Lietuvoje baigėsi IT specialistai. Ką darysim?

Mums į tinklaraščio el. paštą kartais atsiunčia pranešimų spaudai*. Dažniausiai juos skaitom neatidžiai, tačiau į vakar gautąjį įsistebeilijau. Darbo, bedarbystės, atlyginimų temos yra gausiai skaitomos, todėl šį pranešimą spaudai paskaitysiu garsiai. Su savo ekspromtiniais komentarais, kurių dalis gali neatitikti tikrovės, nes apie šią firmą išgirdau pirmą kartą.

“Neradę IT specialistų Lietuvoje, darbuotojų ieškos ir užsienyje”, – skelbia antraštė neva aštrią problemą, neva patį darbo skelbimą. Skaitykim viską pasakiniui.

Su kelerius metus nesitraukiančia problema – IT srities darbuotojų trūkumu – aktyviai kovojanti bendrovė „Ruptela“ ketina reikiamų specialistų ieškoti ne tik Lietuvoje, bet ir  užsienyje.

Žinome, kad jei neteisingai suformuluosime problemą, tai ir sprendimas bus neteisingas. Todėl padėkime firmai tiesiai šviesiai įsivardinti, kur šunes pakasti: Firma “Ruptela” nesugeba pritraukti IT specialistų.

Transporto stebėjimo sistemas kurianti ir jas diegianti bendrovė nuolat plečiasi ir ieško specialistų, tačiau jų rasti Lietuvoje nepadeda ir 73% didesnis nei vidutinis siūlomas atlyginimas.

Po truputį švieson lenda firmos neįgalumo priežastys. Pirma, paklausiausios specialybės atlyginimas lyginamas su šalies vidurkiu. Deja, gyvenime ITšnikas savo atlyginimą lygina ne su fizinio lavinimo mokytojo ar gaisrininko alga, bet su kitų IT specialistų atlyginimais. Antra, sėdėti kioske su darbo pasiūlymais yra nebloga strategija tik tuo atveju, jei potencialūs darbuotojai yra darbo biržos klientai. Trečia, firma verkia, kad neranda darbuotojų, bet tuo pačiu giriasi, kad plečiasi (be darbuotojų, žinoma, nes jų gi neranda).

Darbuotojų trūkumą „Ruptela“ skaudžiausiai pajuto daugiau kaip du kartus padidinusi pardavimus.

Kitaip sakant, firma nebespėja vykdyti užsakymų. Tai reiškia vėlavimus, klientų nepasitenkinimą, ir prarastas pajamas. Firmai reikia arba susitvarkyti su gamyba (pvz., neleisti developeriams supportinti, o supportą kuo labiau automatizuoti ir standartizuoti), kad gebėtų įvykdyti daugiau užsakymų su esamais darbuotojais, arba įsidiegti naujų darbuotojų pritraukimo ir įtraukimo procesą (nes priešingu atveju kiekvienas naujas pardavimas jiems kels rūpesčių ir vers toliau “aktyviai kovoti su nesitraukiančia darbuotojų trūkumo problema”). Ir, ko gero, reikėtų laikinai užšaldyti smulkių projektų pardavinėjimą. Maži projektai, kurių, atrodo, negalima atsisakyti, iš tiesų tik užkiša gamybą, kuri dabar ir taip nespėja. Todėl tokioje situacijoje reikėtų fokusuotis tik į didelių projektų pardavimą, nes jų ciklas yra ilgesnis. Vadinasi, gamyba kurį laiką nebūtų užkišama, o pardavėjai didesnius sandorius atneštų kaip tik tuomet, kai išsilygins gamyba.

Vadovų teigimu, turėdama daugiau darbuotojų, įmonė galėtų augti dar greičiau.

Šiuo patvirtinama ankstesnė prielaida, kad gamybos pralaidumą lemia ir šiuo metu riboja žmogiškieji ištekliai.

„Darbuotojų stygių pajutome 2011 metų antroje pusėje”.

