Lap 11 2009
Teoriškai vadybininkas, o praktiškai tik geri norai?
„Jis net popieriams nešioti netinkamas“, – toks buvo vadovo vertinimas. Jis kalbėjo apie ką tik iškeptą verslo vadybos magistrą, kuris paliko jo vadovaujamą įmonę. Kai viskas nurimo, paprašiau papasakoti, kas nutiko.
Istorija pasirodė paprasta. Buvo priimtas vieno gerbiamo universiteto absolventas (beje, mokamo, kad nesakytumėte, kad geras mokslas yra tik mokamas). Ir kaip išaiškėjo, jis nieko nemokėjo, ko reikėjo įmonei. O įmonei reikėjo darbuotojo, kuris suvaldytu srautą užduočių. T.y. nustatytų prioritetus, padalintų darbuotojams, surinktų atliktas užduotis ir perduotų toliau. Turėjo atlikti tikro vadybininko darbą. Aišku, dėl to jam nereikėjo žinoti pasaulio makroekonomikos, pakako truputį gaudytis skaičiuose ir suprasti, kad svarbiausia – pinigai per laiką.
Tai kodėl su tokiais trenksmais jaunuolis buvo išsiųstas toliau ieškoti sėkmės?
Priežastys tik dvi: jis niekada dar nebuvo susiduręs su pinigais laike. Nors ir kiek galime šnekėti, kad laikas yra pinigai, bet toli gražu ne visi tai jaučia.
Jeigu norite, galite pabandyti paskaičiuoti, kas yra geriau: ar užsakymas be nuolaidos kas savaitę, ar 5% nuolaida, bet kas mėnesį? Teisingas atsakymas: o kokia marža? Aišku, negražu į klausimą atsakinėti klausimu, bet vis vien. Tarkim, marža tik 5%. Taigi pirmu atveju mes tuos pačius pinigus apverčiam 52 kartus per metus (5% * 52 = 260), o antru atveju tik 12 (10% * 12 = 120). O jeigu pridėtume, kad antru atveju reikia iš banko skolintis apyvartinėms? Tai va, paklauskime absolventų, ar tokius uždavinius jie universitete sprendžia? Sulauksime įvairių atsakymų, bet realiam gyvenime kažkodėl vis vien perkama tik nuolaida. Reikia kelis kartus pačiam gerai nusvilti, kol pradėsi jausti vidumi, kada daugiau pinigų gausis. Deja, teorijos čia nepadės, nors ir sako, kad išmintingi žmonės mokosi iš svetimų klaidų. Deja, aš esu paprastas mirtingasis ir mokausi iš savų.
O antra priežastis, tai mokėjimas valdyti užduotis. Kiekvienas projektų vadovas yra susidūręs su situacija, kad net ir labai nuostabūs planai nerealizuojami, jeigu niekas griežtai nevaldo užduočių. Praktiškai, kol nėra užduočių valdymo, galima ir planų nekurti. O užduočių valdyme svarbiausia nesusimaišyti su prioritetais. Turi būti tik viena sistema, ir geriausia – pagal aiškius kriterijus: daryk, daryk dabar, mesk viską ir padaryk (reikalaujantis papildomų decibelų).
Kitas svarbus elementas užduočių valdyme - reikia pasitikrinti, ar užduotis prasidėjo. Dažnai ko nors trūksta, arba darbuotojas nesuprato užduoties ir jau nuvažiavo į lankas. Taigi reikia patikrinti, ar darbai vyksta, ir ar jie vyksta reikia kryptimi. Tik nesakykite, kad neturite laiko tam. Nes tikrai teks surasti laiko perdarymams.
Gerai, ko dar reikia sėkmingam užduočių valdymui? Žinoti, kokia yra situacija. Jeigu paklausite, kokios yra problemos, tai sužinosite, kokia liga serga močiutės kalytė. Todėl vienintelis teisingas klausimas: “Kada pabaigsi?”. Užduočių vadovui visai neįdomu, kiek jau pradirbta, nes klientas moka pinigus už rezultatą, o ne procesą. Gerai, o kaip su užduočių pabaigimu? Užduotis pabaigta, tik kai perduota toliau.
