Katrą viešojo sektoriaus efektyvumą didinsime?

Nuo pat vasaros pradžios kartu su amerikiečiais dirbdamas prie vieno tarptautinio projekto, gaudau viską, kas susiję su viešojo sektoriaus efektyvumu. Savaime suprantama, pro ausis nepraslydo viena šios savaitės žinia, šiaip jau praslydusi 90% proc. mūsų žiniasklaidos.

Prezidentė ragina imtis struktūrinių pokyčių viešajame sektoriuje, nes sumažėjus gyventojų skaičiui Lietuvoje jis nėra efektyvus (vz.lt)

Ir pasakyta šitai buvo ne šiaip sau, o paprašius Prezidentės patarėją išdėstyti prezidentės poziciją dėl svarbiausių iššūkių Lietuvai 2014 metais. Leiskite jus visus pasveikinti, nes pagaliau sužinojome, kas yra svarbiausia (iki šiol organai vyniodavo prioritetų sąrašus, ir atsiplėšdavo vis kitą prioritetą iš rulonėlio prispyrus reikalui).

Kad visiems būtų aišku, patarėjas žemiau detalizuoja, ką reiškia prezidentės “svarbiausias iššūkis”:

būtina viešojo sektoriaus reforma, „didinanti jo efektyvumą ir kokybę, ypač turint mintyje, kad yra sunkiau išlaikyti tą pačią infrastruktūrą ir institucijas, kai per 20 m. gyventojų sumažėjo 20%“

Apie tai ir pakalbėkime.

Daugelyje pasaulio šalių (tiek išsivysčiusių, tiek nelabai) viešasis sektorius dabar patiria pasekmes, sukeliamas generalinės šakninės problemos. Paklausa viešosioms paslaugoms ir jų kokybei irba belenkam, ką gyventojams ir verslui teikia valdiškos įstaigos, eksponentiškai lenkia turimus pajėgumus. Petras nuėjo į “Swedbanką” (TELE2, “Statoil”, “McDonald’s”, “Lietuvos draudimą”, kt.) pasiimti naujos kortelės (dešrelės, mėsainio, Kasko, kt.)  jį maloniai aptarnavo per 10 minučių, su šypsena išlydėjo ir t.t., ir Petras tikrai turi supratimą, kas yra geras servisas. O dabar tas pats Petras ateina į Kalabybiškio seniūniją (policijos komisariatą, polikliniką, teismą, Žemėbetvarkės tarnybą, Popierių inspekciją, kt.) ir ten įvyksta tai, su kuo visi esame susidūrę ir draugui nelinkėtume.

Taigi vartotojų lūkesčiai didžiuliai, norėtųsi pasijusti gerbiamu klientu ir greitai gauti tai, ko prašai, ne tik makdonalde, bet ir Popierizmo departamente prie Reikalų ministerijos. O pastarasis neturi tiek pajėgumų, kad patenkintų paklausą (neturėti pakankamai pajėgumų (capacity), nereiškia neturėti išteklių. Tai reiškia nesugebėti su turimais ištekliais patenkinti paklausos). Todėl stovime eilėje savaites, operacijos laukiame mėnesius, bylinėjamės metus, o radę išluptą magnetolą pareiškimo nerašome, nes taip parekomendavo pats policininkas (pareiškimus parašome tik tada, kai nulupa BMW veidrodėlius, nes kitaip negausim draudimo).

Tokie mat dalykai dedasi veik visame pasaulyje, išskyrus gal tik veidrodėlių nulupinėjimą. Bet mes, Lietuva, esame specifinė šalis, susidūrusi su atvirkščiu dalyku. Pasak prezidentės (patarėjo), gyventojų sumažėjo 20 %, t.y. sumažėjo paklausa viešosioms paslaugoms. O infrastruktūra, taigi, pajėgumai, liko tokie patys. Vadinasi, viešasis sektorius nebedirba efektyviai. Ir “struktūrinės reformos” šiame kontekste reiškia ne ką kita, kaip valdišką darbą dirbančių žmonių atleidimus. Čia kitąmet, jei ką.

