Kaip pagerinti teisėjų produktyvumą?

Teisėjas Audrius_Cininas, nagrinėjantis violetinę (ne Omnitel) bylą, šiandien patvirtino, jog vieną mitą “Logine” sugriovėm teisingai.

Multitasking’as didina produktyvumą. Tikrai?

Lietuvos įstatymai parašyti taip, kad neleidžia teisėjui atsidėti vienai konkrečiai bylai ir pabaigti ją vienu ypu. Lietuvos įstatymai yra tokie, kad teisėjas yra priverstas paraleliai STUMTI kelias dešimtis ar net šimtus baudžiamųjų, administracinių ir kitokių bylų. Kažkada, prieš 15 metų galiojo taip vadintas “koncentracijos” principas, kuris reikalavo koncentruotis į vieną bylą ir tik ją baigus imtis kitos. Dabar taip nėra. Iš čia ir tokios pasėkmės ir tokie tarpai. Tai susiję ir su pakankamai nemažais bylų, kurias tenka nagrinėti teisėjui, kiekiais.

“Logine” rodytą skaidrę perpiešiau teisingom spalvom, idant matytumėte, kada galėtų baigtis violetinė byla, jei ją teisėjas nagrinėtų nemultitaskindamas, ir kada ji baigsis, kai jis multitaskina.

Kadangi spalvas skiriate, nesunku bus pamatyti, kada bus baigta violetinė byla. Neskiriantiems spalvų, pagaminau atskirą paveiksliuką:

Žinoma, palyginimas tik teorinis, nes:

1. neįvertintas persijungimo laikas: tai dar labiau ištęstų antrąjį grafikėlį;

2. jei teisėjas nagrinėtų visiškai nemultitaskindamas, jis per metus išnagrinėtų vos 12 trisdešimties dienų trukmės bylų.

Taigi viena byla vienu metu vienam teisėjui – neproduktyvu. Tačiau 20 bylų per mėnesį – irgi neproduktyvu. Ką daryti? Neišradinėkime dviračio, o pažiūrėkime, kaip panašias problemas sprendžiame projektų valdymo firmose.

Su sąlyga, kad apie baudžiamąjį procesą nieko neišmanau, pakalbėkime apie kitokį procesą – veiklos. Pradžioje susitarkime dėl teisėjų veiklos tikslo: kuo daugiau per laiką kokybiškai išnagrinėtų bylų. Tinka? Eikime toliau.

Pasiginčiję netruktume susitarti, kad egzistuoja dvi neišvengiamos prielaidos:

1. Kai vienu metu nagrinėjama daug bylų, teisėjai jaučia spaudimą arba yra priversti dirbti su daugiau nei viena byla. Taigi multitaskingas yra neišvengiamas.

2. Kita vertus, multitaskingas ženkliai prailgina kiekvienos bylos išnagrinėjimo terminą.

Remigijus Šimašius, protingų žmonių ir šviesaus mąstymo ministras, šia tema pasisakė, kad pultų taisyti, jei kas nors pasakytų, ką ir į ką. Ta proga padėkime jam suformuoluoti strateginį tikslą: užtikrinti bylų srautą (nepainioti su pelke). Rodiklis turėtų būti ne kiek bylų teisėjas pradeda nagrinėti, bet kiek baigia.

Prieš pateikdami taktinį sprendimą, turime paimti domėn du gyvenimo faktus:

1. Tezė “kuo anksčiau pradėsiu nagrinėti bylą, tuo greičiau baigsiu” yra klaidinga.

2. Daugybė pavyzdžių projektų valdyme įrodė, kad atvirų projektų (mūsų atveju – bylų) sumažinimas bent 25% sumažina multitaskingą nesukeldamas darbų bado ir dėl to ženkliai sutrumpina visų projektų terminą – taigi padidina srautą.

Pats taktinis sprendimas yra gan paprastas: kažkas atidžiai kontroliuoja vienam teisėjui priskirtų (atvirų) bylų kiekį bet kuriuo laiku (atvirų bylų kiekis turi sudaryti mažiau nei 75% dabartinio krūvio teisėjui).

O kad šis taktinis sprendimas pasiteisintų, reikia padaryti dar vieną dalyką: nepakanka sumažinti atvirų bylų kiekį. Tuo pačiu būtina užtikrinti, kad laikui bėgant visada bus išlaikytas tam tikras bylų kiekis (t.y. srautas nenuslūgs).

