Reformos pagal gruzinus

Kai bandai kažką pareklamuoti, paprastai pabrėži privalumus ir kuri istoriją, kaip čia viskas fainiai, pirkit. Todėl aš papasakosiu vieną nefainą dalyką, trūkumą, ko mums nepavyko padaryti organizuojant Viešojo sektoriaus efektyvumo konferenciją, kurios čion, kaip jau supratote, nereklamuoju.

Taigi norint pritraukti žmones į renginį, būtina užtikrinti gerą naudingą turinį, gerą kainą ir tinkamą laiką. Ši užduotis bus lengvesnė, jei prisikviesi žvaigždę, kažkokį spykerį, apie kurį dauguma kažką gero girdėjo, bet gyvai nematė. Taip į “Login” žmones viliojo iš banerių žvelgiantis Jimmy Wales, vien savo atvykimu sukėlęs nerealius dalyvių lūkesčius ir juos sekusį nusivylimą.

Taigi mes irgi ieškojom žmogaus, galinčio ne tik sukelti lūkesčius, bet ir juos pateisinti. Mūsų auditorija – visų lygių vadovai, dirbantys viešajame sektoriuje: skyrių vedėjai, departamentų direktoriai ir plušantys aukščiau. Taip pat ir būsimi vadovai, norintys padaryti ką nors gero valdiškam darbe, bet dar neturintys reikalingų antpečių. Žodžiu, visi, besirūpinantys šiek tiek daugiau nei atsėdėti nuo 8:00 iki 17:00, ir manantys, kad mūsiškas “biurokratinis aparatas” pajėgus veikti didesnėm apsukom.

Tad spykerio kriterijus susirašėme tokius:

  • pavardė/atstovaujama institucija turi būti žinoma Ignalinos autobusų parko direktoriui,
  • jis turi būti ne procesistas, nes tokių renginyje dauguma ir taip,
  • turi būti ne teoretikas, o praktikas, t.y. pats daręs, reformavęs,
  • turi būti pasiekęs įspūdingų išmatuojamų rezultatų.

Kokia pavardė jums šauna į galvą?

Mums šovė Michailas Saakašvilis. Kai šiemet pavasarį pirmą kartą lankiausi Gruzijoje, nustebino ne tik chinkaliai, bet ir:

  • saugumas,
  • verslo sąlygos,
  • skaidrumas.

Tiesa, dar nustebino popas, be jokio tuk tuk tuk įsiveržęs į viešbučio (Boržomyje) kambarį jį pašventinti:

Sutikti gruzinai, tiesa, nesimeldė Saakašviliui, beveik visi turėjo jam priekaištų ir tikrai nelaikė svajonių prezidentu. Bet žmonės Tbilisyje nerakina automobilių (o kai kas nerakina ir namų), nes už ratlankio vagystę ten sėdamasi 8 metams. Įmonę ten įsteigti gali per dieną, nauji verslai ir investuotojai iš užsienio ten atleidžiami nuo visokių mokesčių, apskaita supaprastinta iki minimumo, mokesčių inspekcija priima deklaracijas angliškai. Kyšių ir korupcijos nerasta nei ligoninėse, nei policijoje, nei biurokratiniuose koridoriuose.

Todėl kai vasarą Gruzijoje verslo reikalais lankėmės antrą kartą, paprašėm mūsų ambasadorių, kad padėtų prisikviesti Mišą (taip švelniai savo prezidentą vadina gruzinai). Užduotis iš pat pradžių atrodė sudėtinga, nes buvo aišku, kad kažkada spalio mėnesį Gruzijoje vyks parlamento rinkimai. Bet fix idėjos tuo ir žavi, kad jos yra fix. Mūsų diplomatai tikrai stengėsi, bet buvo aišku, kad vien jų pastangų gali nepakakti.

