teisių pažeidimais, nes dokumentai nepasirašyti (tik vienoj vietoj, kiek pastebėjom).

Tarp šių duomenų nėra “Rubisafe” audito išvadų, bet gal Zuokas jas dar pateiks. Pažadame išpublikuoti.

Tačiau tarp šių duomenų rasite tai, ką meras ir jo komanda nutylėjo per spaudos konferenciją. Patys pajuskite atradimo džiaugsmą.

Taigi, vilnietiškieji wikileaks jūsų dėmesiui!

***

Šilumos kainos Lietuvos miestuose

***

Nepriklausomų ekspertų išvada dėl 2011 m. lapkričio mėnesio sąskaitų

Originalus MS Word failas atsipūtimui.

***

Daugiabučių šilumos suvartojimo lentelės

2011 m. lapkritis

2011 m. gruodis (!)

***

Skaitiklių duomenų nurašymo lentelė (2011 lapkritis)

***

Dar yra krūva PRinių atsakymų į galimus klausimus. Tarp jų – ir keletas atsakymų į commonsense.lt ir mūsų komentatorių iškeltus teiginius.

Kadangi atsakymai PRiniai, tai tegu juos skelbia pati savivaldybė. Čia paminėsiu tik vieną, kurio ieškojau, kai googlinau. Gaunasi, apsimelavau televizoriui, nes gi Zuokas atsakymą turi. Gaila tik, kad ne viešą. Dabar jau viešą:

Pacituosiu įdomią atsakymo vietą:

Sutartimis su dujų tiekėjais, tiekiančiais „Gazprom“ dujas, numatyta, kad „Vilniaus energija“ moka baudą tuo atveju, jeigu  suvartoja mažiau negu 80 proc. užsakyto dujų kiekio. 2011 metų sutartinis gamtinių dujų kiekis „Vilniaus energijai“ sudaro virš 352 mln. kubinių metrų. 80 procentų šio kiekio (virš 282 mln. m3) buvo suvartota dar iki gruodžio 1 dienos. 85 procentai (beveik 300  mln. m3) buvo suvartoti iki gruodžio 11 dienos.

Taigi spėju, kad apie 7-10% užsakyto dujų kiekio iki 2011 metų galo nebuvo suvartota. “Vilniaus energijos” laimei, baudos tiekėjams nereikės mokėti. Sveikiname. Tačiau kadangi esame vriedni*, priminsime, kad klausimas buvo ne apie baudą, o apie VE prievolę padengti “numatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis, nei buvo prognozuota” (kaip tai numatyta VKEKK išaiškinime).

Kaip suprantu, procedūra yra daugmaž tokia: “Vilniaus energija” padaro prognozę šilumos kiekiui. Tuomet pagal tai sudaromos dviejų rūšių sutartys:

- su dujų tiekėjais (tiesiogiai)

- su klientais (netiesiogiai, per krūvą teisės aktų)

Dabar jau žinome, kad nepaisant to, kad nepataikė į 2011 m. lapkričio-gruodžio prognozę, dėl sutarčių su dujų tiekėjais “Vilniaus energija” nenukentės. O kaip dėl susitarimo su klientais?

Su klientais susitariama pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, kuri iš principo nustato tokią veiksmų seką:

Primenu, kad yra išaiškinta, ką vis nutyli Vilniaus savivaldybė, kad šilumos tiekėjai turi padengti nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota.

Taigi PRinis Zuoko atsakymas, taip ir neišsakytas viešai, verčia patikslinti anksčiau išsakytą klausimą: koks buvo suprognozuotas šilumos kiekis, kuris nulėmė dabartinę šilumos kainą? Ar tik jis nėra didesnis už faktą? Ir kas bus, jei gyventojai mokėjo kainą, nustatytą pagal prognozuotą suvartojimą, o realybėje “Vilniaus energija” kuro sąnaudų patyrė mažiau?

Bet čia tik vienas iš daugybės klausimų, į kuriuos galima gilintis skaitinėjant vilnietiškuosius wikileaksus. Na, kad ir apie per spaudos konferenciją nutylėtuosius “Rubisafe” (žr. spravkės pirmą skyrių). Kurie, kaip suprantu, buvo įsigyti neteisėtai.

Beje, prieš TV kamerą pasišaipiau iš savivaldybės susimovimo apskaičiuojant temperatūros pokytį procentais. Bučiau apie tai išvis nešnekėjęs, jei Zuokas&Co užuot išėmę iš internetų info apie tuos kvailus procentus, būtų taip ir pasakę:

Suklydom. Atsiprašom. Turėjom minty ne laipsnius, bet dienolaipsnius.

Kadangi jie to nepasakė, teko tai perskaityti wikileakse.

Persiųskite šią info savo namo administratoriams ar bendrijų pirmininkams – pravers susirašinėjant su Vilniaus savivaldybe.

*vriednumo mus išmokė ilgi metai dirbant su įvairiaus plauko klientais (daugiausia gamyboj ir distribucijoj), kuriems norėdamas padėti uždirbti pinigų, turi po kelis kartus klausti to paties, kol išsiaiškini realybę. PRinius atsakymus pateikia ne tik Zuokas, bet ir pirkimų vadybininkas (pričiuptas užsakinėjantis prekes ne pagal realios paklausos-papildymo rodiklius, bet pagal pranašiškus paklausos prognozių sapnus), pardavimų vadybininkas (tiek daug dirbantis, kad net neturintis VIENOS MINUTĖS laiko užpildyti simple stupid dienos reportą), ar parduotuvės direktorius (manantis, kad dėl prekių trūkumo lentynose prarandantis vos 2-3 proc. visų pardavimų).

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (vilnietiškieji wikileaks) #11 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 13, 2012.

Geranoriškų paskatų vedini atidžiai perskaitėme savivaldybės pranešimą spaudai ir peržiūrėjome liaudžiai pagamintą prezentaciją.

Mus, TOC žmones, kiti paprastai laiko arba pasipūtusiais (“Iš kur jūs čia tokie viską žinot??”), arba vriednais (“Užknisote kabinėtis!”), ir ko gero ne be pagrindo. TOC metodika yra pagrįsta nuobodžiu prielaidų tikrinimu. O kai viską patikrinam, stojasi aiškuma, ir štai toji aiškuma yra nuostabus dalykas diegiant firmose efektyvumus.

Žiūrime į A. Zuoko prezentacijos paskutinę skaidrę:

Štai patikrinkime prielaidą, kad:

Per 2011 metų lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-os iki lapkričio 30-os imtinai) iš bendrovės „Vilniaus energija“ į šilumos tinklus buvo patiekta 306176 MWh šilumos, tai yra 2,4% daugiau, nei per atitinkamą 2010 metų laikotarpį.

