Augimas ir laisva rinka = emigracija ir skolos

Pavadinimas – matematinis, tad iš karto sukels ekonomikos žinovų aršią kritiką. Ne pirmas kartas, kai kišu nosį į sritį, kurios nesuprantu.

Ar mes tikrai suprantame augimą? Ne tą, kurį patyrėme vaikystėje, kai kasmet ant durų staktos tėvai užbraukdavo brūkšnį. Ir ne tą, kai pasiekus Kristaus amžių pradeda didėti drabužių išmieros. Ar suprantame ekonomikos augimą, apie kurį mums per televizorių burba visokie ekonomikos ekspertai?

Štai, Vokietijos BVP augimas siekė 3%. BVP augimas – tai ne visai ekonomikos augimas, bet mums svarbu, kad kažkas, susijęs su ekonomika, nuolat auga. Taigi jeigu kasmet paaugame po 3%, atrodytų, didelio čia daikto. Bet ar tikrai 3% yra nedaug? Juk maždaug per 25 metus rodiklis užauga dvigubai. Kas čia tokio? Jeigu taip pagalvojote, vadinasi, visiškai nesuprantate pastovaus augimo esmės.

Tarkime, butelyje yra bakterija. Kas minutę ji pasidaugina. Per valandą bakterijos užpildys visą butelį ir toliau negalės daugintis, tad turės mirti. Taigi 59 minutę butelio bakterijų vyriausybė supranta, kad galas ne už metų, o jau prie rojaus durų, ir imasi veiksmų. Ne kastracijos, kaip daugelis pagalvojo, o išsiunčia žvalgus ieškoti naujų teritorijų. Paskutinę sekundę grįžta žvalgai ir sako, kad rado dar tris butelius. Kokiam laikui užteks šių butelių? Teisingas atsakymas: dar dviem minutėm. Va ką reiškia procentinis augimas kiekvienais metais. Juk žmonėms priaugti nuo 1 milijardo iki 2 milijardų prireikė 126 metų, o dabar, kad pasidaugintume eiliniu milijardu, mums užteks vos 12 metų.

O kas mums iš to? Nieko, kol nepridedame sekančio visiems gerai žinomo ekonominio dėsnio. Tai laisva rinka, o tiksliau – konkurencija. Va čia labai įdomu: laisva rinka reikalinga tik korporacijoms, bet tikrai ne smulkiam verslui. Smulkiam verslui, priešingai, kaip tik reikalinga reguliacija. Kaip čia taip atsitinka? Nu

Pamirštame, kad laisva rinka turi vieną prielaidą. Visi rinkos dalyviai turi vienodas sąlygas, t.y. be visokių reguliavimo taisyklių yra tokio paties dydžio ekonomikos subjektai.  O jeigu dydis yra skirtingas, vadinasi, kad mažas galėtų išaugti, jis turi būti apsaugotas nuo stambiųjų. Tai reiškia, kad rinka turi būti reguliuojama. Kai tik tas mažylis išauga tiek, kad gali ir kitiems ragus nulaužyti, tada jis pradeda šaukti apie laisvą rinką, ir kaip reguliavimas jį žlugdo. O dabar sudėkime tuos du dėsnius į vieną vietą ir gausime ES.

Dabar lėtai paaiškinsiu, kaip mes gauname ES. Taigi jeigu ekonomika auga kas 25 metus dvigubai, tai reikia dvigubai daugiau vartotojų tokiam augimui palaikyti, taip pat reikia dvigubai daugiau darbuotojų ir žaliavų. Supaprastinam ir darom prielaidą, kad darbo efektyvumas nedidėja. O iš kur gauti tokiai Vokietijai dvigubai didesnę rinką? Ną, pradžiai buvo Rytų Vokietija. Praėjo 25 metai ir reikia toliau augti, va tada supranti, kam reikalinga ES, nes tai padidina Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos rinkas.

Tūlas paklaus: o ką, tipo, seniau į ten neeksportuodavo? Eksportuodavo, bet buvo reglamentavimas, kuris saugojo vietines rinkas nuo didelių korporacijų. Tam ir buvo riekalinga ES, kad nebeliktų valstybinio reglamentavimo. O kas iš to išlošė? Aišku, tie rinkos žaidėjai, kuriems augimui reikėjo erdvės, o ne tie mažiukai, vegetavę savo smėlio dėžėje. Beje ES, taip pat labai sėkmingai leido toms pačioms šalims savo rinką apsaugoti nuo JAV, Japonijos ar Kinijos kišimosi. Tai pats įdomiausias rinkos dėsnis, kur galimybėms visada reikalaujama laisvos rinkos, o saugumui užtikrinti reikalaujamas konkurentų suvaržymo.

Dabar galime išsakyti tokį dėsningumą: kad išsivysčiusios šalys galėtų toliau augti, reikia naujų vartotojų ir naujos darbo jėgos. Tam geriausia tinka PPO. Tai leidžia korporacijoms gauti naujas rinkas, bet lieka problema su darbo rinka. Bandymas perkelti visą gamybą į Aziją vis dar tesiasi. Nors dabar atrodo, jau judama link Afrikos. O jeigu negalima perkelti gamybos, ir darbuotojų vis vien reikia? Va tada prasideda vidinė migracija, kai iš labiau nuskurdusių rajonų migruojama į labiau turtingus. Tuo turtingus rajonus padarant dar turtingesnius, o skurdžius – dar didesnius skurdžius. Tas vyko Lietuvos mastu, prisimenant migraciją į Vilnių, tas dabar vyksta ES mastu, kai tik tokiai migracijai buvo panaikinti barjerai.