Todėl grįžęs Lietuvon nupėdinau į Gruzijos ambasadą Žvėryne. Ambasadorius J. E. George Kerdikošvilis yra nuostabus žmogus tuom, kad jam patinka stebinti lietuvius. Gruzinai vieninteliai per Europos krepšinio čempionatą iš savo rinktinės dalyvavimo darė tiesioginį marketingą savo šaliai: išsinuomojo “Frydriko kiemelį” Klaipėdoje, kas vakarą rengė ten chinkalių, limonadų ir dar belenko degustacijas taip, kad “Laukinės žasys” būtų paspringusios iš pasitenkinimo. Dar jie buvo atvežę geriausią gruzinišką baletą “Sukhishvili”, trypusį taip, kad tą pusvalandį (kažkokioj aikštėj Klaipėdoj) baletas vienintelį kartą pagal populiarumą pralenkė krepšinį. Vėliau būdamas Tbilisyje tyčia nuėjau į panašų baletą vietiniame klube, ir turiu pasakyti, kad anas Klaipėdoje buvo geresnis, nes į grindis susmigo visi balerūnų mesti durklai, o  ne kas antras.

Taigi nepaisant idėjos puikumo į kaktą gaunu ne tik ambasadoriškų cigarečių dūmų, bet ir nuoširdų patarimą nesvaigti. Mūsų renginys ketvirtadienį, o parlamento rinkimai, pasirodo, sekmadienį. O Saakašvilio partijos pagrindinis konkurentas Ivanišvilis pažadėjo išvesti žmones į gatves (panašiai būna per revoliucijas), jei praloštų. Taigi Saakašvilio team’as dabar užsiiminėja ne tik agitka, važinėdami po kaimus, bet ir ruošiasi tam, kas būtų, jei laimėtų.

Todėl suremiame galvas ir mąstome, kas galėtų atvykti į konferenciją vietoje Gruzijos prezidento. Ambasadorius ta proga užsidega antrą cigaretę, o aš atsidarau bonką “Borjomi”. Prisimenu, kaip su Nerium vasarą lankėmės pas “Borjomio” konkurentus gamykloj, bet neesmė. Esmė dabar surasti gruziną, atitinkantį mano aukščiau paminėtus kriterijus.

Kandidatų daug. Bet problema ta, kad visi jie įsitraukę į rinkimų kampaniją. Po kelių nesėkmingų bandymų ambasadorius staiga nušvinta pagalvojęs apie Kakhą Bendukidzę, buvusį Gruzijos reformų ministrą, nebeužsiiminėjantį politika (vadovaujantį dviems universitetams) ir galbūt sutiksiantį atvykti. Gaunu jo kontaktus ir leidimą prisistatyti nuo ambasadoriaus.

Pagooglinęs aptinku neįtikėtiną dalyką: Kakha Bendukidzė reklamuojamas kaipo spykeris kitoj konferencijoje, “Lūžio taške”, kaip kartas vyksiančioje rugsėjo 27-28 dienomis Palangoje. Kadangi mūsų renginio kita auditorija (žmonės, besiorientuojantys ne į įkvėpimą, o į sisteminį gerinimą), o ir kaina 10 kartų mažesnė, suprantu, kad turiu nemažai šansų pretenduoti į dalį Kakhos vizito.

Kaip manot, ar mums pavyko?

Žinoma, kad ne. Nes jei būtų pavykę, dabar skaitytumėte reklaminį tekstą apie tai, kaip “viskas labai fainiai, pirkit”. Taigi gruziniškas rinkiminis kalendorius užkabino, uždusino net ir paskutinę mūsų viltį šiemet konferencijoje turėti ne tik sisteminio gerinimo asus japoną, vokietį, olandą, amerikietį, žydus, estę, bet ir revoliucinių reformų architektą iš Gruzijos.

Internete radau video, kuriame Kakha nufilmuotas 2008 m. Vašingtone pristatantis gruzinų reformas ir pasiekimus. Nuo to laiko reformos įgavo naujų mastų (dabar, pvz., visam Tbilisyje (!) yra diegiamas nemokamas Wi-Fi), bet esminiai lūžiai įvyko būtent iki 2008-ųjų. Rekomenduoju pažiūrėti visiems politikams, ir kandidatams, taip pat ir Skirmantui Tumeliui, į kurį dedamos internautų viltys lietuviškuose rinkimuose.

