Didelis minimalus atlyginimas būtų išganymas #2

Pastaruoju metu viešojoje ir internetinėje erdvėje verda aršios diskusijos dėl minimalaus atlyginimo didinimo. Vieni diskutuotojai atėjo į valdžią todėl, kad rinkėjai patikėjo, kad anys žino, kaip pakelti minimalią algą iki 1509 litų. Kiti teigia, kad su tokiom algom neišsilaikys jų verslas ir bus daug bankrutuojančių įmonių. Treti skaičiuoja kiek išaugs biudžeto išlaidos kompensuoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo išaugimą. Šia tema jau spėjo pasisakyt ir A.Maldeikienė, ir A.Račas, garsus visų galų ekspertas Dr. A. Užkalnis, o žymus Lenkijos ekonomistas Leszekas Balcerowiczius pasiūlė net sodinti pažadukus. Netgi a.a. Veselka yra spėjęs pasisakyti. Nuomonių daug ir jos įvairios, kai kurios netgi kardinaliai priešingos viena kitai.

Nusprendėme ir mes nelikti nuošalyje ir pasisakyti šia tema. Tingintiems skaityti visą tekstą pranešame, kad būdami (kaip paaiškėjo diskusijose) efektyvumo konsultacijų rinkos monopolininkai, visomis keturiomis remiame ketinimus ženkliai padidinti minimalią algą. Kuo daugiau košės privirs politikai, tuo mums, srėbėjams, geriau. Situacija klostosi taip, kad srėbsim ilgai ir dideliais šaukštais.

Pirmiausia panagrinėkime, kokį poveikį verslui sprendimas didinti MMA.

Pasižiūrėkime, iš ko įmonės moka atlyginimą. Pinigai įmonėse atsiranda ne iš dangaus ir neauga ant medžių. Įmonės, gamindamos ir parduodamos produktus ir paslaugas, kuria pridėtinę vertę. Dalį tos pridėtinės vertės įmonė sumoka už darbuotojų darbą. Tačiau ne visi pinigai, skirti sumokėti už darbuotojų darbą, atitenka darbuotojui. Jeigu darbdavys (įmonė)  darbuotojų darbo mokėjimui nusprendė skirti 5000 litų, tai darbuotojų kišenę pasieks apie 2700 litų. Likusi dalis atiteks valstybėj GPM forma bei mamai Sodrai. Apie tai mes jau rašėme ne kartą. Tačiau sukurta pridėtinė vertė turi būti atiduodama, mokama ne tik už darbuotojų darbą, dalis jos nueina sumokėti už darbo priemones (amortizacija) bei verslininkui už investicijas bei riziką. (Jau apie tai rašėme čia, čia ir dar daug kur.)

Padidinus minimalų atlyginimą nuo 900 litų iki 1500 litų, už MMA dirbantis darbgavys darbdaviui pabrangs beveik 1200 litų. Tačiau tai dar ne visas pabrangimas, juk visa atlyginimų sistema paremta tam tikromis proporcijomis palyginus su mažiau kvalifikuotais darbuotojais. Jeigu dabar kažkoks aukštesnės klasės darbininkas gauna 2000 litų (ant popieriaus) atlyginimą, nes jis yra aukštesnės kvalifikacijos už minimalų atlyginimą gaunantį žmogų, santykis tarp jų atlyginimų yra du kartai. Natūralu, jeigu minimalios kvalifikacijos darbininkas pradės gauti pusantro tūkstančio litų algą, tai aukštesnės kvalifikacijos darbuotojo 2000 litų alga jau netenkins. Jis ir toliau tikėsis išlaikyti dvigubą skirtumą tarp jų atlyginimų. Taigi įmonei pabrangs ne tik darbuotojai, dirbantys už minimalią algą, bet ir visi likę darbuotojai. Galima drąsiai teigti, jog tipinėje įmonėje darbo užmokesčio fondas išaugs bent 30 proc. Mes jau išsiaiškinome, kad atlyginimas mokamas iš sukurtos pridėtinės vertės, todėl išaugus darbo užmokesčio fondo daliai (ir nepasikeitus sukurtai pridėtinei vertei) liks mažiau pinigų sumokėti už darbo priemones bei pelno verslininkui už kapitalą ir riziką.