Tarkime, kad su migracija išsiaiškinome. Čia visai ne vyriausybės problemos, čia tiesiog ekonominiai dėsniai, pagal kuriuos sutiko šokti ir mūsų vyriausybė. Ne jos nosiai žaisti aukščiausioje lygoje. Todėl atsiranda „Naujųjų Vasiukų“ projektai. O tam reikia pinigų, nes savų vis mažiau lieka – mokesčių mokėtojai juk emigruoja. Taigi lieka tik vienas kelias – skolintis. Deja, tokius vasiukų projektus dažnai išvagia arba sau reikalinga kryptimi pasuka pasaulinės korporacijos, ir vietiniai gyventojai jokios naudos negauna. O skolos lieka. Norite tokių vasiukinių projektų pavyzdžių? Pradėkite lenkti pirštus nuo “Mažeikių naftos”, LEO ir atominės elektrinės.

Norėtusi pasiūlyti išeitį. Nepatinka ji man, nes susiveda į žodį protekcija. O dar kitaip ir lietuviškai, į globą. Globa turėtų reikšti, jog turėsi apsaugą nuo išorės tol, kol išaugsi. O pas mus globa suprantama daugiau kaip melžimas tol, kol numirsi.

Todėl rekomenduoju protekcinę ekonomiką, nes žinau, kad priešingu atveju dar greičiau atsirasime šalia Graikijos.

komentarų yra lygiai 45

  1. Įdomi mintis. Tik galbūt tada reiktų ne saugotis ES Lietuvoje, o visiems emigruoti..? Juk teoriškai turbūt daugiau galimybių dar turtingiau/geriau gyventi turi iš kaimo atvykę į Vilnių, o iš Vilniaus emigravę į kokį Londoną… :)

    • Siaip vienas mano pazystamas Lietuvos i EU istojimo proga pajuokavo, kad dabar mes visi tapome emigrantai, tik dar to nesupratome :) O va kai suprasime, tada pradesime vazinetis po EU.

  2. Hmm… man ir panašus klausimas iškilo : )

  3. Vėjas Plevėsavičius

    Laisva rinka nėra tokio pat dydžio firmų aplinka, o tik nevaržoma konkurencija. Mažiems rinkos dalyviams valdiško reguliavimo nereikia, ir optimalus rinkos dydis nėra “kuo didesnis”. Dažnai mažesni veikia pelningiau negu milžinai.

    Vartojimas nebūtinai auga geografiškai plečiantis rinkoms. Vartojimas auga turtėjant gyventojams.

    Taigi autorius pasakoja apie nebūtas problemas.

    • Siaip tai butu neblogai suzinoti pilna sarasa prielaidu apibreziant, kas tai yra “laisva rinka”. Nes su situo apibrezimu, dar kaip nors galima susigaudyti. O va kai paprasai paaiskinti skirtuma tarp “saziningos” ir “laukiniu vakaru” tipo konkurencijos, gali isgirsti tokiu isvedziojimu. Pora kartu ekonomikos ekspertai apibrezdami, kas yra “sazininga konkurencija” net iki socializmo nusivaziavo.
      Butent del to ir labai linksma diskutuoti apie ekonomika, nes ji sumaisyta su socialogija.

      “Vartojimas auga turtėjant gyventojams.” Gal galite truputi placiau apie tai, nes as kazkaip dazniau randu, kad vartojimo augimas kaip tik susijas su dar didesnem skolom. O va skolininka, as negaliu pavadinti turtingu zmogumi.

      • Vėjas Plevėsavičius

        Skubi daryti prielaidą, kad Laukiniuose vakaruose nebuvo sąžiningos konkurencijos. Laisva rinka yra neribota konkurencija. Sunku aiškiau beapibrėžti neribojamą konkurenciją. Tai reiškia konkurencija yra nevaržoma. Tuo tarpu nurodymas kokią minimalią algą mokėti, kuria valiuta atsiskaityti, kokia gali būti maksimali rinkos dalis yra konkurencijos ribojimas ir laisvos rinkos priešingubė.

        Tamstos matomos skolos visų pirma yra sukeltos pinigų padirbinėtojų. Esant dirbtinai mažoms palūkanoms ir nuvertėjant santaupoms taupyti ir neapsimoka ir turtėti sunku. Prie auksinių pinigų buvo kitaip – augo ir vartojimas ir turtas. Negi tai yra sunki koncepcija: kylant produktyvumui, žmonės daugiau parduoda, tampa turtingesni, ir turi daugiau turto didesniam vartojimui (žinoma su sąlyga, kad jų turto neišvogs valdžia mokesčiais ar infliacija).

