Prezidentės greitukas

Visa tauta sulaikiusi kvapą skaičiuoja, kiek minučių kandidatas (-ė) į ministrus išbus susitikime su Prezidente. Kažkiek primena laidą “Kitas”, kurios niekas nežiūri, bet visi žino taisykles. Internetuose žmonės gyrėsi netgi matę prie Prezidentūros stovintį kandidatų mikriuką, labai panašų į vieną iš šios serijos:

Priešingai nei TV šou, Prezidentė iškitavimo motyvų prieš kameras nepasakoja. Nedaugžodžiauja ir kandidatai: net jei išpasakotų visą pokalbį, vis tiek gautųsi vos pora pastraipų.

Tad žaidimo “Kitas. Prezidentinė versija” žiūrovams lieka stebėtis, kaip įmanoma per 10 minučių nuspręsti, ar žmogus tinkamas dirbti ministru. Juk net atsirinkinėdami į darbą vadybininkus šnekamės valandą su kiekvienu. Žinoma, išskyrus tuos, kurie į darbo pokalbį papuola per klaidą. Kadangi tikimybė, kad susitikti su Prezidente prie keturių akių pavyktų atsitiktiniam žmogui, yra artima nuliui, tadangi pažiūrėkime, ar įmanoma žmoguje įžvelgti ministrą per 10 minučių.

Įmanoma, jei institucijos parengė išsamią bylą, apimančią ne tik oficialią kandidato biografiją, bet ir nutylėtus faktus. Taipogi praverčia spaudos beigi balsavimų Seime monitoringas. Be to, nepamirškime įdomesnių telefoninių pokalbių stenogramų.

Jei byla gerai parengta, pakanka vos kelių klausimų šį bei tą pasitikslinti. Pavyzdžiui, ar kandidatas (-ė) pažįsta tokį ir tokį asmenį. Atsakymas trumpas (y/n), ir pokalbis trumpas, ir komentuoti žurnalistams nebesinori.

Buvo toks dėstytojas VU, sakydavęs daugmaž taip: “Per pirmąją egzamino žodžiu minutę jau žinau, kokį pažymį parašysiu. Likusias 4 minutes klausinėju tam, kad pažymio pagrįstumu neabejotų ir studentas”.

Šiuo požiūriu prezidentiniai kitavimai labiau panašūs į egzaminą, nei į partnerių derybas, kur vienas parduoda, o kitas gal pirks. Net vedant derybas pagal procesą (pirma susitarti dėl bendro tikslo, tuomet dėl sprendimo kriterijų, tuomet pristatyti sprendimą ir galiausiai aptarti “yes, but”), nelygu, kas pardavinėjama, šnekos būna valandai mažiausiai.

Todėl mąstydamas, kaip įmanoma per 10-15 minučių atsirinkti ministrą, šį bei tą sugalvojau. Ir netgi manau, kad pokalbio trumpumas yra būtina sąlyga norint susifokusuoti į esmę. Žvakės nelaikiau, bet kas galėtų paneigti, kad greitukai vyksta pagal žemiau aprašytą scenarijų.

Taigi nebus prieštaraujančių, kad ministras yra tam tikros sistemos savininkas. Iš bet kurio ministro tikimasi (jam keliamas tikslas), kad jis ženkliai pagerins sistemos darbą. O sistemos efektyvumas, našumas irba produktyvumas priklauso tik nuo kelių sverto taškų.

Taip pat sutarkime dėl dar vieno dalyko: tam, kad sistema veiktų gerai, reikia trijų dalykų:

  • gerų žmonių,
  • gerų įrankių,
  • gerų procesų.

Atitinkamai, norint pagerinti sistemos veiklą, galimi trys pasirinkimai (per jungtuką irba):

  • reikia geresnių žmonių,
  • reikia geresnių įrankių,
  • reikia geresnių procesų.

Vadinasi, ministras gali padaryti eilinį kadrų valymą, eilinį kartą atnaujinti kompiuterius, įdiegti keletą prabangių IT sistemų ir automobilių parką. Arba gali susitelkti į procesų pagerinimą.

Iš viso šito pieno pluta išplaukia, kad Prezidentei svarbiausia yra išsiaiškinti vos du dalykėlius:

1. ar kandidatas turi sisteminį (holistinį) mąstymą,

2. ar kandidatas gebės įgyvendinti pokyčius.

Yra daugybė būdų patikrinti mąstymo holistiškumą. Galima paklausti, kur yra sistemos siauriausia vieta. Kad pajėgtum atsakyti, turi žinoti, ką sistema “gamina”, kas jos dalyviai (atitinkamai, ką jie gamina), turi žinoti išteklių pajėgumus, procesų sąsajas. Jei gerai supratote, nepakanka “žinoti problemas”, tarkime, kad “trūksta žmonių” ir kad “per mažas finansavimas”.