Viskas. Beliko įdiegti.

Jei teismai būtų privačios firmos, jos galėtų pretenduoti į “ProcesasLT” europinį finansavimą, ir iš principo gautų 50% nuolaidą efektyvumo gerinimo pagal minėtą TOC metodiką projektui.

Kita vertus, efektyvumus galima pasigerinti ir nemokamai – tam reikėtų paskambinti tokiai Mildai Ručinskaitei, katra vadovavo nuostabiausiam visų laikų efektyvumo didinimo projektui lietuviškame valdiškame sektoriuje ir išklausyti, ką ir kaip ji su Garantinio fondo 4,5 darbuotojo padarė tokio, kas atėmė žadą net visko mačiusiems japonų procesistams. Kol laukiame, kad “Hitachi” atneš atseit tūpiems lietuviams šiuolaikinį procesinį know-how, tasai know-how sėdi Ūkio ministerijos 225 kabinete.

Beje, grįžtant prie teismų ir multitaskingo: negi manote, kad teisėjų produktyvumui padidinti reikia keisti teisės aktus? Kaip jums atrodo, kiek teisės aktų reikėjo pakeisti Ūkio ministerijai, kad 5 kartus (!!!) padidintų Garantinio fondo darbuotojų produktyvumą?

Tiesa, minėta kontora dirba pagal šiuolaikinį verslo procesą, o Audriaus Cinino teismas – pagal baudžiamąjį. Norėdami pamatyti esminį skirtumą, turite apsivilkti mantiją.

komentarų yra lygiai 42

  1. Tik Cininas, o ne Cicinas :)

    • Ačiū, pataisiau (trijose vietose…)

      • gh. Gerai įsiėdęs tas Cicinas į mūsų sąmones.

    • Andrius

      “nemultitaskintų” gal geriau – neužsiimtų keliaveikla :)

    • Audrius Cininas

      Iš tiesų sprendimas yra pakankamai paprastas. Aš pat jį intuityviai taikiau savo darbe dar nieko nežinodamas apie TOC. Prastovų klausimas sprendžiamas sukuriant darbo tiekimo buferius teisėjui ir advokatui. Advokatui todėl, kad pašalinus butelio kaklelį ties teisėjais, jis susidarytų ties advokatais. Či akalbu apie baudžiamąsias bylas pirmoje instancijoje.

  2. KK

    Tai, kad be multitasking’o per metus nė tų 12’os nebūtų. Teko čia vienam procesiuke liudininku pabūt (pavogtais asmens duomenim išduotas kreditas) – pirmas posėdis: netinka kaltinamajam skirtas nemokamas advokatas, atseit susiras savo, visi 20 liudininkų važiuoja namo iki kito karto po mėnesio. Kitas posėdis: advokato nesusirado, neturėjo pingų, todėl visi vėl važiuoja namo, išklausę, kad jam bus skirtas advokatas (na ir jam taipogi reikės susipažinti su medžiaga), žodžiu žmonės iš visos Lietuvos vėl turės susirinkti į anoniminių liudininkų klubą po mėnesio. Na ir visą tą laiką kaltinamasis jau ir taip sėdėjo už kitus darbelius, jam gavosi kaip ir nemokamos ekskursijos po miestą, liudininkam irgi. Rezultate liudininkai pasisakė (nesuprantu kodėl neužteko raštu), kad jie tikrai neėmė kreditų, kaltinamasis neprisipažino iš kur gavo duomenis ir net nežinau ar gavo nors porą metų bonuso (jau nesulaukiau, kadangi nebuvau užsiregistravęs kaip nukentėjęs tai bent jau galėjau nesėdėt visuose posėdžiuose).

  3. Remigijus Šimašius

    Viskas čia teisingai užrašyta. Esmė ta, kad čia organizaciniai veiksmai, kuriuos reikia imti ir įdiegti. Net teisės aktų pakeitimų tam nereikia. Kai kuriuose teismuose panašiai ir dirbama. Todėl kai teisėjai sako, kad norint atsikratyti multitaskingo reikia teisės aktų pakeitimų (nors kartu sako, kad visi teisės aktų pakeitimai jiems tik apsunkina gyvenimą), tai yra nesolidu.

