Pirmasis Jimmy Wales vizitas Vilniuje… 2005′ais #2

Jimmy Wales atvykimo į Vilnių (Login 2012) proga Domas papasakojo memuarinę istoriją iš 2005-ųjų. Tuomet buvo pati Vikipedijos pradžia, turėjom apie 4.000 lietuviškų straipsnių (šią sekundę – 149.712) ir siekiant padidinti straipsnių skaičių reikėjo Vikipediją kažkaip populiarinti.

Domas papasakojo apie Jimmy Wales vizitą į Seimą pas Juršėną: šis susitikimas įdomus ne tik tuo, kad tuomet Jimmy Wales dar niekas dorai nežinojo ir vienintelis Česlovas Juršėnas (tuo metu l.e.p. Seimo pirmininkas, nes buvo laikotarpis po Pakso apkaltos edit – oops, pripainiojau, tuomet jau buvo nebe lep, o Seimo pirmininko pavaduotojas) ištaikė jį priimti. Tai buvo naujojo tikrojo vakarietiško many-to-many interneto susidūrimas su lietuviškuoju posovietiniu pasauliu, kur vienas ar keli buvo intelektualūs, o kiti jais sekė, pavydėjo arba nekentė. Tai buvo paradigmų, apie kurias rašo Rokiškis (ir savo bloge, ir “Verslo klasėje, gal ir dar kur), susidūrimas.

Tačiau prieš papildydamas Domo memuarus, prisiminsiu ir užrašysiu kitą istoriją, nes vėliau gali nebebūti tokios geros progos.

Jimmy Wales apsilankymas pas Č. Juršėną 2005 m. spalio pabaigoj nebuvo pirmasis Vikipedijos apsilankymas Seime. Prieš tai įvyko dar vienas tų pačių metų vasarą.

Skambinu šauniai Seimo narei Irenai Šiaulienei, katra tuo metu vadovavo Seimo Informacinės visuomenės ir plėtros komitetui, ir prašausi susitikti. Priima. Sėdim, geriam kavą, pasakoju, kas toji Vikipedija, kad čia ateitis, kad čia internetas ir pan. Būt gerai, sakau, tą klausimą (suprask, Vikipediją) pristatyti komiteto nariams, vistik jūs čia Lietuvoj atsakingi už internetų plėtrą, o mums (suprask, Vikipedijai) kaip tik reikia plėstis. Pradedam derinti laiką, ir suderinam (žr. komiteto darbotvarkę). “Bet, – sako pirmininkė, – pasiruoškit atsakyt į belenkokius klausimus, nes, na, jiems čia bus naujas dalykas ir t.t.”. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo diplomatiškas perspėjimas nusiteikti ir pasiruošti blogiausiam.

Ką čia ruoštis. Stovi Domas prieš deputatus su nauju baltu Mac’u ir varto skaidres. Tuomet “Keynote” navarotai buvo stebuklas, aš tokią gražią prezentaciją mačiau pirmą kartą. Pristatom, kad štai Vikipedijos toks ir toks veikimo principas, tiek ir tiek straipsnių, bet kas gali rašyti, net ir jūs, gerbiami Seimo nariai! Ir tuomet prasideda diskusija.

“Taip čia kaip, bet kas gali rašyti? Ir jūs tai vadinate enciklopedija?”

“Nėra redaktoriaus? Nesąmonė! Kaip galima pasitikėt tokia informacija? Gal ten vaikai prirašė”

“Kokius mokslus yra baigę straipsnių rašytojai? Jūs net nežinote, kas jie tokie?”

“Ar jūs skaitėte delfi komentarus? Štai kokia jūsų interneto bendruomenė!”

“Bet kas gali rašyti, vadinasi, bet kas gali viską ištrinti! Ne tik ištrinti, bet ir prirašyti nesąmonių?!”

“Šito puslapio negalima vadinti enciklopedija, nes ten daugybė faktinių klaidų!”

Skeptiškiausias tame posėdyje pasirodė Vytautas Grubliauskas pravarde Kongas (dabar Klaipėdos meras), katras tiek užkniso savo skepticizmu (“didžiausia nesąmonė, kad bet koks vandalas gali ištrinti”), kad toks Gintautas Babravičius pravarde Bebras (tuomet buvęs Prezidento V. Adamkaus visuomeniniu patarėju informacinės visuomenės reikalams) nesusiturėjo ir dėjo Kongui iš peties:

Bijoti, kad vandalai sugadins Vikipediją, yra tas pats, kas bijoti, kad vandalai, atsiprašant, prisiusios ir taip sugadins Baltijos jūrą!

