Pinigų padirbinėti negalima. Ar tikrai?

Buvau sau prižadėjęs, kad apie “Snorą” nerašysiu, bet negaliu susilaikyti nepapurkštavęs, regėdamas sėkmingą lobistų darbą.

O pradėkime nuo paprasto susipažinimo. Paimkime banknotą ir perskaitykime visus užrašus. Neapima keistas jausmas, kad kažko trūksta, kad jūs patikėtumėte, kad rankose laikote pinigą? Kur grasinamas užrašas, kad pinigų padirbinėjimas yra nusikalstama veikla? Tokį užrašą radau ant Baltarusiškų rublių, bet nei litas, nei euras, nei doleris tokių užrašų neturi.

Tiesą pasakius, naujuose pasuose įrašytas kažkoks kažkam prašymas. Ech, kur tas senas aiškus valstybės įsipareigojimas: „Šis pasas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Asmenį, turintį šį pasą, gina ir globoja Lietuvos Respublika“. Beje, smetoniškuose lituose buvo užrašas, kad padirbimas įstatymais draudžiamas. Kodėl ir kur dingo toks svarbus įsipareigojimas, skaitytojai savo teorijomis galės pasidalinti komentaruose.

Gerai, jau supratom, kad banknotai valstybei nebeįdomūs, tiksliau sakant, grynieji pinigai ateities neturi. O kas turi? Gal elektroniniai pinigai bus paklausiausi? Ir čia išryškėja labai įdomus dalykas: jeigu turi grynuosius, tai visada gali atskirti, ar jie tikri, ar padirbti. Bet jeigu turi elektroninius pinigus, kaip galima patikrinti, ar jie tikri? Elektroninis pinigais yra sudarytas iš tokių pačių bitukų, baitukų, kaip ir sexy paveiksliukas. Aš čia sutirštinau spalvas, nors, tiesą pasakius, tai yra seniai išrastas būdas (1,2). Beje, jis taip gerai naudojamas, kad valstybės nustojo skelbti, kiek yra pinigų. Gal jos pačios nežino, kiek ir kas pinigų prikūrė?

Ir čia mes prieiname prie įdomiausių klausimų:

  • Pinigų teorijos, susijusios su grynaisiais ir aukso standartu, jau nelabai paaiškina, kas vyksta. JAV FED pinigus elektroniškai daugina kaip super kompiuteris, o va infliacija neprasideda?
  • Kodėl valstybė, kurios nuosavybė yra pinigai, turi juos skolintis iš privačių bankų?
  • Kodėl bankai nustojo skolinti verslui?

Aš pradėjau skaityti keletą teorijų apie pinigus, ir jas numečiau. Nes pinigai nėra vertinami kaip prekė. Infliacija ir defliacija – tai mums gerai žinomas paklausos ir pasiūlos modelis. Tiesa, ši prekė pati likvidžiausia. Visomis prasmėmis. Ir dar: visos teorijos vienaip ar kitaip susijusios su grynaisiais arba aukso standartu. Tai reiškia, kad pinigų masės augimas kada nors įsisotins.

Na, elektroniniai pinigai neplanuoja įsisotinti, ribų elektroniniams skaičiams juk nėra. Va, tada supranti, kad FED išleisti milijardai – tai tik fikcija, nes ekspertai skaičiuoja, kad rinkoje pinigų trūkumas siekia maždaug 1,5 trilioną (1.500.000.000.000) dolerių. Apie kokią infliaciją galime kalbėti, jeigu pinigų trūkumas yra toks didelis?

Kažkur skaičiau, kad visos krizės prasideda nuo pinigų trūkumo. Jeigu sulygintumėte Graikijos ir JAV makroekonomikos rodiklius, rastumėte kelių procentų skirtumus. Tai kodėl viena bankrutuoja, o kita yra didžiausia pasaulio ekonomika? Skirtumas tik vienas ir labai mažas: Graikija negali spausdinti pinigų. Tiesa, Vokietija su Prancūzija gali, todėl ir gelbsti Graikiją. O dar tiksliau – Vokietijos ir Prancūzijos bankai melžia Graikiją.

