Kaip pavogti 720 milijonų iš valstybės? Vok, vok ir suvoksi (antroji serija)

Anądien suradus pavogtus 232 milijonus, nevalia sustoti. Žurnalistai-tyrėjai beigi mokesčių inspektoriai visame pasaulyje ieško likusių 497 milijonų, katruos, pasak ex-dešimtukininko Mindaugo Marcinkevičiaus, jo verslo partneriai nušvilpė iš Lietuvos ir iš pačios Prezidentės panosės!

Prieš vyniojant detektyvo antrąją dalį, leiskite padaryti steitmentą. Pykit nepykit, bet tai, ką šiandieninės medijos vadina žurnalistiniais tyrimais, yra ne tai, kas taip galėtų vadintis. Sumetate krūvą transakcinių faktų, sąrašą pavadinimų, krūvą skaičių, kažkokias lenteles ir schemas, gautas iš razborkėse lobstančio PR’o, pakalbinate plepius ekspertus, ir visą šitą makalošę 10.000 ženklų dozėmis purškiate į internetus, taip dorai Paprastam Žmogui ir nepaaiškindami, o tai kas mums, skaitytojams, iš to?

Žinote, aš irgi turiu visokių firmų. Tris. Pirmą įsteigiau prieš maždaug dešimt metų. Keitėsi visų mano firmų akcininkai ir ne po vieną kartą. Keitėsi pavadinimai. Registrų centre rastumėte krūvą faktų, visokių dokumentų, ataskaitų. Jei surašytumėt visą ten rastą gėrį chronologiškai, jau išpildytumėte “žurnalistinio tyrimo” spaudos ženklų apimtį. Dar pakalbinkite buvusius mano verslo partnerius, klientus – ar tai bus tyrimas? O gal pamėginkite į schemas sudėlioti savo redakcijos savininkų vardų ir akcijų kaitos chronologiją??? Lėktuvais prekiaujančios firmos kiekvienam sandoriui steigia po firmą (kartais savo šaly, o kartais pirkėjo) – so fakinwhat?

Ką mums rodo ir kuo mums naudingi visokie padriki verslo faktai, registrų centro duombazėse sudarantys terabaitus???

Daugiau trigubų klaustukų šiame tekste nebus, nes čia buvo steitmento pabaiga. Kaip minėjau prieš porą dienų – Maximos vyrų razborkėse yra aktualus vienintelis aspektas – kaltinimai mokesčių slėpimu. Visa kita yra verslo neišvengiama kasdienybė ir nuobodybė. Ir jokia ne nuostabybė.

Štai ką nagrinėsime šioje serijoje beiškodami nufyrintų 497M litų:

  • kodėl reorganizavo įmones,
  • kodėl po reorganizacijos padaugėjo mokesčių,
  • ką rodo skaičiai tarp eilučių.

Paskutinė dalis ypač patiks IQ testų mėgėjams, negalintiems ramiai prascrollinti panašių testų jų neišsprendus:

IQ_test01IQ_test02

Kodėl Maxima reorganizavo įmones?

Pamėginsiu be pavadinimų paaiškinti, kaip reorganizaciją iš internetų supratau pats, nes tie pavadinimų keitimai overloadina smegenis. Pavadinimus palikime žurnalistiniams tyrimams.

Buvo Holdingas, ir turėjo keturias dukterines įmones – parduotuvių tinklus atskirose šalyse – LT, LV, EE, BG. Holdinge dirbo šimtai žmonių, bet Holdingas kaip firma dirbo po-nuliam, nes už valdymo (ir visokio supporto) paslaugas savas firmas invoicindavo tik tiek, kad pasidengtų kaštus. Pelnas arba nuostoliai (Bulgarijos tinklas buvo nuostolingas) kaupdavosi minėtose dukterinėse įmonėse.