        • Matau, papuolete i ta pacia beda, i kuria as visada papuolu bandydamas parasyti labai trumpa pastebejima. Reikia padaryti daug prielaidu, kad parodyti logine seka, kaip viskas veiks. Bet kurios prielaidos pakeitimas ta seka sunaikina.
          Beje, kas dabar vyksta su pinigais, o tiksliau pinigu mase supranta nelabai daug zmoniu (as saves prie tokiu nepriskiriu). O kaip ta pinigu mase itakoja turta, yra dar sunkiau pasakyti. Tik as turiu viena pastebejima, kuo toliau tuo labiau korporacijos turtingeja, o pilieciai sukaupia vis maziau turto. Ir kad si procesa pristabdyti valstybe vis labiau kisasi yra vartotojo ir korporaciju santykius. T.y. laisva rinka jau dabar neegzistuoja ir tai kazkam turi buti naudinga. Va ta nauda mane ir domina :)

        • Vėjas Plevėsavičius

          Realybėje korporacijos neturtėja, ir kaip tik atvirkščiai – gali stebėti, kad įmonių vertė biržose krenta, ypač matuojant auksu. Taigi autorius padarė daug neteisingų prielaidų, ir net antraštė yra neteisinga, nes pripažino , kad laisvos rinkos nėra, o turime groteskiškai sureguliuotą pusiau valdišką ekonomiką su visomis to pasekmėmis.

        • Nu aukso verte, yra dar viena mistika, kaip beje ir akciju verte. O perkant imones vertinama, ne aukso verte, ar akciju verte, o materialinis turtas plius pinigu srautai. Va butent sie rodikliai ir dideja pas korporacijas. O kad akciju kainos krenta, tai priezastys kartais buna net juokingos. Kazkoks ekspertas paskelbia, kad imones augimas neatitiko lukesciu, tipo jis tikejosi, kad augs 30%, o augo 27% ir todel visus nuvyle, del to imone yra pervertinta ir akcijos kaina turi nukristi.
          Tiesiog reikia labai atsargiai matuoti viena neaisku dalyka, pasinaudojant kitu neaiskiu dalyku :)

        • Vėjas Plevėsavičius

          12 metų trukmės akcijų nuosmukis negali būti dėl kažkokio analitiko kaprizų. nei tie pinigų srautai, nei tas materialus turtas, nei perspektyvos nėra patrauklūs.

        • Vėjas Plevėsavičius

          Vėlgi, labai klysti, kai sakai, kad perkant įmonę ignoruojama aukso vertė. Per paskutiniuosius keliolika metų tie, kas atpažino, kad įmonės yra per brangios, o auksas yra pigus uždirbo kalnus pinigų, ir prieš tą sėkmę nublanko net sėkmingiausių akcijų investuotojų pasiekimai, pvz. Buffetto.

        • nevaržoma konkurencija :) čia panašiai teigti kad reikia banditams leisti nevaržomai veikti ir turėsim didelį ekonominį stebūklą :) aš turiu milijoną ir darbo stakles, tu turi dvi rankas ir kojas ir labai ėsti nori, ir dar koks milijonas tokių alkanų ėsti nori. tai čia dabar pritaikom nevaržomą konkurenciją ir leidžiam tokiam milijonieriui laisvai susitarti su tavim dėl darbo kontrakto :) nesvarbu koks tu protingas būsi, kaip geriau už milijonierių gali organizuoti darbą, vis tiek būsi pasmerktas amžinam skurdui ir sutiksi dirbti dėl minimalaus pragyvenimo. O ekonomika stovės vietoj, nes neaugs vartojimas, visa tavo sukurta pridėtinė vertė bus nusavinta milijonieriaus kuris tą turtą arba laikys savo aukso skrynioje (jokios naudos ekonomikai), arba išleis kokiai nors neproduktyviai veiklai (prostitutės, ), bet neinvestuos į pvz. gamybą.

          laisvė tau nereikalinga jei neturi priemonių ja pasinaudoti. kam tau laisvė atidaryti uab’ą jei neturi pradinio kapitalo?

          kam tavo 3 metų sūnui laisvė pačiam spręsti kur gyventi ir ką valgyti? gal išmesk jį į gatvę ir tegul gyvena laisvoj rinkoj kaip pats išmano?

      • laisva rinka – monopolijų propaganda savo dominuojančiai padėčiai rinkoje pateisinti.

        Jei nori paprasčiausias pavyzdys kad ‘laisva rinka’ yra monopolinis šūdas o ne ekonominės veiklos variklis, pažiūrėk kaip organizuojamos vertybinių popierių biržos. Kad jos būtų efektyvios reikia labai detalių taisyklių ir labai griežtos priežiūros, o jei bus palaida bala – neišvengiamai ateis griūtis.

        Didėjantis vartojimas nebūtinai didėjančios skolos. Dažniausiai tai skolos auga dėl korupciniame liūne pražūnančių pasiūlos skatinimo lėšų. O šiaip pinigų reikia kad būtų tiek kad žmonės galėtų būti pilnai užimti darbu. Jeigu trūksta apyvartinių lėšų ir dėl to atleidžiam žmones o staklės surūdija ir darbo atnaujinti daugiau nebegalim, tai yra baisus ir sunkiai pataisomas nuostolis ekonomikai.

        Finansai yra kaip tepalas reikalingas kad ekonomikos mechanizmai suktųsi, jei tepalo lygis nepakankamas, neišvengiamai užkirsi variklį ir patirsi didžiulių nepateisinamų nuostolių.