Ar pokytis iš tikrųjų reikšmingas? Jeigu darbo užmokestis įmonės veiklos išlaidose sudaro nereikšmingą dalį, tai jos pabrangimas 30 procentų didelės įtakos įmonės veiklai nesudarys. Tačiau praktika rodo, kad darbo užmokestis (dažniausiai) yra reikšmingiausia įmonės veiklos išlaidų dalis (štai kodėl labai dažnai įmonės taupymą pradeda nuo darbo užmokesčio irba darbuotojų skaičiaus mažinimo). Taigi, toks veiklos išlaidų išaugimas yra labai reikšmingas įmonei. Labai tikėtina, kad toks veiklos išlaidų išaugimas ryškiai sumažins pridėtinės vertės dalį, skiriamą mokėti už darbo priemones bei pelnui. Ryškiai išaugus veiklos išlaidoms bei sumažėjus pelnams (net iki neigiamų reikšmių) galimi keli scenarijai:

I scenarijus – pasididinti sukuriamą pridėtinę vertę.

Tai galima padaryti parduodant daugiau ir brangiau. Nemanau, kad rinkoje ir Lietuvoje yra įmonės, kurios šiuo metu pardavinėja rinkoje savo produkcija pigiau (nors galėtų pardavinėti ir brangiau ) tik todėl, kad šiuo metu jų darbo užmokesčio išlaidos yra mažos. Kaip žinia, kainas diktuoja rinka. Taigi, labai lengvai kainų pasikelt nepavyks.

Tokiu atveju, tam kad parduotų daugiau ir brangiau, ar bent jau brangiau, reikia turėti rimtą konkurencinį pranašumą. Labai dažnai konkurenciniai pranašumai kuriami pertvarkius veiklos procesus – gaminant daug greičiau, mažesnėm partijom ir t.t. Yra įmonės, žinančios, kaip tą padaryti, tačiau daugumai reikės pagalbos – sukurti esminį (sunkiai nukopijuojamą) konkurencinį pranašumą.

Apribojimų teorijos bei LEAN metodikos sudaro sąlygas įmonėms sukurti esminius konkurencinius pranašumus. Todėl labai tikėtina, kad nemažai įmonių pradės ieškoti, kas joms iš tikrųjų gali padėti, nes tai tampa įmonėms gyvybės arba mirties klausimas, ir jos norės realių rezultatų, o ne diegimo imitacijos. Todėl paklausa mūsų paslaugoms smarkiai išaugs, nes mes tikrai žinome KAIP*.  Išaugus paklausai, auga ir kaina.

II scenarijus – nedidinti pridėtinės vertės, bet mažinti darbo užmokesčio išlaidas.

Kadangi sumažinti darbo užmokesčio vienam darbuotojui negalima dėl įstatyminės bazės, teks mažinti darbuotojų skaičių. Šiuo metu įmonės vargu ar laiko nereikalingus darbuotojus tik todėl, kad jie pigūs. Taigi lengvai sumažinti darbuotojų skaičiaus nepavyks, tam reikia pirmiausia padidinti darbuotojų efektyvumą bei pertvarkyti įmonės veiklos procesus. Žinoma, visada rasis įmonių, žinančių, kaip tai padaryti, kaip persitvarkyti, tačiau dauguma puls ieškotis pagalbos. Taigi, labai tikėtina, kad įmonės pradės ieškoti efektyvumo konsultantų pagalbos iš išorės. Vėlgi, labai tikėtina, kad nemaža dalis tų įmonių kreipsis į mus, nes mes vėlgi žinom KAIP*. Išauga efektyvumo konsultantų paklausa, auga mūsų paslaugų kainos, mums nuo to tik geriau.

Šiuo metu privačiajame sektoriuje dirba apie 700 tūkst. darbuotojų ir vidutinis darbo užmokestis yra apie 1500 litų į rankas. Vidutiniškai kiekvienas darbuotojas darbdaviui kainuoja apie 2600 litų per mėnesį. Taigi bendras atlyginimas per mėnesį sudaro 1 milijardą 820 milijonų litų arba beveik 22 milijardus litų per metus.

Net jeigu visi darbuotojai pabrangs ne 30 procentų, o 10 procentų, bendras pabrangimas sudarys 2,2 mlrd. litų per metus. Tai bus minimalus efektyvumo poreikis. Reiškia, efektyvumo paslaugų rinka gali priartėti iki 2,2 mlrd. litų per metus.

