Kodėl mes drožiame bankus ?

Po žymaus neeilinio liaudies rašytojų susirinkimo Vilniaus savivaldybėje, dalis rašytojų diskusiją pratęsė gerdami įvairius kavos gėrimus. Tos diskusijos metu  bankininkė  banke besidarbuojanti Geležinė Lapė manęs paklausė: „Ko jūs taip tik bankus drožiate ?“. Galbūt kaikas iš jūsų nustebote, kad tokius šaunius iškaučinimus kuria blogietė iš banko banko darbuotoja. O kad dar labiau sustiprinti nuostabą, prisipažinsiu – mano darbinė karjera prasidėjo bankų sektoriuje. Tiesą pasakius, toks kaltinimas mane šiek tiek nustebino ir privertė pamąstyti, kodėl bankų tema tokia emocinga.

Pirmiausiai, atsakant Geležinei lapei (o ir kitiems bankų darbuotojams) – mes drožiame ne tik bankus. Jeigu pasižiūrėti mūsų įrašų archyvą, tai nuo mūsų kliuvo ir Omnitel‘iui, Tele2 pardavėjams, TEO, Vilniaus energijai, SODRAi, atgrubnagiams VisiVisi.lt, AirBaltic‘ui, ir t.t. Tačiau kiekvienas žmogus pastebi tik tai, kas jam aktualu. Ir emocijas žmogui sukelia tik tos temos, kurios yra jam svarbios. Pvz. naujienose apie šaudymus viešosiose vietose JAV sukeldavo mažesnes emocijas nei praėjusio penktadienio naujiena apie šaudymą Lafayette LA kino teatre, nes tą pačią dieną turėjau išskristi į tame mieste vyksiančią konferenciją.

Pamėginsiu surašyti savo mintis, kodėl bankų tema visuomet pritraukia tiek daug dėmesio.

Pirmiausiai noriu išdėstyti savo prielaidas apie bankus. Bankai – kaip ir bet koks kitas verslas – yra pelno siekiančios institucijos. Jas sukūrė, valdo bei plečia su paprastu tikslu – uždirbti pinigus dabar ir ateityje. Nors visokie neblogeriai ir bando man primesti socialistines pažiūras[i], aš nemanau, kad bankas turi būti labdaringa organizacija. Banko (ir bet kokio verslo) tikslas – maksimizuoti investuoto kapitalo grąžą. Kažkada vienoje ne viešoje diskusijoje Blogosferos VisValdas išsakė mintį apie bankus kaip parazitinę veiklą, kuri nekuria jokios pridėtinės vertės. Įtariu, kad tai buvo trolinimas nei tikra nuomonė. Aš manau, kad bankai visgi nėra parazitai ir kuria prindėtinę vertę. Tačiau susidarius tam tikroms aplinkybėms jie gali pradėti parazituoti. Beje, aš nemanau, kad bankai yra iliuminatų-masonų-reptiloidų-valdžios ir pan. įrankis žmonių nuskurdinimui bei kontrolei.

Banke dirba puikūs žmonės, kurie nėra nei kraugeriai, nei vampyrai. Mano nemažai buvusių bendramokslių dirba bankuose ir nemanau, kad jie dieną-naktį galvoja kaip čia nuskurdinti prastą Lietuvos žmogų. Juk Geležinė lapė – ne tik šmaikšti ir nestokojanti sveiko cinizmo, bet ir visai ji ne geležinė, o balta ir pūkuota. Visgi daug gerų žmonių vienoje krūvoje ne visai teisingoje sistemoje gali pridaryti daug blogų dalykų.

Viena svarbiausių bankų sistemos savybių yra ta, kad šiuolaikiniame pasaulyje jie tapo beveik visų ekonominio proceso dalyvių neišvengiama gyvenimo dalis. Jie tapo piniginių srautų valdytojai bei reguliuotojai (gate-keeper‘iai). Šiuolaikiame pasaulyje yra beveik neįmanomas normalus gyvenimas visiškai nesinaudojant banku. Todėl kai kurių pasakymai – nesinaudok bankais, jei taip jau tau jie netinka – yra grynai deklaratyvinio pobūdžio. Taip, yra žmonės kurie gyvena ir be interneto, telefono ar elektros. Bankai yra daugumos gyvenimo dalis, todėl ši tema visuomet  pritraukia tiek daug visuomenės dėmesio.

