Paprastas išaiškinimas #2: Bankų įkainiai nepriklauso nuo savikainos

BankSlavery

Priešistorė

Prieš porą mėnesių Swedbank‘o vyr.ekonomistas Nerijus Mačiulis sukėlė nemažą bangą internetuose pasiųsdamas klientus… atsidaryti savo banką. Jeigu visgi praleidote ar jau pamiršote visą istoriją, tuomet tai priminsiu. Viskas prasidėjo nuo Nerijaus įrašo, po kurio Lidžita įsitraukė į diskusiją Facebook‘e, kuo nusiplenė Nerijaus rūstybės ir bano. Lidžitai nieko kito neliko, tik parodyti liežuvį. Gal ir nelabai grown-up, bet gi negali sakyti, kad ligioje vietoje. Temą pasigavo Blogosferos VisValdas. Vėliau Mindaugas tęsė temą, pasiūlydamas bankams apmokestinti tualetus. Po tokių apšildančių atlikėjų auditorijos energijos palaikymas man jokių sunkumų nesudarė, ir mano įrašas apie bankus susilaukė daug dėmesio. Emocijos kaito, gadindamos kaikuriems Swedbank‘o viešųjų ryšių skyriaus darbuotojams atostogas.

SwedBankPr_atostogos

Kaip ir reikia tikėtis tekę matyti ne kart, didelėje organizacijoje visuomet atsiranda žmonių, kurie įsitraukia į viešą diskusiją naudodami emocinius agumentus bei išvadindami oponentus demagogais be loginių argumentų. Ir nors vėliau komentarų autoriai puolė trinti savo komentarus, tačiau rankraščiai nedega screen-shot‘ai išlieka.

SwedVL

Krizės (nesu)valdymą įvertino bei aprašė Komatininkai. Tema iš internetų persikėlė net į televiziją ir Info TV pasikalbėjo su Blogosferos VisValdu, su manim, su Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovu, bei su Bankų  lobistu  asociacijos vadovu S.Kropu. Bet čia puolamus bankus užsistojo visų nuskriaustųjų bei nelaimėlių gynėjas bei užtarėjas neblogeris Andrius išvadindamas visus bankų kritikus durniais, graikiškais socialistais putino mylėtojais ir t.t. To pačio idealo ginti silpnus ir nuskriaustus vedinas, neblogeris Andrius pasikvietė Nerijų Mačiulį pas save į tiesioginę laidą Žinių Radijuje. Laidos įrašą galite rasti čia. Kad jau atitiktume lūkesčius, net idėjau iliustraciją apie bankus, kuria Facebook‘e pasidalino viena mano pažįstama graikė.

Radijo laida

Man laida labai priminė Vilniaus Energijos reklaminę kampaniją „Mes visi kaimynai“. Tokia šilta draugiška atmosfera,  bankininkai  bankų darbuotojai irgi žmonės – intravertai, maratonininkai. Tiesą pasakius, jeigu Nerijus tikrai introvertas, tai jis puikiai išmokęs vaidinti ekstrovertą. Bet vėlgi, čia toks subjektyvus emocinis vertinimas, o ir įrašas ne apie laidą.

Kaip jau rašiau ankstesniame įraše, nors nesu artimai su juo pažįstamas, visgi mano manymu, Nerijus Mačiulis yra geras ekonomistas, išmano savo reikalą, po dauguma jo komentarų pasirašyčiau nedvejodamas. Tačiau neretai jam tenka ne ekonomisto, o banko propagandisto atstovo vaidmuo. Nieko keisto, kad jis yra labiausiai cituojamas bankų atstovas. Atlikdamas propagandinį vaidmenį, Nerijus kartais kalba netiesą. Aš nežinau, ar jis tą daro sąmoningai, ar visgi tikrai tiki tuo ką sako (kuo nesinorėtų tikėti) ?

Šiame įraše neliesiu tos vietos, kur laidoje buvo akivaizdžiai manipuliuojama turima informacija – apie tai kitame įraše.

Bankų įkainiai nepriklauso nuo savikainos

Laidos metu, po ilgų kalbų apie situaciją Graikijoje beigi graikų nenorą gyventi pagal galimybes (pamenate, bankų kritikai tai tokie kaip graikai, kurie nori visko dykai) Nerijus pasakė, kad bankų paslaugų kainos turi priklausyti nuo savikainos.  BULL SHIT !   JAUTIENOS TRĄŠOS !!!

Pradėkime nuo to, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kur tiesioginė savikaina visoje prekių (o ypač paslaugų) savikainoje sudaro nedidelę dalį, savikainos paskaičiavimas tampa buhalterių kūrybos sfera. Elementarus pagūglinimas jums parodys įvairiausias savikainos paskaičiavimo metodikas. Apie teisingos savikainos mitą aš jau rašiau ir Verslo Klasėje, ir čia.

