Apderk artimą savo

Vakar mano gimtasis laikraštis “Verslo žinios” šiktelėjo ant galvos, savo vedamajame paskirdamas man cielas tris pastraipas. VŽ puslapiuose esu turėjęs ir daugiau centimetrų, tačiau vakarykštis atvejis išskirtinis:

  • manęs neįvardijo,
  • mane sudaugiskaitino,
  • mane įžeidė, įskaudino, nuvylė.

Anyway, šį redakcinį įsirėminsiu ir pasikabinsiu biure šalia kitų sertifikatų. Pasiekiau oligarchinį lygį, leidžiantį iš asmeninio bendravimo pereiti į bendravimą per laikraščius.

Atsineškite popkorno.

Pacituosiu skaitomiausio vakardienos straipsnio skaitomiausias tris vietas:

„Baltoji knyga“ viešųjų ryšių požiūriu skamba tyrai, tačiau to negana, jei forma ir turinys disonuoja. Pasitelkiami (aišku, nepriklausomi, aišku, užmokesčio nesitikintys) tinklaraštininkai, kurie neišvykdami iš Vilniaus „važiuoja traukiniu iš Klaipėdos“, ir, matyt, įkvėpti pro langą besikeičiančio idiliškai gražaus Lietuvos gamtovaizdžio, dėsto staiga nušvitusias mintis apie kito VP grupės akcininko neteisingai skaičiuojamus mokesčius. Tikrumo ir spontaniškumo įspūdžiui sustiprinti įterpiami nereikalingi intarpai apie trūkinėjantį „Lietuvos geležinkelių“ internetą, lyg jis retsykiais netrūkinėtų kur nors lietuviško sodo nameliuose…

Žinant „Maxima grupei“ atstovaujančios viešųjų ryšių agentūros vadovo polėkį, kažkodėl nebestebina, kad kai kurių žiniasklaidos priemonių vadovams į asmeninį elektroninį paštą prieš vidurnaktį atskrieja praeityje vienos iš geriausių mokesčių specialistės, dabar vienos iš VP grupės vadovių, žinutė su nuoroda į tinklaraštininko spontaniškai gimusią įžvalgą mokesčių klausimu su prierašu: „Man persiuntė gana linksmą informaciją apie tai, kaip VP „pavogė“ 720 mln. mokesčių. Jei norite pasilinksminti, atsidarykite žemiau pateiktą nuorodą. Ach, o mes taip nesugebėjome paaiškinti…“ Apmaudu, kad ši vadovė ligi šiol laikėsi šešėlyje ir su žiniasklaida kone 20 metų nesilinksmino…

Įdomi ir „knygos forma“, išspausdinta per 2,5 p. nacionalinėje žiniasklaidoje – be interesų deklaracijos (kaip ir tinklaraštininkų): anoniminė, be nuorodos į apmokėtą turinį.

Taigi, VŽ žino, kad aš žinau, kad jie žino, kad aš žinau, kad čia apie mane ir štai šį geležinkelinį tekstą (beigi antrąją dalį).

Be visų užraitymų, oficiali VŽ redakcijos pozicija tokia:

  • man Maxima sumokėjo arba dar sumokės,
  • traukiny manęs nebuvo, rašiau sodo namelyje,
  • temos spontaniškumas apsimestinis,
  • Maxima sharinosi tekstu, reiškia, nupirktas,
  • nesudeklaravau savo interesų Maximos klausimu.

Taigi, pakalbėkime.

Kiek kainuoja mano straipsnis?

Prisipažinsiu, esu gavęs pinigų už savo straipsnius. Taip, esu parsidavėlis. Iš viso nuo 2011 metų iš straipsnių esu uždirbęs 3105 litus. Žemiau į lentelę surašiau visus savo tekstų užsakovus (duomenys iš VMI ataskaitų):

Visus minėtuosius užsakomuosius tekstus galite rasti “Verslo klasėje”, o ikiredakcinius originalus – šioje rubrikoje. Kiti mano tekstai yra neįkainojami, todėl užsakovams neįkandami, taigi ir neparduodami. Mano mama, medikė, gyvenime nėra paėmusi kyšio anei dovanos pinigais (yra gavus arbatos ir šimtalapį), šioj dvasioj auklėti ir mes, vaikai. Todėl jei Maxima atsiųs man šimtalapį, aš priimsiu, ir čion įdėsiu trupinių nuotrauką. Kitokių atsilyginimų – ne, nes mano reputacija brangesnė už metinį redaktoriaus atlyginimą su visais bonusais. Mano versle reputacija reiškia daugiau, nei medijų versle. Jūs įpratę tapšnotis šūduose, o mano klientai smarvei nepakantūs.