Kitas būdas – duoti kandidatui uždavinuką. Kadangi Prezidentė tokių nedalino, tai uždavinuką duosime mes (pavyzdį kadaise atsiuntė vienas skaitytojas, labai ačiū).

DUOTA

  • Pensininkė, 74 metai
  • Beveik nevaikšto
  • Parkinsono liga, 5 metai
  • Oficialiai nepagydoma
  • Kas 2 mėn. atvykta į polikliniką išrašyti vaistų
  • Nuolatiniai receptiniai vaistai
  • Savarankiškai iš namų neišeina

SĄLYGA

Ponia siekia:

  • Specialiųjų poreikių pripažinimas
  • Gauti vaistus, neišeinant iš namų
  • Galimybė parkuotis neįgaliųjų vietoje
  • Kompensacija technikai ir priežiūrai

Ponia padedama artimųjų atlieka tokius veiksmus (paspaudus dędęnasi):

Tarpiniai pamąstymai ir paskaičiavimai:

  • 5 mėnesiai kalendoriuje
  • Tikslas pilnai nepasiektas
  • Sunaudota iki 10 tarnautojų ir medikų  darbo valandų
  • Sunaudota iki 10 sergančios pensininkės nervų valandų
  • Iššvaistyta iki 20 dirbančiojo mokesčių mokėtojo valandų  (pensininkė su Parkinsono liga viena nevaikšto!)
  • Besikartojanti informacija 3 informacinėse sistemose (kurioms išleista belekiek biudžetinių pinigų)
  • Besikartojantys popieriai

Procese naudojamos neintegruotos informacinės sistemos:

  • Poliklinika. Sveikatos apsaugos ministerija
  • Socialinės paramos centras. Savivaldybė
  • NDNT.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  • Sodra.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  • Įgaliojimų registras Registrų centre, Teisingumo ministerija

Kaip jūs gerai supratote, vyrauja popieriniai duomenų mainai, kas reiškia pakartotiną duomenų suvedimą (muda), viso proceso ištęsimą ir klaidas.

RASTI

Dėmesio, klausimas:

Kandidate (minimas pavyzdys aktualiausias pretendentei į Socministeriją), koks turėtų būti procesas, idant 74 m. Parkinsono liga serganti pensininkė kuo greičiau gautų tai, ko siekia (žr. uždavinuko sąlygą)?

Jei kandidatė atsako daugmaž taip, vadinasi, mąstyti sugeba:

O jei atsako taip, vadinasi, pretenduoja tapti viena geriausių Lietuvos ministrių, beveik Šimonyte:

Jeigu tokį uždavinuką žmogus išsprendžia, vadinasi, jis ne tik išmano sistemą ta prasme, kad daug metų joje pūva kartu su kitais išmanančiais, o išmano tiek, kad yra pajėgus (-i) padaryti žmonių laukiamus pokyčius.

Tačiau net ir išsiaiškinus, kad kandidatas turi holistinį mąstymą, dar būtina įsitikinti, kad jis yra pajėgus įgyvendinti pokyčius. Nes bet kokie pokyčiai reiškia kažkam išėjimą iš komforto būsenos, o to valdininkija nemėgsta.

Pajėgumui pokyčiams patikrinti rekomenduojame pasirinktinai naudoti du būdus.

Pirmasis – užmėtyti kandidatą “yes, but’ais”. “Taip, bet sistemų integravimui reikės papildomo finansavimo”, “Taip, bet atsiras piktnaudžiavimų ir staigiai padaugės Pakrinsono ligonių”, “Taip, bet…”. Rimtas kandidatas tik džiaugtųsi turėdamas galimybę atsakyti ir įtikinti sprendimo nauda. Bet tai užimtų dar keliolika minučių.

Todėl yra kitas greitesnis būdas. Tiesiog paklausti, kokios konkrečiai pagalbos reikės įgyvendinant pokyčius. Arba išdėstai dabar ir tuomet gausi, arba jokios pagalbos vėliau negausi. Abstraktybės – “prašysime, kad pasirašytumėte įstatymų pataisas” – netinka, sakyk konkrečiai. O jei neturi ką pasakyt, tai tuomet ačiū ir viso gero. Kitas.

Verta pastebėti, kad jei į valdymą sistemiškai nežiūrės ministrai, vadinasi, sistemiškai nežiūrės niekas. Savivaldybė žiūrės savo, inspekcija žiūrės savo, SODRA savo ir t.t. Žiūrint lokaliai, kiekvienas toks žiūrėtojas bus geras, nes žvelgs į Parkinsono drebinamą močiutę iš savo varpinės, pasilypėjęs ant savų niuansų ir specifikos. Tuo tarpu močiutei ir ją lydinčiam mokesčių mokėtojui dėl lokalių specifikų tenka pusmetį varstyti valdiškas duris.