Pamėginkime Graikijos pavadinimą pakeisti į Lietuvą. Mes irgi kažkada sumąstėme, kad litų nespausdinsime. Aš taip nesumąsčiau, todėl įdomu, kam tokia mintis šovė? Žinome, kad įstatymus leidžia Seimas. Gal yra nors vienas seimūnas, kuris gerai išmano bankų veiklą? Tiek gerai, kad galėtų suprasti, kokius įstatymus reikia išleisti? Hmm, reiškia, jiems įstatymus rašo KAŽKAS. Vadinasi, tie KAŽKAS ir sumąstė. Nes klausimas taip ir lieka neatsakytas, kodėl Lenkijai devalvacija yra gerai, o Lietuvai yra blogai. Žinau, kad per devalvaciją visi nukenčia. Bet tai trumpalaikė kančia, o kas ilgam nukenčia? Tiksliau, kieno skolų portfelis labiausiai nukenčia? Na, va, ir išsiaiškinome, kodėl Lietuvos Valstybė negali atvirai leisti pinigų.

Bet pinigų trūksta ir jų reikia sukurti. Ir čia maloniai pasiūlo paslaugas pinigų kūrime komerciniai bankai. Kurie gali lengvai sukurti elektroninius pinigus ir nustatyti palūkanas. Negi kas nors mano, kad Viliboras yra konkurencijos rodiklis, o ne dar vienas gražus įrankis legalizuoti bankų godumą? Ypač, kai bankai tarpusavyje net neatlieka operacijų pagal klientams primestą Viliborą. Kitaip tariant, Lietuvos Vyriausybei reikia draugiškai nusiteikusio banko, kuris galėtu papigiai paskolinti.

Taip pabandė padaryti Lietuvos Bankas, bet triukšmo užteko, nors 99,999% Lietuvos gyventojų nesuprato, dėl ko valdžia tarpusavyje pradėjo rietis.

Ir tada nukrito “Snoras”. Na, nacionalizavom. O kas, jei vietoj bankroto, būtume visus indėlininkus nuraminę, juk vis vien ne visi būtų puolę išsiimti pinigus, žiūrėk, ir būtų reikėję pridėti kelis kartus mažiau, negu dabar išmokėjom indėlininkams.

Bet svarbiausia, kad būtume gavę priėjimą prie pinigų spausdinimo sistemos. Nes dabar, kad spausdintum pinigus, nereikia suprasti poligrafijos, tereikia praeiti LB reikalavimus, pasivadinti banku, nusipirkti kompą, įsidėti excelį ir paskelbti, kad jis apskaito pinigus, ir visi auditoriai turi tikėti tuo exceliu. Jeigu kas nors excelio skaičiuose nepatinka, galima juos pakoreguoti. Kas atskirs, kur tikri, o kur netikri bitukai, baitukai?

Idealus variantas Vyriausybei: pati padeda indėlį į savo banką, ir pati sau pasiskolina, ir dar už kokį nori procentą. O jeigu pati nesugebės gražinti paskolos, subankrotins banką. Ir niekas niekam neliks skolingas, ir pinigų visi turės, kiek reikia. Bet tai gali kai kam nepatikti. Štai kodėl taip greitai LB po nacionalizavimo subankrotino “Snorą”, net neleido Vyriausybei pasiimti solidžios paskolos. Neduok Dieve, kitų bankų pelnai nukentės: geriau ne pelnus skelbtų, o kiek mokesčių sumokės nuo pelno. Tiesą pasakius, nepraėjo nė pusmetis, ir kai kas Vyriausybėje prabudo, bet sprendžiant iš kitų straipsnių bus greitai vėl užmigdytas.