Taigi nuo simptomo pasireiškimo praėjo lygiai metai. Visą šį laiką vadovybė buvo pernelyg užsiėmusi pardavimais ir gamybą buvo palikusi beveik savieigai. Prieš metus, įtariu, buvo gauti keli dideli kontraktai, bet buvo tikimasi, kad “kažkaip susidorosim”. Pastaruoju metu key developeriams dėl arkliško krūvio pradėjo trūkinėti plionkė, ir ta proga vadovybei dašilo, kad reikia kažką daryti.

“Daug žmonių įsidarbino didžiosiose užsienio įmonėse, nes jiems atrodo, kad didelėje įmonėje karjeros perspektyvos didesnės.”

Ne tik dėl karjeros ten įsidarbino. Dėl laiku mokamo didelio atlyginimo taip pat. Prie atlyginimų dar prieisim.

Tačiau iš tikrųjų mažesnėje įmonėje yra daug lengviau būti pastebėtam ir įvertintam“, – tikina bendrovės „Ruptela“ direktorius Andrius Rupšys.

Deja, darbuotojo galimybė būti “pastebėtam ir įvertintam” nepriklauso nuo darbovietės dydžio, o tik nuo paties darbuotojo.

Direktoriaus teigimu, pastaruoju laikotarpiu sudėtinga ne tik rasti gerų, patirties turinčių darbuotojų, bet ir „užsiauginti“ jaunų specialistų – dažniausiai IT studentai pirmame ar antrame kurse yra nuviliojami didžiųjų užsienio kompanijų.

Manau, kad taip teigė ne direktorius, bet tekstą rašiusi PR agentūra. Nežinau, kokios čia didžiosios užsienio kompanijos šluoja pirmakursius, o jei kas žinote, tai pasakykit tiems pirmakursiams. Augintis specialistus iš tiesų yra sudėtinga, ypač, kai neturi tam skirto proceso. Jei toks rastųsi ir firma jo laikytųsi, tai būtų ir derlius. Dabar gi žiūrim į neartą lauką ir guodžiamės piktžolėmis.

Pro pirštus į mažesnių įmonių pasiūlymus žiūrinčių jaunų IT specialistų nedomina ir didesni atlyginimai.

Didesni palyginti su kuo? Atsakymas toliau:

Per pastaruosius metus vidutinis atlyginimas įmonėje „Ruptela“ išaugo beveik pusantro karto ir yra 73 % didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, kuris šiuo metu siekia 2 138,1 Lt.

Pirma, nagrinėjamoje inovacijų firmoje atlyginimai atrodo didesni tik tuomet, jei juos palyginame su šalies vidurkiu. O ITšnikų firma konkuruoja ne su laikraščių išnešiojimo kompanijomis, bet su kitomis inovacijų įmonėmis. Antra, kai firma pernai gavo kelis užsakymus ir jais užkimšo gamybą, valdžia developeriams už didelį krūvį gerokai pakėlė algas (daugiau nei pusantro karto). T.y. krūvio bėdos buvo sprendžiamos ne procesinėmis priemonėmis, bet finansinėmis. Sprendimas leido pratempti visus metus.

Pasak A. Rupšio, šiuo metu įmonėje trūksta programuotojų, „Linux“ administratorių, testuotojų, dokumentuotojų ir gerai anglų kalbą mokančių pardavimo vadybininkų. Artimiausiu metu įmonė savo kolektyvą ketina didinti daugiau nei 20 procentų.

Dabar įmonėje dirba 32 žmonės. Taigi firma ieško dar 6. Vadinasi, daugiskaita turėjo būti parašyta tik viena iš paieškomų specialybių.

Įmonėje „Ruptela“ atlikto tyrimo duomenimis, esami darbuotojai labiausiai vertina jauną ir draugišką kolektyvą, įdomų darbą tarptautinėje kompanijoje ir dideles perspektyvas, susijusias su įmonės augimu.

Šiuo potencialiems darbuotojams pranešama, kad dabar siūlomą nedidelį (palyginti su kitomis IT kontoromis) atlyginimą bus galima pasigerinti ateityje. Iki tol pagrindinis motyvatorius bus kolektyvas pats sau.

Darbuotojams taip pat svarbu, kad yra įsiklausoma į jų nuomonę: du kartus per metus yra organizuojami metiniai pokalbiai su darbuotojais, suderinami ilgalaikiai įmonės ir darbuotojų tikslai. Tuo paremta ir motyvacinė sistema.