Taigi kalbėti su kandidatu į ministrus ilgiau nei keliolika minučių nėra ko. Tinkamas atsiskleisti spės, o netinkamam gaišti laiko neverta. Geriau tuo metu pabrausinti po twitterius.

Idant kandidatams būtų lengviau pasiruošti greitukams su Prezidente, kviečiu pažiūrėti du pranešimus – Tėvo ir Sūnaus* – apie efektyvumus ir holistinį požiūrį viešajame sektoriuje. Pranešimai, žinoma, lietuvių kalba.

Kaip pasiekti, kad viešasis sektorius kurtų daugiau vertės? Rimvydas Jasinavičius

Kaip sukurti efektyvias gyventojus aptarnaujančias organizacijas? Nerius Jasinavičius

*Ne tik Pivorai yra kieti.

komentarų yra lygiai 15

  1. egriseus

    Idealus močiutės procesas šlubuoja dėl prielaidos, nes nemažai daliai pensininkų, virš 74 ir sergančių parkinsono liga, Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nenustatomas (nepriklauso) :)

    • Jei taip yra iš tikrųjų, tuomet prielaidos būta klaidingos. Norint ją pataisyti, reikėtų tiksliai žinoti, kas yra “nemaža dalis pensininkų”. Gal turite tokius duomenis?

      • Tomas

        Čia, kaip suprantu, norėta pasakyt, kad nuo diagnozės specialieji poreikiai nepriklauso. Žmonių su Parkinsono liga yra daug, bet kol ligos padariniai nepasiekia tam tikro laipsnio, tol specialieji poreikiai nepriklauso.

      • egriseus

        Esmę pasakė Tomas: diagnozė nieko nereiškia, nes teisė į spec. poreikius priklauso nuo padarinių.
        Suprantu, kad jūsų pateikta parkinsono liga sergančios ir sunkiai vaikštančios ponios situacija yra tik pavyzdys, bet realiai ji šiuo metu atitiktų jūsų pateiktą paspartintą procesą

  2. ”Taigi kalbėti su kandidatu į ministrus ilgiau nei keliolika minučių nėra ko. Tinkamas atsiskleisti spės, o netinkamam gaišti laiko neverta. Geriau tuo metu pabrausinti po twitterius.”

    ++

  3. Linas

    …..Taigi nebus prieštaraujančių, kad ministras yra tam tikros sistemos savininkas……

    Čia ir yra pagrindinė abejonė jau nuo įrašo apie teismų sistemos optimizavimą.Ten irgi remtasi tokia prielaida,kad ministras arba prezidentas yra sistemos savininkas ir nori ją pagerinti.Manau labai abejotina konstatacija,o kadangi ant tokio pagrindo renčiamas visas tolimesnis pasakojimo namas…….

    • Kas, jei ne ministras, galėtų būti, pvz., socialinės apsaugos sistemos savininkas?

      • Linas

        Šioje situacijoje ir yra didžiausias apribojimas(TOC),kad neįmanoma(švelniau-sunkiai įmanoma)identifikuoti savininką.Jį suradus-galimabūtų toliau sėkmingai taikyti jūsų metodiką.Prisimenu Kreivio atvejį.Jis pradėjo kaip savininkas,o kuo baigė?

        • Dabar, berods, supratau, kame abejonė.

          Taikant TOC nėra taip svarbu, kas yra sistemos savininkas. Nes fokusuojamasi į sistemos apribojimus, nepaisant to, kas savininkas. Tačiau savininkui rūpi visa sistema, priešingai nei lokaliems optimumams. Todėl jei norime pagerinti sistemą, savininko neperlipsime.

          Pavyzdžiui, jei organizacijos vadovas priešinsis, jam pavaldus departamento vadovas (su savo departamentinškais įgaliojimais ir atsakomybe) visą organizaciją apimančių pokyčių neįdiegs.

          Pakeiskime “savininkas” į “lyderis” ir pamėginkime dar kartelį: ar sutinkate, kad ministras yra tam tikros sistemos lyderis?

        • Justas

          Gerb. Linai, jūs bandote pasakyti, kad praeito seimo teisingumo, finansų ir susisiekimo ministrai nesielgė kaip “sistemos savininkai” ir “nenorėjo jos pagerinti”?