Liko paskutinis klausimas: tai kodėl bankai nustojo skolinti verslui. Atsakymas paprastas. Tarkime, paskolino gamyklai X, ji prigamino gaminių Y, ir jų niekas neperka, nes 20% yra bedarbiai, o dar likusi 20% dirbančiųjų gauna minimumą, kuris yra mažesnis už pašalpas. Ką reikėjo daryti kitaip? Manau, kad jau vėlu mojuoti kumščiais, nors vartojimą vis vien reikia skatinti, o tam reikia pinigų. Ir gal užuot juos davę bankamas išdalinti, būtume geriau daugiau davę eiliniams dirbantiesiems?

komentarų yra lygiai 20

  1. rapolas

    Ideja super, bet kas pasiryztu ja realizuoti?! ar pats, Autoriau, imtumetes tokios aferos? man atrodo tik diktaturos salygomis tai imanoma daryti, nes dabar kai opozicija visur smirineja ir iesko prie ko prikibti tai butu praktiskai neimanoma arba savizudiskas zingsnis politinei karjerai.
    Visgi mintis labai originali ir as tikrai buciau nieko pries tokiai suktybei, visgi si mazyte nuodeme saliai, manau, net ir pasitarnautu. Tik kaip sukurti toki mechanizma ir surasti tiek salininku, kad tai padaryti placiu mastu. Ar gal geriau paciam kurti savo kredito unija ir bandyti tokiu budu plauti pinigus?
    Aciu uz toki vertinga pastebejima, tai isties praplecia akirati ir atgaivina benderio gena smegenyse.

  2. rapolas

    ir dar kas liecia banko atgaivinima: jauciu, kad valdantieji neziuri i ilgesne perspektyva, negu, kad savo kadencija, todel ir priimami tokie sprendimai, jog banko nereikia atgaivinti ar nacionalizuoti. Visgi as matau daugiau pliusu, negu minusu. Taciau itariu, kad per daug interesu kryziuojasi ir taip lengva ranka yra numarinama si perspektyvi ideja. Kodel atsisakoma tokiu saliai svarbiu ramsciu laisva valia? Gal kas man nelabai finansiskai isprususiam galetumet paaiskinti?

  3. Mauras

    labai jau “egzpertinis”, suveltas ir pilnas neteisingų prielaidų ir keistų teiginių straipsnelis gavosi, pagardintas visokiais kažkur skaičiau, ir geru žiupsneliu sąmokslo teorijų. Makro ir finansų tema dar vienas “neužskaitom”.

    (pvz. “Kažkur skaičiau, kad visos krizės prasideda nuo pinigų trūkumo.” reiškia kad autorius neturi žalio supratimo apie šios krizės ir daugelio ankstesnių priežastis, ir apie pinigų politiką; “čia maloniai pasiūlo paslaugas pinigų kūrime komerciniai bankai. Kurie gali lengvai sukurti elektroninius pinigus ir nustatyti palūkanas.” – tikrai? gal detaliau aprašytumėt kaip jie iš nieko kuriami komerciniuose bankuose? jei įtikinamai aprašysite, manau daugelis turinčių atliekamų pinigų pagrindiniam kapitalui rimtai pagalvos apie komercinio banko kūrimą 😉 “FED išleisti milijardai – tai tik fikcija, nes ekspertai skaičiuoja, kad rinkoje pinigų trūkumas siekia maždaug 1,5 trilioną” – jei gerai suprantu FED pinigų iš tiesų neišleido, o pasaulio ekonomikos turėtų gydytis tuo, nuo ko susirgo, t.y. kredito ekspansija? bet kam tada FED skelbė kad išleidžia, ir kaip gydytis, pvz. JAV jei visi QE tik fikcija? ir t.t. ir pan.)