Kadangi pusmetiniai pokalbiai neskamba, lai būna metiniai, nors ir dukart metuose. Bet kokiu atveju, po pastarųjų metų streso ir įtampos vadovybė pradėjo šnekėtis su darbuotojais sistemingai. Šviesi ateitis – ne už kalnų, ir tą būtina priminti darbuotojams ne rečiau kaip kas pusmetį.

“Stengiamės sudaryti palankias sąlygas čia dirbti, kviečiame naujus žmones. Pastaruoju metu Vilniaus biure įdarbinome kelis užsienio piliečius, planuojame tai daryti ir toliau”.

Įtariu, kad įdarbino maksimum du užsieniečius. Nes jei būtų įdarbinę tris, būtų pasakę, kad užsieniečiai sudaro 10% kolektyvo.

“Svarstome galimybę iškelti dalį IT funkcijų į kitas šalis, nes ten darbuotojų pasiūla yra didesnė“, – sako…

Grasinimas skamba grėsmingai, kone įkandin suestėjusiam “Hanneriui”. Tačiau “galimybės svarstymas” išvertus iš propagandinės kalbos reiškia “norėtume, kad jūs galvotumėte, kad mes iškelsime IT funkcijas į kitas šalis, bet mes šito, žinoma, nedarysime”. Be to, šiuo metu firma ieško 4 ITšnikų, iš kurių brangiausiam – Linux adminui – žada mokėti 1.158 EUR/mėn. Baltarusijoje tai tikrai neblogas atlyginimas. Bet, apmaudu, nelabai tinkamas akcentas pranešimui spaudai.

…sako darbuotojų stygiaus problemą sprendžiančios bendrovės direktorius A. Rupšys.

Jau minėjau, kad firma sprendžia ne tą problemą. Problema yra ne nacionalinis darbuotojų stygius, o vienos firmos nesugebėjimas jų surasti ir pritraukti, kitaip tariant – parduoti darbo vietą.

Darbuotojų skaičius įmonėje auga nuolat – per pastaruosius dvejus metus jis padidėjo tris kartus.

Šaunuoliai. Dabar 32, prieš porą metų buvo 10. Gaunasi, kiekvieną mėnesį priima po naują žmogų. Aišku, propagandiškai neskamba, bet vis tiek šaunuoliai.

Įmonė taip pat turi darbuotojų, dirbančių užsienio padaliniuose bei dirbančių pagal individualias darbo sutartis.

WTF yra individualios darbo sutartys? Negi likę darbuotojai įkūrė profsąjungą ir turi kolektyvinę sutartį?

Bendrovės „Ruptela“ apyvarta 2010 m. didėjo 78 %, 2011 – 129 %. 2012 pirmą pusmetį, lyginant su 2011 pirmu pusmečiu, apyvarta didėjo 2,5 karto.

Jei jau rašo tiek išvestinių skaičių, klausimas, kodėl neatskleidžia apyvartos litais? Gėdijasi savo mažumo prieš potencialius darbuotojus? Nereikėtų. Ne visi sugeba apversti du lemonus per metus. Be to, jei samdai PR agentūrą, jau nesi toks mažas, gal netgi pelningas.

Internete radau klipą apie šios firmos veiklą. Gal pažiūrėję užsimanysite įsidarbinti ir taip bendrom pastangom laimėsim kovą prieš IT darbuotojų stygių.

*siųsdami pranešimą spaudai blogeriui rizikuojate, kad jis jį perskaitys ir nesusiturės.

komentarų yra lygiai 36

  1. Laima

    Pagrindžiant teiginius, kad siūlomas atlyginimas nėra didelis: vidutinis darbo užmokestis informacijos ir ryšių sektoriuje (IT, leidyba, telekomunikacijos, televizija ir radijas) yra 3553 Lt (šaltinis – Statistikos departamentas).

    • bm

      Link?

