Prie ko čia LEAN ? (3)

Nedirba_Atost

Foto iš asmeninio archyvo iliustratyvinė.

Pratęskime diskusiją apie išvežiojimo proceso efektyvumą, kuri prasidėjo nuo VZ.lt straipsnio. Diskusijos pradžią rasite čia. Antrasis įrašas sulaukė daugiau komentarų. Matyt yra tiesos  Kiro pastebėjime, kad “tuščios lentynos” reti rašymai atpratino klientus skaitytojus nuo lankymosi. Tai reikia juos pamažu vėl pratinti lankytis ir diskutuoti.

Taigi, kuo pirmoji situacija skiriasi nuo antros ?  Nors prarastų pardavimų kiekis pirmu atveju didesnis nei antru, visgi pirmuoju atveju galima ir nekreipti į jį dėmesio. Tačiau antruoju atveju paklausa viršija pajėgumus nors ir nežymiai (prarasti pardavimai maži), tačiau labai jau dažnai. Raktinis žodis čia yra dažnai. Jeigu kažkoks fail‘as nutinka vieną kartą, klientas gal ir bus piktas, tačiau supras, kad shit-happens. Bet kai klientas dažnai negaus tiek kiek užsakė, tuomet smarkiai prastėja nuomonė apie tiekėją. Kaip pastebėjo komentatorius Mk:

„Jei mano tiekėjas per beveik kiekviena piką susimautų – būčiau piktas“.

Žmonės nėra labai racionalūs ir labai greitai susidaro nuomonę apie „amžinai nėra“, „pastoviai vėluoja“. Apie tokį „pastoviai eilės“ atvejį jau rašiau Verslo Klasėje . Taigi, toks dažnas pajėgumų viršijimas labai griauna įmonės įvaizdį ir kelia pavojų įmonės uždirbimui ateityje. Ir nors esami praradimai maži, bet kenkia įmonės ateičiai, todėl, skirtingai nuo pirmojo atvejo, reikia imtis veiksmų, kad nebūtų tų praradimų. Kokie galimi sprendimai ?

Prieš lįsdamas į antrojo pavyzdžio nagrinėjimą, noriu sutarti, kokie yra sprendimo vertinimo kriterijai. Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad verslo tikslas yra uždirbti pinigų dabar ir ateityje, taip pat didinti investuoto kapitalo grąžą (plačiau apie ROI). Todėl mes turimi didinti pridėtinę vertę (pardavimus), mažinti veiklos išlaidas ir investicijas. Pasižiūrėkime, kokius pasiūlymus išsakė komentatoriai.

Viena pasiūlymų grupė – priverskime klientus elgtis kitaip, t.y. užsisakyti daugiau, užsisakyti iš anksto ir pan. Klientus versti prisiderinti prie tiekėjo (o ne tiekėjui derintis prie kliento) galima tik tokiu atveju, jei rinkoje esi vienas arba tavo konkurentai irgi klientus verčia derintis. Realiame gyvenime taip būna retai, todėl klientų auklėjimas bei aiškios naudos klientui (nes mums taip patogiau) baigiasi klientų pabėgimu. Prisiminkite Omnitel asmeninio plano istoriją.

Apie pasiūlymą nepergyventi dėl to, kad kartais-dažnai-nuolatos pritrūks prekių pas klientus, net čia unikalus produktas net nediskutuosiu. Tokia strategija gali suveikti tik labai išimtinais atvejais (su labai trumpo galiojimo prekėmis). Panašiai skamba idėja trumpinti darbo dieną, nes nėra prekių, nors yra klientų.

Jono mintis per piką prekes išvežioti direktoriaus Audi smagi, tačiau tinka tik pradinėje įmonės vystymo fazėje, kol tai labiau amatas nei verslas.

Kita pasiūlymų grupė – didinti pajėgumus ir didžiąją savaitės dalį dirbti neefektyviai. Arba galima mėginti rasti kažkokį išorinį subrangovą, kuris pikų metų padėtų už papildomą mokestį. Tačiau tokia taktika gyvenime retai suveikia, nes dažniausiai pikas atsitinka vienu metu visiems (penktadieniai ar Kalėdos atsitinka vienu metu visur). Aš rekomenduočiau turėti 2 minibusus ir 2 vairuotojus arba minibusą ir kabluką  bei 2 vairuotojus. Tiesiog rizikos mažinimo tikslais, beigi didinant galimybę išnaudoti ir didesnius paklausos šuolius. Tai leistų sustiprinti organizacijos anti-trapumą*.

Taip ir kitose veiklose (gamyboje, paslaugų sferoje, projektinėje aplinkoje) gerą klientų aptarnavimą ir patikimumą galima užtikrinti tik turin tam tikrus laisvus (apsauginius) pajėgumus – t.y. dirbant ne visai efektyviai. Nes kaikurių LEANinkų požiūriu nepilnai panaudoti pajėgumai – tai muda.

* – Anti-trapumo (anti-fragility) idėja yra pakankamai nauja net ir man, todėl pažadu panagrinėjęs apie tai parašyti daugiau, tik nežinau ar čia ar Verslo Klasėje.

komentarų yra lygiai 5

  1. Nu jei būtų aiški sistema kada “Kalėdos”, tai galima būtų išspręsti lengviau (net jei ir kitom įmonėm pikas maždaug tuo pat metu). O jei sistemos nėra, tiesiog įmonė yra tokiame taške, kur reikia apsispręsti ar “taupyt” ar stengtis išlipti į kitą lygį. Kur darbų apimdys kistų ne dvigubai kasdien, o, tarkime, 1/3.

    • Neretai svyravymai turi tam tikrą tendenciją. Pvz. klientų srautas į parduotuvę (pietų pertraukos, po darbo, penktadienis-šeštadienis), ledų paklausa ir pan. Bet pajėgumai ne visuomet tokie lankstūs, kad prisitaikytų prie svyravimų.

  2. Bet problema yra ne gamyboje, o tiekime/pristatyme. Juk piko metu tikrai galima susirasti vežėją/busiuką iš išorės taip nenuvilti kliento ir įvykdyti užsakymą.

    • Jei pikai yra dažni, tai tokio išorinio vežėjo nuolatinė paieška ir administravimas irgi naudos išteklius.

      • Tuomet tenką grįšti prie pradžių: jei 10t mašina jau buvo įmonėje ir jos reikia tik per piką, tai gal tada ją pasilikti ir naudoti piko metu, o likusį laiką nuomoti. Sutinkat?

Jūsų komentaras