    • SE

      +

    • Labai laukiau sio komentaro. CS tikslas sukrutinti zmoniu smegenis, kad atsikratytu papugos-triusio komplekso ir nekistu visur kazkur girdetu nuomoniu kur nereikia.
      Del pinigu trukumo, tai tik aklas negalejo pastebeti, kas atsitiko. Aisku finansiniu instituciju apmokamams analitikams tai nepatogu sakyti, o ir valstybes vyrai nenonori prisipazinti, kad prisidejo. Bankai daugiklio galimybes isnaudojo maksimaliai, ir kai truputi sukrutejo palukanu norma bankai susigrizbo, kad kapitalo pakankamumo reikalavimai gali buti ir neivykdyti. Patys pasieskokite stress testo rezultatus. Toliau soktelejo trumpalaikiu obligaciju procentas ir beveik susilygino su ilgalaikem, nes bankai uzspaude pinigus, ir net tarpusavyje skolinimasi sumazino kartais. Del ko skolinosi didysis JAV trejetas pinigu – apyvartinem lesom, nes is banku nieko negausi. Dabar EU nori padidinti banku kapitalo norma tik 100 mlrd. Bankai tai gali padaryti dviem budais, arba padidina kapitala, ar is rinkos istraukia iki 2 trilijonu euru. As suprantu, kad tokiu dalyku nedesto univere, o ir sedint buchaterio vietoje nera laiko pasidometi.
      Bet net ir toks tekstas butu sudetingas suprasti 99% sio blogo skaitytojams, nekalban apie tokius sutrumpinimus kaip QE :).
      Bet galite reabilituotis ir trumpai, kad suprastu visi sio blogo skaitytojai 10 zodziu parasyti kokia problema turejo isspresti QE, ir koks psss gavosi, nes pinigai nepasieke tikslines auditorijos.

      • arnas

        sutinku su mauru, kad labai pavirsutiniskas straipsnis. Karts nuo karto atsirasdavo koks spindulelis teisybes, bet tuoj paskesdavo VBS’u(viena boba sake) ir lozungu juroje.

        apie kiekvienos straipsnio pastraipos ideja cia galima ilgai ir idomiai diskutuoti, ko manau autorius ir norejo. Ir as netgi sutinku, kad vietomis nesueina logika bankines sistemos, o ypac JAV, ir kad reikia analizuoti kaip ja pagerinti. Bet kai daug ideju sumetama i viena straipsni su siek tiek tendencingumo, tai atrodo taip pat, kaip tas pats Respublikos tekstas, i kuri referuojama: patys faktai svarbus ir diskutuotini, bet rasytojas aiskiai ne savo klumpese, tad tekstas gaunasi skystokas. nenoriu pradeti analizuoti pasakiniui, nes kokybiska kritika uztruktu puse dienos, bet pats autorius galetu kritiskai perskaityti savo straipsni ir pasigilinti i kiekviena aspekta.

        Siaip laikau commonsense labai auksto lygio blogu, bet si karta pro sali. makroekonomika/finansai neatrodo kaip stiprioji puse.

  4. […] padirbinėti negalima. Ar tikrai? http://www.commonsense.lt   Pamėginkime Graikijos pavadinimą pakeisti į Lietuvą. Mes irgi kažkada sumąstėme, kad litų ne… Aš taip nesumąsčiau, todėl įdomu, kam tokia mintis šovė? Žinome, kad įstatymus leidžia […]

  5. Mauras

    Audriau,
    be pykčio ir nieko asmeniško – yra ir teisingų pastebėjimų. Bet ar paaiškinimas, kad orientuojatės į neišsilavinusią publiką turėtų pateisinti kai kurias elementarias priežastinės logikos klaidas? Kita vertus, valstybių/tarptautinėje finansų sistemoje ši logika per sudėtinga, kad ją paaiškint primityviai (jei-tai), o greitos ir paprastos adaptuotos skaitytojui išvados tipo (pateikiu mano vertinimu pačias kontroversiškiausias):