Kaip manote, kiek “Lietuvos rytas” man sumokėjo už leidimą perpublikuoti Maximos Detektyvą pas save?

lrytas_commonsense_lt

Sumokėjo lygiai tokią tokią pačią baronkos skylę kaip ir VŽ už štai šių tinklaraštinių tekstų persipublikavimą:

Kiek kainuoja tiekėjų nepatikimumas?

Knyga, kurios Goldrattas nespėjo parašyti

Istorinis Konkurencijos tarybos sprendimas

Nigeriečiai nemoka rašyti. Lietuvių politikai – skaityti?

ISO madą keičia LEAN mada?

Taigi išskirtines teises pirkti mano tekstus ir užsakyti temas turi vos viena organizacija planetoje. Kitos gi gali naudoti juos nemokamai, bile publikuotų su visomis nuorodomis. Tam net atskiro leidimo nereikia. Tad jei populiariame portale pamatysite tekstą, turintį nuorodas į konkuruojančius portalus, žinokite, kad, ko gero, skaitote mano tekstą.

Ar aš buvau traukiny?

Bendrai paėmus, tai labai svarbi aplinkybė visame VP skandale. Supraskite, Prezidentė beigi tarptautinė mokesčių inspektorių komanda ieško pradangintų 720 milionų, o elitinė verslo spauda tuo tarpu rūpinasi, kur rugpjūčio dešimtąją praleido Tinklaraštininkas. Tikiu, kad jei surasime tinklaraštininką, milijonai atsiras savaime.

Telefone turiu selfį, nutrauktą besideginant II Melnragėj, neįgaliųjų paplūdimy (sąsaja su invalidų draugija “Spinduliu” neatsitiktinė), rugpjūčio 10-osios popietę. Nuotraukoje matyti kiti asmenys pliaže, kaip ir priklauso, herojai menkai apsirėdę, tad čion nedėsiu. Bet nuotrauką mielai atsiųsiu manęs alibi ištyrimui. Kur atsiųst?

bilietas_pirmyn bilietas_atgal

Kadangi nuotrauka beigi bilietai gali būti suklastoti, man reikia papildomo alibi. Lyg tyčia tuo pačiu traukiniu, tik kitu vagonu, Vilniun važiavo dar vienas tinklaraštininkas – prof. Justinas Žilinskas.

meluoti_negrazu

Be Justino, turiu dar vieną pažįstamą liudininką, sėdėjusį vagone keturias valandas priešais mane: žmogus nėra viešas asmuo, pavardės neminėsiu, tad šekite tik nuorodą į jo profilį.

Miela VŽ redakcija, ar jūs atsakote už savo žodžius? Ypač tuos, kur jūs teigiate geriau žiną, ką ir kada aš dariau ir ko nedariau?

Dabar pašnekėkim apie internetą traukiny. Atitaisau: trūkinėjo ne “Lietuvos geležinkelių” Wi-Fi, tačiau mobilusis 3G. Wi-Fi šiame traukinyje nėra apskritai. Ir su sąlyga, kad bėgiai vinguriuoja “idiliškai gražiu Lietuvos gamtovaizdžiu”, neapstatytu bazinėmis antenomis, normaliai netraukia nė vieno operatoriaus telefonai. Ant “Lietuvos geležinkelių” užvažiuota be priežasties.

Sekantis najiezdas – sodo nameliai. Tikrai šmaikštu ir taiklu, mat gyvenu Sąvartynų sodų 115-ojoje. Visi “Verslo klasės” autoriai žurnalą gauname su pristatymu į namus. Tad redakcija žino mano namų adresą. Smagu, kad mokate išnaudoti savo autorių asmens duomenis rengdami redakcijos skiltis. Visa redakcija turėtumėte tuo didžiuotis, nepamirškite šio pasiekimo aptarti per gamybinį jau šiandien.

Kodėl aš “spontaniškai” rašiau “apie kito VP grupės akcininko neteisingai skaičiuojamus mokesčius”?