        • Vėjas Plevėsavičius

          Erla Monis, tamstos fantazija apie vieną darbdavį ir milijonus bedarbių laisvoje rinkoje yra absurdiška. Jei ta šalis su daug pigios darbo jėgos nepritraukia kapitalo iš užsienio, vadinasi kažkas yra blogai su valdiška korupcija arba su mokesčiais. Laisvoje rinkoje monopolijos nerandamos. Ir atvirkščiai – visos monopolijos yra/buvo valdžios įkurtos arba remiamos, pvz. Lietuvoje Lietuvos geležinkeliai, Regitra, Lietuvos telekomas, Mažeikių Nafta ir t.t.

        • Vėjas Plevėsavičius

          Užduosiu tau tą patį klausimą, kurį užduodu visiems apsimetėliams monopolijų priešininkams: uždarom pagrindinę monopoliją Lietuvoje su visomis jos iškirtinėmis privilegijomis leisti įstatymus, spausdinti pinigus, ir teisti?

          Tuoj mes išsiaiškinsime kas be monopolijų neįsivaizduoja gyvenimo.

        • Vėjas matosi pas tave galvoje ir tepūčia :) pigi darbo jėga nebūtinai kvalifikuota, o svarbiausia kad koncentruotas kapitalas (monopolijos) nėra suinetersuotos įdarbinti visą darbo jėgą ir taip pakelti darbo jėgos kaina. Gali egzistuoti kartelinis susitarimas palaikyti bedarbių rezervą kaip spaudimo priemonę esamiems darbuotojams nekelti užmokesčio. Bet tokiai analizei matyt vėjo galvoj neužtenka smegenų.

          antru klausimu, vėl vėjus šnekate, kas čia sako kad monopolijų turi nebūti? niekas, nes yra pilna natūralių monopolijų kurios būtinos, pvz. jėgos panaudojimo monopolija, nes jei visi galės kurti privačias policijas ir armijas bei teismus, bus totalus bardakas ir valstybės krachas. blogis yra privačios monopolijos tarnaujančios siaurai privatiems interesams ir darančios didelę žalą visuomeniniam interesui.

  4. Alvidon

    O kaip Jūms toks požiūris: autorius apverčia terminus aukštyn kojomis; rinka iš tikro yra reikalinga tik mažiems dalyviams, rinkos reguliavimas irgi reikalingas tik mažiems gamintojams, vienintelė rinkos reguliavimo paskirtis – išsaugoti laisvą rinką, apginti mažus dalyvius nuo didelių konkurentų, turinčių galimybes “konkuruoti” visai ne rinkos metodais (lobizmas, dempingai pasinaudojant kitose rinkose sukauptu kapitalu, spekuliaciniai sandoriai ir pan.); visos Lietuvos bėdos šioj srity yra būtent dėl rinkos ignoravimo ir netgi ėjimo priešinga kryptimi: komunistuojanti liaudis renka antirinkiškai nusiteikusius politikus, politikai demokratijoje pagal apibrėžimą yra pasmerkti pataikauti liaudies įnoriams, ko pasėkoj smulkūs dalyviai buvo išsmaugti, įsigalėjo didelės kompanijos, ekonomika stagnacijoj, pagrindinis didžiujų biznis telieka valstybiniai užsakymai ir pan. “biznis”, veikiantis jau ne rinkos terpėje o greičiau jau korupcijos terpėje. Ko pasėkoj vidurinė klasė ant išnykimo ribos, darbo vietų mažėja (kam reikalingos darbo vietos, jei pagrindiniai pelnai gaunami iš pinigų srautų korupcinės kontrolės o ne rinkos dėsniais paremtos konkurencijos kas daugiau parduos). Na o to pasėkoj jau ir emigracija. Beje: emigracija Lietuvoje yra pagrindinė algų didėjimo Lietuvoje priežastis (kai darbuotojai emigruoja nori nenori dar neemigrvusiems tenka mokėti žymiai daugiau, ba darbo jėgos tai trūksta, visos tos bedarbių masės vistiek dirbti nenori, jiems daug patogiau gyventi iš pašalpų ir šešėlinių veiklų).

    • Emigrantas – žuvęs žmogus vietinei ekonomikai (jei ne iš karto, tai po kelių ar keliolikos metų), išvažiuoja vienas vartotojas – sumažėja vartojimas, išvažiuoja vienas kvalifikuotas darbuotojas – reikia didelių lėšų paruošti kitą specialistą, arba paprasčiausiai bus investuojama mažiau į verslą nes nėra specialistų, bus mažiau kuria pridėtinės vertės.

      Gal tik tokiam specifiniame versle kaip IT, atviros sienos darbo migracijai kažkiek teigiamai įtakoja lietuviškas algas, visur kitur – tai rykštė.

      Nei vienas politikas nepasmerktas pataikauti liaudžiai, kokie klausimai svarstomi rinkimų metų? Praktiškai jokių, politinė programa yra nuspręsta ir nekintanti daugelį metų, nepriklausomai nuo veido už vyriausybės vairo. Atvirai yra sakoma kad tos partijos kurios ruošiasi vykdyti liaudies valią yra populistinės, t.y. tokių pažadų jos niekada negalės ištęsėti nes valdžia yra stambių pinigų/kapitalo rankose, ir jei kas mėgins prieš ją eiti, tuoj bus nušluotas nuo ‘valdžios’ vairo.