2010 m. gruodžio mėn. padaromas šacher-macher, ir rezultate turime: Holdingas kaip valdė LT, LV, EE, BG įmones, taip ir valdo. Tačiau atsirado dar viena įmonė, kuri valdo franšizę, pavadinkime ją Franšizės Davėju. Ir nuo šiol LT, LV, EE, BG firmos tampa Franšizės Gavėjais, ir už brangią rinkos kainą moka franšizės mokestį Franšizės Davėjui.

M.Marcinkevičiaus nuomone, į dabar „Franmax“ vardu besidabinančią įmonę išneštos išlaidos už franšizę – galimai dirbtinis „Maximos“ tinklo pelningumo mažinimas.

Čia su ponu Marcinkevičium reikia sutikti.

Tačiau su sąlyga, kad verslo skaidymą mokesčių mažinimo sumetimais draudžia ES įstatymai, ogi ir p. Numavičiaus atstovai guldo galvą ir nemažėjančius mokestinius skaičius, paieškokime kito teigiamo efekto, kurį gavo Maxima susimažinusi dukterinių įmonių pelningumą. Paminėtina, kad po reorganizacijos turtas, lėšos ir visa kita kaip buvo, taip ir liko tų pačių akcininkų rankose tomis pačiomis proporcijomis.

Pasak jo (Marcinkevičiaus – red.), galimai dirbtinio „Maxima“ pelno mažinimo rezultatas – pusė milijardo litų, kurių negavo valstybės biudžetas.

O pasak manęs, Maxima turėjo kur kas svaresnį motyvą susimažinti pelningumą.

Prisiminkime, kad veiksmas vyksta 2010-2011 metų sandūroje. Visi kapstomės iš krizės, Kubilius jau lyg krizę beatšaukiąs, bet lyg ir ne. Mano vieni klientai derasi dėl asortimento rudeniui. Vardan konfidencialumo ir anonimiškumo, tebūnie tai lietuviškų kosminių skafandrų fabrikas. Taigi tradicinės derybos su Maximos LT pirkimų vadybininkais: peržiūrimi istoriniai pardavimai, apyvartumai, tiekėjo patikimumas, pradedama šnekėti apie prognozes. Ir tada Maximos vadybininkas, tebūnie, Arūnas, pradeda dainelę, kad tipo, na, suprantant, krizė, pirkėjai neturi tiek pinigų skafandrams, reikėtų, suprantate, pamažinti kainas. Į ką fabriko pardavėjas Arūnui atsako, jog puikiai suprantąs, kad krizė, nes ir gamykla dirba vos viena pamaina, užsakymų sumažėję visoj Europoj, pralaidumas vos veiklos sąnaudas dengia, ant sviesto neturim. Į ką Arūnas atsako, kad visiems sunku, reikia veržtis diržus, ieškoti efektyvumo galimybių, bet, žinoma, išlaikant aukštą lietuviškų skafandrų kokybę, bo mažiau kokybiškų jis galįs užsisakyti iš Kinijos.

Grįžęs iš derybų pardavėjas, žinoma, apie bandymą numauti kelnes papasakoja savo bosui. Tasai, žinoma, įsiunta, ir į sekančias derybas jau eis pats, nes tai bus paskutinis raundas, pavadinimu “arba-arba”. Besiruošdamas mordobojui, fabriko bosas be kita ko kažkokiais aplinkiniais keliais išsiaiškina, kokia Maximos LT EBITDA marža. Skaičius apytikris, bet siekė, dėmesio, ponios ir ponai – arti 10%.

Retailo biznyje, tai yra labai daug. JAV vidurkis dabar siekia 7-8%. O štai kokie skaičiai buvo pernai metais užsienio tinkluose, kur ir jūs esate kažką pirkę per atostogas:

Taigi, kriziniais metais Maxima LT dirbo efektyviau nei Walmart’as dirba dabar, pats kiečiausias pasaulio prekybos tinklas. Ir čia žinant, kad Walmart’as dirba pagal VMI (Vendor Managed Inventory) principą, kai duoda tiekėjams stebėti jų atsargų likučius savo sandėliuose irba lentynose, o tiekėjai patys planuoja gamybą pagal agreguotus likučius, tokiu būdu ženkliai pasigerindami savo efektyvumą ir patikimumą, ir kartu užtikrindami Walmart’ui afigieną prekių apyvartumą. O Maxima LT dirba pagal pardavimų prognozes, min-max’us, neduoda informacijos apie prekių likučius tiekėjams (net istorinius duomenis duoda tik centrinio sandėlio, t.y. tu niekada tiksliai nežinai, kurioj parduotuvėj kiek pirko), dėl ko pastarieji samdo agentų armiją, kad ši sužiūrėtų lentynas ir koks karžygys kartas nuo karto permiegotų su parduotuvės vedėja, idant pastaroji atsakingiau papildytų out-of-stock prekes. Kaip jiems pavyksta? Pakalbėkite su Maximos tiekėjais. Jų pavadinimus rasite ant kiekvienos prekės Maximos lentynoje.

Taigi Kosminių Skafandrų Karalius laimėjo derybas tėškęs jų pačių EBITDA maržos skaičių Maximai į akis. Šiuo rodikliu taškėsi ir kiti tiekėjai. Jų Maxima LT turi apie tris tūkstančius. Šinšiliniai kailiniai varžė judesius ir trukdė numaudinėti tiekėjams kelnes ir visaip kaip negražiai elgtis jas numovus. Ir Maximos išminčiai rado būdą susimažinti pelningumą.

Pasekmes nurodo N. Numavičiaus advokatė Olga:

„Franšizės paslaugų teikimas yra įprastas ir tarptautiniams prekybos tinklams, ir tarptautiniams prekės ženklams, – dėstoma komentare. – Nerijaus Numavičiaus ir kitų grupės akcininkų valdomos įmonės pagaliau pasiekė tarptautinę brandą.“

Žurnalistai, jei dar kas nors tiriate šias razborkes, pasiimkit Maxima LT finansines ataskaitas iš lietuviško registro ir išsiskaičiuokite apytikrį EBITDA. Turėtų būti arti Carefour lygio. Skaičiai turėtų parodyti, kad iš tiesų pagaliau lietuviškas tinklas pribrendo iki tarptautinio lygio.

Kodėl po reorganizacijos padaugėjo mokesčių?

Paradoksas: p. Marcinkevičius teigia, kad Maximų reorganizacija buvo daroma siekiant nuslėpti mokesčius. Tuo tarpu Maxima atsako, kad po reorganizacijos pradėjo mokėti netgi daugiau mokesčių, ir pateikia skaičius (tiesa, kreivai surašytus. Joks finansininkas nerašys minuso ten, kur nėra nuostolio, užtat tokioms nesąmonėms yra PRo žmonės. Duokit žmonėms krūvas skaičių, tegu akinius praspokso besiaiškindami):

maxima-group-veliau-tapusios-franmax-pelno-mokestis-uz-2008-2014-metus-68700818

Taigi minusai prie EE ir BG sumokėto pelno nereiškia nuostolio, o reiškia, pasak Maximos Lentelių Aso, ne Lietuvoje sumokėtą pelno mokestį. Gili patriotinė mintis: jei sumokėta ne Lietuvoje, reiškia nuostolis (Lietuvai). Bet nepamirškime, kad reorganizacijos kaltinamasis motyvas yra mokesčių slėpimas, o ne mokesčių perskirstymas.

Su sąlyga, kad laisvalaikiu dirbu vienos svetimos distribucinės firmos valdyboje, ir lyg tyčia mano atsakomybė yra tos firmos procesų standartizavimas ir franšizavimas Baltijos šalyse, esu šiek tiek domėjęsis. Yra toks Withholding tax, mūsuose vadinamas Mokesčiu prie pajamų šaltinio. Kai Franšizės Davėjas invoicina Franšizės Gavėją, pastarasis turi susimokėti šitą mokestį, kuris siekia tarifus, katruos į vieną vietą sudėjo Investuok Lietuvoje.