Kadangi savivaldybės faile netyčiuke tokių duomenų apie “šilumos kiekį tinklams” nėra, negalime patikrinti jų tikslumo. Todėl pasitikime tuo, kas parašyta. Juolab, šie skaičiai sutampa su tuo, ką “Vilniaus energija” papasakojo Valstybinei energetikos inspekcijai. Toji net ir grafiką, tiesa, du grafikus nupaišė anądien:

Kadangi procentaliai gražiau skamba kairysis grafikas (padidėjimas vos 2,4%), tai apie antrąjį, dešinįjį – realizuotos šilumos kiekio (kur padidėjimas 11,5%) – Artūras Zuokas nieko nepasisakė. O sąskaitos gyventojams juk išstatytos pagal realizuotą (parduotą) šilumą…

Jei pažiūrėsime į failą netyčiuką, pamatysime, kad skaičiai, grafike pavaizduoti ‘realizuota MWh’, visiškai sutampa su faile esančiais ‘parduota MWh’ skaičiais. Bėda tik, kad jie apima ~33 dienų laikotarpį.

Viską įvertinus galima daryti prielaidą (dar vieną), kad kairysis žaliasis stulpelis apima 30 parų (taip sako Zuokas), o dešinysis žaliasis – ~33 paras (taip rodo failas netyčiukas). Jei tai būtų tradicinis assessment’as, kokius darome prieš diegimus, paprašytume suvienodinti duomenų kriterijus, kad nelygintume apelsinų su kopūstais. Bet kadangi yra labiau kompetentingų darbo grupių, komisijų ir inspekcijų, tai štai jums ir prašom.

Panagrinėkime dar vieną prielaidą:

Nustatyta, kad šilumos tiekėjas “Vilniaus energija” nedarė įtakos šilumos suvartojimui pastatuose nuotoliniu būdu.

Kaip žinia, taip nustatė pačios “Vilniaus energijos” pasamdyti ekspertai. Norint patikrinti, ar jie teisingai nustatė, reikėtų panagrinėti, kokią metodiką jie naudojo. O gal netyčia klaidą padarė? Juk niekas neapsaugotas, tiesa? Ta proga būtų nuostabu gauti tyrimo ataskaitą (ne tik išvadą). Net neabejoju, kad A. Zuokas, būdamas doras ir skaidrus politikas, išsireikalaus, kad “Vilniaus energija” paskelbtų tą auditorių ataskaitą.

Kol ataskaitos nematėm, prisiminkime, ką apie “Rubiseifus” pareiškė minėtoji Valstybinė energetikos inspekcija:

(10) Neperdavus nuotolinio valdymo įrenginių prižiūrėtojui, išlieka galimybė nuotoliniu būdu valdyti šilumos punkto darbą ir reguliuoti temperatūrinius režimus.

Klausimas A. Zuokui ir visam savivaldybės viešųjų ryšių skyriui: daleiskime, VE nereguliavo rubiseifų nuotoliniu būdu 2011 m. lapkričio mėnesį. Kaip užtikrinate, kad jie to nedaro šiuo metu? Ryt užsakysite dar vieną auditą?

Juk šitas raštas vis dar aktualus, tiesa?

Taigi mere, klausimas, kurį rytoj Jums pakartosiu per Twitterį, kad nepasimestų:

Kaip užtikrinate, kad “Vilniaus energija”  šiuo metu nedaro įtakos šilumos suvartojimui pastatuose nuotoliniu būdu?

Galiausiai patikrinkime dar vieną prielaidą. Paskutinę, nes jau laikas miegot (laisva spauda seniai miega, btw):

Šį į tinklus patiekto šilumos kiekio padidėjimą galima paaiškinti 7,7 proc. šaltesniu 2011 metų lapkričiu, nei 2010 metų lapkritis.

Temperatūros pokyčius matuoti procentais – wow. Bet numalšinkime nuostabą ir pamėginkime įsigilinti, ką ir kaip A. Zuokas čia suskaičiavo.

Štai uždavinukas visam Vilniui. Mieli matematikos mokytojai, būtinai paspręskite mokykloje (tinka nuo 7 klasės).

“Vilniaus energijos” teigimu, 2010 metų lapkričio mėnesio vidutinė temperatūra Vilniuje buvo +4 laipsniai C, o 2011 m. lapkritį ji buvo žemesnė ir siekė + 3 laipsnius C, todėl šilumos suvartojimas vilniečiams šiemet išaugo. (…) Meteorologų duomenimis, Vilniuje šiais metais vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra buvo 0,8 laipsnio žemesnė nei pernai.

Kiek procentų sumažėjo temperatūra?

Jeigu norite uždavinį pasunkinti, įveskite vieną temperatūrą pliusinę, kitą – minusinę

Kadangi pats nesu matematikas, o tik vriednas pasikėlęs procesistas, bandyčiau pasilengvinti sau sprendimą, todėl Celcijaus laipsnius pasiversčiau į Kelvino. Ir gaučiau propagandiškai labai niekingai atrodantį rezultatą. Jis į pranešimą spaudai tikrai nepatektų.

Taigi jei norime žongliruoti skaičiais, tai pirmyn, bet tai bus panašu į cirką, o ne į tyrimą. O jei norime tyrimo, tai skaičiavimo, auditavimo metodikos neturėtų būti paslaptis.

Priešingu atveju, mere, mes jums negalėsime niekuo padėti.

PAPILDYTA 2011-01-11 12:50

Po mūsų įrašo Vilniaus savivaldybė išėmė prezentaciją iš interneto (ir iš slideshare, ir iš savo saito):

Visa laimė, kad mes turėjome kopiją. Ir ją dabar visame ankstesniame gražume publikuojame savo sąskaita:

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 11, 2012.

Prezidentė ir Seimo nariai po politine eglute turi dar vieną neišpakuotą dovanėlę. Tikėjausi, kad spauda išpakuos, bet kadangi ji to nepadarė, išpakavimo reikalų imamės mes.

Kaip jau buvo pranešta, nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujas LR Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, kuris:

uždraudė juridiniams asmenims aukoti partijoms. Seimas dar griežčiau, nei siūlė prezidentė, nustatė ribojimus aukotojams – parlamente į projektą įrašyta nuostata, kuri aukoti partijoms draudžiama ir fiziniams asmenims.

Tačiau palikta galimybė fiziniams asmenims aukoti partijoms ir kandidatams per rinkimus, t.y. politinės kampanijos dalyviai galės priimti fizinių asmenų aukas. Tuo pačiu maksimali leistina auka sumažinta nuo 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio (VMDU) dydžių iki 10 VMDU (nuo maždaug 40 tūkst. iki 20 tūkst. litų).

Įstatyme šitie finansavimo šaltiniai išvardinti papunkčiui:

3. Nuolatiniai politinės partijos finansavimo šaltiniai yra:

• 1) politinės partijos nario mokesčiai;
• 2) valstybės biudžeto asignavimai;
• 3) (neteko galios) nuo 2012-01-01;
• 4) lėšos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;
• 5) (neteko galios) nuo 2012-01-01;
• 6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų paskolos politinei partijai;
• 7) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
• nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis.