  4. Tomas

    to egriseus.
    Aš manau, kad viskas su tuo idealiu procesu gali būti normaliai – šis aprašymas yra tik supaprastinta pavyzdinė versija. Realiai dėmenys pirmame punkte yra kitokie: Kadangi 74 metai, tai jau savaime pensininkė, tai „74 metai + pensininkė“ = „pensininkė“ (Žiūrint ciniškai, čia gali būti pridėtas loginis kintamasis „gyvas/miręs“). O štai dėmuo „Parkinsono liga“ turėtų būti plėtojamas, kad jau įvedus ją į informacinę sistemą atsispindėtų ir organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis – t.y. jau iš diagnozės irba kažkokių papildomų parametrų būtų aiškūs specialiųjų poreikių punktai. Idealus procesas prasidėtų nuo to – „pensininkė+parkinsono liga+funkcijos sutrikimo laipsnis“ o toliau viskas daugmaž ir tinka.
    O būtent tokia informacija neatsispindi TLK-10-AM klasifikacijoje, juolab suvestoje į Sveidrą. O ką kalbėti apie tokios informacijos pasiekiamumą NDNT, jei net skirtingos gydymo įstaigos negali pamatyti duomenų kokios paslaugos žmogui teiktos ir kas buvo nustatyta, jei pvz. neturi senesnės kortelės.

    • egriseus

      Tomai, tai tas šlubuojantis dėmuo idealų procesą ir gadina. Spėju, esate gydytojas, tad suprantate, kad spec. poreikių nustatymas dažnai susijęs su ribiniais atvejais; o kai dar prireikia Bartelio indekso.

      Peržvelgiau Poreikių nustatymo tvarkos aprašą. Jame numatytos galimybės kreiptis į gydytoją ne pačiam, jei dėl sveikatos būklės sudėtinga. Numatytas gydytojo visų dokumentų pateikimas NDNT elektroniniu būdu (tik nežinau, ar tai vyksta). Jei popierius, tai galima NDNT siųsti paštu.
      Spec. poreikius NDNT gali nustatyti asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų specialiesiems poreikiams nustatyti būtinų dokumentų nekyla abejonių dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Ir reikėtų pasidomėti, ar reikia NDNT sprendimus pristatyti, ar perduodama iš NDNT elektroniniu būdu.

      • Tomas

        Kadangi nuo praeito penktadienio, kaip tik įsigaliojo naujas įsakymas dėl darbingumo lygio, tai internete ieškojau ar yra koks nors būdas dokumentus į NDNT pateikti elektroniniu būdu… Spėkit ką radau?
        Aš suprantu – teisės aktai nauji iš karto numato galimybes atlikti viską naujoviškai, bet ir vienaip ir kitaip po NDNT puslapį narsčiau – neradau jokių būdų (bent e-pašto) kur būtų galima dokumentus pateikt elektroniškai.
        Dėl dokumentų siuntimo paštu. Savaime aišku, kad tokius dalykus reikia siųsti registruotu paštu. O dabar klausimas „на засыпку“ kas turi mokėti už dokumentų siuntimą registruotu paštu?.. Va čia ir atsakymas. :)
        Bartelio indeksas – toks mistinis dalykas kai kada. Nors turiu pastebėti, kad per paskutinius porą metų jo vertė šiek tiek pakeista kitais rodikliais ir tai vertinu, kaip teigiamus pokyčius. Bet tais atvejais kai jis būtinas, tai daugeliu atveju būtent jis ir atima galimybę gauti specialiuosius poreikius…
        Spec. poreikiai NDNT nustatomi ir nedalyvaujant asmeniui, bet turiu kelis atvejus, kai NDNT atstovai patys važiavo pas pacientą į namus ir tikrino dokumentų pagrįstumą. NDNT sprendimai pačiam asmeniui pateikiami paštu (apie elektroninį pateikimą negirdėjau dar), kažkur kitur – nežinau, bet daugelis gavę specialiųjų poreikių patvirtinimą dažniausiai labai greit būna susitvarkę visų išmokų gavimą. Vėl gi – užvakar atėjo pas mane ir klausia, ar gali jie užginčyti savaitės senumo NDNT sprendimą, nes jiems paskirtas spec. poreikių lygis blogas – per maža išmoka, tik 153 Lt. Ką sakyt, kai ten SPS nei pro kur?

  5. […] 4. Ketvirtame žingsnyje prezidentė atsirenka vieną, geriausią iš dviejų, ir kviečiasi greituko! […]

  6. Linas

    Justas
    …..jūs bandote pasakyti, kad praeito seimo teisingumo, finansų ir susisiekimo ministrai nesielgė kaip “sistemos savininkai” ir “nenorėjo jos pagerinti”?…

    Šitie taip,galima pridėti ūkio,švietimo,bet dar buvo sveikatos apsauga,vidaus reikalai.Kitaip tariant ministras a priori nebūtinai nei savininkas,nei lyderis.Kita aspekto pusė:sveikatos apsauga ar teismų sistema elgiasi kaip tikri savininkai-jie suinteresuoti, kad sistema nesikeistų.Tai ir yra jų siekis “patobulinti” sistemą, kad kuo mažiau kas nors galėtų įtakoti.

  7. […] 4. Ketvirtame žingsnyje prezidentė atsirenka vieną, geriausią iš dviejų, ir kviečiasi greituko! […]

Jūsų komentaras