    – ant Lt. banknoto neparašyta, kad baudžiama už klastojimą -> šalies valdžiai spausdintų pinigų padirbinėtojai neįdomūs, nes ji gali padirbinėti elektroninius (nesuprantu, ko jie tada kabinėjasi prie Šančiuose veikiančių eurų spaustuvių?)
    – jei pinigų poreikis didelis (iš kur jis? žinoma, bankų grynų pinigų srautams užkamšyti, mes su jumis tiek neištratinsim) -> infliacija neišvengiama (tamstos man pateikta kaip namų darbas QE schemos istorija šią prielaidą ir paneigia, nes didžioji dalis QE pinigų užkamšo bankelių skyles, bet nepasiekia rinkų; kas gi beatodairiškai skolins, ir dar krizės sąlygomis, kai senos paskolos gali nuskandinti? kas gi skolinsis, kai bedarbystė ir neaišku iš ko reikės grąžinti?)
    – vyriausybė po nacionalizavimo būtų riebiai pasiskolinus iš Snoro, o ne iš kitų (lietuviškų??? o gal čia tarptautinis žydo-masonų Rockefellerių sąmokslas?) bankelių, todėl LB jį paskubom subankrotino, ir vargšei vyriausybei, kuri vis svajoja trumpam pasiskolint kelis šimtus milijonų vietinėj rinkoj, teko išspaust užsieny pasiskolintus 3,5 mlrd. Lt. ir kantriai laukti kol pusdykiai bus išparceliuotas Snoro turtas. Tai bent smagiai išdūrė Vasiliauskas Kubilių su Šimonyte. Beveik kaip socdemų-uspaskistų vyriausybė konservus 2008-aisiais. Ane?

    Teisinga logika, kad jei X prasiskolino ir prigamino, o Y nemoka pinigų darbuotojams ir tie neperka X produkto -> jei valdžia (iš pusvelčiui parceliuojamo bankelio turto pajamų?) ne grąžintų indėlininkams, o sumažintų mokesčius, tai būt visiem geriau (X ir Y darbuotojams, t.y. paskatintų ekonomiką, gal surinktų daugiau mokesčių, reiktų mažiau skolintis ir t.t.). Na, sutinku, aš irgi antrą namą pastatyčiau geresnį, jau nekalbiu apie 4-tą. Manau reikėjo parepetuot Snoro blitz-bankrotą kokius 3 kartus, tai ketvirtas būtų išėjęs žymiai geresnis.

    Atsiprašau, jei ką netiksliai ištraktavau, ne iš blogos valios. Tiesiog tekstas man būtent taip skaitosi. Kai kur pridėjau klaustukų nes nebūdamas tipiniu Commonsense skaitytoju nesu tikras ar teisingai supratau.
    Šiaip jei kas bando suvokt kas vyksta valstybėje, nesiūlyčiau remtis tokiais finansų, ekonomikos ir žurnalistinės etikos šviesuliais kaip kvedaras, “prespublika”, balsu/ ekonomika.lt

    Dėl psss. Tai, kad QE nesuveikė idealiai ir netapo ekonomikos stimulu, nes didžioji pinigų dalis nebuvo išskolinti, o grįžo atgal jų “kūrėjams”, nepaneigia jo trumpalaikio poveikio efekto. Tačiau ar QE turėjo tikslą ir galėjo tapti stimulu? QE nesprendžia nei visuomenės nuotakų, nei ilgalaikės “toksinių atliekų” bankų balansuose problemos, bet trumpalaikėj perspektyvoj palengvina bankelių kvėpavimą, ir mažindama jų bankrotų, sušvelnina nuotaikų krizę. Ši deja yra varoma visuomenės-valdžių santykio ir spiralinė, t.y. kuo blogesnės nuotaikos, tuo didesnis nepasitikėjimas, tuo mažesnis vartojimas ir didesnis taupymas, tuo daugiau bankrotų, tuo daugiau blogesnių naujienų, tuo blogesnės nuotaikos ir vėl iš pradžios ir t.t. Visgi drįstu manyti, kad jei ne “helicopter Beno” QE, 2009-ais labai greit būtų buvę daug rimtesnio masto problemų nei Lehman Brothers.

    Gero vakaro.

