Nuimkite grandines nuo vienos vietos

Vienas blogeris užėjo į “Norfą”, o ten buvo tylu ir tuščia. Netruko paaiškėti tuštumos priežastys:

Jei tik pirkėjo procesas kažkurioje grandyje lūžta, tai pirkėjas baigia tuo, kad arba nenusiperka prekių, arba jei ir nusiperka, tai lieka tokiu klaikiai nepatenkintu ir pasipiktinusiu, kad antrą kartą daugiau neateina, o eina ten, kur tokių bėdų nėra.

Kadangi visi esame parduotuvių klientai, kiekvienas galėtume papasakoti savų išgyvenimų, kai parduotuvė bandė mumis atsikratyti. Kam nepasitaiko: gal tiekėjai eilinį kartą pavėlavo atvežti užsakytų prekių (arba atvežė ne tai, kas buvo užsakyta). Gal pamainos viršininkei Janytei buvo PMS, dėl ko atitinkamai liūdėjo ir kasoje dirbančios mergaitės, kas prieštarauja klientų aptarnavimo standartui. Arba baigėsi maišeliai, nes jie tiesiog baigėsi.

Visi šie dalykai gan nesunkiai patvarkomi: pradėjus normaliai valdyti atsargas, sumažėja prekių trūkumas (Stock-Out’ai) beigi perteklius (Over-Stock’ai). Dėl to padidėja pardavimai (mat parduotuvė turi einamų prekių), sumažėja investicijos į atsargas (mat parduotuvė užsakinėja pagal realią paklausą), atitinkamai pagerėja prekių apyvartumo rodikliai. Už tai premiją gauna ir Janytė, kas amortizuoja PMS ir kitas asmenines negeroves. Galiausiai klientai yra laimingi net ir tuo atveju, jei baigėsi maišeliai – juk vežimėlį gali patys nusistumti iki automobilio bagažinės, o ten kaip tyčia guli kartoninė dėžė dėžė ekstra atvejams.

Deja, bet šiam laimingos pasakos scenarijui išpildyti nepakanka įsidiegti dinaminį buferių valdymą (kai kiekvienos pozicijos atsargas kiekviename taške valdai pagal tos pozicijos realią paklausą tame taške atsižvelgdamas į papildymo trukmę). Dar reikia susitvarkyti su vežimėliais.

Pakalbėkime.

Bet kuri parduotuvė turi vienintelį srauto apribojimą (kaip jūs žinote, vienu metu negali egzistuoti daugiau nei vienas apribojimas, nes jei jų du, tai jau ne apribojimai, o kažkokia šizofrenija). Ir tas srauto apribojimas esate jūs, pirkėjas. Taigi parduotuvė, norėdama kuo daugiau uždirbti, siekia pritraukti į parduotuvę kuo daugiau tokių kaip jūs. Dėl to mirga baneriai apie nuolaidas dešroms, dėl to kuriami vaizdo klipai apie Maximą (kuriai viskas p…), gaunate lankstinukų pakuroms beigi nemokamą parkingą prie kiekvienos parduotuvės.

Kai jus paveikė baneris apie įspūdingą nuolaidą dešrai, ir marketingistų džiaugsmui atvykote pasišopinti, apribojimas staiga persimeta į kitą vietą. Kaip manote, kurią?

Kantrybės.

Pažiūrėkime į reikalą Janytės*, pamainos viršininkės, akiniais. Ji, jaunutė, šioje parduotuvėje dirbo dar tarybiniais laikais, kai mažvaikiai bėgdavo iš pamokų, stodavo į kiaušinių eilę ir bandydavo Janytę apgauti užsiimdami kelias eiles vienoje eilėje**. Vėliau Landsbergis iškovojo nepriklausomybę, ir nuo to laiko naujajai parduotuvės valdžiai terūpėjo vienintelis klausimas: “Kiek bl@ suprekiavot?”.

Paskaičiuot labai paprasta. Pažiūrėjai kasos aparatą ir pasakai skaičių. Bet polandsberginiai komersantai tuo nepasitenkindavo. Jie visada reikalaudavo pasakyti du rodiklius:

– kiek išmušta čekių (pirkusių / apsilankusių žmonių kiekis),

– koks čekio vidurkis.

Vėliau klausinėjimai baigėsi, mat skaičius menedžmentas išsitraukdavo iš IT sistemos. Marketingas pagal tai rinkdavo geriausią mėnesio parduotuvę, geriausią kasininką, geriausią pamainos viršininką. Janytė jau trylika kartų buvo išrinkta respublikine laureate, todėl žino, į ką turi orientuotis kiekviena parduotuvė: 1) čekiai, 2) čekio dydis.

“Marketingas mums paduoda žmonių, o mes iš jų išspaudžiam sultis, kiek galim”, – taip muštravoja Janytė savo pavaldinius, skaičiuodama jų šypsenas, o pati patyliukais tikėdamasi laimėti eilinį geriausio darbuotojo prizą.

Bėda tik, kad štai jau trejetą metų Janytė nieko nelaimėjo. Paskutinį “geriausiojo” prizą – siurblį ar lyg siulčiaspaudę (koks skirtumas) – laimėjo jauna kalė iš Kupiškio, net neslepianti, kad pirkėjus į parduotuvę viliojanti dideliais buferiais. Tikrais, o ne dinaminiais.

“Kodėl sumažėjo čekio vidurkis? Kas čia bl@ pasidarė?”. Šiame tinkle keikiasi visi, net byrantis dešimtukas.

Kad galėtų išsiaiškinti “kas pasidarė”, Janytė visų pirma bando prisiminti, “kada pasidarė”. Administracijos patalpoje kabantis šviežiausias “geriausiojo pažymėjimas” žymi gūdžius 2009-uosius. Tuomet didėjo PVM’as, ir nors Šimonytė sakė, kad verslo tai nepalies, Janytės atmintis mena ką kita.

Pradėjo trūkti prekių ir didėti nurašymai. Na, čia elementari atsargų nesuvaldymo pasekmė, kai pasiduodama tiekėjų spaudimui užsakinėti rečiau ir didesnėmis partijomis, nes taip esą mažėja išlaidos transportui. Laimė, ši kvailystė jau pergyventa.

Sumažėjus pirkėjų, buvo atleista pardavėjų ir salės darbuotojų. Logiška. Salės darbuotojų kaita tokia didelė, kad niekas nebraukia ašarų dėl vienos-kitos blondinės ilgais nagais, per pusmetį nesugebančios išmokti sveikintis ir pasiūlyti įsigyti nuolaidų kortelę.

Išsiskyrimas su Petru, ilgamečiu tvarkytoju, buvo kitoks. Petras rinkdavo vežimėlius iš automobilių aikštelės, sustatydavo į ilgą eilę ir stumdavo “savo traukinuką”, kaip jis vadindavo. Kolektyvas jam davė Šlagbaumo pravardę, kuria Petras labai didžiavosi, ir kartą netgi sukvietė pamainą paminėti Geležinkelininkų dieną. Nuo tos dienos kasmet paskutinį rugpjūčio šeštadienį vykdavo nedidukas balius, apie kurį Vidinės komunikacijos skyrius nė neįtarė.