Bet gal valdžios viršūnės klysta (juk irgi žmonės)? Juk jei anksčiau 10 duobkasių per dieną iškasdavo 10 duobių, tai paklausai nukritus 20%, dabar jiems per dieną tereikia iškasti 8 duobes. Taip, vienam duobkasiui tenkančių duobių skaičius sumažėjo ir būtų galima pagalvoti, kad sumažėjo duobkasio efektyvumas. Bet pala, ką jūs į tai, kad dabar duobkasiai dirba nebe 8 val. per dieną, bet 4 val., ir atitinkamai yra perpus mažiau apmokami? Besiaiškindami, kaip čia taip nutiko, įsiveliame į niuansus, kad gal kastuvai dabar aštresni, gal kapinės mažiau molingos, o gal kioskas užsidarė.

Kaskart įsivėlus į niuansus, bet nepraradus vilties surasti teisingą sprendimą, visada verta susitarti dėl tikslo ir jo rodiklių (taip, mes vėl apie rodiklius, работа такая. Bet jei turite minčių, kaip ką nors galima ženkliai pagerinti nenaudojant rodiklių, klokit komentaruose).

Dėl tikslo, manau visi pritarsime prezidentei:

Tikslas – ženkliai pagerinti viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą.

Puiku. O kaip išmatuosime?

Žiūrėti vien išlaidas – kiek mokesčių mokėtojų lėšų išleidžiame – negalime, nes nežinome, kokia tų išlaidų grąža. Gal papildomai išleistas tūkstantis litų (vajė, didėja išlaidos!) davė du tūkstančius grąžos arba išgelbėjo papildomą gyvybę, arba sukūrė darbo vietą studentui. O grąžos žiūrėti, atrodytų, negalime, nes institucijos teikia krūvas skirtingų paslaugų, reta yra vienintelė atsakinga už ką nors konkretaus. Pavyzdys iš netolimos praeities: BPC + RRT + VRM + VPGT = JPTVMT.

Šioje apverktinoje situacijoje yra trys galimi sprendimo keliai. Pirmasis, kuriuo sėkmingai žengia mūsų šalis – nematuoti nieko. Antrasis, kompromisinis, irgi mūsuose aptinkamas – matuoti kiekvieną žagtelėjimą ir raugtelėjimą, jų dažnumą, garsumą ir tarpusavio santykį, net nesusimąstant, kad pastarųjų veiksmų nedarymas teiktų daugiau vertės.

Trečiasis sprendimas – sukurti ir įdiegti universalų vieningą rodiklį, skirtą matuoti skirtingų institucijų efektyvumą ir užtikrinti to rodiklio nuolatinį gerinimą.

Tačiau prieš imdamiesi rodiklio, pirma išsiaiškinkime, ką reikėtų vadinti efektyvumu, o jūs jau patys pamėginkite nuspėti, ką efektyvumu vadina prezidentė.

Anglų kalboje efektyvumas turi dvi paplitusias reikšmes – efficiency ir effectiveness. Efficiency yra tuomet, kai Titanikas pataupo ant gelbėjimo valčių idant daugiau vietos turėtų keleiviams, beigi turėtų mažesnes išlaidas, mat valtys kainuoja. Tikimybė, kad Titanikas nuskęs yra labai nedidelė, todėl įvertinus rizikos laipsnį sprendimas atsisakyti šiek tiek valčių yra labai efficient. Kaip šis sprendimas nulems effectiveness, paaiškės, kai skęsite.

Praretinti gaisrinių esant mažai gaisrų regione taip pat yra efficient. Ženkliai sumažės fiksuoti kaštai, taigi padidės efficiency. Tiesa, pailgės reakcijos laikas, mat pailgės ugniagesių kelias. Bet čia jau effectiveness.

Lietuvoje šių dalykų mes lingvistiškai neskiriam, bet angliškasis renginio pavadinimas leidžia numanyti, kokį efektyvumą commonsense.lt komanda vertina labiau.

Kai išsiaiškinome su tikslu ir terminais, galime eiti prie rodiklių. Ir geriausia būtų pasidairyti po pasaulį, galbūt dviratis jau yra išrastas ir intensyviai minamas.