    Taigi, nebent jei būtų pasiūlymų, kaip įstatymais priversti (leidžiama ir dabar…) dirbti pagal tokius principus – tada imsiu ir darysiu. O kol kas darau ką galiu – įtikinėju teisėjus, kad jie gali dirbti lengviau ir produktyviau.

    • Audrius Cininas

      Aš niekur nerašiau, kad reikia atsikirtyti multitaskingo. Kalbėjau apie tai,kad dėmesys kai kuriom smulkiom bylom administraciniame procese yra neproporcingai didelis ir reikalauja neproporcingai daug resursu, palyginus su pažeidimo sunkumu. O to jokiom organizacinėm priemonėm neišspręsi. Reikia įstatymų pakeitimų. Tai ir būtų išeitis, norint 25 proc. sumažinti krūvį. Tas pat ir baudžiamąjame procese. Kodėl pavyzdžiui labiausiai apkrautiems apylinkių teismams primesta nagrinėti sukčiavimo stambiu mąstu bylas, kas pradžioje pagal bendrą taisyklę buvo apygardos teismų kompetencijoje? Ar milijoninės PVM bylos per lengvos aukštesnei instancijai? Pagailėsiu šio blogo vietos ir daugiau nebevardinsiu.

    • Audrius Cininas

      Įdomu būtų sužinoti, kokius gi organizacinius veiksmus galima būtų atlikti teisme, kai bylų paskirstymas prasideda ir baigiasi ties teismų sistemos numylėtuoju kūdikiu, panacėja nuo korupcijos, lobizmo ir visų kitų ligų. Turiu galvoje neaiškiais algoritmais veikiantį black box’ą vardu LITEKO.

  4. dd

    Kvailesnio straipsnio dar nebuvo. Bylą išnagrinėti – ne spintą pagaminti. Jei nežinote teisinės sistemos specifikos, tai geriau ir nerašykite. Nes po tokių straipsnelių daug kam gali susidaryti įspūdis, kad ir apie ekonomiką išmanote tiek pat, kiek apie teisę…

    • Spintą pagaminti gal ir nesunku. Tačiau šimtą spintų vienu metu, plius kelis šimtus kėdžių, plius lovų keliasdešimt – jau sudėtingiau.

      Visos sistemos (tiek teisinė, tiek gamybos ar projektų, etc.) turi savo specifiką, tačiau jos visos gali būti iš esmės (ženkliai) pagerintos.

      • Rūta Rutkauskaitė

        Tu sąmoningai praleidi tą faktą, kad spintos pagaminimu suinteresuoti VISI (gamintojas, darbuotojas, pardavėjas, pirkėjas), o bylos laimėjimu – tik viena šalis (kita visais įmanomais būdais stengiasi bent jau vilkinti procesą, todėl įsijungia ŽMOGIŠKASIS faktorius, kurio neįmanoma valdyti svaigiomis teorijomis)? Tu sąmoningai nutyli, kad bylos nagrinėjimą reguliuoja valstybės norminiai teisės aktai, už kurių pažeidimą numatytos sankcijos – šalims, advokatui, teisėjui, o spintos pagaminimą – tik įmonės savininko malonė, norai (gresia tik meduolis ar botagas)?
        Tu lygini nesulyginamus dalykus. Tai primena storos moteriškės norą apsirengti lieknos paauglės drabužiais.
        Tvarkas ar sistemas galima tobulinti iki begalybės, tačiau, kol piliečio sąmonėje vyraus nenumaldomas noras apmauti valstybę ar kitą asmenį (tai būdinga ir “verslininkams”, kurie dažniausia ir yra bylų vilkinimo didžiausi mėgėjai), tol bylų skaičius teismuos tik augs, o jos bus nagrinėjamos ilgai ir nuobodžiai.
        Ta sofistika – vaikiška. Gal todėl tavo nickas – galva, o galvos tavo nuotraukoje, kaip tyčia, ir nesimato? :))

        • “kol piliečio sąmonėje vyraus nenumaldomas noras apmauti valstybę ar kitą asmenį, tol…”

          Taip įvardinti laiko terminai nulemia nieko nedarymą ir susitaikymą su esama bloga situacija. Ar tikrai “stora moteriškė, norinti apsirengti lieknos paauglės drabužiais”, to negalėtų padaryti? Tikrai? O jei keletą metų sistemingai laikytųsi sveikos mytybos ir daugiau judėtų?

