komentarų yra lygiai 19

  1. Buvo tikrai įdomu, gaila tik, kad ribotas laikas neleido papasakoti visko, ko norėjote :)

  2. Smagus pranešimas. Ypač įstrigo užduotis, atskleidusi multitaskingo žalą. Kitą vertus, multitaskingas – toks pat žalingas įprotis, kaip ir vėlavimas. Žinai, kad blogai, bet negali susilaikyti. 😀

  3. Niekaip nesuprantu, koks idiotas galėjo kažkada sugalvoti, kad multitaskingas gali didinti efektyvumą.

    • Po pranešimo buvo priėję bent keli garbūs (ir tikrai protingi) žmonės pasakyti, kad “viskas buvo daugmaž gerai, bet dėl mustitaskingo tai jūs nusišnekėjot” 😀

      • Audrius

        Turbūt taip sakė dėl to, nes neužfiksavo “susitarimo” ką vadinti multitaskingu. Tas susitarimas buvo “key” elementas visoje multitaskingo prezentacijoje. Jį praklausius tuomet galėjo jiems viskas kaip nesamonė pasirodyti.

    • hm

      Jei darbas “tūpas” arba šiaip baigtinis (kaip pavyzdyje) tai taip, multitaskingas tik trukdo, kitais atvejais nemanau.

      • Chirurgo darbo “tūpu” nepavadinsi ? Vadinasi, neprieštarautumėte, kad jums apendicitą operuojantis chirurgas tuo pat metu kalbėti mob telefonu ir dar skypintų ? Nes ne tūpam darbui multitaskingas netrukdo

  4. Mindaugas

    Dėl paskutinio punkto, kad “kiti žmonės priešinasi pokyčiams.” nesutikčiau. Kaip tik dabar skaitau knygą “Change or Die” http://www.amazon.com/Change-Die-Three-Keys-Work/dp/0060886897
    ir ten pateikta statistika jog 9 iš 10 žmonių jei jiems reikia rinktis pakeisti gyvenimo būdą ar mirti. Pasirenka mirtį. Todėl manyčiau, jog gal žmonės ir nesipriešina pokyčiams, bet jie tiesiog jų nepadaro, nes žmonėms labai sunku pasikeisti ir priimti kažkokius tai naujus pokyčius.

    • Anot jūsų, tai 90% žmonių mieliau miršta, nei keičia darbą, kuria šeimas, gimdo vaikus ? Nes šeimos kūrimas ar vaikų atsiradimas (ar net emigracija) tai rimtas pokytis gyvenime. Remiantis jūsų paskaičiavimais Lietuvos Statistikos departamentas yra nuslėpęs labai daug mirčių-savižudybių

      • bst

        Mieliau mirsta nei meta rukyt. Mirsta nei meta gert. Augina karves su arkliais salia Fukusimos o ne issikelia.Lieka ir salia Cernobylio. Kruvas zmoniu zinau kurie kazka daro is iprocio/inercijos (pomidorus augina sode – laiko ir pastangu sanaudos gaunant atsitiktini apgailetina rezultata yra milziniskos) ir ju nesustabdo nei logika, nei skaiciai, niekas.

        • bst

          Ir ne, ne del sveikatos ar ekologijos. Is inercijos.

  5. Tomas Medzelas

    Jei tiesa kad “Po pranešimo buvo priėję bent keli garbūs (ir tikrai protingi) žmonės pasakyti, kad “viskas buvo daugmaž gerai, bet dėl mustitaskingo tai jūs nusišnekėjot”,
    tai esu linkęs manyt kad nėra protingų arba kvailų žmonių, yra protingi arba kvaili sprendimai, o žmonės skiriasi priimamų protingų ir kvailų sprendimų santykiu. Nes pateikėte pavyzdį, kad tie “protingi” vis dėl to kartais nusprendžia kvailai (arba yra nutolę nuo realybės kai kuriais klausimais). Žmonių tikslas turėtų būt … kauo dažniau nuspręsti protingai ir mažinti kvailų sprendimų skaičių. Ar ne taip?

    • Skirtingi žmonės remiasi skirtingomis prielaidomis.

      Tarkime, specialistas, dirbantis supporte, vienu metu turi, 20 jam priskirtų (atvirų) support requestų). Jis atsidarė pirmą requestą ir pakrapštė (atliko užduotį) ir išsiuntė klientui pratestuoti. Pirmasis requestas vis dar atviras, nes uždarys tik tuomet, kai gaus teigiamą feedbacką. Taigi kol feedbacko nėra, support specialistas imasi antro requesto. Ir t.t., tarkime, dirba iki 10 requesto. Tuomet, kai jis jau buvo besiimąs 11 requesto, pareina iš 1 užduoties kliento feedbackas. Support specialistas grįžta prie pirmos užduoties ir vėl krapšto. Bekrapštant pareina feedbackas iš, tarkime, 5 requesto kliento su priskirtu didesniu prioritetu. Support specialistas nušoka į būtent šią užduotį. Kai ją uždaro, vėl ima spręsti pirmąją.
      Ir t.t. ir pan.