Gary R. Herbert, 2012-aisiais laimėjęs 3 mln. gyventojų turinčios Jutos valstijos (JAV) gubernatoriaus rinkimus, visoms pavaldžioms įstaigoms iškėlė vieningą tikslą – ki 2017 m. sausio pagerinti valdžios veiklą ir paslaugas mažiausiai 25 procentais. Jei konkrečiai, fomuluotė skamba taip:

Our obligation to the taxpayer requires that we continue delivering outstanding results over the next four years… [Our] target is to improve government operations and services by at least 25% (a combination of quality, throughput, and cost) by January 2017.

Gubernatoriaus minima rodiklių kombinacijos formulė, reiškianti performance, arba effectiveness _ir_ efficiency kartu paėmus, yra tokia: QT/OE arba quality*throughput/operating expenses. Lietuviškai tai skambėtų kaip kokybė*pralaidumas/veiklos išlaidos.

Pralaidumu Jutoje vadinamas našumo rodiklis, rodantis kiek tikslo vienetų per tam tikrą laiką sukuria konkrečios įstaigos. Įstaigų tikslai skiriasi, todėl skiriasi ir jų kuriami tikslo vienetai (pavyzdžiui, išduota leidimų, laiku įvykdyta projektų), tačiau bendras matavimo rodiklis visoms įstaigoms yra taikomas vienodas.

Kokybės kriterijai gali būti greitis (pvz, per kiek laiko išduodamas leidimas), rezultatyvumas (žmonių, įsidarbinusių po perkvalifikavimo kursų, dalis, kt.), paslaugų pateikiamumas ar kt.

Veiklos išlaidos yra visos išlaidos, kiek iš biudžeto atseikėjama konkrečiai įstaigai per konkretų laiką.

Taigi valstijos gubernatorius, kas mūsiškai atitiktų prezidentą, iškėlė aiškų tikslą ir pasakė, kaip bus matuojamas progresas – irba didinate QT, irba mažinate OE:

QTOE

Tačiau su sąlyga, kad sugalvoti QT rodiklį įstaigai nėra paprasta, gubernatoriaus komanda padeda tai padaryti. Surengiami workshop’ai, paprastai bent keli, kurių metu išgryninamas įstaigos tikslas, tikslo vienetai beigi Q ir T rodikliai konkrečios įstaigos atveju.

Tai atlikus, galima sakyti, kiekviena įstaiga įgauna svarstykles. Bet tai dar nereiškia, kad pradėjęs dažnai svertis, imsi greičiau lieknėti. Lieknėjimui paspartinti taikomos įvairios procedūros, daugeliu atveju vadybinės, šiaip jau taikomos privačiose firmose (katroms nereikia spec. rodiklių, nes yra senas geras NP). Žiūri, ar padidinus išlaidas – prisisteigus 20 etatų, nusipirkus IT sistemą už penkis milijonus – padidėja QT; nusprendžia, kur yra srauto apribojimas, kad į jį susitelkus didėtų T; skaičiuoja, ar investicijos praplės apribojimą ir atititinkamai padidins pralaidumą, ir jei ne – velniop tokias investicijas; pertvarko procedūras, kad pagreitintų srautą (Q).

Kitaip tariant, nuo ryto iki vakaro įstaigos dirba tam, kad po ketverių metų pagerėjimas, pagal gubernatoriaus parėdymą, būtų minimum 25%.

Ponios ir ponai, ši viešojo sektoriaus tikslų-rodiklių sistema yra pati pažangiausia pasaulyje. Oficialių tyrimų ta tema negirdėjau, todėl taip teigiu pats, kone pusmetį praleidęs valdiško sektoriaus efektyvumo tarptautiniuose reikaluose. Nė viena kita šalis ar valstija nėra pasiekusi nieko panašaus. Jei manote priešingai, komentaruose aprašykite arba įdėkite nuorodą.

Radusiam kažką geresnio į Jutoje naudojamą viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo modelį (SUCCESS Framework), įteiksime štai tokį bilietą.

6_workshop_ticket

Taip, jūs teisingai supratote: už kelių dienų Vilniuje lankysis Jutos valstijos gubernatoriaus dešinioji ranka Kristen Cox, neformaliai vadinama Jutos vadybos ministre. Ji su kolega Gregu Gardneriu ne tik skaitys pranešimą konferencijoje, bet ir ves workshop’ą įstaigų vadovams – būtent tokį, kokius daro Amerikoj padėdami pavaldžioms organizacijoms susistatyti tikslus ir teisingus rodiklius pagal QT/OE principą ir užtikrinti nuolatinį sistemingą veiklos gerinimą. Ką Kristen Cox komanda daro ir kaip įstaigoms sekasi, gali sužinoti šiame spec. saite.