(…)

8. Politinės partijos politinės kampanijos finansavimo šaltiniai yra:

• 1) politinės partijos lėšos, gautos iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir naudojamos partijos, partijos iškeltų kandidatų sąrašų ir partijos iškeltų kandidatų politinėms kampanijoms finansuoti;
• 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos politinei kampanijai;
• 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų gaunamos paskolos;
• 4) palūkanos už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.

Su sąlyga, kad iš privačių asmenų kažinko nesurinksi, visos partijų viltys dedamos į biudžetinį finansavimą. Ta proga:

Uždraudus juridinių asmenų aukas partijoms siūloma didinti biudžetinį finansavimą, Kitų metų biudžeto projekte tam numatyta apie 20 mln. litų vietoje anksčiau planuotų 5,5 mln. litų.

Žodžiu, negailėkim partijoms biudžetinių pinigų.

Nes, kaip minėjau, yra viena dar neišpakuota kalėdinė dovanėlė.

Išpakuokim.

Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnis be kita ko nustato:

2. Viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų.

Taigi jei politinė partija daugiau kaip 50 % savo lėšų gauna iš biudžeto, vadinasi, ji yra perkančioji organizacija. O kai ji yra perkančioji organizacija, tuomet ji viską privalo pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Nori lankstinukų ir kalendoriukų? Nori vėliavėlių? Nori naujo tinklapio? Nori pasamdyti reklamos planavimo agentūrą? Visais atvejais organizuoji viešąjį pirkimą. Arba perki per CPO, jei tai mob. ryšys, kanceliarinės ar kokios kitos tipinės paslaugos.

Su sąlyga, kad 2012-ieji – rinkimų metai, galima tikėtis daugybės viešųjų pirkimų. Ir žinoma, bylų teismuose, nes ne visi lankstinukų gamintojai sutiks su pralošto konkurso rezultatais. Žinant, kiek ilgai trunka tokios bylos, galima tikėtis, kad partijos pirmuosius rinkiminius viešuosius pirkimus paskelbs jau netrukus. Juk niekam nesinori rinkimus sutikti be vėliavėlių.

Ar galima partijai išvengti tapimo perkančiąja organizacija? Žinoma. Tereikia iš fizinių asmenų surinkti vienu litu daugiau, nei gausi iš valstybės biudžeto.

Nelengva užduotis, kai valdiški milijonai ranka pasiekiami.

Šių metų Seimo rinkimai bus ne tik patys skaidriausi, bet ir patys atviriausi lietuviškam verslui. Jei gaminate lankstinukus, vėliavėles, piešiate banerius ar vežiojate (rinkėjus) autobusu – sekite skelbimus.

Share/Bookmark

Naujametė skaidrumo dovanėlė politinėms partijoms originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 2, 2012.

Dėmesio! Neturiu galimybės patikrinti šių prielaidų, pašnekėti su atsakingais Lietuvoj žmonėmis, nes minutė pokalbių kainuoja 1,44 Lt, o ir dubliuoti atsakingų komisijų darbo nederėtų. Todėl visa tai, ką toliau parašysiu, yra kol kas nepagrįsta, ir Vidas su Jonu (VE gerbėjai komentatoriai) tai pavadins sąmokslo teorija, bet kas mums, banginių priėdusiems.

Taigi:

Kodėl “Vilniaus energijai” naudinga padidinti šilumos suvartojimą?

Liberalai (Eligijus Masiulis ir Arūnas Štaras) portalui Delfi.lt (kuris nededa nuorodų į blogerius, todėl ir aš į jį nedėsiu) išreiškė liaudyje sklandančią versiją, kad taip esą rubikonai keršija prezidentei:

„Mano asmeniniu įsitikinimu, tai yra iš tikrų kerštas. Dabartinės „Vilniaus energijos“, valdomos „Dalkios“, kerštas už tai, kad prezidentės iniciatyva Seimas priėmė šį rudenį Šilumos ūkio įstatymo pataisas, pagal kurias uždraudė tai pačiai bendrovei kartu ir tiekti šilumą, ir kartu administruoti šilumos punktus“, – Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ ketvirtadienį kalbėjo E. Masiulis.

Ši versija neatrodo įtikinama, nes verslas, net ir monopolinis, vis tiek grindžiamas pinigais, o ne myliu-nemyliu isterijomis. Todėl reikėtų paieškoti piniginio intereso.

Ir čia randasi įtarimų, kad padidinti šilumos suvartojimą gali būti naudinga pačiai “Vilniaus energijai”. Bet “Vilniaus energija” tai neigia.

Pasak R. Germano, “Vilniaus energijos” komercijos direktoriaus, jo firmai didinti vartojimą nėra jokio tikslo:

“Kainų komisija pernai išaiškino oficialiai, kad “Vilniaus energija” neturi jokio motyvo pumpuoti kuo daugiau šilumos į pastatus. Kuo daugiau parduodame šilumos, tuo mums blogiau”, – tvirtino R.Germanas.

O čia dar viena R. Germano frazė ta pačia tema:

“Turi būti motyvas kažkoks kilnoti tą temperatūrą. Tai, kad motyvo nėra – galite Kainų komisijos tinklalapyje pasiskaityti, seniai tas visiems yra išaiškinta valstybinių institucijų. Jei nėra motyvo, tai kam mums kilnoti tą temperatūrą? Nuo lapkričio 1 dienos yra atjungtas nuotolinis valdymas (…)”, – BNS kalbėjo R.Germanas.

Visa laimė, kad saloj turime internetą, todėl googlinam ir randame tą išaiškinimą, apie kurį spaudai kalbėjo R. Germanas. Skaitome labai atidžiai:

Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų suma yra fiksuota (metų laikotarpiui) ir žinoma prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui, o faktinė realizuoto šilumos energijos kiekio apimtis yra žinoma jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Šilumos kainų nustatymo metodikos 115.1 punkte yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas. Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota. Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.

Kadangi jūs paskaitėte nelabai atidžiai, atskirai nukopijuoju vieną sakinį. Skaitome dar kartą, ypač tą vietą, kur pastorintas šriftas:

Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota.

Taigi, jei žiema pasirodo esanti šiltesnė, nei buvo prognozuota, o šilumos tiekėjas prisipirko (ar sudarė kontraktų dėl įsigijimo) per daug kuro (dujų ir mazuto), nei sąnaudos per tą šiltesnę žiemą, tuomet atsiradęs skirtumas tarp didelės prognozės ir mažo fakto turi būti padengtas šilumos tiekėjo sąskaita.

