Holistinis jausmas (2): valdžios DNR, arba kodėl gaunasi kaip visada

Pirmojoje serijoje žadėjome atskleisti skandalingą valdžios DNR formulę beigi atsakyti į visiems rūpimą klausimą, kiek ir kokių valdininkų, galimai ir teisėsaugininkų, Lietuvoje būtina atleisti.

Tą dabar ir padarysime.

Pradėkime nuo valdininkų atleidimo. Egzistuoja trys variantai: neatleisti nė vieno, atleisti dalį ir atleisti visus. Štai taip:

Pradėkime nuo visų mylimo p. Kirkilo, katras sako, kad valdininkų atleidinėti negalima. Tiesa, ne visais atvejais. Citata versta iš anglų kalbos:

Noriu pabrėžti, jokiu būdu negalima atleidinėti žmonių. Ir jie turi tai žinoti. Taip, jų atleidimas duotų trumpalaikį finansinį sutaupymą, tačiau tuo pačiu nulemtų ilgalaikes neigiamas pasekmes. Paprasčiausiai žmonės, pamatę, kad pagerinę veiklą gali būti atleisti, jokiais būdais nenorės toliau gerinti veiklos ir atsiras didžiulis pasipriešinimas pokyčiams. Tokiu atveju visada reikėtų surasti sprendimą, kaip panaudoti perteklinius žmogiškuosius išteklius teikiant papildomas paslaugas ar kitais būdais didinant vertę visuomenei.

Trumpai tariant, p. Kirkilas sako, kad jei įstaiga pagerino veiklą, tai atsiradus pertekliniams pajėgumams, jų nereikėtų mažinti. Manau, kad tokį požiūrį p. Kirkilas nusižiūrėjo nuo japonų, puoselėjančių TPS – tai beveik Lean, tik taikomas žmonių siauresnėmis akimis. Japonas darbgavys gali visą gyvenimą pradirbti vienoje darbovietėje, atitinkamai japonas darbdavys gali per gyvenimą būti atleidęs vos keletą žmonių. Netgi per recesiją japonų kompanijose atleidimai buvo reti, nepaisant to, kad gamyba stojo. Užtat darbininkai nuo sustojusių konvejerių buvo siunčiami šluoti gatvių ir rinkti šiukšlių, žinoma, įmonės sąskaita.

iPad mini

Beje, ar girdėjote, kad Lean metodika, tokia sėkminga Japonijoje, nepasiteisino JAV? Priežastis gan paprasta. Štai vyrukas, Bobas, Standfordo MBA pirmūnas, padarė puikią karjerą ir gauna pastovėti užu vienos iš Fortune 500 firmelių, kažką gaminančių, vairo. Norėdamas pateisinti akcininkų pasitikėjimą, raitojasi rankoves ir imasi visuotinio veiklos gerinimo. Savaime suprantama, diegia Lean, mat veikia pas japonus, turi suveikti ir Amerikoj. Stebuklų nebūna – viską padaro by the book, ir še tau boba devintinės, gamyklėlės ima puškėti greičiau, atitinkamai pilnėja gatavos produkcijos sandėliai. Atrodytų, kad Lean suveikė. Bet neskubėkime girti Bobo.

Su sąlyga, kad naujose rinkose parduoti nėra paprasta (net ir amerikonui), o akcininkai, ypač smulkieji prekiautojai lūkesčiais, reikalauja parodyti didėjančią kompanijos vertę, Bobas turi parodyti, kad ne veltui Stanforde graužė vietinių maldeikienių knygas tuo metu, kai kieti vyrukai spardė kiaušinio formos futbolo kamuolį. Taigi mūsų superCEO paskaičiuoja, kad su sąlyga, jog gamybos efektyvumas yra pagerėjęs, galima būtų atleisti šiek tiek darbuotojų, kas duotų ženklų fiksuotųjų kaštų sumažėjimą kitą ketvirtį.