Na va, kiek visokių patarimų, bet tie patarimai beverčiai. Čia panašiai kaip su krepšiniu. Gali perskaityti 100 knygučių, o geriau nepradėsi žaisti. Reikia pastoviai praktikuotis. Užduočių valdymas, beje, kaip ir projektų valdymas ar įmonės valdymas, yra praktinis žaidimas. O būtent praktinių įgūdžių ir pasigendama pas universiteto absolventus.
O dabar man pasakykite, kaip jūs pavadintumėte krepšininką, kuris mokinosi žaisti tik skaitydamas knygutes? O kaip pavadintumėte vadybininką, kuris mokinosi vadybos iš knygučių?
Įvertinkite šį įrašą:
(įvertinimas 1, balsavo 7 skaitytojai
Loading ...Šio įrašo peržiūrų internete skaičius: 1,564 (taip pat galite skaityti per RSS)
Urodu pavadintume.
Anoks čia vadyba mokslas. Niekad nesupratau ir nesuprasiu kame ten akademinės įžvalgos. Taprasme stalius, šaltkalvis, sodininkas, kirpėjas, virėjas mokosi irgi teorijos, bet didžioji dalis darbo yra praktiška. O tai, kad visuotinai priimta vadybą laikyti universitetine disciplina šalia teisės, inžinerinių, medicinos ir kitų mokslų, kurie iš tikrųjų yra svarbūs ir sudėtingi mokslai, yra visuotinė grubi klaida.
[Atsakyti]
o ar priimtų tas vadovas nebaigusį bakalauro (imkim tai laisvės požymiu, ne nesugebėjimo), bet užtat praktiškai suprantantį – ir vykdantį – projektą “to survive your own sėdimoji”? juk būta pokalbio, gal net ne vieno – prieš priimant į darbą? keista.
[Atsakyti]
Įdomi tema. Bet negražu gi leisti į viešumą tekstą su tiek gramatinių ir stiliaus klaidų…
[Atsakyti]
audrius atsakymas:
Lapkritis 11th, 2009, 18:49
Pilna ir issamu atsakyma rasite: http://www.commonsense.lt/?p=386
[Atsakyti]
galvazmogupuosia atsakymas:
Lapkritis 11th, 2009, 19:09
Pataisyta.
[Atsakyti]
Labai pritariu Povilui.
Laikausi tokios pat nuomonės
[Atsakyti]
Jei jus tikietes, kad universitetas paruos jums saltkalvi.. arba vadybininka – tuomet jus klystat.
Is principo kaltas tupas vadovas, kad prieme zmogu, kuris jam netiko, remdamasis kriterijais, kuriu jis nesupranta. Jei zmog i arba priimti tik pagal popieruka… Tokiam vadovui pats laikas persikvalifikuoti i siuveja.
Universitetas gali duoti ziniu ekonomikoj, matematikoj, fizikoj. Jis formuoja platesnes zmoniu paziuras ir t.t. Daug teorinu ziniu, ir truputis praktikos (vadybininkai irgi privao praktka atlikti).
Vienzo rasinelis apie savo suduzusias iliuzijas. Gal ir gerai, bet kam unverus kaltinti ? (nors jie pas mus ir nera superiniai)
[Atsakyti]
Alius atsakymas:
Lapkritis 11th, 2009, 23:09
O tai kam, tavo nuomone, reikalingi universitetai? Ir ko vertas “popieriukas” apie universiteto baigimą, jei absolventas nesugeba panaudoti žinių praktikoje?