Nežinome, kiek ir kada “Vilniaus energija” pirko (ar sudarė sandorių) kuro, tačiau žinome, kad metų vidury apie šiltesnę žiemą nebuvo kalbos:

Kadangi visa tai, ką čia surašiau, yra tik prielaidos, visos komisijos (tiek valstybinės, tiek zuokinės) turėtų patikrinti šiuos du dalykus (ko man nepavyko sužinoti):

1. Kiek ir kada “Vilniaus energija” pirko kuro?

2. Kiek nupirkto (užsakyto) kuro kiekis šiam sezonui skyrėsi nuo praėjusių metų fakto?

Dirbdami su distribucinėmis kompanijomis kasdien susiduriame su viena šventa karve, apie kurią jau esame rašę “Verslo klasėj”:

Kuo didesnę nuolaidą gausiu, tuo daugiau uždirbsiu pardavęs.

Todėl nenustebsiu, kad norėdami gauti geresnę kainą, “Vilniaus energija” užsisakė didesnį dujų kiekį…

Ką tokiu atveju daryti? Štai “Vilniaus prekyba”, kai nepataiko su paklausos prognozėm, miestiečius džiugina išpardavimais. Negi laikysi pinigus atsargose. Logiška išsiparduoti, kai nesusitvarkai su atsargomis, ar ne? O ką daryti, jei overstock’as atsiranda pas tokią firmą, kaip “Vilniaus energija”?

Nežinant atsakymų į minėtus du klausimukus, negalime kategoriškai teigti, kad “Vilniaus energija” nepataikė su orų prognozėmis, ir dėl to, kad šio nepataikymo netektų dengti savo sąskaita, truputėlį padidino suvartojimą. Šitai tegu teigia/neigia komisijos.

Mes čia tik šiaip sau rašinėjam, maža koks komisijos narys paskaitys.

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Gruodis 30, 2011.

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia #1

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai #4

Taigi nesikartosim, kas jau buvo rašyta, o paanalizuosim tai, kokius duomenis mums vakar pateikė Vilniaus m. savivaldybė.

Iš pradžių savivaldybė pateikė .xlsx failą, ir apie tai mus staigiai informavo tinklaraščio skaitytojas:

Tačiau po kelių minučių (tinklaraščio laikrodis skuba 1 val.) šitas failas dingo iš savivaldybės tinklapio, ir atsirado .pdf’as.

Laimei, mes spėjom failą išsisaugoti (ačiū Diadiai Flap), ir dabar turime daugiau, nei skelbia savivaldybė ir laisva spauda.

Štai tas darbinis failas (spausti čia), kviečiu visus atsisiųsti, paanalizuoti.

Šioje tyrimo serijoje keliame du klausimus:

- ar Vilniaus m. savivaldybės duomenys yra teisingi, t.y. ar netyčia nepatiuninguoti,

- kiek padidėjo Vilniaus daugiabučių šilumos suvartojimas, jei palyginsime 2010 m. lapkritį ir 2011 m. lapkritį.

Ar Vilniaus m. savivaldybės duomenys yra teisingi?

Taigi patikrinkime.

Imame vieno namo gyventojo sąskaitą, ir žiūrime antrą lapą, kur yra info apie namą. Taigi, Musninkų g. 20:

O čia info apie tą namą iš savivaldybės failo:

Taigi “Vilniaus energija” šiam namui, kai skaičiavo sąskaitą, suskaičiavo 450 dienolaipsnių, o dabar jų priskaičiavo jau 504.

Bet gal tai atsitiktinė klaida?

Žiūrime kitą namą. Parko g. 6. Čia informacija klientui prie sąskaitos:

O čia savivaldybės paskelbti duomenys:

Vėl neatitikimas: “Vilniaus energija” sąskaitą išstatė su 450 dienolaipsnių, o dabar jų padaugėjo iki 490.

Kyla klausimas: o kam tie dienolaipsniai reikalingi?

Manau, ateis komentuotojai, ir paaiškins (skaitykite komentarus). Aš tik tepasakysiu, kad:

• dienolaipsniai neatspindi tikrojo suvartojimo, tačiau atspindi tendenciją (buvo šilčiau ar šalčiau),
• sąskaitose savivaldybė naudoja rodiklį “Dienolaipsniai per ataskaitinį laikotarpį” (darbiniame faile tai vadina “DNL (Grandis)”), o čia (pijariniame ir darbiniame failuose) mums pateikia rodiklį “Faktiniai dienolaipsniai, vnt.”,
• kuo daugiau dienolaipsnių (DNL), tuo mažesnis KwH/DNL rodiklis, o kuo mažesnis šis rodiklis 2011 metais, tuo jis mažiau išauga lyginant su 2010 m. lapkričiu.

Taigi savivaldybė pijarina pagal vieną skaičiavimo metodiką, o gyventojai apmokestinami pagal kitą (kuri pijarinimui nelabai tinka).

Čia matau prieštaravimą:

• arba visi gyventojai moka sąskaitas už suvartotą šilumos kiekį nepaisant dienolaipsnių,
• arba, jei savivaldybės pijaras yra teisingas, gyventojai turi teisę tikėtis, jog sąskaitos bus perskaičiuotos pagal faktinius dienolaipsnius.

Kiek padidėjo Vilniaus daugiabučių šilumos suvartojimas?

Tai paskaičiuoti labai paprasta. Žinoma, jei turi darbinį savivaldybės failą.

Žiūrim failo antrąjį sheet’ą, suminius skaičius, kurie pateikti 3 eilutėje.

Susirandam “Šildymas MWh” 2010 metais (AS 3 langelyje) ir 2011 metais (BN 3 langelis). Paslėpus kelis stulpelius, kad vaizdas tilptų į ekraną, turime štai ką:

“Vilniaus energija” 2010 m. lapkritį mums įpūtė 119.310 MWh, o šiemet – 139.272 MWh.

Šilumos kiekio padidėjimas lygus 16,73 procento (galima suskaičiuoti ir 14,17 proc. padidėjimą, jei įvertinsime šituos kintamuosius: Šilumos energija, Vėdinimo sistemos, Bendro naudojimo patalpų šildymas, Atsijungusių patalpų šildymas, Šildymas (pagal daliklius).

Taigi tiek daugiau šilumos sunaudojo visi Vilniaus daugiabučiai.

Bet gi būtina atsižvelgti į dienų skaičių (nes p. Germanas iš VE bent kelis kartus kartojo, kad prie šių metų lapkričio prisidėjo kelios spalio dienos). Smagu, kai turime ne vidurkius, bet tikslų lyginamų dienų skaičių pagal namą.

Kadangi čia lankosi visi labai gudrūs ir protingi, turime visam Vilniui matematinį uždavinuką:

Kiek padidėjo suvartojimas įvertinus skirtingą apskaitytų dienų skaičių?

Sprendimui reikalingi duomenys – savivaldybės darbiniame faile.