Apie Vilniuje vyksiantį seminarą plačiau galite paskaityti čia (nemokantiems angliškai – čia), o mėgstantiems filmukus – Kristen Cox iš arčiau.

Džiugu, kad be užsieniečių, atskrendančių specialiai į šį renginį, Kristen seminare dalyvaus ir keli lietuviai iš biudžetinių įstaigų.  Taigi sakyti, kad Lietuvoje valdiško sektoriaus efektyvumas niekam nerūpi, būtų ne visai tikslu.

Kadangi minėtus seminarus ir konferenciją rengiame be ES fondų ar biudžeto paramos, nusprendėme netaupyti. Tad be minėtų amerikiečių atsivežame ~15 vadovų ir ekspertų iš užusienio, nes Lietuvoje, patys suprantate, nieko beveik neturime. Vienintelis lietuviškos valdiškos įstaigos vadovas, kurį drąsiai galime statyti ant pasaulinės scenos, yra Milda Dargužaitė, “Investuok Lietuvoje” direktorė. Ne tik dėl to, kad gali sklandžiai pakalbėti, bet labiau dėl to, kad turi ką pasakyti. Kaip buvo negerai, ką ir kaip darė ir kaip dabar yra gerai. Su apčiuopiamais (išmatuojamais) ženkliais rezultatais.

Ta proga turime skaitytojams dar vieną konkursą. Pažiūrėkite programą (EN arba LT) ir pasiūlykite vieną lietuvišką valdišką įstaigą, kuri būtų galėjusi pasidžiaugti puikiais apčiuopiamais veiklos pagerinimo (efficiency _ir_ effectiveness padidinimo) rezultatais, tačiau dėl mano nežinojimo šiemet liko už borto. Galite agituoti ir už savo darbovietes – tik nepamirškite rezultatų paminėti.

Prizą (žr. žemiau) laimėtojui atsiųsime el. paštu, tad komentaruose nurodykite teisingą e. pašto adresą. Laimėtoją parinksime autokratiniu būdu iki spalio 22 d. vakaro.

pse_first_day_ticket

Pabaigoje grįžtu prie prezidentės (patarėjo) tezės, jau cituotosios:

būtina viešojo sektoriaus reforma, „didinanti jo efektyvumą ir kokybę, ypač turint mintyje, kad yra sunkiau išlaikyti tą pačią infrastruktūrą ir institucijas, kai per 20 m. gyventojų sumažėjo 20%“

Jeigu minima reforma pasireikštų masiniu žmonių atleidinėjimu (ką galima įskaityti tarp eilučių), galiu galvą guldyti, kad viešųjų paslaugų kokybė nepagerės. Atleisti, nukirpti, nupjauti – daug proto nereikia. O atleidimai vardan efektyvumo (efficiency) visuomet turi neigiamą poveikį efektyvumui (effectiveness), mat jokioje organizacijoje žmonės nesutiks gerinti veiklos, jei pagerėjimas grės jų atleidimu. Popierizmo departamentuose dirba ne tik kavą valandų valandas siurbčiojantieji, bet ir sąžiningai dirbantieji pagal, deja, kreivas šleivas taisykles, susimaizgiusius procesus. Pastarųjų neatpainiojus, neištiesinus, nesutrumpinus, nepaspartinus, o tik nušovus 20% raganų, patenkinti augančia paklausą bus dar sunkiau. Žmonės bus dar labiau nepatenkinti.

Juolab raganų medžioklės sezono metu kavytės siurbčiotojai & be muilo landytojai būtent ir sudaro medžiotojų ratelius.

