Dešimt grynų sutapimų

Apie Dianą Vilytę, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorę, esu girdėjęs daug puikių atsiliepimų. Kad ji dora, sąžininga, nepakanti korupcijai, o ir šiaip gera vadovė.

Kitaip ir negalėtų būti, nes p. Vilytės vadovaujama įstaiga administruoja 4,6 mlrd. Lt 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos Lietuvos verslo plėtrai, ekonomikos ir ūkio augimui, infrastruktūrai vystyti.

Tai vienas įtakingiausių žmonių skirstant Europinę paramą Lietuvoje. Asmeniškai p. Vilytės nepažįstu (esam bendravę tik vieną kartą, telefonu, kai gerų atsiliepimų užkalbėtas rugsėjį kviečiau ją paskaityti pranešimą* Viešojo sektoriaus efektyvumo konferencijoje. Iš pradžių p. Vilytė buvo sutikusi, bet vėliau atsisakė sužinojusi, kad konferencija bus mokama. Mūsų keliai išsiskyrė, nes p. Vilytė pasakė pranešimus skaitanti tik nemokamuose** renginiuose, o mes, deja, neturėjome finansinių galimybių savo įmonės ir komercinių rėmėjų pinigais paremti viso Lietuvos viešojo sektoriaus. Juolab “Finnair” nusprendė pasipinigauti ir už vieno TOC eksperto skrydį iš Osakos išdrįso išstatyti mums 561.640 jenų sąskaitą. Visa laimė, kitos avialinijos pasipinigavo mažiau), bet būtų puiku susipažinti ir padiskutuoti vienu konsultantų rinkai, ogi ir mūsų firmai, aktualiu klausimu.

Tą klausimą prieš porą dienų viešumon iškėlė Nerius, o aš čion parašysiu antrą seriją. Ponią Vilytę paminėjau tyčia, kad būtume tikri, jog ji paskaitė abu ligšiolinius įrašus LVPA tema, dėl ko diskutuojant (jei tokia proga pasitaikytų) nebereikėtų kartotis.

Tikėtis, kad pavyks ištaisyti LVPA darbo spragas, optimistiškai nuteikia p. Vilytės kredo, publikuojamas LVPA internete:

Paklausta apie savo gyvenimo kredo, LVPA direktorė Diana Vilytė cituoja filosofą Karlą Poperį: “Racionalizmas yra nusiteikimas įsiklausyti į kritinius argumentus ir mokytis iš patyrimo. Iš esmės, tai nusiteikimas tarti, kad aš galiu klysti, o tu gali būti teisus, ir bendromis pastangomis mes galime priartėti prie tiesos“.

Idant kelias prie tiesos būtų spartesnis, pasidalinsiu duomenimis, ką pavyko pagooglinti apie exanoniminius ekspertus, pasamdytus LVPA tam, kad įvertintų tai, ko jie nesupranta.

Taigi Neriui pavyko išsiaiškinti, kad Ekspertas Nr. 1 ir Ekspertas Nr. 2 galimai yra atitinkamai Vytautas Pivoras ir Tomas Pivoras. Velniažin, ar jie giminės, bet neatmestina ir tokia versija. Kol tai nei patvirtinta, nei paneigta, vadinkime tai grynu atsitiktinumu.

Abu šie ponai dirba, o pirmasis dar ir direktoriauja, firmoje UAB “TUV Uolektis”. Tebūnie tai antras sutapimas.

Lyg tyčia, Lietuvoje yra dar viena firma labai panašiu pavadinimu – UAB “Uolektis”. Trečiasis sutapimas, kad dvi skirtingos firmos netyčia pasirinko uolektį savo pavadinimams. Uolektis, jei ką, yra istorinis ilgio matas, lygus 66-71 cm.

Ir sutapk tu man taip, kad abi firmos (1, 2) buvo įsteigtos gūdžiais 1994-aisiais.

Lyg tyčia, tą patį šaltą 2002-ųjų gruodžio aštuonioliktosios trečiadienį buvo užregistruoti du domenai: tuvuolektis.lt ir uolektis.lt.

Ir še tau boba, devintinės, paaiškėja, kad abi firmos, beje, kauniškės, specializuojasi ISO kokybės vadybos srityje!

Maža to, nepaisant to, kad firmų registracijos adresai, o, įtariu, ir akcininkų pavardės, skirtingi (kas automatiškai rodo, kad firmos nesusijusios), “TUV Uolekčio” telefono numeris yra (8 37) 331768, o jos bendrafirmvardžio “Uolekčio” – (8 37) 331770. Skiriasi vos per 2 skaitmenis!