Priminsime, jog:

„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas DELFI teigė, esą sostinėje pagamintos šilumos kiekis, palyginti su pernykščiu lapkričiu, išaugo tik 2,4 proc.

Nekantraujame paskaityti jūsų sprendimus.

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Gruodis 23, 2011.

Apžvelkime, ką meras doro prikalbėjo per antradienį (vakar):

„Galim pasakyti labai aiškiai, kad mes nematome tokių dalykų (rubikonų piktnaudžiavimo – red). Jeigu šiandien „Vilniaus energija“ mums dar nesugeba pateikti statistinių duomenų įvairiausiais pjūviais, vadinasi, niekas jų neturi. O kalbėti be skaičių, be faktų, emocine kalba – tai nėra specialistų kalba , – DELFI prezidentės patarėjos žodžius komentavo A. Zuokas.

Prezidentė, kaip žinia, antradienį pasakė tai, ką mes rašėm dar sekmadienį:

“Tiesioginę atsakomybę už tai (gyventojams padidėjusias šildymo sąskaitas – red.) turi prisiimti sostinės savivaldybė, patvirtinusi perteklinę šilumos tiekimo temperatūrą, kuri leidžia manipuliuoti šilumos suvartojimu“.

Bet grįžkim prie mero nematomų dalykų. Niekas, jo teigimu, neturi jokių duomenų apie tai, kad buvo užkačegarintas Vilnius, tik “Vilniaus energija”. Jis klysta. Duomenys yra. Apie juos truputėlį vėliau.

Kol kas prisiminkime, ką antradienį šnekėjo “Vilniaus energija”:

“Vanduo nebuvo nei aukštesnės, nei žemesnės temperatūros, o toks, koks nustatytas pagal grafiką. (…) Na, negalime mes į tuos namus pripumpuoti šilumos. Mūsų net nėra namuose. Reikia išsiaiškinti, kas darosi name, kodėl jis tiek suvartoja, o būtinai eina pas šilumos tiekėjus, kurie yra niekuo dėti“, – kalbėjo jis („Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas).

Spaudos apžvalgos pabaigai dar viena antradieninė ištrauka iš internetų:

K. Karosas (Vilniaus m. savivaldybės tarnautojas energetikos reikalams) tvirtino, kad termofikacinio vandens temperatūra tiek šiemet, tiek pernai nesiskiria.

Taigi prieš eilinį kartą besdami snukučius į kakučius, sureziumuokime:

• Meras sako, kad nėra jokių duomenų,
• “Vilniaus energija” sako, kad jie negali užkačegarinti Vilniaus,
• Tūlas valdininkas sako, kad termofikacinio vandens temperatūra pernai ir šiemet nesiskyrė.

Ar tikrai? (tai antras pagal dažnumą klausimas, kurį užduodame firmose darydami assessment’us. Pirmas yra “kodėl?”)

Pasikeliame vieno Ukmergės g. Vilniuje šilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų žurnalą, ir plačiai atsimerkę žiūrime.

2010 m. lapkričio įeinančio termofikacinio vandens temperatūros (laipsniais Celcijaus) parodymai apibraukti raudonu flamasteriu, kurį rubikonai jau turbūt regi košmaruose:

O žemiau – atitinkami 2011 m. lapkričio termofikacino vandens laipsnių parodymai:

Ką reiškia įeinančio termometro parodymai, skaitykite #2 serijoje, o kokiu būdu buvo užkačegarinta – skaitykite #1 serijoje.

Vėl primenu iki šiol nepaneigtą aksiomą, kad nepamestume fokuso:

Kuo karštesnį termofikatą jums tiekia šilumos tiekėjas, tuo labiau išauga jūsų šilumos sąnaudos.

Žinote, kas liūdniausia minėtiems trims veikėjams? Ogi “Vilniaus energijos” šilumininko parašai žurnale, patvirtinantys, kad duomenys teisingi ir nesuklastoti.

Tokie žurnalai yra pildomi ir jūsų daugiabučio šiluminiame punkte. Kadangi visi jau palyginote savo sąskaitas, dabar pats laikas palyginti parodymus mazguose.

Ir tuomet su duomenimis ateiti pas Artūrą Zuoką į diskusiją. Kuri vyks gal iki Kalėdų, o gal ir po jų. Jeigu žmonės nusprendė vaidinti demokratiją, tai kodėl nesudalyvavus?

*Dar reiktų aprašyti apie MSV-I ventilį, apie kurį užsiminė skaitytojas Stasys, bet tam tektų pasiimti išeiginę. Gal kas nors kitas norėtų tuo užsiimti?

PAPILDYTA NAUJAIS BŪTINAISIAIS SKAITINIAIS:

• Šildymo skandalo tyrimo #4 seriją parengė Rokiškis. Apžvelgti būdai, kaip “Vilniaus energija” gali privaryti gyventojams perteklinės šilumos.
• Gyventojai parengė skundų šablonus “Vilniaus energijai” bei instrukcijas, kaip skųstis dėl rubikonų maklės.

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Gruodis 21, 2011.

Išvadas žadama pateikti šios savaitės pabaigoje.

Kadangi mūsų skaitytojai – žmonės užsiėmę, neturi laiko laukti iki savaitgalio, teko mums padaryti tai, ką esame įpratę daryti diegdami visokius efektyvumus gamyklose. Buvo nueita į į gembą (japonai taip vadina vietą, kur vyksta darbas, ar kur kuriama (dažniausiai ne visai sėkmingai) pridėtinė vertė), nes tik būdamas vietoje gali išsiaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų. Sėdint dangoraižy tai padaryti gan sudėtinga. Apie tai rašėm dar prieš trejetą metų.

Pradėkime nuo to, kad vakar, 2011-12-19 20:00 Vilniuje oro temperatūra siekė +2 C. Ta proga padariau meteo.lt print screen’ą:

Pernai prie tokios lauko temperatūros pagal tuomet egzistavusį temperatūrinį grafiką, kurio buvo verčiami laikytis visą šilumos tiekimo grandinę apraizgę rubikonai, termofikacinio vandens temperatūra šilumos punkte (namo rūsy) turėjo būti +66 C. Apvedžiau žaliu flamasteriu:

O dabar nusileiskime į vieno šešiolikos aukštų daugiabučio Ukmergės g., Vilniuje, šilumos punktą.

Pamatome tokį štai vaizdelį:

Viršutiniu  vamzdžiu termofikatas ateina į namą. Termofikatas, pasicirkuliavęs po namą, apatiniu vamzdžiu grįžta į magistralinį žiedą.

1 – tai ateinančio iš “Vilniaus energijos” termofikato temperatūrinis daviklis. Matote, laideliu nuo daviklio perduodami duomenys į elektromagnetinį vandens kiekio skaitiklį, pažymėtą Nr. 5. Tą skaitiklį šitam punktui pardavė tokia firma “Axis Industries”. Ant skaitiklio neparašyta, kad tai rubikoninė firma, bet tai maža, ką žmonės šneka.