Tačiau net jei ir galima būtų suskaičiuoti kiekvieno produkto ar paslaugos savikainą, būtų kvaila pardavinėti už šiektiek aukštesnę kainą. Juk verslo tikslas yra uždirbti pinigus, o pinigai uždirbami tuomet, kai parduodi brangiau nei tau kainavo. Dideli pinigai uždirbami tada, kai parduodi daug brangiau nei tau kainavo. Negi manote, kad kompanija Apple tapo didžiausia kompanija pasaulyje nustatydama savo gaminių kainas pagal savikainą ?

Bet kuris protingas verslas supranta (o bankai tikrai ne iš kvailųjų), kad kainą reikia nustatyti tokią, kurią klientas mokės. Prieš pereidami prie bankų įkainių, pasižiūrėkime kitas verslo sferas. Labai geras nusispjauti į savikainą kainodaros pavyzdys yra pigių skrydžių bendrovės. Jos suprato, kad kuo arčiau skrydis, tuo (tikėtina) potencialiam keleiviui labiau reikia skristi, todėl galima prašyti didesnės kainos. Rezultatas – lėktuve šalia gali sėdėti keleiviai, kurių sumokėta kaina gali skirtis kelis kartus. Iliustracijai noriu pateikti neseniai Google + tinkle vienos iš WizzAir klienčių pateiktą pavyzdį.

Wizz0

Wizz1

Arba kur pas aviakompaniją išauga savikaina, jei aš išanksto noriu pasirinkti vietą, kurioje noriu sėdėti ? Neišauga, bet jeigu nori, užtai galima paimti papildomą mokestį. Kodėl ? Because we can!

O pasižiūrėkime alaus kainas. Kodėl tas pats alus arčiau pliažo kainuoja brangiau ? Nori pigiau – pasivaikščiok. O nenori vaikščioti, mokėk brangiau. Because we can !

Štai tokia kvaila labdaringa organizacija kaip Microsoft lituanizuotų Windows‘ų licencijas pardavinėjo pigiau nei angliškų. Savikaina juk lietuviškų aukštesnė (nes lituanizacija kainuoja). Ar Windows namams licencijas pardavinėjo pigiau nei verslui. Kodėl iš esmės tos pačios savikainos produktą pardavinėja pigiau ? Nes jie geri ir nori paremti Lietuvis žmones, studentus ir namų kompiuterių vartotojus ? Atrodo radome priežastį, kodėl Microsoft nebėra tokia sėkminga. O jei rimtai, tokiu būdu kompanija susegmentavo savo rinką ir žemesnės perkamosios galios segmente gali pardavinėti pigiau nesusigadindama kainų didesnio mokumo rinkose.

Aš galėčiau tęsti ir tęsti su įvairiais pavyzdžiais, bet pereikime prie bankinio sektoriaus kainodaros.

Pradėkime nuo tų pačių bankomatų paslaugų kainų. Mes jau žinome, kad pinigai mūsų, tačiau bankomatai – ne. Ir dėl to už kiekvieną pasinaudojimą ne savo bankomatu reikia mokėti. Juk yra N susijusių išlaidų. Tai kodėl pinigų įnešimas į banką per tą patį bankomatą nieko nekainuoja, nepriklausomai nuo įneštos sumos dydžio ? (įkainiai, straipsnio rašymo metu Swedbank puslapis veikė nekorektiškai, bet juk puslapis ne mano) Matyt todėl, kad tuo metu kai įnešinėjate pinigus, tai bankui elektra nekainuoja, ir už bankomato vietą nuomos mokėti nereikia, ir išvis, pats bankomatas nesidėvi.REALLY ? Puikiai suprantate, kad taip nėra.

Viskas labai paprasta. Jei įnešimas kainuos (sąlyginai) daug, tuomet jūs galite nuspręsti neįnešti pinigų, o atsiskaitinėti grynais ir bankas tikrai praras galimybę uždirbti iš jūsų operacijų. Tuo tarpu, jei jūs ryžotės ateiti iki banko skyriaus ar bankomato, tam kad nusiimti pinigų, vadinasi grynų jums TIKRAI REIKIA. Ir alternatyvos nėr, nes jei būtų, jūs tikrai taupytumėte savo laiką ir neimtumėte tų pinigų grynais. O jei jums labai reikia – tai susimokėkite.

Jei pinigus įnešate ne bankomate, mokestis priklausys nuo to, ar įnešate į savo ar į svetimą sąskaitą. Matyt už pinigų įnešimo į savo sąskaitą operaciją bankas darbuotojui moka mažesnį atlyginimą bei kitos išlaidos tuo metu tama mažesnės.

Pasižiūrėkime kitą mokestį, kuris vadinasi paskolos išdavimo mokestis. Štai Swedbank‘e paskolos administravimo mokestis, paskolos sumos didinimo mokestis – Nuo 0,3 % paskolos sumos (min. 130,33 EUR). Kaip čia suprasti ? Jeigu žmogus ima ne 50.000 EUR paskolą, o 80.000 EUR, tai jo sutartį spausdins ant brangesnio popieriaus ar su auksiniu rašalu ? Kai šia tema diskutavau su vienu draugu, ilgą laiką pradirbusiu finansų sektoriuje, jis (juokaudamas) paaiškino tokią kainodarą – „Juk reikės daugiau karučių atvežti pinigus iš banko saugyklos į tavo sąskaitą“.