Per Seimo rinkimų kampaniją mums išūš ausis apie tai, kaip būsimieji išrinktieji reformuos “biurokratinį aparatą”. Vėl bus prisimintas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, užsiimantis neaišku kuo ir beesąs didelis juodo humoro anekdotas. Jau 10 metų visos partijos uždarinėja šitą įstaigą, bet vis randasi, kas į tarpdurį įkiša koją ir pro plyšį iškiša mokesčių mokėtojams didįjį pirštą. Įstaigos tarnautojai tuo tarpu skaito “Miško pasakas” ir kelia ieškinius sidrą rauginantiems nykštukams.

Kakha sako taip:

Jei institucija neveiksni, tai jos uždarymas nepadarys absoliučiai jokios žalos. Kas nutiks, jei išjungsite šviesą kambaryje, kuriame nėra šviesos? Nieko nenutiks, nes ten tamsu bet kuriuo atveju.

Šį totalinio išvalymo metodą gruzinai pritaikė valydami policiją. Valdant Ševarnadzei visi šalies policininkai buvo воры в законе. Algos nedidelės, bet kam jos apskritai, jei antpečiai tau leidžia susirinkti savęs vertą atlyginimą savarankiškai. Taigi vieną dieną (t.y. per vieną dieną) gruzinai atleido visus 100 proc. policininkų. Tris savaites, kol iš kaimų nuo žagrių buvo renkami kaimo bernai ir ginkluojami, šalis buvo be policijos. Spėkite, kaip tai paveikė nusikalstamumą? Ogi suvestinės buvo tuščios (kaip vieną kartą Kėdainiuose). Nusikaltėliai nebeturėjo stogo ir nežinojo, kaip elgtis, todėl laukė. Ir nieko nesulaukė, nes kaimo bernai nėjo į kontaktą, neėmė kyšių ir veikė grynai pagal instrukciją, kurią gavo kartu su uniforma.

Dabar korupcija gruzinų policijoje siekia 0,00 proc., policijos automobiliai visada važinėja su švyturėliais (taip jie rodo, kad nesislapsto nuo visuomenės, nesėdi krūmuose), o policijos komisariatų visos sienos ir pertvaros yra stiklinės (taip jie rodo, kad yra skaidrūs ir atviri).

Tačiau gruzinų šįkart konferencijoje neturėsime, tad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) kol kas gali miegoti ramiai. Blogiausia kas gali nutikti, tai grįžęs iš konferencijos koks nors politikas susidomės NTAKD veiklos efektyvumo rodikliais (dabartiniai rodikliai neturi nieko bendro su efektyvumu) ir reikalaus jų gerinimo.

Jei nepagerės, po metų atsivešime Kakhą.

komentarų yra lygiai 19

  1. Tomas

    Kur jums iki Lūžio taško – jie gi net Andrių Janukonį prisikalbino…

    • Dalomoji medžiaga tai turbūt bus anų telefoninių pokalbių išklotinės 😀

  2. Karolis

    O jūs kalbinot Lado Gurgenidzę? Jis buvo PM’as tuo metu, kai Kakha vykdė savo revoliucines reformas, kaip jūs išsireiškėte. Lado dabar privačiame sektoriuje, gal rinkimuose nedalyvauja…

    • Visiškai pritariu – šis žmogus dalyvavo ne tik politikoje, bet ir vadovavo didžiausiam Gruzijos bankui “Bank of Georgia”, dabar “Bank of Liberty”. Kas dar įdomiau – įsitraukė į vadovybę Ruandos banke “Bank of Kigali”. Ruanda – bene sparčiausiai reformuojama šalis šiuo metu pasaulyje, o Lado prie to taip pat prisideda.
      Pasikviesti šį žmogų įmanoma, nes politikoje, berods, nebedalyvauja. Ir su kontaktais ne problema, pažįsta daug lietuvių ir jiems simpatizuoja.

    • Su Lado galiu padėt susisiekt. Per jį buvau ir su Kakha vakarieniavęs.

      • Ačiū, pamėginkim, per galvą niekas neduos. Parašysiu Tau emailą.

  3. Larisa Burakova savo knygoje „Почему у Грузии получилось“
    http://larisaburakova.com/book/
    mini nemažai žmonių, kurie sudarė Bendukidzės komandą. Gal vietoje Kakhos galite pakviesti iš jo komandos?

  4. Vincentas

    Popas made my day 😀
    O reformos tikrai jaučiasi Gruzijoje. Net ir ne verslo kelionės metu. Gruzijos policiją pagal nekorumpuotumą lenkia tik Suomiai.

