Ar Nerijus Mačiulis išdrįs paskelbti savo banko sąskaitos numerį?

maciulis2

Nerijus Mačiulis, labiausiai cituojamas ekonomistas ant Lietuvos, nusipelnė būti pacituotas ne tik Lidžitos, bet ir kitų liaudies medijų:

Šiandien radijo laidos klausytojas pasipiktinęs klausė, kodėl bankas nemokamai iš bankomato leidžia pasiimti tik 580 eurų. Aš jo neklausiau, kodėl gyvenančiam ne Graikijoje reikia daugiau nei 580 eurų grynais, bet girdžiu, kad ši problema yra aktuali, o galvojančių, jog pinigų išgryninimas turi būti visiškai nemokama paslauga yra gana daug. Visiems jiems siūlau (nemokamą) verslo idėją – gaukite banko licenciją, įsigykite arba išsinuomokite patalpas, pasamdykite darbuotojus, surinkite indėlius, susimokėkite indėlių draudimo įmoką, nusipirkite grynuosius pinigus priimančią ir išduodančią techninę įrangą, užsisakykite inkasavimo ir bankomatų apsaugos paslaugas. O tada pinigų išgryninimo paslaugas teikite nemokamai.

Šiuo pamokymu ekonomistas mus moko, kad kiekviena paslauga turi savo investicijas ir tiesioginius kaštus, tad, sekant jo minties vingį, paslauga negali būti nemokama. Skamba logiškai.

Turintieji vaizduotę jau mato, kaip teisininkai suplūkę ruošia papkes dokumentų, kad gautų banko licenciją, mato ir statybininkus, keliančius vainiką ant būsimo banko pastato, kuris dar be stogo, bet čia jau greitai plušės šimtai tarnautojų, kuriuos giminaičiai vėliau vadins bankininkais. Tuo tarpu durnadėžėje transliuojama indėlių surinkimo reklaminė kampanija, o žmonės traukia iš sloikų santaupas ir, būriuodamiesi po kelis, kad tik nedorėliai pakeliui neatimtų, tįsia lėšas bankuosna sulig reklamine komanda. Atneštus popierėlius perskaičiuoja spec. apmokymus praėjusios Skaičiuotojos (-ai) ir dalis čiuženančiųjų, nemaža krūvelė, atidedama, bo iš jos būsiąs formuojamas Indėlių Draudimas. Važinėjant po pasaulines parodas akylai parinkinėjami bankomatai, kurie bus susmaigstyti po miestus ir kaimus, ir kuriuos vėliau saugos trikampiai žiedai, o ekskomisarai juodais neperšaunamais drabužiais vežios maišus pinigų po minėtuosius miestus ir kaimus.

Ir VISA TAI, ponios ir ponai, p. Mačiulio bankas daro tam ir TIK TAM, kad teiktų jums išgryninimo paslaugas!

Kad paprastas žmogus geriau suprastų išgryninimo – pagrindinės ir vienintelės banko paslaugos – niuansus, ekonomistas kelia, akivaizdu, logiškus klausimus, ir tampa pacituojamas antrąsyk:

Aš taip pat esu nepatenkintas klientas ir turiu kelis klausimus. Kodėl su oranžiniu dviračiu Vilniuje nemokamai galiu važiuoti tik pusvalandį?

Ogi todėl, kad paslaugą “CycloCity” – kaip visiškai atskirą biznį – teikia firma “JCDecaux Lietuva”. SAVO dviračiu galite važinėti po Vilnių nemokamai kiek kojos mala nesusimąstydamas, kiek buvo suinvestuota į dviračių takus. Tamstos nepasitenkinimą suprasčiau tik vienu atveju, jei kokie nors siaurų interesų lobistai, prisidengdami kova prieš dviračių vagystes (visi žino, kad mieste didelę dalį dviračių sudaro vogti egzemplioriai), įpareigotų jūsų dviratį laikyti spec. stovuose, panašiuose į tuos, kur dabar tvirtinami oranžiniai, ir leistų pusvalandį pasinaudoti nemokamai.

Ir kodėl oro uoste galiu nemokamai parkuoti automobilį tik 15 minučių?