      • Alvidon

        Sakotė rykštė. Na taip rykštė. Darbdaviams. Ne taip seniai, NT burbulo kilimo metu, betonuotojams mokėjo ~9kLt, tiesiog todėl, kad savo laiku darbdaviai nesuvokė, kad tauta jau mieruojasi emigravimą. Kai betonuotojų ėmė trūkti, teko mokėti beprotiškus pinigus, kad tik kažkas visgi nutartų nevažiuot dirbti užsienin.
        Na o kas link tos jūsų liaudies valios populistinės, tai man belieka paklaust: o kur aš čia pakliuvau – anarchokomunistų būrelin ar šiaip pas kokius zeitgaististus ?

  5. Miegapelė

    Gerb. Autoriau, Jūsų mintys įdomios ir vertos dėmesio. Bet,
    kokia bus kitų ES šalių reakcija, jei Lietuva pradės protekcinėmis priemonėmis ginti savo verslą nuo kitų ES šalių verslo konkurencijos? Plius, stojant į ES, Lietuva įsipareigojo laikytis bendrų ES klubo žaidimo taisyklių. Ir gauna finansinę paramą, iš dalies ir tam kad galėtų atlaikyti konkurenciją ES viduje.
    Todėl realiai galima nebent siekti didesnės protekcinės apsaugos nuo konkurencijos iš šalių, nepriklausančių ES, Europos Ekonominei Erdvei (EEE), tiek kiek tai neprieštarauja įsipareigojimams PPO ir pan. Taip pat Lietuva galėtų bandyti atsargiai taikyti užmaskuotas protekcines priemones (ekologiški, prabangos ir kt. mokesčiai. Pvz., papildomai “prabangos” mokesčiu apmokestinus tarptautines poilsines keliones, mažiau Lietuvos žmonių pinigus leistų Turkijoje, o daugiau – Lietuvos kaimo turizmo sodybose. Beje, jei neklystų, yra nuomonė, kad Didžioji depresija (1929 – 1934), iš dalies todėl ir įsibėgėjo, kad prasidėjus krizei, šalys pradėjo labiau taikyti protekcines priemones, todėl tarptautinė prekyba dar labiau sumažėjo. Žinoma, smulkiam verslui, neperkančiam ir neparduojančiam už šalies ribų, protekcionistinė politika gali būti labai naudinga (ypač, jeigu ir jo klientai yra fiziniai asmenys arba įmonės, kurioms protekcionistinės priemonės nedaro žalos).

    • Alvidon

      O šiaip iš abstrakcijų nusileidus realybėn tai IMHO būtų taip: Lietuvoj iš vidiniam vartojimui gaminančių, kuriuos galima bandyt apginti protekcionistiniais muitais, yra tik maisto gamintojai. Ivedam importo muitus maistui, maistas pabrangsta, liaudis muliūsta ir pakyla eiti. Kur jie nueis, priklausys nuo politikų šnekų: arba išemigruos visi arba išnešios seimą po plytą. Tuo ir baigtusi “nauda”.
      Apmokestint tarptautines poilsines keliones realiai neįmanoma: jos tiesiog “išnyks”, t.y. persivadins ir/arba ofšorinsis. Na iš kitos pusės tai jau pagalba verslui: atsiras visokių kontorėlių, “perdarinėjančių” keliones 😉

    • Sie metodai zinomi jau nuo senoves, ir dydziosios valstybes masiskai tuo naudojasi. Kaip jus manote, kam sukurta tie daug kontroliuojanciu instituciju.
      Paimkime veterinarijos sriti. Tenai galima sukelti reikalavimus, arba koki nors E vitamina paskelbti alergenu, arba sumazinti leidziama E kieki. O galima reikalauti butinai patikrinti Lietuviskoje laboratorijoje, kuri ta patikrinima padarys po metu.
      Visada galima surasti reikalavimu kurie nepriestarauja laisvos prekybos principais, bet padaro prekyba neimanoma. Tarkim dabar Rusija neimportuoja kiaulienos (jeigu atmintis nemeluoja) is EU, del “arbuzu” (galite irasyti savo ligos pavadinima) epidemijos.
      O parduodant arba perkant turta, reikia praeiti STT (jau yra atvejai, kai uzsienieciai buvo pramesti). Ir cia tik tie pavyzdziai, apie kuries mes placiai zinome.
      Tai, kad galimybes yra. O klausimas ar mes jomis pasinaudosime tikslingai, jau visai is kitos operos?

      • ghoul

        ES teisės aktai draudžia manipuliacijas, kurios faktiškai skirtos rinkai apsaugoti, nesvarbu, kokiais pretekstais bandoma dangstytis. Bet kokie tokie triukai būtų apskųsti ir Lietuva gautų didžiules baudas.
        Jau net nekalbant apie tai, kokią žalą ekonomikai padarytų tokie bandymai „apsaugoti rinką“.