Todėl, kad apie tai neparašė “Verslo žinios”. Todėl, kad mano kasdienybė sukasi tiekimo grandinėje, kurios lietuviškam gale stovi Maxima. Todėl, kad turiu pažįstamų, šaltinių įvairiose grandyse. Todėl, kad man tai įdomi tema. Todėl, kad laisva Lietuva. Todėl, kad Fuck You That’s Why.

Spontaniškai nuo 2008-ųjų distribucijos tema kartu su kitais šio tinklaraščio autoriais parengėme 52 straipsnius.

Dar krūvą apie prekybą prirašėme “Verslo klasei”.

2012-aisiais ir 2013-aisiais spontaniškai, kartu su VŽ, surengėme tarptautines tiekimo grandinės konferencijas, pardavėme po kelis šimtus bilietukų po ~1.000 Lt ir perpus pasidalinus gavosi gražaus pinigėlio beigi nuostabūs eventai savo turiniu. Pirmaisiais metais “Coca-Colos” Alytuje gamybos direktorius nuo scenos pareiškė, kad sutiktų prasitestuoti traukimo principą su kuriuo nors tinklu. Kad užuot gaminus pagal tinklo užsakymą, gėrimų fabrikas pats stebėtų savo likučius pas prekybininką, ir pats nuspręstų, kada ir kiek gaminti, bile tik užtikrintų šimtaprocentinį availability lentynose. Tinklai tąkart neužsikabino. Rimčiau kabintis pradėjo antraisiais metais: tinklai, taip pat ir Maxima, į renginį atsiuntė krūvą viršininkų. Maxima kraipė galvas labiausiai iš visų tinklų – kiti pokyčiui (nuo tiekėjų drožimo prie pasitikėjimo jais) buvo gerokai sukalbamesni.

Bet neišsiplėskim apie interesus (apie tai – vėliau). Norėjau tepaaiškinti, iš kur tas temos spontaniškumas.

surask_maxima_is_uzpakalio

Spontaniška nuotrauka iš konferencijos “Efektyvi tiekimo grandinė 2013”. Kažkurie iš šių dėdžių ir tetų dirba Maximoj. (Aušros Barysienės nuotr.)

Kodėl VP grupės neįvardyta vadovė siuntinėjo nuorodą į mano tekstą?

Manau todėl, kad tekstas jai patiko. Bitė ir Tele2 platino nuorodas į mūsų tinklaraščio tekstus apie Omnitel Asmeninį planą, PR agentūros šokinėjo ant Publicum karsto, kai šį pagavom dergiantis internetų komentaruose. Garantuoju, šį tekstą siuntinės 15min.lt, Delfi.lt, BNS darbuotojai. Taip pat VŽ priešai, jei tokių turit.

Tinklaraščiai, žinote, neturi didelio nuolatinio lankytojų srauto, kaip portalai. Todėl kiekvienas toks sužavėtas skaitytojas, mokantis naudotis el. paštu, yra mūsų traffico generuotojas. Neturėtumėte piktintis gauta nuoroda, su sąlyga, kad iš pačios VŽ redakcijos newsletterių su nuorodomis gauname po kelis per dieną.

Noriu padrąsinti skaitytojus: jei tai ne Viagros reklama ar nigerietiški fufeliai, siuntinėkite nuorodas, dalinkitės. Mėgaukimės laisvos Lietuvos teikiamais privalumais.

Kodėl rašydamas tekstus nesudeklaruoju interesų?

Todėl, kad tai labai sudėtinga padaryti. Pavyzdžiui, šį tekstą rašau apie “Verslo žinias”. Kur riba, iki kurios turėčiau sudeklaruoti savo sąsajas su šia organizacija? O ar sudeklaruos interesus su manimi “Verslo žinios”, jei tęsime diskusiją per laikraščius?

Tai buvo pirmoji mano darbovietė, man tuomet buvo 16. VŽ ėjo jau tris kartus per savaitę, veiksmas vyko Pylimo gatvės redakcijoj. Iš pradžių mane įgrūdo į Platinimo skyrių (viršininkas Kęstutis V.). Skambinėdavau į įmones ir klausdavau jų įmonių kodų, kad supildyčiau kažkokią duomenų bazę. Laikai buvo tokie, kad tik kas penktas sutikdavo “atskleisti” įmonės kodą, atseit, kam jums reikia, ką su juo darysite ir t.t. Kartą paskambinau į kažkokį kaimą. Motulė įmonės kodo nežinojo, todėl pravėrė gergždžiančias trobos duris ir fone lojant šunims rėkė laukuosna: “Staaa-syyyy! Koks į-mooo-nėėėės kooo-daaaas?! Stasys, žinoma, tokiu pačiu žanru diktavo savo Bobai skaičius. Jei kam nors teko girdėti laukuose šienpjovius šaukiant skaičius, vadinasi, tuo metu vyko “Verslo žinių” duomenų bazės pildymo darbai.

