Kaip iš laiką valgančio padaryti pinigus gaminantį verslą

Dauguma žmonių pradėjo verslą tikėdami, kad verslas suteikia laisvę. Tačiau realybė neretai būna kitokia – vietoje lauktos laimės tenka dirbti po 10-12 val per dieną ir be atostogų. Galbūt verslas suteikia finansinę laisvę, bet gal pinigų yra daugiau, ne todėl, kad jų daugiau sukuriama, bet todėl, kad yra mažiau laiko juos išleist ? Kodėl gi taip nutinka ?

Dažniausiai pasitaikantis įsitikinimas bei mitas, kad kiekvienas verslas ir jo problemos yra unikalūs. Kokios būna unikalios problemos?

  • Per mažai klientų ir maži pardavimai
  • Vėluojama vykdyti gautus užsakymus
  • Nekvalifikuoti darbuotojai
  • Mažėjanti rinkos dalis
  • Sunku išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus
  • Darbuotojai užsiima „saviveikla“ – t. y. daro ne tai, ką reikia
  • Trūksta pinigų investicijoms
  • Bankai neskolina
  • Įmonės savininkas/vadovas dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę

Ar iš tiesų šios problemos tokios unikalios? Jeigu simptomatika labai panaši, galima daryti prielaidą, kad visuose versluose, nepaisant to, kokie jie skirtingi, esminė problema yra tokia pati.

Visų pirma reikėtų pradėti nuo verslo esminio tikslo. Ko savininkai nori iš verslo? Uždirbti pinigus dabar ir ateityje. Tam, kad įmonė uždirbtų pinigus, ji turi būti pelninga. Bet pelnas yra nepakankama sąlyga pinigų turėjimui. Kai mąstome apie pinigų uždirbimą ne tik dabar, bet ir ateityje, tada atsiranda noras patenkinti klientų poreikius. Svarbiausia versle yra neabsoliuti uždirbamų pinigų suma. Pvz., verslininkas turi du verslus: iš vieno jis uždirba 100.000 Lt per metus, iš kito – 1.000.000 Lt per metus. Kuris verslas yra geresnis savininko požiūriu? Ar užtenka tokios informacijos apie verslo gerumą?

Reikia pasiskaičiuoti investuoto kapitalo grąžą, kuri ir yra vienas iš svarbiausių verslo efektyvumo rodiklių. Investuoto kapitalo grąža apskaičiuojama iš sukurtos pridėtinės vertės (Throughput) atėmus veiklos (Operating Expenses) išlaidas ir padalinus iš investicijų (Investment).

ROI

Tenka pastebėti, kad dažniausiai smulkaus ir vidutinio verslo savininkai net nežino koks jų investuoto kapitalo pelningumas.

Nuo ko pradedama gerinti investicinė grąža arba pelnigumas? Dažniausiai pradedama nuo taupymo – nuo kaštų ir veiklos išteklių mažinimo. Mažinimo pastangos, nukreiptos ne į didžiausias veiklos išlaidas, apčiuopiamo pagerėjimo neduoda. Reikia pradėti nuo pačių didžiausių veiklos išlaidų – dažniausiai tai yra darbo užmokestis. Jį galima mažinti keliais būdais:

  • Mažinant žmonėms atlyginimus.
  • Mažinant darbuotojų skaičių.

Neretai tai vadinama gamybos procesų optimizavimu, t. y. kaštų mažinimu.  Optimizavimas reiškia – prie esamų aplinkybių rasti geriausią variantą (prie esamų kainų ir pardavimų pritaikome savo pajėgumus). Tikriausiai sutiksite, kad bet kokį tobulinimo procesą įmonėje reikia matuoti. O kaip galima pamatuoti optimizavimą? Optimizavimas daugelyje atvejų reiškia darbuotojų atleidimą. Jeigu įmonės tikslas yra uždirbti pinigus, tuomet reikia didinti uždirbamų pinigų kiekį, pinigų uždirbimo greitį. Jokių optimizavimų. Žinoma, veiklos išlaidas reikia kontroliuoti, nes jos turi tendenciją augti. Bet išlaidų kontrolė nuo išlaidų mažinimo iš esmės skiriasi.

