Darbo skelbimų tiuningas

Prieš mėnesį išsiaiškinome, kad mūsų šalyje paniškai trūksta IT specialistų. Firma, siūlanti algą, 100 Lt didesnę už rinkos vidurkį, neprisikalbina net IT studentų.

Tvyrant darbuotojų apribojimui, yra du sprendimo būdai. Antrasis – praplėsti apribojimą, pavyzdžiui, ieškant pigios IT darbo jėgos Baltarusijoje (?) ar kokiam nors Kažkurstane. Tačiau šis būdas yra tinkamas tik tuo atveju, jei išsėmėme visas pirmojo būdo galimybes.

Pirmasis būdas, kaip jums paaiškins bet kuris procesistas, tai maksimaliai išnaudoti turimą apribojimą. Nėra prasmės lipti per langą, kai šalia pravertos durys. Tai reiškia, kad visi, galintys dirbti IT srityje, tačiau šiuo metu dirbantys kitą prastesnį darbą, turėtų maigyti kompiuterius. Pageidautina, už pigiau nei algų vidurkis sektoriuje (sako, 3553 Lt ant popieriaus).

Kaip tai padaryti? Juk negalime vienu metu (esant darbuotojų stygiui!) ir surasti darbui tinkamų žmonių, ir siūlyti jiems mažesnį atlyginimą.

Ar tikrai?

Senokai tinklaraštyje paišėme mano mėgiamiausią mastymo procesų įrankį, tad šekite:

Darbo užmokestis paprastai yra didžiausia įmonės išlaidų eilutė, tad apatinė šaka atrodo teisinga. Kita vertus, dideli atlyginimai yra būtina sąlyga siekiant pasamdyti tinkamus žmones esant specialistų stygiui rinkoje. Hm, ir viršutinė konflikto šaka atrodo teisinga.

Kur klaidinga prielaida?

Keletą sekundžių įsistebeiliję spoksom į konflikto debesį ir, bingo, turime sprendimą.

Jam iliustruoti paimkite tikrą pavyzdį, tebegyvenantį Viršuliškių mikrorajone, kur aš kadaise gimiau ir užaugau.

Ramūnas serga cerebriniu paralyžium. Jam šiuo metu maždaug 37. Nepaisant ryškių motorikos ir komunikacijos sutrikimų, sugebėjo baigti ne tik mokyklą, bet ir MIF’ą. “Barclays” jo nepaėmė dėl tų pačių priežasčių, kodėl jo nesutiksite diskotekoj ar TV debatuose. Bet užtat paėmė firmos “Technogama” ir “Tiksli forma”, kurioms jis taiso kompiuterius, prižiūri tinklus ir serverius.

Kadangi rankos Ramūno nelabai klauso, klaviatūrą (standartinę) jis maigo kojų pirštais. Akluoju būdu, žinoma, kaip visi kompiuterastai. Dirba kaip helpdeskas remoutiškai iš namų, o jei pasitaiko rimtesni gedimai, kompiuterius kolegos jam atveža į namus.

Problema ta, kad Ramūno pataisyti kompiuteriai genda pernelyg retai, dėl ko jam trūksta darbo. Kūrybinis programavimas nėra jo stiprioji pusė, todėl “Ruptelai” jis nelabai tinka. Bet užtat jis labai tinka pailiustruoti klaidingą prielaidą, esą tinkami žmonės yra brangūs. Anaiptol – štai Ramūnas supranta, kad jo kaina negali prilygti sveikų žmonių kainai, nes klientas ar darbdavys turi šiek tiek prisitaikyti. Tiek fiziškai, tiek smegeninėj. Mūsų firmose (taip pat ir mūsų firmose) gan neįprasta įdarbinti žmones su fizine negalia, o jei taip nutinka, apie tai net laikraštis parašo.

Todėl vidutinis atlyginimas, neviliojantis IT studento, Ramūnui būtų siekiamybė. Atitinkamai firmoms samdyti Ramūną yra pigiau, nes turėdamas fizinę, o ne protinę negalią, jis supranta, kad mūsų firmoms turi suteikti invalidumo nuolaidą.

Kad reklaminis darbo skelbimas būtų išbaigtas, pridedame vienos ir antros Ramūno aptarnaujamos firmos, kurioms kompiuteriai beveik nebegenda, rekomendacijas, beigi nuorodą į jo internetą. Ten rasite kontaktus, kad susitartumėte dėl pokalbio dėl darbo.

Jums, ieškantiems tinkamų darbuotojų, ko gero, kilo klausimas: o ką gi daryti, jei Lietuvoje nėra neįgaliųjų su reikalinga kvalifikacija ir gebėjimais?