Vienądien Janytės bosė, direktorė, gavo el. laišką iš menedžmento. Buvo parašyta, kad tvarkytojų našumas yra nepakankamas. Dar buvo parašyta, kad atleidinėti reikia be triukšmo. Jo nebuvo. Šlagbaumas prišvartavo savo traukinuką paskutinį kartą, tuomet nuėjo į salę ir paėmė glėbį šiek tiek vystelėjusių raudonų tulpių po 2,50. Atsiskaitė grynais, tuomet grįžo persirengti ir prieš uždarant parduotuvę įteikė kiekvienai darbuotojai.

Tuomet Janytė nežliumbė, bet dabar, užplūdus prisiminimams, akys sudrėko. Šlagbaumas, matyt, buvo parduotuvės talismanas. Kol jis stumdė vežimėlius, tol parduotuvė klestėjo. Jį atleidus čekio vidurkis sumažėjo 20 proc. Tokios dalies negali atgroti net puikiausia komanda, vadovaujama puikiausios pamainos viršininkės.

“O gal pasikviesti talismaną atgal?”. Juk krizė baigėsi ir skelbimų lenta šalia automatinių durų vėl nukabinėta darbo pasiūlymais. Janytė šypteli: kaži ką veiktų mūsų Šlagbaumas, kai nūdien vežimėlius lankytojai tvarko patys? Du litai, įkišami atlaisvinti vežimėlį nuo traukinuko, sunaikino Petro karjerą.

Kaži, o pats Petras naudojasi naujoviškais vežimėliais? Turbūt ima krepšelį. Kiek ten iš bedarbio pašalpos prisikrausi. O štai ši kailiniuota moteris su keturmečiu berniuku tikrai ims vežimėlį. Janytė teisi: kailiniuotoji stabteli, pasirausia Louis Vuitton krepšy ir išsitraukia monetą. Vis tik kaštų optimizatoriai nebuvo tokie durni, kokiais juos laikė kolektyvas: kam samdyti tvarkytoją, jei pirkėjai susitvarko patys!

Janytė stebi toliau. Kailiniuotoji kyšt monetą, trukt už vežimėlio. Nepasiduoda. Vėl segasi rankinę, rausia, nieko neranda. Burbteli kažką savo mažamečiui, stveria plastmasinį krepšį ir eina į salę palikusi vežimėlį prirakintą. Na, neturėjo žmogus dviejų litų, kam nepasitaiko. “Jei rankinė kainuoja 1000 Lt, dar nereiškia, kad joje bus žvangančių”, – sumąsto Janytė, toliau stebėdama parduotuvės traukinukų stotį.

Per dešimt minučių į parduotuvę įėjo 50 žmonių. Iš jų 5 atsirakino vežimėlį. Dalis likusiųjų bandė krapštyti kišenes ir nerado monetų, kita dalis nė nežiūrėjo į vežimėlių pusę. Matyt, pastarieji niekada neturi grynųjų.

Ir staiga Janytei į galvą šauna dar vienas prisiminimas iš ikikrizinių laikų. Tuomet pasitaikydavo vakarų, kai pritrūkdavo vežimėlių. Būdavo, dar nespėja žmogus atsiskaityti, o jo vežimėlį jau ima kitas. Šlagbaumui tokie epizodai labai patikdavo, jis sakydavo, kad panašiai turbūt yra rojuje, kur visi viskuo dalinasi.

Dabar vežimėlių tiek pat, tačiau jie beveik visi stovi susirakinę. Naudojami vos keliolika. Kai kurie turbūt niekada nebuvo atkabinti. Kokią įtaką šis Janytės atradimas gali turėti čekio vidurkiui?

Pamainos viršininkė įeina į salę. Sparčiu žingsniu perėjusi visą krautuvę kailiniuotąją aptinka prie alkoholio. Krepšys beveik pilnas. Pienas, kiaušiniai, mėsos gabalas, daržovės, vaisiai, jogurtas. Žodžiu, vakarienė ir pusryčiai. Įkrenta butelis pusiau sauso balto vyno. Grįžta prie alaus. Paima vieną butelį. Vieną? Vyras ją turbūt nužudys. Bet jei spės paaiškinti, kad daugiau netilpo į krepšį, liks gyva. Ne, vis tik nužudys. Juk galėjo neimti pieno.

Janytė eina prie kasų. Pastovės ir pažiūrės, ką žmonės perka. Visi pilnais krepšiais. Stovėdamos eilėje moterys juos padeda ant žemės. Tuomet stumteli koja. Visos lyg susitarusios perka vakarienei ir pusryčiams. Tuo tarpu vyrai, panašu, metė gert. Trys bonkos alaus buvo maksimumas, kurį Janytė suskaičiavo vieno studento krepšy. Suskaičiuot nebuvo sunku, nes krepšy daugiau nieko nebuvo. Gal būtų paėmęs ir ketvirtą butelį, bet pasiliko pinigų prezervatyvams. Šitas niekada nepusryčiauja.

Janytei viskas pasidaro aišku. Kaip gali padidėti čekio vidurkis, jei žmonės perka tik tiek, kiek telpa į krepšį?! Po velnių, į krepšį telpa 5 kartus mažiau, nei į vežimėlį! Idiotai bl@t suoptimizavo Šlagbaumą, sutaupė 1000 Lt per mėnesį, užtat dabar kailiniuotoji išleidžia vos 100 Lt, nors anksčiau į vežimą prisikraudavo už 250!

Kai mūsų herojė baigia aršų pokalbį su idiotais iš centrinio marketingo, ji supranta, kokios didelės kančios jos laukia. Nuotaika prasta, iš šalies, turbūt, atrodo kaip PMS. Susigrąžinti Šlagbaumą nebus paprasta: kaštų optimizatoriai nesupranta net skaičių kalbos. Jie nesupranta, kad tą sekundę, kai klientas įžengia į parduotuvę, srauto apribojimas persimeta į talpą, katron jis kraus prekes. Norint uždirbti daugiau pinigų, reikia maksimaliai išnaudoti turimą talpos apribojimą – užtikrinti, kad pirkėjai naudotųsi dideliais vežimais užuot prekes krovę į mažus krepšius.

Kaip sutraukyti vežimėlių grandines?

Janytė turi planą. Jei šį įrašą paskaitys jos menedžmentas, ko gero, Šlagbaumas vėl pūškuos savo traukinuką.

Idiotai, nuimkite grandines nuo vežimėlių!

*Bet kokie vardų, vietovių, kt. sutapimai yra atsitiktinumas.

**Kas dėl kiaušinių irba taukų nebėgo iš pamokų, tas nesupras.

komentarų yra lygiai 92

  1. Mindaugas

    O kiek sumažėjo čekio dydis pradėjus rakinti vežimėlius?

    • Tuoj ateis propagandistai iš tinklų ir mums paaiškins, kad vežimėlių prirakinimas čekių dydžiui įtakos neturėjo

      • Mindaugas

        Bet tai jūs bent kokios nors tikros statistikos turite? :) Man tikrai įdomu, kaip žmogui draugaujančiam su skaičiais.

