Paprastas išaiškinimas, kodėl mes turime bankams mokėti už savo pinigus

why-because-fuck-you-thats-why

Iškart noriu atsiprašyti už tokią negražią iliustraciją, bet ji nieko blogo nereiškia. Bent jau taip mums, kaimiečiams ir neišmanėliams aiškino grynakraujis britas, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Mark Adam Harold. Nors jam ir nepritars vienas iš Andrių. Tačiau šis Andrius negyveno Anglijoje ir nedirbo britų televizijoje, todėl ką jis žino apie anglų kalbą (it was irony, dude). Tiesą pasakius, norėjau uždėti tokią antraštę, bet Mindaugas perspėjo išmesiąs iš CommonSense’ininkų frakcijos.

Viena iš gyvenimo gudribiu yra laiku užšokti ant bangos, o  grafomanui  blogeriui ta banga – tai tema, kurią mėgsta mūsų visuomenė. Šią savaitę vėl užbangavo bankų tema. Nors jos bangavimas kilo visiškai dėl kitų priežasčių negu galėtum tikėtis. Banga prasidėjo nuo labiausiai cituojamo ekonomisto ant Lietuvos komentaro FB paskyroje. Vėliau komentaras buvo pakomentuotas LidžitosMindaugas irgi nusprendė šliūkštelėti žibalo į laužą. Prie visų prisijungė net Visatos Valdovas, sunerimęs dėl Swedbank’o finansinės būklės. Man belieka tik truputėli pakurstyti tą laužą ir ramiai prie jo šildytis.

Mano nuomone, Swedbankas, pristatinėdamas Nerijų kaip vyr. ekonomistą,  MELUOJA  gudrauja. Kodėl ? Ne todėl, kad Nerijus nesusigaudo ekonomikos dėsnuose ar procesuose. Ir ne todėl, kad jis nedirba ekonomisto darbo banke. O todėl, kad pasisakydamas Nerijus atlieka banko atstovo spaudai rolę. Vyr. ekonomisto teiginiai visada atrodo solidžiau nei paprasto atstovo spaudai. Juk kai dantų pastos reklamoje pasirodo žmogus baltu chalatu ir dar kalbėdamas stovi prie stomotologo kėdės, atrodo patikimiau.

Aš tikrai nenoriu nuvertinti Nerijaus kompetencijos ekonomikos srityje, tačiau pasisakymas apie banko įkainius buvo ne ekonomisto, o spaudos atstovo. Jei Nerijus būtų nepriklausomas (nuo banko) ekonomistas, į klausimą jis būtų atsakęs panašiai kaip Alec Boldwin personažas viename filme apie pardavėjus.

Taigi kodėl bankai ima mokestį už pinigų įnešimą, išėmimą, laikymą, pervedimą, gavimą, keitimą ? – FUCK YOU, THAT‘S WHY! Nes jie tą gali ! O visi ekonominiai paaiškinimai yra tik gražios istorijos ir nieko daugiau. Savikaina – yra buhalterinės kūrybos rezultatas. Neseniai rašiau apie savikainos skaičiavimą ir kainą. Netgi pateikiau paskaičiavimą, kiek man kainuoja parašyti straipsnį į Verslo Klasę, tačiau gerb. Redaktoriaus tai neįtikino, nes… rinkos kaina kitokia. Juk daug judraus ryšio turėtojų mielai migravo į pigesnius tinklus, nors kažkada buvęs rinkos lyderis siūlė Inovatyvų Asmeninį planą ir pan.

Seniai seniai, gilioje jaunystėje, kuomet teko prekiauti alkoholiniais gėrimais, nutiko viena istorija. Vieną gražią dieną, man paskambino Rioja vynų tiekėjas Jesus’as (taip, toks žmogaus vardas) ir pasakė, jei planuoji užsisakyti vyno, tai užsisakinėk greičiau, nes po mėnesio kainos pakils 30%. Kuomet aš paklausiau, kodėl jie kelia kainas, Jesus‘as atsakė labai tiesiai ir paprastas – Because we can ! Žinoma, kuomet gavome oficialų laišką apie naują kainodarą, tuomet motyvacija buvo apie ekonomiką, naują derlių geresnę kokybę ir t.t. Beje, pamenate istoriją apie TEO įrangos mokestį ? Jie gi irgi brangino paslaugas dėl rimtų priežasčių. Bet esmė visur ta pati – Because we can!