2 – tai toks tūpas termometras. Jis rodo atėjusio termofikato laipsnius žmonėms (ne skaitliukui). Pavadinkime jį įėjimo termometru.

3 – tai grįžtančio į “Vilniaus energiją” termofikato temperatūrinis daviklis. Jis irgi sujungtas laideliu su skaitikliu, mano superautocad schemoje pažymėtu Nr. 5.

4 – tai vėlgi termometras, rodantis žmonėms (ne rubikonams), kokios temperatūros termofikatas grįžta į magistralę. Susitarkime, kad vadinsime jį išėjimo termometru.

5 – tai minėtasis skaitiklis.

Nuotraukos darytos 2011-12-19 (pirmadienį) 19:49. Visada galite pasitikrinti pažiūrėję failo EXIF duomenis. Sužinosite, net su kokiu fotoaparatu buvo fotkinta.

Jums, ko gero, įdomu, ką rodo termometrai?

Man irgi.

Štai išėjimo termometras:

Jis rodo mums +31 C. Vadinasi, namo šilumininkas ėmėsi kažkokių reguliavimo priemonių (šiuo atveju lėtino cirkuliaciją).

Bet mums (tame tarpe Artūrui Zuokui beigi Prezidentei) kur kas įdomesnis įėjimo termometras:

Na štai, ant įvado vakar turėjome +73 C!

O kiek būtų buvę, jei galiotų pernai metų temperatūrinis grafikas? Bingo, +66 C.

Šis +7 C skirtumas atsirado dėl “Vilniaus energijos” savanoriško sprendimo padėti vilniečiams išgyventi šį visu 0,8 laipsniu šaltesnį lapkritį. Padėti jų neperspėjus, kad mes jums čia tuoj užkaitinsim, ir jūs ten mazguose būkite pasiruošę susireguliuoti tą mūsų pasiųstą peklą.

Kažkiek susireguliuoti yra įmanoma net ir peklos* sąlygomis. Pavyzdžiui, šilumininkai, katriems priklauso nufotografuotasis išėjimo terometras Nr. 4, tą jau bando daryti (keisdami grąžinimo temperatūrą ir sunaudoto termofikato kiekius plius dar kažkokius parametrus, kurių nesupratau).

Bet aksioma, išsakyta sekmadienį, nesikeičia:

Kuo karštesnį termofikatą jums tiekia šilumos tiekėjas, tuo labiau išauga jūsų šilumos sąnaudos.

Jeigu nepasitikite žmonių termometrais, visada galite pasitikėti rubikoniniais skaitliukais. Į juos duomenys nuo jūsų vamzdžių atkeliauja laideliais. O “Vilniaus energija” nuotoliniu būdu gali tuos duomenis nuskaityti.

O štai ar į tuos duomenis “Vilniaus energija” atsižvelgs, tai čia jau moralės, įstatymų, derybų, otkatų, rinkimų finansavimo ir pan. klausimas.

Tik kol kas neaišku, kokiai institucijai šitą klausimą pateikti.

*Jei kam nelabai aišku, kaip ta pekla buvo užkurta, paskaitykite ankstesnį įrašą šia tema. Ir A. Zuokui parodykit kas nors.

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Gruodis 20, 2011.

Keli pokalbiai su daugiabučių gyventojais, administratoriais (ne rubikoniniais), truputis google, ir turime sukramtytą istoriją.

Taip, šildymo sąskaitos Vilniuje už 2011 m. lapkritį.

Kas atsitiko?

Pats nesu “Vilniaus energijos” klientas (šildymo reikalais bendradarbiauju su “Lietuvos dujomis” ir kartais su “Moki veži”, kurie tiekia man saulėgražų briketus židiniui), tad apie dideles sąskaitas už šildymą lapkričio mėn. perskaičiau internetuose:

Tokių kaip ponia Česlava sostinėje – tūkstančiai. Gavę sąskaitas už lapkritį didžiuma vilniečių pakraupo. Kai kam mokesčiai už šildymą, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, išaugo daugiau nei 200 litų. Pavyzdžiui, pernai 67 kv. m bute gyvenanti vilnietė Elena šildymui atseikėjo 234 litus. Šiemet už paslaugą teks atriekti kur kas daugiau – 447 litus.

Taigi sąskaitos padidėjo žiauriai, nepaisant to, kad vidutinė lauko temperatūra Vilniuje (2011 lapkritis vs. 2010 lapkritis) buvo vos vienu laipsniu mažesnė.

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą?

Čia jau darosi įdomu. Štai ką aiškina Rimantas Germanas, sąskaitas gyventojams išstačiusios “Vilniaus energijos” direktorius:

„Pirma, mėnuo buvo beveik laipsniu šaltesnis. Antra, pernai skaitikliai buvo nurašyti ne paskutinę mėnesio dieną, todėl į sąskaitą pakliuvo tik 27 dienos. Trečia, pagal Prezidentės pataisą nuo šių metų lapkričio 1 d. mes neprižiūrime šilumos panaudojimo efektyvumo, neiname į namo vidų ir netikriname šilumos punktų. Mūsų pastate nėra: šiluma atėjo iki namo, tuo mūsų darbas ir baigėsi“, – aiškino R.Germanas.

Pirmos dvi atmazkės tėra atmazkės. O štai trečioji – kad šilumos panaudojimo efektyvumas neberūpi “Vilniaus energijai” – verta atidesnio pananagrinėjimo.

Bet pradžioje pažiūrėkime į lapkričio sąskaitas.

Štai kaip ji atrodė pernai (2010):

Ir štai kaip ji atrodo šiemet (2011):

Pažiūrėkime į faktinį suvartojimą. Buvo 1,089384 MWh, o dabar 1,392608 MWh. Turime 27,83 proc. padidėjimą. Kyla natūralus klausimas – WTF?

Kaip čia gavosi, kad tas pats butas (ir tas pats daugiabutis namas) suvartojo beveik trečdaliu daugiau šilumos?

Atsakymą mums perša jau minėtasis Rimantas Germanas iš “Vilniaus energijos”:

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas atsakė, kad nuo lapkričio 1 dienos įmonė neprižiūri daugiabučių šilumos sistemų, nuo kurių priklauso namų šilumos suvartojimo rodikliai. Anot jo, Seimas įstatymu atskyrė šilumos tiekėjus nuo bendrijų ir namų administratorių. „Į visus klausimas apie šilumos suvartojimą daugiabučiuose turi atsakyti bendrijos arba administratoriai, reguliuojantys šilumos punktus“, – pridūrė R.Germanas.

Taigi, pasak R. Germano, namas pats kaltas, kad daug suvartojo. Nes šilumos kranelį namo mazge sukinėja nebe rubikonai.