        • Rūta

          Viską galima išmokt, tik moralės – laaaaabai sunku…. Ji paprastai būna įgimta. 😉

    • Naujausią naikintuvą suprojektuoti, ar naujus vaistus atrasti irgi n kartų paprasčiau nei apsivogusios Irmos bylą išnagrinėti ?

      • Rūta Rutkauskaitė

        Egzistuoja gausybė CPK, BPK numatytų priemonių tampyti procesą. O, “susirgus” advokatui (ar atsakovui), byla atsideda ateičiai, tuo pat metu ant teisėjo stalo gula NAUJOS bylos, kur irgi “serga” advokatai, vaikuojasi jų ka(l)tės ir tt. Taip susidaro nuolat augantis, niekada tiksliai neapibrėžtas bylų skaičius. Beje, teisėjas bylas turi nagrinėti profesionaliai, nesuklysti, laikytis visų įmanomų kodeksų, terminų, taisyklių.
        Teisėjai toli gražu nėra nevykėliai, nesugebantys to ir ano. O vat štai valstybės ekonomika – teismų darbo kiekio tiesioginis atsipindys. Kuo ji prastyn – tuo teisme bylų daugyn.
        Ir dar. Yra tokia vadinamosios tautos vadinamoji moralė: su tokiu mentalitetu dar ilgai ilgai išlaikysime keliolika tūkstančių krepšininkų įvairiuose “namuose”. Beje, “aukštas” mentalitetas akivazidžiai tviska ir tautos “verslininkų” skaisčiuose veidukuose.
        Autorius, akivaizdu, nieko apie teismų sistemą “nesutvoja”. Bet kiek priskiesta… Malonu, kai žmogus išmano VISKĄ. Kaip ten tokie vadinasi?… Grafomanai? Diletantai? Dabar lauksiu straipsnio apie naujausiais akušerijos tendencijas. Neabejoju – galva žino VISKĄ!

        • p. Rūta, atsakysiu Jums atskiru įrašu :)

          Mes nesakome, kad išmanome visas sistemas (tame tarpe ir teismus bei akušeriją). Mes – TOC procesistai – tiesiog naudojame metodą ir turime gebėjimus beigi įgūdžius analizuoti BET KOKIĄ sistemą ir ją pagerinti.

          Tiesiog toks mūsų darbas.

  5. 2G

    Tik ar valdiškose įstaigose visuomet svarbus produktyvumas? Žinau ne vieną vietą (ir jūs taip pat), kur ir be gudrių metodų galima būtų paspartinti darbą, bet… groja kiti dalykai.

  6. J.

    Pastebejau, kad su sio portalo autoriais labai sunku diskutuot, kadangi i kiekviena pasisakyma nesutinkant su autoriu nuomone, iseinama ne i diskusija o i kvailus palyginimus.

    Mano nuomone multitaskingas tam tikrose veiklose yra butinas, bet net nesinori to rasyt, nes busi palygintas su visokiom Irmom ir pan.

    Reply nebutinas, cia tik mano nuomone.

    • Alius

      Aš nesu autorius.

      Labai jau užsinorėjau sužinoti, kokiais atvejais multitaskingas būtinas?

      Tik reikia apibrėžti tiksliai, ką mes vadiname multitaskingu.
      Mano supratimu yra taip:
      yra du ar daugiau darbų, kurie gali būti vykdomi t.y. nėra objektyvių priežasčių dėl kurių darbas negali būti tęsiamas pvz. medžiagų trūkumas;
      nėra spaudimo dėl darbų prioriteto pvz. pradėjus daryti vieną darbą, atbėga “didelis bosas” ir reikalauja daryti kitą darbą, nes labai svarbiam klientui labai skubiai prireikė ir jis moka trigubai;
      vienas resursas (žmogus) vienu metu gali daryti tik vieną darbą;
      tas resursas atliko dalį (pvz. 30%) vieno darbo, po to pradėjo daryti kitą (irgi ne iki galo), po to trečią… vėl pirmą ir t.t.
      Tai yra multitaskingas (mano supratimu).