Bet kas, tapęs esminio srauto kontroliuotoju, įgauną didelę galią. Tapę esminiais pinigų srautų kontroliuotojais bankai įgavo didelę galią. Įvairūs motyvaciniai kalbėtojai beigi politikai mėgsta kartoti posakį: With big power comes big responsibility. Tačiau neretai su didele galia ateina noras piknaudžiauti ta galia. Štai Gazprom‘as irgi turi didelią galią. Ir kremlius ta Gazprom‘o galia piknaudžiauja – nustatinėja aukštas kainas ir pan. Beje, atkreipėte dėmesį, kuomet Lietuva mokėjo tokią aukštą kainą už dujas, Gazprom‘as viską motyvavo savikaina bei kitomis ekonominėmis priežastimis. Ir juk niekas mūsų nevertė pirkti tų dujų, juk galėjome kūrenti malkomis ar išvis nekūrenti. O ankstesniųjų šalies Vyriausybių reikalavimai Gazprom‘ui nepiknaudžiauti savo padėtim – tai tik antiglobalizmas, veltėdžiavimas, kenkėjiškumas, durnių šnekos. O kreipimasis į Stokholmo arbitražą ir Europos Komisiją, tai tiesiog noras gyventi kitų (t.y. Gazprom‘o akcininkų ir šiaip eilinių kaimyninės šalies gyventojų sąskaita).

Beje, šiuo metu Lietuvoje esančių bankų elgesys man labai primena Gazprom‘o elgseną. Bet tai jau mano subjektyvi nuomonė.

Vienas iš geriausių būdų neleisti kažkam piknaudžiauti savo turima galia – tai konkurencija. Tačiau Lietuvoje bankų sektoriuje konkurencija nelabai efektyvi. Tuo bankai ir naudojasi. Ok, tebūnie. Tai ganėtinai įprasta verslo praktika, kam daryti inovacijas, kurti naujus produktus ir paslaugas arba aktyviai pardavinėti ? Juk papračiausiai galima pakelti kainas.

O pakėlus kainas galima dalį pinigų skirti visokioms visuomenės raminimo ryšių su visuomene akcijoms, kaip antai „Mes visi – kaimynai“, arba bankinikai – irgi žmonės, nes mėgsta tenisą ar net yra intravertai.

Tačiau aš labai nemėgstu, kai man mėgina  @#$%&%$#  apsėklinti smegenis ir bando  bull-shit‘ą  visokias jautienos trąšas pateikti kaip visuomenės švietimo priemones, manipuliuoja ekonominiais ir verslo terminai ar išvis pateikia iškreiptą informaciją.

Dabar vasara, dalis jūsų, gerbiami skaitytojai, atostogaujate, kiti – pavaduoja atostogaujančius ir dirba už du ar net tris, todėl nevarginsiu ilgais tekstais. Todėl šiandien tiek, bet per savaitę bus dar du įrašai, kuriuos parašyti mane įkvėpė pagrindinis neseno internetuose nuvilnijusio triukšmo įkvėpėjas Swedbank vyr.ekonomistas Nerijus Mačiulis ir jo apsilankymas neblogerio laidoje. Savo įrašuose planuoju pasisakyti pasirašyti apie šias temas:

  • Kodėl teiginys, kad bankų paslaugų įkainiai priklauso nuo tų paslaugų savikainos, yra visiška jautienos trąša.
  • Ar galima pasitikėti bankų ekonomistų teiginiais ir prognozėmis.

Ir kažkada parašysiu apie tai, kodėl manau, kad pasaulinės bankų sistemos laukia esminis sukrėtimas.