    • Aciu, nors nepriestaravote, kad si krize yra del pinigu mases svyravimo. Siaip tai ekonomikoje prikurta labai daug desniu, deja beveik visi desniai atnesa ne tik gerus, bet ir blogus daigtus. Todel senai seku, ne desnius, o pinigu srautus ir ziuriu kurioje vietoje zmones kurie valdo piniginius srautus pasinaudos “godumo” arba “baimes” principu.
      Elementarus pvz. Kol buvo sukurtas mitas del sviesios ateities ir skolintojai eme skolas “ant” ribos pas bankus veike godumo sistema, ir jie maksmaliai isnaudojo sistemos teikiamas privalumais. Beje bankai visada finansuoja labiausiai auganti sektoriu, cia tik neaisku ar jis pradejo augti ir todel bankai investuoja, ar bankai pradejo investuoti ir pradejo augti? Aisku tie patys bankai turi strategija kada nusiimti pinigus. Investuotojai tai vadina palaikymo lygiu. Va kada pradeda is augancio sektoriaus perdaug nusiimti, visi pradeda saukti, kad pagaliau burbulas sprogo. Vienintelis budas, kaip nors uzkimsti, tai duoti pinigu. Siuo atveju gavosi paskolos, kurios pradejo bankus traukti zemyn. Jie uzspaude pinigus – grynieji vis dar karaliauja. QE turejo apraminti bankus, bet visuomeniai buvo iskomunikuota, kad tai bus ekonomikos stimuliavimas, nes realiai vartotoju tie pinigai ir nepasieke. Tai jeigu dabar kas nors pavadino, kokioje nors knygoje, kad QE yra vartojimo skatinimo priemone, tai kaip tai interpretuoti?
      Valdzia noretu, kad tai butu vartojimo skatinimas, bet pinigu sraute tarp FED ir vartotoju yra bankai, kurie ijunge baimes rezima.
      Prisiminkime su lietuvisko QE analogu, kai bankams vyriausybe dave milijarda, kad isskolintu verslui. Jis ir liko versle, labai koncentruotai, komersiniuose bankuose.
      Man patinka ekonomika, nes galima, bet kuri teigini suvartyti, tiek is teigiamos puses, tiek is neigiamos, tiesiog tai priklauso nuo fantazijos. Tikiuosi sitas teiginys jums labiausiai patiks :) Va kodel tiek daug skirtingu prognoziu.
      Beje del Snoro, as prisiminiau, kad yra Parex atvejis. Idomu, jeigu kas nors po pusmecio padaryti sulyginima, su visais aspektais, koks butu galutinis vardiklis. Galiu speti, kad butu tiek teigiamu, tiek neigiamu pasekmiu. Ir kiekvienas pasirinkti rezultatus pagal save ir galetu interpretuoti, kaip jam patinka. Bet kokiu atveju, tai butu gera tema patrolinti.
      Tiesa, jus dar save komentare paliete, apie tai, kad jau Lietuva yra isisotinusi infrastrukturos srityje, t.y. salis praktiskai paruosta 3.5 mln gyventoju, o ju jau maziau negu 3 mln. Klausimas, ka dabar daryti yra labai aktualus.

      • Pirmiausiai reikia teisingai įvardinti problemas. Juk nesprendžiate problemos kol jos nematote ar ne?

  6. Cinikas

    Devalvacija visada buvo lengviausias budas apvogti taupancius ir paskatinti islaidaujancius.

    Bet Lietuva ir per 1933 krize ir dabar laikesi principines pozicijos siuo atzvilgiu. Tuo ir galime pasidziaugti.