Aštuntasis grynas sutapimas yra tai, kad abi firmos užsiima mokymais. Maža to, lyg tyčia, abiejų jų mokymo planai yra panašūs lyg du vandens lašai (1, 2)! (paspaudus dędęnasi, kaip pasakytų Kleckas)

Lyg sutapimų būtų negana, abi bendrafirmvardės savo internetuose patalpinusios klientų pyragus (1, 2). Jei jūs savo firmoje netalpinate pyrago, vadinasi, jūs nesate uolektis!

Jei esate akylus skaitytojas, turėtumėte pastebėti, kad poroj vietų procentai sutampa ne visiškai identiškai. Bet užtat sutampa pyrago kąsnių spalvos! Dešimtasis sutapimas!

Deja, tuo sutapimai baigiasi. Nes panagrinėjus giliau paaiškėja, lyginamų firmų veikla yra iš esmės skirtinga.

Pirmoji, netuvuolektis, o tiesiog “Uolektis”, konsultuoja ir diegia vadybos sistemas, o antroji, “TUV Uolektis”, nepriklausomai audituoja ir sertifikuoja kitų firmų įdiegtas vadybos sistemas!

Jeigu norite kuo greičiau gauti ISO kokybės vadybos sertifikatą iš firmos “TUV Uolektis” (šis popieriukas nepakenkia praeinant kvalifikacijos atranką kai kuriuose viešuosiuose pirkimuose), turėtumėte gerokai pasukti galvą, kurią firmą pasamdyti, kad jums įdiegtų norimą ISO kokybės vadybos sistemą.

Ponia Vilyte, ar vis dar skaitote?

Nežinau, ar LVPA ekspertų tapatybės yra slepiamos ir nuo agentūros vadovės, bet galbūt atėjo laikas Jums susipažinti su dviem ponais. Pokalbio metu lyg tarp kitko galima būtų pasiteirauti, kokia ant kilimo iškviestųjų kokybės ekspertų nuomonė, apie visai ISO diegėjų rinkai žinomą dokumentą ISO 9001 Auditing Practices Group Guidance, kuriame be kita ko rašoma:

Although the list is not mutually exclusive or exhaustive, it illustrates the wide variety of types of threat that CRBs*** need to consider when analysing auditor independence and impartiality issues.
– Self-interest threats — threats that arise from auditors acting in their own interest. Self-interests include auditors’ emotional, financial, or other personal interests. Auditors may favour, consciously or subconsciously, those self-interests over their interest in performing a management system audit. (…)
– Self-review threats — threats that arise from auditors reviewing the work done by themselves or by their colleagues. It may be more difficult to evaluate without bias the work of one’s own organization than the work of someone else or of some other organization. Therefore, a selfreview threat may arise when auditors review judgments and decisions they, or others in their organization, have made.

Žinoma, visada yra alternatyva nieko nedaryti, t.y. arba dar giliau užslaptinti savo samdytus ekspertus, arba pačiai LVPA sukišti galvas į smėlį. Kol svarstysite, kaip pasielgti, siūlau prisiminti tokią audito firmą Ernst&Young, kuri tol auditavo banką “Snoras”, kol tasai užsilenkė (ko tik nepasitaiko po ilgamečio itin sėkmingo darbo Lietuvos rinkoje).

Visa laimė, uolektiniai auditoriai, vertinę TOC ir LEAN paraiškas ProcesasLT priemonei, šių firmų savo sprendimais neužlenks. Pernely tvirtos mūsų gamintojų gamyklos. Pernelyg plačios prekybininkų lentynos. Uolekčiais neišmatuosi, valdininkais nesustabdysi.

*p. Vilytei siūliau pasisakyti tema “Kaip užtikrinti, kad “europiniai pinigai” suteiktų vertę pareiškėjams?”. Prašiau papasakoti, kas turėtų būti daroma, kad europiniai pinigai būtų ne “įsisavinami”, o investuojami, kad tiekėjai dirbtų ne tik su popieriais, bet ir su klientu.  Dabar gi dažnai per popierius pamirštama esminis ES finansavimo tikslas – pridėtinės vertės auginimas.

**tais atvejais, kai jūs už  dalyvavimą renginyje nemokate, tai, žinokite, jis niekam nekainuoja, t.y. niekas už nieką niekam nemoka: viešbučiai ar konferencijų centrai patalpas teikia nemokamai, avialinijos pranešėjus skraidina nemokamai, maistas būna iš skladuko, o kava iš kito skladuko.

***CRB – certification/registration body

komentarų yra lygiai 44

  1. SAM

    pradeda atsibosti. buvau susidures ir as su LVPA ir ju ekspertais… nuomone kiek koreliuojanti su commonsense, bet gal laikas jau tema keisti.

    • tiesiog norisi ‘davesti’ temą iki kažkokių pokyčių.
      O ir šiaip, šis įrašas labiau apie Uolektį nei LVPA.