    • Su sąlyga, kad firma, su kalkuliatorium išskaičiavus iš jų blabalabla, siūlo 3698.913, gaunasi, kad realybėje siūlo ~100 Lt į rankas daugiau, nei vidurkis sektoriuje 😀

      • netto (i rankas) gaunasi kazkas 2500 ?
        Tai tikrai nekazka privilios uz tiek.

        • art

          taigi AIŠKIAI parašyta:
          4000 Lt. atskaičius mokesčius. (į rankas)

        • AIŠKIAI parašyta kad: “vidutinis atlyginimas įmonėje „Ruptela“ ….. yra 73 % didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, kuris šiuo metu siekia 2 138,1 Lt.”
          Tobiš, pridėjus 73% ir atskaičius mokesčius gauname ~2500lt

  2. Tomas

    Thumbs up! Puikus skaitinys.

  3. Pirmakursius ir antrakursius šluoja, įtariu, Barclay’s ir Western Union.

    • ieva

      Dar papildyčiau be paminėtų – adform, tieto, bentley

      • DevBridge, .nFq, TeleSoftas, WebMedia.

        Antrame kurse nedirba tik visiški lodoriai arba nesugebantys to.

        • Romas

          Pieva. Aš pvz, nedirbau savo pasirinkimu, nes norejosi paskaitas lankyt.
          Baigiau studijas ir puikiausiai dirbu uz daugiau nei vidurkis.
          Taip, kad apsisik su savo nuomone lodori.

        • Bronius

          visiškas nusipezėjimas

  4. Aleksej

    Respect-as Sensejui.. “IT paslaugu piramide” itin gerai isdestyta.

  5. Martynas

    Koks galėtų būti sprendimas? :)

    • Aiste

      Sprendimas? Pradėti mokėti normalias algas? Arba sudaryti tobulas, visiškai tobulas darbo sąlygas. Kad esami darbuotojai springdami girtų savo įmonę potencialiems darbuotojams.

      • Martynas

        Padidinti algas – na taip, logiška ir iškart pastebėta. Bet turbūt yra priežastis, kodėl tie kur „viršuje“ per kelerius metus to dar nepadarė. Nemanau, kad jie yra kvaili ir tuo labiau akli. Prieš juos akivaizdžiai iškyla dilema – mokėti daug>>> įvykdyti didėjantį užsakymų skaičių arba mokėti mažai>>>palaikyti konkurencingą veiklą. Abi sąlygos reikalingos šiam verslui klestėti.

      • Mindaugas

        Dar galima įvaldyti darbų outsourcinimą, tarkim į Filipinus.

  6. DD

    Antras is eiles geras straipsnis. Nu nerealiai…

  7. Marius

    Beje, dėl Baltarusijos – patyrusių programuotojų algos ten lygiai tokios pačios kaip ir pas mus – Minske IT kompanijų gerokai daugiau nei pas mus ir tarp jų didelė konkurencija. Pas ką tik baigusius atlyginimas kiek mažesnis, nes keičiant darbą kelis metus reikia prašyti universiteto leidimo, o tai tokia procedūra, kurios kaip suprantu dauguma vengia kaip velnio, bet tokių samdyti iš užsienio šiaip ar taip neapsimoka. Taigi norint per vilioti kažką iš Baltarusijos, vienintelis dalykas ką mūsiškiai gali pasiūlyti yra ilgalaikė šengeno viza ir tai manau pabėgtų į kitą šalį pirmai galimybei pasitaikius.

  8. shookees

    Ar aš kažką ne taip suprantu, kad skundžiamasi pirmakursiais/antrakursiais, nors pati įmonė ieško su aukštuoju universitetiniu?

  9. pow

    Tai čia jie tokiais pranešimais spaudai bando susirasti darbuotojų? Taigi kaip tik atvirkščiai niekas nenorės eiti dirbti, nes manys, kad vieną dieną ims visus ir atleis, nes susiras pigesnės darbo jėgos, kaip ne kurios čia įsikūrusios kompanijos renkančius visus padalinius, prieš tai atleidusios žmones iš brangesnių šalių (o gal čia mitas?). Reiks ir man greit matyt eiti tikrinti pasiūlymus 😀

  10. Tomas

    Geras straipsnis! Ačiū.