Bankas gali imti kokius nori įkainius tol, kol niekas tokio pačio serviso nesiūlo pigiau. Nerijus Mačiulis – Swedbanko atstovas spaudai – sako:

siūlau (nemokamą) verslo idėją – gaukite banko licenciją, įsigykite arba išsinuomokite patalpas, pasamdykite darbuotojus, surinkite indėlius, susimokėkite indėlių draudimo įmoką, nusipirkite grynuosius pinigus priimančią ir išduodančią techninę įrangą, užsisakykite inkasavimo ir bankomatų apsaugos paslaugas”.

O ekonomistas pasakytų:

Kadangi yra dideli įėjimo į rinką barjerai (gaukite banko licenciją, įsigykite arba išsinuomokite patalpas, pasamdykite darbuotojus, surinkite indėlius, susimokėkite indėlių draudimo įmoką, nusipirkite grynuosius pinigus priimančią ir išduodančią techninę įrangą, užsisakykite inkasavimo ir bankomatų apsaugos paslaugas), todėl yra maža konkurencija ir mes darome tai, ką norime. Nepatinka? Пройдись по базару, gal rasi pigiau.

Kaip pastebėjo kiras, tokiu atveju Nerijų kritikuotume dėl PRo klaidų. Tačiau kaip ekonomistas jis būtų teisus. O dabar ir su PRu ne kas gavosi, ir ekonomisto reputacija nukentėjo.

Kažkada kitas Andrius rašė, kad jis už dalyvavimą renginiuose nori pinigų. Ir buvo visiškai teisus, nes Lietuvos Respublikos Konstitucija norėti nedraudžia. Juk rinkos ekonomikos sąlygomis pardavėjas gali nustatyti kokias nori kainas, o pirkėjas gali pirkti arba ne. Bent taip jau įprasta NORMALIOS konkurencingos rinkos sąlygomis.

Norite kitų įrodymų, kad bankinės veiklos kaštai ir bankų įkainiai neturi tiesioginio ryšio? Prisiminkite Swedbank’o istoriją, kuomet keičiant litą į eurą ir pereinant nuo Vilibor‘o prie Euribor‘o atsirado toks ŠER. Ne dainininkė, o taip vadinamas šalies rizikos faktorius, kuris išaugo (!) įsivedus eurą. Swedbank’as turėjo savo paaiškinimą, kodėl paskolos brangsta. Tačiau kilus bangai ir įsikišus Lietuvos Bankui, rizikos nebeliko ir buvo atsisakyta tos ŠER, ir netgi paskolos atpigo. Savikaina, sakote, rizika, ekonominė logika?

Visa ta istorija priminė seną anekdotą apie restorano kliento gautą sąskaitą, kurioje be patiekalų ir gėrimų buvo įtraukta eilutė “Pasisekė – 10 EUR”. Klientui paklausus, kas per Pasisekė, padavėjas pasakė – OK, nepasisekė, išbrauksime.

O kas nutiko su mokėjimų kortelių aptarnavimo mokesčiais prekybininkams. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, pyst, ir sumažino mokesčius iki 0,3% nuo sumos. Ir kaina pasikeis, nepriklausomai nuo bankomatų pirkimo kainos, ar kitų veiksnių.

