„Kietas“ popierinis blogas

Anądien ant mano stalo papuolė knyga „Bumerangas“ iš eugrimas.lt. Apie autorių esu girdėjęs teigiamų atsiliepimų, o taip pat ir internete jau būta apžvalgų, nusprendžiau ir aš perskaityti.

Visada paėmęs knygą į rankas visų pirma bandau suprasti, kuo ji bus kitokia, negu visos tios. Ir pačiame pirmame puslapyje perskaitau, kad „leidinį draudžiama atkurti bet kokia forma ir būdu“. Taigi nieko necituosiu, o rašysiu tik tai, ką pamenu, ir kaip pamenu.

Pirma, kas krito į akis, tai dėstymo stilius. Nežinau, ar čia vertėjas pasistengė, ar iš tikro autorius taip rašo, bet jeigu skaitote šį įrašą, tai žinokite, knyga parašyta lygiai tokiu pačiu stiliumi. Ne, ne tokiu, kaip aš rašau, bet tokiu, kaip rašoma į blogą arba laikraštį. Stilius lengvas, todėl tikėjausi per vakarą knygą ir suvartoti. Bet nesigavo. Įsivaizduokite, kad šitą įrašą po 5 metų atspausdintų ir duotų paskaityti. Nesvarbu kaip aš stengčiausi, vis vien mano rašliava atsiduotų senienomis. Aišku, rašant apie istoriją ir turi būti senienų, bet man kažkaip nesuėjo, ir todėl kelis kartus buvau skaitymą atidėjęs. Kita vertus, galbūt daugumai toks rašymo stilius gali ir labai patikti. Kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama.

Prieš kelis mėnesius buvau užėjęs į kelionių agentūrą, ir kai paklausė, ko noriu, atsakiau kad norėčiau pakeliauti po Pietų Europą. Ta proga man įbruko Egipto ir Turkijos katalogus. Kai aš nusistebėjau, nuo kada šios šalys tapo Europos dalimi, man padavė katalogą apie Norvegiją. Hm, Norvegija atsidūrė Europos pietuose? O gal ką nors pietietiško už skolas nupirko, ir tik aš nieko neišmanau? Va toks pats konfūzas ir šioje knygoje.

Pilnas pavadinimas „Bumerangas. „Kietas“ Europos nusileidimas”, o minimos šalys – Islandija (bėgau net pasižiūrėti ar Europoje, pasirodo, kad taip, net Turkijos dalis irgi yra Europoje), Graikija, Airija, Vokietija ir JAV. Autorius, ko gero, konsultavosi toje pačioje kelionių agentūroje, kaip ir aš.

Šiaip knyga yra kratinys daug įdomių ir suasmenintų istorijų. Dar kiek ir autorius būtų pasistengęs, o knygą galima būtų priskirti prie sąmokslo teorijų žanro, nors žavesio vis vien neatimsi. Aš taip ir negaliu apsispręsti, ar mane knyga sužavėjo, ar vis tik turėčiau gailėstis jos skaitymui sugaišto laiko. Gal tai ir yra šios knygos žavesys.

O apie ką ji? Iš principo autorius kiekvienoje pastraipoje įterpia kokią nors alegoriją. Štai kambarys pilnas pinigų, į jį prileidžia žmonių ir tuomet užgesina šviesą. Po to žiūri, kas gaunasi. Visoms nagrinėjamoms valstybėms gavosi tas pats, tik kitokiais būdais. O, va, kad sužinotumėte, kokiais, teks perskaityti knygą. Nekantriausiems išduosiu, kad išvada yra 180 puslapyje, paskutinėje pastraipoje. Ir skamba ji maždaug taip:  tai atsitiko todėl, kad žmonės ima tai, ką gali imti, ir daro tai, ką gali daryti, ir visiškai neatsižvelgia į jokias pasekmes. Taigi mes pergyvenom tikrai nepaskutinę krizę.

P.S. Knygą gavome (ačiū!) su sąlyga, kad brūkštelsime savo vertinimą. Todėl viską, ką čia parašiau, reikia laikyti mėgėjiška reklama.

komentarų yra lygiai 8

  1. Ziogas

    Aš taip nieko ir nesupratau, nei apie ką knyga, nei apie ką šis įrašas. Jei įrašas parašytas dėl paukščiuko, nes knygos davėjai paprašė įvertinti, tai gal tada nereikėjo apskritai nieko rašyt. Tai daugiau pasakytų nei šis neaiškus minčių kratinys……

    • Nepatikesi, as taip nesupratau apie ka knyga. Kaip minejai, gal del pauksciuko?

      • Ziogas

        tau turbut geriau zinoti ar rasei del pauksciuko :)

  2. Taip supratau, kad komonsensams parsidavinėjimas tapo tradicija. Iš pradžių už žmoną, dabar – už knygą, tuoj bus už dyką, kaip Bačiulis ar Užkalnis. Svarbiausia – gera pradžia. Ačiū Birutei Coolness už apšvietimą.

Jūsų komentaras