Ar pasistatytumėte namą per 30 metų?

Bejunginėdamas TV kanalus užtaikiau tokį, kuriame draskėsi dvi moteriškės. Ir viena įrodinėjo, kad dėl blogo gyvenimo kalta valdžia, nes jos dukra, išvažiavusi į Norvegiją ir ten dirbdama medicinos sesele, uždirba 12 tūkstančių litų. Ir, savaime suprantama, tikrai į Lietuva negrįš. Dvylika tūkstančių litų Lietuvoje būtų ne tai, kad prabanga, o nepadoriai daug. Sakykime tiesiai šviesiai: tiek gaunantis žmogelis  butų buržujus (ne šitas), kuri reiktų išbuožinti.

Galima sukelti diskusiją: o kas yra turtingas žmogus? Mūsų lietuvišku mentalitetu?

Kadangi variantų bus gerokai daugiau negu melejonas, tai aš pasiūlysiu tam tikrus kriterijus.

  • Tai tas žmogus, kurio pastovios mėnesinės pajamos yra žymiai didesnės negu vidutinis atlyginimas. Čia žodis žymiai reiškia, nors 10 kartų didesnės (visokios PI ar e konstantos geriausiu atveju pretenduoja į vidutinę klasę. Bet apie tai vėliau).
  • Tai žmogus, kuris dar turi sukaupęs turto. Vienos gyvenamosios vietos su automobiliu aš nelaikau turtu. Gyventi kažkur reikia, todėl turi turėti stogą, o jeigu turi turėti, tai koks čia turtas, vienos išlaidos. Tas pats liečia ir autotransportą: mūsų gyvenimą sunku įsivaizduoti be pastovaus transportavimosi, todėl tai irgi daugiau būtinybė, darbo įrankis, negu prabanga ar turtas. Bet jeigu jau turi papildomą vilą, kuri skirta tik poilsiui, ar džipą, skirtą purvams pataškyti, tai jau galima būtų priskirti turtui.
  • Beje, tasai žmogelis gyvena be jokių skolų bankui. Ir pinigų turi, kurių užteks pragyvenimui, 10 metų ir daugiau.

Kriterijų dėka turtuolio apibrėžimas gavosi gan tikslus. Beliko tik jį įgyvendinti. Ir čia prisiminiau savo seną klausimą: niekaip nesuprantu, kodėl mūsų protėviai sugebėdavo sukaupti turtus, o mes jau to nesugebam? Gal kažkas yra įdomaus piliečių valdymo sistemoje?

Galiu atskleisti bent kelias priežastis, kodėl mes nebūsime turtingi, nors, manau, skaitytojai galės pateikti daugiau. Taigi pradėsiu nuo bankų (na, va, ir vėl, jau tenai viskas išnagrinėta).

Iš tikro visi, kas žino skolos su palūkanomis istoriją, jau gali suprasti. Kad palūkanų gi grąžinti tai nėra iš ko. Todėl mes palūkanas grąžiname sukauptu turtu. Gal tai nebūtų didelė bėda, jeigu mes grąžintume tik kokius 2 ar 3 procentus. Bet tiesa tokia, kad yra sukurta sistema, kad jūs negalėtumėte įsigyti turto be paskolos, o paskolą mokėsite 30 metų.

O dabar atvirai pasakykite (komentaruose), ar tikrai visi mes jaučiame, kad jeigu sutelktume savo pastangas, negi nepasistatytume namo savo rankomis per 30 metų?

Aš manau, kaip ir jūs, bet vis vien sėdžiu su paskola.

Dabar grįžkime prie turto, kurį atiduosime bankui. Kadangi valdžia jau nusprendė, kad esame turtingi nuo vieno milijono kainuojančio namo, tai paskola tebūnie bus milijonas. Gausime, kad turime mokėti po maždaug 6 tūkstančius, kas mėnesį. Reiškia, sumokėsime 6.000x12x30=2.160.000. Kitaip tariant, apmokėsime sau namą ir dar tokį patį atiduosime bankui. Mokėdami paskolą, mes ne tik valdžios akyse esame turtuoliai, bet dar lygiai tokį pati namą padarome ir bankui. Todėl žmones, mokančius paskolas, reikėtų vadinti turtuoliais, nes antras namas galėtų būti vila kur nors Viduržemio jūros pakrantėje. Na, bet pusę savo turto jau atidavėm.