Padėkite Lietuvai. Suraskite lietuvišką žodžio effectiveness reikšmę ir padėkite ją įdiegti.

komentarų yra lygiai 19

  1. O kodėl skirtingos firmos ant skirtingų bilietų?

    • O todėl, kad norint pagal įstatymus teikti kvalifikacijos kėlimo paslaugas Lietuvos valstybės tarnautojams, reikia būti patagintam viename popierių deparatmente. “TOC sprendimai” turi tokį formalų statusą, ir dėl to lietuvius nukreipiame būtent į šitą firmą. Tuo tarpu užsieniečiams aptarnauti naudojame kitą firmą.

  2. Gal dar šitame gi Izraelyje teismai taikydami vadybinius metodus tvarkosi ne ką blogiau, o gal ir geriau nei Jutoj?

    • Čia Jūs bandote gudrauti konkurse dalyvaudamas?

      • Jo. Maniau, kad čia, kaip ir per gimtadienį, toks pats konkursas: tikrinama kaip įdėmiai blogo skaitytojai skaito blogą 😀

        Bet parodžiau nuorodą ir žmonai. Ji valdiškame sektoriuje dirba. Vdruk gal vadovibė pamanys, kad čia gerai ir nusiųs į apsimokymus.

  3. “Radusiam kažką geresnio į Jutoje naudojamą viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo modelį (SUCCESS Framework), įteiksime štai tokį bilietą.”

    Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad vienas iš geriausių efektyvumo didinimo būdų yra neegzistuojančių apribojimų naikinimas juos atpažinus. Jūsų modeliu pasirinkta Juta nėra pinigine prasme suvereni, ir negali sau kelti tokių viešojo sektoriaus efektyvumo tikslų ir kriterijų (ekonominio kontracikliškumo), kokius sau gali leisti suvereni valstybė.

    Jeigu galvoti, kad suverenumo apribojimo atmetimas yra viešojo sektoriaus efektyvumo dalykas, tuomet pavyzdys, totaliai išeinantis iš jūsų užsidėtų rėmų, yra valstybės atsisakymas aptarnauti svetimą pinigų senjoražą. Valstybė pagal savo situaciją ir politines realijas labai panaši į mus – Čekija.

    Čekijos centrinis bankas atmetė ECB senjoražo “pasiūlymus”:
    http://euro-exit.blogspot.com/2013/06/czechs-rejected-ecb-seigniorage.html
    Papildoma info:
    http://en.wikipedia.org/wiki/Czech_Republic_and_the_euro
    ———–

    “Pažiūrėkite programą (EN arba LT) ir pasiūlykite vieną lietuvišką valdišką įstaigą, kuri būtų galėjusi pasidžiaugti puikiais apčiuopiamais veiklos pagerinimo (efficiency _ir_ effectiveness padidinimo) rezultatais, tačiau dėl mano nežinojimo šiemet liko už borto.”

    Jurgelis apie “kontrabandą ir pan.”:
    http://www.bananu-respublika.lt/2013/05/jurgelis-apie-kontrabanda-ir-pan.html
    Pamirštas principas: pareigūnai išaiškinę, sulaikę stambią kontrabandą, yra premijuojami. Toks principas kartą jau buvo įdiegtas, bet jį sugadino aukšti viršininkai. Jie išsirašė premijas sau už kontrabandos sulaikymą, nors ten ir niekaip nedalyvavo. Tada Seimas užpyko ant viršininkų ir tą principą panaikino. O be reikalo. Reikėjo tik pareikalauti, kad principas būtų teisingai taikomas.
    Štai pareigūnai atėmė iš kontrabandininkų beveik penkis milijonus litų grynais. Kodėl tos sumos – dešimt procentų – neišmokėti pareigūnams? Dabar jiems už gerą darbą davė gėlių. Gėles būtų galima duoti viršininkams, o pareigūnams – pinigus.
    ————
    [Rašo, kad “principas kartą jau buvo įdiegtas”. Jeigu buvo, galėtų būti kvalifikuojamas kaip tinkamas, bet per nežinojimą “likęs už borto” pavyzdys.]

    • Ačiū už pastebėjimus.

      Pora kontrolinių klausimų.

      Dėl čekų valstybės, atsisakiusios aptarnauti svetimą pinigų senjoražą: kiek šis sprendimas padidino Čekijos viešojo sektoriaus efektyvumą-veiksmingumą?

      Dėl kontrabandos: idėja, kaip suprantu, buvo gera, bet liko neįgyvendinta (nukilinta), vadinasi, ir rezultatų nepasiekta, ar ne taip?