  11. Bene

    Bet problema tikrai didelė. Mes pernai įdarbinome 8 studentus, šiais metais tiek nebegalim surasti. Visi išgraibstyti. Iš pernai įdarbintų jau pusė baigia išsilakstyti, nesulaiko net ir didesni nei čia aprašyti atlyginimai. Daug išvažiuoja į užsienį, kai ką Barclays pasamdo. Barclays ima studentus už 3-4 tūkst. Lt startinį atlyginimą.

    Norint daryti projektus Lietuvoje, studentų nepakanka, reikia samdyti ir labiau patyrusius, o valandinis įkainis, kurį dauguma įmonių gali mokėti už projektinius darbus yra 70-90 litų. Nekalbant apie tai, kad turi būti patogus ofisas, lanksčios darbo sąlygos, galimybės mokytis, užklasinė veikla. Nelabai apsimoka kompanijoms už tokius atlyginimus darbuotojus be patirties samdyti, nebent užsieniui projektus daryti.

    Rezultate daug IT įmonių ir persiorientuos į projektus užsienio klientams, jos pakankamai lanksčios. Nukentės Lietuvos verslas (ne IT, bet IT pirkėjai) arba jiems teks pirktis paslaugas iš Filipinų.

  12. jonas

    1. Faktas, kad darbuotojai pirmenybe teikia didesnems imonems.
    2. Faktas, kad darbuotojai pirmenybe teikia uzsienio kapitalo imonems.
    3. Faktas, kad mazesniu gabaritu imones ir greitai besipleciancios bent jau naujam zmogui siulo maziau nei didesnes.

    Ir dar, daugumoje atveju mazos bendroves konkuruoja kaina arba projektu dydziu (pvz didesnes imones tiesiog neapsima mazesnes apimties projekto). O taip yra todel, kad tulam lietuviui, neveikia jokie lankstumo, greitesni reakcijos laikai ir t.t., argumentai, jis turi savo paprasta argumenta, kodel man moketi tiek pat, kai uz tokia kaina gali ta pati padaryti kaip ir visiems zinoma UAB “XXX” imone?
    Ta maza ar vidutine imone aisku parduoda, aisku pritraukia kazkiek darbuotoju ar ju issiaugina ir kadangi tai vyksta pakankmai greitai, o procesai, kaip dazniausiai pasitaiko nera iki galo sudelioti (nes kol galejo viska kontroliavo ir ziurejo vadovas ir tiesiog nebuvo kada uziimti procesais, nes reikejo pardavimu, problemu sprendimo siandien) tai ir turime ka turime.
    Taigi, nenuostabu, kad butent toks pranesimas spaudai buvo parengtas ir ispublikuotas. 95% mazu ir vidutiniu IT imoniu su tuo susiduria pastaruosius 2 metus. Ir beje, gal jis nera jau toks neteisingas, nes manau, kad vienas is tikslu tuo pranesimu ir buvo parduoti darbo vietas potencialiems darbuotojams.
    Jus kaip procesu specialistai turit potencialu klienta kuriam galite padeti, vietoj to, kad kabinetis.

    • Martynas

      Didėlė įmonė – visiškai ne rodiklis, kad procesai ten sudelioti gerai.

      • bst

        O jau kai visai visai didele, tai tada CEO ateina 5 metams, susirenka bonusus ir iseina – t.y – outsourcina viska i kazkur ir pasiima bonusus uz sutaupymus.Kokybe krenta, pasipila meslas. Ji pakeicia ir ateina kitas, kuris insourcina. Kokybe pakyla, atsiranda nauju klietu ir pakyla efektyvumas. Uz tai ir susirenka bonusus. Ir t.t. Visi kiti – tik zvirbliai tarp krokodilu ir begemotu mazoj kudroj.

  13. bst

    O man atrodo, kad tiesiog standartiniu arkliuku (maza vietines darbo jegos kaina) sitam sektoriuje darosi sunku joti, nes samdiniams net ir LT jau yra sioks toks pasirinkimas.