Pereikime prie kitos įdomios priežasties, kurią galima pavadinti vartojimo ekonomika. T.y. IKEA‘os verslo kredo: baldai turi būti keičiami kas 2-3 metus. Ei, palaukite, mano senelis stalą padarė tokį, kad prie jo sėdėjo dvi kartos, o dabar stalą aš turiu išmesti po dvejų metų? Tiesą pasakius, taip, nes  jis padarytas iš šiukšlių. Dar kart tiesą pasakius, tos šiukšlės kažkada vadinosi mediena. Bet su tokiu požiūriu einama visur, tame tarpe ir į statybas. Mūrinių namų nenagrinėsime, bet karkasinius namus stato 25 metams, o po to – utilizacija. Va čia ir pats įdomumas gaunasi: aš dar nespėjau sumokėti paskolos už namą, o jį jau reikia griauti. Negana to, kad aš vieną namą padovanojau bankui, tai dar manasis sugriuvo. Trisdešimt metų kaupiau turtą, o turiu tik šiukšlių krūvą.

Tam, kam jau prasidėjo depresija, galiu pranešti, kad neužbaigiau. Lietuva, neatsilikdama nuo turtingų valstybių, įvedė NT turto mokestį. Tiesa, dabar dar su apribojimais, bet yra toks terminas „mokestinės bazės praplėtimas“, todėl tik laiko klausimas, kada mokėsime visi. Paimkime tą patį 1%, ir gausime, kad per tą laikotarpį, kol mokėjome 1 mln. paskolą bankui, sumokėjome trečdalį jo vertės mokesčiais valstybei. Aš dabar supratau, kodėl valstybė pareikalavo, kad bankai skolintų ne daugiau 40% pajamų. Gi likusią dalį reiks sumokėti monopolijoms ir mokesčiams.

Beje, laikas prisiminti įrašo pradžioj paminėtas konstantas PI ir e. Mes jau gerai įsisavinome, kad atlyginimai ne tik kyla, bet ir mažėja, arba visai dingsta. Ir čia atsiranda vienas labai svarbus mokestinis aspektas. Jeigu visus mokesčius mokame nuo pinigų judėjimo, tai turto mokestis yra nuo laiko. O tai reiškia, tik laiko klausimas, kada turto savininkas atsiras tokioje situacijoje, kai neturės pinigų sumokėti mokesčių, ir tą turtą praras. Todėl pajamos turi būti eilę kartų didesnės. Ir šiaip tik truputį susimąstykite – turtą jūs kaupiate po truputį, o TURTO mokestis jūsų turtą naikina irgi po truputį. Klausimas, kas ką aplenks? Jei manėte, kad jūs, apsidairykite ir dar kartą pagalvokite.

Aš visada maniau, kad turtinga šalis – tai ta, kurioje daug turtingų piliečių. Bet kuo daugiau susiduriu su turtingomis šalimis, tuo labiau suprantu, kad tai šalys, turtingos skolomis ir prasiskolinusiais piliečiais. Ir visai nesvarbu kam – bankams ar valstybei.  Dabar jau ir nebestebina faktas, kad iki 60% piliečių glaudžiasi nuomojamuose būstuose, o valstybė turi vis didesnę dalį pinigų perskirstyti. Ir vis labiau ieško turto, kurį dar būtų galima nacionalizuoti su mokesčių pagalba. Juk registrai pilni tokio turto.

Taigi prie ko tie 12 tūkstančių litų? Ogi prie to, kad gaudamas net tokį atlyginimą Lietuvoje turtingu netaptum, o noras turtuolius išbuožinti niekur nedingo.

komentarų yra lygiai 16

  1. pow

    tai vat ir prieiname prie išvados, kad kuo daugiau dirbsi, tuo daugiau reikės mokėti mokesčių, kuo daugiau išleisi butui ir pan. prabangos prekėms, tuo dar padidės tavo išlaidos :)) tai kaip ten sakė tas juodaodis iš anekdoto? Man geriau po palme gulėti… :)

  2. PI

    Ar teisingai supratau, kad CS, priesingai nei Rokiskis, yra nusistate pries progresinius mokescius?