      Man jau ne seniai 16 metų, o vis dar nežinau tokio atvejo, kai multitaskingas būtinas. Tikrai norėčiau pavyzdžio.

    • Rūta Rutkauskaitė

      čia tik paprastutė nuodėmė – puikybė.

  7. Justinas M.

    Pamiršote vieną apribojimą: kadangi įtraukta daug šalių, dalis procesų turi suktis be pačio teisėjo: pvz reikalingos ekspertų išvados, ieškovai/atsakovai turi turėti laiko pasiruošti sureaguoti į nagrinėjimo metu paaiškėjusią info ir pan., realiai jei teisėjas lauks, tai jis didelę dalį laiko sėdės be darbo. Kaip galėtumėte optimizuoti procesą laikydamiesi šio apribojimo?

    • prabegom

      Justinai, bylose itraukta daug dalyviu (salys, liudytojai, ekspertai, atstovai, etc.). Vis delto, daug ka (is esmes visu irodymu rinkimus taikos sutartis civ bylose ir pan.) turetu buti galima isspresti parengiamuose posedziuose, galbut paskirti atsarginius advokatus (“susirgusiuju” pavadavimui) ir nustatyti nestumdomas datas nagrinejimui. Tam uztektu protingai paimti gerasias uzsienio praktikas.
      Nesam mes jau tokie unikalus, nepaisant meginimu vaikytis konstitucines dvasias po Gedo prospekta.

      Teismo posedziu nagrinejimu atidejimas yra kulturinis dalykas, iki kaulu smegenu isiedes visu pirma proceso dalyviu (ne teismo) galvose.

    • “realiai jei teisėjas lauks, tai jis didelę dalį laiko sėdės be darbo.”

      Turbūt sutiksite, kad teismai dirba multiprojektinėje aplinkoje. Ji ypatinga tuo, kad vienu metu vyksta daug projektų (bylų), kuriuose dalyvauja daug vidinių ir išorinių resursų, o vidiniai resursai, tame tarpe ir teisėjai, yra riboti.

      Tačiau tai, kad teisėjų yra ribotas skaičius, nereiškia, kad jie yra apribojimas ta reikšme, kurią naudojame gamyboje. Nes gamyboje yra stabilus procesas, tuo tarpu daugiaprojektinėje aplinkoje – labai daug neapibrėžtumų.

      Todėl projektams (kai jų daug) nėra keliamas tikslas – “kuo geriau išnaudoti ribojantį resursą” (nes tai padidintų pralaidumą), o keliamas tikslas yra “kuo greičiau įykdykdyti projektus, nedidinant numatyto biudžeto ir nemažinant kokybės”.

      Todėl “be darbo” prastovintis teisėjas nėra problema. Problema iškyla tuomet, kai apsikrovęs darbu teisėjas negali užtikrinti greito bylos išnagrinėjimo.

      • Darius

        Labai teisingai pastebėta, kad reikia orientuotis ne į pradėtų bylų skaičių, o sėkmingai užbaigtų.

        Kiek supratau, čia nesiūloma vienam teisėjui tik vieną bylą tirti. Siūloma smarkiai sumažinti vienu metu nagrinėjamų bylų kiekį tam, kad jos būtų greičiau užbaigiamos.

        Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad dažnai yra gerai turėti dvi užduotis vienu metu, o ne vieną, nes ne visada geros idėjos kyla iš karto kibus į užduoti.

        BET. Dažniausiai trys ar daugiau užduočių naudos neduoda. Priešingai, rezultatas neigiamas – arba bandoma skubėti ir kirsti kampus, arba velkasi ilga darbų uodega, kuri atima kas dieną daugiau laiko, jei jų nebūtų.

    • Kazys

      tokiem dalykams padėti gali tinklinis darbų grafikas. kada darbas negali būti atliekamas, nepadarius kitų svarbių dalykų. Viskas įmanoma, tik bylas skirstyti ir jas planuoti turėtų vadybininkas, gerai išmanantys darbo organizavimą.

  8. senis

    Atrodo, kad gerb. pasisakę mano, kad teisėjas atėjęs į bylą žino, kokius argumentus/įrodymus/prašymus šalys pateiks į bylą, iš anksto žino, koks turi būti sprendimas.