Kitas pelningumo gerinimo žingsnis gali būti investicijų sumažinimas. Investicijų sumažinimas išsaugant tokį patį pelną gerina investuoto kapitalo grąžą. Investicijos yra dviejų rūšių:

  • Investicijos į ilgalaikį turtą (pastatai, įrengimai, transporto priemonės)
  • Investicijos į trumpalaikį turtą (žaliavos, pusgaminiai, gatava produkcija)

Kuo daugiau trumpalaikio turto, t. y. atsargų, tuo lengviau pagerinti investicijas.

Geriausias žingsnis yra sukuriamos pridėtinės vertės didinimas. Tačau tai galima padaryti tik parduodant daugiau ir brangiau, o tam būtina turėti konkurencinį pranašumą.

Kas gi skira smulkiuosius verslus nuo stambiųjų?

Smulkiajame versle dažnai savininkas ir vadovas yra tas pats žmogus.

Antra, daugeliui jų verslas tiesiog atsitiko – jie yra puikūs savo srities specialistai (projektuotojai, programuotojai, dizaineriai, baldininkai ir t.t.). Tokie vadovai neturi formalaus vadybinio išsilavinimo. (kaip ir Jonas iš Jonbaldos)

Dažnai šie verslininkai tvirtina, kad pinigai nėra svarbiausias jų veiklos tikslas.

Tokiose įmonėse nėra standartizuotų procedūrų, matavimų ir bendravimas vyksta kaip šeimoje. O neretai, įmonės darbuotojai ir yra šeimos nariai. Tai nėra blogai, kol yra nedidelė įmonė, bet kai ji tampa didesnė, formalaus bendravimo nebuvimas stabdo augimą.

Smulkiojo verslo gyvybingumas beveik nepriklauso nuo veiklos, šalies, mokesčių sistemos, korupcijos lygio ir pan. Verslo sėkmę nulemia trys esminiai dalykai:

  1. Darbo įrankiai, kuriuos įmonė naudoja.
  2. Darbuotojų kvalifikacija.
  3. Vadybos metodai.

Vienas iš geriausių šalies/šakos efektyvumo arba darbų organizavimo efektyvumo rodiklių yra sukuriama pridėtinė vertė, tenkanti vienam darbuotojui per laiko vienetą. Tačiau neretai smulkaus verslo įmonės pagal šį rodiklį atsilieka nuo stambaus verslo įmonių.

Kertinė vadovo dilema

Bet kokia įmonė turi augti. Yra du augimo keliai:

  • Raudona augimo kreivė. Užtikrina įmonės ilgalaikį gyvavimą.
  • Žalia augimo kreivė. Labai dažnai įmonė nustoja keistis, nes bijo prarasti tai, ką turi.

RedGreen

Sėkmingas verslas yra stabilus verslas. Vadovas turi skirti savo laiką verslo stabilumo užtikrinimui. Bet stabilumo neužtenka verslo sėkmei. Vadovas turi skirti laiko ir verslo augimui. Kyla dilema, kam skirti laiką ir dėmesį. Pirmiausia, vadovas stengiasi užtikrinti verslo stabilumą: dirba su esamu srautu (ir jo apribojimu). Kartu jis dirba ir pačiame procese/esamame sraute (ypač aktualu smulkiame versle). Taip pat jis stengiasi užtikrinti verslo plėtrą: dirba su plėtros iniciatyvomis. Tačiau viskam laiko neužtenka, ir neretai verslas žlunga.

VadovoDilema

Kas yra esminis įmonės augimo apribojimas? Dažniausiai tai vadovų sugebėjimai (įpročiai, įgūdžiai, žinios) ir pajėgumai (skiriamas laikas) suplanuoti, vykdyti ir kontroliuoti tobulinimo iniciatyvas. Vadovo (ribotas) dėmesys ir yra pagrindinis apribojimas augimui. Tenka konstatuoti faktą, kad daugelis vadovų neturi sisteminių verslo sistematizavimo žinių, todėl daro tai, ką moka – dirba įmonėje (o ne su įmone), t. y. atlieka darbuotojų darbus, nors turėtų statyti verslą.

Nuo ko reikėtų pradėti tobulinti įmonę?

Vienas iš svarbiausių dalykų yra verslininko noras pasikeisti. Jei jis nesikeis, norimo rezultato nebus.

Atrodytų, kad viskas turėtų prasidėti nuo pardavimų auginimo. Tačiau augantys pardavimai nesusitvarkius vidinių procesų – tai dar daugiau problem. Todėl pirmiausiai reikia susitvarkyti vidinius procesus užtikrinant jų skaidrumą bei valdomumą.

