Common sense

Lazda du galus turi, bet Sodra tik vieną mato.

Šiuo savo komentaru Urbokida pamėtėjo mintį, kuri verta atskiro paplėtojimo. Bet ne apie “Sodrą”.

Apie Vilniaus miesto valdžią šįkart. (Kadangi mūsų tinklaraštį pradėjo monitorinti žiniasklaidos stebėtojai “Cision”, tikiuosi, sostinės administracija yra jų klientas ir ryte Vilniaus vadovybė gaus šį įrašą į savo emeilus.)

Retas ratuotas vilnietis nežino, kad šiuo metu mieste neveikia nė vienas stacionarus greičio matuoklis. Yra problema, ir ją reikia spręsti. Ryžtingai. Štai antradienį Vilniaus savivaldybė išplatina oficialų pranešimą:

Vilniaus miesto savivaldybė praneša nutraukianti sutartį su UAB „Urbico“ dėl greičio matavimo matuoklių paslaugos. Artimiausiu metu Savivaldybė ketina skelbti naują konkursą šiai paslaugai pirkti. Dėl finansinių sunkumų bendrovė „Urbico“ nuo šių metų vasario greičio matavimo paslaugą teikė paviršutiniškai, nuo gegužės mėnesio Vilniuje nebebuvo veikiančių greičio matavimo prietaisų, o liepą bendrovė Savivaldybei ketino pateikti sąskaitas už nesuteiktas paslaugas.

Žodžiu, įmonė nesuteikė paslaugos arba ją suteikė blogai (matuoklių viduriai išmontuoti jau kurį laiką) ir štai geroji miesto valdžią kerta iš peties ir puola ieškoti geresnio tiekėjo.

Hm, klausimas Jums: jei turėtumėte sutartį su savivaldybe, būtumėte investavęs į įrangą, ar leistumėte sau šiais neramiais laikais “paslaugą teikti paviršutiniškai”? Atsakymą mums pateikia VZ.lt, nepatingėję prie savivaldybės pranešimo pridėti vieną sakinį savarankiškai:

VZ.LT rašė, jog greičio matuoklius prižiūrinčiai įmonei „Urbico“ kas mėnesį už greičio matuoklių priežiūrą iš biudžeto turėtų būti mokama po 70.000-80.000 Lt. Tačiau įmonės vadovai tikina, kad savivaldybė įmonei skolinga už įvairias paslaugas.

Pasigooglinęs randu ir dar platesnį paaiškinimą:

Greičio matuoklius prižiūrinčios įmonės “Urbico” vadovai tikino, kad sostinės savivaldybė neatsiskaito už matuoklių priežiūrą bei yra skolinga ir už kitas suteiktas paslaugas. Vien už 300 vaikų žaidimų aikštelių įrengimą ir priežiūrą metų pradžioje valdžia įmonei buvo skolinga 7,8 milijono litų. (…) Milijoninių skolų iš savivaldybės neatgaunanti „Urbico” dar vasario mėnesį perspėjo, kad mieste gali būti išjungti ne tik greičio matuokliai, bet ir šviesoforai.

Taigi situacija paprasta: kai man kurį laiką nemoka, aš dar kenčiu, teikiu paslaugas, t.y. vykdau savo įsipareigojimus. Tačiau kitame įsipareigojimų lazdos gale turi būti už tas paslaugas atsiskaityta. Taigi klausimas toks: kiek ilgai aš galiu teikti paslaugas negaudamas už tai pinigų? Tačiau tuomet, kai tiekėjas neapsikentęs susivynioja meškeres, jį apkaltina įsipareigojimų nevykdymu. Ir skolininkas viešai atskleidžia sunkią tiekėjo finansinę situaciją – šis momentas vienas juokingiausių. Reikalai, įtariu, sprendžiasi teisme (jei “Urbico” skaito, gal galėtų pakomentuoti?). Tačiau lygiagrečiai savivaldybė ryžtingai leidžia pranešimus spaudai.

Panaši situacija yra ir kituose miesto tvarkymo reikaluose. Pavyzdžiui, šiukšlių vežėjai atvirai sako nemokėsiantys savivaldybei tol, kol patys negaus iš savivaldybės pinigų. Kai vaikystėje atsikalbinėdavau, mano močiutė sakydavo: “Kai “imk” – girdžiu, kai “duok” – negirdžiu”. Ar galima reikalauti iš tiekėjo, kad jis vykdytų visus įsipareigojimus, jei pats nemoki už paslaugas?

Jei esi Vilniaus savivaldybė – tau tai galima. Nes skola ne tavo, o ankstesnės miesto valdžios. Tos, kuri jau nuversta. Bet įdomiausia yra tai, kad nepaisant skolų, tiekėjai vis tiek teikia paslaugas. Ne visi juk gali susivynioti meškeres.

Štai utyra.lt rašo:

„Naujamiesčio būstui” savivaldybė skolinga 3,5 mln. litų, „Rasų valdai“ ir „Naujininkų ūkiui“ – 1,2 mln. litų, „Stebulei“, „Vilniaus zundai“, „Šilėjai“ – 6 mln. litų…

Turime paradoksą: savivaldybė neatsiskaito (ar atsiskaito po piketo numesdama kaip šunems kaulą), tačiau žolė vis tiek šienaujama, gatvės plaunamos, šiukšlės išvežinėjamos, elektra tiekiama. Yra tokių įmonių, kurioms savivaldybė nemoka jau 7 mėnesius, tačiau jos (nors ir su plakatais “Skola – ne žaizda – neužgis!”) vis tiek teikia Vilniaus savivaldybei paslaugas. Nes kito užsakovo šiame mieste nebus.

Kur išsikraustyti “Šilėjai” – gal į Kauną?

Taigi, kurio lazdos galo, apie kurią užsiminė Urbokida, nemato Vilniaus savivaldybė – bent jau man akivaizdu. Ir aš savivaldybę visiškai suprantu: kai visi tiekėjai teikia paslaugas be pinigų, vienas iš jų – išsimontavęs greičio matuoklius – gali ne juokais sunervinti. Reikia kuo greičiau pakeisti tokį tiekėją, taip pat visus kitus, kurie išdrįsta priminti savivaldybės skolas.

Matyt, kai savivaldybė prasiskolinusi verslui šimtus milijonų, vienintelė sąlyga nebijoti būti pakeistam – būti didesniu monopolininku už savivaldybę:

“Vilniaus energijos” Komercijos direktorius Rimantas Germanas pabrėžė, kad pati bendrovė buvo suinteresuota pasirašyti taikos sutartį ir nežlugdyti skolose skendinčio miesto.

Trackback URI | Comments RSS