      • Mindaugas

        Bet tai reiškia, kad visą istoriją tiesiog išgalvojote remdamiesi tik spėjimu, kad prirakinti vežimėliai sumažina pelną mažiau nei šlagbaumų atlyginimai (+visi mokesčiai ir t.t.) + galbūt apgadinti arba prarasti vežimėliai, kuriuos pirkėjai išmėtydavo bet kur?

        • Jūs mus demaskavote – ši istorija iš tiesų yra išgalvota.

  2. aesde

    Kartais susidaro įspūdis, kad kai kurios parduotuvės prisiskaičiusios Jūsų patarimų pridaro nesąmonių. Ne dėl to, kad patarimas blogas, o dėl to, kaip jis realizuotas.
    Vienas iš pavyzdžių su sandėliavimu. Nežinau, nebuvau aš jų sandėliuose, bet pvz. Norfoje panašu, kad sandėlių atsisakė prekes perkeldami į salę.

    Nekartą aš mačiau man reikiamą prekę lentynoje, bet dėl tarp lentynų susandėliuotų prekių (o gal sumestų akcijinių, kaip kad maksimoje) ir vieninteliame praėjime svajojančio (dvejojančio, o gal skaitančio smulkiu šifrų surašytą neįskaitomą sudėtį) kito pirkėjo, aš tų prekių negalėjau pasiekti, todėl apsisukau ir nuėjau. ir savaime suprantama vengiu grįžti ten, kur nesu užtikrintas sėkme.

    P.S. ne kartą yra tekę matyt tokį tarpą tarp lentynos ir susandėliuotų prekių, kad nors ir tuščias, bet pralįsti ten nelabai kas sugebėtų.

  3. Linas

    Puikiai surašyta.
    Esu tas kur lito užraktui nesukrapšto, bet kai sukrapšto, tai perka už 250Lt :)

  4. pow

    Man tai didesnė problema buvo spintelių “apmokestinimas”, nes visuomet vaikštau su kuprine. Tai nueidavau, pažiūrėdavau, kad neturiu tų centų ir išeidavau. Galiausiai pradėjau vaikščioti su kuprine į parduotuvę…

    • Ačiū. Spinteles įtrauksim į kitą Janytės seriją, jei kada nors tokią rašysime.

  5. Vytenis

    turiu pastebėti, kad visos dienoraščio temos “nusirito” į reklamines apie TOC darbą ir nebepasitaiko kas nors įdomaus ir pamokančio.

    • O kur jūs šiame straipsnyje matote TOC ? Tai, kas čia parašyta yra elementarūs mažmenos valdymo pagrindai. Tai kad naudojame TOC terminus (apribojimas) esmės nekeičia. Tiek rodikliai ir dalykai aprašyti bet kuriame mažmenos vadovėlyje.
      Žinoma, smagu, kad bet kokią sveiko proto apraiška jums asocijuoja su TOC :)

  6. lamett

    Mane erzina kai pastoviai viename tinkle perdedamos prekės į kitą vietą. Nes ateini ten, kur turėtų būti norima prekė, o ten jau kažkas kita. Nepirksiu aš daugiau nei man reikia!!! O ieškoti po parduotuvę reikiamos prekės kartais ir atsibosta.

  7. Saulius

    Neblogas scenarijus, manau įdomus filmas gautųsi tarkim “Lietuva 1983 – 2013, Janytės akimis”.

    • Dėl pavadinimo pasiginčyčiau, bet sprendimo kryptis man patinka :)

  8. Kaip pirštu į akį. Esu dauk kartų su tuo susidūręs kaip pirkėjas. Man visada tokiais atvejais nesmagiai galvoj kirba, kodėl parduotuvės taip atkakliai ignoruoja šią problemą.

    “Jei norite išsikeisti po litą, kreipkitės į informaciją”. Ten, kur laukia eilė pirkti Teleloto? Ar ten, kur ta pati Marytė dirba kitoj kasoj, nes dabar pats žmonių antplūdis, po darbo?

    Tinkamus atrakinti vežimėliams žetonus turėtų dalinti saujomis. Bet kur tau, tada jau vėl reikės Šlagbaumo.

    Stebinantis atkaklumas.

  9. Daug*

  10. burb

    Tralala, o visas įrašo tikslas – tarp eilučių papiarinti (burbulines) paslaugas :)

    • klystate: burbulines paslaugas piarinsime kitame straipsnyje. Laikykite pirštą ant refresho

    • Aš kas kartą ateinu paskaityti į vieną populiariausių Lietuvoje blogų vien tam, kad kas kartą įsitikinčiau, jog tarp eilučių piarinamos burbulinės paslaugos.

  11. Ričardas

    Galiu papasakoti kas būna atkakliausiems, negavusiems vežimėlio ir bandantiems išleisti daugiau pinigų. Apsipirkinėju prieš kalėdas, aišku lito vežimui neturiu, na bet daug maž esminiai dalykai telpa į krepšį. Iš mėsos skyriaus (veiksmas Maximoje) paimu Ispanišką vytintą kumpį (visą koją), šiaip taip ant peties nutempiu iki kasos. Visos prekės nusiskanuoja, kumpio barkodo neatpažįsta. Tikrai maloni, smulkutė, kasininkė čiumpa tą 6 kg. prekię ir bėga į mėsos skyrių. Dingsta gal dešimčiai minučių. Grįžta jau be kumpio, labai atsiprašo ir sako, kad vienintelis barkodas, kurį gal ir pavyktų pritaikyti siūlo trigubai didesnę kainą nei užrašyta mėsos skyriuje, ir, matyt, ponas pirkti nenorės, o kadangi jau vakaras tai visa valdžia išėjusi ir niekas nieko padaryti negali. Išties ponas pirkti nenorėjo ir daugiau tokių avantiūrų net nebando.

  12. Lee

    tai ne tik straipsnelis apie parduotuvę-tai kubilinės ekonomikos “stabilizacijos” pavyzdys.

    • Manote, pasikeitus valdžiai išnyks grandinės nuo vežimėlių? 😉

      • Lee

        Mažai turiu vilties , tiesiog kubiliai grandines sieja su “stabilizacija” ,dabartiniai valdžioje esantys parodys ką ir su kuo jie sieja…

        • Kubilius kaltas :)

        • Lee

          Neriau-mano galva Kubilius kaltas ,dėl neteisingų sprendimų ,kuriuos padarė atėjęs į valdžią-nesikreipimas i TVF -vienas iš jų.

        • Nelabai suprantu, kas bendro tarp vežimėlių prekybcentrį ir Kubiliaus (ne)kreipimosi į TVF ?

      • Lee

        nesivarginkite-nesuprasite

  13. euras

    visam pasaulyje vezimeliai su monetom ir niekas neverkia, nesupratau ko jus verkiat, neikit i tas parduotuves, eikit kur vezimu nera

    • Vienetinis darbo apmokėjimas taip pat beveik pusėje pasaulio gamyklų, ir nieko.

      • euras

        o kiek vaikų badauja pasaulyje, ir nieko

  14. Andrius

    Vat ir aš visada tuo stebėdavausi. Moku kortelėmis, bankai primokino. Smulkių turiu, bet latai, eurai ir kitas š nebūtinai ten lenda.