        • kur jau ne, LIBOR machinacijos buvo žinomos daugelį metų, papasakok kas ir kaip bei kada buvo nubaustas :) nebūk juokingas, ghoul

  6. ghoul

    Jei jau pats žinote kad rašote apie tai, ko neišmanote (kaip nurodyta straipsnio pradžioje), galbūt vertėtų bent jau literatūrą pavartyti ir išsiaiškinti, ar tokios prielaidos kaip „visi laisvos rinkos dalyviai turi būti tokio paties dydžio“, „laisva rinka naudinga tik korporacijoms, bet tikrai ne smulkiam verslui“ arba „ekonomikos augimui palaikyti reikia daugiau vartotojų“ turi kažką bendro su realybe ar ne. :)

    • Nu Barclay manipuliuodamas Libor irgi knygutinemis tiesomis naudojosi. O pagal knygutes, jau senai visur komunizmas turejo buti :)
      Cia pas mane toks paprastas realybes testas, kai siuncia knygu paskaityti.
      O siaip pagal jusu komentarus as suprantu, kad neteisingais klausimais duomiuosi. Mane domina:
      – pinigu mases svyravimu itaka verslo aplinkai
      – turto perskirstymas tarp verlo, gyventoju ir valstybes
      – gyvenimo kokybes priklausomybe nuo valstybes veiksmu
      – vartojimo stimuliavimas santykis su skolomis
      Galeciau dar keleta pamineti, tik kas yra idomu, kad butent besidomint siomis temomis ir randi realiu pavyzdziu, kurie netelpa i knygutese aprasytu desniu remus.

      • bst

        Tai kaip supratau “knygutines tiesos” tamstai nei atrodo reikalingos,, nei daro itaka.Mhm. Na suprasciau dar del diskkusijos orthodox vs non-orthodox ekonomokos mokyklu, visgi taciau knyguciu yra visokios apimties ir visokios kokybes. Kvaila jas ignoruot, kitaip ir lieki “samauchka”.
        P.S. ghoul nika atsimenu. Gali nesutapt nuomones, ale pas ji nuomone yra “apskaityta”. Ir gerai. Knygutese irgi.

  7. #ghoul bando pavaizduot kad kažką tokio ekonomikoj išmano, deja, deja…

    Šiaip straipsnio autorius daro vieną žiaurią klaidą teigdamas, kad ‘laisva rinka = konkurencija’ ir kad korporacijos mėgsta konkurencija. bs, praktiškai visi įstatymai rašomi korporacijų, valstybės aparatas dirba didžiosioms oligapolijoms/monopolijoms, o ne saugo mažiukus. Plius didžiosios korporacijos turi teisinį imunitetą, gali nemokėti mokesčių, sudaryti draudžiamus susitarimus, engti darbuotojus, piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, teršti gamtą, nesilaikyti kontraktinių sąlygų kada jiems tai patogu, užssimti korpucine veikla ir papirkinėti valstybės pareigūnus ir dar daugelį kitų kriminalinių veikų, ir už jokią žalą jie nėra atsakingi, visą atsakomybę priisima valstybė, o korporacija daugiausia gali atsiprašyti ir susimokėti nedidukę baudelę.

    • Pagaliau. Kazkas atkreipe demesi i dar viena mita, tai bandymas sutapatinti “konkurencija” su “laisva rinka”.
      Beje monopolijos arba korporacijos atsiranda tik del barjeru. Kai kurie barjerai gali buti naturalus ir tada reikia didelio kapitalo, kad ieiti i rinka ir pradeti konkuruoti. Bet dauguma yra korupcinio, t.y. istatymu, reguliavimo ir kitokio formoje.
      Kelios temos prie alaus pakalbeti apie buitine ekonomika:
      – kodel negaliu atsijungti nuo centrinio sildymo?
      – kodel pasistates elektros maluna, negaliu visiems pardavineti elektra?
      – kodel nera silumos birzos, juk elektros birza jau atsirado?

      • ghoul

        Tai kad tik tamsta šias sąvokas ir painiojate („Nieko, kol nepridedame sekančio visiems gerai žinomo ekonominio dėsnio. Tai laisva rinka, o tiksliau – konkurencija.“). :)
        Konkurencija nėra naudinga jokiai įmonei, nei didelei, nei mažai. Bet ji naudinga vartotojui.
        O laisva rinka yra mechanizmas, kuris dažniausiai (nebūtinai ir ne visada) užtikrina, kad konkurencija egzistuotų. Protekcionizmas, kurį čia siūlote, sumažina tiek konkurenciją, tiek ekonominį efektyvumą.

        Monopolijos atsiranda ne tik dėl barjerų. Kartais tai yra tiesiog ekonomiškai efektyviausia rinkos struktūra (nors ekonominis efektyvumas pats savaime nebūtinai reiškia geriausią įmanomą situaciją vartotojui) – pvz., nutiesti penkis konkuruojančius vandentiekio vamzdynus į tą patį namą būtų visiškai kvaila.

        Ir nelabai suprantu, kodėl tapatinate „monopolijas“ ir „korporacijas“. Korporacija – tiesiog bet koks ribotos atsakomybės juridinis asmuo.

        • 1) Mažai įmonei naudinga konkurencija, tai yra galimybė konkuruoti su rinkos senbūvėmis. Jei konkurencija negalima, tai ir į rinką patekti praktiškai neįmanoma.