  2. yes

    Labai gera tema, kuo daugiau tokių bus, tuo labiau galima tikėtis nors kokių nors pokyčių.
    Beje, kiek man žinoma, ponai Pivorai yra tėvas ir sūnus.

  3. asta

    “Bet užtat sutampa pyrago kąsnių spalvos! Dešimtasis sutapimas!”

    Jūsų pyktis darosi juokingas: jei aš jums atsiųsčiau identiškų spalvų “pyragą”, turbūt mane irgi iškart įdarbintumėte “uoliektyje”? o juk čia “defoltinės” excel’io pyrago spalvos! pabandykit patys 😉

    žodžiu, truputį peržiūrėkite savo argumentus, nes pradedate panašėti į vaikus, kuriuos didesni berniukai išvarė iš smėlio dėžės.

    PS. Osaka-Vilnius biznio klasė – visai normali kaina.

    • “jei aš jums atsiųsčiau identiškų spalvų “pyragą”, turbūt mane irgi iškart įdarbintumėte “uoliektyje”? o juk čia “defoltinės” excel’io pyrago spalvos! pabandykit patys ”

      Label’ių pavadinimai irgi defoltiniai? 😀

      • Darius

        speju kad ir % irgi defaultu gaunasi tokie patys. O jus cia prie tokiu smulkmenu kabinates.

    • “Osaka-Vilnius biznio klasė – visai normali kaina.”

      esat tokią apmokėję ne iš europinių lėšų? Mums tai buvo pirmas kartas

      • asta

        ne. bet to priežastis yra paprastesnė nei priėjimas prie EU fondų: ekoniminiai bilietai gerokai pigesni. matyt, Jūsų svečias yra įnoringesnis už mane 😉

        • Na, tasai svečias vadovauja Fukušimos atstatymui. Ir su sąlyga, kad jau baigia atstatyt, gali sau leisti biznio klasę.

        • Tiksliau – gali sau leisti prašyti iš kviečiančiųjų sumokėti už verslo klasės bilietus

      • Tejo

        As verslo klases taip pat prasyciau. Prasyciau ir padoraus viesbucio, o nes hostelio. Jei tokios islaidos jums yra neikandamos – nesikvieskite brangiu specialistu, kam sokti auksciau bambos? 😉

        • Mus gi nustebino valdininkės noras, kad tokių specialistų panešimai valstybinio sektoriaus atstovams būtų nemokami

  4. Vytax

    Dar vienas sutapimas, abi įmonės įsikūrusios tame pačiame pastate.
    Savanorių pr. 284 ir Partizanų g. 17 yra tas pats adresas.

    • Aš iki šiol po Kauną su navigacija važinėju, tad nesužiūrėjau. Ir kaži kodėl jie skirtingai adresus rašo???

      • Vytax

        Ten toks labai didelis raudonų plytų pastatas užimantis didelę teritoriją tarp trijų gatvių. Kodėl adresai skirtingi nepasakysiu. Gal privažiavimai ar įėjimai iš skirtingų pusių. Bet faktas vienas, abi įmonės įsikūrusios tame pačiame pastate.

  5. palaukit, ateis Dalybų koalicija – sutapimų pasipils šimtais.

  6. Undrius

    O ka, normali kontorėlė, supranta, kad kai kuriems verslininkams px tas ISO, jie ir taip gerai žino kaip reikia suktis, kad gerai gyventi. Iškyla tokie biurokratiniai formalumai, irašo koks netikelis i konkurso salygas ISO ir ka, negi dabar vargsi, mokėsi pinigus ir dar nežinia ar ta ISO gausi, nu nesamonė! Eini i Uolekti ir klausi, kiek kainuos ir kada bus man ISO .

    • Tokie uolekčiai devalvavo ISO, dabar bando devalvuoti TOC? Neleisim :)

  7. Viešpats

    Viena ISO sertifikuojanti kontora pasakojo, kad pasaulio standartų organizacija reikalauja atskirties, tarp paruošimo sertifikacijai ir tarp sertifikato išdavimo. Dėl to didesni subjektai atidaro porą tarpusavyje nesusijusių įmonių, o smulkesni – susibičiuliauja pagal formulę: sertifikatą išrašyti turinti kredencialus įmonė + konsultantai, ruošiantys klientus sertifikato gavimui.
    Iki tikrai galutinio temos “davedimo”, patarčiau žvilgtelėti į proceso pareiškėjus, atrinkti tuos, kurie yra uolekčių klienta ir pasižiūrėti į tokių paraiškų statusą (ar gavo pinigus, ar jų gavo tiek, kiek prašė ir pan.). Būtų labai žavus sutapimas nr. 11.
    Tiesa, tokių klientų sąrašų bendrafirmvardžiai neskelbia, bet google vaizdų paieškoje galima įvesti raktažodžius „ISO sertifikatas“ ir pamatysite didžiulį kiekį lietuviškų įmonių internetuose patalpintų sertifikatų kopijų, ant kurių visada rašomas jį išdavusios įmonės pavadinimas.