Ogi todėl, kad šią paslaugą, pavadinimu “Unipark” – vėlgi – kaip visiškai atskirą dalyką vartotojams – teikia firma “Stova”. Jei vairuotumėte fūrą, vežiojančią oro uostui coca-colą, jus netgi įsileistų į teritoriją, ir, neimtų nė lito, net jei iškrovimas užsitęstų iki visos valandos! Bet gal šioje ekonomisto minty slypi didžiulis neišnaudotas pajamų generavimo potencialas sandėliavimo kompanijoms ir šiaip turintiems žaliavų irba gatavos produkcijos sandėlius – davaj apmokestinkite išsikraunančius tiekėjus ir pasikraunančius klientus parkingo įmokomis!

Kodėl nemokamai Lady Gagos koncerto galiu klausytis tik stovėdamas už tvoros?

Ogi todėl, kad neįsigijote bilietuko ir, deja, negavote nė vieno iš poros tūkstančių pakvietimų. Bankininkui stovėti už tvoros nėra taip blogai, kaip sėdėti už grotų. Tiesiog pakvietimus gavo kažkas kiti.

O kodėl restorane nemokamai gaunu tik stalo vandens, o ne šviežiai spaustų ananasų sulčių?

Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jūsų banko viršutiniuose aukštuose pasiūlo tik kavos ir, žinoma, jokių jūsų mėgstamų sulčių. Jei esi rimtas verslininkas, kavą banke gauni nemokamai. Kai kurie restoranai rimtais laiko visus savo klientus, todėl ir vanduo jiems nemokamai. Tačiau pravažiuodamas Lenkiją esu buvęs ir tokiose užkandinėse, kur apmokestintas (dviem tarifais!) įėjimas į tualetą.

Sekant ekonomistine logika, jeigu norite nemokamo tualeto, gaukite maisto įstaigos ir alkoholio licenciją, išsinuomokite restoraną, nusipirkite orkaites ir indaploves, pasisamdykite virėją ir padavėją, pritraukite klientų, gaminkite jiems gardžias picas, ir tuomet galėsite tualeto paslaugas teikti nemokamai!

maciulis_swedbank

Pastaruoju metu nesu buvęs Swedbank tūlike. Jie ką, dar nemokami?

Taip pat noriu paklausti savo kirpėjos – kodėl ant mano galvos sumažėjus plaukų skaičiui nesumažėjo kirpimo kaina?

Čia, deja, neturiu kaip paguosti. Bet iš esmės džiugu – jei kiečiausias ekonomistas skaičiuoja plaukus, vadinasi, su mūsų ekonomika viskas gerai.

O kad pabaigtume ne gera, bet puikia gaida, turiu pasiūlymą. Siūlau kiekvienam internetų skaitytojui už jam patikusias p. Mačiulio įžvalgas pastarajam kaskart mokėti po 1 euro centą už perskaitytą mintį. Su sąlyga, kad p. Mačiulis grynais nepriima, viliuosi, kad jis paskelbs savo banko sąskaitos numerį Swedbanke.

Preliminariais skaičiavimais, jei kožnas p. Mačiulio pyptelėjimas internetuose būtų pastebėtas bent 20.000 žmonių, ekonomisto sąskaita kaskart pasipildytų dviem šimtais eurų!* Kasdien, net ir savaitgaliais, po gilią mintį – žiū, papildomi 6.000 EUR per mėnesį! Ko ne antra alga kas mėnesį?!

*Siūlau į p. Mačiulio Swedbank sąskaitą pavedimus daryti iš kito banko, tuomet už kiekvieną įkritusį cento pavedimą jo darbovietė jam nuskaitys po 0,35 euro centų

swedbank_lupikai

 

komentarų yra lygiai 26

  1. Kažkada tokią auklėjimo akciją norėjom inicijuoti V.Vasiliauskui ir Š.Keserauskui. Nes anie prakaitavo, tyrė ir nustatė, kad su bankų mokesčių tarifais yra gerai, taip sakant “всё законно”. Problema buvo legaliai sužinoti jų sąskaitas ir kontroliuoti, kad bankas nesuorganizuotų kokio nors spec plano “Наши”, kuriam yra netaikomas pinigų įskaitymo mokestis.

    Šiuo atveju, ATKREIPIU DĖMESĮ, kad reikalingas ne tik asmeninės sąskaitos numeris, bet reikia sužinoti ir sąlygas taikomas jo sąskaitai, taip pat gauti pažadą mėnesio pabaigoje pateikti informaciją kiek paramos gavo iš internautų ir kiek mokesčių sumokėjo bankui už daug “darbo ir investicijų reikalaujančias” pinigų įskaitymo paslaugas.