Žinoma, tai yra optimistinis skaičius – dalis įmonių bankrutuos, dalis „lašinius“ nusipjaustys pačios, tačiau net ketvirtadalis tos sumos yra pusę milijardo litų. Tai „šiek tiek“ didesnė rinka nei LVPA efektyvumui didinti skirti 7 milijonai litų. Svarbiausia, kad užsakovas bus įmonės, kurioms reikės realių rezultatų, o ne lentelių, paraiškų, planų, ataskaitų ir svarbiausia bus padidinti efektyvumą, o ne įrodinėti, kad tu ne vagis. Bei nereikės diskutuoti apie aukštąją matematiką su ekspertais, nežinančiais net aritmetikos.

Tad pirmojoje MMA serialo serijoje, Dr. Užkalnis taip parašęs šiek tiek suklydo:

Jums ir man minimali alga nėra neaktuali, nes mes uždirbame ir visada uždirbsime daugiau. Tai mums neturės jokio poveikio.

Deja, klystate, gerbiamasis. Šiuo metu uždirbantieji daugiau po MMA padidinimo norės gauti dar daugiau. Tai sukels išlaidų darbo užmokesčiui potvynį, o gelbėtojai bus (būsime) pasiruošę padėti. Dosniausiems. Nes pripučiamų valčių Lietuvoje yra mažiau nei rasis norinčiųjų išsigelbėti staigiuoju būdu.

Ar jūs asmeniškai galite ką nors pakeisti?

Jei esate vadovas (nesvarbu, kurios grandies), tuomet taip. Jūsų darbdavys tuoj pradės ieškoti žmonių, gebančių per trumpą laiką ženkliai padidinti įmonės produktyvumą, ir tai gali būti jūsų šansas. Jei savo bosą laikote idiotu, pamėginkite suprasti jo prielaidas. Kvailiai retai kada tampa bosais.

Jei esate Užkalnio paminėtas stumtraukis pardavėjas-konsultantas, tuomet taip. Pradėkite skaičiuoti į prekybos salę įžengusiųjų ir ką nors įsigijusiųjų santykį, ir kasdien jį gerinkite. Tegu kiekviena darbo diena būna kaip laboratorinis testas (tik ne su žiurkėmis, o su gyvais žmonėmis), kad išbandytumėte ir užfiksuotumėte tai, kas veikia, ir keistumėte tuos veiksmus, kas neveikia. Kitaip tariant, jei į 50 klausimų “Gal kuo padėti?” sulaukiate 45 “Ne, ačiū, aš tik pažiūrėti”, vadinasi, laikas bandomiesiems triušiams pirkėjams švirkšti kitokią dozę.

Jei esate “žiopla picas nešiojanti pardavėja, užmirštanti pusę užsakymo”, jūs irgi galite šį bei tą pakeisti. Kai valdžia nematys, susitarkite su kitais padavėjais ir pasidalinkite darbus. Tegu nežiopla didžiakrūtė priiminėja užsakymus ir žadina apetitą. Antroji lai nešioja gėrimus, picas su jūrų bjaurybėm ir kt. gatavą maistą. O jūs, kadangi žioploka, galite nurinkinėti indus ir valyti stalus: pamatėt tuščią lėkštę, šmurkšt, ir nunešat. Kad realizuotumėte šį darbo modelį (apie kurį nedašyla restorano vadybininkui), turėsite susitarti dėl užsakymų žymėjimo ir pagausėsiančių arbatpinigių dalybų. O jei dirbsite kaip obščepyte, tai bus kaip Dr.Užkalnis rašė.

Taigi iš esmės kiekvienas, kam duota mąstyti, galime išsidrožti šaukštą, ir juo kabliuoti valdžios privirtą MMA košę. Tik drožti reikės ne rankomis, bet galva. Ir šaukštas bus ne medinis, o intelektualinis. O kadangi tokių šaukštų nebūna, tai ir jums teks sugalvoti tokių darbo metodų, kokių dar netaikėte.

