Fantastinė demokratija

demotyvacija_lt_Lygybe-tai-ne-visada-teisingumas_136862634447 Mėgstu skaityti fantastiką, nes būtent į ją dažniausiai panašios verslo knygos. O jei paimsi knygą apie ekonomiką, gali išvis skaityti kaip detektyvą. Kažkas kažką pastebėjo ir visiems paskelbė savo pastebėjimus. Tokie patys ekonomistai susileido ir padalino Nobelio premijų.

Šis tekstas šiaip ne apie ekonomiką, bet vis tiek apie pinigus. Tvyro progresinių mokesčių tema,  kuria visiems norisi pasisakyti, ir ne po vieną kartą. Geriausia pradėti nuo teisingumo ir lygybės, bet Rokiškis Rabinovičius viską kažkada sudėliojo kiek kitaip. Tiesa, straipsnio pavadinimo jau nepamenu, bet tikiuosi, kas nors komentaruose pasidalins.

Taigi grįžkime prie fantastikos. Fantastas aprašo demokratiją, kurioje yra vienas įdomus principas. Jeigu esi pilietis, tai turi būti savarankiškas, o jeigu nesugebi savimi pasirūpinti,  tavim pasirūpins valstybė, bet tas rūpinimasis bus ne už dyką. Tiesiog imi ir prarandi tam tikras teises, tarkime, teisę į balsavimą.

Trumpiau tariant, fantastinė idėja yra tokia, kad bet kuris pašalpos gavėjas praranda teisę į  balsavimą. Aš pamąsčiau ir nesugebėjau įsivaizduoti, kas čia gautųsi. Negi visi bedarbiai, nedirbančios mamos ir t.t. jau negalėtų balsuoti? Beje, galima eiti toliau. Kiekvienus rinkimus vis kalbam, kad kažkas kažkur balsus pirko. Tik dažniausiai kalbama rašoma, kad arba politikas pirko, arba kažkokia kriminalizuota verslo struktūra. O kodėl aš kaip pilietis negaliu pirkti balsų?

Panagrinėkim paprastą būdą. Jeigu pajamas gauni iš valstybės, tai bus skaičius su minuso ženklu. Ir nesvarbu, dėl kokios priežasties gauni pajamas. Ar tai mokytojos atlyginimas, pensija ar bedarbio pašalpa, tai visiškai ta pati pinigų judėjimo kryptis. O jeigu sumoki mokesčius ar šiaip pasidalini su valstybe savo pinigais, tai jau bus pajamos su pliuso ženklu. Ir valstybė tada sako: už kiekvieną 1000 Lt pilietis gauna po vieną balsą. O tada gali būti milijonierius, bet  jei nesumokėjęs mokesčių, tai ir atleistas nuo balsavimo. Arba gali būti inžinierius, kuris valstybei atidavė 50 tūkstančių mokesčiais, ir še tau, inžinieriau, prašom, 50 balsų. Gali būti pensininkas: kol dirbi ir moki mokesčius, tol balsuoji. O kai ilsiesi, tai ilsiesi ir nuo balsavimo.

Galima dar prifantazuoti, bet kodėl aš tą parašiau, todėl kad vėl prasideda kalbos apie teisingumo paieškas tarp tų, pas kuriuos dar lieka pinigų sumokėjus mokesčius. Visa tai dangstoma teisingumu ir socialine atsakomybe. Va norėjau paklausti, ar tas, kuris daugiau prisideda prie sistemos išlaikymo, gali tikėtis ir didesnės atsakomybės priimant sprendimus? Jeigu jums ši mintis neatrodo šventvagiška, tai žodį „sistema“ pakeiskite į „valstybė“. Ir kaip dabar atrodo? Kas nors pasikeitė?

Beje, nepamirškim ir socialinės atsakomybės: jeigu jau žmogus yra toks socialiai atsakingas, kad jį reikia išlaikyti, ar jis gali socialiai atsakingai priimti sprendimus, lemiančius visų aplinkui gyvenančiųjų reikalus?

Įdomūs klausimai, bet jei juos diskutuosite prie alaus, po penkto bokalo diskusija nuplauks link lygybės klausimo. Jeigu mes tokie jau lygus, tai kodėl vieni dirba darbininkais, o kiti vadybininkais ar valdininkais? Gal todėl, kad žmonės iš principo yra skirtingi, ir negali būti nulyginti. Sovietų Sąjunga bandė visus sulyginti, kažkaip tą pakartoti nesinori. Todėl žmonės, kurie švaistosi šūkiais apie žmonių lygybę, yra idealistai arba sukčiai.

Žinote, o man patiktų, jeigu už mokesčių mokėjimą dalintų balsus sprendžiant valstybės klausimus. Tada gautųsi kažkas panašaus į laikinas akcijas su balsavimo teise. Gal tada nebūtų taip gaila mokėti progresinių mokesčių ir žiūrėti, kaip valstybė atsipirkinėja nuo „socialiai atsakingų“ asmenų. Beje, toje fantastikoje tokius atsakingus asmenis vadina socikais.

komentarų yra lygiai 19

  1. Mintys įdomios ir intriguojančios, tik tekste klaidų daug :)

    • Pataisiau. Mūsuose esmi atsakingas už klaidų pataisymą, tai čia puntukai į mane.