    Porą metų kaip sprendimą naudojau kadaise Prizmoje nusioptimizuotą :) žetoniuką, katras tiko visur, ačiū Prizmai.

    Beje, dar yra nuostabus apribojimas – maišelių dydis. Va Rimi didmaišius daro tokius, kokius Maxima – mažus maišelius.

  15. tru

    Problema, aišku, aktuali ir viskas čia mano nuomone, teisingai surašyta. Aš dar pridurčiau, jog palaimintos parduotuvės, kurių buki vežimėliai neatskiria lito, pem centų nuo dviejų centų – tokį dažnai galima rasti ir negaila palikti su visu vežimu kur nors pakeliui, o ne dirbti šlagbaumo darbą ir lietui lyjant stumti tą kryžių į budelę. Bet tebūnie prakeiktos tos arduotuvės, kur pripažįsta tik 50 centų į vežimėlius arba saugojimo kameras

    • ne humanitaras

      Straipsnyje aprašyta situacija išties idiotiška, bet turiu pastebėti, kad nei viename mano nuolat lankomame Kauno prekybcentryje nėra griežto skirstymo kokią monetą kiši. Kišu 2 ct, ir visuomet tinka, plius iškart išsitraukia ta moneta. Negarantuoju dėl Prizmos, nes ten kelis kartus tesilankiau, bet mano lankomose maximose, rimi ir iki – jokių problemų su tom kapeikom, kokią nors visada rasiu piniginėj.

  16. Daiva

    Palaukite, po šio straipsnio atsiras NEMOKAMI žetonėliai kurie tiks tik tam tikro tinklo vežimėliams 😉

    • Ir ką tie žetonėliai išspręs?..

      • muchio

        @Daiva IKI žetonėliai tinka ir kituose PC.
        @galvazmogupuosia, nereikės smulkių ieškoti – turėsi pakabuką ant raktų, kuris atrakins visų PC vežimėlius.

        • Tai koks spynos tikslas, jei ją bet kas gali atrakinti?

        • Ten, spėju buvo galvojama, kad jeigu išleistas koks litas to žėtono įsigijimui, tai nenorės jo prarasti pirkėjas, todėl visada pasistengs jį ištraukti iš vežimo.

          Bet tai kuria šiokią tokią priklausomybę. O dabar aš litą galiu palikti, jei labai skubu. O 2 centus visada palieku, nors vežimą nuvežu į vietą :)

  17. Sakau iki tą problemą suprato ir bandė spręsti, bet kažkaip per užpakalį. Vietoje Šlakbaumo jie ėmė pardavinėti žėtonus/raktines, tikėdamiesi, kad klientams patiks toks raktų pakabukas ir jie jais naudosis.

    Aha, kurgi ne – pakabinsiu savo raktus ant vežimo. Aha, laba diena.

    Užtai pas juos vežimuosna tinka ir 2 ct moneta. Tai labai netrukdo, nes tokių monetų piniginėje visada būna, nes nėra kur jų išleisti.

    • Aukse

      Smagiai susiskaitė :)

      Tik dėl tų 2ct – pinigėlio kišimo į vežimėlio skylutę: main idea, mano įsitikinimu, yra, kad žmogui tuo būdu “įšaldyta” suma būtų tiek vertinga, kad vežimėlis atsidurtų “tarukinuke”, o ne šlaistytųsi stovėjimo aikštelėje.
      Taigi, jei įgrūdame 2ct ir vežimukas veikia, tai tikrai, gerbiamos prekybcentrių janytės – WTF?

      Kartais, priklausomai nuo oro sąlygų beigi prisiparkavimo tolumos, kulniukų aukščio ir pirkinių kiekio, man neaukštai kabotų jei ir 5 pinigėliais vežimuką praturtinčiau…

      Gerai tiek, kad kažkada bus taip, jog prieni prie lentynos, o ten – tik paveiksliukas prekės. Paspaudi jį, atsiskaitai, o tavo išrinktoji – jau prie durų laukia. Tada ir Janytė, tikėtina, bus “suoptimizuota”.

    • Oi Skirmantai nesakyk….

      praėjusią savaitę buvau Minsko IKI. Sukrapštau 2 centus – vežimo neduoda, sukrapštau 1 Lt. – sukišu ir mano džiaugsmui moneta užstringa. Knisuosi prie vežimaičio kelias min. – nei monetos atsiimti negaliu, nei vežimo gauti, o antro 1 Lt neturiu.
      Einu prie kasininkės ir klausiu kas atsakingas už vežimus. O ji sako, kad niekas, jie patys už save atsakingi. Tada atidžiai apžiūriu, tokių užstrigdintų vežimų bent keli. Kas reiškia, kad trijomis iš šešių eilių vežimais nieks nepasinaudos, jei nieks jų neatstrigdins.
      O, Bl@ mano vyras manęs nesupras kodėl nenupirkau alaus 😀
      Einu į informaciją. Sakau atiduokit mano litą ir aš noriu vežimo…. Berniukas iš informacijos ištraukia asmeninį litą iš kišenės, paduoda jį man. Aš sakau, nenoriu tavo lito, noriu IKI lito. Jis man prisižada aną mano litą kažkaip išsitraukti ir kompensuotis asmenines išlaidas.

      Nuostabaus, gražaus interjero IKI, su šviežiais batonais ir bandelėmis, tačiau su šūdinais vežimėliais, šūdinai nuteikia savaitgaliui.

      • 1 lito istorija 😉 Ten gal kur plastmasiniai visi tokie vežimai toje iki? Nes mano tai maža – dar metaliniais vežimais ir senoviniu užraktu.

        O be to Šlakbaumas galėtų būti labai gerų plaučių žmogus ir net apsivilkti parduotuvės toteminio gyvūno rūbais ir net dalinti reklamas ir gal net “paslapčia” pasakyti, kas parduotuvėje pigiausia, kur akcija. Padovanoti kokį nors nurašytą kvietką ar panašiai. Juk tai žmogus, kuris sukinėjasi prie apribojimo – jis gali stumtelėti klientus pirkti teisingesnes prekes 😉

        Jis galėtų tapti savotišku konsieržu, kaip kad viešbučiuose 5žvaigždžiuose būna.

        • taip, tikrai ten buvo nauji gražūs plasmasiniai vėžimaičiai ir visi jie ten tokie

          :)

  18. Pamiršau paspausti “Notify me of follow-up comments via e-mail”

  19. Abejoju

    Abejoju ar cia rakinamu vezimeliu beda.
    Visose normaliose vakaru europos salyse vezimeliai yra rakinami ir nieks is to tragedijos nedaro. patikekite, ten zmones daug maziau monetu su savim nesiojasi, bet vis tiek jiems tai problemos nesudaro.

    O cia humorui: jei ponia su Louis Vuitton rankine “pusiau sausa” vyna pirko, tai matyt rankine padirbta:) nelabai ji istemptu iki 250 Lt saskaitos:)

    • Kuo jūs norite mus įtikinti – savo abejonėmis?