Praėjusią savaitę spaudoje pasirodė nemažai informacijos apie Dr. Jočienės darbą vertinant Baltijos regione veikiančių bankų perspektyvas. Ten buvo labai aiškiai įvardinta problema, kad bankų pelningumas mažėja – juk euro/lito keitimo pajamų neliko, eurinių pavedimų įkainiai sumažėjo, paskolų nedidėja, Euribor ir Libor labai žemi. Bankai vis dar vengia rizikos, ir deda pastangas gauti daugiau nepalūkaninių pajamų ir pasiekti didesnį veiklos efektyvumą. Įdomu, kodėl bankų šnekėtojai visai nekomentuoja tos analizės?

Taip kad nereikia užsipulti Nerijaus Mačiulio. Jam teko tikrai nedėkingas uždavinys – sugalvoti politiškai gražų pateisinimą banko akcininkų norui uždirbti daugiau. Ir jis tą atliko visai neblogai, tačiau atsilaikyti prieš patyrusių trolintojų ataką nėra lengva. Juolab, kad kai kurie (pvz. Mindaugas) ne tik žodžio kišenėje neieško, bet ir supranta kainodaros dėsnius beigi rinkos sąlygas. Žmonės sako, kad Nerijus netgi trynė komentarus su nuoroda į Mindaugo straipsnį beigi blokuodavo tą nuorodą skelbiančius.

Taigi, pagrindinė priežastis, kodėl bankai gali taip elgtis. Dėl tos pačios priežasties Omnitelis ilgai laikė aukštas kainas kol neatėjo TELE2, o Maxima bei Rimi staiga nusprendė ryškiai mažinti kainas, kuomet Lidl ėmėsi parduotuvių statymo. Ta priežastis – konkurencijos lygis. Kai konkurencija maža, tuomet pardavėjas gali išsidirbinėti. O jei gali – kvaila būtų neišsidirbinėti. Gerbiami skaitytojai, nevaidinkite šventesnių už Popiežių. Juk jeigu galėtumėte iš klientų imti daugiau – tikrai imtumėte. Jeigu nesate verslininkas, o tik darbgavys – jei galėtumėte iš darbdavio pareikalauti didesnės algos tik todėl, kad susidarė palankios aplinkybės – tikrai pareikalautumėte.

O va čia jau tai galima ir visa Puntuką mesti į skandinaviškus bankus. Jie tikrai daro viską, kad tik išlaikytų beveik monopolines sąlygas. Nes tai garantuoja galimybę pakelti kainas neduodant jokios papildomos vertės klientui.

Štai viena iš konkurencijos mažinimo istorijų iš mano patirties. Beje, ar jūs žinote, kad SEB bankas ar Swedbankas Lietuvoje – tai ne tas pats, kas SEB ar Swedbank Švedijoje. Prasidėjus Ukrainos įvykiams, šiek tiek sunerimau dėl savo lėšų saugumo karo atveju ir nusprendžiau atsidaryti sąskaitą Švedijoje. SEB ir DNB Lietuvoje iškart pasakė, kad teikia tik sąskaitos atidarymo paslaugas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Švedijoje – NE. Swedbank skelbiasi, kad jie suteikia tokią paslaugą. Nuėjęs į centrinę Swedbank būstinę iš savo asmeninio bankininko sužinojau, kad tuo klausimu užsiima darbuotoja, kuri šią savaitę serga ir nieks kitas negali net prašymo iš manes priimti. Nice! Iš 1000 + darbuotojų tik vienas moka paklausti pas švedus, ar galima atsidaryti sąskaitą. Po intensyvių prašymų nepraėjo nė 3 mėnesiai ir gavau atsakymą, kad jie man sąskaitos neatidarys, nes nemato reikalo. Parašius piktą laišką, visgi nusprendė leisti atsidaryti sąskaitą, bet įvyko netikėtas siurprizas:

Kolegos sutinka atidaryti sąskaitą, tik nori įspėti, kad nuo 2014 metų atsiranda sąskaitos aptarnavimo ir interneto banko mokesčiai:

The Account maintenance fee is SEK 2250,-/year for 2014 and the Internet bank payment function is SEK 500-/year.

