Atviras laiškas kalbajobams (VLKK). Patriotinis work-around’as #2

Iš tiesų tai šiuo klausimu reikėtų kreiptis ne į kalbajobus, bet į Seimo narius. Nes dienos švieson išlindęs briedas gali būti iškuoptas tik Seime.

Reikalas tas, kad nuo kitos savaitės Valstybinė lietuvių kalbos komisija tvirtins arba atmetinės kiekvienos naujai steigiamos įmonės pavadinimą. Komisija vadovausis “lietuvių kalbos normomis”, taigi bet kuris tų normų neatitinkantis pavadinimas negalės puošti naujos įmonės.

Kokios tos normos, galite pasiskaityti čia. Šekite ištraukėlę:

4.1. Vienažodžiai simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš upių ar ežerų vardų, žmonių ir mitologinių vardų, augalų, gyvūnų, gamtos reiškinių pavadinimų ar kitokių daiktavardžių, pvz.: „Šešupė“, „Nijolė“, „Žemyna“, „Vėjopatis“, „Sedula“, „Stumbras“, „Nektaras“, „Aušra“, „Vasara“, „Kaitra“, „Forumas“, „Elektronas“, „Kometa“, „Klumpė“.

4.2. Simboliniai pavadinimai gali būti daromi iš daiktavardžių su pažyminiais – daiktavardžiais, būdvardžiais (paprastai įvardžiuotinės formos), skaitvardžiais, pvz.: „Lietuvos spauda“, „Nemuno baldai“, „Rokiškio pienas“, „Ūkininkų viltis“, „Vilniaus prekyba“, „Turto investicijos“, „Baltoji lelija“, „Pirmoji kregždutė“, „Trys riešutėliai“. Pažyminiu einantys kiekiniai skaitvardžiai gali būti rašomi skaitmenimis, pvz.: „7 meno dienos“, „33 laipteliai“.

4.3. Simbolinius pavadinimus galima daryti iš nelinksniuojamų lietuvių kalbos žodžių, įvairių žodžių formų, daiktavardžių su prielinksniais ir kitokių prasmingų konstrukcijų, pvz.: „Iki“, „Ačiū“, „Užsuk“, „Dviese“, „Šalia kelio“, „Prie universiteto“, „Tik tau“.

Įdomu tai, kad neteiktini pavadinimai, pagal normas, bus ir tokie:

11.3. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“, „Kage“, „Mansel“, „Galarg“, „Grigen“, „Intaks“.

Kokias pasekmes šių normų laikymasis turės verslui, paskaitykite pirmojoje serijoje, parengtoje Edvino Mačiulaičio.

Trumpai tariant, VLKK normų neatitinka nė viena iš šių lietuviškų įmonių:

  • GetJar Baltic, UAB (turėtų būti Baltijos Gedžara)
  • Pixelmator, UAB (Pikselmatorius)
  • PriceOn, UAB (Praisonė)
  • CGTrader, UAB (Cėgėtreidera)
  • Jumsoft, UAB (Jumsofta)
  • Lemon Labs, UAB (Citrinos laboratorija)
  • AGA CAD, UAB (Agakada)
  • Kolmisoft, UAB (Kolmisofta)
  • Mokipay Europe, UAB (Europos Mokipėjus)
  • EVP International, UAB (Tarptautinė Evėpė, штоли?)

Ko gero, normų neatitinka ir UAB “Dragdis”, nes turėtų būti arba “Drakdis”, arba “Dragtis”.

Neatitinka “Omnitel” (Omnitelis), “Sanitex” (Saniteksas), “MG Baltic” (MG Baltija), “Baltik vairas” (Baltijos vairas), “Agrovet” (Agroveta), “Kitron” (Kitrona), “Arimex” (Arimeksa), “Artilux” (Artiluksa), “Sanistal” (Sanistala),  ir t.t.t.t.t.t.