      • Pirmiausia atsakau į parastesnį klausimą: muitinės istoriją žinau tik pagal Jurgelio pateiktą ironišką tekstą. Ar idėja buvo įgyvendinta, ar tikrai nepasiekė tikslo, ar nebuvo sustabdyta būtent todėl, kad pasiekė tikslą – geriau galėtų papasakoti jis pats. Jeigu (Jurgelis) nuspręs sudalyvauti jūsų konkurse, verkė mano nemokamas pakvietimas :(

      • Suverenios pinigų politikos arba svetimo senjoražo neaptarnavimo nauda jūsų naudojamą formulę papildytu naujais dydžiais ir ji virstų tokia:

        (QT+GDPs)/Gi arba (QT+QTs)/Gi

        Paaiškinimas žemiau. Kadangi formulę rašote angliškai, pasinaudosiu įprastine angliška BVP formule:

        GDP=C+I+G+NX

        standartinėje makroekonomikoje valdžios sektoriaus išlaidų dydis yra lygus valdžios sektoriaus teikiamų paslaugų/produktų ekonominei vertei. Makroekonomikoje

        QT=OE=G

        Kažkaip tas Jutos gubernatorius turi idėją, kad valdžios sektoriaus paslaugų kokybės gerėjimas gali didinti privačiojo sektoriaus ekonominį produktyvumą, t.y. vienu metu atsiliepti ir fiskaliniam multiplikatoriui, ir BVP defliatoriui, ir dar neaišku kam. Artimiausias viskam tam matuojamas dalykas realiojo BVP formulėje būtų pats BVP. Tuomet

        QT/OE tapatu GDP/G

        Visa tai kol kas galioja “išorinio senjoro” pinigų ekonomikai (Jutai). Kad pabrėžti išlaidų išoriniais pinigais išskirtinumą, pažymėkime tas išlaidas Gi, o jų “multiplikuotą” rezultatą – GDPi. Perrašau tapatybę

        QT/OE tapatu GDPi/Gi

        Pradėkime skaičiuoti suverenios pinigų politikos naudą. Tarkime, kad valstybė turi valios (arba Jutos valstija gauna teisę) vykdyti suverenią pinigų politiką ir dalį savo išlaidų pradeda vykdyti suvereniai emituojamais pinigais.

        G=Gi+Gs,

        čia Gs – išlaidos savais, suvereniais. Suvereni pinigų politika dažnai reiškia ir valiutos kurso svyravimą, tai savaime aišku, Gi ir Gs perskaičiuojama į vieną kurią valiutą.

        Kol kas neturime pagrindo manyti, kad savų pinigų įvedimas blogintų fiskalinį multiplikatorių – viešojo sektoriaus efektyvumą. [Prezidentės prilyginimas užsienio gubernatoriui turėjo galingą užslėptą prasmę. Įsivaizduokime, kad prezidentūroje įsikuria asmuo, atstovaujantis savo valstybės, o ne užsienio senjorų interesus, ir nuo to bendras valstybės efektyvumas nepablogėja]. Specialiai šiam vertinimui nedarykime nei prielaidos, kad gerėja.

        BVP/G=(BVPi+BVPs)/(Gi+Gs)

        Taigi, galiu atsakyti į klausimą “dėl čekų valstybės, atsisakiusios aptarnauti svetimą pinigų senjoražą: kiek šis sprendimas padidino Čekijos viešojo sektoriaus efektyvumą-veiksmingumą?”

        Padidino jūsų senosios formulės skaitiklį dydžiu GDPs, vardiklyje palikdamas dydį Gi.

        Efektyvumas iki piniginio suverenumo buvo QT/OE. Dabar jis padidėjo iki

        (QT+GDPs)/Gi

        Valstybės pinigų politika tuo efektyvesnė, kuo santykinė Gi dalis mažesnė. Kokiai nors nepriklausomybę išsikovojusiai Jutai pirmųjų metų Gi dalis valstybės išlaidose galėtų būti 0,75G, antrais 0,5, ir galiausiai nusistovėti ties maždaug 0,25G lygiu.