  8. laisvamanis

    Arthur Andersen (Enron)–> Ernst&Young (LR) baigia tokiu budu sudrozti valstybe, nes patys konsultuoja ir patys audituoja nemaza dali instituciju ir ju vykdomu projektu.
    Kuo Uolekciai prastesni? Rado sakni ir čiulpia. O siaip tai cia yra skandalas – fiktyvus ISO sertifikavimas.
    Jau nekalbant apie rotsildo konsultantus energetikoje kartu su E&Y besidalinancius sujungimo/skaidymo patarimu nasta kas 4 metai.

  9. vaidas

    grazios nuotraukos. bet LVPA ekspertai pamatytu tai beda is karto – blogai kad ne visos be autoriniu/saltiniu nuorodomis ir nesunumeruotos. T.y. plagijavimas ir pan., todėl sio straipsnio ekspertai kaip ataskaitos nepripazintu tinkama. juokauju… kaip suprantu beda yra tokia kad vadovas, ypac valdiskoje istaigoje, daznai nebuna galutinis sprendejas. t.y. strategas, administratorius ir pan. bet ne pilnas toks vadovas kaip toks, nes politiniai ivairiu saliu apribojimai ir pan. t.y. kompleksine ribojanti aplinka. todel mano nuomone LVPA vadovo traukti i si straipsni kaip ir nereiketu. tokius klausimus geriausias budas spresti tete-a-tete ir su ta salyga jei zmogus yra sprendejas. o jei ne, tai nei jusu pasirinktas kelias siame straipsnyje (-iuose), nei mano siulomas is principo neefektyvus. Bet kai taip yra visgi kazka daryti reikia, ir sunku tai daryti kai neaisku ka galima padaryti oficialiu budu ir tinkamai…

    • Jei LVPA direktorė nenori spręsti šios problemos, tegu paskiria kitą atsakingą asmenį jai išspręsti.

    • Kuomet girtas policininkas suvažinėjo vaikus, lėkė gen.komisaro galva. Todėl gal negalima teigti, kad vadovas visiškai nesusijęs su įdomiais procesais įstaigoje.
      Mūsų klausimai:
      1. Ar šitie ekspertai pakankamai kompetentingi vertinti TOC/LEAN diegimų paraiškas ?
      2. Ar šitie ekspertai yra pakankamai skaidrūs ir neįsipainoję į interesų konfliktus kad vertinti ES pinigų skirtstymą ?
      Jei į kurį nors iš ankstesnių klausimų atsakymas neigiamas, tuomet
      3. Kieno atsakomybė, kad buvo pasirinkti šie ekspertai ?
      4. Кas bus padaryta taisant situaciją ?

  10. Remigijus

    Gerbiamas Nerijau,

    Gal galite pateikti galimų TOC ir Lean ekspertų sąrašiuką. Būtų labai įdomu kiek jų yra. Pasigooglinsime ir pasižiūrėsime kaip ir su kuo jie yra susiję.

    Beje, galima sutikti su jūsų kritika dėl nekompetetingų ekspertų parinkimo. Tai yra didelė problema ir susijusi su daugelio paraiškų vertinimu. Vis dėlto, jūs visiškai neįvertinate objektyvių problemų, kurios iškyla fondų paramos skirtytojams: 1) ekspertų nėra daug ir jie vienaip ar kitaip bus tarpusavyje ir/galbūt su paramos gavėjais susiję. Išties tai objektyvi mažos šalies problema. 2) Kiek didės fondų administravimo kaštai siekiant užtikrinti paramos paskirstymo objektyvumą. Pavyzdžiui, galima būtų pasikviesti vertintojus iš užsienio, bet tuomet kaštai ženkliai padidės. Dėl vertimų padidės našta pareiškėjams, mokesčių mokėtojai apmokės jų paslaugas, ir t.t. Taigi nebūkite kiek vienpusiškas savo argumentacija ir kaltinimais.

    Beje, nenoru įžeisti, bet jeigu jūsų dėstymo stilistikoje būtų mažiau pykčio tuo met tikėtina, kad šių viešų straipsnių paveika būtų didesnė.

    Sėkmės kovojant su korupcija ir ginant savo verslo interesus.