Per vieną iš seminarų klausytojai pasidalino istorija apie banko seifų nuomos įkainius Kaune, kuomet užsidarius vienam rimčiausių šios paslaugos teikėjų – Ūkio bankui – kitų bankų įkainiai išaugo kone trigubai. Jei įkainis priklauso nuo savikainos, tai kaip pasikeitė savikaina užsidarius konkurentui ? Matyt pasikeitė ne savikaina, o paklausa.

Na ir naujausia istorija su bauda DNB bankui už tai, kad ėmė per didelius mokesčius už pavedimus ne EURo zonoje. Kuomet gavo per kepurę, tai kainos pasikeitė. Tik kaip gavimas per kepurę pakeis savikainą ?

Pokalbyje su Andriumi net pats Nerijus pastebėjo, kad Jungtinės karalystės bankai galimai subsidijuoja vienų paslaugų kainas, todėl pas juos kai kurios paslaugos (skirtingai nei Lietuvoje) nekainuoja. Oi kokie geri tie bankai – tiesiog labdaringos organizacijos, viską daro tam, kad britam būtų geriau ? Tiesiog ten konkurencija kitokia ir rinkos sąlygos neleidžia imti mokesčio už tokias operacijas.

Taigi, bankų įkainiai – tai rinkos paklausos ir pasiūlos, bet ne savikainų rezultatas. Bet koks protingas verslas visuomet sieks monopolizuoti rinką ir poto ta monopolizacija pasinaudoti. Apie tai ir rašo savo knygoje “Zero to One” ir vienas iš PayPal kūrėjų. Skirtumas tik toks, kad normaliai veikiančioje rinkoje verslai gali susikurti sau monopoliją tik siūlydami naujas, geresnes, inovatyvesnes paslaugas, įgaudami konkurencinį pranašumą ir pan. Nelabai normaliai veikiančioje oligopolinėje rinkoje nėra būtina kurti kažko naujo, užtenka pakelti kainas. Bet būtina aktyviai ginti savo oligopoliją nuo visokių greitukų, bitkoinų ir pan.

Aš nemanau, kad bankai yra kažkos reptiloidų ar iliuminatų darinys valdyti žmoniją, ir straipsnio pradžioje pateikta iliustracija Josian Stamp’o citatai daugiau skirta atlikti “click bait” vaidmenį, nei atspindi mano nuomonę. Tačiau bet koks žmogus ar organizacija gali pradėti piknaudžiauti turima padėtimi jei tiktai nieks neduos per nagus. Taip, kad netikėkite pasakomis apie savikaina pagrįstus bankų (ir ne tik) paslaugų įkainius.

O kitame įraše pakalbėsiu apie tai, kaip manipuliuojama įvairia statistine informacija siekiant pateisinti įkainių kėlimą. Stay tuned.

komentarų yra lygiai 6

  1. Norintiems suprasti kokiu pagrindu sudaromos kainos, verta paskaityti apie žaidimų teoriją. Pvz.:

    Avinash K. Dixit, Barry J. Nalebuff
    The Art of Strategy: A Game Theorist’s Guide to Success in Business and Life

  2. Paskutinis sakinys labai suintrigavo. Lauksiu labai.

    Ba nes pastebėjau tokią juokingą dalyką: jeigu paimi kokį nors skaičių, dar kokią nors formulę, panaudoji ką nors panašaus į “Furje transformacija”, tai nelabai kas betikrina skaičiavimų (bent jau short term’e) ir tada gali užpilti smegenis trąšomis.

  3. Sakemis ant vandens…
    Na, yra ir toks ikainiu linkas, ir ka?
    https://www.swedbank.lt/lt/pages/verslo/debeto_korteles_nauja
    kodel jo nepaminejot? Nes isankstinei pozicijai pagristi netiko?
    Ir kuris is ikainiu yra islyga, ir kodel, proto jus bokstai..
    Nusivaziavo kamonsensas visai..

    • Ir kur duotame linke yra savikainos ir įkainių paskaičiavimas?

      • Nerandu. Ir siame bloge neradau. Tai apie ka visa tai, apie microsoft kainodara?
        Is tuscio i kiaura…

    • Ačiū kad parodėte šį kainoraštį. Jis net labai tinka iliustracijai. Nes tas pats bankomatas ir tie patys EURai įnešami. Tik kai įnešama į įmonės sąskaita, tai kainuoja, o į savo – nekainuoja. Negi operacijos savikaina smarkiai keičiasi nuo kortelės turėtojo tipo (fizinis asmuo ar įmonė) ?

Jūsų komentaras