          2) Laisva rinka neužtikrina konkurencijos, o ją riboja. Nebaudžiamos monopolininkės gali (ir tą labai noriai daro) piktnaudžiauti savo dominuojančia rinkoje padėtimi, tuo mažindamos konkurenciją, žlugdydamos konkurentus, sudarydamos dirbtinius barjerus naujiems rinkos žaidėjams atsirasti.

          3) Taip, yra natūralios monopolijos, dažniausiai infrastruktūros sektoriuje, tačiau nematau jokio sveiku protu suvokiamo argumento kodėl privati monopolija yra geriau už valstybinę monopoliją.

          4) “Monopolijos” vs “korporacijos” – na čia gal labiau lyrinis nukrypimas, kad liaudžiai būtų suprantamiau. Iš principo korporacijos (ribotos atsakomybės asmuo) įsitvirtino tuo tikslu kad pateisinti savo siekius monopolizuoti rinką, rinkti privačius mokesčius-viršpelnius, bet neatsakyti už padarytą žalą visuomenei, aplinkai. Nors priežastis kodėl buvo leista kurti tokias ribotos atsakomybės įmones buvo viešas interesas – jos taip ir vadinasi – public company. Charter’is būdavo suteikiamas kokiam nors viešam projektui, pvz. kanalui kasti, kur vieno investuotojo lėšų nepakanka projektui įgyvendinti. Tokios ribotos atsakomybės teisės visuomet būdavo suteikiamos laikinai, būtent tol kol tai pasiteisina dėl viešo intereso.

        • ghoul

          Erla Monis – nesupykite, bet nematau reikalo su tamsta diskutuoti. Labai jau daug likbezo prieš tai reikėtų atlikti, bet tam nei laiko, nei noro neturiu, o ir prasmės nematau. Vis vien jums ekonomikos vadovėliais, o ne „Zeitgeistu“ paremtos tiesos nepasirodys įtikinamos.

        • neturi argumentu, tai ir nematai prasmes diskutuoti. Nesupratau nei kas tas tavo likbezas nei kokias tiesas “Zeitgeistas” skleidzia. Apskritai nesu susipazines su Zeitgeisto tiesomis, o tik su ekonomikos teoretiku veikalais.

      • Vėjas Plevėsavičius

        Tas “mitas” iš tiesų yra žodyno pateikiamas apibrėžimas (žr. Merriam-Webster). Šis straipsnis yra puikus pavyzdys kaip žmonės vien kelia sumaištį nežinodami savo vartojamų žodžių reikšmės.

        • koks “mitas”? yra daug žodynų ir ten tik kažkas kažkada parašyta, nebūtinai tiesa…

  8. Audriau,

    Jei kiek supranti prancūziškai, skaityk paskutinius Maurice Allais darbus, ten rasi daug tave dominančių atsakymų.

    O šiaip būk atsargus su tokiais straipsniais, tuoj išteplios tave marksisto – materialiojo dealektiko etiketėmis visokie ‘pasiūlos ekonomikos ir laisvos rinkos’ šalininkai :)

    Primenu, tokio mokslo kaip ‘pasiūlos ekonomika’ – supply side economics – nėra. Tai metafizika sugalvota vieno idioto ir išpopuliarinta laisvos rinkos institutų po visą pasaulį.

    http://en.wikipedia.org/wiki/Jude_Wanniski#The_Two_Santa_Claus_Theory

    Geros dienos,

    • Nieko, dar ir ne taip vadino. Tiesiog kuo toliau eini nuo B2C prie B2B ir su rimtesniais pinigais matai, kad jokios “konkurencijos” ar “pasiulos/paklausos” nera. Viskas susiveda i “myliu/nemyliu”. O va sita suvinioti i ekomomikos terminus, niekam nesigauna :)

      • Bet yra žaidimas – monopolis, vienintelis tikras kelias į ilgalaikius pelnus, t.y. galimybė rinkti privačius mokesčius (pinigai mokami ne už suteiktą paslaugą/pridėtinę vertę, pvz. Vilniaus energijos bajeriukai praeitą žiemą apie kuriuos čia daug rašėt).

        O į ekonominius terminus suvesti nesigauna dėl ligos, ekonomistai serga šizofrenija, nes prie LSE įkūrimo prisidėjęs ‘visų laikų svarbiausias ekonomistas’ Alfred Marshall iš oro sugalvojo sutrumpinti mūsų mokslo pavadinimą nuo ‘political economy’ iki ‘economics’, ir iš oro pakeitęs šimtmečiais ar net tūkstantmečius nagrinėtą ‘just price’ į ‘equilibrium price’, tuo pačiu išbraukiant iš mokslo ‘laisvos konkurencijos’ sąvoką (orginalią, ne laisvos rinkos šalininkų iškraipymus). Tuo būdu, ekonomika tapo propagandos įrankiu pateisinti monopolijas, o ne objektyviu mokslu. Tuo pačiu ekonomistai nebegali būti geri verslininkai (dažnai tampa pajuokos objektu) ir tą rolę seniai perleido teisininkams, kurie tokiais marazmais neužsiima ir žino kaip uždirbami pinigai. :)