Ne normiškos yra ir kelios valdiškos įmonės:

  • “EPSO-G”
  • “Litgrid”
  • “Lesto”
  • “Litexpo”

Na, bet šios firmos gi ne eksportuoja, tai didelio strioko nebūtų jas pervadinti į atitinkamai “Epsoga”, “Litgrida”, “Lestė” (nes “Lesta” jau yra, ir, beje, labai efektyvi firma), “Litekspa”.

Manau, kaip reikia laikytis normų, nemažai galėtume pasimokyti iš kaimynų:

  • Коммунальное унитарное производственное предприятие “Городокское предприятие котельных и тепловых сетей”
  • Научно-техническое закрытое акционерное общество “Аларм”
  • Открытое акционерное общество “Гомельский электромеханический завод”
  • Открытое акционерное общество “Копыльский маслосырзавод”
  • Открытое акционерное общество “Несвижский завод медицинских препаратов”
  • Торгово-производственное коммунальное унитарное предприятие “Минский хладокомбинат №2”

Taigi su pavadinimais viskas yra normos ribose tol, kol netenka išrašyti sąskaitos-faktūros užsieniečiams. Norint eksportuoti, “Arimex” yra kur kas geriau nei “Trys riešutėliai”. Ypač, porą dienų pasėdėjus ant telefono ir užsienio kontaktų duombazės.

Ir vis tik manyčiau, kad šią antieksportinę kalbajobinę bledstvą (“Bledstva” visiškai atitiktų lietuviškų pavadinimų darybos normas) užkūrė ne VLKK, bet politikai. Po Vyriausybės nutarimu, įkalusiu antieksportinį punktą, kabo internetuose numylėtųjų Andriaus Kubiliaus ir Remigijaus Šimašiaus parašai.

Remigijus žadėjo paaiškinti, kaip čia taip nutiko, kad už šį punktą prabalsavo benueinanti A. Kubiliaus Vyriausybė:

1.14. Išdėstyti 77 punktą taip:
„77. Registro tvarkytojas, gavęs šių Nuostatų 76 punkte nurodytus dokumentus ar prašymą įregistruoti juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, taip pat pakeistus steigimo dokumentus dėl juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimo pasikeitimo, kai pavadinimas anksčiau nebuvo laikinai įtrauktas į Registrą, ir per 6 darbo valandas negavęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informacijos, kad prašomas laikinai įtraukti į Registrą juridinio asmens pavadinimas neatitinka lietuvių bendrinės kalbos normų, nustato, ar pavadinimas nėra tapatus kitiems juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimams, taip pat laikinai įtrauktiems į Registrą pavadinimams ir prekių ženklams, įregistruotiems Prekių ženklų registre. Nustatant tapatumą, nevertinami teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa.“

Įdomu tai, kad panaši nuostata galiojo ir iki šiol galioja Civiliniame kodekse.

Skamba ji štai taip:

2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas
1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.
2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.
3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

Vadinasi, Vyriausybė tepriėmė nuostatą, kuri ir šiaip galiojo. Tik jos niekas nesilaikė, dėl ko Andrius Užkalnis neseniai spėjo įkurti korporaciją pavadinimu UAB “inChase”. Panašiai pasielgė tūkstančiai verslininkų, sugalvoję tokius pavadinimus savo firmoms, kad jie tiktų klientams.

Vat man ta proga klausimas: jei egzistuoja teisinė atgyvena Civiliniame kodekse, kurios niekas nesilaiko (nes eksportuojančio verslo tikslas yra parduoti užsieniečiams, o norint parduoti, reikia prisiderinti prie pirkėjo, kaip žinia), ar ne lengviau pakeisti tą Civilinio kodekso atgyveną, užuot ją reinkarnavus į Vyriausybės nutarimą? Kokią problemą sprendėt, kad bespręsdami užtraukėt rankinį stabdį visiems būsimiems IT startuoliams, labiausiai nukentėsiantiems dėl šio sprendimo?