    • JAV

      O JAV prekybininkai jau senai suprato, kad ponios su LV, DG ir dar betkuo pirks ir pirks labai daug, todėl nei vežimų rakina, o dar ir tūrį jų dažnai padidina. Taip atsiranda etatas ne vienam o keletui Šlagbaumų. Beje nors ir nėr pinigėlio “užšaldyto” kažkaip vistiek niekam rankos nenudžiūsta vežimėlį nustumt iki parkingo…
      Taip kad čia dar iš dalies ir pasiūlos-paklausos-pasiūlos principas veikia.

      • Nepamenu Amerikoj niekur matęs tų grandinėlių. Bet čia Amerika, specifika, niuansai…

  20. skaitytojas ugn

    Hmm… Hater’ių padaugėjo. Turbūt geras ženklas. Keep it up

  21. VyneTu

    Pritariant aesde komentarui, pridėsiu nuo savęs

    Prie tos Janytės pasakos (ji vaizdinga, bet per daug ištempta) norisi akcentuoti ne tik vežimėlių užrakinimą, bet ir koreliuojantį su jais – vežimėlio judėjimo po salę patogumą. Dabar Norfoje pagr. bėda ne su vežimėlių atsirakinimu, bet su jo vairavimu per paletėmis užverstus tarpus, net tuščioje nuo pirkėjų parduotuvėje (dėl aesde minėto durno sandėliavimo virš galvų). O kai jų prek. salėje atsiranda, prasilenkimas su kitais pirkėjais, netgi jei jie tik su krepšeliais, labai erzinair pavargęs greičiau nešdiniesi iš jos. Ir neimi kitą kartą jokio vežimo, nesvarbu – turi monetą ar ne.

  22. anna

    Man irgi nepatinka, tie rakinami vežimėliai. Vat nuėjau šeštadienį į Maximą, žinau, kad pirksiu daug ir man geriau būtų vežimėlis. Bet jis prirakintas – smulkių neturiu visai… Imu krepšelį ir nusipirkau mažiau, nors tikrai norėjau pirkti daugiau (tiesiog jau krepšelio nepanešiau). Rimi šią vežimėlių problemą yra visai neblogai išsprendusi – jie turi rakinamus vežimėlius, bet turi ir krepšius su ratukais, kurie didesni nei įprasti. Vienintelis minusas tų krepšių su ratukais – į juos baisiai nepatogu dėtis prekes…

    Bet yra ir dar kita problema – tai spintelės. Nesuprantu, kodėl kai kuriose parduotuvėse jos iš viso dingo…Ir dar rakinamos spintelės – čia gerai, bet deja skirtingose parduotuvėse reikia skirtingų monetų (vienose 50 сt, kitose 2 lt).

  23. Linas

    Bet kuri parduotuvė turi vienintelį srauto apribojimą…..

    Prielaida klaidinga.
    Srautas savaime negeneruoja pajamų.Todėl apribojimas- tai pirkėjo(ko gero srautinio,o ne prietrankos Rokiškio),užklystančio į parduotuvę,mokumas.

    • “Srautas negeneruoja pajamų”. LOL

      Srautu teka litai: iš piniginės į kasą.

      Iš pradžių litų srautą riboja piniginės šeimininkų kiekis krautuvėje. Vėliau litų srautą riboja prekių vežimo/krepšio talpa.

      Jei manote, kad srautą riboja mokumas, duokite bomžui 1.000 Lt ir krepšelį, bei pažiūrėkite, už kiek prisikraus. Kad būtų linksmiau, uždrauskite pirkti alkoholį.

      O dėl Rokiškio: jei norite būti pasiųstas, eikite http://rokiskis.popo.lt, kur jums bus atliktos visos būtinos procedūros

  24. TIMIS

    Ne tik kad turbut maziau perka, bet ir kliento pasitenkinimas tikrai krito. Dabar pats jauciuos suvarzytas ir pastoviai turi galvot apie pinigine ir joje esancius centus, o jei dar eini su vaiku?

  25. Paulius

    Perskaiciau straipsni, permeciau akim komentarus…
    Ispudi paliko autoriaus gebejimas vaizdziai pateikti situacija, detales, taciau: summarizave straipsni ir pazvelge i ideja siek tiek globaliau, gauname, gana primityvu vartotojo pageidavima “noriu, kad viskas butu pagal mane”. O tai jau darosi labai panasu i amerikietiska vartotojiska kultura, kuri, turiu pastebeti, nezavi, kadangi augina visiskai buka individa, kuris turi teise reiksti nepasitenkinima visur ir visada, ir praktiskai be priezasies.
    Pabandykite kiekvienas sau atsakyti – apsilankius n-taji karta prekybos centre, pastebejus ta pati dalyka, kad atsirakinti vezimeliui reikia dvieju litu monetos arba zetono, kiek reikia galvoje smegenu, kad sekanti karta pasirupinti ta moneta ar zetonu pries einant apsipirkti? Sakysit, kodel turetumet rupintis? Todel kad ant peciu nesiojat savo galva, kuri skirta ne tam, kad neprilytu i pilva, o tam, kad sprestumet tokius niekingus sklandaus proceso sutrikimus, kaip kad uzkabinta grandine ant vezimelio.
    Sio straipsnio smaigalys sukoncentruotas i prirakinta vezimeli. Taciau toki pati straipsni galima parasyti apie kiekviena kita smulkmena, kuri nervuoja tula klienta: apie per mazus krepsius, apie perstatomas prekes, apie neseniai spalva pakeitusius rimi maiselius, apie tai, kad akropolio maximoj nuo sviesto iki batono susidaro apie 200 metru kelio ir panasiai. Sudedam viska i viena vieta ir sekmingai tampame sizofrenikais.

    Tai tiek.

    PS. Jeigu pavyktu irodyti tiesiogine sumazejusiu pardavimu priklausomybe nuo grandines, pakabintos ant vezimeliu, manau butumet vertas Nobelio premijos ekonomikos srity.

    PPS. Zmogus ima intensyviau galvoti, kai yra siek tiek alkanas, ir jam siek tiek salta. Gerbiu tuos, kurie supranta, kur link lenkiu.

    • Tai ir kavinėje galima nekreipti dėmesio, jei indai šiektiek nešvarūs, ir maistas šiektiek nešviežias, o alus šiektiek atskiestas.
      O ir kam tiek rūšių pieno-sviesto-sulčių ? Juk tarybiniais laikas buvo dvi rūšys alaus (prarūgęs ir ne) ir išgyvenome.
      O ir drabužiai gali būti visiems vienodi.
      Ir kam gaminti kokybiškus automobilius ? Juk kažkada beveik kiekvienas mokėjo perrinkti karbiuratorių…
      Taip galima ir tęsti…
      Tačiau kuris verslas išgyvens – tas, kuriam rūpi net smulkmenos, ar tas, kuris mano, kad iš esmės kliento patogumas nėra svarbu ?

    • Aš už Nobelio premiją commonsensavičiams. Jie jos vertesni nei nieko nepadarę žmonės, gavę tą premiją 😉

      O replika į smulkmenas: visas mūsų gyvenimas susideda iš smulkmenų. Mūsų gyvenimas irgi smulkmena. Reliatyvu.