Beje, dalis tų, kurie uždirbs daugiau, norės protingai pasiruošti senatvei, nes nelabai pasitikės mama Sodra. Labai tikėtina, kad išaugs paklausa ir asmeninių finansų valdymui, o čia bus proga pasireikšti vienam mano bendrapavardžiui :)

*Keletą įspūdingiausių lietuviškų TOC sėkmės istorijų galite pažiūrėti prisijungę prie “Verslo akademijos” (žr. pavyzdžius: “Alsena“, “Aurika“, “Lesta“)

komentarų yra lygiai 43

  1. Petras

    BUG: “Sodinti pažadukus” – sugedusi nuoroda.

    • Dėkui, pataisiau.

  2. Ar yra koks metodas, kaip patikrinti, pakeitimo naudą. Ir pažiūrėti, ar užsakymų pagausėjimą lėmė padavėjos “išvaizda”, ar sakysim pradėta reklaminė kompanija.

    • viskas labai paprasta. Jei klientų srauto išaugimas – reklamos rezultatas, jei pirkimo išaugimas (t.y. atėję klientai išleidžia daugiau) arba aptarnavimo greičio išaugimas – tai aptarnavimo rezultatas.

      • Logiška, ačiū! Kita problema būna, kad rodiklis nemažai svyruoja, ir nelabai aišku kodėl.

      • Vytautas

        Kuo remiasi tokios prielaidos?

        Galiu pateikti kelis scenarijus, kad gali būti priešingai. Tarkime, aš į savaitę bent 2-3 kartus valgau ne namie. Kolega užrodo jaukią užeigą, kurioje man patinka padavėja, aptarnavimas ir maistas. Aš tampu pusiau nuolatinis tos užeigos klientas, be to kartu ten veduosi mergą ir dar keliems draugams rekomenduoju tą vietą. Klientų srautas išaugo. Reklama čia prie ko? Ar išaugo vidutinė sąskaita? Lieka klausimas, nes priklauso nuo dabartinio vidurkio. Jei ten vidutinis klientas yra Užkalnio kalibro, kuris per vieną prisėdimą paėda už triženklę sumą (žmogui), tada ne – vidutinė sąskaita sumažėjo.

        Ir atvirkščiai. Tarkime užeiga pasireklamavo kokiame turistų leidinyje ar užsisakė kampaniją google adwords na ir pritraukė kitokio kalibro lankytojų nei studentai ieškantys cepelinų su akcija. Pvz. reklamos paskatinti užsuko švedai su suomiais, kurie ima steiką “su viskuo” ir premium klasės vyną. Ir ta pati žiopla padavėja su tokiais klientais “suprekiaus” kelis kartus didesnę apyvartą (žmogui) nors lygiai taip pat ką nors pamirš ir į klausimą “ką rekomenduojate?” atsakys “pas mus viskas skanu?”.

        Kadangi studijuodamas praleidau porą metų HoReCa tai manyčiau, kad Viliui geriausiai į jo klausimus atsakys nuėjimas, kaip japonai sako, “į gembą”. T.y. daugiau laiko praleisti salėje, stebėti klientus ir su jais kalbėtis. :)

  3. Bangis

    IMO ne visai tiksli info apie darbdavio islaidas 5000 ir gaunama zmogelio atlyginima i “rankas” 2700LT.
    3811.56 “ant popieriaus”, i rankas 2896.79 (jei 0 vaiku) = darbdavio islaidos 5000LTL.
    Saltinis: http://www.buhalteris.lt/lt/?cid=709

    Smulkmena, bet kai kam +200LTL nemazi pinigai

    • Tiesą pasakius net nustebau, kad tiek laiko užtruko sulaukti tokio komentaro.
      Skaičiuojame įtaką milijardais litų, bet vistiek buvau įsitikinęs, kad atsiras kas nors, kuris paskaičiuos 4 skaitmenis po kablelio.
      Panašiai atrodo verslo planuotojai, kurie pardavimus po keleto metų planuoja centų tikslumu.
      Va taip per medžius ir miško nematome.
      It is better to be about right, than precisely wrong.

  4. sunkus pirmadienis

    Jūs kažkaip iki skausmo idealizuojat verslą. Toks jausmas kad visur viskas taip “v prityk” viskas sustyguota. O kodėl negalima peržiūrėti pelno maržos, gal ten yra erdves manevrams?