Pats parašei, kad mūsų universitetams yra kur tobulėti … tik yra vienas klausimas – kaip pamatuoti ar universitetas yra geras ir ar jis tobulėja? Mano supratimu – universiteto gerumo įrodymas yra labai paprastas: labai gero universiteto absolventas greitai gauna gerą darbą (tiesiog yra darbdavių medžiojamas), darbdavys yra patenkintas nauju darbuotoju ir ieško kitų jaunų specialistų iš to universiteto. Ko reikia, kad darbdavys būtų patenkintas? Labai paprasta: naujas dabuotojas turi greitai suprasti įmonės specifiką ir mokėti gerai panaudoti universitete gautas žinias.
Pateiktame pavyzdyje yra didelė dalis universiteto kaltės, todėl, kad darbdavys pasitikėjo universiteto diplomu, kuris išduotas žmogui negalinčiam pritaikyti žinių praktikoje.
Manau, kad autorius neturi jokių iliuzijų
Jam tiesiog dėl to liūdna.
[Atsakyti]
dali.us atsakymas:
Lapkritis 12th, 2009, 00:05
Sutinku su viskuo, iskyrus tuo, kad universitetas turi paruosti specelista zinanti konkrecios imones specifika. Universitetas paruoshia gan plataus profilio zmogu. Ir jau po to (praktikoj, ar dirbdamas) jis tampa siauros srities specelistu. Zinoma.. buna zmoniu, kurie universiteta baigia iskaldami vadovelius o mastyti nesugeba. bet norisi tiketi kad tokiu tik vienetai…
[Atsakyti]
Ekspertas atsakymas:
Lapkritis 12th, 2009, 18:54
Sutinku su dali.us, visu pirma grybas yra vadovas priimdamas i darba kita gryba baigusi univera. Tipo nera pasirinkimo?
Galbut buvo ieskoma kas “pigiau” pabus vadybininku? Tokiu atveju taip pat nera ko kaltinti.
Raimonda atsakymas:
Lapkritis 20th, 2009, 19:44
kuo cia detas universitetas, jei jau minetasis vadybininkas baige kaip buvo teigiama gera (mokama lol) universiteta, universitetai juk viska duoda
, reikia moketi ir svarbiausia noreti pasiimti is ju kuo daugiau , jei vadybininkas ji baige ir dziaugiasi gaves popiereli , ant kurio pasikabino jo darbdavys, o ne zinias, cia kaltinti galima tik vadybininka, kuo cia deta mokymo istaiga?
[Atsakyti]
Alius atsakymas:
Lapkritis 21st, 2009, 19:25
Universitete dar būna egzaminai, kurie, mano supratimu, skirti patikrinti abituriento įsisavintas žinias. Ko verti egzaminai? O gal egzaminai parodė, kad visos žinios įsisavintos puikiai – ko vertos tokios žinios?
Čia yra problema: iš vienos pusės universitetas turėtų tokį studentą mesti per bortą, kad išlaikytų savo prestižą, o iš kitos pusės, jei taip griežtai visus mėtysi, neliks studentų (t.y. pajamų). Vat ir “balansuoja”… nei prestižo, nei pinigų.
Kai mes einam į parduotuvę ir perkam duoną, tai per daug nemastom, o tikimės, kad ten bus gaminys iš tešlos, o ne iš smėlio.
Taip ir darbdavys – turėtų pažiūrėti, kad studentas baigė universitetą ir tikėtis atitinkamo žinių lygio.
PS. Dėl darbdavio – aišku jis turėtų žiūrėti realiai ir, žinodamas mūsų universitetų studentų lygį, atdžiau rinktis darbuotojus
O jei taip gerbiami konsultantai visą šią pamoką būtų išdėstę vadovui prieš atleidžiant jaunuolį – gal net progresu pavadinčiau…
Mokėdamas negimė niekas, nors gal čia tik kulminacija, gal vadybininkas net ir nuoširdžiai auklėjamas vadovo taip ir nepradėjo mokytis iš savo klaidų? Tada aišku jam į Senukus darbintis laikas.