      Aš žinoma eičiau į parduotuvę, kur vietoje pinigų galėčiau spręsti galvosūkius:

      Kiekvienai prekei – atskiras galvosūkis (pavyzdžiui proceso grandinėje identifikuoti apribojimą). Jei išsprendei – gavai prekę ir pinigų gali nemokėti. Galėtų PM’as tokią parduotuvę įkurti ir net finansuoti iš surinktų biudžetan pinigų.

      Taigi kaip visuomenė išprotingėtų!

      • qwerty

        Yra alternatyvu. E-maxima siulo apsipirkti internetu. Prekes pristatomos jau kita diena, berods nemokamai, jei perkama uz 50+lt. Nereikia dvilites i vezimeli, nereikia gaudyt pabirusiu vaiku, nereikia vaziuot, ieskot vietos aikstelej, valyt ziema apsnigusia masina, stovet kamstyje – tiesiog pasaka, bet esu tikras, kad rasite bent keleta priezasciu, kodel apsipirkti internetu jums nepatogu.

        • qwerty

          atsiprasau, cia buvo replika i jusu velesni komentara.

        • Buvome nuolatiniai klientai, kai tai atsirado. Pirkdavome po keletą kartų į savaitę.

          Dabar to nedarome. Tiesą sakant, nežinau kodėl :/

          Tiesiog nebeperkame ir tiek. Einame į parduotuvę.

          Gal dėl to, kad vaikai ūgtelėjo ir tai jiems yra pramoga – išsilaksto, tada lengviau ir greičiau vakare užmiega tėvams duodami šiek tiek laisvo laiko…

    • Pasąmonė

      Sutinku su Pauliaus psichoanalizę. Autorius savo ankstyvą senatvinę idiosinchraziją pateikia kaip visų geismą. Senstant tokių idiosinchrazijų tik daugėja.
      Rokiškis Rabinovičius yra neturtingas žmogus (kaip ir aš). Jis už tai myli savo nebrangią parduotuvę. Ir nereikia siūlyti jokių įtartinų patobulinimų, kurie nors kiek pakeltų kainas. Man nauja Norfa Nemenčinės plente yra per graži, dažai galėtų būti ir pigesni. Turiu kavinę Vilniaus centre su nesimpatiškais staliukais (gal ir lipniais kartais), kur geriu espresso tipo kavą už 2,5. Tą dieną, kai staliukai pagražės, kava bus 4,5 ir aš nebegalėsiu ten eiti.
      Ar jūs commonsense.lt, būdami TOC ekspertais, galėtumėt pritaikyti tokį gimmick’ą ir prie kiekvieno ilgo straipsnio iškart spausdinti 2 abzacų sinopsį? Paplatėtų butelio kakliukas potencialiems skaitytojams. Ačiū.

      • “Turiu kavinę Vilniaus centre su nesimpatiškais staliukais (gal ir lipniais kartais), kur geriu espresso tipo kavą už 2,5. Tą dieną, kai staliukai pagražės, kava bus 4,5 ir aš nebegalėsiu ten eiti.”

        O tai ar būtina kaskart staliuką valyti nauju auksiniu skudurėliu?

        • Pasąmonė

          Už šitą turėčiau imti pinigus, bet kaip consultantas consultantui pasakysiu nemokamai. Turi minimos kavinės darbuotojos auksinius skudurėlius, bet mano prašymu nevalo jais staliukų. Nes, jiems susidėvėjus, reikės keisti į naujus, o tada kava tikrai pabrangs.

        • Jei ne paslaptis, o kokia jūsų consultingo firma?

        • Sprendžiant iš komentarų gausos ir įvairovės internetuose iš jūsų IP, nepanašu, kad būtumėte labai užsiėmęs.

        • Pasąmonė

          Jaučiu gręsia man sąskaita iš jūsų tinklaraštinės consultacinės bendrovės. Suskaičiavus visą laiką, kuri jūs skyrėte prie manęs mielkai kabinėtis (jūsų tnklrsčio svečio) ir papildomą pastangą šniukštinėti apie mane iternetete jaučiu galutinė sąskaita bus 18,5 lito vertės. Siųskit sąskaitą.
          Smalsu taip pat būtų suprasti, kas paskatino jus imtis papildomų darbų nereikšmingo komentatoriaus character assasination’ui?
          Aš gi iškart pasakiau, kad esu biednas ir naudojuos kaimyno vaifajumi už pašalpą.
          Stebina, kai žmonės, besistengia atrodyti tokie protingi, yra tokie zlobni sudėtingėsnėse situacijose.
          Bet jus ne patys blogiausi, “pinigų kartoje” jaunas “ekspertas” užkeikė mane niekada neturėti vaikų, nes prisistačiau kaip mergina.
          Ši bendrahumanistinė konsultacija kaip visada jums už dyką.

  26. as

    Man ir gerai buvo. Nepamenu kuriame mazame mieste itariu jog Mazeikiuose :) Maxima nuskanuoja preke ir sako nesikanuoja ir jau deda i sona :) o as klausiu o ranka negalima suvesti. Tai taip paziurejo i mane, bet ivede :)

  27. sdafsdf

    Del vezimeliu jau issakiau savo nuomone auksciau – bet cia issiplesiu: uzknisa, kai atvaizuoji i parkinga, o ten kas antra stovejimo vieta uzstatyta numestu vezimu ir reikia ji arba taranuoti arba lipit is masinos ir patraukti. Su musu menkavertisku vergu mentaliletu siuo metu rakinamu uz lita vezimeliu sprendimas siai dienai yra win-win situacija visiems. O bet vis niekaip nesuprantu stradalsciku del saugojimo spinteliu – kokio b**bio jomis kas nors isvis naudojasi? Manau galimai del 2 priezasciu: viena – tipo jauciasi gave nemokama servisa, kad ju afigienai vertinga tashes turini spintele pasaugos nemokamai – jei dedate savo rankine i ta spintele – nieko joje vertingo neturite, antra galima priezastis – jauciates vagys ir bijote, kad apsauginiai galimai apkaltins rankineje esancius kitur pirktus daiktus pavogus pasivaiksciojimo po prekybcentri metu. Nu kitokios priezasteis nerandu, nes kad tipo sunku nesiotis – tai imi vezima ir isidedi ten ta savo rankinuka..

  28. Buvau ir užmiršusi, kad Europoje dar egzistuoja tokie dalykai, kaip prirakinti vežimėliai ir užrakinamos spintelės. Kažkokia nesąmonė dabar iš toli tai atrodo. Įtariu, kad JAV prekybos centruose yra etatai vežimėlių surinkimui. Gal sukryžminti su dar kokiu darbu, nežinau. Žmones, renkančius vežimėlius, teko matyti tiek didžiuliuose didelių prekybos centrų parkinguose, tiek teritorijoje apie ne itin didelę miestelio parduotuvę. Kai kuriose “rusų” parduotuvėse Brooklyn’e vietoj spintelių stovi vienas ar net du darbuotojai ir kuriam laikui pasaugo dideles rankines, sudėtas lentynose. Labai patogu, ypač jei jau būnu spėjusi dalinai apsipirkti kitose vaistinėse ir parduotuvėse. Manau, kad jei man reikėtų terliotis su prirakintais vežimėliais ir užrakinamom spintelėm, aš tikrai sutaupyčiau kažkiek tai pinigų shopping’ų metu.