Kai supildžiau duombazę, mane perkėlė į Reklamos skyrių (viršininkas Giedrius P.). Nepamenu, ką ten veikiau, turbūt nosį krapščiau. Atsimenu tik, kaip sveikinome Moniką Garbačiauskaitę (ji buvo VŽ žvaigždė) laimingai ištekėjus, bet čia ne apie tai. Žodžiu, greit pasiprašiau perkeliamas kur nors kitur. Taip atsidūriau Korektūroje. Ten dirbo Regina ir Aldutė. Iki pietų browsindavau po internetą (nedaug jo buvo tuomet), o nuo pietų pradėdavo plaukti “medžiagos”. Moterys primokė mane, kaip žymėti korektūrą. Ir aš skaitydau, žymėdavau klaidas. Vėliau pradėjau taisyti stilių, tam buvo kažkokia kompiuterinė programa. Gramatikas perverčiau skersai išilgai tūkstančius kartų. Kolegės (!) pradėjo manim vis labiau pasitikėti, nebetikrindavo mano galų. Vieną dieną moterys pasiplovė, viena į kirpyklą, kita į manikiūrą, ir paliko man “išleisti” numerį. Į dvyliktos klasės suolą grįžau išleidęs tikrą laikraštį.

Ojej, kiek interesų – kur riba?

Keliskart buvau pasiprašęs nusivežt mane į spaustuvę. Gazetą spausdino Skaidiškėse. Naktį. Su vairuotoju arba atsakinguoju sekretoriumi turėdavom sulaukti, kol velnio mašina išspjaus bent kelis nebrokuotus numerius, tuomet galėdavom važiuot namo (su rytdienos laikraščiu užantyje). Naivus jaunuolis tuomet nė neįtarė, kad vieną dieną ši gazeta ant jo papils pamazgėlę.

Tęsti interesus?

Darbas laikraštyje (o gal žmonės jame) man taip patiko, kad baigęs mokyklą įstojau į Žurfaką. Visas praktikas atlikau, žinoma, “Verslo žiniose”. Archyve rastumėt straipsnių. Ar turėčiau sudeklaruoti, ką rašiau, ar patys susižiūrėsit?

Greit sumojau, kad nesu tiek talentingas, kad galėčiau oriai gyventi iš žurnalistinio amato. Todėl pasirinkau kitą, akivaizdu, lengvesnį kelią. Juo bepasišokinėdamas retsykiais tapdavau VŽ šaltiniu, netgi labai geidžiamu. Esame nuveikę nemažai darbų “Off Record” režimu. Ligšiol niekas iš VŽ nebuvo manęs pavedęs, būčiau galėjęs galvą guldyt.

Ar tęsti asmeninių interesų deklaraciją?

Laisvoj Lietuvoj gyvenam trečią dešimtį. Jei žmogus kasdien ėjo į darbą, šūdo nemalė, dirbo kažką, bendravo, buvo aktyvus, įdomus kitiems, per tuos metus prisikaupė belenkiek santykių, istorijų ir interesų. Kiekvienas galime pasakoti, klausimas, kada sustoti? Ar turėtų, pavyzdžiui, redakcija deklaruoti interesą tuo atveju, jei “Omnitel” Antanas Zabulis (dabar jau ex CEO) gyvena redaktoriui už tvoros? Kaip dažnai – po kiekvienu tekstu apie mob. ryšio rinką? Kiek metų atgal siekia “interesai”, ar egzistuoja senatis? Tarkime, ar rašydamas apie svetimas vestuves redaktorius turėtų deklaruoti ir savųjų vestuvių svetelių sąrašą? Kur riba? O jei žurnalistas ar redaktorius ant ko nors piktas (tarkime, pagrįstai, mat reklamdavys atšaukė subiudžetuotą reklamą), ar tai turėtų patekti į redakcijos “interesų deklaraciją”?