    Gaminant spintą visi žino, koks turi būti rezultatas, gali neatlikti nereikalingų veiksmų, kurie reikalingi gaminant kėdes ir pan.visus paskubinti, nepriimti dokumentų, nereikalauti įrodymų, ir kitaip optimizuoti. Man atrodo teismo procese teisėjas privalo užtikrinti, kad jis bus nešališkas iki pat sprendimo paskelbimo.

    Be to, mano kuklia nuomone teisėjas taip pat žmogus, kuriam prieš priimant bet kurį tarpinį ar galutinį sprendimą reikia suvokti, ko prašoma, kokia to reikšmė ir kokios galimos pasekmės, tad ‘mutitaskingas’ yra būtinas tiek šalims, tiek teismams visų pirma “pagalvoti ir susivokti” sprendimo pasekmes.

    Juo labiau, kad reikia atsižvelgti į senaties institutą, kad dalis bylų nesibaigtų net neprasidėjusios.

    • Kazys

      deja, daugiausia svarbių bylų baigiasi neprasidėjusios dėl advokatų ligų ir užimtumo.

    • prabegom

      Seni, teisejai turi laiko savo kurybinems kancioms ir sprendimo/nuosprendzio parasymui (t.y. sprendimo paskelbimai atidedami leidziamam laikui). Bylu nagrinejimas tempiasi ne del to, o todel, kad nera igyvendinamas reikalavimas nepertraukineti proceso (visus irodymus surinkti ir atskleisti kitai pusei is anksto, kontr-irodymus taip pat, nuspresti del ju priimtinumo; bylos nagrinejima pradeti ir uzbaigti nustatytomis datomis darant tik visikai butinas pertraukas (iki ryt, o ne iki rudens, pvz.).

      Nekalbant apie manipuliacijas ligomis, uzimtumais, advokato pasikeitimais ir pan.

  9. ačiū už gerą straipsnį.

  10. mod

    Įdomu būtų paskaityti išsamesnį multitaskingo apibūdinimą. Teisėjai turbūt tuo pačiu metu dviejuose posėdžiuose nedalyvauja ir su dviem kompiuteriais dviejų sprendimų nerašo tuo pačiu metu. Atlieka kažkurį procesinį veiksmą vienoje byloje, tada imasi kitos, nes be kai kurių dalykų negali tęsti pirmos bylos spendimo.

  11. Sveiki,
    Visada gerbiau commonsense.lt už įdomius straipsnius ir diskusijas, tačiau šį kartą straipsnis yra nevykęs ir nelogiškas. Lyginami nesulyginami dalykai. Čia tas pats kaip gydytojui paskirti rūpintis vienu ligoniu tol, kol jis pasveiks, ir teigti, kad taip ligoniai išgis greičiau. Deja, bet taip nėra.
    Manyčiau, kad pagrindinis ir esminis veiksnys tam, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau, kokybiškiau ir teisingai, t. y. būtų pasiekti proceso tikslai, yra teisėjų kvalifikacija. Būtent naujoji teisėjų karta, o taip pat patyrę ir kvalifikuoti teisėjai yra ta jėga, ant kurių laikosi dabartinė teisimų sistema. Deja, bet per pirmuosius dešimt nepriklausomybės metų dėl kvalifikuotų teisininkų trūkumo teisėjais tapo tokie asmenys, kurie šiandien niekaip jais negalėtų tapti. Ką padarysi, toks buvo laikotarpis. Tačiau būtų puiku, jei ir jie keltų savo kvalifikaciją, stengtųsi atlikti savo darbą kuo geriau. Vienas iš skatinimo būtų – teisėjų klaidų viešinimas. Ne bet kokių klaidų, kuomet vieną ar kitą klausimą galima aiškinti skirtingai, bet aiškių grubių teisinių klaidų. Būtent tai yra daroma tinklapyje http://www.teismunesamones.lt. Būtų smagu, kad kuo daugiau teisininkų prisijungtų prie šio projekto, tuomet mes iš tiesų galėtume turėti šiokį tokį rezultatą. Ačiū už dėmesį.

    • Teisėjų klaidos yra darbo brokas. O brokas yra blogo veiklos proceso (arba jo nesilaikymo) pasekmė.

      Jeigu procese dirbančiojo kvalifikacija bus aukšta, tačiau pats procesas – blogas, tai brokas išliks ir kartosis.