Taip padaręs Bobas tampa žvaigžde. Jis ne tik pagerino gamybos efektyvumą, bet ir padidino kompanijos vertę. Bobo kaina Fortune 500 smėlio dėžėje pakyla ir jis, žinoma, neatsispiria naujam karjeros iššūkiui kitoje kompanijoje.

Bėda tik, kad praėjus maždaug pusmečiui po atleidimų, fiksuojamas efektyvumo mažėjimas. Žmonės nebesutinka tęsti Lean iniciatyvų ir tobulinti veiklą, mat pamatė, kuo tai baigėsi. Tiesa, Bobas čia jau nebedirba, tad mažėjantis gamybos efektyvumas yra naujo CEO galvos skausmas. Ir tas galvos skausmas vadinasi Lean, davęs tik trumpalaikį efektą, kurį akcininkai jau pamiršo. Užtat darbuotojai šį keiksmažodį atsimins dar ilgai.

Eikime prie visų mylimo p. Šimašiaus. Jis keletą metų sukosi valdiškų reformų epicentre, ir, neabejokime, žino, ką šneka.

Supratau ir dar vieną dalyką. Yra žmonių, kurių tiesiog neįmanoma pakeisti. Jiems tiesiog reikia duoti pailsėti. Jų nėra tiek daug. Mano manymu, apie 10 proc. valstybės tarnautojų turėtų būti atleisti arba jiems pasiūlytas paprastesnis darbas.

Akimirka iš p. Šimašiaus susitikimo su rinkėjais

Visą p. Šimašiaus pranešimą, skaitytą Tarptautinėje viešojo sektoriaus efektyvumo konferencijoje, galite pažiūrėti žemiau. Prašiau Remigijų kalbėti angliškai, bet jis arba užmiršo, arba nesuprato prašymo, arba tiesiog nusprendė šnekėti savo rinkėjų kalba. Toli eis.

Didžiausias p. Šimašiaus išsakyto siūlymo atleisti dešimtadalį valdininkų trūkumas yra tai, kad šis pasiūlymas realybėje yra neįgyvendinamas. Abejojantiems pradžioje siūlau nieko neatleidinėti, o tik sudaryti atleidžiamųjų sąrašiuką (vardas, pavardė, pareigos, įstaiga). Komentaruose laukiame idėjų, kaip jūs tai padarytumėte. Kviečiame neriboti savo fantazijos.

Įtariu, kad finalinėje .xls failo versijoje tų veltėdžių, kuriuos minėjo p. Šimašius, nebūtų. Užtat ten rastųsi liberolai, konservatoriai ir prijaučiantys (jei sąrašas būtų sudarinėjamas dabar) arba socialdemokratai, paksistai ir panašūs (jei sąrašą sudarinėtų valdant dešiniesiems). Taip pat sąraše atsidurtų visokie nepritapėliai, bandantys pūsti prieš vėją (tame tarpe Milda Dargužaitė), gudresni už savo viršininką, greitesni už pensinio amžiaus “patyrusį” kolegą, nelojalūs šonan dirbti įgudusiam bosui.

Taigi idėja atleisti dešimtadalį būtų gal ir nebloga, jei kas nors pasakytų, kaip tą dešimtadalį atrinkti. Su sąlyga, kad veltėdžiai kaip niekas kitas moka išgyventi beigi bujoti biurokratinės raizgalynės sąlygomis, metų metus pampti užkaboriuose, susiradę užuovėją užu didžiulės spintelės su stalčiais, kur laikomi dokumentai, kurių jūs nesulaukiate. Jie yra absoliutus mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas, mat nauda (sukuriama vertė) iš tokių darbuotojų yra kaip iš piktžolės ar parazito: ne tik nieko gero neduoda, resursus srebia, bet dar ir kitiems augti trukdo.

Ir čia mes prieiname visų mylimo p. Andriaus Mamontovo iškeltą idėją apskritai sugriauti ministeriją, ir pastatyti naują:

Dainininkas iliustravo – jeigu staiga Kultūros ministerijos neliktų, niekas nė nepastebėtų, kad jos nebėra, nes paprasčiausiai ministerija neatlieka savo funkcijų. „Mechanizmas neveikia, jį reikia išardyti ir surinkti iš naujo“, – nusijuokė A.Mamontovas.