    • Gerbiamas Remigijau,

      1. Esu Nerius (o ne Nerijus). Negi taip sunku be klaidų parašyti vardą ?
      2. Sertifikuotų TOC ekspertų sąrašą galima rasti http://www.tocico.org/?page=Certified_Members, o LEAN ekspertai nėra centralizuotai sertifikuojami, bet lietuviškus LEAN ekspertus galima rasti Google pagalba.
      3. Daugelis linkę matyti užsienio ekspertų kaštų grėsmę. Bet ar mes žinome, kiek kainuoja lietuviški ekspertai ? LVPA teigia, kad lietuviški ekspertai yra užkėlę kainas, tai užsieniečiai turėtų kainuoti pigiau ?
      4. Ar Jūs siūlote sutaupyti keliasdešimt tūkst. EUR vertinimui (o gal ir tiek nesusitaupytų) bet iššvaistyti neefektyviai išdalinti kelis milijonus ?
      5. Aš manau, kad dauguma pareiškėjų paruoštų paraiškas angliškai ir jas būtų galima el.priemonėmis perduoti vertintojams užsieniečiams.

    • “Beje, nenoru įžeisti, bet jeigu jūsų dėstymo stilistikoje būtų mažiau pykčio tuo met tikėtina, kad šių viešų straipsnių paveika būtų didesnė.”

      Aš mūsų tono nevadinčiau pykčiu, veikiau griežtai išreikštu nepakantumu sisteminėms kvailystėms. Suprantu kaip tai neįprastai atrodo, žvelgiant iš ilgametės tolerastinės varpinės, kur visi bijo pastovėti už savo nuomonę, nes gi gali prisieiti bendradarbiauti su LVPA ar kokia kita įstaiga ateityje.

  11. Remigijus

    Atsiprašau dėl netikslaus vardo paminėjimo. Negeras įprotis manyti, kad vardai internete keičiami panašiais pseudonimais. Atsakant į klausimus dėl užsienio ekspertų įsitraukimo į vertinimą:
    1) Neabejoju didesniu obejktyvumu. Geras pavyzdys, yra aukštųjų mokyklų programų išorinis auditavimas. Tik ir čia pradėta taupyti, vietoje vakariečių kviečiami ekspertai iš rytų ir vidurio Europos, o jie griežtesni vertinimais. Matyt, netiesiogiai jaučia konkurenciją.
    1) Abejonių kyla dėl vertinimo kokybės. Nebūtinai vakariečių ekspertų-vertintojų įtraukimas gali absoliučiai užtikrinti aukštą kokybę. Galiu tuo abejoti, remadamasis ES paramos programų vertinimu (kelios LT įmonės siekdamos laimėti projektus įtraukė labai žinomus specialistus pvz. škotą John Bachtler). Išties pritaikyta kiek kitokia vertinimo metodika, bet patys vertinimai neženkliai skiriasi nuo Lietuvos išorinio programų audito kompanijų. Kartais problema būna ta, kad jie nežino visos informacijos susijosios su projekto kontekstais, pareiškėju ir t.t.
    2) Drįstu abejoti dėl projekto vertinimo kaštų. Įdomu būtų, gal jūs galėtumėte pateikti vidutines paraiškos vertinimo kainas. Būtų įdomu pamodeliavimui.
    Manau, kad paraiškų vertinimas kainuotų ženkliai daugiau pridedant ir administravimo kaštus t.y. ekspertų paiešką, viešųjų pirkimų organizavimą ir smulkesnes išlaidas. Gali kilti problemų siekiant sudominti dalyvavimu tokiuose konkursuose atskirus vertintojus. Žinia pirkimai atskiriems ekspertams nedirbantiems su viešuoju sektoriumi atrodo pernelyg baugiai. Teko susidurtu su tuo, kai norėjome įtraukti olandų ekspertus į į dalyvavimą pirkimuose.
    Beto, atskirų ES programų priemonių yra labai daug, jeigu kiekvienai bus samdomi vakariečiai ekspertai, administravimo išlaidos išaugs iki milžiniško lygmens.
    3) Jūs pateikėte TOC ekspertus. Ar nemanote, kad tarp lietuvių konsultantų ir vakariečių negali būtų ryšių, bendrų interesų. Išties dauguma vakariečių yra aukštos moralės žmonės, bet pasitaiko ir favoritizmo. manau, kad net būtų objektųviau, kad projektus vertintų ne TOC ekspertai, o verslo konsultantai susipažinę su skirtingais verslo tobulinimo modeliais, galbūt akademikai, kurie būtų mažiau subjektyvūs ir suinteresuoti.

    Apibendrinant, žvelgiant į vakariečių dalyvavimą paraiškų vertinime kaštų ir naudos aspektu, vertinimo administravimo, o ir politiniais-visuomės nuomonės aspektais kyla labai daug abejonių.