Taigi, Maxima BG moka 10% pelno mokestį savo šaly nuo tos sumos, ant kiek ją nučardžino lietuviškas Franšizės Davėjas (nesvarbu, kad jis kaip firma priklauso estiškai firmai ar ten dar kažkokiems ofšoriniams marsiečiams). Maxima EE irgi susimoka 10% pelno mokestį nuo sąskaitos už franšizę. Svarbiausias momentas, kad šitas Pelno mokestis mokamas net ir tuo atveju, jei įmonė dirba nuostolingai! Žinome, kad Maxima BG niekada nedirbo pelningai, Maxima EE balansavo nuliais – reiškia, anksčiau, iki franšizinio reorganizavimo, pelno mokesčio nemokėjo. O dabar, po maklės – moka! Gudrus mokesčių slėpimas, ar ne?

Franšizės Davėjas, operuojantis Lietuvoje, tuo tarpu gauna afigienas pajamas, ir susimoka 15% pelno mokestį (tiesa, atsiminusavęs tą dalį pinigų, kurią sudaro 10% nuo Maxima LT Franšizės Davėjui sumokėtos sumos – bet šito galėjau nerašyt, nes pernelyg komplikuotai gaunasi, lyg koks tyrimas. Na, bet parašiau). Anksčiau, didžiąją dalį šito pelno mokesčio Lietuvai sumokėdavo Maxima LT, nes gaudavo pajamas didesnes ant tiek, kiek dabar susimoka Franšizės Davėjui.

Belieka pacituoti Delfi:

Įmonių grupė skaičuoja, kad nuo franšizės atsiradimo iki šių metų pradžios visos grupės įmonės sumokėjo 6 milijonais litų mokesčių daugiau, nei būtų sumokėję likusios prie senosios sistemos.

Taigi, ponios ir ponai, per franšizinį reorganizavimą mokesčių pavogta nebuvo.

Tačiau p. Marcinkevičius teigia priešingai. Pasikartosime:

Pasitelkiant kitas schemas, kurias 15min.lt artimiausiu metu viešins, anot verslininko, valstybė galimai negavo dar 290 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 207 mln. Lt pelno mokesčio.

Beje, 15min.lt šių schemų taip ir nepaviešino. Tikiuosi, nesupyks, kad tai padarysiu anksčiau už juos.

Pradėkime nuo 207 M Lt pelno mokesčio. Kaip p. Marcinkevičius suskaičiavo?

Pažvelkite į šiuos, atrodytų, padrikus skaičius:

Visus juos paėmiau tiesiai iš p. Marcinkevičiaus lūpų:

Ši įmonė neturi beveik jokių su veiklos vystymu susijusių išlaidų, o jos pajamos yra labai artimos grynajam pelnui, todėl, mano konservatyviu vertinimu, ji verta bent 400 mln. eurų.

„VP grupei“ priklausanti Estijos įmonė „Franmax OU“ iš UAB „Vilniaus prekyba“ perima 0,5 proc. UAB „Maxima Grupė“ akcijų. (…) M.Marcinkevičiaus nuomone, 17,6 mln. Lt – juokinga suma, niekaip neatitinkanti realios įgyto turto vertės.

Valstybė galimai negavo (…) 207 mln. Lt pelno mokesčio.

O dabar šiek tiek įnešiu aiškumo į skaičius.

Trijų milijonų neatitikimas, bet jis atleistinas, nes p. Marcinkevičius minėjo, kad skaičiuoja grubiai.

Kodėl Maxima Franšizės Gavėją įvertino taip pigiai?

Na, pirmiausia, kainą nustato rinka. Kadangi Franšizės Davėjas nebuvo pardavinėjamas, o tik atskiriamas į atskirą kišenę, buvo pasirinktas dažniausiai Lietuvoje taikomas variantas, numatytas Pelno mokesčio įstatyme:

41 straipsnis. Reorganizavimo ir perleidimo dalyviai ir atvejai
(…)
2. Reorganizavimo ar perleidimo atvejai:
(…)
8) vienetas, toliau tęsiantis veiklą, (toliau – perleidžiantysis vienetas) atskiria dalį, kuriai proporcingai priskirtų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pagrindu sukuriamas vienas ar keli nauji vienetai (toliau – įsigyjantieji vienetai);