[Atsakyti]
visiška tiesa. aš su savo dėstytojais, kurie dėsto “vadybinio” pobūdžio dalykus visada suorganizuoju diskusiją, ar tai praktinis, ar teorinis dalykas. Nes teoriją, reikalingą darbui ir bendram supratimui galima išdėstyti per 8 valandų mokymus, tačiau vadyba, strateginis valdymas, organizacinė elgsena ir panašūs dalykai yra praktiniai.
todėl ir atvirai dar pasakau savo dėstytojams, kad galiu išspręsti jų duotas užduotis iš praktinės pusės, galiu taikyti savo žinias ir gebėjimus, bet testai su teoriniais skirstymais tikrai nieko verti.
ir jie sutinka. kiti klausia, kaip objektyviai tada įvertinti pažymiu.
[Atsakyti]
“Na va, kiek visokių patarimų, bet tie patarimai beverčiai. Čia panašiai kaip su krepšiniu. Gali perskaityti 100 knygučių, o geriau nepradėsi žaisti. Reikia pastoviai praktikuotis.”
Puiku. Dabar yra 2009-ų metų pabaiga, pasakykit – kodėl pusė studijų laiko Lietuvos universitetuose neskiriama praktikai išorinėse arba mokyklų specialiai įsteigtose įmonėse? Kažkas neskaitė tokių postų? Tokių postų dar nebuvo parašyta? Pateikite, prašau, teisingą atsakymą
[Atsakyti]
Urbokida atsakymas:
Lapkritis 13th, 2009, 11:39
Nes retas dėstytojas yra ką nors daugiau per gyvenimą veikęs – tik knygutes skaitęs…
Yra ir praktikų, būtent jie sugeba ir teoriją išaiškinti, ir ryšį tarp teorijos ir praktikos parodyti. Bėda, kad dažnai jie mažiau mėgiami akademinėje visuomenėje, nes yra konkurencingesni. O biurokratija puikiai žino kaip inicityvius užtildyti :]
[Atsakyti]
Hmm straipnelis idomus ir ko gero aktualus niudienai.
Bet arba kazko nesupratau iki galo arba kazkaip cia keistai su tais pateiktais skaiciavimais.
“Jeigu norite, galite pabandyti paskaičiuoti, kas yra geriau: ar užsakymas be nuolaidos kas savaitę, ar 5% nuolaida, bet kas mėnesį? Teisingas atsakymas: o kokia marža? Aišku, negražu į klausimą atsakinėti klausimu, bet vis vien. Tarkim, marža tik 5%. Taigi pirmu atveju mes tuos pačius pinigus apverčiam 52 kartus per metus (5% * 52 = 260), o antru atveju tik 12 (10% * 12 = 120)”
Pirmu atveju, kaip ir viskas aisku.
uzsakymus be nuolaidos su penkiu proc marza gauni kas savaite ir uzdirbi 260:)cia viskas ok:)
Antru atveju kazkas ne taip.
kaip supratau” duodant” 5 proc nuolaida uzsakymus gausi kas menesi.ar ne?tai tokiu atveju gaunas per metus12 uzsakymu su penkiu procentu marza ir penkiu procentu nuoldai.Tai kodel marza ir nuolaida sumuojamos?Pritaikius nuolaida marza sumazeja .ar kazkur gilesne mintis paslepta?ar ne taip turetu but? 5*12-5 proc=57? o gal as pats pasiklydau tarp skaiciu?.
[Atsakyti]
grybaso atsakymas:
Lapkritis 12th, 2009, 14:02
pavyzdys straipsnyje tai tikrai labai nevykusiai pateiktas, sunku suprasti
aisku, galima apkaltinti mane tuo, kad esu “teoretikas studentas”
[Atsakyti]
negi neaisku atsakymas:
Lapkritis 13th, 2009, 15:03
Ne “duodant”, o “gaunant” nuolaidą.