  9. apie mitus pradžiai skaitykit du ko gero geriausius straipsnelius, vienas šarlatano Friedman’o, kitas šitą šarlatanizmą demaskuojantis straipsniukas:

    •Milton Friedman (1953). “The Methodology of Positive Economics”, in Essays in Positive Economics, University of Chicago Press
    •Alan Musgrave (1981). “‘Unreal Assumptions’ in Economic Theory: The F-Twist Untwisted”, Kyklos, V. 34, Fasc 3: 377-387

  10. dar prie alaus galim padiskutuoti apie skolastų, Tomo Akviniečio ar Salamankos mokyklos, ekonomikos sampratą. Jie tikrai nebuvo jokie komunistai, daugel dar vandens nutekėjo kol toks net žodis atsirado, bet jų mokslas susivedė į du teiginius:
    – kaina turi būti teisinga, tai yra apsikeitimas paslaugomis/prekėmis turi vykti sąžiningai ir atitikti keičiamą vertę (daugmaž kaina turi būti tokia kaip esant laisvai konkurencijai, usury, monopoliniai viršpelniai baustini net mirtimi);
    – esamas turto pasiskirstymas ir privati nuosavybė – šventas dalykas, einantis kad ir iš Dievo (turto niekas neturi perdalinti savo nuožiūra).

    Esant šioms dviem sąlygoms, visuomenėje egzistuos harmonija ir klestės gerovė. Atrodo taip paprasta ir taip seniai žinoma, bet tokia tamsuma šiuolaikiniam ekonomikos mokslui :)

    • Gruodis(M3)

      “Esant šioms dviem sąlygoms, visuomenėje egzistuos harmonija ir klestės gerovė. ”

      Žinot, tamsta, tokius kliedesius dar pamenam iš Lenino-Stalino laikų. Gaila, kad neturėjot progos su savo tėvelių senelių potyriais susipažinti…

      Jei trumpai – tai kur prasideda filosofijos ir beletristika, sveika logika “užsiraukia”.

  11. audriau,
    parašei teisingą straipsnį. Galiu tik pridėti vieną pavyzdį apie procentinį augimą iš fizikos.
    Pirmiausia įžanga. Kodėl stalo, kėdės, puodelio ar kito daikto temperatūra yra 20 laipsnių? Daugelis pasakytu todėl, kad tokia yra aplinkos temperatūra, bet fizikas pasakytu kad 20 laipsniu temperatūra yra todėl, kad į šiuos daiktus patenka ir iš jų pasišalina vienodas energijos kiekis per tą pati laiką. Dabar pakeiskim mastelį. Žemės vidutinė temperatūra yra 14.6 °C ,taip yra todėl, kad Žemė išspinduliuoja tiek pat energijos kiek jos gauna iš saulės. Jei Žemė išspindulioutu mažiau ir iš saulės gautu daugiau, jos temperatūra didėtu. Žemėje gyvena žmonės. Žmonės vartoja energiją, dažniausiai naftos, anglies ir duju pavidale. Visa žmonijos suvartota energija anksčiau ar vėliau virsta į šilumą. Žmonija šiandien sunaudoja apie 13-15 terawatų (1.504×10.13 W)energijos per metus. Daugelį metų, energijos suvartojimas auga vidutiniškai 3% per metus. Jeigu mes energijos suvartojimą didinsime tik po 2,3% kasmet, mums reikės vos 400 metu kad Žemės temperatūra pasiektu 100°C. Vandenynai užvirs, nes Žemė nespės išspinduliuoti visos gaunamos energijos. Kaip jums atrodo ekonomikos augimas fizikos konteste?

    • Alvidon

      Kad pas jus su fizikos kontekstu labai labai prastai. Maždaug viskas aukštyn kojomis. Pvz.: vidutinė Žemės temp.yra tokia (arba kitokia) ne todėl, kad išspinduliuoja tiek kiek gauna, o todėl kad tokia temp. nusistovi įtakojama išspinduliavimo bei gavimo. Savu ruožtu tiek gavimas tiek išspinduliavimas (ypač) priklauso nuo temp..
      Nekalbant jau apie tai, jog žmonijos sugeneruojama energija yra tik menkos promilės nuo gamtoje savaime besitabaluojančios energijos (nu ti visokie vėjai, bangos, žaibai, drebėjimai, geoterminiai šaltiniai ir t.t.).

      • Gal pas mane ir prastai su fizika, bet pavyzdys buvo paimtas iš astrofizko tinklalapio: http://physics.ucsd.edu/do-the-math/2011/07/galactic-scale-energy/

        Pavyzdį pasistengiau truputi supaprastinti kad daugelis suprastu. Užtenka suvokti tik tai, kad procentinis augimas yra galingas dalykas ir 3% yra labai daug. Jei netiki susirask internete “compound calculator” ir paskaičiuok.

  12. Linas

    Tik šiandien perskaičiau.
    Keista,kad autoriui be pasekmių leidžiama tokias erezijas skleisti.Kur žiūri aukščiausi rinkos religijos hierarchai.Nieko nežinau apie autoriaus amžių ir pareigas,bet jei jis dar jaunas-karjeros perspektyvos labai ribojamos tokiais antidogmatiniais išpuoliais.

Jūsų komentaras