Pradžioje – patiuninguoti darbo skelbimą.

komentarų yra lygiai 14

  1. Andrius

    Manau kad čia konflikto nėra. Jei skaidai darbą į smulkesnius tai paprastai lieka dviejų rūšių darbai. Aukštos kvalifikacijos ir žemos kvalifikacijos darbai. Vienas darbas paprastai daromas ir su didele alga 20 proc. ir maža alga 80 proc. Belieka pasirankioti dar vis žemos kvalifikacijos savanorių, iš kurių kažkada užaugs ir aukštos kvalifikacijos specialistai. Na bent kiek bandyta tai visada gavosi.

  2. asta

    persistengus su tiuningu, galima lygių galimybių kontrolierių nemalonę užsitraukti 😉

    • “fizinė negalia būtų privalumas”? :)

      • asta

        “jei esi neįgalus, mūsų darnus ir augantis kolektyvas, taps tau antra šeima. nekantriai laukiame”. 😉

  3. SAM

    su fizine negalia, koja kojon daznai eina ir psichologines problemos.

    • Man rodos, jos vaikšto nepriklausomai nuo to, ar žmogus su kojom ar be.

  4. Sveiki !

    Kelios replikos komentatoriams.

    Be blatų ar pažinčių sudėtingesnę fizinę negalią bei gerą specialybę ir patirtį turinčiam asmeniui kopti karjeros laiptais ir turėti normalias sąlygas visų pirma labiausiai trukdo ala sveikųjų mąstymo ribotumai bei nuostatos ir negebėjimas suvokti, kad yra daug negalių tipų ir jei žmogui kažkas atimama ar apribojama, kitur pridedama ar išlavinama. Tai yra problema Nr. 1. Visa tai jaučiu kasdien išeidamas į gatvę ir matydamas aplinkinių reakcijas. Labai klaidinga tapatinti fiziką ir psichiką.

    Problema Nr.2 yra ta, kad tokių kaip aš baltų varnų labai nedaug. Net iš artimų žmonių girdėjau – kam tau darbai ir pinigai ir kitkas, tie visi vargai, kai sveiki tiek nesugeba ? Tuo tarpu mano norai ir tikslai gan žemiški – prasisukti ir dirbti taip, kad galėčiau pasistatyti namą, turėti gerą automobilį, šeimą ir ją išlaikyti, pasisamdyti pagalbininkų, pramogauti ir pakeliauti, lankytis kultūriniuose renginiuose, galu gale padėti sunkiau besiverčiantiems.

    Kadaise dar studijų laikais man teko prižiūrėti/moderuoti elektroninę psichologijos konferenciją ir kažkiek “paganyti” įvairias sielas. Niekas nežinojo ir nejautė mano fizinės buklės ypatumų. Pastebėjau, kad vadinamieji sveikieji turi labai daug psichologinių problemų ir barjerų bei yra su kaukėmis. Po kažkiek metų gavau vieno buvusio “paciento” laišką su padėka. Nustebau. Į psichologijos specus nesitaikau, bet faktai tokie. Ir iki dabar internete yra komentaras apie mane : “Tamsta matyt neesi dalyvavęs @osf.lt konferencijose. Tada suprastu, kas yra griežtas moderavimas. Ypač toks pilietis Ramūnas Unčiūra Geras žmogus, špyga taukuota, išmurštruodavo jaunimėlį taupyti kitų žmonių laiką ir pinigus” 😉

  5. Martynas

    galvojau bus rimtesnė analizė :)

  6. Alius

    Sveiki Ponai Prisiekusieji !!!

    Aš manau, kad yra labai gerai pagelbėti žmonėms su fizine negale. Aš taip pat galiu pareklamuoti savo buvusį grupioką Olegą Subačių https://plus.google.com/109882344188406987845 , jis taip pat yra puikus specialistas ir manau savo (Švenčionių) rajone surasite labai mažai specialistų, geresnių už jį.

    Nepaisant to, aš manau, kad šis postas yra netikslus : jei mes kalbam apie darbo skelbimus, tai būkim tikslūs – darbdavių tikslas yra gauti geriausią dabo jėgą už mažiausią kainą;
    jei kalbam apie neįgaliuosius, kurių neįvertina visuomenė, tai manau , kad ši tema verta atskiro post’o.
    Aš tikiu, kad būna tokių darbdavių, kurie ignoruoja neįgaliuosius, bet tikiuosi, kad jie suvoks savo klaidas.

  7. Andrius

    Geras socialinis įrašas. Bėda tik, kad nykstant serveriams po stalais ir populiarėjant bei pingant vm nuomai, Ramūnui darbo deja nedaugės. Atsakymas į klausimą ar daugiau specialistų rinkoje (o ne daugiau pinigų skelbime) padėtų išspręst įmonės problemą, matyt aiškus.