  2. 1. esu tikras, kad Nerijui Mačiului už pavedimą net ir iš kitų bankų pinigai nenuskaičiuojami (pats esu swedbanke, auksinė paslauga, jokių mokesčių už gaunamus pavedimus nėra).

    2. jeigu manote, kad nieko nekainuoja teikti pinigų išgryninimo paslaugą , esate arba jaunas nelabai suprantantis iš viso kas vyksta pyplys, arba tiesiog kvailas žmogus, arba norite pasirodyti prieš savo skaitytojus nelabai vykusiai argunementais. turbūt paskutinis variantas. būkite mieli bent jau paskaičiuokite kiek kainuoja nupirkti (nuomoti) ir aptarnauti bankomatus, kiek kainuoja inkasacijos paslaugos ir kiek kainuoja bankomatus suintegruoti su konkretaus banko vidinėmis informacinėmis sistemomis (jeigu nesate su tuo susidūręs, esu tikras prašausite maždaug šimtu kartų).

    3. ar tikrai žinote, ką reiškia “common sense”?

    • O jūs žinote, kiek kainuoja ofisinių patalpų nuoma Vokiečių gatvėje ? Tai gal reikia apmokestinti įėjimą į banko patalpas ?
      Aš neginčiju banko teisės imti mokestį, tačiau jūsų pateiktas argumentas nelabai stiprus :)

      • ne reikia, o galima. aišku atsirastų apkiautėlių kurie dėl to pradėtų verkti ir skųstis, kiti tiesiog pasirinktų kitą banką.

    • Ponas Donatai, nuo šiol kiekvienas Jūsų komentaras šiame bloge apmokestinamas 1 euru, kadangi įtikinote mane, jog verta pasiskaičiuoti savo rašliavoms skiriamo laiko kainą.

      • VD

        Mindaugai, turėtum nurodyti savo banko sąskaitą, kad Donatas turėtų kur pervesti pinigus.

      • prašau, tikrai galite apmokestinti. aš tokiu atveju tiesiog pasirinksiu nerašyti komentaro. bet tikrai nepradėsiu skųstis, kad kažkas apmokestino komentarų rašymą savo bloge.

        • JG

          Donatai, žinoma turite tokią pasirinkimo galimybę. Kol kas. Tačiau kas bus, kai:
          – “commonsense”, kartu su kitais blogeriais pasisamdys įtakingus lobistus;
          – bus priimtas vyriausybės sprendimas, kad bendravimas balsu yra sudėtingai kontroliuojamas (visokios propagandos, nacionalinio saugumo, nusikalstamumo prevencijos priežastys)
          – todėl turi būti ribojamas iki 10 žodžių per dieną (na, užtenka gi, kad žmonai pasakyt “labas rytas”, “duok valgyti” ir “viso gero” bei “labanakt”, dargi rezerve šiek tiek lieka – jei būsite geras, leis taupyti šventiniam tostui)
          – o visas bendravimas su darbdaviais, draugais, parduotuvėje, konkreiai – visiškai visais privalo būti vykdomas tik per blogą (jį galėsite pasirinkti laisva valia)

          Manau, kad labai greitai blogo sukūrimui prireiks milžiniškų investicijų, administravimo sąnaudos išaugs, blogeriai statysis dangoraižius, kad įkurti visas reikiamas darbo vietas – žinoma tai atsispindės paslaugų apmokestinime…
          Tuomet kiekvieno komentaro įkainis nemažiau nei patrigubės, papildomai atsiras mokestis už prisijungimną, “klikinimą”, skaitymą ir bet kokius kitus veiksmus,

          P.S. sąmoningai panaudojau hiperbolizuotą alegoriją, nes kartais tik taip žmonės suvokia situacijos scenarijų ir absurdiškumą.

          • Būtent – komercinių bankų lobizmas siekiant išgyvendinti grynuosius verčia abejoti bankų peršama “kaštų apskaita”. Rytoj užsodins ant debetinių kortelių, “nes reikia mažinti šešėlinę ekonomiką”, o poryt “vartotojų prašymu” debetines pakeis kreditinėmis.

            Gera alegorija.

        • Donatai, šiuo mudu panašūs – aš taip pat nesiskundžiu banko kainodara. Rašiau apie ekonomisto minties vingius.