“Verslo žinios”, jei laikote save lyderiu, imkite raudoną markerį ir nubrėžkite interesų ribas. Maxima už tekstus man pinigų nemokėjo. Ne viskas yra Raudonųjų žibintų kvartalas, kas už VŽ sienų. Turiu jausmus ir vertybes. Dar turiu artimus žmones, kurie irgi skaito laikraštį.

Tamstos, užuot padėję skaitytojams susivokti, kaip ten su pavogtais mokesčių milijonais, aprašinėjate interneto ryšį mano sodų namelyje.

Čia ne apie mane. Čia apie jus.

komentarų yra lygiai 26

  1. Mindaugai, be užuolankų kalbant, bent jau pirmasis straipsnis apie dalies iš 720 mil. “nusukimą” tikrai pasirodė toks paviršutiniškas, vaikškas ir naivus – iliustracijai schemos paimtos per paprastos, pats gi suprantat ko gero aiškiai, kad tokios sumos daug sudėtingiau nusukamos. Net ir to peties straipsnio komentaruose skaitytojai pateikė daug įdomesnių schemų, o ką jau kalbėti apie milžinišką įmonę su milžiniškais teisės ir ekonomikos patarėjų resursais. Dėl to matyt ir užkliuvote vz.lt – per dauk karšta ir per daug paviršutiniška analizė sukėlė įtarimų.

  2. Atsiprašau už klaidas aukščiau esančiame komentare :) Beje, šį, naujausią Jūsų įrašą, galima apibūdinti posakiu “mušuosi į krūtinę” – nekaltas aš. Nereikėjo jo rašyti visai. Tokia smulkmeniška gynyba tik sukels dar daugiau įtarimų.

    • Kai įvelia į muštynes, visais atvejais išsitepsi.

  3. Kindziulis, parasyk geresnes ANALlizes, sulyginsime, paskaitysine…..

    • Tomai, bučkis tau – :*, tavo komentaras pats geriausias 😉

  4. _

    matau jūs jau 2011 įsivedėte eurą – už straipsnį po 100

  5. wow po Verslo žinių man daug kas tapo aiškiau. Nuo beįsižiebiančios bl raudonos lempos su užrašu “bulshit” skaitant pirmą ir antrą dalis mane sulaikė tik tai, jog viena iš VP grupės vadovių man nieko nesiuntinėjo į emailą po vidurnakčio. Bet dabar visas dedamasias turime – VŽ ačiū. Negali būti tiek atsitiktinimų? Ar gali? Anyway, negali būti ant tiek naivus ir tikėtis, jog PR mašina neįsijungs visu pajėgumu, kad prigesyti kilusį skandalą su mokesčiais. Tinklaraštininkus savo PR dabar išnaudoja praktiškai visi: nuo buvusių Ūkio ministrų iki esamų merų. O kas gali paneigti, kaip sako protingi žmogai??? Bet va ėme žmogus ir paneigė. Ir aš juo bl tikiu. Jokiais ryšiais nesaistomas nepriklausomas (nepriklausomas nuo ko?) tinklaraštininkas važiuodamas traukiniu praktiškai tarptautiniai mokesčių specialistų grupei sugebėjo paaiškinti, kad VP visai ne prie mokesčių… Case closed.

  6. straipsnelis apie save, bet ne į temą. Dėkinga tema asmeniniam pr’ui ? Dėl interesų – gryni atsikalbinėjimai, jei sutarčių su Maxima grupe nėra “dirbu su tiekimo grandine,”, ir kvit, o jau skaitytojas atsirinks, kas per katė maiše.

    • “jei sutarčių su Maxima grupe nėra “dirbu su tiekimo grandine,”, ir kvit”

      nėra

      • ir ką iš to galime suprasti? Kad nenorite atvirai deklaruoti interesų, ar kad puikiai mokate pakartoti tai, ką jums liepia sakyti?

        • Man sunku įsiterpti į paties diskusiją su savimi. Kai turėsite man konkrečių klausimų, formuluokite. Pamėginkite dar kartą, tikiu, jums pavyks.

  7. Susišikot savo reputaciją su tuo VP balinimu.

    • Ačiū už nuomonę, aš jai nepritariu.