  2. Esant dabartinei mokesčių mokėtojo devalvacijai, kai jis politiškai patampa mažuma ir nelabai įdomus, judėjimas link tokios valstybės valdymo sistemos būtų išsigelbėjimas, manyčiau. Bet kad nepažeisti žmogaus teisių, įvairūs pašalpininkai taip pat turi turėti balso teisę, ko gero :) Kažkada išaudžiau tokią mintį, jog vieni parlamento rūmai gali būti renkami visų, o kiti – tik tikrųjų mokesčių mokėtojų.

  3. Norite iš Račo balsavimo teisę atimt?

    • O tai jis dar nesusirado darbo?

    • Jei ilgai bus Darbo biržos išlaikytiniu, tuomet – taip. Kolkas jo sumoketi mokesčiai (kol dirbo) visgi niekur nedingo. Beje, kažkaip manau, kad jis kur nors ką nors ‘pachaltūrina’ (i.e. straipsniai, renginių moderavimas ir pan) ir gaudamas pajamas moka mokesčius.

  4. Tokios sistemos problema – ji linkusi pereiti į diktatūrą. Daugiausiai pajamų gaunanti grupė susitvarko įstatyminę bazę sau palankia linkme, tokiu būdu gauna dar didesnes pajamas + bonusas – dar didesnė valstybės kontrolė. Iš pirmo žvilgsnio man tai primena kinišką demokratiją su viena valdančia partija.

    • Gal esate teisus. Tik musu atveju tai butu greiciau legalizavimas, negu tolima ateitis.

    • Bet kurios politinės sistemos problema, kad ji linkusi pereit i diktatūrą. Klausimas tik kas bus diktatorius…

      Jei ne paslaptis – o kaip jus isivaizduojat esama sistema? :)

      Savo ruoztu as manau, kad cenzas rinkejams visai nebloga mintis. Taciau mano galva jis ne piniginis turetu but bet protinis. Pagaliau (and I mean it: “pagaliau”) valstybes tarnautojams ivede “bendruju gebejimu testa”, kuris gal ir ner labai sunkus (jei tiksliau – jis lengvas) bet bent jau atsijoja visiskus… nepajegiancius mastyt individus. Imho tai butu visai nebloga mintis. Zinoma tai sukeltu purkstavimus zmoniu, kurie, drisiu pasakyt, iskreiptai supranta zmogaus teises, bet manau, kad saliai uztat butu labai sveika…

      • Esamoje sistemoje balsai perkami netiesiogiai per piarinimą. Sakyčiau tai yra visai neblogas dalykas – interesų grupė, norinti gauti valdžią, turi turėti finansinį palaikymą + turi kažkiek derintis prie elektorato interesų, kadangi priešingu atveju per kitus rinkimus išsipiarinti būtų labai sudėtinga. Aš jokiu būdu neteigiu kad tai yra geriausia valdymo forma, geriausiai atstovaujanti daugumos interesus. Problema yra ta, kad dauguma pati neturi pakankamų ekonominių, politinių, etc. žinių, kad galėtų priimti sau naudingiausius sprendimus, taigi objektyviai nelabai agli ir išsirinkti sau atstovų. Esama sistema leidžia išlaviruoti tarp ekstremumų ir turėti daug maž OK atstovavimą.

  5. Visų pirma, ką reiškia „pats savim pasirūpina“? Nė vienas mūsų nepasirūpiname visais savo poreikiais – naudojamės įvairia valstybės sukurta infrastruktūra. Taigi, reikėtų kažkaip skaičiuoti, ar žmogus daugiau duoda valstybei, ar daugiau iš jos gauna. Ir vėl, nebus taip paprasta suskaičiuoti.
    Mokytojo alga? Nepamirškime, kad jis ją gauna ne už gražias akis, o už valstybei suteiktas paslaugas. T. y. jis parduoda savo darbą. Ir dar susimoka nuo to pardavimo mokesčius. Nėra jokio principinio skirtumo tarp privačioje mokykloje dirbančio mokytojo, kuris ima pinigus tiesiai iš mokinių tėvų ir valstybinėje mokykloje dirbančio mokytojo, kuris tuos pačius pinigus iš mokinių tėvų gauna per tarpininką – valstybę. Priešingai, nei yra linkę įsivaizduoti kai kurie ultraliberalai, valstybiniame sektoriuje dirbantys irgi kuria pridėtinę vertę.
    Pensija? Tai yra draudiminė išmoka, gaunama už sumokėtas draudimines įmokas. Analogiškai ir su bedarbio pašalpa.
    Štai dėl socialinės pašalpos ginčytis jau būtų sunkiau, ją valstybė tiesiog duoda – ji nėra nei užsidirbta (kaip mokytojo alga), nei nusipirkta (kaip pensija ar bedarbio pašalpa).