    • Negalima atsakyti vienareiksmiskai. Nes pati ideja, gal ir gera, tik jos realizacija dazniausiai nukrypsta “i lankas”.
      Jeigu nagrineti ideja, atrodytu viskas teisingai, kad tas kuris turi daugiau gali daugiau ir pasidalinti. Beje taip ir gaunasi. Nes net jeigu ir tas pats procentas yra tai tie kurie gauna 1000 ir tie kurie gauna 10000 inesa i biudzeta mokesciu formoje ne vienoda dydi. Taigi kaip ir tikslas yra pasiektas. Beje net Lietuvoje apie 20% darbuotoju atnesa virs 50% mokesciu. O likusieji 80% neaisku kuo uzsiima?
      O toliau yra sekancios kelios problemos: tai kaip surinkti mokesciai paskirstomi, ir “turtingi nemoka mokesciu”, t.y. darbininku klase mokes progresinius mokescius. Va ir gaunasi, kad geros idejos realizacija yra tokia, kad geriau jau jos nenaudoti, nes progresiniai mokesciai nubaus tuos kurie ir taip daugiausiai sumoka.
      O zmogus iesko kur geriau, todel vietoje mokescio padidejimo gausime sumazejima. O cia jau yra rimta problema, nes valstybe trukuma dengs naujais mokesciai.
      Va del situ priezasciu, as asmeniskai esu pries progresinius mokescius, del to, kad realizacija nepasiekia savo idejos tikslo ir dar rezultate padaugina mokesciu (ne vien progresiniu). Jau ir dabar daugiau negu puse savo pajamu atiduodame valstybei. Ir yra klausimas kada bus gana valstybei su pastoviai auganciomis islaidomis?

  3. Darius

    Namas tai pasistato per pora menesiu, na jei paciam vienam statyt, tai gal per pusmeti. Kas link ar sugebetumem, manau kad dauguma lietuvaiciu yra statybu specialistai, jei nedirba LT tai svetur. Tik vat klausimas, uz ka nupirkt sklypa ir medziagas? Pats praejas paskolu maratona, mestelsiu ir as akmeni i banko darza, kol tu esi mokus klientas ir naudojiesi begale banko paslaugu(paskolata bustui, vartojimo paskola, elektronine bankininkyste, visokiausiu rusiu draudimai, seifai…), tu esi VIP klientas, kai tik tavo poreikiai sumazeja, tuomet tu patampi kaip ir siuksle. Mieleji, jei tik galite neimkite paskolu, bent jau vartojamuju. Siandien gerai, siandien duoda paskola, ryt atlyginimas sumazeja ir … nebezinai is kur grazinti. Kaip man vienas zmogus yra pasakes, geriau as vazinesiu su 20 metu Audi 100, bet naujasnei masinai pinigu nesiskolinsiu. Jei labai kazko norisi galima gi atsideti ir susitaupyti, o jei skoliniesi tai cia jau nebus kad viena menesi galiu moketi, kita ne. Jau nekalbu apie procentus.

  4. Mindaugas

    Ar ne geriau būtų turtingą žmogų apibrėžti tada, kai jo aktyvai viršyja pasyvus? Tokių tada lieka labai mažai. Nes vienas namas/automobilis pas vieną gali būti Feraris/”dačia”, pas kitą opelis/chruščiovkė. Kaip ir lygūs gaunasi.

    • Ziurint apie kokius aktyvus kalbam. Jeigu tiesiog pajamas, tai ir dabar sunku isleisti daugiau negu atlyginimas. Ir sutaupius nors centa tampi turtingu :). Bet jeigu kalbame apie pasyvius aktyvus, tai dar visvien nereiskia, kad esi turtingas. Nes klausimas kiek kartu pasyvus aktyvai virsyja pasyvus? Va kiek daug klausimu.
      O namus ir masinas paminejau, todel, kad musu viesuomene turtinguma matuoja, pagal tai kiek zmogus isleidzia NT ir auto. Todel ir pridejau LT mentaliteta :)

  5. Algirdas

    Beje reiktų atkreipti dėmesį, kad ekonomikos teorijoje turtingumą (skurdą) gali apibrėžti labai įvariai. Man patiko psichologinis apibrėžimas – kada žmogus pats save laiko “turtingu” ar “skurdžium” (kaip tai postmodernu, ar ne?).

    Ka tik, rodos Econimist, rašė, kad amerikoj turtingais žmonėmis laikomi tie, kurių ūkis gauna daugiau nei 250K $ pajamų. Apklausus specialistu šeimas, kurios gauna ir daugiau NY, paaiškėjo, kad jie save laiko vidutiniokais, na kartais upper_middle class. Nes….