Civilinis kodeksas yra paprastas įstatymas, kuriam pakeisti reikia paprastos procedūros, paprastos balsų daugumos. Jei 18 Seimo narių pasirašo po tokia Civilinio kodekso pataisa, gal gi rastųsi ir pritariančiųjų pataisai, kuri netrukdytų kurti darbo vietų?

Ką reikės daryti po 2013 m. gegužės 1 d., kai jau kitą savaitę VLKK pradės atmetinėti getjar’us ir  priceon’us, o praleidinės tik “Klumpes” ir “Vištyčius”?

Jei nelabai mylite Lietuvą, visada galite įmonę atsidaryti kitoje šalyje ir veiklą formaliai vykdyti iš ten. Bet tuomet reikia samdyti užsieninį buhalterį ir nusiteikti pasirašinėti ant popierių, kurių nesuprasite.

Lietuvos patriotams work-around’ą sufleruoja pati VLKK:

Išimtis bus taikoma tik tuo atveju, jei įmonė yra susijusi su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, o jos pavadinimas sudaromas taip, kad būtų tapatus ar panašus į to užsienio juridinio asmens. Tokiu atveju registrui reikės pateikti užsienio juridinio asmens sutikimą.

Taigi atsidarote firmą “SuperName” bet kur, kur greitai atidarinėja on-line, ir kur mažas įstatinis (tarkime, Estijoje ar Gruzijoje). Tuomet pateikiate to juridinio asmens sutikimą leisti Lietuvoje registruoti naują įmonę su “SuperName” pavadinimu. Taip praeinate VLKK filtrą. Kai lietuviškasis Juridinių asmenų registras išduoda įmonės pažymėjimą, inicijuojate uždarymą toje šalyje, kur pirma atidarėte “SuperName”. Nebus sunku uždaryti, nes jokia veikla nebuvo vykdoma, nė vienos transakcijos, sąskaitų, nieko.

Manau, teisinės firmelės greitai užčiuops čia biznelį, ir ateity šis work-around’as nekainuos daugiau nei 2k Lt. Not big deal, jei esi patriotas ir nori daryt eksportinius biznius mokėdamas mokesčius savo šalyje.

***

Atviras laiškas kalbajobams (VLKK) #1

komentarų yra lygiai 32

  1. SEO

    Tragikomedija…Dar domenus visus sulietuvinkite! Juk taip bus gražiau naršyti ir būsime išskirtiniai!! Trūksta žodžių, juolab pačiam yra aktualus IT įmonės steigimo klausimas..

  2. Liguisto potraukio kontroliuoti ir drausti pagimdytą aktą pasirašiusių Andriaus Kubiliaus ir Remigijaus Šimašiaus nederėtų keikti šios beprasmybės iniciatoriais. Kalbininkų Talibanas (dar žinomas kaip VLKK) nuosekliai siekė šios užmačios įgyvendinimo nuo pat Juridinių asmenų registro sukūrimo 2003 m. pabaigoje. Registrų centrui pavyko beveik dešimtmetį atsispirti kalbos talibų spaudimui ir įtikinti ankstesnes vyriausybes nesikišti į juridinio asmens pavadinimo parinkimo procesą. O praėjusios kadencijos Vyriausybės atstovai buvo tiesiog neatsparūs kalbininkų skleidžiamai paranojiškai idėjai, esą nelietuviški įmonių pavadinimai kelia grėsmę lietuvių kalbos išlikimui…

    • Kaži nuo ko priklauso Vyriausybės atstovų atsparumas kalbainių paranojai?

  3. Ne „Bletstva“, o „Bledstva“, nes ne „Bletė“, o „Bledė“. Toliau beveik pritariu.

    • Pataisyta.

      BTW, jei leidžiama “Tik tau”, vadinasi, galima ir UAB “Kur va”.

    • Henrikas

      Jei originalo kalba rašoma “блядь”, tai lietuviškai reikia rašyti bliadstva ir bliadė.

      • Testeris

        Kalbininkai vartoja „blėdė“, „blėdis“. Tai – sena indoeuropietiška forma. Latviai irgi turi blēdis, apgavikas.