Pasiūlymas geras tuo, kad apsieitume be .xls failo. Blogas gi tuo, kad neaišku, pagal kokią instrukciją išardę surinkinėtume. Mat jei surinksime pagal ankstesnį modelį, tai, žinokite, vis tiek mechanizmas neveiks. O sukurti naują modelį, kaip ir bet kokiame R&D, iš pirmo karto tikrai nepavyks.

Reziumuodami beigi vizualizuodami gauname štai tokią dilemą.

atleidimu_dilema

Apatinėj šakoj atleisti mums siūlo p. Šimašius, o viršuj atleisti mums neleidžia p. Kirkilas. Abu savaip teisūs, nes remiasi skirtingomis prielaidomis. Ponas Mamontovas į konfliktinį debesį netilpo, nes jis muzikontas, o mes gi čia apie vadybas (o ne apie šituos debesis).

Kaip išspręsti šią dilemą?

Ogi labai paprastai. Užteks pažiūrėti prieš mėnesį mūsų surengtos konferencijos key note pranešėjo šnekos vaizdo įrašą.

Ponas Ken Miller siūlo į valdišką sektorių žiūrėti kaip į vamzdžių raizgalynę. Vamzdžiai susisipynę, susiraizgę, užsilankstę. Mes įstaigoms paduodame savo poreikį (prašymą pažymai, projekto suderinimą, skundą, etc.) pro vieną galą, o rezultatą gauname kitame raizgalynės gale. Jei norime pagreitinti srautą, turime irba ištiesinti vamzdžius (prisiminkite, kas nutinka su srove perlenkus šlangą belaistant daržą), irba juos sutrumpinti. Simple as that. Valdininkai čia niekuo dėti. Ne jie užraizgė vamzdžius, kuriuose dabar priversti tūnoti.

Vamzdžiai. Galvokite apie valdiškas įstaigas kaip apie vamzdžių raizgalynę, ir suprasite, kaip pagerinti jų veiklą.

Kaip tie vamzdžiai susiraizgė? Kas kaltas? Tuojau sužinosite. Prieš tai pateiksiu Kirkilo&Šimašiaus dilemos sprendimą.

Šekit: jei valdžios įstaigų vamzdžiai tiesūs ir trumpi, veltėdžiai neturės už ko pasislėpti, kur užlįsti ir tūnoti. Tiesių trumpų vamzdžių terpė nepalanki veistis parazitams, taigi atleisti nieko nereikės – veltėdžiai patys dings. Ne kartą esu rašęs, kaip tai nutinka ištiesinus ir išskaidrinus pardavimų procesus (firmose) – šūdmaliai pardavėjai, gyvenantys nuo atmazkės iki atmazkės tarp savaitinių susirinkimų greitai parašo pareiškimą, mat parazituot nebėra sąlygų.

O dabar, pasinaudodamas minėto Ken Miller įžvalgomis, atskleisiu, kas kaltas už biurokratiškų vamzdžių raizgalynę. Jūsų žiniai, kaltas valdžios DNR. O pastaroji susideda iš taip vadinamųjų CYA elementų.

Štai STT krestelėjo BNS Jūrates, ir kur buvus, kur nebuvus Prezidentė jau teikia BPK pataisas žurnalistams ginti. Nuo šiol (tiksliau nuo to momento, kai/jei pataisos įsigalios) visos kratos turės būti filmuojamos (mat gi reikia užtikrinti korektišką kaukių baliaus eigą). Pasak Prezidentės, tai užkirstų kelią piktnaudžiavimui ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms bei efektyvią teisių gynybą.