Nepamenu, ar G. Babravičius tikrai paminėjo veiksmą žymintį žodį, bet pamenu, kad už tą frazę po posėdžio mes su Domu pasivedėm jį į laiptinę už II rūmų lifto parūkyt ir ilgai spaudėm jam rankas.

Bet įdomiausia buvo posėdžio pabaiga. Pasibaigus diskusijai, Seimo nariai klausia: “Tai koks jūsų šio pristatymo tikslas?”. Sakom, kad tiesiog norėjom pristatyti laisvąją Vikipediją, dabarties ir ateities internetą. Su sąlyga, kad esate informacinės visuomenės reikalų politikai, manėme, kad turėtumėte žinoti pirmi, kaip realybėje buriasi ir veikia toji informacinė visuomenė. “Tai ko jūs prašot iš mūsų, Seimo?”. Nieko neprašom, pristatom tik, kad žinotumėt, kad tamsoj netūnotumėt. “O tai pinigų neprašot iš Seimo?????”. Ne, neprašom. Priešingai, Vikipedija nepriima paramos iš valstybių, politikų, firmų – tik iš privačių asmenų.

???

Tuomet mes to nesupratom, bet dabar manau, kad mums pavyko užtrolinti (užgluminti) deputatus.

***

Praeina keli mėnesiai, ant dienų į Vilnių atvyksta Jimmy Wales, o J.E. Valdas Adamkus lyg tyčia išvyksta kasmetinių atostogų į Meksiką. Kaip žinome, Lietuvoj gali vykti politinės krizės, didžiausi skandalai, nesvarbu – atostogos Meksikoje buvo šventas dalykas. Todėl negaunam audiencijos.

Kas antras (padorus) žmogus valstybėj? Česlovas Juršėnas. L.e.p., bet vis tiek antras. Skambinu, sutinka priimt, tik nėra vietos darbotvarkėj. Ką daryt? Na, jei nėra vietos darbotarkėj, tai reikia susitikti po darbotvarkės! Sutariame kažkokią valandą po darbo temstant lyg darytume juodžiausią maklę.

Atkulniuojame, laba diena, ir t.t. Tradiciškai Juršėnas aprodo ant sienos sukabintas karikatūras. Turiu pasakyti, kad Džimiui padarė nerealų įspūdį. Dammit’as irgi buvo lengvai apšalęs. Tuomet nesupratau, bet manau, kad Juršėnui šiuo epizodu tuomet pavyko mus užtrolinti (užgluminti).

Tuomet Juršėnas rodo enciklopedijų lentyną. Jis esąs visų šių enciklopedijų bendraautorius.

Tuomet sėdam ant minkštų pufikų. Ant stalelio padėti lietuviški sausainiai. Mes su Domu valgom, Džimis nevalgo.

Juršėnas atsineša atsiprintinęs krūvą lapų. Joks dialogas nevyksta, kalba tik Juršėnas. Taigi jis labai ruošėsi šiam susitikimui. Skaitė Vikipediją. Turi mums labai daug pastabų dėl turinio. Domas verčia į EN, Džimis bando kažką atsakyt, bet Juršėnas (vis tik antras padorus žmogus ant Lietuvos!) valdingu mostu parodo, kad dar nebaigė.

Taigi dėl turinio yra daug pastabų. Ir ne tik dėl lietuviško turinio. Kiekvienos enciklopedijos kokybę Juršėnas tikrina žiūrėdamas tris straipsnius. Žalgirio mūšis, Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimas nuo TSKP ir dar kažkoks (nepamenu, bet man rodos, Vilniaus kraštas Domas priminė, kad tai straipsnis apie Everestą, jo aukštį. Paprašysiu Jo Ekscelencijos, kad komentaruose patikslintų). Taigi Juršėnas atsispausdinęs iš Vikipedijos šių trijų straipsnių (kiek jų buvo) versijas lietuvių, rusų, lenkų, anglų ir vokiečių kalbomis. Ir pasibraukęs faktines klaidas.

Ir rodo: čia klaida. Čia klaida. Čia Brazauskas taip pasakė ne tais metais. O Jogaila jojo ne iš rytų, o iš vakarų. Džimis nori įsiterpt, bet Juršėnas, antras žmogus ant Lietuvos, neduoda. Jis dar nebaigė. Lenkų kalboj Žalgirio mūšio aspektas nušviestas vienaip, o vokiečių – priešingai. Vyrai, jūsų enciklopedijai reikia redaktoriaus!

Džimis nerimsta. Bet Juršėnas dar nebaigė. Baigė tik tuomet, kai parodė mums visas rastas klaidas ir jas pakomentavo. Dabar galite atsakyt.

Džimis:

Pirmininke, užuot braukius klaidas, jums reikėjo jas iškart pataisyt.