    • Stebuklų nebūna. Paprasta logika ir ekonominiai dėsniai teigia – jei Lietuvos versle būtų (kaip teigia kaikurie darbgaviai) nerealiai didelės maržos, tuomet verslo daryti į Lietuvą veržtųsi verslininkai iš Vakarų Europos, kur marža daug mažesnė. Deja, nepastebiu aš to masinio užsienio verslų veržimosi į Lietuvą.
      Juk žaliavos bei įrengimai perkami rinkos kainomis, parduodama produkcija rinkos kainomis, gamybai yra daug neefektyvesnė nei rinka, tai pelno maržos negali būti didesnės nei kitų. Ką ir rodo sukuriamos pridėtinės vertės statistika.

      • sunkus pirmadienis

        Ok, maržos panašios, verslininku Q7 irgi panašios, o darbOtoju atlyginimai skirtingi. mokesciai? o kokia Norge? Kur ir mokesčiai ir maržos ir atlyginimai yra. Ir nereik konsorciumu nagrinet, uztenga visiškai vidutinio dydzio verslo…

        • Ir koks klausimas, Captain Obvious ?

      • ghoul

        Iš principo taip, stebuklų nebūna, čia jūs teisus.
        Bet reikia nepamiršti, kad reali rinka yra labai toli nuo idealizuoto tobulos konkurencijos modelio su absoliučiu informuotumu, nuliniais įėjimo į rinką kaštais, homogeniškomis prekėmis ir t. t.
        Jei kokio nors Užprūdiškio kaime maisto prekių parduotuvė, daranti 5 000 Lt per mėnesį, turi pelno maržą, kelis kartus didesnę nei vidurkis, tai dar nereiškia, kad „Maxima“, „Tesco“ ir „Walmart“ susimuš dėl teisės statyti konkuruojančias parduotuves.

        Bent jau kai kuriais atvejais darbdaviai turi rezervą kompensuoti didesnius atlyginimus pelno sąskaita (ir nebūtinai turi pakankamą galią rinkoje, kad jiems būtų pelningiau to nedaryti). Nemaža dalis darbdavių ir dabar faktiškai moka didesnius atlyginimus, tik neoficialiai. Esminis klausimas – kiek procentų darbdavių, samdančių darbuotojus už minimumą, tokį rezervą turi. Jei pakankamai daug – didesnis MMA paskatins rinką ir galų gale gali nulemti netgi spartesnį BVP augimą (dėl skirtingo ribinio polinkio vartoti ir skirtingų preferencijų, lyginant verslininkus ir MMA gaunančius darbuotojus) ir mažesnį nedarbą, taip pat ištrauksime kažkiek pinigų iš šešėlio, kas leis sumažinti dėl padidinto MMA valstybės biudžete atsivėrusią skylę, o taip pat ir gerokai palopyti Sodros biudžetą. Jei nepakankamai daug – turėsime didesnę infliaciją, blogesnį užsienio prekybos balansą ir didesnį nedarbą.

        Įvertinti, kaip ten bus iš tiesų, sudėtinga. Bet liūdniausia, kad niekas net ir nebando vertinti ir modeliuoti (Kuodys kažkada apie tai buvo užsiminęs, bet niekas jo neišgirdo). Vadovaujamasi ideologiniais šūkiais – kairieji rėkia kažką apie „orų gyvenimą“, LLRI – kažką apie baisų nedarbą ir infliaciją („suskaičiuotus“ pirmakursių lygyje, neperžengiant IS-LM modelio ribų), o kažkokios gilesnės analizės niekas net nebando imtis.

        • asta

          “Nemaža dalis darbdavių ir dabar faktiškai moka didesnius atlyginimus, tik neoficialiai.”

          mane pradeda erzinti ši frazė. ne todėl, kad visi balti ir pūkuoti, o todėl, kad wtf yra “nemaža dalis”? ar turi kas nors skaičius? nes be konkrečios statistikos – skalsu kalbos.

        • Čia kaip pasakymas, kad valdžioje visi vagys.
          Mano artimoje aplinkoje Lietuvoje nežinau gaunanančių ar mokančių vokeliuose.