  4. Rimas K.

    Išties graudu darosi žiurint į mūsų šalies valdininkų ribotumą. Labai laukiu Remigijaus Šimašiaus komentarų, kaip tokia nesamonė galėjo praslysti į dienos šviesą.

    p.s. aš asmeniškai netikių, kad Lietuvoje egzistuoja bent vienas verslininkas, kurio tikslas yra pakenkti arba sunaikinti lietuvių kalbą, tad ar tikrai reikia taikyti “apynasrio”, kontrolės, baudimo ir t.t. principus verslininkams, norint pridengti mūsų kalbainių nekompetenciją???

    Mieli Kalbainiai, jei norite, pagerinti lietuvių kalbos vartojimo kultūrą, pradėkite nuo saves. Pradėkite nuo anglų kalbos kursų, nes tik jos nemokėjimas Jums bado akis. Manau puikus anglų kalbos mokėjimas, turi būti vienas iš pagrindinių reikalavimų norint dirbti kalbainiu. Pakeliaukite po pasaulį, tai išplės Jūsų pasaulėžiūrą, perskaitykite bent jau ekonomikos pradžiamokslį ir pagaliau pradėkyte DIRBTI, nes dabar tik švaistote mūsų pinigus. Ir nepamirškite, kad šiais laikais geriausias motyvatorius yra švietimas, o ne represija. Pradėkite pokyčius nuo saves ir gal būt vieną dieną, ką nors pasieksite.

  5. Martynas

    Kokakola

    • Dar čia klausimas, ar taip. Nes galbūt “Kokakolė” arba “Kokakolis”

  6. toxaf1

    Visiska teisybe. Pats per sita nesamone praejau, susiko pavadinima, prasme, bet buvo pagal taisykles. Ilgai turejom irodinet, kad nesam uab du gaideliai…

  7. Iškėlėm aktualią problemą, apiburbėjom, o ar imsimės realių veiksmų? Šioje vietoje matosi labai aiškus poreikis inicijuoti Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimus, pasinaudojant piliečių įstatymų leidybos teise ir http://www.lietuva2.lt galimybėmis. Pradžiai reikalinga iniciatyvinė grupė – ar atsiras ne tik lojančių, bet ir kandančių? 😉

  8. Giedrius

    O kuom blogai Veidaknygė, ar Skaipas?

  9. vietinis

    Anglajobai :))

  10. Laurynas

    Litexpo -> Litekspa -> Lietuvių buvusių žmonų (ex) SPA centras…
    Ir visiems bus aiškiau…

  11. Dragdis turėtų būti tada Dregdis :)

  12. O kokią veiksmingą pakaitalą, galintį našiai skatinti sklandų lietuvių kalbos vartojimą, siūlo šio tinklaraščio autoriai, m?

    • Rimas K.

      Siūlymas paprastas – eiti atgal į mokyklą. Geros LT paskaitos būna maždaug nuo 5 iki 12 klasės. Jei 5 klasė visgi didokas iššūkis, galima ir nuo 2 klasės pradėti :)

      p.s. sklandus kalbos vartojimas priklauso ne vien tik nuo kalbos išmanymo, reikia dar gebėti reikšti sklandžiai mintis, tad po mokyklos patartina kur nors tęsti mokslus.

      • Ne tą turėjau omeny, Rimai.

        • Rimas K.

          Suprantu Martynai,

          aš norėjau pasakyti, kad dabar turime pasekmes visokiu švietimo reformų ir bandymų su mumis ir mūsų vaikais darželiuose, mokyklose, universitetuose ir t.t.. tad mano galva reikėtų tvarkyti ugdymo programas, metodus ir aišku pačius mokytojus/dėstytojus, o ne verslininkus bausti.