    Kita problema – tai iš esmės kuria ne demokratinę, o aristokratinę visuomenę. Dalis žmonių yra niekaip neatstovaujami valdžios organuose, todėl labai tikėtina, kad jų interesų ir nebus paisoma. Dar daugiau, labai tikėtina, kad balso teisę turintys visai nenorės įtraukti likusiųjų į darbo rinką (ir taip pasidalinti su jais valdžia) – bent jau taip galime spėti, vadovaudamiesi istoriniais pavyzdžiais. Čia, žinoma, galima ginčytis, ar demokratija iš principo geriau už aristokratiją, ar ne, bet smarkiai tingiu. :)

    • O jeigu ne tingeti, ir sulyginti visas monarchijas su demokratinem valstybem. Galim netiketai atrasti kad Japonija, UK, Danija ir dar keleta mus zavinciu valstybiu yra butent demokratines ir aristokratijos kratinys. Cia ir norejau atkreipti demesi, kad nera absoliutaus gerio ar blogio. Yra tiesiog pasirinkimo variantai.
      O del mokytoju tai cia dar didelis klausimas ar tikrai viskas turi eiti per mokesciu paskirstymo katila. Juk jeigu moki uz elektra, vandeni, kode negali moketi ir uz mokslus? Ir be valstybes paskirstymo katilo. Jeigu valstybei reikia ka nors itakoti, tegul dotuoja, kas dabar vyksta su studentais. Irgi ne viskas yra vienareiksmiska, kad sakytume, kad turi buti tik valstybes finansuojama sritis. O be to yra galimybe uzklasines veiklos.
      Net jeigu kalbeti apie pensija, tai taip pat yra gerai gyvenanciu pensininku ir be valstybes isikisimo ir pinigu perskirstymo mechanizmo.
      Tiesiog bendraujant su zmonemis jauciu dideli mastymo sustabarejima, kuris yra i kaltas mokykloje. Nes gali buti tik mokytojo tiesa. Mazai kas bando pasimuluoti situacijas placiau negu sukalti politiku remai.

      • Tiek Japonija, tiek Danija yra demokratijos. Jokios aristokratijos (privilegijuoto, išskirtines teises turinčio valdančiojo luomo) ten nėra. Yra dekoratyvinis monarchas su labai ribotais įgaliojimais, tas tiesa. Bet toliau visų piliečių teisės lygios. JK su jų lordų rūmais tam tikrą, irgi labai dekoratyvinę aristokratiją galima įžiūrėti, bet faktiškai valstybę valdo demokratiškai rinkti Bendruomenių rūmai. Lordų rūmų įgaliojimai itin menki. Jūs gi siūlote visą aukščiausiąją valdžią atiduoti aristokratijai.

        Dėl mokytojų ir pensijų – taip, klausimas, kaip konkrečiai turi vykti šių paslaugų apmokėjimas, tačiau šis klausimas su svarstoma tema nesusijęs. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad nei mokytojai, nei pensininkai nėra „valstybės išlaikomi“, jie pasirūpina patys savimi (parduodami savo darbą arba naudodami draudimo paslaugą, kurią kažkada nusipirko už savo pinigus). Na, nebent manote, kad kiekvienas darbuotojas yra „išlaikomas“ įmonės, kurioje dirba, ar tos įmonės akcininkų. Arba kad pirkėjas yra išlaikomas „Maximos“, kurioje apsiperka.

        • Taip, mes jau truputi i sona nuvaziavom. Bet uzduosiu klausima kuriam atsakymo neturiu. Kas yra valstybinio mokytojo klientas? Nes tik klientas gali nustatyti verte. Beje taip pat primenu, kad klientas moka pinigus uz paslaugas :). Ir dar kaip ta verte pamatuoti?
          O tai kad pas mus nemokamas mokslas jau senai toks pats nemokamas kaip ir gydymas. Va kodel, tada tu pajamu nelegalizavus ir susimokejus mokescius, gal ir ne tokie islaikytiniai pasirodytu.

          Beje as aristokratines valstybes paminejau, nes jos turi labai daug paprociu ir taisykliu kurios nera istatymais nustatytu, bet ju laikomasi. Gal butent siu taisykliu trukumas kitose demokratinese valstybese ir turi itakos ekonominiam lygiui?
          Tiesiog keli klausimai pamastymui.

  6. Panasu, kad de facto tam tikra tokios “Fantastine demokratijos” forma jau turim — ir ne tik JAV. Zr. http://www.ted.com/talks/lawrence_lessig_we_the_people_and_the_republic_we_must_reclaim.html

  7. Oho

    Vajej koks bullshit’as

  8. Ghmmm… Ir ką gi aš tokio neleistino buvau parašęs, kad mano komentaras cenzūros nepraėjo? 😀

    • WordPress admine i Spama nuejo kartu su kinietiskais komentarais. Turbut Wordpres nepatiko paliktas emailas :)

  9. Neskiriate sąvokų. Lygybė =/= lygiateisiškumas.

Jūsų komentaras