Kadangi įmonės vadovo(ų) dėmesys – pagrindinis įmonės augimo apribojimas, tai labai svarbu imtis teisingų veiksmų sprendžiant šią problemą. Kaip elgtis su apribojimu? Apribojimų teoriją galima būtų apibūdinti vienu žodžiu – susifokusavimas. Pirmiausia, tai reiškia žinojimą, ne ką reikia daryti, o ko tikrai nereikia daryti. Tai yra nedarymas visų kitų (nereikalingų) dalykų.

Apribojimų teorijoje yra numatyti 5 fokusavimo žingsniai. Pirmiausia, reikia nustatyti sistemos tikslą ir jo matavimo vienetus. Toliau yra penki žingsniai:

  1. SURASTI apribojimą.
  2. Nuspręsti, kaip IŠNAUDOTI apribojimą.
  3. PAJUNGTI visą sistemą priimtam sprendimui.
  4. PRAPLĖSTI apribojimą.
  5. Jei apribojimas persikėlė, GRĮŽTI į pirmą žingsnį, bet NEPASIDUOTI inercijai.

Kaip aptarėme anksčiau, pagrindinis įmonės augimo apribojimas yra vadovo(ų) dėmesys, todėl labai svarbu jį efektyviai išnaudoti. Todėl labai svarbu teisingi vadovo laiko valdymo įgūdžiai.

S. Covey knygoje „7 efektyviai veikiančių žmonių įpročiai“ pristatė laiko kvadrantą, kuris puikiai tinka vadovų dėmesio apribojimo sprendimui. Jis suskirstė darbus į keturis tipus pagal svarbą ir skubumą. Pirmas kvadrantas yra skubūs ir svarbūs darbai, antras kvadrantas yra svarbūs, bet neskubūs darbai (pvz., sugalvoti naują produktą rinkai. Dažnai antro kvadranto darbai turi savybę tapti pirmo kvadranto darbais), trečias – nesvarbūs, bet skubūs darbai, ketvirtas – nesvarbūs ir neskubūs darbai. Vadovas daugiausia laiko turi skirti antram kvadrantui.

Labai svarbu, kad verslo savininkas/vadovas paskirtų atsiranda laiko įmonės tobulinimui. Vadovas turėtų suplanuoti vieną dieną per savaitę (galima du pusdienius), kuomet jis skirs laiko darbui su kompanija. Antras dalykas, ką vadovas turėtų padaryti, tai dienos fotografiją – suregistruoti, kokiems darbams per dieną jis skiria laiką. Visus daromus darbus reikia suskirstyti į svarbius ir nesvarbius darbus. Toliau vadovas turi nuspręsti, kokių darbų jis nedarys  ir perduos daryti kitiems (rutina neturi užimti daugiau nei 20 % laiko). Tuomet galima daryti kitus pokyčius.

Pirmiausia yra būtina sudaryti ir įsidiegti svarbiausių rodiklių sistemą, leidžiančią nuspręsti, kada vadovo įsikišimas yra būtinas. Tuomet turint gali dėmesį sutelkti į įmonės procesų kūrimą, standartizavimą bei tobulinimą: pardavimų ir gamybos procesams. Užtikrinus vidinių procesų stabilumą galima susifokusuoti ties plėtra. Sėkmingai plėtrai būtina turėti strategiją. Taigi, vadovo dilema išsprendžiama skirtingu metu skiriant laiko skirtingiems dalykams. Pirmiausia, reikia užtikrinti įmonės sisteminį stabilumą ir tuomet galima aktyviai užsiimti augimu, be kurio įmonė ateities neturi.

Bet tam, kad įvyktų pokyčiai, reikia, kad kompanija būtų pasiekusi tam tikrą brandos lygį. Pagal brandą kompanijos skirstomos į tris tipus:

  1. Ambicingos. Nepatenkintos dėl „neišnaudotų galimybių“. Nepripažįstančios vidutinybės.
  2. Pasitenkinusios. „Geras gyvenimas“ – smalsios, pasiruošusios išklausyti, bet nepasirengusios veikti. Aklos galimybėms.
  3. Krizinės. Įmonės, kurios mano, kad jei tai nesuveiks, tai „tikriausiai joms galas“.