  13. Šiaip keistai čia užsimojo kalbininkai, bet…
    Norėčiau pastebėti, jog pavyzdys su „Sanistal“ nekorektiškas, nes ta įmonė yra „susijusi su“ danų „Sanistål“. Taipogi, sakinys „Kokias pasekmes šių normų laikymasis turės verslui, paskaitykite pirmojoje serijoje, parengtoje Edvino Mačiulaičio.“ yra sakyčiau tik interpretacija, nurodanti į kitą interpretaciją. Mano galva, Edvinas savo rašinyje gerokai perlenkė, vaizduodamas situacijos tragizmą. Yra daugybė lietuviškai skambančių žodžių, kurie lygiai taip pat gražiai skambės ir rusakalbiams, anglakalbiams ir kitiems kitakalbiams. Pavyzdžiui, yra visiem gerai žinoma IT įmonė (o gal įmonių grupė) „Alna“ – ir jos pavadinimas tikrai skamba ir lietuviškai, ir paprastai. Anot tos pačios J. Palionytės, tinkamas būtų ir pavadinimas „Maxima“ (kas mane šiek tiek netgi nustebino). Ant „Akropolio“ durų dabar kabo prekės ženklo „Zyle“ reklama. Pridėk taškelį – ir bus „Zylė“ – bendrinės lietuvių kalbos žodis, gyvūno pavadinimas (4.1!), kuris dargi bus ir nesunkiai įskaitomas užsieniečiui. Manau, tokių pavyzdžių galima ir daugiau sugalvoti, o Edvino pavyzdžiai yra paprasčiausi kraštutinumai. Analogiškais kraštutinumais būtų galima remti ir priešingą poziciją (turbūt sunkiai sektųsi rasti klientų kokiai nors UAB „Shit Industries Ltd“, nors jos pavadinimas ir be galo angliškas).
    Kalbant apie nosines, taškelius ir varneles ant raidžių, tai visų pirma, tikrai ne kiekviename lietuviškame žodyje, juo labiau dirbtiniame, šitų diakritikų yra, o antra, labai bijantis prarasti klientus direktorius galėtų juos iš prekės ženklo pašalinti arba jame užmaskuoti (kaip buvo padaryta muilo „Smilė“ pavadinime). Vykdant piniginį pervedimą taško buvimas ar nebuvimas turbūt irgi neįtakotų transakcijos sėkmingumo.
    Reziumuojant – manau, jog problema nėra tokia gili, kokią ją Edvinas piešia. Jis ir pats prisipažino savo retoriką (tuo pačiu tikriausiai ir pavyzdžius) pasirinkęs tik tam, kad sulauktų daugiau skaitytojų–atklydėlių, ką pasiekus ir galima pasveikinti. O problema yra, bet kažkaip aš gan ramiai abejoju, ar ji ilgai išsilaikys, jeigu bus gilinama (t.y., jeigu VLKK iš tiesų imsis atmetinėti didžiąją dalį įmonių pavadinimų). Juo labiau, kai yra toks akivaizdus ir paprastas, bet kainuojantis pinigų „workaroundas“.

    • Edvino retorika neturi nieko bendro su turiniu. Pavyzdžius aš pasirinkau teisingai. Naujom IT įmonėm tai katastrofiška naujiena. O jei manot, kad Zylės, Skylės ir panašiai, atneša kokią nors naudą įmonei, klystate. O su Shit Industries, tai visiškai apie nieką pavyzdys :)
      Man tiesiog pasakykite gerai skambantį Software atitikmenį tarptautinei rinkai, ir pažiūrėsim kaip seksis.