        • asta

          neriau, va aš apie tai ir rašau: aš dirbau 3 skirtingose įmonėse ir visur mokėjo tik tai, ką deklaruodavo sodrai ir VMI. tai jei čia man sekasi, gal reikėtų pradėti lošti loterijose – su tokia karma turėtų pasisekti 😀

        • ghoul

          Na va, pasirodo, šešėlinės ekonomikos Lietuvoje nėra*.
          Džiugu, kad išaiškinote, iš karto tikėjimas tėvyne ir jos perspektyvomis bent penkis kartus padidėjo. :)

          *Išvada padaryta remiantis reprezentatyvia „3 skirtingų įmonių“ ir „artimos aplinkos“ imtimi.

        • Aš neneigiu, kad nėra vokelių, aš tik teigiu, kad “nemaža dalis” gali būti ne visai tikslus apibūdinimas

        • asta

          ghoul, o gal pateikite “nemažą dalį” patvirtinančius skaičius? bus kur kas konkrečiau. nes kol kas mano ir neriaus patirtis neleidžia patvirtinti teiginio 😉

        • ghoul

          nerius – „nemaža dalis“ ir nėra tikslus apibūdinimas. Jei žinočiau tikslesnį, tai ir rašyčiau „xxx procentų“.

          asta – imkite bet kurį tyrimą, analizuojantį šešėlinės ekonomikos dydį Lietuvoje. Pasaulio banko, LLRI, dar kurį nors.

        • Diadia Flap

          Atsakymas paprastas tiems kuriems moka minimalią alga tiems ir moka neoficialų priedą (bo už minimalią nepragyvensi)- minimali bus didesnė žmogus gaus tiek pat o kai kuriais atvejais gal net mažiau, nes tikrai ne visos įmonės gali sau leisti efektyvumą gerinančias priemones arba ir taip dirba efektyviai.

  5. sunkus pirmadienis

    Klausimas lieka tas pats, ar tikrai tas verslas yra toks optimalus, kad nera jokio rezervo darbuotojų gerbuviui didinti?

    beje lietuviškai – Kapitonas Akivaizdutis :)

    • Jokia realybėje veikianti žmogiškoji sistema nėra (ir negali būti optimali). O kad dauguma lietuviškų verslu veikia neefektyviai, tai ir mes pastoviai apie tai rašome. Netgi šitame straipsnyje.
      Bet suprantu, pirmadienis – sunki diena, todėl komentarus rašote net neperskaitęs kas straipsnyje parašyta :)
      Tačiau rekomenduočiau eiti į Delfi. Ten galima aktyviai komentuoti neskaičius straipsnio.

  6. friendzis

    Man nepatiko prielaida, kad 2 kilolitus gaunančiam darbininkui reikės mokėti 2x MMA. Kodėl 2x? O kodėl ne MMA + 1k? Taip, galima vertinti, kad geresnysis sukuria dvigubai daugiau pridėtinės vertės, tačiau objektyviau būtų vertinti, jog jis sukuria kilolitu daugiau pridėtinės vertės. Ar aš kažką ne taip suprantu?

    • Man irgi nepatiko tokia prielaida, bet tai labai tikėtina daugumos darbuotojų reakcija. Jau su tuo teko susidurti vykstant MMA didėjimui po 100 lt.
      Beje, skaičiuodamas aš padariau prielaidą, kad bendros DU išlaidos išaugs 30% (ne dvigubai).

  7. sunkus pirmadienis

    Prieštaravimas gaunasi… verslas Lietuvoje nelabai efektyvus (kaip Jūs čia dažnai rašote), o įrankį, kuris priverstų verslą efektyviau tvarkytis Jūs atmetate.

    • arba jūs tikrai neskaitėte straipsnio, arba esate (kaip pasakytų p.A.Račas) visiškas “dundukas”.

  8. Na ką, krizė paoptimizavo įmonių veiklą pašalinant bereikalingas išlaidas, o čia bus spyris į subines pakelt konkurencingumą bent iki estų lygio, gal ir gerai, bet dar neaišku kokia kaina.

  9. Alex

    Autore,

    kokia paties prielaida – ar anys sakydami kad “žYno kaip” turėjo planą kaip įgyvendinti minimalią algą Lietuvoje 1509 lt?

    Kokia tikimybė kad imsis mažinti mokesčius? Pvz., GPM’ą, SoDrą arba darbdavio ir t.t.?