Tuos, kurių netenkina esama situacija, kuriems nusibodo būti savo verslo įkaitais, kviečiu prisijungti prie jau šeštą kartą rengiamos verslo sistematizavimo praktinės programos Nuo Amato prie Verslo, kuri prasideda spalio 11 dieną.

Taip pat kviečiu pasiklausyti mano pokalbį su Raigardu Musnicku Verslo bitėse.

komentarų yra lygiai 13

  1. ” Verslo sėkmę nulemia trys esminiai dalykai:
    Darbo įrankiai, kuriuos įmonė naudoja.
    Darbuotojų kvalifikacija.
    Vadybos metodai.”—verslo sekme nulemia ne irankiai,o gaminamas produktas,ne darbuotoju kvalifikacija,o ju motyvacija,o sekmingi vadybos metodai visur yra vienodi.

    • Paaiskinsiu ishsamiau.”Darbo irankiai”-pvz. kasos aparatas-niekaip neitakoja “verslo sekmes”.Magistras,stovintis prie kasos aparato taip pat neitakoja pajamu dydzio.”Vadyba” is viso yra atskira plati tema-ka jusu tipo “vadibinikas” su pradiniu ishsilavinimu,gali pasakyti ekonomikos magistrui stovinciam prie kasos aparato?:)Problemos yra visai kitur ir kitokios.Verslininkas ne “pinigus uzdirbineja”,o kuria VERTE,kuri reikalinga vartotojui.VERTE gali buti net ne materialus produktas ar paslauga-ji gali buti patogi kioskelio padetis ,kuriame parduodami vulgarus niekuciai.

      • Sekmingam verslui pirmiausia reikia suprojektuoti “VERTE”,kuria mes pasiulysim vartotojui.O tai gali buti “padetis”,”greitis”,”kokybe”,”nustebimas”, i t.t.Ne instrumentai i ne kvalifikacija nulems tokios vertes pardavimus,nes bet kokis verslas dalyvauja TURTO MAINUOSE.Verslas keicia savo sukurta verte i vartotoju sukurta verte .Todel nerius teisingai pastebejo viena dalyka-didziausios verslo ishlaidos yra darbo uzmokestis.Kodel?Nes tik darbuotoju darbas ir kuria VERTE.Ir ta verte ne tiek priklauso nuo darbuotoju kvalifikacijos,kiek nuo ju motyvacijos dirbti -kurti VERTE. Irankiai ir vadyba yra treciaeiliai dalykai.

      • Jei ekonomikos magistras prie kasos aparato, tai su vadybos metodais tikrai negerai… O pelno siekiancios įmonės tikslas vis tik uždirbti pinigus jos savininkams. Vadovo darbas sudėlioti viską taip, kad įmonė suteiktų vertę klientams. Klientai pinigus moka už gaunamą vertę. Vis tiek esmė uždirbtas pelnas ir pinigai. Ties verte viskas baigiasi tik labdaros organizacijose.

        • Klystate,mielas Tamsta.Labdaros organizacija kuria verte,taciau neatlieka turto mainu.Ji tiesiog atiduoda sukurta verte tiems ,kuriems jos reikia.O ash kalbu apie esmine verslo savybe i principa-TURTO MAINUS.Darbuotojas su darbdaviu taip pat dalyvauja turto mainuose,nes vienas turi vienos rusies turta,o kitas-kitos.Pvz. vienas turi kapitalo sankaupu,o kitas turi miklias rankas.

          • Ar tikrai labdaros organizacijos nedalyvauja turto mainuose? O kuo tuomet yra mokami atlyginimai jos darbuotojams? Pagyrimais ir rąštais? Labdaros organizacijos kuria verte, bet iš to negauna pelno jos steigejai/investuotojai.

            Ir jei jau staiga pasukote nuo pradžioje taip gintos vertės prie turto mainų, tuomet ko gi tikisi steigėjai įkurdami naują įmonę? Ar tik ne didesnės turto grąžos, t. y. pinigų? Tad komercinės įmonės steigiamos dėl pinigų, o norėdamos tuos pinigus gauti jos turi sukurti vertę klientams. Jei iš sukurtos vertės negaunami pinigai, tuomet tai labdara ir to netinka vadinti verslu. Verslas turi uždirbti pinigus, kad galėtų vykdyti jūsų įvardintus turto mainus. Jei vis tiek manote, kad vertė čia svarbiau, tuomet siūlau įsteigti prekybos įmonę, pirkti pvz. naujus TV po 1500 Lt, o pardavinėti po 15 Lt. Vertė pirkėjui bus neįtikėtina, bet kaip bus reikalai su pinigais ir kiek laiko įmonė gyvuos? Kol parduos pirmus 10 TV? Jei TV netinka, tai pakeiskit juos bet kokiu kitu jums gerai žinomu dalyku.