      • Na, jeigu jums atrodo, kad IT įmonės pavadinime žūtbūt turi šmėžuoti žodis „software“, tai gal čia problema vaizduotės trūkume, o ne kalbajobų talibano džihade. O „Shit Industries“ pavyzdys yra tiek pat (ne) į temą, kiek ir „Rabarbaras“ ar „Vištytis“. Nežinau, kodėl oponentų pavyzdžiams turėtų būti taikomi kitokie reikalavimai, negu jūsų paties. :)
        Naujų pavadinimų aš dabar gal negalvosiu, bet galiu pavardinti keletą IT įmonių, kurioms puikiai sekasi tarptautinėje rinkoje, pavadinimų, nors nė viename jų nėra žodžio „software“ – dauguma tėra gražūs garsų sąskambiai, arba „žodžiai ne į temą“. O gražius sąskambius galima be vargo ir su lietuviškom galūnėm sukurti, kaip ir jau esančių „žodžių ne į temą“ rasti. Štai: Apple, Adobe, Atea, Macromedia, Corel, Sun, Skype, Oracle, Mozilla, Zend… Ir dar prisiminiau lietuviškąją „Teltoniką“. Taip pat – yra tokia nedidelė, bet profesionali programuotojų komanda „Programmers of Vilnius“ (POV), tačiau jos įmonės oficialus pavadinimas – „Programuotojų artelė“. Ir nieko, dirba jie kuo ramiausiai su užsieniečiais ir dar neteko girdėti, kad dėl pavadinimo skųstųsi. Taip kad… aš manau, jeigu turi tikrai gerą produktą, tai tikrai jam rasi ir gerą pavadinimą, kad ir iš mažesnės variantų aibės. O jeigu norisi tik pasiputoti, tai ir preteksto ilgai ieškoti neteks.

        • Ne, tai aišku, kad galima viską apeiti. Kas iš to, kad įmonė bus “Programuotojų artelė”, o vistiek visur šmeižuos Programmers of Vilnius. O, ar naudoti “nuobodų” software, čia jau ne mano, ne tamstos ir ne kalbajobų reikalas, yra kartais kai žmonė nori naudoti ir kodėl tai turėtų būti draudžiama?

        • Dalius

          Išskirkime, kad yra dvi problemos:

          1) Sukurta biurokratinė kliūtis, kuri prailgina įmonės registravimo laiką. Tai didelė problema, kuri numuš Lietuvą Doing Bussiness indekse. Dėl ko? Iki šiol taikė meduolio principą rinkdami gražiausius lietuviškus pavadinimus, kam prireikė botago? Galėjo meduolį padidinti (pvz.: lietuviškai skambantis pavadinimas 0Lt, nori labai ar reikia angliško 1000Lt).

          2) Iš dalies galima sutikti, kad tam tikrais atvejais įmonės pavadinimas ir veidas užsienio rinkai gali nesutapti, bet tai viena, kai tu esi maža įmonė dirbanti konkretiems keliems klientams ir jų nėra daug ir visai kita kai tų klientų daug ir dabar darai užsakymą X puslapyje, o mokėjimą kažkodėl turi daryti Y? Galų gale tai iš esmės reiškia, kad lietuviškų įmonių žaidžiančių su domenų vardais galime ir nepamatyti, o tai gali būti ir svarbu (pvz.: del.icio.us).

          Dar vienas variantas sistemą išdūrinėti. Pvz.: “sale” (liet. salė įn. linksnis ir “pardavimas” verčiant iš anglų kalbos). Na tarkime sugalvojau pavadinimą “net ten” ir lietuviškas ir angliškas vienu metu.

        • Rimai, pritariu Tau, taip pat ir paskutiniam sakiniui. Pritariu ir sakantiems, kad valdininkams vis suteikiama per daug įgaliojimų visur visaip kištis į mūsų gyvenimus.

          Pavadinimai galėtų būti reguliuojami, bet ne siaurai ir tiksliai nurodant baigtinį jų kūrimo būdų sąrašą. Tas taisykles pirmosios turėtų išbandyti valstybės institucijos, pritaikydamos jas sau ir savo valdomoms įmonėms. Pvz, SODRA (didžiosiomis raidėmis), arba Lesto…

          Mano nuoroda – bendrija, kurios pavadinimas, manau, neįtiktų jokiai tvarkai :-)

        • Mauras

          Registracijos laiko beje praktiškai neprailgina. Nepaminėta, kad VLKK turi patvirtinti arba atmesti per 6 val. nuo RC kreipimosi, taigi norintiems registruoti angliškus pavadinimus startuoliams tereikia susiburt į waitlistą internete, ir pateikti prašymus registracijai DDos principu. Kommonsensėjai gali įjungt žvalgybą ir paskaičiuoti, kiek maximos kasininkių su aukštuoju kalbai išku turi VLKK ir kiek reikia užklausų kad padaryt jas butelio kakliuku. Skamba keistai norinčiai tapti normalia vakarietiška valstybe, bet su absurdu kitom priemonėm nepakovosi.

