Kaip sumažinti eiles rinkimų apylinkėse

Truputėlį prasklaidykime debesis, žaibuojančius virš Zenono Vaigausko plikės. Taip, eilės, kuriose stovėjote judėdami link balsadėžių šį sekmadienį, iš tiesų priminė eiles prie kiaušinių blokados metais.  Tačiau užuot korę šunis ant VRK, pakalbėkime apie eiles.

Eilė yra toks dalykas, visada susidarantis prieš proceso apribojimą. Paprastai mes, efektyvumų didintojai, gamyboje turime reikalų su atsargų (atsargomis vadiname ir pusgaminius) ar žaliavų sankaupomis, siurbiančiomis apyvartines lėšas. Dūlanti krūva pusgaminių nekeltų neigiamų padarinių gamintojui, jei tasai skųstųsi cash’o perteklium. Bet paprastai pinigų trūksta (investicijoms, plėtrai), tad krūvos gamyboje beigi pilnas sandėlys yra bloga gamyba ir blogas sandėlys.

Projektinėje ir paslaugų aplinkose atsargos yra laikas. Pirma sakome: “Prisikaupė darbų”, ir vėliau seka: “Nespėju”. Jei laiką galėtume sandėliuoti, nebūtų jokių vėlavimų. Bet kadangi Lukas su Virgilijum Noreika mums išaiškino, kad laiko nesustabdysi, vėlavimai ir nespėjimai šiame sudėtingai atrodančiame pasaulyje yra niūri kasdienybė.

Ką žmonės daro, kai nespėja? Ieško, su kuo pasidalinti darbu. Kuo daugiau žmonių kas griovį, tuo greičiau iškas, logiška?

„Vis dėlto mums nepasisekė rinkimų organizavimo klausimai dėl eilių, visų pirma, kad rinkėjams reikėjo laukti. Aš nežinau, ar čia kandidatų gausa padarė tą dalyką, ar kad į komisijų narius dabar pradeda ateiti vyresnio amžiaus žmonės, pirmą kartą pasirodė bedarbiai. Kokios to priežastys, man iki galo sunku pasakyti“, – pripažino Z. Vaigauskas.

Norėdami padėti Z. Vaigauskui surasti eilių priežastį, jos turime paieškoti prie apribojimo. Tai ir padariau sekmadienį 18:00, palydėjęs žmoną pabalsuoti už Skirmantą Tumelį Vilniaus Muitininkų apylinkėje. Vaizdelį radome tokį:

Palikęs pačią eilės pasturgaly, einu tvarkyti eilės. Patvarkau, pati patenka po stogu, o aš ta proga nufotografuoju eilę 18:15:

Kaip patvarkiau?

Prasibroviau iki kamščio vietos ir aptikau prie vieno stalo sėdinčias dvi mergaites. Pirmoji darė šitai:

1.1. paima rinkėjo pažymėjimą turinčio asmens dokumentą

1.2. patikrina, ar sutampa rinkėjo pažymėjimo ir asmens dokumento duomenys

1.3. įduoda rinkėjui atvykimo lapelį

Antroji, kaip vėliau paaiškėjo, apylinkės komisijos pirmininkė, darė šitai:

2.1. paima rinkėjo pažymėjimo neturinčio asmens dokumentą

2.2. paklausia registracijos adreso

2.3. suranda adresą

2.4. Informuoja rinkėją, koks jo pažymėjimo numeris, ir (paprašiusi atvykimo lapelio iš mergaitės Nr. 1) nukreipia į tam numeriui priskirtą stalą

Šiuose žingsniuose ilgiausia yra 2.3. veiksmo trukmė. Nes adresai mergaitės Nr. 2 lapuose surašyti ne pagal abėcėlę, o pagal pieno riebumą, ko gero, pagal seniūnijas arba išsidėstymą miesto plane. Nežinodamas savo rinkėjo pažymėjimo numerio, nežinai, prie kurio stalo eiti pasirašyti ir gauti biuletenių. Nes numeracija virš stalų (tarkime, 1601-2400) pateikta pagal rinkėjo pažymėjimo numerius, o ne pagal adresus (kaip būdavo ankstesniuose rinkimuose toje pačioje apylinkėje). Vadinasi, kol nežinai, kad esi 1627, tol nežinai, prie kurio stalo brautis. Todėl mergaitė Nr. 2 knisasi po lapus juos keikdama tol, kol randa be rinkėjo pažymėjimo atvykusiam piliečiui to pažymėjimo (kurio jis neturi) numerį.