      Taigi supporto specialistas negali vienu metu dirbti tik su viena užduotimi: pakrapštyti, siųsti klientui ir _laukti_ feedbacko, ir tik jo sulaukęs uždaryti užduotį ir imtis kitos. Todėl toks supporto specialistas mums ir sako, kad vardan produktyvumo jis negali nemultitaskinti. Ir šitoj vietoj belieka susitarti, ką vadiname užduotimi: ar visą support requesto istoriją – ticket’ą (support specialisto prielaida) ar konkrečią užduotį (mūsų prielaida).

  6. Daivule

    Tai dėl to pačio multitaskingo. Ar teiginys nėra su išlygomis? Žiūrint, kaip tuos uždavinius susidėlioji. Jei derini rutininius darbus su kūrybiniais, pvz., tai darydamas pertraukėlę, gali paleisti kokį procesą automatizuotam vyksmui. Arba jei prie projekto dirba grupė žmonių, ir vieno darbo pradžia priklauso nuo kito pabaigos, tai kol lauki, irgi gali padaryti kažką kito. O be to, kartais gerai atsitraukti nuo darbo vien tam, kad po kiek laiko į jį pažiūrėtum “kitom” akim.
    Ar čia aš visai ne į temą?

    • “Jei derini rutininius darbus su kūrybiniais, pvz., tai darydamas pertraukėlę, gali paleisti kokį procesą automatizuotam vyksmui.”

      Daivule, ar galite paprasčiau paaiškinti? Kokį kūrybinį darbą darant ir kokį procesą paleidinėjant multitaskingo būdu jie bus užbaigti greičiau nei tuo atveju, jei būtų daromi vienas po kito?

      “Arba jei prie projekto dirba grupė žmonių, ir vieno darbo pradžia priklauso nuo kito pabaigos, tai kol lauki, irgi gali padaryti kažką kito.”

      Tai jau nebus multitaskingas. Jei baigei užduotį ir perdavei kitam, tai ne tas pats, kas padaryti pauzę nebaigtoj užduoty ir nieko kitam neperduoti, nes perduoti gali tik tuomet, kai užduotis bus baigta.
      Daugiaprojektinėj aplinkoj ypač svarbu, kad užduotys, kurios yra kritinėje grandinėje, būtų atliekamos nemultitaskinant. Ar multitaskina tie, kas daro ne kritinėje grandinėje esančias užduotis, nėra taip svarbu tol, kol jie nekelia grėsmės kritinei grandinei.

      “O be to, kartais gerai atsitraukti nuo darbo vien tam, kad po kiek laiko į jį pažiūrėtum “kitom” akim.”

      tai vėlgi nėra multitaskingas. Greičiau tam tikras kūrybinis procesas. Nepamirškime, kad kalbame apie produktyvumą, kurį suprantame kaip kokybiškai užbaigtų užduočių kiekį per laiką. Jeigu siekiant užtikrinti kokybę reikia “pažiūrėti kitom akim”, t.y. padaryti pauzę – ok. Bet tas, kuris užbaiginės užduotis kokybiškai be pauzių, bus produktyvesnis.

      • Čia žiūrint, kas ką vadina multitaskingu. Jeigu kalbam apie TASKUS, baigtines užduotis, žinoma, žmogus vargiai gali daryti kelias iš karto, pvz., žiūrėti televizorių ir bendrauti su aplinkiniais: kurią nors akimirką vieno arba kito nedarai. (Ir čia kompiuteriai pranoksta mus, nes gali tuo pačiu metu generuoti ataskaitą ir atvertinėti naują interneto puslapį.) Bet jeigu kalbame apie DARBUS, didesnę užduotį, tai jie gali ir net dažnai turi būti multi-dirbami, pvz., sudėję skalbinius į skalbyklę nelauksim atsisėdę, kol baigs sukti ir galėsim išdžiauti. Tuo tarpu dirbsim kitą (-us) darbą (-us) arba ilsėsimės.

      • tomas

        Savo samprotavimuose jūs darote esminę klaidą. Jūsų požiūriu visos užduotys susideda tiktai iš racionaliai priimamų veiksmų/sprendimų. Tačiau užduotys, o ypač vadovų sprendimai, nesusideda vien tik iš racionalių veiksmų. Kai kuriais atvejais, taip vadinama intuicija yra daug geresnis patarėjas, o intuicija geriau veikia tada, kai racionali sprendimų priėmimo sistema nedalyvauja sprendimo priėmime, pvz. multitaskinant. Šiokia tokia tyrimų apžvalga ta tema:

        http://www.smartempowerment.co.nz/uploads/2/1/3/3/2133300/exploring_intuition_and_its_role_in_managerial_decision_making.pdf

        Taip pat rekomenduoju P.Slovic arba S.Epstein darbus apie sprendimų priėmimą.

        Tarp kitko, kada nors matėte žmogų, kuris gali spausdinti tekstą klaviatūra ir kartu kalbėti su jumis? Aš mačiau. Kaip manot, kodėl tai įmanoma?

  7. Giedrius

    kiek galima būtų nešvaistyti IT diegimams skirtų pinigų jeigu įsivyrautų sveiko proto požiūris :)

  8. […] šio užburto rato? (CommonSense.lt pastaba: apie multitasking’ą galite pasiskaityti čia, čia ir dar daug […]

  9. […] nagrinėjantis violetinę (ne Omnitel) bylą, šiandien patvirtino, jog vieną mitą “Logine” sugriovėm […]

Jūsų komentaras