Lietuvai – 25. Ar už tokią Lietuvą kovojome ?

Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybes atkurimo dienos, koncertas "Ðaukiu að Lietuvà" Vilniaus Katedros aikðtëje.

Foto pasiskolinta iš http://juozulevicius.lt/musu-trispalve-sis-tas-ir-kai-kas-daugiau/

Tą eilinį, pilką vasario trečiadienį Hansas išėjo iš savo ofiso Amsterdamo centre ir neskubėdamas nužingsniavo iki artimiausios Starbucks kavinės. Už didelį kapučiną sumokėjo kažkiek Eurų ir atsisėdo prie laisvo stalelio. Gurkšnodamas kavą Hansas prisijungė prie vieno greičiausių pasaulyje interneto ryšio ir peržvelgė įvarias vietines bei pasaulio naujienas. Perskaitė pažįstamo blogerio straipsnį, kuriame autorius šalies vadovus atvirai išvadino prietrankomis. Peržiūrėjo bendramokslių įrašus socialiniame tinkle. Atrodo dar taip neseniai kartu gėrė alų Edinburgo bare po egzaminų, o dabar visi išsibarstę po visą pasaulį.

Taip pat Hansas peržvelgė skrydžių kompanijų bei viešbučių pasiūlymus, juk artėjo ilgasis savaitgalis, kurį galima praleisti grožintis Luvru ir Eifelio bokštu Paryžiuje arba mėgaujantis Barselonos užeigų atmosfera, ar skanaujant jūsų gėrybes Sardinijoje. Keletas pelės mygtuko paspaudimų – ir bilietai nupirkti, viešbutis užsakytas. Juk taip paprasta keliauti – nei vizų, nei pinigų keitimo.

Baigdamas gerti kavą, Hansas apžvelgė kavinę. Prie vieno gretimų staliukų sėdėjo trys studentės kažką karštai aptarinėdamos angliškai. Girdėjosi ispaniškas bei vokiškas akcentai. Prie kito staliuko buvo susėdę šeši studentai iš Kinijos, kurie kartu aiškinosi bei sprendė kažkokius uždavinius. Amsterdamas jau tapo tarptautiniu studentų miestu.

Manau daugelio tinklaraščio skaitytojų kantrybė jau baigia išsekti mėginant suprasti šią mano lyriką. Kas gi bendro tarp Lietuvos, už kurią kovojome, ir šio Amsterdamo vaizdelio. Juk toks vaizdas gali būti ne tik Amsterdame. Taip gali būti ir Paryžiuje, Madride, Berlyne ir pan. Tačiau svarbiausia, kad tai nėra išgalvotas vaizdelis – jis tikras, tik tai vyko ne Amsterdame, o Vilniuje, vienoje iš Vokiečių gatvėje esančių kavinių (nors ir ne Starbucks‘e). Visa kita yra gryniausia tiesa – ir angliškai kalbančios studentės, ir kinų studentai, ir Eurai bei keliavimo laisvė.

Šiandien Lietuvoje švenčiame didelę šventę – prieš 25 metus Lietuva ne tik nusprendė, bet ir viešai pareiškė savo nusiteikimą atkurti nepriklausomybę. Aš manau, kad tai tikrai puiki proga įsivertinti, ar tikrai už tokią Lietuvą tada kovojo(me).

Man neretai tenka bendrauti su tais, kurie buvo priešakinėse kovos linijose. Turiu pripažinti, kad jų prisiminuose, ta Lietuva, už kurią jie kovojo atrodė kiek kitaip. Pasižiūrėkime, kokią Lietuvą turime ?

  • Lietuvoje veikia daugiapartinė sistema, ir vyksta (kartais su nedideliais pažeidimais) demokratiniai rinkimai.
  • Lietuvoje aš galiu viešai (pvz. savo tinklaraštyje) pareikšti, kad Prezidentė remia užsienio verslininkus, o vietinius ignoruoja, kad Premjeras yra žioplys, nes nemato neefektyviai valdomų valstybės finansų, kad ministras su ministerija nemoka valdyti projektų – ir man už tai niekas neiškels bylos ar neuždraus mano tinklaraščio.
  • Lietuvoje bet kas gali kreidutėmis paišyti įvairiausius užrašus ar piešinius po Prezidentės langais (pamėginkite tokią akciją Raudonojoje Aikštėje).
  • Lietuva yra Europos Sąjungos bei NATO narė, kaip Prancūzija, Olandija ar Vokietija.
  • Lietuvoje vienas greičiausių internetų, dauguma turi mobilius telefonus, neretas net daugiau nei vieną.
  • Mes galime keliauti po didžiają pasaulio dalį be apribojimų, vizų ir pan.
  • Mūsų studentai mokosi įvairiuose Europos universitetuose, o pas mus mokosi studentai iš viso pasaulio.
  • Mes galime emigruoti – t.y. išvažiuoti gyventi, mokytis, dirbti į kitas šalis. Ir tam nereikia mėnesių mėnesius laukti KGB leidimo.

Aš galiu privalumus vardinti ir vardinti. Ar Lietuva – ideali šalis ? Tikrai ne ! Yra joje ir korupcijos, ir betvarkės, ir duobėtų gatvių bei kelių. Yra joje ir socialinės nelygybės, ir diskriminacijos apraiškų. Ir medicinos sistema galėtų būti geresnė, ir valdžioje mažiau durnių, ir mokesčiai mažesni, ir pensijos didesnės. Ir dar daug dalykų galėtų būti geriau.

Taip, Lietuva tikrai ne tokia, kokią įsivaizdavo kovojantys tada. Tačiau nepaisant visko, aš manau, kad mes turime daug geriau nei galėjome tikėtis prieš 25 metus.

O atsakant į klausimą – Ar už tokią Lietuvą kovojome ? mano manymu yra tik vienas atsakymas. Mes kovojome (ir jei reiks vėl kovosime) ne už kažkokią Lietuvą, o už teisę mums patiems nuspręsti kokia ta Lietuva turi būti, už teisę patiems tą Lietuvą kurti ir už teisę gauti savo poelgių bei veiksmų rezultatus (gal ir ne visada džiuginančius). Lietuva yra ir bus tokia, kokią ją mes padarysime. Ją kurti ir statyti – tai mūsų laisvė, teisė ir pareiga.

Su gimtadieniu, Lietuva !

komentarų yra lygiai 4

  1. Bu

    Pats kovojai, ar siaip patrijotines myntis issitaske po 3 devineriu? Butu kuo girtis….

  2. max

    pastebėjau, kad štai tokį klausimą, tiksliau teiginį , kad ne už tokią Lietuvą kovojo, paprastai išsako žmonės niekada, ir tada prieš 25 metus, už Lietuvą nekovoję.Ir dabar, ir ateitį nekovos. Tai tokie nachalaivščikai, kuriems yra vienintelis poreikis – ištrauk ir padėk. Kas labiausiai kritikuoja valdžią? Tie , kurie net neina balsuoti.

    • Būtent. Labiausiai verkia tie, kurie nieko nedaro, o mano, kad kažkas jiems privalo užtikrinti atlyginimą, gerą valdžią, kažkokias sąlygas, nors nelabai žino kokias ir t.t.

  3. Gražus ir šiltas tekstas, Neriau. Labai jam pritariu ir aš irgi akivaizdžiai matau daug progreso visose srityse, aišku yra dar ir daug vietų kurias reikia tobulinti, bet ne per diena ir Roma buvo pastatyta.

  4. […] savo sveikinime rašiau apie tai, kad Lietuva jau nesiskiria nuo daugelio Europos šalių. Šiemet galiu tik […]

Jūsų komentaras