  7. Cinikas

    Ir negaliu nepastebeti – su tokia straipsnio kokybe ir isvedziojimais, autorius butu idealus balsas.lt ar ekonomika.lt zurnalistas:)

  8. QE turėjo suteikti bankams daugiau pinigų ir leisti juos skolinti verslui, tam kad pagyvinti ekonomiką. Pššš gavosi nes dauguma naujų pinigų buvo paskolinta ne verslui o JAV vyriausybei.
    Tai toks trumpas atsakymas.
    Dėl pinigų teorijų. Nors ir suveltą bet atpinti galima:
    Pinigus turi išleisti ne privatūs bankai o Vyriausybė. Naujitėlaičiai pinigai turi būti ne paskolinami už palūkanas, o paprasčiausia naudojami valstybės taip kaip jai reikia. Visus užsienio bankus išspirti, skolininkus iš bankų vergijos išlaisvinti.
    Neviniojant į vatą galima sakyti, kad SEBo, Swedbanko, DNBo ir kitų panašių veikėjų skolininkai, kurie pirko butus yra bankų vergai.. Visiškas absurdas kai žmogus už butą turi vergauti 10 ir daugiau metų. Nekilnojamo turto burbulą išpūtė bankai, jie turi ir sumokėti.
    Rimtesni dalykai.
    1. Visi pasaulio pinigai tik juos sukūrus pirmiausia yra paskolinami už palūkanas.
    2. Tai sukuria situacija kai skola visada didesnė nei pinigų kiekis, todėl skolos neįmanoma išmokėti.
    3. Norint nebankrutuoti kas mat reikia padidinti pinigų masę tokiu dydžiu kiek procentų sumokama palūkanoms.
    4. Naujų pinigų spausdinimas sukelia Infliaciją. Ji yra šios sistemos pasekmė – kalbant kitaip, infliacija yra politinis aktas.
    5.Pinigų sistema kuri privalo nupolat augti susidūrusi su fizinėmis planetos ribomis žlunga. Tokia sistema gali veigti tik tol kol nepasiektos augimo ribos.
    6. Žlugimas neišvengiamas, jam geriau pasiruošti iš anksto.

  9. Marius

    Audriau, iš kur ištraukei, kad Vokietijos ir Prancūzijos CB gali gaminti pinigus? Gal numestumei info apie tai.

    Iki šiol aš neabejojau, kad visi EU narių centriniai bankai yra priklausomi nuo ECB, kuris ir prigamina pinigų visiems atitinkamai.

    • Pinigus gali gaminti visi bankai. Gamyba čia suprantama ne kaip naujų banknotų spausdinimas, bet kaip skolos išleidimas. Kitaip tai vadinama „rezervinė“ bankininkystė. Bankai skolina ne grynus pinigus o elektroninius. Pav. jei bankas turi 100 euru banknotą o reikalaujama turėti 5 proc. rezervą tuomet bankas gali paskolinti 2000 eurų. Taigi, galima sakyti,kad bankas pagamino 2000 euru. Jeigu gilintumeisi į visokius pinigų masės koeficientus M1, M2, M3 tai išaiškėtu kad bankai yra paskoline daugiau pinigų nei jų yra atspausdinta. Čia tokia moderni suktybė, prie kurios visi pripratę ir apie kuria bankininkai nemėgsta kalbėti. Centriniai bankai gali išlesti naujus pinigus pirkdami obligacijas, arba imdami užstatą (pav akcijomis).
      Va taip viskas ir sukosi. Dabar pasiekus augimo ribas naujų pinigų spausdinimas ir elektroninis sukūrimas reiškia tik vieną – pinigų nuvertėjimą.

      • Marius

        Graikija lygiai taip pat vykdo dabartinę monetarinę politiką kurią aprašei. Klausimas buvo kodėl Vokietija, Prancūzija išskiriama straipsnyje?

  10. “Based on the Bundesbank Act and the ECB Statute, the Bundesbank has four areas of activity, which it mostly handles jointly with the ECB:
    the Bundesbank as a note-issuing bank”
    čia iš http://en.wikipedia.org/wiki/Deutsche_Bundesbank#Duties
    Kaip matai, vokiečių CB gali spausdinti pinigus (banknotus).