            • Tamsta painiojate savokas ir santykius.Labdaros organizacija nedalyvauja turto mainuose,nes ji savo sukurta produkta(verte) -ishdalina neatlygintinai.Pvz. maxima su vilkysciu pienine -dalyvauja turto mainuose.Nes kiekviena uz savo produktus ir paslaugas apsikeicia tam tikra sutarta vertes mato priemone-pinigu suma.:)Ar pajutote i supratote skirtuma.Labdaros organizacija ir jos darbuotojai dalyvauja turto mainuose,taciau-“vidiniuose”.Taciau globali labdaros organizacijos sukurta verte ir produktas yra ATIDUODAMAS neatlygintinai.Labdaros organizacija juk neishdalina labdaros savo darbuotojams?:)

          • Pritariu dėl vieno dalyko, kad stengiamasi įsitikti verslo savininkams ir vadovams, kurie perka konsultantų paslaugas. Pas kolegas iš TOC per didelė koncentracija į process & tools bei savininkų baimes. Pilna sėkmingo proceso formulė yra people + process + tools.
            O šiap įdomu dėlei, TOC galėtumėte papasakoti jūsų realias sėkmės lietuvoje tai įkvėptų kažką veikti labiau nei kunigų pamokymai, pamokymai ir pamokymai. Lietuvoje jau turime pavyzdinių lean įmonių apie kurias plačiai žinoma , o galėtumėte papasakoti apie sėkmingas TOC įmones (juolab kad dirbate jau daug metų).

            • Va butent-Yra pagamintas paketas paskaitu apie logistika,sandeliavima ir t.t.,kuri reikia pelningai parduoti,pavadinus paslaptingai–“apribojimu teorija”.Tce-nieko blogo,jei tik kas tai perka.Linkiu tik sekmes:)

  2. Visada stebiuosi žmonėms, kurie sako, kad pinigai nesvarbu, o svarbu vertė. O tai kuo vertė matuojama ? Metrais ? Papūgomis ? Vertė matuojama pinigais.
    Kuriant vertę yra patiriamos veiklos išlaidos, beigi reikalingos investicijos.

    O apie tai, diskutuoti aie įrankių įtaką, tai net nematau prasmės. Jeigu žmogus mano, kad motyvuotas darbininkas su kastuvu padarys daugiau vertės nei vidutinės motyvacijos ekskavatorininkas su savo įrankiu (ekskavatoriumi).

    O kas turi užtikrinti darbuotojų motyvaciją jei ne teisingi vadybos metodai ?

    • Darbuotoju motyvacija kuria ne vadyba:)Vadyba organizuoja darba-kvalifikuotu(nes-motyvuotu) darbuotoju darba.Darbuotojo motyvacija ir sukuria to paties darbuotojo kvalifikacija,nes jis motyvuotas (darbo uzmokesciu-turto mainais) kelti kvalifikacija ir daugiau vertes sukurdamas gauti daugiau ir atgal.

  3. Mieli ponai.Kokiu budu jus ketinate uzverbuoti kvalifikuota darbuotoja,jo -nemotyvuodami?Kvalifikuoti darbuotojai dirba tik del labai svariu motyvu:)

  4. Commonsense įsigijo naują faną :) Absoliutų Briedą. :)

  5. […] spręstinus klausimus galima suskirstyti į dvi esmines kryptis – verslo stabilumo ir plėtros užtikrinimo. Sėkmingas verslas yra stabilus verslas, todėl […]

  6. […] spręstinus klausimus galima suskirstyti į dvi esmines kryptis – verslo stabilumo ir plėtros užtikrinimo. Sėkmingas verslas yra stabilus verslas, todėl […]

  7. […] spręstinus klausimus galima suskirstyti į dvi esmines kryptis – verslo stabilumo ir plėtros užtikrinimo. Sėkmingas verslas yra stabilus verslas, todėl […]

Jūsų komentaras