  8. Nustojau skaityt commonsense, tada kai ivyko istorija su vesaite, nors ir pries tai laikas nuo laiko tie interesa islysdavo. Dabar skaitant VZ iskarto kilo itarimas kas cia bus parases ta bloga, nors tu irasu apie maximos tyrinejimus ir buvau nemates. Uzsuku cia po daugiau negu metu, nu tikrai, atspejau! Koks sutapimas…

    • Mums svarbus kiekvienas skaitytojas, todėl džiaugiamės, kad sugrįžote.

  9. Joks zmogus neatsisakys pinigu. Gi Zmogus taip yra sukurtas. Savanaudiska visu musu prigimtis :)

    • Prielaida, kad žmogus sukurtas pinigams, yra klaidinga, mano manymu.

      • Bent kažką protingo pavyko čia užtikti.
        Perrūgot tame beviltiškame Vilniaus pižonijos kontūre.

  10. Faktas, kad VŽ suklydo vertindama lyrinį nukrypimą į geležinkelius, niekaip nepaneigia fakto, kad analizai jau tokiais baltais siūti, kad elementariam finansiniam neraštingumui nenurašysi, ypač kai autoriaus CV yra tokie leidiniai kaip VŽ ir VK – na gi turi žmogus raukti kiek daugiau nei standartinius ŽMONIŲ skaitytojas. Bet ko verta vien dalis apie Franmax kainą!

    Nežinau, kaip kitiems, bet man labai krito į akis ir kai kurių kitų opinijos lyderių (kaipo Užkalnis) paantrinimas, ypač žinant pastarojo pastangas skalbiant kitą verslo skaidruolį.

    Žodžiu, nice try, bet po pirmų dviejų dalių minčių kilo įvairių. Ir nė vienos geros. Įdomu, ar bus trečia, ar “PR” biudžetas bus realokuotas.

    • Deja, VŽ neįvertino nė vieno mano tekstuose paminėto fakto ar prielaidos dėl mokesčių slėpimo ar santykių su tiekėjais. VŽ įvertino tik lyrinius nukrypimus.

      • 35C

        Ai, Mindaugai, jau geriau tokios “analitikos” netašykit. Nes VŽ lyrininių nukrypimų vertinimas atrodo gerokai įtikinamiau, nei tas skalbimo projektas.

        • Ačiū už rūpestį ir patarimus.

  11. tikriausiai būtų logiška “shierinti” ir visus Akropolio dovanų kuponus įgytus (gautus dovanų) per einamuosius metus? Just sayin:

    „Įtariama, kad minėti valstybės tarnautojai ir verslininkė sukūrė nusikalstamą korupcijos schemą, pagal kurią verslininkei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti RRA organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė apie 128.000 Eur. Už tai verslininkė atsilygindavo dovanų kuponais ir iš viso „padovanojo“ (davė kyšių) apie 10.000 Eur vertės kuponų“, – skelbia STT.

    Plačiau: http://vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/08/19/stt-kilo-itarimu-del-zum-agenturos#ixzz3ja2LMJi5

  12. nelengvas gyvenimas Mindaugai :), jeigu neatsakinėji į kvailus komentarus – kaltas, atsakinėji – vėlgi kaltas.

    Kaltas ir taškas :)

  13. Trys mintys:

    1. VŽ apkaltino tinklaraštininką vadovaudamasi tik spėlionėmis, o ne faktais. Tai nerimta. Taip galima apjuodinti bet kurį žmogų. Net ir Tave, skaitantį šį komentarą.
    2. Spėlionėmis VŽ nesugriovė šio žmogaus reputacijos, tačiau žalos padarė. Juk paliestas pasitikėjimo klausimas, kuris konsultanto veikloje ypatingai svarbus. Iš kitos pusės, tai reklama, kuri galų gale gal dar ir išeis jam į naudą:)
    3. Mindaugo argumentai, kiek naivūs, įskaudinto žmogaus- tačiau nuoširdūs ir tuo ir įtikino. Tiesiog, spėju, dauguma tinklaraštininkų nori išvažiuoti ant einamiausių temų- tą Mindaugas ir padarė. O šiu atveju PR kompanijoms beliko tuo NEMOKAMAI pasinaudoti.

    Sėkmės!

  14. Sveikinu pasiekus oligarchinį lygį.

    Visiskai jus suprantu – VBS(viena boba sake) agenturos rimtuose laikrasciuose turi buti kuo maziau.

Jūsų komentaras