  14. jonas

    Nesutikciau, vienetai IT lietuviskiu bendroviu konkuruoja ne kaina. Ir cia nieko blogo, bet tam, kad is tikruju konkuruoti kaina reikia tureti atitinkamus procesus ir kastu struktura. Bet kaip is tikruju yra visi zinome.
    Ir dar, leituvisko kapitalo imones (didziosios) is esmes gyvena tik is biudzetiniu projektu. Kokia ten kokybe ir t.t. visi zinome.

    • bst

      Kaip tai nesutiktum jeigu sutinki? :)
      ” Ir cia nieko blogo…” – kaip paziuresi..

  15. Andrius

    Problema yra ne nacionalinis darbuotojų stygius, o vienos firmos nesugebėjimas jų surasti ir pritraukti, kitaip tariant – parduoti darbo vietą.

    Matyt problema yra “kas padarys xx kvalifikacijos darbą už yyy litų”

    Ar ją išspręsti trukdanti problema yra nesugebėjimas parduoti darbo vietą? taip galim teigti ir likus LT vienam vieninteliam IT specialistui – traukite jį, ponai verslininkai, pas save, rodykite visą meilę, išmonę ir dosnumą. Tas IT specialistas kas mėnesį gali eiti vis į kitą kompaniją, ir jo atlyginimas kas mėnesį augs 10%. Bet kiek tai gali tęstis ir kuo tokia situacija kvepia specialistui ir kompanijoms?

    Turbūt sunku ginčytis, kad aplikuojančių į IT vakansijas mažiau nei prieš keletą metų, o reikalavimai kvalifikacijai kyla, taigi šią situaciją galime įtarti esant nacionaliniu stygiumi. Taip ir nesupratau, ar teigiate kad stygiaus nėra ir galite tai pagrįsti, ar tiesiog siūlote kitą sprendimą kompanijos problemai “xx kvalifikacijos darbuotojas už yyy litų”?

    Ruptelos PRas orientuotas ne į tą auditoriją, kuri rytoj ateis samdytis, o į tą, kuri leidžia savo vaiką į IT būrelį, ar tą abiturientą, kuris pagal gebėjimus gali rinktis IT, o gali fiziką ar ekonomiką.

    Dėl jūsų siūlomo sprendimo. Matyt teko mokykloje skaityti apie intensyvią ir ekstensyvią plėtrą, versle naudojami abu metodai, tačiau intensyvinti galima iki tam tikros ribos. Nes šiuo metu X darbuotojų fiziškai ir psichologiškai gali pavežti ribotą Y apimtį, ir net jei užkrovę Y+Z padidinsite atlyginimą, greit gausite prašymą savo noru arba darbuotoją, kuris nebe veža, o rūpinasi sveikata, skyrybomis ar kitom užgriuvusiom socialinėm negerovėm. Išsiskyrus žinoma noras uždirbti padidėja, nes be alimentų tenka pirkt šaldytuvą, skalbimo mašiną ir nuomotis butą.

    Procesus tobulinti galima, klausimas ar verta ir kiek. Galite paaiškinti, ar/ kodėl manote, kad dabar IT darbuotojų pasiūla Lietuvoje yra pakankama (stygiaus nėra) ir didesnė jų pasiūla ateityje neišspręstų šios ir kitų augančių mūsų kompanijų problemos “kas padarys naują xx kvalifikacijos darbą už yyy litų”?

  16. […] mėnesį išsiaiškinome, kad mūsų šalyje paniškai trūksta IT specialistų. Firma, siūlanti algą, 100 Lt didesnę už rinkos vidurkį, neprisikalbina net IT […]

  17. Viktoras

    Na straipsnis niekinis ir primena suns lojima. Komentuoti atskirus sakinius remiantis savo “tobulu” proceso ismanymu nei solidu nei rezultatyvu.

    Kad specialistu truksta faktas, kad mazos ir vidutines imones negali konkuruoti atlyginimo lygmenyje su stambiu uzsienio kapitalu taip pat faktas. Tai kad jos is paskutiniuju stengiasi sukurti gera “seimos” kolektyva tam kad ne tik pinigais bet gera darbine atmosfera islaikytu darbuotojus irgi faktas.