    • Konkurencija šioje situacijoje galėtų būti tik tuo atveju, jei valstybė įtakojama bankininkų lobistų, nebūtų uždraudus grynųjų operacijas (limitus). Dabar, kaip pilietis, aš neturiu jokio pasirinkimo ir galimybės atsisakyt banko paslaugų.

    • Pypli. Tai gal tu gali paaiskinti, man kaip kvailam ir noeko nesuprantanciam, kaip gi ten yra su uzsienio bankais, kad nei uz viena is isvardytu dalyku nereikia moketi? Ar Lietuvos bankai, gal kokie prioritetiniai?
      P.S. Zasine

      • ponas žąsine, kai kuriuose užsienio bankuose nėra pinigų išgryninimo mokesčio, kai kuriuose užsienio bankuose jis yra. nėra taip, kad Lietuva būtų vienintelė pasaulyje valstybė, kurioje reikėtų mokėti pinigus už grynųjų pinigų išėjimą bankomatuose.

        • Is patirties:
          Uk nei vienas bankas neima ne tik mokescio uz pavedimus I/is bet kurio banko salies viduje ar isgryninima (iki tam tikro limito per diena) is bet kurio banko bankomato (ta prasme – su lloyds korta issigrynini is rbs, hsbc ar natwest), bet jie nemokamai isduoda, bet kada keicia ir visaip kitaip administruoja ne tik debetines, bet ir kreditines korteles, daro akcijas atrakcijas – suteikia galimybe naudotis kreditke be palukanu iki 36 men ar ilgiau (jauti jega? Nusipirkai kazka su kreditke ir 3(!) metus nemoki palukanu, tik minimalia imoka, basically – free credit), ir dar visa kruva paslaugu teikia nemokamai – tik tam, kad savo babkes, santaupas ar alga pervedinetum pas juos. Nemokamai, beje tiek internetu, tiek pas kasininke.

          Lietuvoj, bl, net einamajai saskaitai imamas aptarnavimo mokestis 😀 kreditkej – menesinis mokestis 😀 darai pavedima, tai sumoki pavedimo mokesti ir dar sumoki gaudamas pavedima 😀 ir viskas uz tai, kad tas funcijas atlieki pats… arba judini vargsa klerka.

          Davai, dar paginkime banka 😀

    • Donatai, kalba tik apie komisinius. Kiba iš jų bankas gyvena? Paskolos, konsultavimas, tarptautiniai pavedimai, VP prekybos mokesčiai.

  3. Super! Mane irgi sudiorgino tas jo išsišokimas. Kam jau kam, bet bankai privalo tylėti šioje situacijoje ir tikėtis, kad išplauks tvarkingai, bo situacija jau nebejuokinga. Jeigu jau nori buti geriems, tegu bent vienas issisoksta dabar pasiulydamas daug geresnes isgryninimo sąlygas arba netgi visai nemokamai padaro. Konkurencinis pranasumas sioje vietoje butu garantuotas.

  4. Kartais tokios diskusijos primena ginčus apie vištą ir kiaušinį – ar bankai turėtų nustatinėti kainodarą pagal sąnaudas, ar visgi (atsižvelgdami į situaciją) vykdyti labiau socialiai atsakingą verslą (taip skatinant apskritai naudotis jų paslaugomis). Nors pasipiktinimo banga apie taikomus įkainius šiek tiek primena protestus, kuomet privatizavus “Telekomą”, buvo apmokestinti skambučiai (dabar juk nieko nestebina, kad už skambinimą vienaip arkitaip reikia mokėti?), tačiau vyrauja tik emocijos ir nesigirdi argumentų, koks šioje vietoje galėtų būti “win-win” sprendimas…. Kad ir bankam apsimokėtų teikti paslaugą, ir vartotojai neliktų “nuskriausti”.

  5. VD

    Siūlau visiems naudotis savo galva. Burbulo nepūsti.
    Aš manau, čia eilinis žingsnis “atsikratome grynųjų”. O kad visi kalbės apie bankomatų apmokestinimą, o ne apie grynųjų atsiskaitymo mažinimą, tam KAM reikia dar net geriau.

  6. Jei žmogus pasakytu tiesą, kad bankai irgi verslas ir kad jie stengiasi gauti maksimalų pelną, dabar rašytumėt, kad jis visiškai nieko nesupranta viešuose ryšiuose. Ir tikriausiai būtumėt teisus.