Puiki idėja, jei ne mažytis niuansas, į kurį dėmesį atkreipė p. Cininas, nekart čionais cituotas sveiko proto teisėjas:

Kiek tai kainuos pinigais ir darbo sąnaudom. Kas aprūpins kriminalistus vaizdo fiksavimo technika ir kas filmuos? Specialus etatas bus? Telefonu darytį vaizdo įrašai tiks? reiks konkurso vaizdo filmavimo technikai įsigyti? pamirštama, kad jau yra kratos teisėtumo garantas- kviestiniai BPK 145 str. 4 d. Užuojauta ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir operatyvininkams.

Tai yra CYA visame gražume. Dėl vieno nevykusio atvejo užlankstoma visa vamzdyno atšaka. Neduokseim, tokia pataisa būtų priimta: darbo prisidės ne tik kaukėtiesiems vyrukams, bet ir advokatams beigi prokurorams (“Ar telefonas/kamera, kuriuo filmavote, sertifikuotas?”), teismo ekspertams (“Ar įrašas nesumontuotas/neiškarpytas?”), žurnalistams (“Skelbiame jums kratos vaizdo įrašą!”). Apie tai, kaip šis Prezidentės siūlymas paveiktų bylų nagrinėjimo trukmę, turbūt, niekas nepamąstė. (Tai, kad nepamąstė, kiek tai kainuotų, ir iš kur paimti lėšų, neturėtų stebinti.)

Tiesa, neatskleidžiau, kaip išsišifruoja CYA. Kartą gavęs uodegon valdininkas nebenorės to pakartoti. Todėl padarys viską, kad uodega būtų apsaugota. Cover Your Ass, ponios ir ponai. Nesvarbu, kad prisidengus sėdynę valdiškuose vamzdynuose randasi naujų tūbelių, mazgų ir sklendžių. CYA paskirtis yra vienintelė – apsaugoti nuo pakartotinių smūgių į minkštąją. Niekas nesėdėjo ir tyčia nekūrė tokio gremėzdiško ir lėto valdiškojo sektoriaus. Tiesiog kažkada vienas pridengė  sėdimąją su reikalavimu pildyti registrą kad nepasimestų, kitas su reikalavimu mėnesį derinti su visuomene, kad visi spėtų pareikšti nuomonę, trečias su įpareigojimu filmuoti visas kratas.

Štai jums ir paaiškinimas, kodėl kaskart norime kaip geriau, o gaunasi kaip visada.

komentarų yra lygiai 16

  1. Išskaidrinus pardavimų procesus (firmose) – šūdmaliai pardavėjai, gyvenantys nuo atmazkės iki atmazkės tarp savaitinių susirinkimų greitai parašo pareiškimą, mat parazituot nebėra sąlygų.

    Kur cia galiu rasti toki irasa pas Jumi?

  2. Ken Miller auditorija tokia susikaupusi, kad nepasijuokė nei iš vieno jo bajerio. Net pasimetė bičas.

  3. […] Mindaugas Voldemaras ir jo amerikoniškas kolega viską teisingai čia sulankstė […]

  4. Ačiū už įrašą.

    Mano komentaras čia: http://simasius.popo.lt/2013/11/22/1168/

  5. Sėdėjau prieky, tai mačiau atsisukęs, kad minia šypsosi. Juoktis, matomai, konferencijose nedera.

  6. bullshit ( kaka )

    • Ačiū už vertimą, būtume likę nesupratę jūsų nuomonės.

  7. Kirkilo žodžiai, kad negalima atleisti yra ir Goldratt siūlomos strategijos esmėje – jei turi laisvų pajėgumų, tai turi dirbti kad juos išnaudoti. Bet Šimašius į valdžią papuolė, nes rinkėjai (UAB LT akcininkai) nusprendė, kad Kirkilo veiksmai valdžioje neatitiko akcininkų lūkesčių. Tad buvo paimtas Šimašiaus tipo vadovavimas – cut costs. Rezultatas – UAB LT vis dar nebankrutavus. Šito konflikto niekaip dar neišrišu – net jei vadovas supranta, kad reikia didinti pralaidumą, panašu, kad jis nespėja to pasiekti per tą laiką, kuris jam duodamas. Gal dėl to ir apribojimų teorija niekaip į mainstream neįeina, nes cut costs veikia daug greičiau, nei bet koks pralaidumo didinimas? O kas sukelia CYA?