Kaip nutiko, kad rubikonus formaliai patraukus nuo mazgų namuose, tų namų atstovai (gyventojai arba samdyti administratoriai) visi susitarė, lapkričio 1 d. visi drauge nusileido į savo namų rūsius, ir  sulig komanda “viens, du, trys” trečdaliu atsuko šilumos kranelius? Ir taip visas Vilnius!

Panašu, kad atsakymo reikia ieškoti šilumos tiekimo grandine keliaujant aukštyn. Ir palyginti, kas pasikeitė ten, aukščiau šilumos mazgo.

Du temperatūriniai grafikai

Kad daugiabučiuose būtų šilta, iki šiol būdavo sudarinėjami du temperatūriniai grafikai.

Vienas nustato “Vilniaus energijos” (šilumos tiekėjo) pagamintos šilumos reikiamą temperatūrą šilumos šaltinyje (elektrinėje). Šis parametras užtikrina, kad pastato įvade būtų pakankamas slėgis ir temperatūra paruošti karštą vandenį ir reikalingą šilumą šilumos punkte namo butų šildymui prie atitinkamos lauko temperatūros. Bet esmė ta, kad temperatūra matuojama taip vadinamame išėjimo taške prie elektrinės, t.y. ant pirmo kranelio už elektrinės ribos.

Štai pernai metų grafikas, kviečiu užmesti akį.

Kadangi karštas vanduo tekėdamas vėsta (nes gi reikia apšildyti ir žolytę), suprantama, atkeliavęs iki namo mazgo, jis būna vėsesnis. Todėl egzistuoja dar vienas temperatūrinis grafikas, skirtas užtikrinti reikalingą karšto vandens temperatūrą namo mazge esant atitinkamai lauko temperatūrai.

Štai kaip tasai grafikas atrodė pernai:

Šitas antrasis temperatūrinis grafikas yra skirtas šilumos vartotojui (pastato prižiūrėtojui). Kadangi iki 2011 m. šilumos įrenginius prižiūrėjo ir reguliavo rubikonai, šis grafikas buvo skirtas jiems pakontroliuoti, t.y. užtikrinti, kad lauke esant +4 C, jie į šilumos punktu nepaduotų +70 C termofikato, kai namui pašildyti prie tokios lauko temperatūros pilnai pakanka +65 C.

Tačiau 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas Šilumos ūkio įstatymas, kuris uždraudė rubikonams  reguliuoti šilumos įrenginius. Kadangi jie nebereguliuoja, tai ir atsakomybės nebeneša už temperatūrą namo mazge.

Taigi prasideda 2011 m. šildymo sezonas, ir ką mes turime?

Patvirtinamas* naujas temperatūrinis grafikas, reguliuojantis šaltinio temperatūrą:

O štai grafiko, skirto užtikrinti reikiamą temperatūrą šilumos mazge, namo rusy, nėra. IR NEBUS. Nes įstatymas, kaip minėjau, atkirto rubikonus nuo kranelių rūsiuose, taigi kaip ir nebėra ką reguliuoti.

Kas vyksta realybėje?

Pamatuokime temperatūrą mazge namo rūsy. Mano šaltiniai matavo, ir išmatavo vidutinę +70 C temperatūrą, kai lapkritį prie +4 C lauke, mazge jos būtų pakakę (kaip būdavo iki šiol) +65 C. Taigi vanduo iki mazgo šių metų lapkritį atkeliavo penkiais laipsniais karštesnis, nei pernai.

Dėl to namai gavo daugiau šilumos, kuri buvo išdalinta butams, ir iš čia didesnės sąskaitos.

Ką padarė rubikonai, kad pernai išėjimo taške termofikato temperatūra siekė +72 C, o mazge +65, o šiemet atitinkamai +72 C ir +70? Fizikas (kad ir Andrius Kubilius) jums paaiškins: norint, kad karštas vanduo lėčiau vėstų, reikia padidinti jo cirkuliaciją. Kuo vanduo greičiau juda, tuo lėčiau vėsta.

Taigi 2010 metais lapkričio mėnesį “Vilniaus energija” į miestą pumpuodavo +72 C išėjimo taške (t.y. vamzdžio pradžioje elektrinėje), o su sąlyga, kad visos magistralės yra uždaras žiedas, tai iškeliavęs termofikatas po kiek laiko sugrįždavo atvėsęs. Jeigu termofikatas keliauja lėtai, labai lėtai, tuomet jis kelionės metu spėja atvėsti, todėl namo įvadą pasiekdavo +65 C temperatūros.

Šiemet, 2011 metais, “Vilniaus energija” į miestą pumpavo taip pat tuos pačius  72 laipsnius, tačiau termofikato greitis (cirkuliacija) yra stipriai padidintas, vadinasi, magistralėje termofikatas bėga labai labai greitai. Atkeliavęs iki namo įvado jis nespėja tiek ataušti ir todėl ant įvado esantys termometrai mums rodo +70 C.

Atsiminkite šitą aksiomą, kai gausite kito mėnesio sąskaitą už šildymą:

Kuo karštesnį termofikatą jums tiekia šilumos tiekėjas, tuo labiau išauga jūsų šilumos sąnaudos.

Temperatūriniai grafikai įvadams (tas antrasis grafikas), buvo skirti apsaugoti gyventojus nuo šilumos tiekėjo savivalės patiekti karštesnį termofikatą, nei pakaktų.

Kokios naujosios žaidimo taisyklės?

• Pirma, rubikonams valdžia nustato reikalavimus tik temperatūrai išėjimo taške. Slėgis, apsprendžiantis cirkuliacijos greitį, nematuojamas ir nekontroliuojamas. Todėl,
• antra, rubikonai visiškai teisėtai ir nekontroliuojamai gyventojams gali tiekti kokios nori temperatūros termofikatą. Nebėra apribojimų tiekiamai temperatūrai. Todėl,
• susitaikykite su tuo, kad sąskaitos už šildymą nuo šiol visada bus didesnės.

Kaip prisitaikyti prie naujos realybės?

Turite rasti ir motyvuoti žmogų, kuris apsigyventų namo šiluminiam mazge. Bomžai tam netinka, nes reikia išmanyti kranelius, slėgius ir jų reguliavimą. Jeigu nuolat (24/7) reguliuosi, yra teorinių būdų šiek tiek sumažinti šilumos sąnaudas, atsiradusias dėl pernelyg karšto termofikato. Bet pernykščių sąskaitų vis tiek nesitikėkite.

Tuo tarpu sveikinu rubikonus su nauja superine makle. Taip pat sveikinu Artūrą Zuoką, kuris čia neprieko.

Taip pat užjaučiu Prezidentę, už kurią sostinės mafukai, pasirodo, buvo gudresni.