  29. beefy cakes

    Smagiai susikaitė straipsnis, bet… 100% sutikčiau su juo, jei tai būtų vieno prekybos tinklo problema, o dabar, kai visi tą nesąmonę daro, tai neturėtų turėti įtakos konkrečiam tinklui – savo litus pirkėjai vis tiek išleidžia, negirdėjau, kad pastaruoju metu mažmeninės prekybos apimtys mažėtų. Taip kad Janytė gal ir teisingai pastebėjo, kad nerakindama vežimėlių įgaus konkurencinį pranašumą, tačiau geriausios pardavėjos titulo neatgavo dėl kažkokių kitų priežasčių, nes, jei pamenu, visi prekybcentriai per kelis mėnesius įvedė šią tvarką.
    Aš asmeniškai šią problemą išsisprendžiau piniginėj nešiodamas Prismoje gautą žetoną “VIP ASIAKAS”, kuris atrakina visų PC vežimėlius ir iškart atrakinęs keliauja atgal į piniginę. Dar ir kitiems pirkėjams, ieškantiems centų, ištraukiu vežimukų :)

    • Viau! Tokį dalyką galima pardavinėti! Eisiu paieškoti.

      P.S. pamiršau paminėti, kaip sunku būna apsipirkti su mažais vaikais, kai reikia vežimo ir tuos pinigus ten bl… grūst, o tie vaikai pažyra į visas puses ir gaudyk juos paskui…

  30. […] vakarykštė istorija apie Janytę? Šiandien turime antrąją seriją – apie Janytės sūnėną Joną. Perspėju – tekstas yra […]

  31. Paulius

    Nerijau,

    Apie nesvarius indus, pasenusi maista ir skiesta alu – tam ir yra patvirtintos higienos normos, kuriu privalu laikytis. Jeigu paprasysiu parodyti kokia higienos norma ar istatymas draudzia prirakinti vezimeli prekybos centre, jus man jo neparodysit. Suvokiat skirtuma tarp savo ir mano argumentu? Ir apskritai, kodel lenkiat link sovietmecio?

    Apie koki verslo isgyenima jus kalbat??? Didieji prekybos centrai, tai ne kaimo krautuvele, kuri tiesiogiai priklauso nuo tu 15 zmoniu, kurie ten gyvena, ir uzsuka apsipirkt. Cia per diena apsilanko desimtys tukstanciu zmoniu, kurie cia ateis nepaisant to, ar bus priristas vezimelis ar ne. Sprendziant is prfilio – esat zmogus, glaudziai susijes su verslu, taciau cia lengvai pasiduodat akimirkos momentui ir koncentruojaties i visiskai nereiksminga dalyka, pristatydami kaip didziausia blogybe ant Lietuvos zemes :)

    • Nerius turbūt įsižeidė, kad jo vardą užrašėte klaidingai, tai atsakysiu aš.

      “Cia per diena apsilanko desimtys tukstanciu zmoniu, kurie cia ateis nepaisant to, ar bus priristas vezimelis ar ne.”

      Iš serijos: “Aš maxima, ir man viskas px?”

      • Paulius

        Ne, cia is serijos “esu per daug uzsiemes, kad kreipciau demesi i tokius niekus”. Ty. Atejau, nusipirkau ko man reikia ir pamirsau iki kito karto.
        Ir manau, kad tokio poziurio laikosi didesne dalis visuomenes, nes antraip, didieji prekybos centrai, kaip kad NERIUS prognozavo, jau butu seniai subankrutave.

        Mano minties esme yra ta, kad tenkinti visus kliento kaprizus galima, jeigu uzimi nisine rinka, orientuojiesi i siaura klientu rata. Prekybos centru atveju, klientu yra, dar karta pasikartosiu, desimtys tukstanciu, kuriu srauto kaitos VISISKAI neitakoja tokios neesmines problemos, kaip kad sitame straipsnyje minimas vezimelis.

        Idomumo delei, siulyciau pasiskaityti klientu neigiamus feedbackus ebay.co.uk, o ypac ebay.com. Yra labai geru pavyzdziu, iki kokiu absurdisku reikalavimu gali privest tas keistas poziuris, kad visos kliento uzgaidos turi buti tenkinamos.

        • Sakykime, kad tai įtakoja 10% pirkėjų pirkimo sumą 10%. Bendriems pardavimas tai turės niekingą 1% įtaką. Tarkime, metiniai pardavimai 1 mljd., o marža 30%. Tai metinį pelną įtakos tik 3 mln. lt. Kaip pasakytų дядя Вася – “фигня а не денги”

        • Paulius

          Jusu argumentas visiskai niekinis, nes:
          1. 10% prikeju – skaicius paimtas is oro
          2. 10% pirkimu – skaicius paimtas is oro
          3. 1 milijardas – skaicius is oro
          4. Marza 30% – skaicius is oro

          Sudaugine visa tai, mes gauname ka? Ogi ta pati ora, taciau jus pristatot sita jau kaip fakta, kad 3mlt yra daug…

        • Gerb. Pauliau,

          jei norite pas mus užsisakyti auditą, maloniai laukiame info@toc.lt

        • Paulius

          Ne ne, jusu paslaugu, bent jau siuo metu, man tirkai nereikia 😉 Tiesiog tema pasirode savotiskai idomi, nes paliecia kone kiekvienam zmogui jautria vieta – “as ateinu isleisti savo pinigu, o cia su manimi negraziai elgiasi”. As tiesiog noriu isdestyt savo nuomone, kuri priestarauja straipsnyje issakytai – eilinis pilietis bendroje apyvartoje yra NULIS. Jo 50lt yra NULIS ir jo nepasitenkinimas uzrakintu vezimeliu yra NULIS. Ir jeigu norit suprast ka reiskia buti vienetu, nueikit i banka ir paprasykit 500 tukstanciu litu paskolos bustui. Pasijausit svarbiu, pasijausit VIENETU, galesit pasidziaugt kaip maloniai su jumis elgiasi, siulo kava ir saldainius, leidzia susikelt kojas ant stalo, taikosi prie juusu pageidaujamo laiko susitikimams, bet tik iki to tol, kol isaiskes, kad jusu atlyginimas yra nepakankamas tokiai paskolai.

          O jeigu gryzt i parduotuve, ir pritaikyt jusu taip megstama apribojimu teorija, tai vos tik nepatenkintas klientas iseina is parduotuves, i koki apribojima jis patenka? Ji vel riboja galimybe pasirinkti is esamu prekybos tinklu. Ir jeigu is esmes visi tinklai siulo ta pati, tai geriausiu atveju ivyksta pirkeju rotacija tarp tu tinklu.

        • Pauliau, mes nešnekam apie vieną žmogų. Visada žiūrim srautą. Ar žinote, kuo vienas žmogus skiriasi nuo srauto žmonių? Kuo vienas litas skiriasi nuo srauto lito?