Šiuo būdu dalinamasi grynai kaip per skyrybas šeimoje: niekam neįdomu, kas kiek ašarų išliejo, kas baldus ar sienų spalvų dažus rinko, o kas balkoną stiklino. Suskaičiuojama tai, kas turi vertę – namai, sklypai, mašinos, o jei skyrybos rimtos – tai ir stalai, knygos, nu ir kanistras, tas kur garaže. Reorganizuojant Maximą, irgi skaičiavo tai, ką gali apskaityti: patalpas, baldus, kompiuterius, serverius – turtą, esantį buhalteriniam balanse. Gavosi, kad turto į Franšizės Davėjo firmą perėjo už 0,5 proc. apskaitomo turto, o žmonės, darbuotojai, kaip žinia, nėra įtraukiami anei į trumpalaikį, anei į ilgalaikį turtą. Kaži katrame iš pastarųjų p. Marcinkevičius pats save apskaito savo firmose?

Taigi Maxima reorganizavosi taip, kaip reorganizuojasi 99% visų lietuviškų reorganizacijų. Bet gal šią firmą – Franšizės Davėją – galima būtų parduoti už 1,381 mlrd. litų? Tiek esą vertas Maximos know-how. Sunku būtų ginčytis, kad tas Maximos know-how yra išskirtinis. Kaip minėjau, jie žino kažką, ko nežino Walmart’as. Tai gal Walmart’as galėtų pirkti franšizės firmą ir po to susidiegti Maximas vietoje Wall-Marto parduotuvių? Grįžti prie min-maxų, niekad nepataikomų paklausos prognozių ir, svarbiausia, ponios ir ponai, pagaliau įgyti žinių ir gebėjimų deramai dirbti su tiekėjais. Atidėjimai (maximalius įstatymuose nustatytus atsiskaitymo terminus pratęsiant “artimiausiu kito mėnesio ketvirtadieniu”), priverstinės akcijos Jamam (Maxima tai vadina investicijomis į kainų mažinimą – rimtai), baudos už On Time In Full pažeidimus. Net Walmart’ui yra kur tobulėti.

Taigi klausimas giliam susimąstymui – kaip manote, ar lig šiol atrastose planetose egzistuoja kitas prekybos tinklas, kuris pirktų ne Maximas (parduotuves su kasomis ir klientais), bet Maximos know-how už 400 mln. eurų ir teisę tą know-how pardavinėti?

Papasakosiu vieną seną, labai seną istoriją. Apie Maximą ir jos vertę. Kažkada praeitame amžiuje, apie 1998-uosius or so, viena firma turėjo noname parduotuvių tinklą. ir paskelbė konkursą sugalvoti pavadinimus trijų lygių parduotuvėms. Ir tame konkurse sudalyvavo mano dėstytoja Regina Koženiauskienė, VU dėsčiusi retoriką ir klasikinę litratūrą ar kažką panašaus. Pamenu, kaip II kurse vaidinau jos statytame spektaklyje Karo dievą Arėją. Taigi toji dėstytoja sudalyvavo konkurse. Ji pasiūlė parduotuves pavadinti “Minima”, “Media” ir “Maxima”. Ir už laimėjimą jai buvo įteikta 100 litų vokelis. Būtų laikas pasidomėti, ar nuo tos sumos buvo sumokėti mokesčiai.

Anyway, turėdami duomenų apie pastarąjį įvykusį sandorį, žinome tikrąją “Maximos” prekės ženklo kainą, kuri dabartine valiuta siektų 10 eurų (100 vokelinių litų daliname iš trijų nupirktų pavadinimų ir 3,4528).

Reikalauti susimokėti mokesčius nuo neįvykusio milijardinio sandorio – tai lyg reikalauti moralinės žalos už neįvykdytą išprievartavimą.

Susipažinkite: Regina Koženiauskienė – žmogus, žinantis tikrąją Maximos vertę (DELFI, K. Čachovskio nuotr.)