Sulyginus gautą kainoraštį su oficialiame puslapyje paskelbtu kainoraščiu, kainos šiek tiek skyrėsi (t.y. tų mokesčių nebuvo). Kodėl man sąskaitos kaina kitokia, nei švedui? Juk savikaina tokia pati aptarnaujant ir mane ir švedą. Manau, skaitytojai suprato, kad atsakymas tas pats. Fuck you, because we can! Nes Swedbank’as mamytė nenori kirsti šakos, ant kurios sėdi, t.y. leisti lietuviams naudotis švediškais įkainiais, nes tuos aborigenus (t.y. mus) galima ir reikia  dulkinti  melžti. Skandinaviška verslo etika? Žinoma, bet tik tarp savų, o aborigenams netaikoma.

O istorija apie atsiskaitymų grynais pinigais draudimą beveik amžina. Prieš savaitę teko būti Vokietijoje. Ir ten daugelis restoranų be jokio sąžinės graužimo atsisako priimti korteles ir prašo mokėjimo grynais. Netgi Kaufland‘e negalėjome atsiskaityti nei MasterCard nei Visa. Ir nieko, niekas nekelia bangų dėl šešėlinės ekonomikos ar mokesčių nemokėjimo. O mūsų bankai, sėkmingai pasigavę šešėlinės ekonomikos arkliuką ir toliau stengiasi mus priversti naudotis jų paslaugomis. Bet juk aš apie tai jau rašiau.

Taigi, prisiminkite, kai kyla klausimas kodėl bankas ima pinigus už ką nusprendžia imti, atsakymas paprastas –

FUCK YOU, that’s WHY!

komentarų yra lygiai 20

  1. “Pasisekė – 10 EUR” – na šitas tai geras. reikia taikyti rašant pasiūlymus. būtų indikatorius ar skaito atydžiai ar tik galutinė suma svarbu :-)

  2. Taikliai ir stipriai, kaip su kuvalda į dantukus… 😉

    Dar galvoju, kad tie švedai užsikabinę ant elektroninių pinigų taip smarkiai, nes pas juos pačius grynųjų beveik nelikę…

  3. bitcoin as ateinu!

  4. labai idomu kaip toliau vystesi istorija apie saskaitos atidaryma ne Lietuvoje. Ar pavyko? Jei taip, gal galite pasidalinti patirtimi…

  5. Na del saskaitos atidarymo uzsienyje – niekas ten saskaitu taip lengvai kaip Lietuvoje neatidarineja. Papraso leidimo gyventi salyje, socialinio draudimo numerio, irodymo kad gyveni adrese, kuriame sakaisi kad gyveni ir jei nepatinka tavo nosis – pasiulo apsilankyti kitame banke…

  6. Reikia bitcoinus įrašyti į konstituciją, arba bent išsireikalauti oficialaus valdžios pripažinimo. Naudoti nebūtina, pakaktų potencialios galimybės nesinaudoti bankais. Bankai akimirksniu taptų paslaugūs ir pigūs.

    • Kas trukdo dabar naudoti BTC?
      Konstitucija gali ismesti is galvos.
      Kodel? Todel, kad leidzia vykti tam, kas vyksta. Ji yra tam, kad galvotum, kad tavo teises valdziai rupi.
      Valdziai rupi valdyti.
      thetruthaboutthelaw.com

  7. na vokiečiai grynųjų naudojime mano nuomone atsilikę. Ir tas labai nervina. Pas juos veikia daug kur tik Maestro (LIDL, Aldi pvz.), kavinėse irgi vargas kaip minėjote. Na o JK tai visur be problemų, grynų išsiimdavau tik autobusui, kai namo atostogų skrisdavau.

  8. 1.Ar girdejot tokia savoka kaip ispirka:)?
    Taigi jusu lesos svetimose rankose.
    2. Ar zinote, kad jusu lesos ( pinigais vadinti sazine draudzia), patekusios i banko saskaita, tampa banko nuosavybe, o jus kreditoriais.
    Siaip labai naudinga nuoroda:
    thetruthaboutthelaw.com.