Tačiau eilė susidarė ne dėl to.

Pasirodo, rinkėjo pažymėjimą turintis asmuo negauna iš mergaitės Nr. 1 atvykimo lapelio ir yra užstabdomas eilėje todėl, kad prieš jį išsirikiavę keli rinkėjai be pažymėjimo, kurie negali eiti į priekį, kol suprakaitavusi komisijos pirmininkė-mergaitė Nr. 2 jų nenukreipė prie reikiamų stalų.

Šitai pamačius, не выдержала душа поэта, ir pradėjau vadovaut. “Visi, kas su pažymėjimais liekate eilėje prie mergaitės Nr. 1, o visi, kas be pažymėjimų, eikite į naują eilę prie mergaitės Nr. 2”.

Kadangi be pažymėjimų buvo tik kas 10 rinkėjas, su pažymėjimu atėjusių rinkėjų eilė pradėjo tirpti. Kai žmona pateko į vidų, išėjau į lauką nufotografuoti eilės “po pagerinimo” (žr. viršuje antrą nuotrauką). Grįžęs po 2 min. randu, kad manoji tvarka dingo, nes grįžta prie senosios. Tuomet mergaitei Nr. 1 išaiškinu, kokio yra jos rolės svarba, ir kaip svarbu, kad ji užtikrintų srautą. Nes eilės susidaro būtent dėl jos netinkamo elgesio. Aišku? Aišku.

Tuomet prie manęs prieina kažkokia stebėtoja ir klausia, kas aš toks, ir kodėl čia vadovauju. Sakau, kad esu rinkėjas beigi geras vyras, o geras vyras neleidžia žmonai valandą stoviniuoti lauke užuot vežęs ją į gym’ą, o vėliau gabenęs namo gaminti gardžią vakarienę. Stebėtojai paaiškinu, kad visas vadovavimas tėra dviejų skirtingų eilių užtikrinimas, kad mažuma neturinčiųjų pažymėjimų neužstabdytų daugumos juos turinčiųjų. Stebėtoja man į tai atsako, kad “visiems rinkėjams turi būti užtikrintos lygios teisės, todėl visi turi stovėti vienoje eilėje”. Savo ruožtu į tai atsakau, kad jei stebėtojai kas nors nepatinka, ji gali pasiskųsti komisijos pirmininkei (kuri, kaip žinia, užsikasusi popieriuose ir žaliuoja prakaituoja). Stebėtoja skųstis nepuola, bet užtat pradeda dar akyliau stebėti mane. Visada prašom.

Susitvarkęs su stebėtoja, žiū, kažkur dingo mano mergaitė Nr. 1. WTF? Ne todėl, kad be dingo mano leidimo, bet todėl, kad ji yra apribojimas, ir nuo jos vienos priklauso visos sistemos pralaidumas. Mergaite, auuu?! Po kelių minučių paklydėlė grįžta (matyt, pagalvojo, “kadangi eilė, galiu trumpam dingt”). Primenu jos rolės svarbą. Sako, kad lyg suprato. Tuomet prie jos prieina kitas komisijos narys su kažkokiais popieriais, ir paprašo mano mergaitės Nr. 1 jam padėti. Jiedu kažką chekina, kažko ieško tuose popieriuose kokias 2 minutes, ir man jau pradeda trūkinėti tolerancijos plionkė. Ta proga bičui-trukdytojui liepiu dingti nuo mano mergaitės, nes per jūdviejų bletstvas eilė vėl grįžo į savo ilgąją būseną.

Bičas dingsta: nebūtina turėti įgaliojimus ir antpečius, kad galėtum suvadovauti. Kartais pakanka žvilgsnio ir tono.