[i] Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl kritikuoti prastą bankų servisą ir aukštas jų kainas – tai graikiškas socializmas, o kritikuoti restoranų patiekalus ir reikalauti daugiamilijoninės valstybės subsidijos keliolikos tūkstančių žmonių skrydžiams bei neblogerio straipsnių honorarams, tai jau aukščiausia Teatcher‘izmo ir Reagan‘izmo viršūnė ?

komentarų yra lygiai 10

  1. Kodėl aš manau, kad bankų nelaukia esminis sukrėtimas? Ogi todėl, kad tas sukrėtimas bus perkeltas mokesčių mokėtojams.

    Tai rodo pasaulinė krizių praktika. Apie tai kalbėjo pats Marksas.

    • Aš kalbu apie visiškai kitokį sukrėtimą.

  2. Pritariu, kad yra kazkoks iskreiptas poziuris i finansines ar pseudo-finansines(aka administracines) institucijas Lietuvoje – ju veikla galima tik matyti ir vertinti teigiamai, bet vertinti kritiskai(ir viesai publikuoti), analizuoti pateikiamas isvadas bei viesai nurodyti, kad tos isvados yra bull**** – tai yra jau kisimasis i ju vidaus reikalus…
    Mielieji viesuju rysiu ekonomistai(cia tiems bankininkams, kur agituoja uz banku teise daryti, ka nori), patinka neoliberalizmas su laisvos rinkos fetisavimu? Vartotoju nuomone ir vartotoju vartojimo galia yra universalus peilis, kuris gali paskersti tiek kebabine, tiek baldu prekiu parduotuve, tiek banka.

    P.s. Ne “jautienos trąšas”, o “jaučio trąšas”.

    • Tai ir yra laivos rinkos žavesys. Kad klientai irgi yra svarbūs ir įtakingi.

  3. Stebint kitas verslo šakas panašu kad anksčiau ar vėliau bankams “pareis Überis”, t.y. bus pasiūlytos analogiškos debesijoje gimusios paslaugos – pigiau, patogiau ir geriau. Nenoriu čia traukti Bitcoino pavyzdžio dėl visų negatyvių konotacijų, bet kai kuriais aspektais jis yra labai sėkmingai bankus eliminavęs.
    O iki tol – tyliai krenkšdami tempsime aukštų mokesčių jungą ir krykštausime kad bankai tuoj už kreditų ėmimą “primokės” (o po to atsiims neigiamas palūkanas per operacijų įkainius).

    • Va būtent apie tokią krizę ir aš mąstau. Bet reikia šiektiek daugiau laiko mintims sudėlioti.

    • Belieka tik laukti, kol kas nors prades teikti “nemokamas” pinigu isgrynimo paslaugas… Bat kad ir laukti nereikia – viena didele parduotuve tai jau daro…

      Potenciala matau FoxBox terminaluose – ateityje jie galetu tapti e-bankinystes terminalais ir, dar veliau, imti isdavineti ribota kieki pinigu.

  4. Bl norit tikėkit, norit ne, bet bankais aš nesinaudoju. Principe nesuprantu tų žmogų, kurie šūkauja, kad be bankų neina išsiversti. Karvašūdis aš jums pasakysiu, eina ir dar kaip eina.. Bl jūs tikriausiai net nebandėte. Eksperimento vardan padarot mėnesis be bankų. Garantuoju “lomkės” neprasidės, jeigu to bijote..

    • Elemtariai – Verslo Klasė grynais už straipsnius nemoka. Taip kad be banko neišsiversiu :)
      Nors naudojuosiu LABAI MINIMALIAI.

  5. pasidomėjau, kredito unijose pavedimai nemokami. Nors atrodo bankas patikimiau, bet realiai kasdienai tai jokio skirtumo banke ar unijoje pinigai, ir korteles jau duoda. Apdrausta taip pat indėliai.Vienintelis minusas įnašas na ir pajų reikia pirkti, nuo pajaus dar gali gauti ir pelno , gali būti nuostolis, bet nedidelę sumą kainuoja, va tik tokia rizika, indėliai apdrausti. Bet pvz palūkanos už indėlius gerokai didesnės. na apsiskaičiuok ar apsimoka ir pirmyn į uniją;)
    reiktų dar pasidomėti unijų pelningumu.

Jūsų komentaras