  5. Vaizdas-ir-Garsas

    atsiprašau už “naglą” (arba naivų) klausimą: ar spykerių kalbos bus įrašinėjamos ir vėliau prieinamos internetuose?

    studentai taip pat norėtų paklausyti, ką turi pasakyti pasikaustę praktikai, tačiau dažnas neturi atliekamo ir to simbolinio Vydūno, o kur dar iki Vilniaus atvažiuoti

    • Gal keliems studentams ir įrašysime. Gaila tik, kad ne visi tikrą emeilą po komentarais palieka taip apribodami savo galimybes būti informuotais sėkmės atveju :)

      • Vaizdas-ir-Garsas

        :) studentai gal ir naivūs, tačiau supranta, kad kitą sykį galimybės įsidarbinti tiesiogiai priklauso nuo to, ar darbdavys nesugalvoja pagūglinti ir jautriai sureaguoti į aštriau išsakomą nuomonę tuose mūsų internetuose

  6. Mindaugas

    Tikrai, net pavydas ima paskaičius apie gruzinus…

    • O ko cia pavydeti? Totalitarine valstybe, kur uz ratlankio vagyste sodina 8 metus i kaleima. Cia net prie Stalino tik 2 metus duodavo. Kaip susitvarkoma su opozicija, geriau visai patyleti. Neisivaizduoju kaip tokius dalykus leistu bent viena demokratine, zmogaus teises gerbianti valstybe. O pakelti nuo dugno chaose paskendusia valstybe totalitariniais metodais, istorijoje visai nieko naujo.

  7. ir dar, jau Cileje Pinochetas irode kad laisvos rinkos ideologija ir reformas liaudziai galima igrusti tik ivedus diktatura. Taigi, cia irgi nieko naujo, Gruzija eilinis to pavyzdys.

    • Mindaugas

      supratau. sunešiojai čia mane :)
      man patiko apie biurokratus Gruzijoje, nes man tenka susidurti su biurokratais žemėtvarkoje ir kitur, tai nors kūlį daryk, niekas nejuda… ir apie įmonės kūrimus ir mokesčius.
      kažkada skaičiau, kad atjungė Kauno savivaldybėje internetą, tai pilni koridoriai pasipylė žmonių, tipo kur dingo internetas….?

    • bst

      Erla: parodyk nors viena nesubankrutavusi gryna socializma. Totaliai biurokratines salies “vystymosi” paternas visad toks pats: mazuma parazituoja daugumos saskaita ; protingi/veiklus pradeda balsuoti kojomis. Tada lieka sios alternatyvos:
      a) uzdarinet sienas (USSR, Kuba, Koreja, Kinija(kol buvo grynas socializmas))
      b) bandyt exportuot sita geri aplink, kad nebutu kur begt (USSR)
      c) nepavykus b) variantui- stagnacija, chaosas, krachas, nes sistema f-nuoja tik tol, kol uztenka visuomeniniu ir/ar gamtiniu resursu.
      Jei jau toliau pleciant tamstos ribota totalitarizmo suvokima, tai grynas jo variantas neimanomas be siu atributu:
      1. uzdaru sienu
      2. konclageriu
      Su LT paradoxas panasus del biurokratijos gaunas, vyksta tas pats balsavimas kojomis. Problema tame, kad sienu uzdaryt neiseina.

  8. Vilius

    Viešint Gruzijoj ir bandant išsiaiškint, kas išties moka už – policijų algas, Kanados lektuvėlių dotuotus reisus į šalies užkampius, Batumi infrastruktūros pilną pakeitimą, lindo atsakymai iš vietinių, kurių nežinau patikimumo – pvz. kad policijos algos apmokamos iš Soroso fondo lėšų, lėktuvėliai – valstybiniai pinigai, Batumi – lygtais pasaulio banko (Miša parūpino).

    Knygų neskaičiau, internete neiškojau. Manau, visokių nuomonių žmonės rastų kiekvienas savo atsakymus…

    vilius

  9. Rokas

    Na va taip išgyrėt, o prakišo rinkimus. Panašu kad kartu su Kubilium galės važinėt po įvairias konferencijas ateinančius ketverius metus :)

Jūsų komentaras