  9. Paprastai ir aiškiai viskas išdėstyta. Ačiū.

  10. Lui

    IMHO tai salygojo (mokescio ivedima) ne tik fak U, bet ir keletas kitu aspektu:
    a) lietuviai gave lesu jas puola gryninti ir tuo skiriasi nuo LV, EE, bankiniu pajamu strukturos. Kiek lankiausi LV, EE, DK, S, N, FIN, nei tiek daug bankomatu nemaciau, nei tuo labiau tokiu eiliu 16 ir 3 menesio dienomis (apskritai eilej prie bankomato niekur svetur nestovejau). Matyt akcininkai ir pasake – darykit ka nors.
    b) be patalpu nuomos ir klozeto vandens bankai turi igyvendinti galybe (tikraja to zodzio prasme) direktyvu, kurios be kita ko dar skirtingai perkeliamos i vietine teise. IMHO cia ir yra ju tikrieji (didieji) kastai (kaip kad gamyboje irengimai ir ju aptarnavimas). Ai, dar milziniskos baudos.

  11. O kaip gi laisvė pasirinkti,kuri yra garantuota konstitucijos?Kodėl žmonės atsisako pasirinkimo gauti uždarbį grynais?Kodėl darbdaviai prievartos būdu-tarsi avinus-priverčia atsidaryti banko sąskaitas?KODĖL?

    • F**k You, because they can 😉

    • kad, bankai kartu su suinteresuotomis grupėmis nori kontroliuoti absoliučiai viską :). Visą žmoniją “sučipuoti”, įvesti vienos kortelės sistemą, kurioje būtų visi žmogaus duomenis, nuo sveikatos draudimo kortelės iki “tylaus pirstelėjimo”, na, o jei pastarasis dėl kažin kokių priežasčių tai sistemai neįtiks, tuomet tik belieka tą kortelę atjungti nuo sistemos ir žmogus lieka visiškai be nieko (nėra grynųjų, nėra iš ko gyventi :)). tai nėra sąmokslo teorijos, tokią reaybę žmonijai planuoja pasaulio “elitas”. Vokiečiai ne veltui moka už viską grynaisiais ;). Nekvaila tauta supranta, koks pavojus iškiltų už visas paslaugas atsiskaitant kortelėmis, nepaliekant jokios kitos alternatyvos. Skandinavų bankai Lt ne šiaip sau įveda visokius draudimus, nesvarbu kokia forma. Man tik keista yra mūsų valdžios taktika. Tyli, it būtų įkirpta į minkštąją… Et, ką čia bekomentuoti :).

  12. […] nuo ko viskas prasidėjo, kviečiu pasiskaityti vyrukų iš Common Sense minčių čia ir čia, Rokiškio Rabinovičiaus įrašų čia ir čia ir Lidžitos užrašų čia ir čia. Trumpai – […]

  13. Viena pastaba. Ne Lietuvos bankas apgyne swedbanko klientus per euro ivedima bet Vyriausybes patarejas kuriam po to teko iseit is darbo. LB mano manymu gina tik skandinavisku banku interesus bet ne Lietuvos zmoniu.

  14. del swedbank paslaugu kainos svedijoje galiu pakomentuoti biski. As atvykes i svedije irgi atsidariau saskaita Swedbanke bet dar nebuvau registruotas svedijoje. Pasirodo internetinio banko negalima tureti kol svedisko “asmens kodo” neturi ir tada kiekviena transakcija reikia daryt ju ofise o tas kainuoja 40eur. !!!!!!! Fuck you, because we can :) uzsidariau ta saskaita karta sumokejes ir atsidariau nordea kur niek nekainuoja. Tai cia tokia svediska strategija – ismelsti is visu kitu bet ne savu tiek kiek eina. Ir cia ne tik bankam galioja o visiem svediskam verslams.