      Linkiu sėkmės viešinant broką ir tikintis, kad situacija kažkaip kada nors pagerės. Mes, procesistai, tokiais dvasingumais netikime ir visada žiūrime, kas sukėlė broką, ir kas turi būti pakeista, kad ateity toks brokas nepasikartotų.

      • Deja, bet Jūsų išvada yra nelogiška ir trumparegiška. Darbo broką tik labai iš dalies galima vadinti blogo veiklos proceso rezultatu. Brokas atsiranda dėl daugybės priežasčių, kurių pagrindinės iš esmės yra dvi: personalija ir kvalifikacija. Jūs galite sukurti patį tobuliausią pasaulyje veiklos procesą, bet pasodinę į teisėjo vietą neakivaizdžiai teisę baigusią slaugytoją, gero rezultato nepasieksite. Arba kad ir patį kvalifikuočiausią teisininką, bet – tinginį. O gal sukūrę tokį puikų procesą ir patys norėtumėte būtų teisėjais? Juk tai būtų taip paprasta! :) Jeigu viskas priklausytų nuo proceso, bylas jau seniai nagrinėtų robotai. Deja…
        Žinoma, aš nesakau, kad procesas Lietuvoje yra tobulas, tačiau tikrai ne jis yra pagrindinis veiksnys. Geras teisėjas puikiai susitvarko su visomis kliūtimis, o blogam šokėjui, patys žinote, kas maišo. Tad žvelkite giliau arba geriau teisės temomis nerašykite, nes Jums tiesiog trūksta žinių.

        • Rašome apie valdymą, vadybą – bet ne apie teisę.

          Bet net ir teisininkas suprastų, kad kokia gera bebūtų liūtų dresuotoja kvalifikacija, jei jį uždarysime į narvą su 100 liūtų, tai iškart galim palinkėti skanaus. Ne dresuotojui, žinoma. Ar dėl pusryčių bus kalta prasta dresuotojo kvalifikacija?

          Niekur nesakiau, kad teisėjams (ar dresuotojams, ar dar kam) nereikalinga kvalifikacija. Kvalifikacija yra būtina sąlyga. Aš tik rašiau, kad blogas procesas velniop neša visas puikias kvalifikacijas.

        • “O gal sukūrę tokį puikų procesą ir patys norėtumėte būtų teisėjais? Juk tai būtų taip paprasta! Jeigu viskas priklausytų nuo proceso, bylas jau seniai nagrinėtų robotai.”

          Aiškumo dėlei: nesakome, kad “viskas priklauso nuo proceso”. Sakome, kad blogas veiklos procesas ar jo nesilaikymas, net ir esant aukštai kvalifikacijai, garantuoja broką.

    • Matau, buvo dar neatsakyta į kelias abejones.

      “Čia tas pats kaip gydytojui paskirti rūpintis vienu ligoniu tol, kol jis pasveiks, ir teigti, kad taip ligoniai išgis greičiau. ”

      Dėl teisėjų – mes nesiūlome rūpintis viena byla. Sakome, kad reikia riboti ir valdyti bylų skaičių, tenkantį vienam teisėjui.

      Kai atvirų užduočių kiekis neribojamas, visada susidaro eilės. Taip pat ir ligoninėse ar poliklinikose. O kai ilgos eilės – gydymas (tiksliau, jo imitavimas) visuomet išsitęsia. Žinau ne vieną atvejį, kai dėl gydytojų užimtumo ir multitaskingo (nesusifokusavimo į ligonį), tasai buvo siuntinėjamas, tiriamas ir vėl siuntinėjamas tirtis, kol numirė. Tiesiog per metus laiko niekas holistiškai nepažiūrėjo ir neįsigilino į visus tyrimus (nes negali gi vienam ligoniui skirti 2 val. savo dėmesio) ir gydė pasėkmes, kurias pastebėdavo ligos istorijos paviršiuje.