          Be to, visada žiūrime į situaciją iš verslo savininko pusės. Ne iš įsižeidusio nepatenkinto vartotojo, kaip jums pasirodė, bet iš savininko, prarandančio galimybę padidinti savo pajamų ir pelno srautą.

    • Kalbant apie smukmenas: aš Nerius (o ne Nerijus). Žinoma, koks skirtumas, juk ne tai svarbiausia, kai tiek vaikų badauja. Tačiau, jei jūs kažką norite man parduoti, šansai smarkiai sumažėjo…
      Natūralu, kad vežimėliai – smulkmena, kaip ir daugelis kitų dalykų. Bet problema – nekreipti dėmesio į tai, kas svarbu klientui. Ir toks požiūris gali sąlygoti mirties spiralę:
      truputį mažės klientų, reikės mažinti išladas, reikės mažinti klientų patogumus, mažės klientų pasitenkinimas, mažės klientų, reikės mažinti išladas, reikės mažinti klientų patogumus, mažės klientų pasitenkinimas, ir t.t.
      Manau, kad galite ir pats sėkmingai papasakoti ne vieną tokią mirties spiralę.

  32. asta

    litų/žetonų/irpan. tikslas buvo sutaupyti “ant Šlakbaumo”: pirkėjas, pagal sumanymą, turėtų vežimėlį nustumti iki vietos, idant ten jo lauktų toks artimas dūšiai litas. 2ct, kaip žinia, nėra tokie artimi dūšiai – taip kad čia fail. bet net jei ir VISI pirkėjai tvarkingai sustumtų vežimėlius LAUKE į vietą (nes tikrai nemanau, kad kas nors vargintųsi stumti vežimėlį ten iš kur paėmė), ty. vis tiek užprogramuotas fail – reikia jei ne Šlakbaumo, tai bent Pusšlaukbaumio, kuris grąžintų vežimėlius prie įėjimo į prekybos salę. tarp kitko, net ir nesant Šlankbaumui kažkas tuos vežimėlius vis tik parstumia! kas? slaptas Janytės gerbėjas?

    žodžiu, jei Janytė nori vėl tapti respublikine laureate, jai vis tik reikėtų susigaudyti, kaip DABAR vežimėliai “parkeliauja” atgal bei išsiaiškinti, KAIP kalė iš Kupiškio nefeilino. nes ten vežimėliai irgi prirakinti, o ant vienos parduotuvės vedėjos buferių daug prekių neprisidėsi.

  33. Kestutis

    O galima daugiau serijų apie Janytę ir Šlagbaumą? Apie jų gyvenimą, godas ir pergales:)

    Labai geras sprendimas paaiškinti dalykus istorijos principu. Tai vadinama “storytelling” :)

    • “Verslo klasė” išeina kas mėnesį, tad nepamirškite pasitikrinti pašto dėžutės laiptinėje ar ant tvoros

  34. AR

    reiktu pasiziuret, kiek procentaliai budavo imanciu vezimelius anksciau ir kiek dabar, kiek atsiranda tokiu, kurie neranda smulkiu kisenese- asmeniskai as monetu anksciau dazniau turedavau, be to, del “isbalintos” algos ir kt niuansu didioji dalis apsipirkimu buna su kortele. ir bent mano atveju, pirkiniu krepselis, kai negaliu paimti vezimelio sumazeja ne maziau nei 30proc – t.y. stengiuos pasiimti tik tiek,kad nebutu sunku tampytis, dazniausiai atsisakydamas sulciu, vyno, alaus, darzoviu ir kt sunkesniu prekiu

  35. Justas

    Išmanesni tarybinius laikus menantys vartotojai puikiai žino, kad kiekvieną sistemą galimą apeiti ir sutaisyti.

    Prieš apsiperkant:
    * Įkišai du centus ir važiuoji.
    * Jei netelpa du centai, bandai kišti belekurias kitas monetas.
    * Kai įkiši monetą, reikia ją pabandyt ištraukti. Jei nesitraukia, paklibinti. Bet kad apsauga nematytų.
    * Jei apsauga vis dar nemato, paklibinti smarkiau.

    Apsipirkus:
    * Vežimėlį paskui numeti stovėjimo aikštelėje, jei vertas 2 ct.
    * Jei pavyko ištraukti monetą – vežimėlį apsipirkus reikia pastatyti į vietą. Užrakto į spyną neįkišti.
    * Jei kažkodėl teko panaudoti pagal instrukciją, vežimėlį pastatyti į vietą, atsiimti savo litą.

    Rezultatai:
    * Daugiau mažiau sulaužytos spynos iš kurių monetos pačios krinta
    * Spyną atrakina vos ne bet kokie smulkūs
    * Spyną dažnai atrakina lengvas truktelėjimas
    * Svarbiausia – galite apsipirkinėti arčiau namų esančioje parduotuvėje su nemokamai dalijamais vežimėliais.

    Problem fixed. True story.

  36. Sigizmundas

    Justas teisus: 2 cnt maximos taciankoms kaipstik. o miestelyje prie mariu Nidoje maximos vezimukai tarnauja kaip ekologiska transportavimo priemone pardavimo schemoje “nuo lentynos iki (savo) namo duru”. bobulytes su vezimais matyt didziausia apyvarta padaro ten net to kur su apsaugos stykais algaogolio neimdamos. ir dzin, kad niekas bulviu Nidoj neaugina. ne vien bulves vezimaiciuose.

  37. šviedrius

    vežimų imti nesinori ne dėl 2Lt, kuriuos šiaip beveik visi turi – čia jums ne 50ct saugojimo kamerai; Bet – kam jie, tie vežimai, jei nori judėt be spūsčių, baisesnių už eismo? kokia jau čia parduotuvė tiek vietos palieka tarp lentynų ir dar tų tarpelių papildomai neužgriozdžia, kad prasispaust su vežimu? gal mindaugo maksima? Ogi, sakyčiau, bėda ta, kad negerbia klientu niekas – nei norfos, nei rimiakai, nei ikiai, nei maximos pirkėjų. priežasčių daug, jos susijusios, todėl ir į “vežimėlių problemą” reikėtų žiūrėt kiek kompleksiškiau

  38. […] vakarykštė istorija apie Janytę? Šiandien turime antrąją seriją – apie Janytės sūnėną Joną. Perspėju – […]

  39. […] Nuimkite grandines nuo vienos vietos – kaip išnaudoti (exploit’tinti) srauto apribojimą – pirkėją – […]

  40. […] Nuimkite grandines nuo vienos vietos – kaip išnaudoti (exploit’tinti) srauto apribojimą – pirkėją – […]

  41. […] Pamenate, kadaise į “Verslo klasę” rašėme apie Nuotykius tiekimo grandinėje ir vartojimo kranelio paieškas? Šį mėnesį “Verslo klasė” publikavo antrąją seriją, kuri šiaip jau labiau į seriją apie Joną ir Janytę. […]

  42. […] Nuimkite grandines nuo vienos vietos – kaip išnaudoti (exploit’tinti) srauto apribojimą – pirkėją – […]

Jūsų komentaras