Bet tik kartais. Ir tik trumpam. Nes esu tikras, kad man dingus iš rinkimų salės, eilė vėl pradėjo ilgėti.

Ką padarytų tikras geras vadovas? Pirma, žinotų, kad jo darbas užtikrinti srautą. O tam reikia:

1. Atskirti balsuotojus į atskiras eiles a) turinčius rinkėjų pažymėjimus ir b) neturinčius rinkėjų pažymėjimų

2. Vizualizuoti eilių atskyrimą matomomis rodyklėmis, kad ir tūpiausias žmogus žinotų, katrą eilę pasirinkti

3. Stovinčius eilėje informuoti, kas jų laukia prie stalo, t.y. ką jie turės pateikti

4. Mergaitei Nr. 2 duoti arba gatvių pavadinimus pagal abėcėlę, arba pastatyti kompiuterį su exceline sąrašo versija, kurioje veiktų paieška

Primena oro uostą, tik be metalo detektoriaus. Bet tai dar ne viskas.

Kai tai bus padaryta, apribojimas persimes į balsavimo kabinas, taigi eilė nusidrieks ten. Sekmadienį žmonės šios eilės išvengdavo savo pasirinkimą žymėdami pasidėję biuletenius vieni kitiems ant kupros irba ant palangių.

Manote, reikia daugiau kabinų?

O gal balsavimo slaptumui užtikrinti pakaktų daugmaž tokio interjero (be nebūtinos santechnikos, žinoma)?

Pabaigai, jeigu norite rimčiau pastudijuoti eilių mažinimą vadybiniu požiūriu, kviečiu pažiūrėti Mildos Ručinskaitės pranešimą Viešojo sektoriaus efektyvumo konferencijoje. Mildos vadovaujamas Garantinis fondas per pusantrų metų bankrutavusių įmonių darbuotojų eilę sumažino dvidešimčia tūkstančių. Siūlau vietoj penktadienio filmo visiems vadybininkams.

komentarų yra lygiai 11

  1. Tarantulas

    Manau prie to prisidejo ir VRK kurie savo puslapyje raso:
    “Rinkėjo kortelė balsuojant rinkimų ir ne rinkimų dieną

    Rinkimų dieną savo apylinkėje, kurioje esate deklaravęs savo gyvenamąją vietą, galite eiti balsuoti be rinkėjo kortelės.

    Rinkėjo kortelė yra būtina tik balsuojant ne rinkimų dieną, ne savo apygardoje, t.y. balsuojant specialiuose paštuose, iš anksto ar namuose rinkėjo kortelė yra būtina.”

    Bet va suo pakastas tame, kad tos korteles labai reikia ir jas isdavineja vietoje.
    Nors mano apylinkeje mergina nr.1 turejo spargalke su gatviu ir magisku skaiciu rinkiniu, bet neduodavo lapelio kol nenueidavai pas mergaite nr 2 ir negaudavai riknejo korteles.
    Pagal rinkeju korteliu susnis pupsejusias kitame sales gale manau siemet buvo nesivarginama ju nesioti rinkejams.

  2. McF

    beje, kad identifikuoti asmenį balsavimo lapelyje būtų galima atspausdinti barkodą su asmens kodu (jeigu to negalima daryti – tai kokiu nors kitu kodu), po to su barkodu skaitytuvu šnai nuskanuoji ir žmogus identifikuotas!

  3. Apokalipsės raitelis

    Stengiasi žmonės, screw’ina referendumą visomis išgalėmis. O vat atsiranda tokie “žinovai”… ir nebepastatys mums atominės :)

  4. pow

    O, Dieve. Negaliu patikėti. Čia nuostabus pavyzdys, kodėl kai kurie žmonės nepabalsuoja – gi eilės kilometrinės, o jų mažinti net nenori…