  8. I ta vamzdyna manau reiketu ziureti, kaip pradzioje blogo minima, priverstini “istatinio kapitalo auginima”, i jo augimo viltis ir kt. Isivaizdavus, kad tu biurokratu istatinis kapitalas ir yra vamzdynas, vamzdyno kurimas, prieziura ir kt. As manau, kuo toliau tas vamzdynas tik veses ir veses. Mano nuomone, turetu but sukurtas ciklas, kurio gale taikiai turetu visi metaliniai sukreivinti vamzdziai pjaunami is pagrindu, ir keiciami naujais, tiesiais, ivertinus pereito etapo bedas. Deja, musu civilizacijoje tokie konkretus ciklo uzdarymai vykdavo tik karu, revoliuciju ir kt pagalba. Turbut tai dar vienas zingsnis kuri zmonija turi ismokti perlipti taikiai ir solidariai.

  9. Superine Ken paskaita. Labai patiko, nors aš ir iš privataus sektoriaus, bet mintys teisingos, ir manau pavyks kažka pritaikyti pas mus. Tik tie pagerėjimai, oi kokie nelengvi būna.

    P.S. Commonsense.lt turinys beveik visada būna super, bet dizainas, usability ir “skaitomumas” tragiškas. Šitas blogas Jūsų konsultacijų verslui padeda generuoti “leadus” ir keista, kad Jums nesinori turimos svetaines pasigerinti, kad būtų lankytojams geresnė svetainė ir padėtų Jums pritraukti daugiau užklausų.

    • Ačiū už pastebėjimą, ypač dėl websaito. Pastaruoju metu kaip tik atsinaujinome, susitvarkėme dezainus ir usability, bent jau mums taip atrodė iki Jūsų komentaro. Mums saitas dabar kaip tik atrodo prasmingai – būtume labai dėkingi, jei konkretizuotumėte savo pastabas, kad galėtume atsižvelgti.

      Dėkui!

      • Kelios pastabos:

        USABILITY:

        1. Svetanes virsus, vertikaliai, didelis, lankytojai turi scrollinti daugiau negu reikia.

        Svetaines virsuje galetu buti 2 eiluciu tekstas apie ka si svetaine, ka joje naudingo rasiu. Tada ateinu ir per 1 sekunde matau, ar cia tai ko man reikia.

        2. Sriftas straipsniuose per mazas, nepatogu skaityti. Paaugliu saitams galima su mazesniu sriftu daryti, nes jie gerai mato. Arba delfi, nes nori nenori, o daug info turi sugrusti.
        Pasiziurekite kokie sriftai:
        http://www.conversion-rate-experts.com/

        Ir siaip ten naudinga pasiskaityti, kuriant svetaines.

        3. Komentarai.
        Rasom sviesiai pilkai, ant balto fono :) Negerai, nera kontrasto sunku skaityti. Raides darykit arba tamsiai tamsiai pilkas, arba juodas.
        Tas pats ir rasant komentara, kuriame raudonai pabraukia spellchekeris. Gal del to ir komentaru daug trumpu?

        4. Citatose lietuviskos raides, yra kaip boldu parasytos. Kazkas su sriftu negerai.

        5. Privatumo politika, pas jus tokia gana idomi:
        http://www.commonsense.lt/privacy-policy/

        RINKODARA:

        6. Svetaines apacioje erdve neisnaudota. Susidekit grazius paveiksliukus su nuorodomis pvz.
        Verslo optimizavimo paslaugos,
        Pardavimu optimizavimo paslauga.

        Tada logiskai gautusi, paskaitai Jusu protinga straipsni, ir gali eiti teirautis del Jusu siulomu paslaugu.