    • 1. TOCICO yra tarptautinė profesinė organizacija, vienijanti viso pasaulio TOC ekspertus (verslininkus, konsultantus, akademikus), kurios tikslas yra užtikrinti TOC (kaip metodikos) kokybę. Jie tikrai nerizikuotų sugadinti TOC metodikos reputacijos kažkokiu favorizmu vienam ar kitam lietuviškam konsultantui. Juk reikia įvertinti ar nėra įdėta nereikalingų dalykų į projektą.
      2. Kalbate apie užsienio ekspertų pirkimo konkurso kaštus. O tai lietuviški ekspertai buvo nupirkti be konkurso ? Aš nežinau kiek kainuoja paraiškos vertinimas – šitą gali pasakyti tik LVPA. Diskusija apie tai, ar užsienio vertintojai yra pigesni/brangesni negalima, nes mes nežinome kiek kainuoja lietuviški vertintojai.
      3. Manau 1 punkte į tai atsakiau.

    • Darius

      Kazkaip p. Remigijau sekmingai nubuksavot nuo temos i lankas apie TOC kompetencija rasyti apie LVPA naudojamus ekspertus, kurie vertina tai ka TOC galvos tikrai gerai moka.
      Siaip tema buvo apie 2 konkrecius asmenis – “ekspertus”, kurie vertino tai ko vertinti is principo sugebejimu neturi (priminimas tiems, kas neziurejo pirmos serijos).
      Antroje serijoje placiau nagrinejamos galimos ekspertu tarpusavio sasajos, ir vat stai jums ir prashom, kaip megstama dabar sakyti.
      Aisku jeigu tikslas buvo nukreipti tema i lankas apie LVPA naudojamu ekspertu kokybe aplamai ir kaip tai reiketu daryti “teisingai” tai gal viskas ir OK, bet tada konkreciai TOC galvos kaip ir dave esmini patarima is pat pradziu. Jeigu del kazko norima konsultuotis, tai yra logiska konsultuotis pas tikrus ir neabejotinus ekspertus.
      Jus p. Remigijau juk turbut neinat pas veterinoriu del sveikatos problemu konsultuotis? :)

      • Remigijus

        Dėl “nubuksavimo” į lankas. Patikslinsiu:

        1) Neturėjau tikslo sumažinti jūsų viešų kaltinimų įstaigos vadovei ir vertintojams bei sumažinti jūsų nusivylimo už nelaimėtą paraišką ar geranoriškos “kovos” už slaidrų vertinimą.
        2) Nesu pažystamas nei su minimais žmonėmis nei vertinimo paslaugų sektorius.

        Savo pastebėjimus išdėsčiau norėdamas atkreipti dėmesį į pateiktos kritikos siaurumą. Pasikartosiu visose mažose šalyse, net ir esant visuotinai auktai moralei, kyla ekspertų suinteresuotumo, kompetencijų stokos problemų.

        Neneigiu, kad jūsų aprašyti projektų vertinami pavyzdžiai nėra kritikuotini dėl galimos nekompetencijos, neobjektyvumo ir pan. Viskas čia suprantama. Vis dėlto ponai, gebėkite atsižvelgti ir aplinkybes ir sąlygas.

        PS. Dėl veterinoriaus konsultacijų. Jeigu nebūtų gydytojų aplink, o reikėtų skubios pagalbos, tuomet prašyčiau pagalbos veterinoriaus, o šalia esančio santechniko.

        Deje, dėl paraiškų vertinimo neobjektyvumo. Įdomu, kiek yra TOC ekspertų Lietuvoje su kuriais nesate susijęs t.y. asmeniškai nepažystate, nebendraujate ir t.t.

        Dar įsitraukiant į diskusiją. Dėl ekspertų kompetencijos ir galimo šališkumo. Drįstu atsargiai oponuoti, teiginiui, kad TOC ar kitų vadybų projektus gali veiksmingai ir kokybiškai vertinti ti licenzijuoti/atestuoti (beje pačių asociacijų) ekspertai. Kodėl to pavyzdžiui negalėtų daryti, pavyzdžiui disertaciją, rimtą studiją apie TOC parašęs akademikas. Kartais atrodo, kad vadybų konsultantai pervertina “licenzijuotą” žinojimą ir nuvertina kiek platesnes inovacijų taikymo žinias.

        • “Drįstu atsargiai oponuoti, teiginiui, kad TOC ar kitų vadybų projektus gali veiksmingai ir kokybiškai vertinti ti licenzijuoti/atestuoti (beje pačių asociacijų) ekspertai. Kodėl to pavyzdžiui negalėtų daryti, pavyzdžiui disertaciją, rimtą studiją apie TOC parašęs akademikas. ”

          Galėtų. Jei tokių akademikų būtų. Be to, jei parengta studija ar mokslo darbas būtų rimtas, tai jo rengėjas be problemų išsilaikytų TOC Fundamentals: http://www.tocico.org/?page=fundamentals

          Ir apskritai, logika paprasta: jei nori vertinti TOC paraiškas, turi išmanyti TOC. Jei išmanai TOC, kodėl neišsilaikai TOC Fundamentals?