Dėkoju visiems už kantrybę – mums beliko surasti per PVM maklę nuslėptus paskutinius 290 milijonų.

Sukoncentruokite savo dėmesį į paskutinį IQ uždavinį:

Matome, kad egzistuoja planas, kaip išdurti marsiečius, šioje Žemėje nieko nesusigaudančius. Parduokime jiems milijardinį verslą išrašydami PVM sąskaitą-faktūrą! Taip gal ir “Lietuvos dujas” su LESTO sujunkime per PVM faktūrą, gi kiek gražaus pinigėlio biudžetan įkristų! Ir “Mažeikių naftą” reikėjo parduot su PVM’u, ir Telekomą. Visa Lietuva išparceliuota grobstant PVM’ą!!1

Manau, byla baigta. Eikite dirbti ar ilsėtis.

Vienok šis detektyvas – su liūdna pabaiga. Prasitaškius po razborkių failus, man žiauriai apmaudu, kad du nerealiai protingi vyrai nebesueina per lietuvišką kalnelį. Ponas Marcinkevičius pastatė, sukūrė Akropolius, aš nežinau, ką pastatėt jūs. Aš nepastačiau praktiškai nieko. O šitie vyrai turėjo galimybę pranokti Walmart’ą. Eikime dirbt.

komentarų yra lygiai 24

  1. Dar geresnė nei pirma serija… :)

  2. Puiki analizė, bet ar tikrai galima teigti, kad šie vyrukai galėjo-gali išvystyti verslus iki walmart lygio?
    Ir kaip jūs manote baigsis visa ši istorija? Man atrodo, kad tiek vieni tiek kiti sočiai pamaitins advokatus pinigais ir viskas, ir išvada: visi mokesčiai optimizuoti laikantis įstatymų.

  3. Pjaukitės turčiai daugiau o mes paskaitysime :) Bet geriau pradėkite aiškintis kaip 90-ais nes norisi atrakcijų :)

  4. Nelabai supratau. Tai jeigu įmonė generoja didelį grynąjį pelną, tai tas grynasis pelnas, kaip pastovus pinigo srautas pagal frančizės sutartį, gali būti disokntuotinas ir taip nustatytina Frančizės gavėjo vertė. Grynai techniškai, DCF-as. Ir tada Mindaugas Marcinkevičius sako: taigi tas pinigo srautas, kuris mažina prekybos tinklo pelningumą, grynai dėl pasirinkto pažangesnio vertinimo metodo didina frančizės gavėjo vertę, kuri tikrai bus didesnė nei kokia tai balansinė nudevėtos spausdinimo mašinėlės vertė.

    Ar DCF jau visišaki nevalidus metodas kvestionuoti reorganizacijos būdu perleidžiamų akcijų vertę pagal Lietuvos visokius teisės aktus? Just asking, be ironijos, tik tenkindamas smalsumą.

    • My bad, turėjo būti “didina frančizės davėjo vertę” vietoj “frančizės gavėjo”.

    • Šiuo atveju Franšizės Davėjas turi viso labo keturis klientus. Kaip manote, kiek bus verta ši įmonė, jei nutrūktų santykiai su visais keturiais klientais?

      • kaip gali nutrūkti santykiai, jeigu akcininkai – tie patys?

        • Nedrumskite kašpirovskinių įžvalgų, eikit kitko dirbti :-)

          PVM milijonai, beje – ir kiek pamenu – buvo įteikti būtent Dailios Grybauskaitės rankų nusiplovimu. Nes susitvarkyta. Tik ar invalidiškai tenkintina pagal turinį :-)

        • Uždavinukas. Jūs nusiperkate Franšizės Davėją už 400M Eur ir tampate nauju akcininku. Ir kitiems akcininkams priklausantys keturi jūsų klientai – franšizės gavėjai – nutraukia sutartis, nebeperka franšizės. Kiek vertas Franšizės Davėjas?