Ir paaiškina Vikipedijos esmę, kurią jūs puikiai žinot.

Ir čia užsitrolino (užsiglumino) Juršėnas. Ką rimtai? Jis pats gali pataisyt?! Tai nuostabu! Vyrai, ten tiek daug klaidų, ten tiek daug visko reikia pataisyt!!!

Ir tuomet kalbėjo Džimis. Kad tai ir yra tikrasis internetas, kad tai ateitis, kurios nesustabdysi. Kad žmonės Žemėje iš principo yra geri ir ši aplinkybė užtikrina Vikipedijos turinio kokybę ir masiškumą.

Juršėno šypsena plėtėsi, plėtėsi, veidas šviesėjo ir akys žybsėjo. Euforijos pagautas jis dėkojo Džimiui ir prisipažino, kad pagaliau rado gyvenimo prasmę ir ką tik sugalvojo, ką veiks išėjęs į pensiją. Taisys Vikipedijos straipsnius! Vyrai, ten tiek daug klaidų!!!

Nuo to laiko aš laukiu, kada Juršėnas išeis į pensiją. Iš tokių senųjų intelektualų reikia išspausti kuo daugiau, kol mes juos turime. Ir internetų pagalba tai galime padaryti.

Domo memuarus skaityti čia:

Pirmasis Jimmy Wales vizitas Vilniuje… 2005′ais

komentarų yra lygiai 14

  1. Ourma

    “..kad pagaliau rado gyvenimo prasmę..” prajuokino negyvai :) )) Šaunus pasakojimas.

  2. bea

    Pagerinot diena:) Ačiū, šaunus straipsnis!

  3. bst

    Gyvenimas prisiminimais – senatves pozymis :D

  4. Aleksas

    Žaviuosi Tavo energija ir niekaip neišsiaiškinu, kokiom spyruoklėm Tave, galvažmogųpuošia, maitina :)

  5. Taip vat ir gyvenam tarp tų, kurie naujomis idėjomis, technologijomis ir jų realizavimu stumia mus į priekį, ir tų kurie senokai užsiėmią savo šiltas kėdes ir ne tik valdžioje, nelabai bežino, kas kuom dabar pasaulis gyvena.

  6. Simona

    Seniai taip nesijuokiau.

    Ačiū galvazmogupuosia, Vikipedijai ir Juršėnui :) .

  7. niger

    Bet tai realiai as ir dabar nesuprantu, pavyzdziui as is blogos valios galiu klaidingai pataisyti koki nors fakta ir visa tai praeis? Ir kol kitas nepataisys ta piktybine klaida ten ir kabos?

  8. Tai nerealu… labai gražus pasakojimas! Puikiai tiktų kokiai TEDx kalbai netgi :)

  9. Dovilė

    Taip džiaugiausi skaitydama, kad net balsu krykštavau :)
    Kai pirmą kartą išgirdau apie kuriamą Vikipediją, irgi nelabai supratau, kas tai, kam to reikia ir kodėl tai turėtų veikti. Tiesa, tai buvo truputį anksčiau nei prezentacija Seime.
    Iš tikrųjų nesistebiu, kad jau apie pensiją galvojanti karta truputį kitaip mato tuos pačius dalykus, nei mes, užaugę su technologijomis. Dar ir dabar turbūt daug močiučių nemato skirtumo tarp “interneto” ir “internato”.
    Man rodos, vyresnės kartos geranoriškumas interneto atžvilgiu jau yra geras pasiekimas. O toliau – iš kiekvieno pagal galimybes. Vat Juršėno galimybės didelės, todėl jis ištaisys klaidas Vikipedijoje! :)

  10. Gediminas

    po penkiu minučių skaitymo supratau kad dar straipsnis neprasidėjo ir toliau nebeskaičiau nes gaila laiko

  11. Gediminas

    na ok grižau ir damušiau straipsnį ir jis tikrai neblogas :) Bet pradžia tikrai nekabino, nebuvo aišku ar čia bus kas nors įdomaus ar šiaip vizitas valgant sausainius ir geriant arbatą :)

  12. Rytis

    Sveikinu, į šį straipsnį yra linka Delfine :D

  13. Nuostabu. Viskas vyko vos prieš septynerius metus, o atrodo, kad taip seniai. Juokiausi balsu jau skaitydama, kaip seimūnai vertino Wikipedia, o Č.Juršėnas su savo rimtu ir atsakingu požiūriu į enciklopedijas išvis pralinksmino. Ne veltui J.Wales iki šiol jį prisimena. Jau ir Domui rašiau, ir čia pasikartosiu, ačiū, kad velkat į dienos šviesą tokias istorijas, o nepaliekate jų tik “tarp mūsų, įvykių liudininkų”.

Jūsų komentaras