    Kai aš ėjau balsuoti, tai prie įėjimo buvo nuoroda, kad į vieną pusę viena apylinkė (ar kas ten), į kitą pusę kita. Ant vieno lapuko surašyti namų numeriai, prie kitos rodyklės nieko, bet babulka pasakė į kurią eiti (neturėjau rinkėjo bilietuko). Nors į tą mokyklą žingsniavo nemažai žmonių, bet eilės nemačiau. Na tik dviejų žmonių į „persirengimo“ kabiną. Na buvo irgi dviejų tipų mergaitės, bet prie tų svarbiausių mergaičių, tai aiškiai namų numeriai surašyti. Štai ir pasirodo, kad reikia išsamias priverstines instrukcijas duoti komisijoms kaip organizuoti rinkimus greitai ir sklandžiai…

  5. Blaivus protas triumfuoja! (iki kol jis nenueina namo su žmona ruošt vakarienės)

  6. x

    As kaip apylinkes komisijos pirmininke pasidalinisu savo darbo organizavimo patirtimi: ateina rinkejas-ji pasitinku as ir pavaduotoja (kuomet pikas), paziuriu rinkejo kortele, jei musu apylinkes zmogus, siunciu prie kompo-ten zmogus uztrunka lygiai tiek, kad suvestu jo asmens koda ir pasakytu prie kurio stalelio eiti atsiimti rinkejo biuletenius, jei zmogus be rinkejo korteles tiketina, kad jo nebuvo namie ir jis gaves nevardini kvietima, tada pagal adresa surandu kruveleje jo neatiduota rinkejo kortele ir pirmyn. Buvo keli asmenys, kurie nezinojo, kur jiems balsuoti, tuomet mergaite prie kompo pagal asmens koda suzino jam priskirta apygardos apylinke. Zmoniu, kurie buvo gave rinkejo korteles, bet pamirse namuose buvo labai nedaug, iki 50 per diena. Reziume-paciu karsciausiu metu eileje ilgiau nei 10 minuciu nestovejo niekas, uztruko zmones prie kabinu, na jos buvo 5, taciau cia rinkeju problema, jei jie ilgai masto uz ka balsuoti:)

  7. Jau vien tai kad mes neturime el. balsavimo reiškia didelį atsilikimą, bet tai kas vyksta “popieriniame-fiziniame”balsavime išvis absurdas. Ir manau vienintelis apribojimas, kad mes turime visokius Zenonus vadovaujančius, o ne naują kartą, kuri visada pasisako už iniciatyvas ir progresą.

    Šiandien turime n būdų nuskaityti žmogaus tapatybę be popierių ir dar daugiau būdų užskaityti balsą el. būdu, o garantuoti saugumą yra n+1 būdų, tik tikriausiai bėda, kad tie rinkimai pasireiškia kas ketverius metus, ir tada pastebime kaip labai atsilikom.

    Išvis nelabai logiškai suprantama tokia tvarka, nes biurakratiniam aparatui už visokius tokius dalykus tai mokamos algos, o čia kaip supratau nieko gero nemokama, dauguma tų “savanorių” skaičiuotojų ir palūžta, o rinkėjai ir renkamieji nori greitų rezultatų, tai klausimas WTF? duokim dirbt kompam ir turėsim rezultatus trys sekundės,o ne trys paros po 20 valandos, .

    • vidas

      Dėl el. balsavimo tai dar mūsų visuomenės politinė moralinė branda dar skystoka.
      “Bambaliniai buduliai” bus labai aktyvūs tokio balsavimo dalyviai, aš įsivaizduoju kiek atsiras “balsavimo el. būdu punktų” o juose tokie “ženiois” jau su rezultato kontrolės garantija tuos balsus supirkinės.

    • Man jau irgi gali trūkti “plionkė” dėl el. balsavimo. Ypač, kai teigiamai pasisako “ekspertai”. Saugių, anonimiškų, patikimų ir _perskaičiuojamų_ rinkimų su šiandienine įperkama technika įvykdyti yra NEĮMANOMA.

      Jau net nekalbant apie vido nurodytas grėsmes.

  8. giedrius

    įsivaizduoju, ką pagalvojo komisija ir mergaitės kai kažkojks veikėjas pradėjo vadovauti :)))

  9. Pateiktas pavyzdys tai tikrai pagirtinas :)

Jūsų komentaras