        Konkretus rodiklio Čekijai suskaičiavimas galėtų būti atskiro tyrimo objektu, bet metodas turėtų būti būtent toks. Paprastai suvereni pinigų politika leidžia valstybei vykdyti “didesnę” socialinę politiką. Jos rezultatai iš dalies atsispindi Wikipedijoje skelbiamuose Gini ir HDI rodikliuose. Čekų abu geresni, nei lietuvių.
        —————-

        Galima galvoti, kad elgiausi pernelyg laisvai, makroekonomiškai interpretuodamas QT kaip GDP. Gal tai koks nors jums geriau nei man žinomas mikroekonominis rodiklis – “apsisukimų didėjimo dėl mažesnės mudos koeficientas”. Visa ta pati logika turėtų galioti ir tam koeficientui, nes mikroekonominiame lygmenyje nėra skirtumo, kokiais – suvereniais ar importiniais – pinigais finansuojamos išlaidos. Tuomet formulę galima rašyti taip:

        (QT+QTs)/Gi

        • P.S. Pagal nutylėjimą suprantama, kad savos ekonomikos finansavimas savais pinigais valstybei nieko nekainuoja. Vidinis senjoražas priklauso pačiai visuomenei, pagal principą “pats sau ponas”.

  4. Efficiency – ūkiškumas, effectiveness – veiksnumas

  5. Tupa ideja. Kadangi visas viesas sektorius laikosi ant popieriaus, tai siulau uzsiundyti zaliuosius. Tegul centrine popieriaus uzsakymo agentura, kiekvienais metais 20% maziau uzsako popieriaus. Ir taip sustabdo visa viesojo sektoriaus veikla. Gal tada prades mastyti, kaip viska cia padarius be 15 suderinimu ir patikrinimu. Va tie suderinimai irba patikrinimai ir yra dydziausios viesojo sektoro mudos.

  6. Efektyvumą galima padidinti sumažinus partijų skaičių iki dviejų:
    – sumažės kaštai- mažiau vadovų postų ir jų palaikančių “tarnautojų” skaičius įstaigose, kurie skiriami/ar sukuriame, valdančiai koalicijai/partijai.
    – padidės pralaidumas- sutrumpėja ir palengvėja “sprendimo” priėmimo kelias…
    Esant dviems partijoms bus galima greičiau įvesti rodiklius, pagal kuriuos pradėsime vertinti įstaigų darbą (tikėtina).

  7. Efficiency – efektyvumas (išėjimo santykis su įėjimu), effectiveness – savybė ar gebėjimas būti efektyviam, pvz. efektingumas (blogesnis efektivingumas, efektitingumas)

    p.s. matuoti reikia 2 aspektus, bent vieną kiekybinį ir vieną kokybinį parametrą.
    Amerikonai linkę matuoti kiekybinius parametrus, o Butanas iš esmės tik kokybinius, tiksliau vieną – bendrą laimingumą.

    p.p.s. kad greičiau suksis teismų karuselė laimingesni nebūsime, reikia ir kokybinių sistemos pokyčių, kurie mažintų bylų skaičių ar konfliktų, kurių neišsprendžia patys piliečiai, skaičių, kitaip sakant priežastis. Bet čia vėl, priklauso ką matuosime :)

  8. Ems

    Komentaras ne į temą:
    Jau norėjau DELFI stiliumi pasijuokti iš parodyto viešai QR kodo, o gi pasirodo, kad yra niuansų!
    Kam įdomu – nuskanuokit :)

  9. Atsiprašau, o ką tamstos formulėje BPC + RRT + VRM + VPGT = JPTVMT reiškia tas JPTVMT? Iššifruokite, plyyyyyyz. Gal čia apie Jūsų mamytę?

  10. Kaip vertintumėt tokios pačios formulės taikymą stambesnių įmonių padalinių efektyvumo padidinimui? T.y. aukščiausia valdžia pareikalauja susiskaičiuoti esamą rodiklį ir jį pagerinti tam tikra dalimi.