    Pats dirbu Rupteloje, dirbu neilgai. Renkantis tarp Barclays ir Ruptelos buvo pasirinkimas ar buti ofiso planktonu ar buti lygiaverciu zmogumi kolektyve. Darbo stazas ivaraus kalibro imonese pas mane 11 metu todel puikiai zinau kad nesinoretu buti pirmu variantu. Nors turtines salygos tikrai atorodo nepalyginimai geresnes.

    Gryztant prie straipsnio pridursiu kad juo autorius pademontsravo savo nekompetencija ir parode kad jo ismanymas deja sudo vertas. Puplicistine prasme tai zmogaus kuris ivarytas i savo riboto pasaulelio kampa lojimas ir kandziojimasis. Waste of time…

  18. Ups

    Viktorai, o tu neloji?

  19. Man patiko straipsnis, nors jame išties yra nemaža arogancijos požymių ir kai kur nusivažiuota į lankas. Bet esmė pagauta teisingai.

    Tikra tiesa, kad IT įmonės LT gali išgyventi tik arba a) dirbdamos vakarams už indiškus atlyginimus, b) būdamos stipriai įlindę į valstybinį rūtų darželį, o tas niekada nebūna labai švaru, geriausiu atveuju pilka, prasčiausiu – tiesiog juoda. Lietuvos verslininkų požiūris tiek į IT paslaugas, tiek į panašias (dirbu susietoje su IT sirtyje, bet ne visai IT) yra baisus. Ne todėl, kad jie nenori mokėti daugiau kaip 100 lt/val. Tai dar būtų pusė bėdos, šiaip ar taip LT įmonės pačios verčiasi prasčiau nei vakarietiškos. Baisumas yra tame niekinime ir sukčiavime, kuris yra tapęs norma. Mums teko paduoti į teismą įmonę už 2000 (taip, dviejų tūrkstančių lt) sumos nesumokėjimą. Vienintelis savininko argumentas, kodėl jis nemokės, nors paslauga atlikta tinkamai, buvo – tai ko jūs čia mane gaišinate su tokiom smulkmenom, aš gi sumokėsiu, kai galėsiu. Pokalbis vyko po pusės metų nuo SF termino pabaigos. Ir deja deja, čia ne išskirtinis atvejis, taip elgiasi visi iš eilės. O už to slypi antrinis reiškinys: IT įmonės vadovas taip pat nemoka atlyginimų savo žmonėm. Irgi ‘sumokės, kai galės”…. Šiuo metu ieškau darbo, viena ‘blatna’ agentūra man pasiūlė darbą vienoj ‘blatnoj’ IT įmonėj. Ogi pasižiūrėjus viešą informaciją, matau, kad įmonė kone kas mėnesį turėjo įsiskolinimų Sodrai. Automatiškai – ir darbuotojam. Vat taip mes ir gyvenam… Todėl dabar rašinėju į visokius Barklius ir co. Gal ten ir kolchozas, bet bent jau man nereiks klausyt lietuviško viarslinyko, sukiojančio ant piršto Lexuso raktelius, išvedžiojimų apie ‘pasiutusiai dideles’ išlaidas IT.

  20. …kad ir kaip ten, 2013-12-02 duomenimis Rupteloje dirba 67 apdraustieji:

    http://rekvizitai.vz.lt/imone/ruptela/darbuotoju-skaicius/

    Faktas, kad darbuotojų skaičių padvigubino po šio PressReleaso. Įdomu kaip.

  21. […] mėnesį išsiaiškinome, kad mūsų šalyje paniškai trūksta IT specialistų. Firma, siūlanti algą, 100 Lt didesnę už rinkos vidurkį, neprisikalbina net IT […]

  22. Man vėl užkliuvo (gerąja prasme) Ruptela. Tiesiogiai su ja nesu susijęs. Man (tikiu, kad ne tik man) būtų labai įdomi straipsnio autoriaus Mindaugo nuomonė. Ar Ruptela per 3,5 metų pataisė savo viešuosius ryšius, ar kokie “biesai” Lietuvoje dedasi:

    http://vz.lt/2015/12/08/ruptela-nsoft-pigu-ir-inventi-apdovanotos-uz-spartu-augima

    Įdomu, ar pati įmonė iš Mindaugo straipsnio pasimokė?

Jūsų komentaras