        • Gerb. Remigijau, jūs manote, kad vertinama ar skirti pinigus TOC/LEAN diegimui. Jūsų prielaida neteisinga. Vertinama, ar įmonė teisingai susiplanavo diegimą ir jo kainą.
          Jeigu būtų vertinama, kokią metodiką diegti, tai atskiros metodikos ekspertai negalėtų to daryti.

          Kaip ir medicinoje, jei mėginama nustatyti, kaip žmogų gydyti, galbūt reikalingas įvairių sričių gydytojų konsiliumas. Bet jei nustatyta, kad reikia širdies kraujagyslių šuntavimo, vertinime apie tai, kaip tą šuntavimą daryti tai vargiai ginekologas galėtų būti ekspertu.

  12. Domas

    Vyrai, ar išsiaiškinot kiek paraiškų vertino straipsnio herojai ir kokias jie sumas iš LVPA gavo?
    Jei paaiškės, kad vertino tik kelias paraiškas (tame tarpe 1 jūsų), tai būsite apdergę visus be reikalo ir bus galima Jus už šmeižtą traukti atsakomybėn.
    Kaip Jūs įsivaizduojate tuos mistinius ekspertus?
    Dėl 10 TOC projektų užsienio ekspertą samdyti?, o kaip dėl kitų gausybės metodų ir sistemų? irgi kiekvienam po užsienio ekspertą? Kiek jų reikės? 20? Tada tų 7 mln. Litų tur būt reiks tik tiems ekspertams, o paramai liks 0 LT. Apie laiko sąnaudas nekalbu.

    • Labas rytas, gyvename ES, kitais metais jai netgi pirmininkausim.
      Nėra tokio dalyko, kaip užsienio ekspertas, ar Lietuvos ekspertas. Kalbant apie TOC, tai yra arba sertifikuotas TOC ekspertas (galimos kelios sertifikacijų sričių rūšys), arba nesertifikuotas, taigi ir neekspertas.
      Tai jeigu gamykla nori įsidiegti DBR, o nesertifikuotas, taigi neekspertas pagooglinęs (“wtf yra DBR???”) sako, kad, “žinote, neįtikinote, nubrauksiu finansavimą”, tai kam kviesti įmones teikti paraiškas šių metodikų diegimui?
      Būtų šaunu, jei LVPA atskleistų bendras sumas (paraiškų skaičių žinom), kiek bus sumokėta pasamdytiems ekspertams šiame ProcesasLT šaukime. Juk tai mokesčių mokėtojų pinigai, ir to nereikėtų slėpti, tiesa? Ir tik tuomet bus galima vertinti, kiek brangiau ar pigiau būtų buvę pasamdyti ne lietuvius neekspertus, o užsieniečius sertifikuotus ekspertus.
      Dėl laiko sąnaudų tai gerai, kad nekalbat, nes paraiškų derinimas buvo košmaras. Pamėginkite suderinti paraišką, kurioje planuojate diegti metodiką, kurios vertintojas nesupranta. Tai kaip bandyti susišnekėti su žmogum kalba, kurios jis nemoka. Tikrai valgo laiką, išmėginta. Arba, kaip Nerius minėjo, paaiškinkite anoniminiam ekspertui, kodėl ketinate diegti Throughput Accountingą: nafig jo reikia? Ypač, jei auditorius yra baigęs Pačiolio kursus.

      • Remigijus

        “Labas rytas, gyvename ES, kitais metais jai netgi pirmininkausim.
        Nėra tokio dalyko, kaip užsienio ekspertas, ar Lietuvos ekspertas. Kalbant apie TOC, tai yra arba sertifikuotas TOC ekspertas (galimos kelios sertifikacijų sričių rūšys), arba nesertifikuotas, taigi ir neekspertas.
        Tai jeigu gamykla nori įsidiegti DBR, o nesertifikuotas, taigi neekspertas pagooglinęs (“wtf yra DBR???”) sako, kad, “žinote, neįtikinote, nubrauksiu finansavimą”, tai kam kviesti įmones teikti paraiškas šių metodikų diegimui?”

        Gerbiamas Galvazmogupuosi, atsiprašau, tačiau šis pastebėjimas yra kiek naivus. Daugybe ES ekspertų įmonių ar jien individualiai galėtų dalyvauti konkusuose dėl vertinimo, tačiau tokios praktikos nėra nebent iškeliami specialūs reikalavimai. Tam yra objektyvios kliūtys (kalbos, didėjantys kaštai dėl kelionių pvz sutarties pasirašymui, rinkos nepatrauklumas ir t.t.) arba sukuriami barjerai. Taigi tai kas įtvirtinta de jure, nėra de facto. Beje, kaip ir visoje ES, egzistuoja daugybė barjerų faktiniam paslaugų judėjimui tarp šalių narių sienų.