    Esu matęs cost cutingo programą stambioje kompanijoje. Atrodė gana linksmai :) Kita vertus, galima suprasti vadovybę, nes nelabai aišku kaip kitaip paprastu ir greitu būdu pareikalauti padidinti efektyvumą. QT/OE atrodo kaip nebloga alternatyva, tik reikia turėti konsultantų, kurie padėtų padaliniams šią formulę pritaikyti. Suprantu, kad būtų gerai taikyti visą TOC, tačiau stambioje įmonėje – tai nepaprastas uždavinys…

  11. Aš jau nebūsiu pirmas, įsivėlęs į lingvistinę diskusiją, bet mano galva, “effectiveness” negalima versti kaip “efektyvumas”. Žiūrint į Utah valstijos pavyzdį ir į dokumentus, kuriuos pavyko susžvejoti Internete apie tai, jie siekia ir Effectiveness (rezultatyvumo), ir Efficiency (efektyvumo lietuviškąja prasme). T.y., jei trauksim rodiklius,
    QT gerinimas gerina effectiveness, t.y., viešojo sektoriaus sugebėjimą suteikti tinkamas viešąsias paslaugas;
    QT/OE gerinimas gerina efficiency, t.y., viešojo sektoriaus efektyvumą suteikiant daugiau viešųjų paslaugų per litą/žmogų/minutę.
    Ir net ir lietuviškąja prasme, efektyvumas nebūtinai reiškia atleidimus ar sutaupymus. Jei Titaniko effiency matuotume atvežtais iki galutinio taško keleiviais per vieną svarą, pamatytume, kad efficiency tikrai nepagerėtų nuo sutaupytų valčių. Čia daug kas priklauso nuo to, ką ir kaip matuojame, ir kokias vertybes propaguojame.
    Manau, tiek efektyvumą, tiek rezultatyvumą reikia didinti tais pačiais metodais – tiesinant procesus. Skirtingais laikais skirtingas šių sričių balansas reikalingas, bet manau, dabar tiek prezidentei,tiek ekonomikai svarbu, kad efektyvumas didėtų, bent jau nemažinant rezultatyvumo. Konferencija tikrai patenkino mano smalsumą dėl to, ką mano tie, kurie iš tikro tai bandė, ir už tai ačiū.

  12. Kadangi nė vienam konkursui negaliu pasiūlyti atsakymo, tai juose ir nedalyvausiu, bet sudomino efficiency ir effectiveness apibrėžimai. Tiksliau bandau suvokti ar pats teisingai suprantu skirtumą tarp jų. Tai čia toliau mano pamąstymai pavidalu “Ar nėra taip, kad…”

    Efficiency nusako vieno subjekto (funkcijos) gebėjimą suteikti pakankamos kokybės paslaugą daliai klientų, kad visas sprendimas (organizacija) būtų pakankamai effective, kad patenkintų visų klientų poreikius. Naudojant Titaniko pavyzdį, valtys (subjektai), nebuvo pakankamai efficient, nes trūko capacity, dėl to visas gelbėjimo sprendimas (organizacija), nebuvo pakankamai effective, kad aptarnautų visus klientus – nepavyko visų išgelbėti. Aišku valčių talpa buvo tik vienas iš apribojimų. Hipotetiškai žiūrint, valtys galėjo turėti ir kokios nors papildomos įrangos kaip, tarkim pripučiamos valtys, užimančios trijų keleivių vietas, bet į tas gumines valtis, toliau nuo avarijos vietos, galėtų būti perkelti jau išgelbėti klientai, o medinės valtys grįžti ir susirinkti dar klientų. Tokiu būdu būtų padidintas local efficiency, tuo pačiu padidinant viso gelbėjimo sprendimo effectiveness. Trumpai, tai efficiency – vienos funkcijos efektyvumas, o effectiveness – sprendimo/paslaugos, kuri susideda iš kelių identiškų arba skirtingų funkcijų, efektyvumas.

    Žiūrint iš gelbėjimo sprendimo Titanike kūrėjo (prezidentės) pusės, buvo pasirinktas bukas optimizavimas – sumažinti valčių (galvų) skaičių, nekreipiant dėmesio į faktą, kad nebus patenkinta paslaugos paklausa. Tai atsakant į klausimą antraštėje, prezidentės pasiūlymas, perskaitytas tarp eilučių, nedidina nė vieno angliško efektyvumo apibrėžimo.

    Jei ne taip suprantu, prašau paaiškinti ant pirštų.

Jūsų komentaras