    Beje, Audrius straipsnyje suklydo dėl infliacijos. Infliacija FED-ui tokiu tempu spausdinant pinigus tikrai yra ir ji didelė, infliacijos “oficialiai” nėra nes:
    a. jos skaičiavimo metodas JAV yra ydingas.
    b. JAV daug infliacijos “eksportavo” t.y. infliacija didėjo Kinijoje(dėl prekybos santykių) ir trečiose pasaulio šalyse dėl brangstančių išteklių. Išteklius aišku brangino didieji spekuliantai, kurie juos matė kaip apsisaugojimą nuo biržos griūties.
    Dabartinis FED tikslas yra 2proc. infliacija. tai yra labai daug, tai reiškia kad per 35 metus doleris praras 50proc. savo vertės. Nežinau kodėl Audrius sako kad infliacijos JAV nėra.

    • Cia gerai pastebeta, kad nera oficialios infliacijos. Del 2 proc. infliacijos, as sutinku, kad ji didele, bet nesuprantant kodel spausdinant pinigus ji yra tokia, kokia yra, man net tie 2 proc atrodo mistika. Nes visada kyla klausimas, o kodel ne 3.6 ar 4.3? Todel siuo metu JAV infliacijos rodiklis sukelia daugiau klausimu, negu atsakymu.

      Jeigu spausdinami pinigai, jie turi kur nors nusesti. Siaip tai sarasas yra ilgas kur nuseda, bet kas yra idomu. Kinija gali pinigus nuryti taip, kad infliacijos nekils. O va jau zaliavu kainos augimas turi sukelti infliacija. Tas pastebima treciose salyse, kurios importuoja zaliavas. Bet taip pat turetu atsitikti JAV ir EU. Bet tokio didelio efekto nematome. Reiskia vyksta finansine alchemija. Va man ir idomu, tai kur gi pinigai nuseda?

      • Audriau, JAV atveju infliacijos “nebūvimas” yra dėl mistiško infliacijos skaičiavimo. FED skelbia/ skaičiuoja taip vadinamą “Core inflation”. Jos esmė tą, kad neskaičiuojama maisto ir energetinių išteklių infliaciją, neva pastarosios yra smarkiai svyruojančios, todėl iškraipys bendrą infliacijos rodiklį. Gaunasi kaip tik atvirkščiai, maisto ir energijos infliacijos neįtraukimas iškraipo šį rodiklį ir oplia! stebuklas -turime tik magiškus 2 proc. infliacijos!
        Dar vienas dalykėlis, tai didelė būsto kainos įtaka šiam rodikliui. Būsto infliacija užima labai didelę dalį infliacijos rodiklyje, o kaip žinia būstas Amerikoje atpigo ir nebrangsta. Tai dar viena priežastis dėl ko infliacija yra ” nedidelė”.
        Realybė yra daug skaudesnė. Žmonėms būstas ne galvoj, kai reikia pavalgyti. Dėl to milijonai amerikiečių kenčia nuo infliacijos nė kiek ne mažiau nei lietuviai.
        Jei įdomu, apie ekonomikos juodąją pusę gali paskaityti http://www.zerohedge.com/
        Nerealus tinklalapis, padarysi daug atradimų.

    • Marius

      Lietuvos centrinis bankas taip pat gali spausdinti banknotus priklausomai nuo padėties.

      Klausimas čia būtų ar Bundesbank turi galią tiesiog prispausdinti banknotų ir suteikti paskolas Graikijai kaip rašoma straipsnyje??

      Abejoju ar taip daroma, nes visgi apyvartoje didžioji dalis pinigų sukasi el. pavidalu ir labiau tikėtina, kad paskolos suteikiamos el. būdu. Tada kyla klausimas jei Bundesbank turi galią spausdinti tik banknotus, tada kas suteikia tas paskolas naujais pinigais?

  11. Gal gali paaiskinti kodel vartojima reikia skatinti?
    Nuo to tapsi turtingesnis?
    Kai geri alu is butelio, ten jo daugeja:)?

Jūsų komentaras