  14. Tai jeigu norės, tai ir naudos. O jeigu žmonės nebus griežtai apsisprendę, kad reikia naudoti, tai gal nusileis kalbajobams ir pasivadins kaip nors su galūne -a ar -as, ar dar kaip.
    O šiaip – tiek šio straipsnio autorius, tiek komentatorius Donatas parašė ir civilizuotą išeitį – inicijuoti CK pakeitimą ir atitinkamo įstatymo priderinimą prie jo. Manau 18 parlamentarų, nepritariančių „kalbajobų šarijatui“ ir sutinkančių inicijuoti pataisą, nesunkiai rastumėte. :) To ir linkiu!

  15. Vaidas

    Spėju, kad būsiu netyčiom prisidėjęs, kad šis procesas užsikurtų greičiau. :)
    Prieš kokį mėnesį elektroniniu būdu įtraukiau įmonės pavadinimą į RC. Pavadinimas buvo ne Lietuviškas, simbolinis, tarkime UAB XXXX. Paskui, jau po to kai įtraukiau ir RC patvirtino, netyčia atradau straipsnelį, kad simboliniai pavadinimai turi būti rašomi tarp kabučių.
    Tada 2 kartus kreipiausi į RC su oficialiu prašymu mano pavadinimą pakoreguoti (pridėti kabutes) arba apskritai ištrinti. Vieną kartą prašiau atsakymą pateikti telefonu, tai pripezėjo visokių nesąmonių, kad mes neatsakingi, kad pavadinimas atitiktų tas kalbos komisijos taisykles, mes tik žiūrime, kad ten nebūtų panašių ir negalime niekaip pavadinimo pakoreguoti ar ištrinti, nes paskui dar mus į teismą paduosite…. Sakau, taigi aš atsiunčiau oficialų prašymą, kad taip padarytumėte, tai mykė mykė ir nieko daugiau nepasakė. Antrą kartą nusiunčiau praktiškai tokį pat prašymą ir pažymėjau, kad laukiu oficialaus atsakymo raštu. Atsakė visą tą pačią dainelę, parašė, kad pavadinimo redaguoti neturi nei teisinių nei techninių galimybių, bet spėju, kad specialiai pamiršo paminėti kodėl jo negali ištrinti. 3čio rašto nebesiųsiu, nes atsakymo nesulauksiu iki gegužės 1d :)
    Tai vat dabar kai jau išėjo šis pranešimas, teks registruoti ir ne Lietuvišką pavadinimą, ir dar netaisyklingai parašytą (be kabučių), nes jei to nepadarysiu iki gegužės 1, apskritai reikės viską iš naujo daryti – ir logo, ir svetainių adresai, ir pavadinimo įtraukimas į RC.

    Žodžiu apšalęs aš kaip dirba mūsų institucijos.. :)

  16. asta

    “11.3. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Teko“…”

    o “teko” nėra žodžio “tekti” būtasis laikas?

    matau, kad “newspeak” veržiasi į gyvenimą per visas duris ir langus.

  17. lebovitz

    oi, neverkit tik. mol kuriat tas įmones kasdien ir būtent su neteiktinais pavadinimais. išgyvensit.

  18. Vitska

    Lietuva ir taip jau doing business toliau nej afrika o vks pagalba dar toliau atsiras. Kitaip tarent su tokia kalbos politika kalba greiciau mirs.

Jūsų komentaras