Pirmadienis, spalio 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios dar šiemet leis sumažinti šilumos kainą, išspręs šilumos punktų valdymo problemas, o vartotojams garantuos teisę pasirinkti, kiek šilumos jie nori pirkti iš šilumos tiekėjo.

Šalies vadovės teigimu, su šilumos ar jos gamybai naudojamo kuro tiekėjais susiję asmenys rūpinosi ne namo gyventojų interesais, ekonomiškesniu šildymu, o atvirkščiai – buvo suinteresuoti kuo didesniu, neretai netgi realių gyventojų poreikių neatitinkančiu vartojimu. Tokia praktika, pasak Prezidentės, turi baigtis.

Deja, viskas tik prasideda.

*Grafikas patvirtinas 2011-11-03, nors pats šildymo sezonas prasidėjo spalio mėn. Kaži pagal kokį grafiką mus šildė spalį?

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Gruodis 18, 2011.

Kol kasdien malkų priskaldantys politikai užima kone visą eterį, “Verslo žinios” ėmė ir paklausė įvairių verslininkų, ką jie apie tas malkas galvoja. Tarp apklausiamųjų papuoliau ir aš, ir ta proga autorinių teisių sumetimais publikuoju savo pareiškimą šio nišinio (ne visiems duota) tinklaraščio lankytojams.

Tas blaškymasis, kokį šiomis dienomis matome Seime ir Vyriausybėje, yra šios valdžios sisteminio neveiklumo pasekmė. Ši valdžia, kaip ir ankstesnės, orientuojasi į perskirstymą, bet ne į pridėtinės vertės didinimą. Kai pinigai yra apribojimas, joks perskirstymas iš esmės situacijos nepagerins. Bet koks kompromisas tėra problemos sisteminio sprendimo atidėjimas, kai yra absoliuti garantija, kad toji problema antrąkart smogs dar stipriau. Ir kai valdžia mano, kad kompromisai yra gėris, ir jų siekia, tai nėra ko stebėtis, kad turime tiek daug neišsprendžiamų problemų. Šito neveiklumo rezultatas – nedidėjantis ekonomikos pyragas. Todėl valdžiai tenka atiminėti iš ne savo elektorato ir dalinti savajam. Mąstančiam, veikliam, iniciatyviam žmogui šiuo metu neatstovauja jokia partija, todėl mes mokėsime nepriklausomai nuo to, ar bus apmokestinti kilovatai, metrai, ar pintos”, – kitais žodžiais pakartojau, ką šią savaitę jau buvau rašęs, ir prisnigo.

Įdomu, ką galvoja kiti? Prenumeruokite “Verslo žinias” 2012 metams ir kasdien, išskyrus savaitgalius ir šventines dienas, žinosite, ką galvoja ir ką daro lietuviškas verslas.

Čion tuo tarpu pakopypypinau po sakinį iš verslininkų pasisakymų. Detaliau – šios dienos VŽ numeryje.

Tautvydas Barštys, „KG group“ generalinis direktorius:

Pavyzdžiui, PVM maisto produktams Didžiojoje Britanijoje – 0%, Lenkijoje – 5%, o Lietuvoje – 21%.

Algimantas Variakojis, KŪB „Verslo angelų fondas I“ fondo valdytojas:

Nesuprantu, kodėl didėja kai kurių ministerijų biudžetai. Jei matome, kad grįžome 10 m. atgal, tai imkime 10-ies metų senumo biudžetus ir pagal juos gyvenkime.

Tiesą sakant, Audrius tą ir siūlė anądien.

Vytautas Meištas, alaus daryklos „Volfas Engelman“ generalinis direktorius:

Tokie įstatymai turi būti priimami prieš 2–3 metus iki jų įsigaliojimo, kad žmonės, rinkdamiesi automobilius ar namus, jau žinotų, kokie bus mokesčiai, ir atsižvelgiami į juos galėtų pasirinkti, kokį turtą įsigyti.

(Lygiai prieš savaitę su p. Vytautu ir jo team’u Kauno arenoj kartu su kitais blogeriais šventėm “Žalgirio” pralaimėjimą “Panathinaikos”. Kai kurie bendražygiai blogeriai savo įspūdžius jau parašė (Leo Lenox, pipedija, gal dar kas). Vytautas yra labai šviesus žmogus, atviras (kiek tai įmanoma su blogeriais), mąstantis ir susifokusavęs. Tokių politikoj turbūt nėra.)

Laima Vėželienė, UAB „Ex Prompto“ direktorė ir savininkė:

Pasakymas, jog tokia praktika taikoma kitose šalyse, manęs neįtikina, nes pirma reikia pasiekti tų šalių pragyvenimo lygį, o skurdinant žmones vargu ar toks lygis bus pasiektas.

Vytautas Jokužis, UAB „Elinta“ direktorius:

Užuot ieškoję naujų mokesčių, politikai turėtų skatinti gamybą ir stengtis, kad darbdavių ir turtingų žmonių Lietuvoje būtų kuo daugiau.

Gintaras Bleizgys, UAB „Knygų namai LT“ bendraturtis:

Kitaip pateksime į užburtą ratą – keliam mokesčius, krenta apyvarta ir pajamos į biudžetą, vėl keliam mokesčius, vėl mažėja apyvarta.

Arturas Mackevičius, UAB „Talismanas tau“ savininkas:

Valstybė vis dar gyvena labai netaupiai, tiesiog bedieviškai taškosi pinigais, biurokratinis apartas iki šiol nesumažintas, žadėto saulėlydžio taip ir nesulaukta.

Vytas V. Petrošius, „Vagos“ leidyklos generalinis direktorius:

Kiek mes visi matome, pradinės prieš dvejus metus darytos reformos efekto nedavė, biudžetas nesubalansuotas, manau, kad ir šie pokyčiai efekto neduos.

Arvydas Padvaiskas, UAB „Padvaiskas ir Ko“ vadovas:

Vienintelį tikslą matau – mažinti valdininkų skaičių, ministerijos tarnautojų gaunamas priemokas. Valdžia tegul apsikarpo, parduoda valdiškas vilas, poilsio namus, pirtis. Savivaldybės daug turto turi. Ir atsiras milijardai, nereikės net skolintis.

Tomas Bagdanskis, advokatų profesinės bendrijos „Bagdanskis iLAW“ advokatas:

Manau, visų šių mokesčių nereikėtų ir mes apie tai net nekalbėtume, jeigu valstybės valdymas būtų efektyvesnis, nebūtų korupcijos, politikai žiūrėtų ne asmeninių, o visuomeninių interesų, o kiekvienas litas būtų išleidžiamas apgalvotai.

Žinoma, visi šie žmonės yra durniai, ir tik valdžiauninkai yra išmintingi. Geros dienos visiems!

Share/Bookmark

Visi durniai, mes – protingi originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Gruodis 15, 2011.