    Turtingi yra tie, kuriuos rodė SantaBarbara ar GosipGirl šiais laikais. Kurie yra tikri JetSetters, turi jachtas ir į orouostą vyksta sraigtasparniu. (spėju tai mažiau nei vienas procentas populiacijos, tačiau medijoje jie užima dauggg didesnę vietą)

    Taigi vaizdelis keičiasi, jei turtingumą svarstysim per vartotojo patirtį, o ne buhalterinį balansą

  6. Gediminas

    Čia paminėtame įraše atkreipiau dėmesį į vieną pastraipą:
    “Bankas lyg ir PVM mokėtojas, bet didelė dalis jų paslaugų nėra PVM objektas. Taip ir nesuprantu, ar jie kuria pridėtinę vertę, ar ne? Tiesa šiuo klausimu galvazmogupuosia žadėjo pasidomėti, taigi lauksime įrašo.”

    Kažkaip to žadėto įrašo nepastebėjau, ar dar verta tikėtis? O gal praleidau? :)

    • Uzmetem tema, per daug su politika surista…

  7. Remis

    “Ir šiaip tik truputį susimąstykite – turtą jūs kaupiate po truputį, o TURTO mokestis jūsų turtą naikina irgi po truputį.”

    Ne visai. Iš principo turtas neša pajamas (pvz., nuosavas būstas sutaupo nuomos išlaidas). Efektyviai valdymas turtas visuomet duos daugiau negu 1% yieldą, tai mokesčiai neturėtų pavyti.

    • Cia pagrindinis zodis yra efektyviai. Deja nemanau, kad dauguma daro efektyviai, todel ir dideja skirtumas tarp turtingu (efektyviai) ir neturtingu (nefektyviai). O sauks tie kuriu daugiausia.

  8. Adomas

    Pinigai dabar yra šiek tiek vertesni nei pinigai ateityje (dėl infliacijos ir galimybės už juos įsigyti ir naudoti turtą dabar). Tai kažkiek tą bankui mokamą palūkanų efektą sumažina. Nes jeigu taupytum tiesiog terminuotame indėlyje 30 metų ir tada pirktum namą – palūkanos bus nedidelės, ir tikrai nesi garantuotas, kad per tuos 30 metų pinigai nenuvertės, bankas nebankrutuos, sumokėsi krūvą pinigų už nuomą ir savo namo negalėsi įsigyti vis tiek. Savarankiškoms statyboms reikia ir sklypo ir medžiagų ir įrankių, kas irgi kainuos daug pinigų ir laiko. Tai vienas iš variantų kaip nesumokėt dvigubos vertės bankams -nešokti aukščiau bambos perkant būstą ir anksčiau laiko grąžinti paskolas, o tam reikia protingai dirbti, sėkmingai taupyti/investuoti. Žinoma, NT mokestis tam tikrai nepadeda :)

    • Cia sistemos aprasymas, kaip negali issiversti be paskolos :)

  9. Povilas

    Šiaip tai pats idiotiškiausias mano požiūriu pasiteisinimas imti paskolą ir pirkt/statyt namą už ją tai yra toks “o ką vaikam paliksiu” – tai vienok, jeigu taip rūpi, kas nors po tavo mirties, tai geriau visą gyvenimą taupyk ir nupirk tą namą prieš užsilenkdamas – bent naujas bus.

    Reiškias, paskolos tai yra didelė didelė bėda. Keista kad nebeliko “užgyvento turto”, nes šiaip tai didžioji dalis namų gi niekur nedingo, butai irgi. Matyt per greitai norima gerai gyvent, aceit “kaip tu čia dabar reklamos vadybininkas tiesiai po univero ir gyvensi su tėvais?!?!?!?!” :)

  10. hm

    Pats namą ir statyčiausi etapais, tačiau kai pats pirmas etapas – sklypas ir yra finansiškai pats didžiausias barjeras (ir tas pats praktiškai dėl kitų paskolinių užkėlusių “vertę”) tai kaip ir nėra kaip be paskolų ir išsisukti…

  11. Paskolos

    Visada statybas galima finansuoti paskola. tačiau geriau jau turėti patikimą darbą ir tikėjimą, kad niekas greitu laiku nesikeis.

  12. online spanish lessons for free…

    Common sense » Ar pasistatytumėte nam¹ per 30 metų?…

Jūsų komentaras