[Atsakyti]
O kaip tam studentui įgauti praktinių žinių, jei jo nenorit, nes jų neturi?
[Atsakyti]
Dvejopas įspūdis. Atskiri teiginiai gal ir teisingi, bet kartu paėmus… gaunasi, kad pagrindinė mintis – mokytis vadybos nereikia, nes tik praktika ir talentas kažką reiškia?
Ir čia rašo žmogus, kuris pats mokėsi (ir mokosi toliau) tos vadybos, kaip teoriškai, taip ir praktiškai, ne vienerius metus, tik dabar kažkodėl pradėjo vertinti tik praktika?
Pats nesu didelis mokslų mėgėjas, t.y. kas vakarą nesėdžiu su knyga apie vadybą
Tikrai vertingiausias mokslas buvo praktika. Tačiau be teorijos ir knygučių nebūtų reikiamo pagrindo, plačių žinių “o kaip būna kitur”, vienodos terminologijos, savęs ir kitų palyginimo.
Profesionalumui reikia abejų dalykų. Visi tą žino ir joks čia atradimas, kad jaunas specialistas yra “jaunas”.
O jeigu norėjote pasakyti, kad universitetai neparuošia specialisto darbui arba kad konkretūs vadybos mokslai yra prasti, tai gal taip ir reikia akcentuoti, o ne krepšinio/vadybos knygas smerkt.
Ir dar: netgi super universitete būna tiesiog prastų studentų. Atranką reikia geriau daryti, nebus žmonių “netinkamų popierius nešiot”
[Atsakyti]
Universitetas suformuoja žmogaus pasaulėžiūra. Nekalbu apie specifines spec. tokias kaip daktarai ir t.t. Kiekvienas darbas turi savo specifika ir mano manymu minimalūs apmokymai yra būtini. Todėl naujas įdarbintas žmogus ir turi semtis tos praktikos darbe. O jei nėra lėšų apmokyti žmogų reikia ieškoti brangesnės darbo jėgos, tai yra jau su patirtimi ir supratimu darbo srityje.
[Atsakyti]
Alius atsakymas:
Lapkritis 13th, 2009, 18:35
Tai kam tada universitetuose yra specialybės?
Aš pilnai sutinku, kad konkrečios įmonės specifiką gali sužinoti tik dirbdamas toje įmonėje, bet yra labai daug dalykų, kurie yra bendri daugumai įmonių.
Manau, kad protingai mastantis darbdavys, matydamas jauną specialistą su gerom bendrom savo dalyko žiniom ir mokėjimu tas žinias taikyti, tikrai investuos į tą darbuotoją – apmokys įmonėje esančios specifikos.
[Atsakyti]
sutinku su didžiąja dalimi to, ką griežtu tonu išsakė autorius, išskyrus pastraipą apie vadovo orientavimąsi TIK į rezultatą (…vienintelis teisingas klausimas: “Kada pabaigsi?”. Užduočių vadovui visai neįdomu, kiek jau pradirbta…). Prieštarauju visiškai ir kategoriškai, nes vadovui visada turi būti įdomu, kaip darbas vyksta. Jis yra būtent tas, kuris turi darbuotoją motyvuoti, padėti išsisukti sunkesnėje situacijoje, kiek įmanoma prisidėti prie efektyvaus darbuotojo darbo. Orientavimasis tik į rezultatą baigiasi tuo, kad darbuotojai atsėdi darbo valandas, per kurias nervingai bando padaryti kuo daugiau, ir greitai dingsta namo, darbas yra atmestinis ir niekam nemielas,o problemos lieka kaip buvę.
[Atsakyti]
mano manymu univeras nera blogai, man kaip praktikui, universitete yra neatrasta ivairiu ideju. del to lankau paskaitas, paskaitau kokia teorija. o teorikas, nera gerai, bet jam truksta tik praktikos, nereikia manyti, kad teorija ismokys ir praktikos..
[Atsakyti]