        Galit paziureti, kaip as savo svetaineje padares:
        http://gocrazy.lt/bernvakaris/ekstramalus-bernvakaris

        KITKAS
        http://www.toc-marketing.lt/pardavimu-konvejerio-paslauga/
        Pasiulymas idomus, gaila mano verslas jam oer mazas,
        bet zinot, kad statistiskai konversija, ant tamsiu saitu
        buna mazesne, negu tamsios raides sviesus fonas?

        Čia greit surašiau, bet padirbėjus 4-8 valandas galima butu isvis super plana padaryti.

        • Labai ačiū, pamėginsiu atitinkamai patiuninguoti, kiek sugebėsiu!

  10. Sveiki,
    Gaila, kad neteko sudalyvauti Jūsų organizuotoje konferencijoje, bet manu, kad mano darbdavys to nebūtų supratęs. Kadangi pats dirbu viešąjame sektoriuje (jau 3 metus) ir darbas toks, kad nuolat tenka bendrauti su skirtingais savivaldybės skyriaia ir viskokiom kitokiom biudžetinėm institucijom ir įstaigom, galiu drąsiai pareikšti, kad viešajame sektoriuje apribojimų teorija neveiks (). Ne ta prasme, kad negalėtų veikti dėl kažkokių konkrečių priežasčių, o paprasčiausiai, kad viešojo sektoriaus įstaigų tikslas nėra uždirbti pinigus. Vėl: iš dalies kaip ir yra, bet visais atvejais pinigų jiems uždibti nereikia. Juos paprasčiausiai – DUODA. Duoda tiek, kiek prašo. Prašo visuomet daugiau, nei reikia iš tikro. Gauna tiek kiek gauna. Ir sekančiais metais vėl prašo. Dar tais atvejais, kai pinigai duodami už tam tikrą rezultatą (pavyzdžiui už tai, kiek vaikų prisirašė į plaukimo baseiną) kažkoks rodiklis kaip ir atrodo veikia, tačiau pats rezultatas – kiek vaikų per 10 baseino gyvavimo metų laimėjo medalius niekam neįdomus. Ir vėl: galbūt tikslas yra tik išmokyti vaikus plaukti. Spėlioti galime, nes tikslo nėra. O jei yra – tai tik „popierinis“, kad kitais metais vėl DUOTŲ.
    Labai, gerai palyginta, kad viešasis sektorius, tai vamzdžių raizgalynė. Lietuvoj skirtumas tas, kad vamzdžiai iš tos raizgalynė dar išmėtyti po visą lauką.
    Man, tai Lietuvos viešasis sektorius atrodo šiek tiek kitaip: viduryje miško ežeras, o ant jo storas ledas (su viskiom daugiametėm įstaigų taisyklėm, procesais, velnias žino kam reikalingom procedūrom). Sąlygų, kad jis pradėtų tirpti nėra. Nebent kokia miela undinė vardu Milda atplaukus kažkur iš gelmių su ilgu grąžtu pragręš skyle ir vanduo pradės fontanu veržtis į viršų. Žiūrėk tuojau iš miško atbėgs koks Bronius ir Birutė ir užkimš tą skylę….
    Tai vat tokia įžanga.

  11. Del Lean. Manau, kritika šios sistemos adresu nepagrįsta. Kiek teko bendrauti su Lean’ininkas jie pabrėždavo, kad “sutaupius” žmogiškuosius resursus jokiu būdu negalima Jų atleisti, nes sistema iškart nustos veikti, žmonės pradės priešintisir t.t. Tai, kad “SuperSEO” atleido žmones, tai ne sistema dėl to bloga, spręndimas buvo blogas.
    Mano nuomone nėra blogos sistemos, ar tai TOC ar tai Lean ar dar kokia nors. Jeigu rezultato nepasiekė kokio tikėjosi, reiškias netinkamai dirbo, ar sprendimus priėmė blogus ir pan.

    • Taip, nerašiau, kad LEAN yra blogai. Rašiau, kodėl Amerikoje LEAN turi prastą reputaciją. Dėl viso kito esate visiškai teisus.

Jūsų komentaras