  15. 1) nu bet kam varyt, ant tų bankų – gi galima naudotis kredito unijom, katros daug paslaugų (pavedimai, kortelės, gryni pinigai) duoda nemokamai arba su didesniais nemokamais limitais.

    2) galima įsivaizduoti, kad yra pinigai bendra prasme, ir 1 jų rūšis yra „gryni“ pinigai. Natūralu, kad „gryni“ pinigai yra daug brangesni už „negrynus“, nes „grynus“ pinigus pagal poreikį reikia nuolat perskaičiuoti, kažkur nusipirkti arba parduoti (nes jie irgi yra „prekė“), atsivežti, kažkur laikyti ir saugoti, pastatyti ir aptarnauti bankomatus. Taigi vien išlaidos. todėl aš suprantu natūralų bankų norą kuo mažiau terliotis su „grynaisiais“, su didesniais komisiniais mokesčiais jie nušauna 2 zuikius – mažiau tokių operacijų (kas tolygu mažiau eilių, skyrių ir darbuotojų), geresnis pelningumas. Ir man atrodo sąžininga, kad šitas bankų išlaidas per surenkamus komisinius turi padengti tie klientai, kuriems reikia „grynųjų“, o nebūtų taip, kad šitos išlaidos būtų kažkaip kitaip padalintos visiems klientams kitais moesčiais ar palūkanų maržom.

    3) dėl atlyginimų. Negirdėjau, kad darbo užmokestį būtų privaloma išmokėti grynaisiais. Tai yra darbdavio pasirinkimas, ir daugeliu atvejų jam patogiau padaryt 1 pavedimą į banką su algalapiu, kur bankas išskirsto algas į darbuotojų sąskaitas. Po to jau žmogaus reikalas, ką jis veikia su pinigais sąskaitoje ir kaip optimizuoja su šiuo klausimu susijusias savo išlaidas.

    4) 580EUR (>2000LTL) nemokamai išgryninama suma yra visai adekvati Lietuvai. Kieno mėnesinis biudžetas telpa į 580E, tiems nemokama, kas netelpa – susimokės ir nenubiednės (arba dukart pagalvos, ar tikrai jau neišsivers be TIEK grynųjų).
    O tie, kuriem reikia didesnių sumų „grynųjų“ dėl perkamų turguj mašinų, daromų remontų be sąskaitų etc etc, teks susimokėti 0.4-0.8% bankui už dalyvavimą daugiau mažiau šešėlinėj ekonomikoj :)
    Ir ieškokit bankų, kur mažesni komisiniai, taip kaip ieškoma akcijų ar 10cnt pigesnio pieno :)
    http://www.lb.lt/ikainiai/UnionCash.aspx

  16. […] savaitę padiskutavome su bankų atstovais apie bankinių paslaugų kainodarą. Gal ne visi atkreipė dėmesį, nors diskusija prasidėjo nuo Swedbank’o […]

  17. […] Tikiuosi, nuo šitų pavedimų Swedbankas nenuskaitys sau mokesčių. […]

  18. Naudokites http://www.mokejimai.lt (Paysera) paslaugomis – daro viska ka internetiniai bankai, bet ir greiciau ir pigiau. Kazkada reikejo pavedima i uzsieni padaryt, Swedbanke 40 eur !!! :) Mokejimuose gal koks 1 eur tekainavo.. Taigi FUCK THE BANKERS, BECAUSE WE STILL CAN CHOOSE

    • Dar kas malonu kad pinigai eina ne skandinavu plesikams.

      Kad jau apie bankus cia tema vystoma, yra toks puslapis http://www.hangthebankers.com/ kuriame buna idomiu straipsniu apie bankus ir ne tik, kuriu nerasite “tradicineje” ziniasklaidoje. Rekomenduoju :)

  19. […] apšildančių atlikėjų auditorijos energijos palaikymas man jokių sunkumų nesudarė, ir mano įrašas apie bankus susilaukė daug dėmesio. Emocijos kaito, gadindamos kaikuriems Swedbank‘o viešųjų ryšių […]

Jūsų komentaras