    Teko pabūvoti Mauricijos saloje neseniai: 15% personal income tax (už kurį žmogus yra gydomas, jo vaikai mokomi, policija rūpinasi saugumu) plius 15% VAT and that’s it, nothing more. Be to, jeigu žmogu išlaiko savo šeimoje nedirbantį tėvelį (arba turi 2 vaikus) – jis moka mažesnį income tax, po -5% už išlaikytinį. T.y., išlaikydamas žmoną, abu tėvelius, mokama 0% nuo pajamų mokesčio. Gal verslas papildomai moka pelno arba dividendų mokestį (abejoju kad abu mokesčius vienu metu kaip LR ir kad mokesčio dydis būtų didesnis už 15%).

  10. Skamba labai teoriškai, kad pradės visi staiga magiškai gerintis procesus ir neatleis darbuotojų. Jei taip būtų, tai jie šiandien juos būtų jau pasigerinę ir turėtų konkurencinį pranašumą.

    Čia kaip išleistų kokį įstatymą, kad visi turi nubėgti 30% toliau. Kas treniravosi, tie gal nubėgs, bus efektyvesni, o tinginiai per dieną magiškai nepasidarys 30% geresni bėgikai, kaip prastas verslas tiesiog neturės įdirbio, kad pagerėtų. Dėl ko liks tik bankrutuoti, arba atleisti darbuotus, vis tiek bankrutuoti, arba slėpti mokesčius… o čia jau kita pasaka prasideda, kad pati valstybė mūsų linkus susimauti, kai reiks daugiau patiems mokėti savo darbuotojams ir pašalpininkams.

    Skatinti tobulėti kažkaip turėtų, bet aš dar negirdėjęs, kad baudos yra geras skatinimo būdas.

    • Tikrai nepradės visi, bet kažkas pradės. Ir mums to užteks. Šiuo atveju aš į šį MMA didinimo reikalą pasižiūrėjau grynai per savo naudos prizmę

  11. Egis

    išeina, kad svarbiausia optimistinis požiūris ir blaivas protas, nes kiekvienoje bėdoje galima rasti naudos…
    Skaitytojams: mokykitės kaip reikia reklamuoti savo veiklą :)

  12. Stogas

    Kontra pasiulymas- mazinti MMA iki 500 lt. Verslas tiesog uzbujos, statybos atsigaus, visi tures darba :) Fain. Kaip ir pensiju sumazinimas per viena.
    Kur ta riba didinti/ mazinti ?

  13. Yra dar vienas straipsnyje nepaminėtas būdas sumažinti išlaidas, kad pinigų pakaktų padidintoms algoms – atsisakyti konsultantų paslaugų. Anos dažniausiai būna nepigios, o jų išvadų vis tiek niekas neįgyvendina.

    • Tomas

      Man 2008m. konsultantas (freelanceris) padėjo išgelbėti verslą. Jo dėka Per metus pavyko sutaupyti be kelių tūkstančių 0,5mln. litų, prie metinių pardavimų 4mln. lt. Darbą išsaugojo 55 darbuotojai visoje Lietuvoje, deja 15 teko atleisti. Šiandien situacija panaši, nes sumažinus išlaidas, pardavimų išauginti nepavyko, nežiūrint papildomų lėšų į rinkodarą, naujus produktus ir darbuotojų mokymus bei motyvaciją. Gal reikėjo nesamdyti konsultanto ir tiesiog pradėti mokėti vokeliuose? Pilnai sutinku su autoriumi, kad verslininkai bus priversti didinti atlyginimų fonda VISIEMS darbuotojams. Išeitis paprasta -uždarau verslą, darbuotojai į gatvę. Dauguma, nesunkiai ras darbą, dėl jų nepergyvenu, pergyvenu, kad 15 metų veiklos turi baigtis būtent taip :-(

      Kalbantys, kad verslininkai gali atlyginimus didinti iš pelno, nepagalvoja apie tai, kad verslo darymas, nebūtinai gali būti pelningas. Ne visi yra laimės kūdikiai ar proto bokštai. 2010 man dar pavyko išplaukti su minimaliu pelnu, 2011 pavyko baigti su nedideliu nuostoliu. 2012 jau akyvaizdžiai bus nuotolingi. Kaip pasakytų straipsnyje minimas arogantiškas žmogysta dr.U, matyt esu runkelis ir mano vieta šiušklyne.