    • JG

      Tuo atveju dar galėtume kalbėti apie atitinkamų valstybinių tarnybų veiklos trūkums (?). Nes netgi dvi priežiūros tarnybos, kažkodėl yra neįgalios suvaldyti bankų įkainius. Ir, kažkodėl, lyg netyčia, abiejų tarnybų vadovai ir bankų interesai turi sąsajas su viena teisinė firma “iš penkių didžiųjų raidžių”.

      Ir kas galėtų paneigti, kad neegzistuoja visapusiškas kartelinis susitarimas ne tik tarp bankų, bet ir tarp juos kontroliuoti lyg ir turinčių organizacijų (beje, išlaikomų iš mūsų sumokamų mokesčių)?

  7. Sutinku, kad grynųjų administarvimas yra kainuojanti veikla bankui. Sutinku ir su tuo, kad nesu detaliai susipažinęs su bankų kaštais kiekvienos iš paslaugos atveju (nors esu tiek projekjtavęs, tiek diegęs nemažai bankinių ir kitokių finansinių sistemų).
    Ar negali būti viena iš galimybių neimti mokesčio, jei pakeisti verslo modelį? Yra be galo paslaugų, kurios nemokamos, tačiau kompanijos kitaip susirenka pajamas. Pavyzdžiui, gmail yra nemokamas, tačiau Google uždirba iš kitus, Facebook. Grįžtant prie bankų, nemažai bankų užsienyje visiškai neima jokio išgryninimo mokesčio. Vėlgi, nesu ekspertas, bet mano nuomone, jie arba dengia tai iš kitų savo veiklų, arba grynųjų operacijos yra tik būdas prisivilioti žmones, kurie tikėtina laikys savo santaupas, pervedinės atlyginimus, vėliau, tikėtina tas pats žmogus ateis paskolos, ir pan. O iš bankas jau tikrai ras kaip uždirbti.
    Turiu kelias sąskaitas skirtingose šalyse – tame tarpe ir Lietuvoje, ir tik Lietuvoje man jų turėjimas, o neduokdie reguliarus pinigų pervedinėjimas, gryninimas ir kiti atsiskaitymai kainuoja pinigus. Yra šalių, kuriose bankai man moka pinigus, kad tik atsidaryčiau sąskaitas , o už keikvieną potencialų bankui pinigų įnešimą, moka papildomai. Pavyzdžiui, pervedinėji savo atlyginimą – ~100-200Eu/metus gaunu iš banko. Už tai, kad laikau santaupų taupomojoje sąskaitoje (beje, suma, kuria vidutines pajamas žmogus pragyventų ne daugiau pusmečio) – dar kokį 100-150EU. Kadangi persinečiau ten savo II pakopos pensiją, dar gal 200EU (tiesa, šis bonusas buvo vienkartinis).
    Taigi, kažkaip nerandu atsakymo, kas neleidžia to daryti Lietuvoje: įstatymų bazė, vartojimo kultūra, rinkos mastai, etc?

    • Sveiki,

      gal galite nurodyti banka(us), kurie uz Jusu isvardintas paslaugas “moka” savo klientui?

  8. […] FB paskyroje. Vėliau komentaras buvo pakomentuotas Lidžitos. Mindaugas irgi nusprendė šliūkštelėti žibalo į laužą. Prie visų prisijungė net Visatos Valdovas, sunerimęs dėl Swedbank’o […]

  9. Cha cha cha.. Va čia tai gerai pasijuokiau :)

  10. Siūlau pamėginti ir čia, pervedant iš kitų bankų įkainiai identiški!
    >>>
    A/s LT407180300004467079
    AB Šiaulių bankas
    Banko kodas 71800
    SWIFT kodas CBSBLT26

    Linkėjimai!

  11. […] kurie negirdėjo nuo ko viskas prasidėjo, kviečiu pasiskaityti vyrukų iš Common Sense minčių čia ir čia, Rokiškio Rabinovičiaus įrašų čia ir čia ir Lidžitos užrašų čia ir čia. […]

  12. pinigų nuvertėjimas 2003-2013, lietuvoje apie 48 proc( Statistikos departamentas) tai jei banke laikydami neuždirbate tiek, tai kam juos laikote banke, geriau jau išleiskite , ypač jei esate jauni:)

  13. […] pasigavo Blogosferos VisValdas. Vėliau Mindaugas tęsė temą, pasiūlydamas bankams apmokestinti tualetus. Po tokių apšildančių atlikėjų auditorijos energijos palaikymas man jokių sunkumų […]

Jūsų komentaras