          • Pone, pirmiausia žmonės su galva neįduoda maksiminiams 400M, kad juos ir vėl paturėtų. Pirmapradė yra šūdinų “partnerių” šūdinų pasiūlymų šūdina vertė. Šis “partneris”, apmaudu, nėra kitoks. Visai kitas reikalas kokiais principais vadovaujantis ryžtamasi pasirinkti vertę. Tamsta mosikuojate tik savo laisvai pasirinktais principais ir lyginimais vertei pagrįsti. Jie nėra absoliutūs ir vieninteliai, nes pirmesnis yra jų pasirinkimas.

            Savo chimičinime labai jau vaikiškai prilyginot atsistojusio tarptautinio brendo vertę ikiistoriniam pavadinimo konkursėliui. Apgailėtina.

          • Aha tu dar parašyk, kaip rubiko kubikas rubiconas Vln energijai malkas pardavinėjo – biokurą, tarp savo įmonių stūmdė. Kaip gali frančizės gavėjai nutraukti sutartis? Kur jie dėsis be pavadinimo ir viso to bl know how? Persivadins į Rima? Krc visai su logika prasilenkta. Tuoj paaiškės, kad ne maximkė skolinga 700 M valstybei o VMI skolinga verslinykams. O atvirai, man aišku tai p.x, bet jums kažkas nuo to nubyrės? Nes krc kolkas į vienus vartus varot.

          • Frančizės sutarties nutraukimo rizika neturi nieko bendro su vertinimo metodika. Bandytumėt apginti prieš VMI atveją, kuomet iš vienos įmonės išimtas pinigų srautas ir perkeltas į kitą nieko nereiškia? C.omn, nesuveikia comon sense. Išimta kišenė mažina apmnokestintas pajamas (Maxima), kita kišenė nesukuria dėl to išėmimo įmonės vertės (franšizės davėjas)? Turinys prieš formą nesuveiks. Get real.

  5. 7 ir 1417

    • Negalite ramiai praeiti pro IQ testus? 😉

  6. Jo, tik pamiršai paminėti, kad vienas iš razborkių dalyvių, jau ne be kaip ir LT rezidentas ir bendrauja tik per advokatus. Kaip sakoma visi keliai veda jau ne be į Romą. Du pirmam amžiuje visi keliai veda į Londoną. Ir apie trust fondus nieko neparašei. Kad niekas prie šaibų negalėtų prisip*sti. Nežinau gal bus trečia dalis? Tada čia bl špargalkė kitam tekstui. O šiaip tai labai priminė Romos (Romanovo) pažaidimus ir schemas su steigiu, perleidžiu, pats sau skolinu, dovanoju , investuoju į nuostolingą verslą ir t.t. Tiesa schema su franšizės davėju ir gavėju man buvo nauja. Ir tiesa sakant visai net pritaikoma. Freeby. Ir nor aš irgi į vadinamus žurnalistinius tyrimus žiūriu skeptiškai, bet kaip sakoma dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Kitu atveju naujienų portalas būtų turėjęs įsitrinti į smulkiuosius akcininkus, papirkti kokį vmi valdininkėlį ir paturistauti, po LT, LV, EE, BG t.t. kad gautų medžiagos tyrimui. Iš kur toki pinigai tiriamajai žurnalistikai, ką?

  7. Iš tekstų internete:
    2011.06.09 Estijos įmonė „Franmax OU“ (priklauso „VP grupei“) už kiek daugiau nei 17 mln. Lt. (~5 mln. EUR) perima 0,5 proc. UAB „Maxima Grupė“ akcijų.

    2011.06.10 likusios 95,5% „Maxima Grupės“ akcijų atitenka bendrovei „Vilniaus prekybos mažmena“ (įsteigta 2011-03-29, dabar Vilniaus Prekyba).