      p.s
      minimalią algą mano įmonėje uždirba 6 žmonės (beja jie labiausiai vertina darbą, nes nemoka lietuvių kalbos ir darbą jiems rasti labai sunku) šiek tiek didesnę nei minimalią 10žmonių, beveik vidutinę (1300-1500lt. į rankas) dauguma. Tik keli darbuotojai uždirba daugiau nei 2000Lt. (į rankas), beja mano, atlyginimas įmonėje yra trečias po vyr. finansininko, administracijs vadovo ir pardavimų vadovo. Dividendų nuo 2008 negaunu. Tai va tokių buožių ir kraujasiurbių yra tarp Lietuvos verslininkų.

    • Tai geriausias būdas sutaupyti – uždaryti verslą :) Tuomet išlaidos taps nulinėmis.

    • Mąstantiems panašiai kaip p. Romas Sadauskas-Kvietkevičius, siūlau į konsultantų samdymą žiūrėti ne kaip į išlaidas, o kaip į investiciją. Ir, žinoma, susieti apmokėjimą su pasiektais finansiniais rezultatais.

  14. Peliksiuks

    Pezalai. Nieko neparašyta, išskyrus savireklamą.

  15. Jonas

    Man minimalios kėlimas yra blogis, aš pats save samdau ir todėl patogiau išsimokėti dividendais. Neturiu jokio tikslo augti ir samdyti žmonių, nes tingiu, bet ir kitiems dirbti tingiu. Ir jaučiu, kad seniai pasveikau nuo pinigų ligos. Kažkada pirkau tik naujus automobilius, stačiau namus, bet 10+ metų pakako, kad suprasti gyvenimo beprasmybę. Dabar optimizavausi iki visiško minimumo, mečiau gerti, rūkyti ir laimingai (bent aš) su šeima per mėnesį gyvenu iš vidutinės algos pajamų. O kiekvienas bandymas padidinti mano išlaidas mokesčiams mane pykdo. Ir jei valstybės spaudimas didėja aš piktybiškai kenkiu valstybei – geriau važiuosiu pirkti į Lenkiją, net jei sutaupysiu tik ant degalų (jei kas pasiūlys – įsipilsiu baltarusiškų), arba pirkdamas statybines medžiagas nepamiršiu paklausti, “gal galime susitarti grynaisiais”. Ir tikrai ne aš vienas tiks. Veiksmas turi atoveiksmį. Todėl visokie valstybiniai kišimaisi didina šešėlį.

  16. Taip, darbo užmokestis būtų išganymas, bet tai užsmaugtų darbdavius – jie pradėtų slėpti mokesčius dar labiau.

    Tiesa sakant galvoju, kad reiktų mažinti mokesčius darbdavių ir darbuotojų naudai.

    Jei mokesčiai, anot taksisto, nukristų nuo 21 proc iki bent jau 15, tuomet visi taksistai su šypsenomis mokėtų mokesčius.

    Dabar gaunasi, kad mokesčiai suryja didžiąją dalį pajamų. Ne automobilio išlaikymas, o mokesčiai.

    Kas iš didelių mokesčių valstybei, kai viskas yra iššvaistoma neesminiams dalykams?

    • Stogas

      Sumazinus mokescius taksitai pradetu moket mokescius :) :)
      Jau matau eile prie VMI stovinciu taksistu…
      As suprantu, darbdaviai aplamai nenori moket darbuotojui.. o kam ? Bulviu su makaronais pagrauz grize po 14 h pmainos ir viskas. Kam jiems daugiau reikia ?

      • Ne aš taip sugalvojau,

        Geri darbdaviai nori mokėt, nes jie suvokia tai, kad nusialinęs ir nemotyvuotas darbuotojas yra š%das.

        Bet darbdaviai su kuriais tenka bendrauti sako, kad nėra žmonių kurie norėtų dirbti. Žmonėms 2000 yra per mažai šiais laikais.

        Be žmonių pardavimai irgi nevyksta. :)

        Jei jie vyktų, darbuotojų išvis nereiktų. :)

        Tiesa Lietuvoje sklando debiliškų darbdavių mentalitetas, bet tai jis toks pats kaip ir paprastų žmonių – debiliškas.

Jūsų komentaras