  12. Galbūt diskutuojame šiek tiek skirtingomis temomis, kadangi proceso kokybė priklauso ne tik nuo klaidų, bet ir nuo trukmės ir galimybės proceso metu nustatyti tikrąją tiesą. Klaidos kaip tokios – daugiau kvalifikacijos problema, nei paties proceso. Pats procesas turi būti toks, kad per optimalų laiką būtų pasiektas maksimaliai geras rezultatas. Kokiu būdu to pasiekti, iš dalies ir vadybos klausimas.
    Man norėjosi pasakyti, kad kvalifikacija šiandien yra kur kas didesnė problema, nei pats procesas. O kaip įveikti prastos kvalifikacijos problemą? Tikriausiai labiau tą kvalifikaciją kelti, nei keisti patį procesą. Todėl http://www.teismunesamones.lt tik vienas iš būdų minėtai problemai spręsti, kuris galbūt privers ką nors susimąstyti. Daugiau nieko.

    • Taigi manau, kad sutarėme.

      Kvalifikacija ir laikas, sugaištamas užduočiai atlikti, koreliuojasi. Aš nemoku programuoti, bet jei man duosite kelias dienas, aš suprogramuosiu. Ir man jokio skirtumo, kuria programavimo kalba programuoti, nes aš nemoku nė vienos.

      Tuo tarpu kuo labiau kvalifikuotas programeris, tuo greičiau parašys reikiamą kodą. Gal per minutę net.

      Tačiau jei jį užmultitaskinsim, jis bus priverstas skubėti ir blaškytis, neturės laiko pratestuoti ir patikrinti (teisėjų atveju – paieškoti panašių bylų ir sprendimų) ir pasipils klaidos.

  13. Emilis Kuke

    Suprantu, kad Jūsų pateiktas pavyzdys pagerino proceso efektyvumą sumažindamas vienu metu nagrinėjamų bylų skaičių. Nesu gilus teisės srities ekspertas, tačiau kyla diskusinis klausimas ar tikrai teisingai pasirinktas ir suvoktas tikslas „kuo daugiau per laiką kokybiškai išnagrinėtų bylų”. Problema atsiranda dėl žodžio „kokybiškai” tinkamo traktavimo. Kaip suprantu Jūs vertinote kokybę iš proceso pusės, t.y. kokybiškai išnagrinėtą bylą suvokiate kaip bylą išnagrinėtą pagal visas procese nustatytas procedūras, kas gamykloje būtų žaliava praėjusi pro visas stakles, tačiau ar šiuo atveju neturėtume vadovautis ne tik proceso efektyvumo bet ir papildomu proceso kokybės kriterijumi – per nusistatytą laiko tarpą ištirtas bylų skaičius, kurios nebuvo apskųstos? Ar įvedus tokį papildomą kriterijų nebūtų objektyviau vertinamas procesas kiekybine ir kokybine prasme.
    Pvz. tarkim teisėjas permetus laiko ištyrė dvigubai daugiau bylų taikydamas jūsų procesą, tačiau po metų paaiškėjo, kad dvigubai daugiau bylų kurias teisės ištyrė buvo apskųstos, tokiu atveju proceso efektyvumas ne tik nepadidėja (nes kažkam teks spręsti nekokybiškai ištirtas bylas) tačiau negerėja ir teisėjo rezultatų kokybė. Ar ne toks pats kokybės matavimo principas iš dalies taikomas programinės įrangos kūrime? Programinės įrangos kokybę gali būti apsprendžiama laiko tarpu nuo jos eksploatacijos pradžios ir programinės įrangos modernizavimo (eksploatacijos pabaigos). Taip pat panaši analogija taikoma pardavime – prekė yra parduota kai ją nuperka galutinis klientas, t.y. parduota klientui prekė nėra grąžinama.

    • bst

      O gal dar dadet, kiek is apskustu buvo patenkintos skundeju naudai? Nes (aisku nezinau statistikos) kaip dabar atrodo, tai skundimas yra vos ne automatine procedura, kuri atliekama jei ne vienos, tai kitos puses.

  14. […] *Apie tai, kad  tezė “kuo anksčiau pradėsiu nagrinėti bylą, tuo greičiau baigsiu” yra klaidinga, rašiau pernai vasarą. […]

  15. […] metus pirmą kartą užsiminėm apie teisėjų neproduktyvumą ir galimybes jį ženkliai pagerinti atlikus pakeitimų veiklos […]

  16. […] vasarą šiame tinklaraštyje bediskutuojant apie teisėjų darbo produktyvumą su Audrium Cininu, pedofilijos bylos teisėju, bei Remigijumi Šimašiumi, teisingumo ministru, […]

Jūsų komentaras