    2011.06.11 Akcininkai „Franmax OU“ ir „Vilniaus prekybos mažmena“ reorganizuoja „Maxima Grupę“: atskiriama nauja bendrovė „Maxima Group“ (dabar UAB Franmax, vienintelis akcininkas „Franmax OU“), jai pereina turtas (prekės ženklai, sutartys) ir ~250 darbuotojų. Žodžiu, už 5 mln. EUR „Franmax OU“ perima įmonę, kuri per metus gauna 43 mln. EUR grynojo pelno (http://vz.lt/archive/article/2015/4/30/franmax-pelno-marza-beveik-70).

    2015 m. „Franmax“ valdymą perima „Carson S.à.r.l.“ (Liuksemburgas), numanoma sandorio vertė 43,6 mln. eurų. (maždaug metinis pelnas).

    Čia paskaitykite, kokiais atvejais Luxeemburge neapmokestinamas pelnas ir dividendai http://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/lu/Documents/tax/lu_corporate-pocket-tax-guide-2015.pdf

    O dabar papasakokite bobutei, kad mamos Maximos akcininkai visą šitą akcijų ir reorganizacijų šacher macher darė tik tam, kad sumokėtų daugiau mokesčių, o jau ypač Lietuvoje 😀

  8. Tai va būtent, kai tik maximiniai ima aiškinti apie norą sumokėti daugiau mokesčių, tai skamba lygiai taip pat, kaip “visada šviežios ką tik nuskintos iš daržo daržovės iš Olandijos” :)
    Ir, pasikartosiu, kvailai atrodo blogeriai, kurie tas daržoves aktyviai siūlo plačiai publikai.

  9. as

    drasus Marcinkevicius, uz 0,001 procento kas nurodoma strapsnyne jis gali nuo buvusiu verslo partneriu taip atmesti kanopas i virsu kad baigsis rasinejimai, cia tik mano lengvas pastebejimas, nes pats prisidejo prie visos sitos koses tik dabar nori inesti sveik kaili kitus bndydamas iskusti, bet nei vienoj tautoj nei vienoj draugijoj stukaciai nera gerbiami jie yra zemiau slieku, nesakau šunų, šunys turi daugiau savigarbos

  10. Štai jums ir “trūkstamas milijardas”. Ir ne vienas. O jei dar valdiškus pirkimus ir konkursus patikrinus, tai gal ir ne viena dešimtis..l

  11. „Baltoji knyga“ viešųjų ryšių požiūriu skamba tyrai, tačiau to negana, jei forma ir turinys disonuoja. Pasitelkiami (aišku, nepriklausomi, aišku, užmokesčio nesitikintys) tinklaraštininkai, kurie neišvykdami iš Vilniaus „važiuoja traukiniu iš Klaipėdos“, ir, matyt, įkvėpti pro langą besikeičiančio idiliškai gražaus Lietuvos gamtovaizdžio, dėsto staiga nušvitusias mintis apie kito VP grupės akcininko neteisingai skaičiuojamus mokesčius. Tikrumo ir spontaniškumo įspūdžiui sustiprinti įterpiami nereikalingi intarpai apie trūkinėjantį „Lietuvos geležinkelių“ internetą, lyg jis retsykiais netrūkinėtų kur nors lietuviško sodo nameliuose…

    Plačiau: http://vz.lt/izvalgos/2015/08/20/574/isbalinta-vilniaus-prekybos-knyga#ixzz3jKh4G8Jy

  12. ^^^
    Užkliuvo Mindaugas Verslo žinioms :)

    • Minde

      Ir ne kitaip, landus gyvate 😀

  13. […] Taigi, VŽ žino, kad aš žinau, kad jie žino, kad aš žinau, kad čia apie mane ir štai šį geležinkelinį tekstą (beigi antrąją dalį). […]

  14. Tegyvuoja PVM sąskaita-faktūra!

    Tegyvuoja Vasiukai!

  15. Ponai,
    frančizės gavėjas “Witholding tax” nemoka apmokėdamas Royalties/frančizės sąskaitas frančizės davėjui, jeigu abi šalis yra EU rezidentės.
    Straipsniai yra profaniškas… tiek mokesčių administravimo, tiek tesės srityse.

    Nekvepia tiriamąja žurnalistika čia… faktokratologija kažkokia .

Jūsų komentaras