    • Alexey

      Paprieštarausiu. Cloud ar nutolusių virtualių serverių administravimas, diegimas, konfigūravimas didžiąja dalimi reikalauja panašių kompetencijų, kaip ir fizinių. Skirtumų yra, bet jie nėra tokie, kad žingeidus IT Pro negalėtų išmokti. Kaip tik čia yra rinkos niša, kur nutolęs administravimas tampa ĮPRASTU dalykų, nes yra aiškus rolių pasidalinimas – duomenų centras su HW ir atsuktuvais vienose rankose, o SW – kitose. Ir tai administruojama būtent nutolusiai.

      Visa tai parašiau todėl, kad matau, kad Clouds atneša galbūt daugiau galimybių IT specialistams su negalia – Remote administering & monitoring vis labiau bus reikalingas.

  8. VM ir Cloudus ir pan. irgi reikia tvarkyti ir administruoti bei diegti. Kol kas saugumas ir patikimumas viso to yra labai abejotini.

  9. Donatas

    Viskas slypi tame, kad daugelis įmonių nori išssiurbti kuo daugiau darbo produktyvumo ar darbinės motyvacijos už palyginti nedidelius atlyginimus, nesiečiau čia būtent informatikus ar matematikus, tiesiog toks požiūris daugelio įmonių vadovų ar savininku yra ypač gajus, nesakau, kad visų įmonių vadovai ar savininkai yra godūs (ar įtartinai taupūs įmonėms lėšoms) ar dar kažkokie baisūnai, tiesiog yra taip šiuo metu, gal situacija keisis į gerąją pusę, na pagaliau turėtų keistis.
    Na, kad tarkim priimam Ramūną ir jei jis sukuria gerus produktus ar paslaugas ir priimam koki kitą darbuotoją, kurio darbo tempai gal kiek lėtesni ir jis tas kokybiškas paslaugas galėtų sukurti tik žymiai vėliau, tai kodėl gi ne mokėti gal kiek didesni atlygį ir tarkim koks Ramūnas galėtų sukurti kokia 1,25 ar 1,5 didesnę pridėtinę vertę ir atlyginimas būti didesnis, nei kitas darbuotojas, na čia aisku pasvarstymai.

    Jei aš būčiau, tarkim įmonės vadovas (nors su informatika, programavimu neturiu nieko bendro) bet tarkim duočiau specialius testus darbo užduotis, jei matyčiau motyvaciją bei gerus gebėjimus bei sugebėjimus bei gerą kvalifikaciją, ir tarkim be sutarties pasirašymo, tiesiog duočiau kelias užduotis, laiko ir tada per tas kelias dienas ar valandas jau galima matyti koks darbuotas tai kokie jo gebėjimai ir pan., ir priimam i darbą, o jis su negalia ar be negalios, man neturėtų itin didelės svarbos, aišku transportavimas ar dar kiti kaštai susidaro, bet jei jis sukuria kokybiškas paslaugas, produktus, ir rinkoje tai yra pelninga, viskas puiku.
    Tad manau Ramūnai kaip IT specialistui pasiseks, jei jis tik norės dar labiau, kad sekmė palydėtų jį.

  10. Manau, kad kartais žmonės mėgsta pamiršti vieną dalyką. Versle santykiai tarp darbdavio ir samdomo darbuotojo niekada negali būti vien tik piniginiai. Ta prasme, pinigai nėra vienintėlė ir pati geriausia priemonė motyvuoti žmogų dirbti ir tai daryti kokybiškai. Pavyzdį su neįgaliuoju, būtų galima paanalizuoti iš kitos pusės. Žmogus sutinka dirbti už mažesnį atlygį ne vien dėl racionalių priežasčių, bet ir todėl, kad kad gauna tą dėmesį ir įvertinimą, kurio negauna kitur. Tokiu atveju darbdavys jam tampa svarbiu autoritetu, kuris jį gerbia. Būtent toks ryšys ir skatina naudą kuriantį bendradarbiavimą.

    Kaip ir yra su studentais? Jauni žmonės dažnai būna idealistai ir jiems reikia suteikti viziją ir norą pasiekti tai, ką pasiekė darbą suteikiantis asmuo. Tik tuomet jis sutiks dirbti už mažesnį atlyginimą. Juk yra žinomas paprastas pavyzdys: dauguma žmonių sutiktų bendrai uždirbti mažiau, jeigu ilguoju laikotarpiu jų atlygis kiltų, negu tuo atveju, jei atlyginimas liktų pastovus ir bendroje sumoje didesnis.

    Diskutuojant kokią nors problemą niekada nereiškia pamiršti, kad žmogus “Politinis gyvūnas”. Nevien racionalūs materialistai siekiai egzistuoja pas mus:)

Jūsų komentaras