        • Rytis

          Kažkaip verslas sugeba visoje ES be sienų suktis, valdininkai nelabai :)

    • Tai gal tuomet reikia pasirinkti tas sritis, kurios svarbios. Ten sukoncentruoti pinigus, dėmesį bei pastangas. Ir ten pasisamdyti gerus ekspertus.

      O dabar gaunasi tik veiklos imitacija ir jokios realios naudos (išskyrus dalinančius).

      O dėl LVPA ekspertų kvalifikacijos, tai turiu aš dar ne vieną neatverstą kozirį. Ten apie LEAN ir TOC pridaryta tiek klaidų, kokių nepadarytų joks žmogus susipažinęs bent su šių metodikų pagrindais.

  13. Vat niekaip negaliu suprasti. Iš vienos pusės mums aiškina, kad (tipo) mes monopolistai, iš kitos pusės sako, kad rinkos yra daug mažesnės nei mūsų.
    Tai jūs man paaiškinkite, jeigu mes monopolistai, tuomet mūsų kainos ir yra rinkos kainos ?
    Bet jei teigiama, kad yra daug mažesnės rinkos kainos, tuomet mes nesame monopolistai ?

    Ar čia iš tos serijos, kad esi kaltas bet kokiu atveju ?

  14. Rytis

    Mano nuomone kodėl negeras toks finansavimas, visiems duodam, bet po mažiau: firma įsivertino 60 kLt kainuos TOC arba LEAN, 50proc kompensuoja – sutaupai 30 kLt, iš jų paraiškos rengimas, ir vėlesnis popierių tvarkymas sakykim ~10kLt. Kaip ir firma gauna 20 kLt naudą. Bet jei finansavimą nuo 50proc sumažina iki 20proc? kokia nauda? Na nebent su Neriumi susitarus padidinti kainas dvigubai, tuomet ir su 20 proc apsimoka :)

  15. mindaugas

    sutapimai:
    Uolektis:
    vadovai:
    JONAS VYTAUTAS PIVORAS-iki 1995.08.31
    VALDEMARAS PIVORAS – iki 2000.04.11
    dabar ALMA ŽEMAITIENĖ.
    sios akcininku sarase yra abu Pivorai.

    o dabar TUV Uolektis:
    vadovas:
    JONAS VYTAUTAS PIVORAS nuo pradzios.
    Idomiausias sutapimas su akcininkais – spekit. tai Uolektis. :)

    Galima detaliau paknaisioti. Bet sutapimai maziau nei akivaizdus.

    • Pasakyti, kad tai skandalas, turbūt būtų per švelnu.

      • mindaugas

        Na ant zemeles musu, tarsi naturalu.
        Bet aisku, kad traktuoti tai galima vienareiksmiskai. Kazkodel LVPA to nedaro.

  16. Mauras

    Funkcijų atskyrimas svarbus dalykas, jei wanabe konsultantai sąmoningai susikūrė interesų konfliktu paremtą versliuką, prie gėdos stulpo juos. Elgiasi neprofesionaliai ir neetiškai. Ką tai turėtų bendro su jų ekspertinėm žiniom, dėl ko turite jiems priekaištų, kol kas neaišku, tačiau klausimų dėl etikos kyla.

    Tačiau ne ypač atrodo ir jūsų straipsnelis, kurio pradžia – didžiulė Vilytės nuotrauka ir pagyrimai, o toliau aprašomos įtariamos jos vadovaujamos agentūros nusamdytų ekspertų nuodėmės, niekaip nesusijusios su jų darbu LVPA. Spaudimą ir intrigą sukurti mokate, bet sekate prastos žiniasklaidos tradicijomis, kur tikslas pateisina priemones.

    • “jei wanabe konsultantai sąmoningai susikūrė interesų konfliktu paremtą versliuką, prie gėdos stulpo juos.”

      Manau, kad jei buvo falsifikuojami (klastojami) ISO sertifikatai, tai jau galima pradėti vartyti BK.

  17. […] užsižiebė šioks toks triukšmas dėl ISO sertifikavimo įmonės TUV Uolektis bei jos galimai įtariamų sąsajų su konsulatacine įmone Uolektis, tai parašysiu truputį […]

  18. […] ir pasisakyti šia tema. Tingintiems skaityti visą tekstą pranešame, kad būdami (kaip paaiškėjo diskusijose) efektyvumo konsultacijų rinkos monopolininkai, visomis keturiomis remiame ketinimus ženkliai […]

  19. […] ir pasisakyti šia tema. Tingintiems skaityti visą tekstą pranešame, kad būdami (kaip paaiškėjo diskusijose) efektyvumo konsultacijų rinkos monopolininkai, visomis keturiomis remiame ketinimus ženkliai […]

  20. […] tik Pivorai yra […]

Jūsų komentaras